Byla I-3447-281/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Mariui Dobilui, atsakovės atstovui Gžegožui Miloševičiui (Gžegož Miloševič), trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atstovei Dovilei Varoneckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atsakovei Ūkio ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, Finansų ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėja UAB „Litesko“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-11 įsakymą Nr. 4-659 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 4-675 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; 2) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-11 įsakymą Nr. 4-660 „Dėl Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“; 3) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-11 įsakymą Nr. 4-661 „Dėl Europos Sąjungos fondų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, grąžinimo“; 4) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-11 įsakymą Nr. 4-662 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 4-290 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; 5) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-11 įsakymą Nr. 4-663 „Dėl Europos Sąjungos fondų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, grąžinimo“; 6) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-11 įsakymą Nr. 4664 „Dėl Europos Sąjungos fondų finansuojamo projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“; 7) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-24 įsakymą Nr. 4-729 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 4-675 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; 8) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-24 įsakymą Nr. 4-730 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ grąžinimo“; 9) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-24 įsakymą Nr. 4-731 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ grąžinimo“; 10) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-24 įsakymą Nr. 4-732 „Dėl Europos Sąjungos fondų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043 vykdytojai uždarajai bendrovei „Litesko“ grąžinimo“; 11) panaikinti Ūkio ministerijos 2012-07-24 įsakymą Nr. 4-733 „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K- 01-049 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ grąžinimo“; 12) įpareigoti Ūkio ministeriją kreiptis į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą su prašymu išnagrinėti ir įvertinti UAB „Litesko“ 2011-11-18 rašte nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus bei teismo sprendime konstatuotus faktus ir nurodytas teisines normas, bei iš naujo priimti sprendimus dėl finansinių korekcijų Projektuose, juos tinkamai motyvuojant; 13) atlyginti bylinėjimosi išlaidas ( t. I, b. l. 1-14).

4Pagrįsdama savo reikalavimus, paaiškino, kad ji įgyvendina projektus Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050 ir Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054 (toliau – ir Projektai), kurie pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP2-4.2-ŪM-02-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“ iš dalies finansuojami Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Priemonės įgyvendinančioji institucija yra VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir Agentūra, LVPA). Vykdydama projektus, parengė viešųjų pirkimų skelbiamų derybų būdu dokumentus ir pateikė patikrinimui Agentūrai. Negavusi pastabų, atliko Projektams reikalingų darbų viešuosius pirkimus bei viešųjų pirkimų sutartis pateikė Agentūra pasirašyti. Dėl viešųjų pirkimų sutarčių Agentūra Bendrovei jokių pastabų nepareiškė. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba, VPT), patikrinusi Bendrovės vykdytus viešuosius pirkimus bei jų tvarką, 2011-09-07 surašė Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6 (toliau – ir Ataskaita), kurioje nurodė, kad projektų pirkimų derybų protokoluose nėra atspindėti visi galutiniai derybų rezultatai, užfiksuoti derybų sutartyse. Tuo pagrindu, remdamasi Ataskaita, kuri, pareiškėjos teigimu, nėra ir negali būti tiesioginiu pagrindu taikyti finansines korekcijas Projektams paskirtai ES finansinei paramai, Agentūra pradėjo Projektų įtariamų pažeidimų tyrimą ir tyrimo laikotarpiui sustabdė išlaidų, susijusių su Projektų pirkimais, pripažinimą tinkamomis ES struktūrinės paramos lėšomis. Nors Agentūra pati savarankiškai turėjo atlikti išsamų įtariamų pažeidimų tyrimą ir įrodyti jų buvimą, ji tyrimą atliko tik formaliai ir neįrodė, kad Ataskaitoje nurodyti tariami Projektų viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimai yra pagrįsti bei pakankami tam, kad būtų skiriama atitinkamo dydžio korekcija. Atlikto formalaus tyrimo pagrindu Agentūra priėmė sprendimus taikyti finansines korekcijas, kurie, pasak pareiškėjos, priimti remiantis išimtinai Ataskaitoje nurodytomis išvadomis. Finansinės korekcijos dydžio klausimas taip pat buvo sprendžiamas formaliai, nevertinta, ar konkrečios situacijos kontekste tai yra proporcinga ir pagrįsta. Minėti sprendimai priimti nevertinant ir neatsižvelgiant į Bendrovės pateiktus paaiškinimus ir argumentus, kad pagal projektų viešųjų pirkimų sąlygas ir Bendrovės įgaliotosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių tuo metu galiojusios redakcijos 72 p., visi dalyviai turėjo tas pačias galimybes derėtis, o derybų turinys negalėjo būti atskleistas kitiems dalyviams. Todėl visi projektų pirkimų dalyviai turėjo vienodas sąlygas varžytis, o derybų metu suderėtos sąlygos negalėjo turėti įtakos pirkimo rezultatams. Tokiu būdu, projekto pirkimus laimėjusiam dalyviui nebuvo ir negalėjo būti suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas kitų dalyvių atžvilgiu, nebuvo pažeisti tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai. Bendrovė, nesutikdama su Agentūros sprendimuose išdėstytais siūlymais taikyti pareiškėjai finansines korekcijas, 2012-04-20 ir 2012-05-09 teikė skundus Finansų ministerijai, kuri skundus atmetė. Pareiškėjos teigimu, Ūkio ministerija, priimdama skundžiamus sprendimus, tačiau neįvertinusi teiktuose skunduose nurodytų motyvų, pažeidė teisės būti išklausytam ir teisės į gynybą principus, taip pat pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 str. įtvirtintą objektyvumo principą, šio įstatymo 8 str. 1 d. bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 str. 2 d. įtvirtintą audiatur et altera pars principą. Agentūra savo išvadoje neatsižvelgė ir neįvertino to, kad Projektų viešųjų pirkimo sąlygose buvo numatyta galimybė derėtis, todėl visi projekto dalyviai turėjo tokiais pačias galimybes derėtis dėl darbų apmokėjimo terminų ir darbų apmokėjimo sąlygų. Kiti projekto dalyviai skundų ar pretenzijų dėl Projektų vykdymo neteikė. Tokiu būdu, visi konkurso dalyviai turėjo vienodas sąlygas varžytis dėl pirkimo sutarčių sudarymo ir su konkrečiu dalyviu suderėtos sąlygos negalėjo turėti jokios įtakos pirkimo rezultatams. Todėl neišsamus derybų protokolavimas pripažintinas formaliu viešųjų pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimu, neturėjusiu įtakos kitų pirkimo dalyvių teisėtiems interesams. Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos skundus, privalėjo įvertinti Agentūros siūlomos sankcijos proporcingumą ir adekvatumą įtariamiems pažeidimams, todėl, to neatlikusi, pažeidė Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (toliau – ir Gairės) ir Finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatas. Pažymi, kad Gairių 1 lentelės 12 p. nustatyta, kad, esant formaliam pažeidimui, neturinčiam finansinio poveikio, sankcijos netaikytinos. Todėl, skiriant sankcijas, būtina atsižvelgti ne tik į Gairių priedo 2 lentelės 24 punkte nurodytas sankcijas (5 ar 10 proc.), tačiau ir į aptartas Gairių 1 lentelės 12 p. nuostatas. Teigia, kad atlikti pareiškėjos vykdytuose viešuosiuose pirkimuose, skirtuose Projektams įgyvendinti, tariamai padarytų viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų tyrimą ir įvertinti, ar tokie tariami pažeidimai sudaro pagrindą taikyti Gairių nuostatas ir jose nustatyto dydžio finansines korekcijas, privalėjo Projektų įgyvendinančioji institucija – LVPA ( t. I, b. l. 1-14; t. VII, b. l. 136-139).

5Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus motyvus ir prašė skundą patenkinti.

6Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad nagrinėjamo ginčo atveju ji laikėsi Viešojo administravimo įstatymo numatytų reikalavimų ir principų. Vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir PAFT) 198 p., gavusi viešosios įstaigos Agentūros sprendimus dėl pažeidimų, išnagrinėjo juos ir nekeisdama nustatytų pažeidimų apimties, turinio ir su jais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumų, priėmė Taisyklių 198.2 p. numatytus sprendimus. Administracinių aktų pagrindimai nebūtinai turi būti nurodyti pačiuose sprendimuose, ir tokią išvadą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kuriais nurodoma, kad ji pažeidė PAFT 1981 p., nes privalėjo paprašyti Agentūros įvertinti pareiškėjos nurodytus argumentus ir aplinkybes. Pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe iš esmės įvardija savo skirtingą nuomonę dėl Agentūros sprendimuose nustatytų pažeidimų. Vadovaudamasi Taisyklių 211 p., pareiškėja apskundė Agentūros sprendimus Finansų ministerijai, kuri skundus pripažino nepagrįstais, be to, Agentūra pateikė savo vertinimą tiek dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2011-09-07 ataskaitos, tiek dėl Bendrovės pažeidimo tyrimo eigoje pateiktų argumentų. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos skunde pateikti argumentai nelaikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Taisyklių 1981 punkto prasme. Iš skundo bei kartu pateiktų dokumentų matosi, kad šios aplinkybės buvo vertinamos ne tik Agentūroje, bet ir Finansų ministerijos, todėl Ūkio ministerija neturėjo jokio pagrindo prašyti Agentūrą įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, nes jos paaiškėjo prieš Agentūrai priimant sprendimus dėl pažeidimų (t. I, b. l. 163–166).

7Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Trečiasis suinteresuotasis asmuo Agentūra teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti ir atsakovės pateiktame atsiliepime. Taip pat pažymėjo, kad Bendrovė su padarytų pažeidimų tyrimu, o taip pat su nustatytais pažeidimais buvo supažindinta, aktyviai reiškė savo nuomonę ginčo klausimais ir tai patvirtina byloje esanti susirašinėjimo su pareiškėja medžiaga. Agentūra įvertino visus pareiškėjo teiktus paaiškinimus, tačiau, atlikusi tyrimus, nustatė vienodus VPĮ pažeidimus sudarytose pirkimo sutartyse, pakeistus darbų atlikimo terminus ir apmokėjimų procentinius dydžius, lyginant su tais, kurie yra užfiksuoti derybų protokolų prieduose – pirkimo sutarčių projektuose, tai yra – pakeitimai atlikti ne tik derybų metu, bet ir sudarant pirkimo sutartis. Bendrovė paaiškino, jog derybomis buvo išsiderėtos gerokai palankesnės pirkimo kainos, tad akivaizdu, kad jos vyko ir perkančioji organizacija turėjo padaryti nuolaidas, kurios užfiksuotos pirkimo sutartyse. Tačiau Agentūra, tyrimo metu, peržiūrėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus, nustatė, kad tarp pirkimų dokumentų nėra protokolų, kurie atspindėtų tokius galutinius vykdytų derybų rezultatus, kokie užfiksuoti pirkimo sutartyse – pakeistus, lyginant su prie pateiktų derybų protokolų pridėtuose pirkimo sutarčių projektų variantuose nurodytais, darbų atlikimo terminus bei apmokėjimo sąlygas. Todėl buvo konstatuotas VPĮ 18 str. 3 d. pažeidimas, nesilaikymas projekto finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 p. ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 p., bei nesivadovavimas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 182 p. nuostatomis. Tokie pažeidimai pagrįsti Agentūros nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapačios užfiksuotoms Ataskaitoje. Pirkimo sąlygose numatyta galimybė derėtis nėra tapatu sutartyse laimėjusiam rangovui nustatyti palankesnes, nei suderėtos, sutarčių vykdymo sąlygas. Nustatyti pažeidimai visiškai atitinka Gairių 2 lentelės 24 poziciją, todėl nelaikytini formaliais. Pabrėžė, kad derybų protokolai buvo surašyti pakankamai aiškiai, tačiau, sudarant sutartį, buvo pakeistos suderėtos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimai buvo vykdyti atliekant supaprastintų pirkimų procedūras, pasiūlyta sankcija Gairių 2 lentelės 24 poziciją taikyti 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties kainos dalies, tenkančios projekto įgyvendinimui, yra proporcinga bei adekvati nustatyto pažeidimo pobūdžiui. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai, jog projektų viešieji pirkimai, dėl kurių vykdymo buvo nustatyti pažeidimai, yra vykdomi pagal tą pačią procedūrą ir tuos pačius principus, kaip ir tarptautiniai pirkimai, neatitinka tikrovės. Galbūt kažkurios procedūros yra panašios, tačiau ne tapačios, todėl taikyti Gairių 1 lentelėje nustatytų finansinių korekcijų negalima, be to, nustatyti pažeidimai nėra formalūs. Pažymi, kad ginčo teisiniams santykiams taikytino 2006-07-11 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Bendrasis reglamentas) 98 str. 1 d. numato, kad valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Vadovaujantis Bendrojo reglamento 70 str. 1 d. b p., būtent valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, visų pirma užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, tam tikrais atvejais su delspinigių palūkanomis. Reglamento 98 str. 2 d. numatyta, kad valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą viešąjį finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Todėl akivaizdu, jog aptartos Bendrojo reglamento nuostatos imperatyviai įpareigoja valstybes nares imtis atitinkamų priemonių nustačius pažeidimus, iš jų – atlikti finansinį koregavimą ir susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas (t. I, b. l. 167–174).

9Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Trečiasis suinteresuotasis asmuo Finansų ministerija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją, naujų motyvų, kurie nebūtų paminėti atsakovės ir Agentūros pateiktuose atsiliepimuose, nenurodė (t. VII, b. l. 2–6).

11Trečiasis suinteresuotasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VPT neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. VPT, kaip viešojo administravimo subjektas, nėra priėmusi administracinio akto ar atlikusi veiksmų, kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus nei vienos iš proceso šalių atžvilgiu. VPT ir atsakovės bei pareiškėjos iki proceso pradžios nesiejo jokie administraciniai ar materialiniai teisiniai santykiai. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VPĮ) 8, 82 straipsnių nuostatose nustatytas VPT teisinis statusas įpareigoja ją savo veikloje prižiūrėti, kaip laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, ginti viešąjį interesą, kad atliekant prekių, paslaugų ar darbų pirkimus už valstybės lėšas, jos būtų racionaliai ir taupiai naudojamos. Nagrinėjamu atveju VPT, vadovaudamasi VPĮ 8 str. 2 d. 2 p., ir vykdydama VPT direktoriaus 2011-04-11 įsakymą Nr. 2S-6 „Dėl perkančiosios organizacijos vykdytų viešųjų pirkimų patikrinimo“, siekdama nustatyti, ar organizuojant ir vykdant Projektų įgyvendinimui skirtus viešuosius pirkimus buvo laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, atliko perkančiosios organizacijos vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo patikrinimą ir pateikė Ataskaitą, kurioje pateikė išvadas dėl perkančiosios organizacijos vykdytų pirkimų, tame tarpe – ir dėl skunde nurodytų projektų. Ataskaitoje nustatyta, kad vykdydama viešąjį pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu ir skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ nuostatas ir pateikė pastabas, kokios Pirkimo sąlygos neužtikrino VPĮ nuostatų, o taip pat nurodė, kokie perkančiosios organizacijos sprendimai ar veiksmai turėjo įtakos Pirkimo rezultatams. Pabrėžia, kad VPT nėra oficialiai įgaliota aiškinti nei 2007-12-19 LRV nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, nei Gairių nuostatų, todėl ji negali pasisakyti dėl ginčijamuose įsakymuose išdėstytų sprendimų (t. VII, b. l. 115-117).

12Skundas atmestinas.

13Nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies punktu ir vykdydama Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011-04-11 įsakymą Nr. 2S-6 „Dėl perkančiosios organizacijos vykdytų viešųjų pirkimų patikrinimo“, atliko patikrinimą, kaip organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus, tame tarpe – vykdant šiuos Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus viešuosius pirkimus Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047, VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042, VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044, VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050, VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045, VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054, VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043, VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049 (viešųjų pirkimų Nr. 82470 ir Nr. 82466) (toliau – ir Pirkimai), perkančiojoje organizacijoje (UAB „Litesko”) buvo laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo bei su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Atlikusi patikrinimą, 2011-09-07 surašė Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą Nr. 2S-6, kurioje konstatavo, kad UAB “Litesko”, vykdydama Pirkimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 18 straipsnio 3 dalies, 6 dalies 3 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, o sudarydama sutartis įvykdžiusi Pirkimų procedūras, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tuo pagrindu padarė išvadą, kad perkančiosios organizacijos padaryti Įstatymo pažeidimai turėjo įtakos Pirkimų rezultatams, taip pat galėjo paveikti sutarčių vykdymą. Apie nustatytus pažeidimus informavo Agentūrą (t. III, b. l. 82–111).

14Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitos išvados, kad joje nustatyti perkančiosios organizacijos padaryti Įstatymo pažeidimai turėjo įtakos Pirkimų rezultatams, taip pat galėjo paveikti sutarčių vykdymą, padarytos nustačius, jog:

15- Įgaliotoji organizacija, vykdydama pirkimus (viešąjį pirkimą Nr. 82466 ir Nr. 82470) ir Pirkimo sąlygų 1.3 punkte nurodydama, jog pirkimai vykdomi pagal UAB „Vilniaus energija” supaprastintų pirkimų taisykles, patvirtintas UAB „Vilniaus energija” prezidento 2008-09-19 įsakymu Nr. 437, nors viešųjų pirkimų vykdymo metu (pirkimų paskelbimo data 2009-12-16) galiojo UAB „Vilniaus energija” supaprastintų pirkimų taisyklės, patvirtintos UAB „Vilniaus energija” prezidento 2009-09-07 įsakymu Nr. 428 (toliau – ir 3 Taisyklės), pirkimus vykdė ne pagal galiojančias supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, tuo neužtikrindama VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatų, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia CVP IS ir savo tinklalapyje, jei toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis, laikymosi;

16- Pirkimo sąlygų 3.1 punkte 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai” 3.1.10 punkte nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams (vidutinė metinė tiekėjo atliktų šilumos tiekimo tinklų statybos ir montavimo darbų apimtis per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) turi būti ne mažesnė 3 mln. Lt be PVM) ir 3.1.13 punkte nustatytas reikalavimas (tiekėjo per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo registravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) įvykdytos bent 5 sutartys, pagal kurias buvo įvykdyta šilumos tiekimo tinklų statybos ar rekonstrukcijos projektų, iš kurių bent vienos sutarties vertė ne mažesnė nei 1,4 mln. Lt be PVM) neatitinka analogiškų reikalavimų, nurodytų skelbime apie pirkimą (reikalaujama darbų apimtis ne mažesnė kaip 2,2 mln. Lt be PVM, sutarties vertė - ne mažesnė, nei 1,0 mln. Lt be PVM) (viešasis pirkimas Nr. 82466); Pirkimo sąlygų 3.1 punkte 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai” 3.1.10 punkto reikalavimas tiekėjams turėti vidutinę metinę tiekėjo atliktų šilumos tiekimo tinklų statybos ir montavimo darbų apimtį per pastaruosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) ne mažesnę kaip 7,5 mln. Lt be PVM), atsižvelgiant į tai, kad vieno iš viešojo pirkimo Nr. 82470 I pirkimo objekto dalies vertė yra 12 743 511, 24 Lt, o II pirkimo dalies vertė – 5810 193, 54 Lt, reikalavimas turėti tokią pačią 7,5 mln. Lt apyvartą kaip ir I pirkimo objekto dalyje, neužtikrina 3 Taisyklių 4 punkto nuostatų, kad „atlikdama supaprastintus pirkimus perkančioji organizacija vadovaujasi VPĮ“, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo objektui, laikymosi (viešasis pirkimas Nr. 82470);

17- Pirkimo sąlygų 3.1 punkte 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai” 3.1.13 punkte nustatytas reikalavimas, kad tiekėjas, teikiantis pasiūlymą, turi būti įvykdęs bent 5 sutartis, susijusias su pirkimo objektu, ir iš kurių bent vienos sutarties vertė turi būti ne mažesnė nei 3,4 mln. Lt be PVM (viešojo pirkimo Nr. 82466 I, III objekto dalims), ne mažesnė 1,4 mln. Lt be PVM (viešojo pirkimo Nr. 82466 II objekto daliai) ir ne mažesnė 1,0 mln. Lt be PVM (viešojo pirkimo Nr. 82466 IV pirkimo objekto daliai), yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja konkurenciją, nes yra vertinama tik viena įvykdyta sutartis iš penkių ir tai neužtikrina 3 Taisyklių 4 punkto nuostatų laikymosi, pažeidžia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies ir Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos (viešasis pirkimas Nr. 82466); Pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai” 3.1.13 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui, teiksiančiam pasiūlymą, būti įvykdžiusiam bent 5 sutartis, susijusias su viešojo pirkimo Nr. 82470 objektu, ir iš kurių bent vienos sutarties vertė turi būti ne mažesnė nei 3,5 mln. Lt be PVM (viešojo pirkimo Nr. 82470 I ar II objekto dalims) ir ne mažesnė nei 1,1 mln. Lt be PVM (viešojo pirkimo Nr. 82470 III ar IV objekto dalims), yra nepagrįstas ir dirbtinai riboja konkurenciją, neužtikrina 3 Taisyklių 4 punkto nuostatų laikymosi bei pažeidžia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (viešasis pirkimas Nr. 82470);

18- Pirkimo sąlygų 3.3 punkto nuostata, kad 3.1.6 punkto reikalavimą (teisė verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, taip pat turėti atitinkamų institucijų išduotus atestatus, leidimus, suteikiančius teisę verstis atitinkama veikla) privalo atitikti bent vienas ūkio subjektų grupės narys, yra suformuluota netinkamai. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 20 punkto nuostatas, tokį reikalavimą turėtų atitikti tie ūkio subjektų grupės nariai, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia turėti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, todėl minėtos Pirkimo sąlygų nuostatos neužtikrina 3 Taisyklių 4 punkto nuostatų, Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi (viešieji pirkimai Nr. 82466 ir Nr. 82470);

19- Skelbime apie pirkimą nurodyta, kad numatoma pakviesti mažiausiai 3 tiekėjus dalyvauti supaprastintose skelbiamose derybose, tačiau Pirkimo sąlygose šio reikalavimo nėra ir nenurodyti kvalifikacinės atrankos kriterijai; Pirkimo sąlygų 9.8 punkte nurodyta, kad derybos su tiekėjais vykdomos Įgaliotosios organizacijos supaprastintų pirkimų taisyklėse nustatyta tvarka, tačiau 3 Taisyklių 67 punkte nurodyti skelbiamų derybų reikalavimai, kai ribojamas kandidatų skaičius, o 69 punkte – kai kandidatų skaičius neribojamas (viešieji pirkimai Nr. 82466 ir Nr. 82470), be to, nustatyta, kad viešojo pirkimo Nr. 82470 metu kvalifikacinės atrankos perkančioji organizacija nevykdė, nors pirkimo sąlygų 9.2 punkte buvo nustatyta, kad teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikacijos duomenys atitinka įgaliotosios organizacijos keliamus reikalavimus. Tokiais savo veiksmais Įgaliotoji organizacija neužtikrino 3 Taisyklių 30 punkto nuostatų laikymosi, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (viešieji pirkimai Nr. 82466 ir Nr. 82470);

20- Pirkimo sąlygų 13.3 ir 13.4 punktų nuostatos, suteikiančios teisę įgaliotajai organizacijai iki pirkimo sutarties sudarymo koreguoti darbų atlikimo terminus, numatytus pirkimo sąlygose ir pirkimo sutarties projekte, ir apmokėjimo sąlygas už atliktus darbus, numatytus skelbime apie pirkimą ir pirkimo sutarties projekte, pažeidžia Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies, 4 dalių nuostatas, kad, atlikdama supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo vadovautis Įstatymo I skyriaus nuostatomis ir privalo turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, taip pat Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, ir neužtikrina 3 Taisyklių 30 punkto nuostatų laikymosi (viešieji pirkimai Nr. 82466 ir Nr. 82470);

21- Pirkimo sąlygų 5 priede (pirkimo sutarties projektas pirkimo objekto I-II dalims (viešojo pirkimo Nr. 82470 atveju) ir pirkimo sutarties projektas pirkimo objekto 1-IV dalims (viešojo pirkimo Nr. 82466 atveju)) nenustatytas fiksuotos kainos ar fiksuotų įkainių perskaičiavimas pagal kainų lygio kitimą, atsižvelgiant į tai, kad numatytų pirkimo sutarčių trukmė (pirkimo sąlygų 2.4 punktas) ilgesnė, nei 1 metai, tokie reikalavimai taip pat neįtvirtinti viešųjų pirkimų sutartyse, tuo pažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, ir Viešojo pirkimo – pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – ir Kainodaros metodika), 24.1 punkto reikalavimus, kad kainodaros taisyklėse, jei statybos darbų sutarties trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė nei 1 metai, privaloma nustatyti fiksuotos kainos ar įkainio perskaičiavimą, vadovaujantis Kainodaros metodikos 24.2 – 24.8 punktų nuostatomis (viešieji pirkimai Nr. 82466 ir Nr. 82470);

22- viešųjų pirkimų vykdymo metu tiekėjas AB „Požeminiai darbai” pasiūlymo kainą nurodė be PVM, o pirkimo sąlygų 5.11.4, 5,15 punktuose nustatyta, kad siūloma kaina turi būti nurodyta su PVM ir visais kitais mokesčiais, todėl Komisija, pagal pirkimo sąlygų 9.4 punkto nuostatas (jeigu pateiktame pirminiame pasiūlyme Komisija randa pirminiame pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo raštu CVP IS priemonėmis paprašyti tiekėjų per jos nurodytą terminą ištaisyti pirminiame pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant pirminio susipažinimo su CVP IS priemonėmis gautais pasiūlymais posėdžio metu paskelbtos kainos; taisydamas pirminiame pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudėtinių dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis), privalėjo kreiptis į AB „Požeminiai darbai” su prašymu ištaisyti pirminiuose pasiūlymuose pastebėtas klaidas, tačiau ji tokių veiksmų neatliko ir toliau vykdė pirkimo procedūras, nors vadovaujantis 3 Taisyklių 54.3 punktu, pasiūlymą, neatitikusį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, privalėjo atmesti. Tokiais savo veiksmais perkančioji organizacija neužtikrino 3 Taisyklių 52.3, 54.3 ir 56 punktų nuostatų laikymosi ir pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas (viešieji pirkimai Nr. 82466 ir Nr. 82470);

23- perkančioji organizacija iki 2011-05-02 (sutartis tikrinimo metu nepateikta) nesudarydama pirkimo sutarties dėl viešojo pirkimo Nr. 82466 III objekto dalies „Biržų miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas” (projekto Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047), neužtikrino pirkimo sąlygų 2.4.3

24punkto reikalavimų, kad darbai turi būti atlikti nuo 2011-04-01 iki 2012-10-15, ir pirkimo sąlygų 5.17 punkto nuostatų, kad, kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, įgaliotoji organizacija turi teisę CVP IS priemonėmis prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko, laikymosi ir tokiais veiksmais perkančioji organizacija neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo (viešasis pirkimas Nr. 82466) (t. III, b. l. 83-111).

25Agentūra, susipažinusi su Ataskaitos išvadomis, priėmė sprendimą pradėti įtariamų pažeidimų tyrimus ir, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, atliko įtariamų Bendrovės vykdytų pirkimų tyrimus, kurių pagrindu surašė ir 2012-05-30, 2012-05-31 pateikė Ūkio ministerijai šias tyrimo išvadas: Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054/IT02 (toliau – ir Išvados). Juose konstatuota, kad Bendrovė, vykdydama projektus Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050/IT02, Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054/IT02, nesilaikė Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių specialiųjų sąlygų 8.3 punkto, bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto, taip pat Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 182 punkto nuostatų ir tokiais savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d., Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių specialiųjų sąlygų 8.3 p. ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 p., Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 182 p., Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių 8.8 p. nuostatas (t. II, b. l. 2–65).

26Išvadose nustatyta, kad tarp pirkimų dokumentų nėra protokolų, kurie atspindėtų tokius galutinius vykdytų derybų rezultatus, kokie užfiksuoti pirkimo sutartyse - pakeistus, lyginant su prie pateiktų derybų protokolų pridėtuose pirkimo sutarčių projektų variantuose nurodytais, darbų atlikimo terminus bei apmokėjimo sąlygas. LVPA Išvadose konstatuojama, kad pakeisti darbų atlikimo terminai nesudarė "pranašumų" rangovams, su kuriais buvo sudaryta Pirkimo sutartis, tačiau pakeistos apmokėjimo sąlygos, padidinant procentinius mokėjimų rangovui dydžius, galėjo įtakoti pirkimo rezultatą, kadangi neatmestina, jog kiti pirkimo dalyviai būtų pasinaudoję galimybe ir galimai būtų pagerinę savo pasiūlymus, sumažindami kainas, atsižvelgiant į tokius apmokėjimo sąlygų pokyčius.

27Išvadose siūloma taikyti pareiškėjai Gairių 2 lentelės 24 pozicijoje nurodytą sankciją, t. y. 5 proc. finansines korekcijas, kuriomis mažinamos finansavimo Europos sąjungos fondų lėšomis dalys, apskaičiuotos atsižvelgus į projektų tinkamų finansuoti išlaidų dydį ir finansavimo intensyvumą.

28Ūkio ministerija, vadovaudamasi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 339), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL 2006 L 363, p. 1), 14 straipsnio 2 dalimi, 2004 m, balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 4 tomas, p. 3), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1125/2009 (OL 2009 L 308, p. 5), 11 straipsniu, Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.2.2 ir 8.1 punktais, priedo 5 punktu, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 1881 ir 198.2, 198.3 punktais, Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173, 28 punktu, atsižvelgdama į Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18, 9.1 punktus, ir į Išvadas, priėmė sprendimus dėl Bendrovei taikytinų finansinių korekcijų: 2012-07-11 įsakymu Nr. 4-663 pripažino projekto „Palangos miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 276 461,50 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-044/IT02); 2012-07-11 įsakymu Nr. 4-664 pripažino projekto „Kelmės miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 78 063 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-050/IT02); 2012-07-11 įsakymu Nr. 4-660 pripažino projekto „Biržų miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 264 466,50 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-047/IT02); 2012-07-11 įsakymu Nr. 4-661 pripažino projekto „Telšių miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 105 273 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-042/IT02); 2012-07-24 įsakymu Nr. 4-730 pripažino projekto „Marijampolės miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas ir statyba“ 276 251,89 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-045/IT02); 2012-07-24 įsakymu Nr. 4-731 pripažino projekto „Biržų miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcija“ 47 982,50 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-054/IT02); 2012-07-24 įsakymu Nr. 4-732 pripažino projekto „Palangos magistralinių šilumos tinklų tarp kamerų 1Š-1 ir 1Š-5 rekonstrukcija“ 104 671 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-043/IT02); 2012-07-24 įsakymu Nr. 4-733 pripažino „Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas“ 555 751,30 Lt išlaidų sumą netinkamomis finansuoti išlaidomis (pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP2-4.2-ŪM-02-K-01-049/IT02) (toliau – ir Sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo) (t. I, b. l. 18–20, 22, 23, 29–36).

29Vykdant minėtus įsakymus, Ūkio ministerija 2012-07-11 įsakymais Nr. 4-662, Nr.4-659 ir 2012-07-24 įsakymu Nr. 4-729 (toliau – ir Sprendimai dėl įsakymų pakeitimo) atitinkamai pakeitė pirminius įsakymus (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 4-675 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 4-290 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo", Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 4-675 "Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo"), kuriais Bendrovei skiriamos paramos lėšos, sumažinant šių lėšų sumas taikytų finansinių korekcijų dydžiais (t. I, b. l. 17, 21, 27–28).

30Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, 2013 m. birželio 11 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. VII, b. l. 51-59).

31Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą apeliacine tvarka, 2014 m. kovo 12 d. priėmė nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas skunde teismui kelia ir paties jam inkriminuoto Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo klausimą, t. y. nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas sprendimą apibrėžtose skundo nagrinėjimo ribose, t. y. nustatęs, kad pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą grindžia tuo, jog: 1) skundžiami įsakymai yra nepagrįsti pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, nes priimti pažeidžiant viešojo administravimo veikloje taikytinus teisės būti išklausytam, o taip pat teisės į gynybą principus; 2) taikytos finansinės korekcijos savo dydžiu yra neproporcingos ir neatitinka Gairėse išdėstytų principų, apribojo ginčo nagrinėjimo sferą. Teismas šioje byloje nagrinėjo tik procedūrinius skundžiamų sprendimų priėmimo bei paskirtos pareiškėjui sankcijos teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo klausimus, tačiau neišsprendė ginčo iš esmės ir nepasisakė dėl to, ar pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintas padaręs VPĮ nuostatų pažeidimą. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad skundžiamų Ūkio ministerijos Įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nustačius LVPA atlikto pažeidimo tyrimo procedūros teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės priklauso pirmiausia nuo Agentūros Išvadų ir nuo kitų dokumentų, kuriais buvo grindžiama išvada, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šiuo atveju būtina nustatyti Išvadose ir kituose dokumentuose užfiksuoto pažeidimo padarymo faktą, o vėliau ir dėl pažeidimo pareiškėjui taikytų sankcijų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą. Pasisakydama dėl procedūrinių skundžiamų sprendimų priėmimo klausimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie atliekamą galimų pažeidimų tyrimą, jam buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo, pareiškėjas aktyviai dalyvavo Agentūros atsakovui pateiktų Išvadų priėmimo procedūrose ir ne kartą išreiškė savo nuomonę ginčo klausimais, į tai reagavo savo ypač detaliais ir išsamiais paaiškinamais, t. y. LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, buvo pakankamai aktyvi ir tinkamai atliko Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių bei Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų nuostatose numatytus tyrimo veiksmus, t. y. atliko savarankišką pažeidimo tyrimą, konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyti objektyvumo, teisės būti išklausytam taip pat ir teisės į gynybą principai nebuvo pažeisti.

32Apeliacinės instancijos teismui 2014 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavus, jog šiuo atveju procedūriniai skundžiamų sprendimų priėmimo klausimai pažeisti nebuvo, teismas dėl šių klausimų toliau nepasisakys. Nagrinėjamoje byloje bus sprendžiamas atsakovo sprendimų dėl finansinių korekcijų taikymo pareiškėjui įgyvendinant projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

33Dėl ginčijamų galutinių sprendimų ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų) teisėtumo bei pagrįstumo

34Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

35Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d.) ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1?-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.- A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau, praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualaus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių - teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik išvada, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį. Tų pačių duomenų dubliavimas keliose vietose būtų perteklinis, prieštaraujantis gero administravimo principui (nutartys administracinėse bylose Nr. A556-633/2008, Nr. A-756-253/2010, A-63-313/2012).

36Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų Sprendimų dėl finansinių korekcijų taikymo, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

37Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju pagrindas ginčui kilti buvo projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatytos aplinkybės, susijusios su Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitoje užfiksuotais pažeidimais, kuriuos, be minėtos institucijos, dar kartą įvertino ir LVPA, priimdama Išvadas, o Ūkio ministerija, priimdama skundžiamus Įsakymus, sutiko su šiais VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimais. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta aukščiau ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, šioje byloje bus nagrinėjamas tiek ginčijamų galutinių sprendimų, sukeliančių pareiškėjui realias teisines pasekmes, tiek ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), teisėtumo ir pagrįstumo klausimai, bei tarpinių sprendimų poveikis galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

381996 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (nauja įstatymo redakcija nuo 2006-01-31) 3 straipsnio 1-2 dalys atitinkamai nustato, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis nustato, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Vadovaujantis Įstatymo 85 straipsnio 4 dalimi, perkančioji organizacija turi turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams.

39Byloje susiklosčiusiems ginčo teisiniams santykiams taikytino 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, (toliau - ir Bendrasis reglamentas) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Vadovaujantis Bendrojo reglamento 70 straipsnio 1 dalies b punktu, būtent valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, visų pirma užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, tam tikrais atvejais su delspinigių palūkanomis. Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą viešąjį finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

401999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnio, reglamentuojančio pagalbos, t. y. bet kurios priemonės, atitinkančios Sutarties 92 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, išieškojimą, 1-3 dalyse nustatyta, jog tuo atveju, jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo. Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui; pagalbą, kurią reikia išieškoti pagal sprendimą išieškoti pagalbą, sudaro palūkanos, atitinkančios tam tikrą Komisijos nustatytą normą. Palūkanos mokamos nuo neteisėtos pagalbos išmokėjimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos; nepažeidžiant nei vienos Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nurodymo pagal Sutarties 185 straipsnį, pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą. Šiuo tikslu kai bylą svarsto nacionaliniai teismai, suinteresuotosios valstybės narės, nepažeisdamos Bendrijos teisės, imasi visų priemonių, kurios numatytos jų atitinkamuose teisiniuose aktuose, įskaitant laikinąsias priemones.

41Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, valstybės narės turi pareigą siekti susigrąžinti sumas pagal Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalį ir susigrąžinti valstybės pagalbą pagal Sutarties 87 straipsnį ir pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 88 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnį (Bendrojo reglamento 101 str.). Be to, Bendrojo reglamento 99 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šio Reglamento 98 straipsnį, nurodytos aplinkybės suponuoja Komisijos pareigos atlikti atitinkamą koregavimą atsiradimą.

42Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (LRV 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1179 redakcija, aktuali nuo 2012-01-22 iki 2012-11-24), 8.7 – 8.8 punktai nustato, kad tam, jog išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, negali būti pažeisti ES teisės aktų, nurodytų šių taisyklių 4 punkte, reikalavimai, taip pat ES reikalavimai valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir kitose taikytinose horizontalaus lygio srityse; išlaidos atitinka šiose taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, ir vadovaujančiosios ir (arba) jos pavestas užduotis atliekančios institucijos yra pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus. Minėtų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad šios Taisyklės parengtos vadovaujantis 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (OL 2006 L 210, p. 1), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999 (OL 2006 L 210, p. 12), 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 539/2010 (OL 2010 L 158, p. 1), 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiančiu Sanglaudos fondą ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1164/94 (OL 2006 L 210, p. 79), 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1828/2006, nustatančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo, įgyvendinimo taisykles (OL 2006 L 371, p. 1).

43Tiek LVPA, tiek Tarnybos funkcijas, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, reglamentuoja Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau - Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės), pagal kurių 13.1.2 p. LVPA, kaip įgyvendinančioji institucija, pagal kompetenciją įsitikina ir patvirtina, kad pagal sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos bei paslaugos suteiktos ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo patirtos ir nepažeidžia Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Minėtų taisyklių 13.6 punktas numato, kad įgyvendinančioji institucija atlieka pažeidimų tyrimą, informuoja ministeriją ir (ar) kitą valstybės instituciją, pagal kompetenciją atsakingą už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, apie nustatytus pažeidimus ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projekto įgyvendinimu, informuoja vadovaujančiąją ir tvirtinančiąją institucijas apie nustatytus pažeidimus. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių 15 p., Tarnyba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip atliekant projektų viešuosius pirkimus laikomasi šio įstatymo ir kitų jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimų, vykdo šių teisės aktų pažeidimų prevenciją; nustačiusi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, vertinimo kopijas teikia įgyvendinančiajai institucijai, ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius.

44Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 1881 punktą, visais šiose Taisyklėse nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo priima ministerija ir (arba) kita valstybės institucija arba įgyvendinančioji institucija (jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Minėtų taisyklių 192 punktas (2012-05-09 LRV nutarimo Nr. 510 redakcija) numato, jog, tuo atveju jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu ir po jo įgyvendinimo, iki sueis Reglamento Nr. 1083/2006 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (ar) ES biudžeto nuostolių padarius nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas. Pagal PAFT 194 p., ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia įgyvendinančiajai institucijai. Įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis (195 p.). Pagal PAFT 197 p., įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (197.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (197.3 p.). PAFT 198.2 - 198.3 punktuose (2012-05-09 LRV nutarimo Nr. 510 redakcija) atitinkamai numatyta, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos.

45Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, 63.3 punkte (LRV 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija, aktuali nuo 2011-12-04 iki 2012-06-07) numatyta, jog įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra), įtarusi pažeidimą ir (ar) gavusi informacijos apie įtariamą pažeidimą iš koordinuojančiosios, vadovaujančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios, audito institucijų, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, kurios tvirtinamos finansų ministro įsakymu, atlieka papildomą projekto vykdytojo dokumentų patikrinimą ir (ar) patikrą vietoje ar kitus veiksmus, būtinus pažeidimui ištirti. Įgyvendinančioji institucija, atlikdama pažeidimo tyrimą, gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas prašydama pateikti paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu.

46Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, 11.1 punktas nustato, kad pažeidimo tyrimo metu atliekami šie veiksmai: projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. Pagal Rekomendacijų 12 punktą, pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Pažeidimų kontrolierius įrodymus vertina išsamiai ir nešališkai, išnagrinėdamas visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Įrodymai atliekant pažeidimo tyrimą yra teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui. Rekomendacijų 15 punktas nustato, jog pažeidimų kontrolierius, įsitikinęs, kad tiriant pažeidimą surinkta pakankamai duomenų, kuriais pagrindžiamas pažeidimas, arba kad pažeidimo nėra, surašo pažeidimo tyrimo išvadą (Rekomendacijų 2 priedas). Pažeidimo tyrimo išvada yra Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 27 straipsnio b dalyje nurodomas pirmasis rašytinis įvertinimas (pažeidimo nustatymo patvirtinimo dokumentas), kuriame remiantis konkrečiais faktais nurodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, neatmetant galimybės šią išvadą vėliau patikslinti ar panaikinti administracinio ar teisminio proceso metu. Pagal Rekomendacijų 28 punktą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, priėmusi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytą sprendimą, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, informuoja apie jį instituciją ir projekto vykdytoją. Priėmus sprendimą pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį ir sumažinti projekto finansavimą, proporcinga susigrąžinama suma turi būti mažinamos projekto tinkamos finansuoti išlaidos, atitinkamai pakeičiamas sprendimas dėl projekto finansavimo ir projekto finansavimo ir administravimo sutartis ar trišalė visuotinės dotacijos priemonės finansavimo ir administravimo sutartis. Institucija, gavusi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytą ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos sprendimą, nedelsdama imasi veiksmų, reikalingų sprendimui įvykdyti, – rengia projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo projektą, vykdo lėšų susigrąžinimą ir panašiai.

47Pareiškėjas, pasisakydamas dėl jam inkriminuoto pažeidimo esmės, teigia, kad atlikdamas viešuosius pirkimus, teisės aktų reikalavimų jis nepažeidė. Tokį teiginį pareiškėjas iš esmės grindžia šiais motyvais: 1) galimybė derėtis dėl darbų apmokėjimo sąlygų ir darbų atlikimo terminų, taip pat Bendrovės teisė keisti apmokėjimo sąlygas iki pirkimo sutarties sudarymo, buvo numatyta Projektų Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų 13.3 - 13.4 punktuose ir Bendrovės įgaliotosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių tuo metu galiojusios redakcijos 72 punkte; 2) visi Projektų viešųjų pirkimų dalyviai turėjo tokias pačias galimybes derėtis dėl darbų apmokėjimo sąlygų ir darbų atlikimo terminų, todėl Projekto pirkimus laimėjusiam dalyviui nebuvo ir negalėjo būti suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas kitų dalyvių atžvilgiu bei nebuvo pažeisti tiekėjų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai; 3) pagal Bendrovės įgaliotosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių tuo metu galiojusios redakcijos 71.1 punkto ir VPĮ 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reglamentuojančio tarptautinės vertės pirkimus, nuostatas, vykdant derybas nebuvo galima informuoti vienų tiekėjų apie kitų tiekėjų pasiūlymus ir/ar apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais; 4) LVPA netyrė ir neįrodinėjo neigiamos tariamų pažeidimų įtakos pirkimų rezultatams.

48Nustatyta, kad Ataskaita parengta nustačius tokias faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo šioje byloje nėra: 1) skelbimas apie Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus viešuosius pirkimus Nr. 82466 ir Nr. 82470 paskelbtas 2009-12-16; 2) pirkimo būdas – supaprastintos skelbiamos derybos; 3) Pirkimų sąlygos 2009-12-06 ir 2009-12-patvirtintos Pirkimų skyriaus vadovo; 4) Įgaliotoji organizacija pirkimą atliko pagal VPĮ ir UAB „Vilniaus energija” supaprastintų pirkimų taisykles, patvirtintas UAB „Vilniaus energija” prezidento 2008-09-19 įsakymu Nr. 437, nurodytas pirkimo sąlygose; 5) Pirkimų vertinimo kriterijus – mažiausia kaina; 6) derybų su tiekėjais procedūros ir galutinės pasiūlymų kainos užfiksuotos Komisijos posėdžių 2010-01-15 derybų protokoluose; 6) Komisija 2010-01-18 posėdyje (protokolas Nr. 4) nustatė pasiūlymų eiles bei laimėtojus pagal pirkimo objekto dalis ir priėmė sprendimą - informuoti tiekėjus apie pasiūlymų eiles ir sutarčių sudarymą, gavus iš VĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pritarimą finansavimui; 7) Komisija 2010-05-13 ir 2010-06-02 posėdžiuose (protokolai Nr. 5 ir Nr. 6) priėmė sprendimus informuoti tiekėjus apie Pasiūlymų eiles ir sutarčių sudarymą, ir tuo pagrindu UAB „Litesko” sudarė šias pirkimo sutartis: su UAB „Axis Industries” - 2010-08-26 Nr. 22002-00266S1RAMB, 2010-09-15 Nr. 22002-00284S1RAMB, 2010-09-29 Nr. 22002- 00336S1RAMB, 2011-04-29 Nr. 22002-110089S1RAMB/LTS83 (viešasis pirkimas Nr. 82466); su UAB „Axis Industries” – 2010-09-29 Nr. 22002-100338S1RAMB, 2010-09-29 Nr. 22002- 100337S1RAMB; su AB „Požeminiai darbai“ - 2010-12-31 Nr. LTS28; su UAB „Montuotojas” - 2010-08-02 Nr. N10/08/02 (viešasis pirkimas Nr. 82470) (t. III, b. l. 83-111).

49Byloje taip pat nėra ginčo dėl tokių byloje esančiais įrodymais nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo sutartis viešojo pirkimo Nr. 82470 vykdymo metu, pakeitė pirkimo sąlygose nustatytus darbų atlikimo terminus ir apmokėjimo sąlygas tokiu būdu: 2010-09-29 sutarties Nr. 22002-100338S1RAMB ir 2010-09-29 sutarties Nr. 22002-100337S1RAMB 5.2 punktuose nustatė darbų atlikimo terminą nuo 2010-10-01 iki 2012-09-28 (buvo nuo 2010-03-01 iki 2012-09-15), 12.7.1 punktuose (2, 3, 5 mokėjimo dalys) pakeitė apmokėjimo sąlygas (pvz., sutarčių projektuose (3 mokėjimo dalis) buvo numatytas 75 procentų mokėjimas nuo rangovo pateiktos sąskaitos faktūros sumos už objekto 1 darbų etapo vamzdynus, tačiau sutartyse nustatyta 90 procentų, ir kt.); 2010-12-31 sutarties Nr. LTS28 5.2 punkte nustatė darbų atlikimo terminą nuo 2011-01-02 iki 2011-09-16 (buvo nuo 2010-03-01 iki 2010-10-15), 12.7.1 punktuose (2, 4 mokėjimo dalys) pakeitė apmokėjimo sąlygas (pvz., 2 mokėjimo dalyje buvo numatytas 75 procentų mokėjimas nuo rangovo pateiktos sąskaitos faktūros sumos už vamzdynus, tačiau Sutartyje Nr. 3 nustatyta 90 procentų, ir kt.); 2010-08-02 sutarties Nr. MN10/08/02 5.2 punkte nustatė darbų atlikimo terminą nuo 2010-08-02 iki 2010-11-30 (buvo nuo 2010-03-01 iki 2010-10-15), 12.7.1 punktuose (2, 4 mokėjimo dalys) pakeitė apmokėjimo sąlygas (pvz., 2 mokėjimo dalyje buvo numatytas 75 procentų mokėjimas nuo rangovo pateiktos sąskaitos faktūros sumos už vamzdynus, tačiau Sutartyje Nr. 4 nustatyta 90 procentų, ir kt.); sudarydama pirkimo sutartis viešojo pirkimo Nr. 82466 vykdymo metu, perkančioji organizacija pakeitė pirkimo sąlygų 5 priedo 12.7.1 punkte nustatytas mokėjimų dalis tokiu būdu: 2 mokėjimo dalis (75 %), 4 mokėjimo dalis (75 %) ir 6 mokėjimo dalis (60 %) neatitinka 2010-09-15 sutarties Nr. 22002-100284S1RAMB, 2010-08-26 sutarties Nr. 2202-100266S1RAMB, 2011-04-29 sutarties Nr. 22002-110089S1RAMB/LTS83 ir 2010-09-29 sutarties Nr. 22002-100336S1RAMB 2.7.1 punktuose nustatytų mokėjimų dalių: 2 mokėjimo dalis (80 %), 4 mokėjimo dalis (90 %) ir 6 mokėjimo dalis (70 %) (t. III, b. l. 122-175, t. IV, b. l. 1-188, t. V, b. l. 1-198, t. VI, b. l. 1-193).

50Nagrinėjamu atveju LVPA Išvadose nustatė, ir pareiškėja to neginčija, jog tarp Bendrovės pateiktų Pirkimų dokumentų nėra protokolų, kurie atspindėtų tokius galutinius vykdytų derybų rezultatus, kokie užfiksuoti Pirkimo sutartyse, t. y. pakeistus, lyginant su prie Bendrovės pateiktų derybų protokolų pridėtuose pirkimo sutarčių projektų variantuose nurodytais, darbų atlikimo terminus bei apmokėjimo sąlygas. Atsižvelgdama į tai, LVPA konstatavo, jog Bendrovė, vykdydama Projektus savo veiksmais pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 dalies nuostatą, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos; Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių specialiųjų sąlygų 8.3 punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto nuostatas, numatančias pareigą vykdant pirkimus pagal Projektus laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, jei projektų vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą; PAFT 182 punkto nuostatą, įpareigojančią vykdant pirkimus laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą; Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 m. Europos sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimo atitikties taisyklių 8.8 punkto nuostatas, numatančias, kad tam, jog išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos turi atitikti šiose taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus, ir vadovaujančiosios ir (arba) jos pavestas užduotis atliekančios institucijos yra pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus (t. II, b. l. 2–65).

51Pagal UAB „Litesko“ įgaliotosios perkančiosios organizacijos UAB „Vilniaus energija“ prezidento 2009-09-07 įsakymu Nr. 428 patvirtintas ir Projektų viešųjų pirkimų vykdymo metu galiojusias Supaprastintas viešųjų pirkimų taisykles, pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia (30 p.); derybų metu turi būti laikomasi šių reikalavimų: 1) tretiesiems asmenims perkančioji organizacija negali atskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo, taip pat tiekėjas negali būti informuojamas apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais; 2) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją, perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai; 3) derybos gali vykti apsikeičiant raštiškais dokumentais; 4) protokole išdėstoma derybų eiga ir derybų metu pasiekti susitarimai (71.1 – 71.4 punktai); derybų metu su dalyviu gali būti deramasi dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų darbų charakteristikų bei visų kitų pasiūlymo sąlygų (72 punktas) (t. I, b. l. 142-152).

52Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų 13.2 punkte numatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos pateikiamos derybų sąlygų 5 priede – sutarties projekte; 13.3 punkte nustatyta, kad įgaliotoji organizacija (šiuo atveju – UAB „Vilniaus energija“) pasilieka sau teisę koreguoti darbų atlikimo terminą, numatytą pirkimo sąlygose ir sutarties projekte, iki pirkimo sutarties sudarymo; 13.4 punkte nustatyta, kad įgaliotoji organizacija pasilieka sau teisę koreguoti apmokėjimo sąlygas už atliktus darbus, numatytas skelbime apie pirkimą ir pirkimo sąlygų sutarties projekte, iki pirkimo sutarties sudarymo (t. I, b. l. 80-109, 110-141).

53Pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių specialiųjų sąlygų 8.3 punkto ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto nuostatas, tuo atveju, jeigu Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, vykdant pirkimus pagal Projektą turi būti laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo. Pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.1 punktą, tuo atveju, jeigu Projektų vykdytojas, įgyvendindamas Projektus, nesilaiko sutarčių sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projektų finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartis ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projektų finansavimo lėšas ar jų dalį pagal LR Ūkio ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Sutarčių pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka (t. III, b. l. 122-175, T. IV, b. l. 1-188, t. V, b. l. 1-198, t. VI, b. l. 1-193).

54Pažymėtina, kad Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 72 punktas suteikė perkančiajai organizacijai teisę su dalyviu derėtis dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų darbų charakteristikų bei visų kitų pasiūlymo sąlygų tik derybų metu, o šių taisyklių 71.4 punktas numatė imperatyvią nuostatą, kad derybų protokole turi būti užfiksuota derybų eiga ir jų metu pasiekti susitarimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo sudarytose pirkimo sutartyse nurodyti darbų atlikimo terminai bei apmokėjimo procentiniai dydžiai skiriasi nuo tų, kurie yra užfiksuoti derybų protokolų prieduose – pirkimo sutarčių projektuose, todėl pripažintina, jog minėti pakeitimai yra atlikti ne tiesioginių derybų, o sutarčių sudarymo metu. Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygose nėra nurodoma, dėl ko bus deramasi, nėra informacijos apie tai, kad darbų atlikimo terminai, apmokėjimo sąlygos bus derybų objektas. Be to, nors Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų 2.4 punktuose buvo nurodyti darbų atlikimo terminai kiekvienai pirkimo objekto daliai, tačiau sutarčių pratęsimai numatyti nebuvo. Pabrėžtina, kad darbų atlikimo ir atsiskaitymo terminai yra vienos iš esminių sutarties sąlygų ir šių sąlygų pakeitimas po pasiūlymų pateikimo pažeidžia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, nes kitas darbų atlikimo ar apmokėjimo terminas, nei buvo numatytas pirkimo dokumentuose, galėjo nulemti pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, kadangi tiekėjai, teikdami pasiūlymus, tai įvertino. Nurodytos sąlygos laikomos esminėmis, kadangi jos turi įtakos pasiūlymo kainai ir sutarties vykdymui, todėl jos turi būti aiškios ir žinomos visiems tiekėjams Pirkimų pradžioje. Pažymėtina, kad Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygose numatyta galimybė derėtis perkančiajai organizacijai nesudaro pagrindo, įvykus pirkimams, sutartyse laimėjusiam rangovui nustatyti palankesnes, nei jau buvo suderėtos iki sudarant sutartį, sutarčių vykdymo sąlygas. Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo sutartį, negali atlikti tokių pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų, kuriais būtų nustatomos iš esmės kitokios pirkimo sutarties sąlygos, nei buvo numatytos pirkimo pradžioje, o pasirinktas pirkimo būdas - supaprastintos skelbiamos derybos – pats savaime nesuteikia perkančiajai organizacijai teisės savo nuožiūra keisti nustatytas esmines pirkimo sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnyba Ataskaitoje, tiek ir LVPA Išvadose pagrįstai konstatavo, jog Bendrovės padaryti pakeitimai sudarytose pirkimo sutartyse nelaikytini nereikšmingais ar formaliais ir turėjo įtakos Pirkimų rezultatams. Minėtos institucijos taip pat pagrįstai pripažino, jog Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų 13.3 ir 13.4 punktų nuostatos, suteikiančios teisę įgaliotajai organizacijai iki pirkimo sutarties sudarymo koreguoti darbų atlikimo terminus, numatytus pirkimo sąlygose ir pirkimo sutarties projekte, ir apmokėjimo sąlygas už atliktus darbus, numatytus skelbime apie pirkimą ir pirkimo sutarties projekte, pažeidė Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies, 4 dalių nuostatas, numatančias, kad atlikdama supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo vadovautis Įstatymo I skyriaus nuostatomis ir privalo turėti dokumentus, pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams, taip pat Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bei neužtikrino Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 30 punkto nuostatų laikymosi.

55Taip pat teismas pažymi, kad derybų protokolai buvo surašyti pakankamai aiškiai, tačiau sudarant sutartis buvo pakeistos suderėtos sąlygos, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad derybų protokolai buvo surašyti nepakankamai išsamiai ir neatspindi kai kurių derybų aspektų, yra formalaus pobūdžio viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos neatitikimas, neturėjęs įtakos sudaromų pirkimo sutarčių vertei. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad Pirkimai buvo vykdomi pagal tą pačią procedūrą ir tuos pačius principus, kaip ir tarptautiniai pirkimai, kadangi šiuo atveju tarptautiniai pirkimai vykdomi nebuvo.

56Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek tarpiniai (procedūriniai) dokumentai (Ataskaita ir Išvados), tiek ir šioje byloje ginčijami galutiniai sprendimai - Ūkio ministerijos Sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo, yra paremti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas nesuprato jo vykdytų Pirkimų įvertinimo, nustatytų pažeidimų ar jam taikomų poveikio priemonių.

57Dėl pareiškėjui taikytų sankcijų teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo

58Pareiškėjo teigimu, ginčijamais sprendimais patvirtinta Bendrovei taikytina sankcija yra neproporcinga ir neatitinka Gairių principų, kadangi aplinkybė, jog derybų protokolai buvo surašyti nepakankamai išsamiai ir neatspindi kai kurių derybų aspektų, yra formalaus pobūdžio viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos neatitikimas, neturėjęs įtakos sudaromų pirkimo sutarčių vertei, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomas ne Gairių priedo 2 lentelės 24 punktas, o Gairių priedo 1 lentelės 12 punktas.

59Minėta, kad LVPA, nustačiusi, jog su UAB „Litesko“ projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos yra patirtos pažeidžiant Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, vadovaudamasi PAFT 197.2 punktu ir atsižvelgdama į Gairių 2 lentelės 24 poziciją, Išvadose pasiūlė taikyti 5 proc. dydžio finansinę korekciją nuo Pirkimo sutarties kainos dalies, tenkančios projekto įgyvendinimui. Ūkio ministerija, atsižvelgusi į Išvadas ir nekeisdama jose nustatyto pažeidimo apimties, atsižvelgdama į įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priėmė skundžiamus sprendimus dėl Bendrovei taikytinų finansinių korekcijų bei sprendimus dėl pirminių įsakymų, kuriais pareiškėjui skiriamos paramos lėšos, pakeitimo, sumažinant šių lėšų sumas taikytų finansinių korekcijų dydžiais (t. I, b. l. 17- 22, 27–35).

60Nustatyta, kad Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių bendrųjų sąlygų 2.1.17 – 2.1.18 punktais Projektų vykdytojas įsipareigojo kompetentingos institucijos sprendimą dėl Projektų finansavimo sumažinimo (...) ir (arba) reikalavimo grąžinti dalį Projektų finansavimo lėšų, per nurodytą terminą grąžinti sprendimą nurodytą išmokėtų Projektų finansavimo lėšų sumą, o negrąžinus minėtos sumos, mokėti delspinigius (t. III, b. l. 122-175, T. IV, b. l. 1-188, t. V, b. l. 1-198, t. VI, b. l. 1-193).

61Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (LRV 2005 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 590 redakcija, aktuali nuo 2010-03-24 iki 2013-09-18), 5.2.2 punktas nustato, kad administruojančiosios institucijos arba įgyvendinančiosios institucijos (jeigu ji yra asignavimų valdytoja) vadovo įsakymas ir (arba) kito jo įgalioto asmens potvarkis grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Pagal minėtų taisyklių 8.1 punkto nuostatas, administruojančioji institucija, siekdama, kad projekto vykdytojas grąžintų neteisėtai išmokėtų ir (ar) panaudotų lėšų sumą, turi patvirtinti siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje būtų pasirinktas lėšų grąžinimas pervedant lėšas į sąskaitą, ir (arba) įsakyme nurodyti projekto vykdytojui per terminą, ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo priimto įsakymo įsigaliojimo, grąžinti lėšas į šiame įsakyme nurodytą banko sąskaitą, iš kurios jos pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitą, kaip nurodyta šių taisyklių 22 punkte (išskyrus šių taisyklių 24.2 punkte nurodytus atvejus). Minėtų taisyklių priedo 5 punkte numatyta, kad nustačius, jog projekto vykdytojas įgyvendindamas bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos fondų lėšų projektą padarė pažeidimą, projektui skirta 2007–2013 metų ES fondų finansinė parama negali būti dar kartą panaudota tam projektui, iš kurio ji susigrąžinta nustačius pažeidimą, kaip nustatyta 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) 98 straipsnio 3 dalyje, finansuoti.

62Gairėse numatyta, kad Priede pateiktoje lentelėje apibrėžtos finansinių pataisų sumos ir normos yra taikomos atskiriems nustatytiems pažeidimų atvejams, kai nesilaikoma viešojo pirkimo taisyklių. Jei taikant viešojo pirkimo taisykles nustatomi sistemingi arba pasikartojantys pažeidimai, visoms operacijoms ir (arba) programoms, kuriose nustatyti pažeidimai, gali būti taikomos fiksuoto dydžio finansinės pataisos ir (arba) ekstrapoliacijos metodas (pagal Reglamento (EB) Nr. 448/2001 4 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 99 straipsnį). Gairių priedo 1 lentelės 12 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sutartis buvo sudaryta laikantis viešojo pirkimo direktyvų nuostatų, bet ją sudarant nesilaikyta kai kurių neesminių nuostatų, tokių kaip pranešimo apie numatomą sudaryti sutartį paskelbimas (jei šio tipo pažeidimas yra tik formalus ir neturi galimo finansinio poveikio, nebus taikoma jokia pataisa), rekomenduojama taikyti 2 %, 5 % arba 10 % sutarties sumos, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir (arba) pažeidimą padarius pakartotinai. Gairių priedo 2 lentelės 24 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sutartys pasirašytos laikantis skelbimo taisyklių, bet sutarties sudarymo tvarka pažeidžia vienodo požiūrio į subjektus principą (pavyzdžiui, jei perkančioji organizacija neteisėtai pasirinko kandidatus, su kuriais derasi, arba rodo palankumą vienam iš į derybas pakviestų kandidatų), taikoma 10 % sutarties sumos finansinė korekcija. Ši suma gali būti sumažinta iki 5 %, atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą.

63Teismo vertinimu, Išvadose nustatyti pažeidimai visiškai atitinka Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) 2 lentelės 24 poziciją, o pareiškėjo teiginys, kad Sprendimais dėl finansinių korekcijų taikymo jam paskirtos sankcijos yra neproporcingos ir neadekvačios, nepagrįstas. Išvadose ir Sprendimuose dėl finansinių korekcijų taikymo pagrįstai pripažinus, kad Bendrovės padaryti pažeidimai pagal savo pobūdį nelaikytini formaliais ir neturinčiais galimo finansinio poveikio, atsirado teisinis pagrindas Bendrovės atžvilgiu taikyti Gairių priedo 1 lentelės 24 p. nuostatas. Šiuo atveju taikyti Gairių priedo 1 lentelės 12 punkto nuostatų, priešingai negu nurodo pareiškėjas, nebuvo teisinio pagrindo. Taip pat pripažintina, kad, įvertinus pačių pažeidimų pobūdį ir sunkumą, Sprendimuose dėl finansinių korekcijų paskirtos sankcijos nelaikytinos neproporcingomis ir neadekvačiomis padarytiems pažeidimams. Pažymėtina, kad skiriant sankcijas buvo atsižvelgta į Gairių nurodymą, jog fiksuoto dydžio sumos pataisos yra nustatomos atsižvelgiant į atskiro nusižengimo dydį bei finansines pažeidimo pasekmes ir pareiškėjui pritaikyta minimali Gairių 1 lentelės 24 punkte numatyta finansinė korekcija. Pareiškėjui paskirta sankcija atitinka Gairėse įtvirtintą finansinių pataisų tikslą, kuriuo siekiama atstatyti situaciją, kurioje 100 % visų bendram finansavimui struktūrinių fondų deklaruotų išlaidų atitiktų taikomas nacionalines ir Bendrijos taisykles.

64Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad Ūkio ministerija Sprendimuose dėl finansinių korekcijų taikymo faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, ginčo sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįsti ir teisėti, todėl skundo reikalavimai juos panaikinti atmestini kaip nepagrįsti.

65Reikalavimai panaikinti sprendimus dėl Įsakymų pakeitimo yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti Sprendimus dėl finansinių korekcijų taikymo atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad Sprendimai dėl finansinių korekcijų taikymo yra pagrįsti ir teisėti, atmestini ir išvestiniai skundo reikalavimai.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų

67Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.

68Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

69Pareiškėjos UAB “Litesko” skundą atmesti.

70Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėja UAB „Litesko“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą... 4. Pagrįsdama savo reikalavimus, paaiškino, kad ji įgyvendina projektus Nr.... 5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patvirtino skunde ir... 6. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka... 7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus... 8. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Agentūra teismui pateiktame atsiliepime į... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atstovė... 10. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Finansų ministerija teismui pateiktame... 11. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba teismui... 12. Skundas atmestinas.... 13. Nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų... 14. Viešųjų pirkimų tarnybos Ataskaitos išvados, kad joje nustatyti... 15. - Įgaliotoji organizacija, vykdydama pirkimus (viešąjį pirkimą Nr. 82466... 16. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkte 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės... 17. - Pirkimo sąlygų 3.1 punkte 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės... 18. - Pirkimo sąlygų 3.3 punkto nuostata, kad 3.1.6 punkto reikalavimą (teisė... 19. - Skelbime apie pirkimą nurodyta, kad numatoma pakviesti mažiausiai 3... 20. - Pirkimo sąlygų 13.3 ir 13.4 punktų nuostatos, suteikiančios teisę... 21. - Pirkimo sąlygų 5 priede (pirkimo sutarties projektas pirkimo objekto I-II... 22. - viešųjų pirkimų vykdymo metu tiekėjas AB „Požeminiai darbai”... 23. - perkančioji organizacija iki 2011-05-02 (sutartis tikrinimo metu nepateikta)... 24. punkto reikalavimų, kad darbai turi būti atlikti nuo 2011-04-01 iki... 25. Agentūra, susipažinusi su Ataskaitos išvadomis, priėmė sprendimą pradėti... 26. Išvadose nustatyta, kad tarp pirkimų dokumentų nėra protokolų, kurie... 27. Išvadose siūloma taikyti pareiškėjai Gairių 2 lentelės 24 pozicijoje... 28. Ūkio ministerija, vadovaudamasi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.... 29. Vykdant minėtus įsakymus, Ūkio ministerija 2012-07-11 įsakymais Nr. 4-662,... 30. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šią... 31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 32. Apeliacinės instancijos teismui 2014 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavus, jog... 33. Dėl ginčijamų galutinių sprendimų ir tarpinių (procedūrinių) aktų... 34. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus... 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą... 36. Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina... 37. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju pagrindas ginčui kilti... 38. 1996 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo... 39. Byloje susiklosčiusiems ginčo teisiniams santykiams taikytino 2006 m. liepos... 40. 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias... 41. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų... 42. Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės... 43. Tiek LVPA, tiek Tarnybos funkcijas, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų... 44. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos... 45. Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų... 46. Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų... 47. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl jam inkriminuoto pažeidimo esmės, teigia,... 48. Nustatyta, kad Ataskaita parengta nustačius tokias faktines aplinkybes, dėl... 49. Byloje taip pat nėra ginčo dėl tokių byloje esančiais įrodymais... 50. Nagrinėjamu atveju LVPA Išvadose nustatė, ir pareiškėja to neginčija, jog... 51. Pagal UAB „Litesko“ įgaliotosios perkančiosios organizacijos UAB... 52. Supaprastintų skelbiamų derybų sąlygų 13.2 punkte numatyta, kad pirkimo... 53. Pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių specialiųjų sąlygų... 54. Pažymėtina, kad Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 72 punktas... 55. Taip pat teismas pažymi, kad derybų protokolai buvo surašyti pakankamai... 56. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad... 57. Dėl pareiškėjui taikytų sankcijų teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo... 58. Pareiškėjo teigimu, ginčijamais sprendimais patvirtinta Bendrovei taikytina... 59. Minėta, kad LVPA, nustačiusi, jog su UAB „Litesko“ projektų... 60. Nustatyta, kad Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių bendrųjų... 61. Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės... 62. Gairėse numatyta, kad Priede pateiktoje lentelėje apibrėžtos finansinių... 63. Teismo vertinimu, Išvadose nustatyti pažeidimai visiškai atitinka Europos... 64. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis teisės normų... 65. Reikalavimai panaikinti sprendimus dėl Įsakymų pakeitimo yra išvestiniai... 66. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 67. Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, prašymas atlyginti... 68. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų... 69. Pareiškėjos UAB “Litesko” skundą atmesti.... 70. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...