Byla 2-319-214/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Eigila“ priešieškinį ieškovui A. B. dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė, sekretoriaujant Marijai Karpaitei , dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Matildai Liatukaitei, atsakovo UAB „Eigila“ atstovei adv. padėjėjai Aušrai Sedekerskienei,

2teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „Eigila“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „Eigila“ priešieškinį ieškovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

3Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam ginčo metu, t. y. 2009 metais, nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis ( - ) unikalus Nr. ( - ) (Kadastrinis adresas ( - ), ( - ) girininkija). Ieškovas 2011-04-06 pirkimo pardavimo sutarti minėtą žemės sklypą pardavė A. Č., gim. ( - ), ir V. B., gim. ( - ). Ieškovo tėvams V. J. B., gim. ( - ), ir Z. B., gim. ( - ), ginčo metu, t. y. 2009 metais, nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ( - ) unikalus Nr. ( - ) (Kadastrinis adresas ( - ), ( - )). V. B. ir Z. B. 2011-04-06 minėtą žemės sklypą pardavė A. Č., gim. ( - ), ir V. B., gim. ( - ). Ieškovas 2009 metų vasario mėnesį jam nuosavybės teise priklausančiame miško paskirties sklype, ir pagal išduotą įgaliojimą jo tėvams V. J. B. ir Z. B. nuosavybės teise priklausančiame miško paskirties sklype, esančiame ( - )., pagal parengtą miškotvarkos projektą ruošėsi vykdyti kirtimus. Tam tikslui Ieškovas turėjo LR Aplinkos apsaugos ministerijos leidimus, kuris suteikė Ieškovui teisę vykdyti kirtimus Ieškovui ir jo tėvui priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose. Dėl minėtų darbų atlikimo Ieškovas kreipėsi į atsakovę UAB „Eigila“, vykdančios miško kirtimo darbus, direktorių A. Š. ir susitarė su juo dėl miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbų atlikimo. Su A. Š. buvo sutarta, kad jo vadovaujama UAB „Eigila“ atliks miško kirtimo, traukimo, išvežimo darbus. Ieškovui ir jo tėvui priklausančiame miško paskirties sklype, esančiame Raseinių r. sav., Pikčiūnų k. Ieškovas su atsakove susitarė pasirašyti sutartį, kad atsakovė atliks ieškovo prašomus darbus, sutarė dėl atitinkamo atlygio už atsakovės atliktus darbus, tačiau rašytinės sutarties ieškovas ir atsakovė nesudarė, nors darbus turėjusios atlikti atsakovės UAB „Eigila“ direktorius paėmė iš Ieškovo leidimų kirsti ir išvežti mišką kopijas. Ieškovas prašė atsakovės direktoriaus A. Š. paruošti darbų atlikimo ir jų apmokėjimo sutartį ir nurodyti datą, kada bus atliekami miško kirtimo, išvežimo ir kiti būtini darbai, tačiau Atsakovė sutarties neparuošė ir nepranešė, kada galės vykdyti sutartus darus. Ieškovas ne veną kartą bandė su atsakovės direktoriumi A. Š. susisiekti telefonu, tačiau pastarasis vengė kontaktuoti su ieškovu: neatsiliepdavo į ieškovo skambučius, o atsiliepęs nurodydavo, kad neuri laiko ir galimybių su ieškovu susisiekti. Ieškovui nuvykus į jam nuosavybės priklausantį mišką, ieškovas pamatė, kad pradėti vykdyti miško ruošos darbai. Pabandžius susisiekti su atsakovės direktoriumi A. Š., ieškovui nepavykdavo su juo susitarti dėl darbų vykdymo ir sutarties. Esant tokiai konfliktinei situacijai, Ieškovas 2009-07-27 Raseinių rajono PK pateikė pareiškimą dėl UAB „Eigila“ atstovo savavališko miško iškirtimo ir medienos paradavimo veiksmų. 2009-09-17 Raseinių r. PK atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, numatyta LR BK 183 str. l d., 184 str. l d. 2009-10-13 Ieškovas Raseinių rajono apylinkės prokuratūrai pateikė skundą dėl minėto Raseinių rajono PK nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2009-11-09 Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir 2009-11-13 Raseinių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 82-1-502-09 pagal LR BK 183 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. Minėto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2009 metų vasario mėnesį ieškovas A. B., turėdamas nuosavybės teise miško sklypą Raseinių r. sav., Pikčiūnų k. teritorijoje, o taip pat turėdamas savo tėvo V. B. įgaliojimą tvarkyti greta esantį jo miško sklypą, norėdamas juose atlikti miško kirtimo darbus, susitarė su UAB „Eigila“ vadovu A. Š., kad minėta firma atliks miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbus. Gavęs leidimus atlikti miško kirtimo darbus jam ir jo tėvui priklausančiuose miško sklypuose, perdavė juos A. Š., kad šis parengtų sutartį pradėti miško kirtimo darbus, o sutartį susitarė pasirašyti kai ji bus parengta. Raseinių rajono apylinkės prokuratūra 2010-12-23 sustabdė ikiteisminį tyrimą nenustačius trauktino baudžiamojon atsakomybėn asmens. Eilę kartų ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas ir atnaujintas. Nepaisant to, kad vis pradėti ikiteisminis tyrimai buvo nutraukti, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės yra svarbios nagrinėjant šią civilinę bylą dėl žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstama veika nepadaryta, nes buvo žodinis susitarimas tarp šalių. Atsakovė vykdė miško kirtimo darbus esant Aplinkos ministerijos leidimams, iškirto ne mažiau kaip 800 ktm medienos. Dėl to ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teismo prašo priteisti iš atsakovės priteisti iš atsakovės UAB „Eigila“, įmonės kodas 300625065, esančios ( - ), ieškovui A. B., asmens kodas ( - ) 21 722 Eur (dvidešimt vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt du eurai, 00 ct,) turtinės žalos atlyginimo. Priteisti iš Atsakovės UAB „Eigila“, įmonės kodas 300625065, esančios ( - ), ieškovui A. B., asmens kodas ( - ) 9000 Eur (devyni tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškovas ieškinyje nurodo eilę neteisingų ir tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių. Ieškovas A. B. kreipėsi į atsakovą UAB „Eigila“ dėl stataus miško kirtimo darbų, t. y. UAB „Eigila“ turėjo iškirsti ir ištraukti sutartą kiekį medienos. Ieškovas A. B. nutarė naudotis tik kirtimo ir sandėliavimo paslaugomis. Pagal minėtą susitarimą, kuris buvo sudarytas žodžiu, UAB „Eigila“ darbus atliko ir sutartį įvykdė pilnai - sutartą kiekį medžių nupjovė ir ištraukė. UAB „Eigila“ direktorius A. Š. niekada nevengė bendrauti su ieškovu A. B., tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovas A. B. perdavė atsakovo UAB „Eigila“ direktoriui A. Š. leidimus miško kirtimui, pagal kuriuos UAB „Eigila“ atliko miško kirtimo darbus. Atvirkščiai, pats ieškovas A. B. vengė pasirašyti sutartį su UAB „Eigila“. Tarp UAB „Eigila“ direktoriaus A. Š. ir ieškovo A. B. buvo susiklostę pasitikėjimu pagrįsti santykiai, kadangi 2008 m. tarp UAB „Eigila“ ir A. B. buvo sudaryta medienos pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu prisiimtus įsipareigojimus abi šalys įvykdė, tuomet nekilo jokių nesklandumų ir pretenzijų. Ieškovas A. B. ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes nutylėjo, teigė, kad su UAB „Eigila“ prieš tai nėra turėjęs jokių reikalų, tačiau UAB „Eigila“ direktoriui A. Š. pateikus tai paneigiančius dokumentus, ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo konstatuota priešingai (2012 m. balandžio 2 d. Raseinių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą). Kaip patvirtina liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ieškovas A. B. miškovežiu iš miško pats vežė medieną, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido prokurorui A. E., vyriausiojo prokuroro pavaduotojui S. K. daryti išvadą, kad tarp A. B. ir A. Š. buvo žodinis susitarimas, kad UAB „Eigila“ iškirs ir ištrauks į tarpinį sandėlį A. B. ir jo tėvo V. J. B. miško sklypuose, esančiuose ( - ) esančią medieną, o A. B. atsiskaitys už miško kirtimo ir ištraukimo darbus. Ieškovas A. B. pats neatsiskaitė su UAB „Eigila“ už atliktus darbus. Tokie atsakovo veiksmai paaiškina kodėl pats ieškovas vengė pasirašyti sutartį su UAB „Eigila“. Ieškovas A. B. paragintas atsiskaityti už atliktus darbus pasakė, kad „jeigu dar (atsakovo UAB „Eigila“ direktorius A. Š.) lįs jam į akis, parašys pareiškimą, kad išvogė jo mišką“, kas akivaizdžiai ir buvo padaryta. UAB „Eigila“ nesikreipė į teismą dėl pinigų už atliktus darbus priteisimo, kadangi nebuvo pasirašyta sutartis ir dėl to būtų praktiškai neįmanoma įrodyti atliktų darbų mąsto ir neįvykdyto įsipareigojimo dydžio.

5Atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas ir atsakovas žodžiu buvo susitarę, kad atsakovas atliks ieškovui stataus miško kirtimo darbus ir ištraukimo darbus. UAB „Eigila“ darbus atliko, t. y. nukirto ir ištraukė sutartą kiekį medienos pagal ieškovo A. B. pateiktus leidimus kirsti mišką. UAB „Eigila“ direktorius A. Š. niekada nevengė bendrauti su ieškovu, bet pats ieškovas vengė pasirašyti sutartį su UAB „Eigila“, motyvuodamas, kad neturi tam įgaliojimų. Tarp A. Š. ir A. B. buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai, nes 2008 m. buvo sudaryta medienos pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią tarp šalių vyko bendradarbiavimas ir sutartis buvo įvykdyta be jokių nesklandumų. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ieškovas A. B. miškovežiu pats vežė medieną iš miško. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad UAB „Eigila“ iškirs ir ištrauks į tarpinį sandėlį miško medieną, o A. B. atsiskaitys už šiuos atliktus darbus. Atsakovė UAB Eigila atliko miško iškirtimo ir ištraukimo darbus, o ieškovas neatsiskaitė ir atsakovui reikalaujant atsiskaityti pasakė, kad parašys pareiškimą, kad atsakovas išvogė mišką, ir tai padarė. Atsakovas A. B. ieškovui liko skolingas už atliktus darbus 10 648 Eur, tai patvirtina atliktų darbų ataskaita. Teismo prašo priteisti iš A. B. UAB „Eigila“ naudai 10 648 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodo, kad atsakovė priešieškinyje nurodo visiškai nepagrįstas ir tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio ir priešieškinio reikalavimais. Neginčija tik tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kuria šalys sutarė, kad atsakovė atliks miško kirtimo darbus. Dėl minėtų darbų atlikimo ir atlygio už darbus ieškovas su atsakove susitarė žodžiu, rašytinės sutarties nesudarė, UAB „Eigila“ direktorius paėmė iš ieškovo leidimų kirsti ir išvežti mišką kopijas. Ieškovas prašė atsakovės direktoriaus A. Š. paruošti darbų atlikimo ir jų apmokėjimo sutartį ir nurodyti datą, kada bus atliekami miško kirtimo, išvežimo ir kiti būtini darbai, tačiau atsakovė sutarties neparuošė ir nepranešė, kada galės vykdyti sutartus darbus. Atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neva neatsiskaitė su UAB „Eigila“ už atliktus darbus ir neva pats ieškovas vengė pasirašyti sutartį su atsakove, kad ieškovas parašys pareiškimą dėl miško išvogimo, neatitinka tikrovės. A. Š. vengė kontaktuoti su ieškovu: neatsiliepdavo į ieškovo skambučius, o atsiliepęs nurodydavo, kad neturi laiko ir galimybių su ieškovu susisiekti. Ieškovui nuvykus į jam nuosavybės teise priklausantį mišką, ieškovas pamatė, kad pradėti vykdyti miško ruošos darbai, tačiau pabandžius susisiekti su atsakovės direktoriumi A. Š., ieškovui nepavykdavo su juo susitarti dėl darbų vykdymo ir sutarties. Ieškovas Raseinių rajono PK 2009-07-27pateikė pareiškimą dėl UAB „Eigila“ atstovo savavališkų veiksmų ne dėl to, kad kažką gąsdinti. Ieškovas į Raseinių PK kreipėsi dėl konkrečių Atsakovės veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovė ieškovui nuosavybės teise priklausančiame miške savavališkai iškirto mišką ir pardavė medieną. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindė išimtinai nustatytomis ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad kilęs civilinis ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir dėl pajamų, gautų pardavus medieną, pasidalinimo, gali būti išspręstas civilinio proceso tvarka. Turėdama leidimus atsakovė vykdė miško kirtimo darbus ir iškirstą mišką vežė į tarpinį sandėlį, o po to realizavo, t. y. pardavė. Ieškovas leido vykdyti šiuos darbus tikėdamasis, kad Atsakovė bus sąžininga ir paruoš darbų atlikimo sutartį, tačiau Atsakovei paruošus sutarties dėl darbų atlikimo ir kilo konfliktas tarp šalių. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas už atliktus darbus priteisti 10 648,00 Eur. Prie Priešieškinio yra pridėtas 2015-10-30 atliktų darbų aktas dėl medienos pjovimo, medienos ištraukimo pagal leidimus Nr. A057958, A057959, A057965, tačiau šis dokumentas turėtų būti vertintinas kritiškai, nes kaip nurodyta Ieškovo ieškinyje ir nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, kirtimo darbai buvo atliekami nuo 2009 metų vasario mėnesio ir juos atliko atsakovė, t.y. savavališkai iškirto mišką ir pardavė medieną, o ieškovui liko skolinga, nes medieną pardavė pati atsakovė. Ieškovas su Atsakove buvo sutaręs tik dėl miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbų, tačiau Atsakovė savavališkai išvežė medieną ir už ją neatsiskaitė, tokiu būdu padarydama Ieškovui nuostolius, o ne priešingai, kaip nurodo Atsakovė, Ieškovas skolingas Atsakovei. 2015-10-30 atliktų darbų aktas pasirašytas tik atsakovės atstovo ir miškų pjovėjo, tačiau nepasirašytas paties ieškovo. Atsakovė pateikė šį neva atliktų darbų aktą tik tuomet, kuomet ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės. O tai suponuoja nuomonę, kad Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir vengia atsakomybės vykdyti prievolę ieškovui, t. y. atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Prašo priešieškinį atmesti.

7Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė tenkinti, priešieškinį atmesti, ir paaiškino, kad atsakovas iškirto ir išvežė apie 800 kubinius metrus medienos, miške paliko šiukšlyną, kurį jis, t. y. ieškovas turėjo sutvarkyti. Atsakovas savavališkai kirto mišką, leidimai kirsti mišką jam buvo duoti šių darbų sutarčiai sudaryti, tačiau atsakovas pradėjo kirsti mišką nesudaręs su juo sutarties. Jis kreipėsi dėl darbų sustabdymo, tačiau atsakovo atstovas A. Š. jam paaiškino, kad viskas bus gerai, jis juo pasitikėjo, nes anksčiau atliekant miško kirtimo darbus pagal sutartį problemų nebuvo iškilę. Ieškovo atstovė M. Liatukaitė nurodė, kad atsakovo įmonė nevedė nustatyta tvarka buhalterinės apskaitos, neišrašė PVM sąskaitos- faktūros už atliktus darbus, atliktų darbų aktą surašė tiktai 2015 metais, kai darbai atlikti 2009 metais. Ieškovo nurodytas miškas buvo iškirstas pagal 3 leidimus. Prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

8Atsakovo atstovas A. Š. teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti, priešieškinį palaikė, prašė tenkinti, ir paaiškino, kad su A. B. susipažino 2008 m. kai nupirko mišką. B. prašė Raseinių rajone iškirsti mišką, pradėjus šiuos darbus, A. B. neatsiskaitydavo už jų atlikimą, o paprašius atsiskaityti, pasakė, kad jeigu reikalaus atsiskaitymo, perduos jį policijai. Jis ir A. B. buvo susitarę, kad už atliktus darbus, t. y. vieną kubinį metrą medienos jam A. B. mokės 36 litus, buvo išpjauta apie 800 kubinių metrų medienos ir ištraukta į tarpinius sandėlius. Byloje pateikta UAB „Kietmedis“ sąskaita patvirtina, kad su A. B. jie buvo pažįstami, nes A. B. dirbo šioje įmonėje ir jie buvo pažįstami anksčiau nei pradedant darbus A. B. miške Raseinių rajone. Dėl priešieškinėje nurodytos skolos anksčiau nesikreipė, nes neturėjo su A. B. sutarties, kai A. B. pareiškė šį ieškinį, atsirado pagrindas pareikšti priešieškinį ir prašyti priteisti skolą už atliktus darbus, kuriems PVM sąskaita- faktūra nebuvo išrašyta, nes būtų reikėję mokėti mokesčius, A. B. pasitikėjo nes jį pažinojo. Atsakovo atstovė Aušra Sedekerskienė paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje konstatuota, kad ieškovas neatsiskaitė su atsakovu už atliktus darbus, kad ieškovas pats išsivežė medieną.

9Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

10Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. J. B. priklausė miškų ūkio žemės sklypas ( - ), kuris išregistruotas 2011-04-06 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (I t. b. l. 45-50, 97-105). Ieškovas A. B. taip pat 2011-04-06 pardavė miškų ūkio žemės sklypą ( - ) (b. l. 89-96). Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija išdavė šiuos leidimus kirsti mišką, esantį ( - ), , serija A Nr.057958, Nr.057959, galiojusius nuo 2009-02-18 ir Nr.057965, galiojusį nuo 2009-02-27; taip pat buvo išrašyti biržių taksavimo lapai (b. l. 55-60). LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2010-12-17 rašte ir biržių taksavimo lapuose nurodyta, kad A. B. miške, esančiame ( - ) retinimo kirtimo biržėje sklype Nr.15 iš viso iškirsta 309,79 ktm (I t. b.l.84-86). Raseinių PK foto kortelėse matomos vietos, kuriose buvo vykdoma miško kirtimo darbai, valksma, kuria buvo traukiama iš miško mediena, nukirstų ąžuolų kelmai (I t. b.l.87-88).Kauno apskrities Raseinių PK 2009-09-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šioje institucijoje 2009-07-27 gautas A. B. pareiškimas, kad UAB „Eigila“, kurios atstovas A. Š., savavališkai iškirto A. B. priklausantį mišką ir išpardavė medieną. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. B., įgaliotas savo tėvo Vytauto J. B. sudarė susitarimą su UAB „Eigila“ ir paprašė, kad ši atliktų miško kirtimo darbus ( - ). A. B. šiai firmai pateikė leidimus kirsti ir išvežti mišką (Nr.A057959, A 057965, A 057958). Susitarimai raštu nebuvo sudaryti. Kai miškas buvo iškirstas ir išvežtas į tarpinius sandėlius, tarp šalių kilo ginčas. UAB „Eigila“ atstovas A. Š. nurodė, kad A. B. pardavinėjo medieną kai ji buvo ištrauka į tarpinius sandėlius. A. B. žadėjo už atliktus darbus sumokėti kai parduos mišką. Kitoje ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esančioje byloje konstatuota, kad tarp UAB „Eigila“ ir A. B. buvo žodinis susitarimas dėl miško iškirtimo ir medienos ištraukimo į tarpinius sandėlius. Žodinis, bet ne rašytinis susitarimas buvo dėl to, kad tarp šalių buvo pasitikėjimas dėl anksčiau sudarytos rašytinės sutarties tinkamo vykdymo, ir tai patvirtina pateikta byloje sutartimi ir kitais dokumentais (I t. b. l. 189-197). Miškas buvo iškirstas ir mediena nuvežta į tarpinius sandėlius. Tyrimo metu nustatyta, kad A. B. planavo gabenti ir gabeno dalį savo medienos, nenustatyta kokį kiekį ir kokios medienos išsivežė pats A. B., kiek medienos galėjo išsivežti UAB „Eigila“;abi šalys nurodo skirtingas susitarimo sąlygas. Nesant rašytinio susitarimo, nėra galimybės nustatyti kaip buvo susitarta dėl miško ruošos darbų, atlygio už darbą ir medienos realizavimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys patvirtino, kad A. B. nesumokėjo UAB „Eigila“ už atliktus darbus, to neneigė ir A. B. tačiau nenustatyta, kas medieną išvežė iš tarpinių sandėlių ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta. Raseinių rajono apylinkės prokuratūra 2011-11-28, 2012-01-25, 2012-04-02, 2013-05-14 nutarimais nutraukė ikiteisminius tyrimus pagal LR BK 183 str. 1 d., 184 str. 1 d., nes nepadarytos šios nusikalstamos veikos. 2013-07-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2013-07-01 nutarimas atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (I t. b. l. 54, 67-83, 106-111, 115-117). Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos 2016-03-01 rašte Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl iškirstų medžių tūrio įvertinimo pagal kelmus, nurodyta, kad 2016 m. vasario 23-24 d. ( - ), kurios kadastrinis numeris ( - ), 54 kv. 15 skl. retinimo- kirtimo biržėje (plotas 3,7 ha) buvo įvertintas iškirstų medžių tūris pagal kelmų matavimo duomenis. Buvo atliktas ištisinis kelmų matavimas.< > Viso šioje biržėje apmatuoti 844 kelmai, nustatyta, kad iškirsta 189,908(plius minus 15 procentų) kubiniai metrai stiebų tūrio, o likvidinio168,887 kubinio metro (plius minus 15 procentų) pagal valksmų užimamą plotą, atitinkamai su nurodyta paklaida stiebų tūris 212,67 kubinio metro, o likvidinės medienos 189,13 kubinio metro. Nurodyta iškirstų medžių vertė priklausomai nuo bazinių nenukirsto miško kainų indeksavimo koeficientų buvo: 1. Nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientai pagal 2009-01-07 LR Aplinkos ministro įsakymą Nr.D1-6 – 2887,47 Lt ; 2. Nenukirsto valstybinio miško kaimų indeksavimo koeficientai pagal 2009-01-07 LR Aplinkos ministro įsakymą Nr.D1-277 - 2829,09; 3. Nenukirsto valstybinio miško kaimų indeksavimo koeficientai pagal 2009-01-07 LR Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-829 – 3602,38 Lt su 15 procentų paklaidomis (II t. b. l. 56-63). Pažymėtina, kad šiame dokumente nenurodyta kokiu laikotarpiu iškirstų medžių kelmai buvo apmatuoti, kai ginčas byloje vyksta dėl medžių iškirtimo ir išvežimo 2009 metais. Nei šiame dokumente nurodytos medienos kainos, nei kiti byloje ištirti dokumentai nepagrindžia ieškinyje prašomos priteisti 21 722 Eur turtinės žalos, nes byloje taip pat nepateikti įrodymai kiek ir kokios rūšies medienos buvo iškirsta ir išvilkta į tarpinius sandėlius. Šalys byloje neginčija, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė miško kirtimo ir medienos išvežimo į tarpinius sandėlius darbų sutartis. Pagal sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai( CK 6.193 str.). Šiuo nagrinėjamu byloje atveju ikiteisminio tyrimo dokumentuose nenustatyta kaip šalys buvo susitarusios dėl atlyginimo už atliktus darbus. Šioje civilinėje byloje šalys taip pat nepateikė įrodymų kaip buvo susitarta dėl atlyginimo už atliktą darbą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą. Pagal CK 2.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas < >, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas pasirinkęs reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Dėl to ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (-ų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip jau minėta byloje ištirtos aplinkybės patvirtina, kad šalys pasitikėdamos viena kita, nes ankstesnis sandoris tarp šalių buvo įvykdytas tinkamai, sudarė žodinį susitarimą dėl miško kirtimo ir ištraukimo į tarpinius sandėlius, tačiau nei viena šalis neįrodė aplinkybių dėl atsiskaitymo būdo ir formos už atliktus darbus. Ieškovas atsakovui pateikė leidimus minėtiems miško darbams atlikti, kuriuos jis atliko žodinio susitarimo pagrindu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Koks kiekis ir kokios medienos buvo išvežtas iš miško, ir kurios šalies byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad medieną galėjo išvežti pats ieškovas, nes dirbo UAB „Skietmedis“ ir turėjo galimybę naudotis sunkiasvorėmis miško transporto priemonėmis, ir kad tokius veiksmus vykdė, nustatyta ikiteisminio tyrimo byloje pateiktoje medžiagoje. Ieškovo teiginys, kad atsakovas išvežė ieškovo medieną byloje nepagrįstas įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nagrinėjamoje byloje ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios atsakomybės sąlygos, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

11Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pagal CK 6. 250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta nusikaltimu. Ištyrus byloje ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad nusikalstama veika dėl miško kirtimo ir ištraukimo nebuvo nustatyta. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).Ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė didelius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, turėjo nuolat aiškintis ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir kt., kas sudaro pagrindą reikalauti C K 6. 250 straipsnio nuostatas žalos atlyginimo, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių šias nurodytas aplinkybes, išskyrus tai, kad turėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo atliekamuose veiksmuose, ir tai be abejonės sukėlė ieškovui tam tikrus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau byloje neįrodžius aplinkybių dėl turtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

12Pateikto priešieškinio pagrindimui atsakovė pateikė byloje 2015-10-30 atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad 800 kubinių metrų medienos pjovimo ir medienos ištraukimo paslaugas suteikė UAB „Eigila“ už 10648 Eur pagal leidimus A057958;A057959, A057965, paslaugas priėmė A. B., tačiau šis aktas A. B. nepasirašytas (II t. b. l. 18). A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad tokio dokumento nėra pasirašęs, ir atliktų darbų nepriėmęs. Taip pat byloje pateiktas LR juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija apie UAB „Kietmedis“ įregistravimą juridinių asmenų registre ir VĮ Regitra duomenys apie sunkiasvores transporto priemones, kuriomis galėjo naudotis A. B., ir išvežti miško medieną kaip buvo nurodyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje (II t. b. l. 19-20, 25-27).

13Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

14Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad nei ieškovas, nei atsakovas byloje neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, t. y. neginčijamai neįrodė kokį kiekį medienos išpjovė atsakovo įmonė, kokia buvo sutarta darbų kaina; tai nurodoma atsakovo pateiktame, tačiau ieškovo nepasirašytame minėtame 2015-10-30 atliktų darbų akte, kuriame nurodyta, kad 800 kubinių metrų medienos pjovimo ir medienos ištraukimo paslaugas suteikė UAB „Eigila“ už 10648 Eur, tačiau šio dokumento tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų pagrindimui nepakanka, nes jis nepagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, išrašytas vienašališkai atsakovo 2015-10-30, kai darbai buvo atliekami 2009 metais, todėl negali būti dokumentu įrodančiu atliktų darbų apimtį ir kainą. Ieškinys ir priešieškinys atmestini ieškovui ir atsakovui neįrodžius aplinkybių kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 str.).

15Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš kitos šalies. Kadangi ieškinys ir priešieškinys atmetami, todėl šalių bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Ieškovui A. B. byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė garantuojama teisinė pagalba, jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (I t. b. l. 13-14, 183 ). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu byloje sudaro 8,79 Eur; Iš atsakovo valstybei – priteistina ½ dalis šių išlaidų, t. y. 4,39 Eur.(CPK93 str. 1 d.,98 str., 88 str. 1 d.3p.).

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Nutarė

17Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

18Iš atsakovo UAB „Eigila“, į. k. 300625065, priteisti valstybei 4,39 Eur (keturis eurus 39 ct) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai