Byla 2A-213-638/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-65-475/2017 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams A. S., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tretieji asmenys L. T., V. A., G. V., I. V., A. L., Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, A. S., F. Š., A. Š. dėl priestato įteisinimo be bendraturčių sutikimo ir atsakovės A. S. priešieškinį dėl priestato įteisinimo be bendraturčių sutikimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė patikslintu ieškiniu (2 t. b. l. 14–18) prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 26 d. privalomojo nurodymo terminą iki 180 dienų, nustatant, kad termino skaičiavimo pradžia yra Kauno apylinkės teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo data, pripažinti teisę be atsakovės A. S. sutikimo atlikti priestato įteisinimo bute, unikalus numeris( - ), darbus, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad jai, atsakovei bei tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu( - ). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 26 d. parengė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame yra nurodyta, kad prie daugiabučio gyvenamojo namo yra pristatytas priestatas, buto Nr. 3 fasadas yra apkaltas plastikinėmis lentelėmis. Atliekant statybos darbus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo reikalavimai, taip pat nebuvo gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai. Ieškovė nurodo, kad tik gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą, kreipėsi į architektę S. G., kad būtų parengtas gyvenamojo namo rekonstrukcijos planas, gautos sąlygos ir kt. Tačiau siekiant įregistruoti priestatą, tai yra pašalinti savavališkos statybos padarinius, pirmiausia yra būtina gauti bendraturčių sutikimus. Ieškovė 2016 m. sausio mėnesį gavo G. V., I. V., V. A., L. T., A. L. sutikimus. Tačiau atsakovė A. S. iki šiol sutikimo neduoda. Ieškovė 2015 m. lapkričio 20 d. kreipėsi dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėjas 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. kovo 26 d. Pateikus pakartotinį prašymą dėl termino pratęsimo, 2016 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos Ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius raštu informavo ieškovę, kad nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas. Ieškovė siekia atlikti būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti, yra pradėjusi procesą dėl savavališkos statybos įteisinimo, kurio trukmė nebepriklauso nuo jos valios. Kadangi atsakovė neduoda sutikimo, ieškovė iki šiol neturi galimybės pabaigti derinti rekonstrukcijos projekto.
    3. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti. Ieškovės savavališkai pastatytas priestatas prie daugiabučio namo apima net du namo aukštus, yra 5,52-6,35 m aukščio, 1,98 m ilgio ir 2,63 m pločio. Praplėsdama savo gyvenamąsias patalpas ieškovė griovė savo buto sienas, atliko išorės ir vidaus apdailos darbus. Vertinant priestato išmatavimus, naujasis statinys akivaizdžiai užima ir nemažą bendraturčių naudojamą žemės sklypo dalį. Pats priestatas visiškai užblokavo praėjimą – išbetonuotą takelį, kuriuo iki šiol buvo įmanoma nuo pagrindinės gatvės patekti iki daugiabučio gyvenamojo namo, jo kiemo bei į ūkinį pastatą. Šiuo metu laiptai, kuriais patenkama į savavališkai pastatytą priestatą, riboja praėjimą iki daugiabučiui priklausančio pastato su sandėliukais. Savavališkas statinys, jo laiptai, stovi kampu į ūkinį pastatą, tarp jų paliktas minimalus, ne kiekvienam žmogui praeinamas tarpas patekimui į bendraturčiams priklausančius sandėliukus. Į atsakovei priklausantį rūsį patenkama pro gyvenamojo namo fasade esančias medines duris. Ieškovė, atlikdama tokio masto statybinius rekonstrukcinius darbus, turėjo atsižvelgti į bendraturčių interesus ir norėdama tinkamai informuoti, įspėti suinteresuotus vykdomomis statybomis asmenis. Ieškovė privalėjo parengti rekonstrukcijos projektą. Priestatas, su juo susiję rekonstrukciniai darbai yra per didelės apimties, kad apie jų padarinius bendraturčius būtų įmanoma tinkamai informuoti neparengus ir nepristačius rekonstrukcijos projekto. Šiuo metu ieškovė neturi galimybės įteisinti savavališkos statybos, nes jau yra praleidusi Inspekcijos nustatytą pirminį bei pratęstą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šiai dienai bendraturčių sutikimai neturi juridinės reikšmės statinio įteisinimo procedūroje. Atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl daugiau nei metus trunkančio ieškovės nerūpestingumo bei aplaidumo jos nuosavybės atžvilgiu.
    4. Atsakovė A. S. priešieškiniu (2 t., b. l. 118–122) prašė įpareigoti ieškovę J. V. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo( - ), nuardyti buto Nr. 3 sienų fasado plastikines dailylentes bei sutvarkyti statybvietę, ieškovei J. V. nevykdant teismo sprendimo - nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį( - ), leisti nugriauti statinį statytojos lėšomis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovė į dalį bendraturčių kreipėsi tik Inspekcijai nustačius savavališkas statybas ir surašius privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkus statybos padarinius. Pažymėtina, kad į dalį bendraturčių nebuvo kreiptasi nei iki privalomojo nurodymo įvykdyti termino pabaigos (2015 m. gruodžio 26 d.), nei iki papildomai pratęsto termino pabaigus (2016 m. kovo 26 d.). Ieškovė nuo 2015 m. birželio 26 d., kuomet buvo Inspekcijos užfiksuotos savavališkos statybos iki 2016 m. kovo 26 d., nesiėmė jokių teisinių veiksmų statybos įteisinimo procedūrai atlikti. Nesikreipdama į teismą dėl pakartotinai pratęstino termino savavališkos statybos darbams įteisinti pratęsimo, ieškovė neteko galimybės įteisinti savavališką statinį. Ieškovė įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į visus bendraturčius, nevykdė savavališkos statybos įteisinimo darbų ir praleido galimybę įteisinti savavališką statybą, todėl ieškovei gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti.
    5. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašo jį atmesti (3 t., b. l. 9–14). Ieškovė atsiliepime į priešieškinį pažymėjo, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo terminą iki 180 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl akivaizdu, kad iki šiol klausimas dėl savavališkos statybos pašalinimo termino nėra išspręstas, todėl atsakovės teiginiai apie įpareigojimo neįvykdymą suėjus terminui yra atmestini. Savavališka statyba nebuvo savalaikiai įteisinta dėl pačios atsakovės sutikimo nedavimo, tai yra piktybinių pačios atsakovės veiksmų. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2016 m. gegužės 10 d., tačiau civilinė byla Nr. 2-65-475/2017 nėra iki šiol išnagrinėta ir nėra priimtas sprendimas dėl termino pratęsimo bei įteisinimo darbų atlikimo be pačios atsakovės sutikimo. Tad akivaizdu, jog nesant teismo sprendimo, atsakovės reikalavimai yra nesavalaikiai. Ieškovė nurodo, kad tik įgijusi nuosavybės teises bei gavusi Inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, ėmėsi veiksmų, tai yra kreipėsi į architektą, pradėjo rengti projektą, ėmė rinkti bendraturčių sutikimus. Dalis bendraturčių savo sutikimus buvo davę dar 2008 metais. Namo būklė buvo tragiška iki jį tinkamai sutvarkant. Statybos darbai buvo atlikti ženkliai anksčiau, nei atsakovė įsigijo nekilnojamąjį turtą, ji nėra pateikusi jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių jos priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Atsakovė nenurodo, kokie teisės aktai buvo pažeisti pastačius priestatą, kokia apimtimi, o priešieškinyje nurodo tik deklaratyvias nuostatas. Ieškovė pažymi, kad nė vieno iš bendraturčių teisės nėra ir nebus pažeistos įteisinus 2014 metais pastatytą priestatą, byloje visi kiti bendraturčiai sutinka su priestato įteisinimu, šiuo metu yra pradėta valstybinės žemės įsigijimo procedūra, kurios metu bus išpirktas žemės sklypas, ant kurio stovi priestatas, tai yra byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad priestato statyba teritorijoje, kurioje yra ginčo statinys, apskritai neleidžiama.
    6. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė ir paaiškino, kad terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra praleistas, o praleisto termino pratęsti negalima, taip pat įstatymas nenumato galimybės atnaujinti praleisto termino dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl termino praleidimo negali būti patenkintas. Inspekcija statytojui jau yra pratęsusi 3 mėnesiams reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir tik teismas turi įstatymu suteiktą teisę pakartotinai ir ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui dėl svarbių priežasčių pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Taip pat prašė atsižvelgti į prašymą nelaikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakove byloje, kadangi termino dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pratęsti negali, todėl byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas pratęsė ieškovei J. V., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. birželio 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PRN-20-150626-00033 terminą iki 180 dienų, nustatydamas, kad termino skaičiavimo pradžia yra Kauno apylinkės teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo data. Teismas pripažino ieškovei J. V. teisę be atsakovės A. S. sutikimo atlikti namo rekonstrukcijos įteisinimo procedūros darbus bute, unikalus numeris( - ), pagal byloje pateiktus architekto K. S. 2017 m. parengtus daugiabučio gyvenamojo namo, ( - ), rekonstravimo projektinius pasiūlymus.
    2. Teismas nurodė, kad neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė, ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Byloje yra pateikti visų kitų namo ir žemės sklypo bendraturčių sutikimai (t.1, b. l. 25, 26, 27, 28, t. 2, b. l. 20, 95). Ieškovės statinio rekonstrukcija jau yra atlikta, todėl vertinant atsakovės argumentus dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo yra vertintina ir statinio faktinė padėtis. Palyginus byloje esančias foto nuotraukas, neabejotina, kad namo būklė nuo 2006 m. yra žymiai pagerėjusi (t.3, b. l. 16–19, 64–65). Teismas pažymėjo, kad ieškovės rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams kompetentingos institucijos turės teisę įvertinti nustatyta tvarka, ir, nustačiusios neatitiktis, turės teisę įpareigoti statytoją jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoti statybą leidžiančio dokumento. Šiuo atveju atsakovei atsisakius duoti ieškovei sutikimą atlikti rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūrą, ieškovė neturi galimybės nustatyta tvarka įgyvendinti rekonstrukcijos darbų įteisinimo procedūros. Net ir pripažinus ieškovės teisę atlikti jai priklausančio statinio rekonstrukciją be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, nereiškia, jog suderinus projektinę dokumentaciją bus gautas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu statinys liks nepakitęs ir bus įteisintas. Teismas, įvertinęs nustatytą aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovės statinio rekonstrukcijos pagal 2017 metų projektinius pasiūlymus negatyvaus poveikio jos teisėms ir teisėtiems interesams nėra pagrįstos. Atsižvelgdamas į šalių interesų proporcingumo principą, teismas vertino, jog atsakovės atsisakymu duoti sutikimą labiau pažeidžiami ieškovės interesai, užkertant jai kelią valdyti savo nuosavybę. Ieškovė, būdama atidi bei rūpestinga, siekdama savavališkos statybos įteisinimo, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmės iš esmės ji pati negali įtakoti. Šiuo atveju nepratęsus termino pašalinti savavališkos statybos padarinius būtų neadekvačiai pažeistos ne tik ieškovės, bet ir kitų namo bei žemės sklypo bendraturčių teisės, nes nugriovus priestatą būtų pažeistos namo konstrukcijos, kurios iki namo rekonstrukcijos buvo avarinės būklės. Visi namo bendraturčiai sutiko su namo rekonstrukcija, išskyrus atsakovę. Todėl, teismo vertinimu, šioje neeilinėje situacijoje objektyviai būtina nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos dėl praleisto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas neįvertino, kad ieškovė šioje byloje siekė galimybės įteisinti jau baigtą savavališką statybą ir privalėjo pateikti rekonstrukcijos projektą.
      2. Teismas neįvertino ir netaikė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 punkto, kad leidimas rekonstruoti statinį gali būti išduodamas tik pateikus rekonstrukcijos projektą. Bylos proceso pabaigoje pagal teismo pasiūlymą ieškovė parengė ir pateikė tik projekto vadovo pasirašytus projektinius pasiūlymus, kurie nebuvo parengti prašant pasirašyti ar duoti sutikimą iki iškeliant civilinę bylą.
      3. Pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, ieškovė niekada nebuvo parengusi ir nebuvo pateikusi atsakovei projektinės dokumentacijos.
      4. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovės atstovė pateikė ieškovei klausimus apie projektinę dokumentaciją, o teismas priėmė žodinę nutartį ir pasiūlė ieškovei pateikti projektavimo dokumentus. Teismas šioje dalyje pademonstravo savo šališkumą, nes įrodymai nebuvo parengti ir nebuvo pateikti daugelio parengiamųjų posėdžių metu.
      5. Priimdamas sprendimą teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovės ir jos atstovės išdėstytų argumentų dėl „projektinių pasiūlymų“, kurie prieštaringi, neaiškūs, kurių negalėjo paaiškinti ieškovė.
      6. Ieškovė neturi galimybės įteisinti savavališkos statybos, nes jau yra praleidusi Inspekcijos nustatytą pirminį bei pratęstą terminus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
      7. Vertinant priestato matmenis, naujasis statinys akivaizdžiai užima ir nemažą bendraturčių naudojamą žemės sklypo dalį, tačiau teismas ignoravo šią nustatytą svarbią aplinkybę.
      8. Teismas neįvertino, kad projektiniai pasiūlymai parengti neatlikus formuojamo nekilnojamojo turto matavimų pagal nekilnojamojo turto formavimo taisykles. Nėra VĮ Registrų centre nustatyto patalpų ploto, ilgio, pločio matmenų, tūrio, nesuteiktas priestato, patalpos šifras.
    2. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atsakovė akivaizdžiai klaidina teismą, nes vienas iš ieškinio reikalavimų - pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo terminą iki 180 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
      2. Visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai apie tai, kad bendraturčių teisės bei teisėti interesai nukentės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie kokių nors asmenų teisių pažeidimus.
      3. Byloje tretieji asmenys patvirtino, kad priestato statybos darbai buvo pradėti, įvykdyti ir baigti dar iki atsakovei įsigyjant nekilnojamą turtą, tai yra ji puikiai žinojo ir žemės sklypo dalį, praėjimus bei šviesos patekimą. Tačiau esantis priestatas nesutrukdė atsakovei įsigyti nekilnojamojo turto, tai yra pirkimo sutarties sudarymo metu jai visos šios aplinkybės netrukdė.
      4. Priestatas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių, nevaržo jų laisvių, savavališkos statybos įteisinimas yra galimas ir įmanomas gavus pačios atsakovės sutikimą bei baigus tvarkyti reikiamus dokumentus, o priestato nugriovimas akivaizdžiai pažeis ieškovės teises ir teisėtus interesus.
    3. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išreikšta pozicija dėl teismo sprendimo naikinimo dalyje dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tuo tarpu dėl teismo sprendimo naikinimo dalyje dėl teisės rengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą ieškovei suteikimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo negalėjo tenkinti, nes Inspekcijos privalomuoju nurodymu nustatytas ir Inspekcijos Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. RE-326-(15.51) pratęstas terminas savavališkos statybos padarinių šalinimui baigėsi 2016 m. kovo 26 d., o ieškovė su ieškiniu dėl priestato įteisinimo be bendraturčio sutikimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės 12 d. Ieškovė ieškinį 2016 m. gruodžio 15 d. patikslino ir tik tuomet įtraukė reikalavimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, t. y. jau po nustatyto termino pasibaigimo.
      2. Patikslinto ieškinio reikalavimas dėl pakartotinio termino privalomojo nurodymo įvykdymui pratęsimo 180 dienų negalėjo būti nukreiptas Inspekcijai, nes termino pratęsimas antrą kartą ar ilgesniam terminui priskiriamas teismo diskrecijai, o ne Inspekcijai, todėl vien dėl to nepakeitus Inspekcijos procesinės padėties ieškinys dalyje dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
      3. Statybą leidžiančio dokumento – leidimo (-ų) rekonstruoti pastatą ir rekonstrukcijos projekto ieškovė iki šiol neturi, todėl jos atlikti priestato statybos darbai ir šiai dienai yra laikytini savavališka statyba.
    4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius prašo dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
    5. Apeliaciniu skundu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti 2017 m. rugsėjo 28 d. teismo sprendimo dalį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir įpareigoti teismą išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų civilinėje byloje klausimą. Nurodė, kad teisės aktai nenumato jokių išlygų bylos šaliai - valstybei, atstovaujamai valstybinių institucijų, pralaimėjus bylą neatlyginti bylinėjimosi išlaidų. Be to, kiekviena biudžetinė įstaiga veikia savo kompetencijos ribose ir jai skiriami asignavimai yra skiriami skirtingų funkcijų atlikimui, todėl kiekviena biudžetinė įstaiga jai skirtas lėšas privalo naudoti racionaliai, tinkamai jas administruoti ir įgyvendinti teisės aktuose jai priskirtas funkcijas bei nustatytas pareigas. Teismas sprendimu civilinėje byloje nepriteisęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pažeidė CPK 96 straipsnio 1 dalį. Teismas ieškovės ieškinį patenkino, todėl iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos turėtų būti priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidos sudaro 550,31 Eur.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
    2. Apeliacinėje byloje keliamas klausimas, ar teismas gali pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kai Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos duoto nurodymo terminas jau yra pasibaigęs. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas ( toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 3 dalyje ( redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) yra nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) duoda asmeniui privalomuosius nurodymus, kurie turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba per nurodytą trumpesnį terminą, vėliau Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. TPSVPĮ nenustato papildomų sąlygų, kada, nuo kada ir kokiam laikui teismas gali pratęsti terminą. Tam tikri loginio pobūdžio išaiškinimai apie termino pratęsimo ar atnaujinimo prasmę ir skirtumus, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, yra išdėstyti LVAT praktikoje. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti atsižvelgdamas į situaciją konkrečioje byloje, ir vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 d. nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
    3. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bylos situacijoje buvo pagrindas pratęsti ieškovei terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius atsižvelgiant į tai, kad ieškovei 2016 metais teko pakeisti architektą, vienai iš jų atsisakius užsakymo, kad 2016 m. pabaigoje mirė ieškovės sutuoktinis, kas sutrukdė tęsti statybos įteisinimo veiksmus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad visi kiti bendraturčiai neprieštarauja dėl rekonstrukcijos įteisinimo, išskyrus atsakovę A. S.. Byloje nėra ginčo, kad priestato, kuris jau yra pastatytas ( rekonstruotas) statyba ginčo sklype apskritai yra galima. Tai reiškia, kad gali būti sprendžiamas savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimas ir turi būti vertinamos Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje išdėstytos bei kitos reikšmingos aplinkybės (šioje byloje tokios aplinkybės galėtų būti, pavyzdžiui, tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei 2014 metais įgijus nuosavybės teisę į butus name( - ), ginčo priestatas jau buvo pastatytas, vadinasi, atsakovei įsigyjant nuosavybę jai tai neatrodė kliūtis). Kasacinio teismo praktikoje ( pvz., byloje Nr. 3K-3-148/2013), nurodyta, kad turi būti vertinama visuma reikšmingų aplinkybių, siekiama suderinti visų bendraturčių interesus.
    4. Inspekcijos nustatyto termino pratęsimo klausimas iš esmės panašiai yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3062-422/2017, kurioje Inspekcijos nustatytas terminas iki 2017 m. spalio 10 d. teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu, priimtu jau Inspekcijos nustatytam terminui pasibaigus, buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 10 d. Todėl kolegija sprendžia, kad pasibaigęs terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius savaime nėra kliūtis tą terminą pratęsti.
    5. Atsakovė pati pripažįsta, kad byloje ieškovė pateikė projektinius pasiūlymus dėl ginčo priestato įteisinimo ( t.3, b.l.91-101). Kasacinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, yra konstatavęs, kad bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus. Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
    6. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nėra būtina pateikti pilnai parengtą projektą dėl priestato įteisinimo, nes statybos valstybinę priežiūrą yra pavesta atlikti Inspekcijai ( TPSVPĮ 8 straipsnis). Be to, negavus visų bendraturčių sutikimo, dėl ko ieškovė ir bylinėjasi, nėra įmanoma parengti statybos projekto, atitinkančio Statybos įstatymo reikalavimus. Todėl atsakovės nesutikimas ir yra ta kliūtis, kuri neleidžia ieškovei parengti projekto.
    7. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priestato statyba yra pažeistos atsakovės A. S. teisės naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi.
    8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja. Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl patalpų ploto, tūrio, šifrų, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
    9. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, nepriteisęs iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 550,31 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pažeidė CPK 96 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad Inspekcija yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl nepriteisė šių išlaidų iš Inspekcijos. Kolegija pažymi, kad Inspekcija kaip valstybės institucija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik pareikšdama ieškinį dėl viešojo, valstybės ar savivaldybės intereso gynimo (CPK 83 str. 1 dalies 5 p.). Šioje byloje Inspekcija dalyvavo kaip atsakovė, tačiau tiek atsiliepimu į ieškinį, patikslintą ieškinį, tiek ir atsakovei teikiant paaiškinimus teismo posėdyje, prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad materialinio teisinio suinteresuotumo byloje neturi. Kaip jau minėta šios nutarties 15 pastraipoje, įstatyminis savavališkos statybos padarinių likvidavimo reguliavimas riboja Inspekcijos teisę pratęsti terminą, todėl ieškinio šioje byloje pareiškimas iš esmės priklausė ne nuo Inspekcijos veiksmų ar neveikimo, o nuo atsakovės A. S. elgesio. CPK 96 straipsnio 5 dalis leidžia teismui atsižvelgti į šalių procesinį elgesį ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad Inspekcijos elgesys buvo netinkamas ir kad Inspekcija turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netiksliai nurodė motyvus, tačiau pagrįstai ir teisėtai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų iš Inspekcijos. Atsakovė A. S. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleista, nes jai buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ( t.1, b.l. 149-150, t.3, b.l. 138).
    10. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą nepriteistinos, nes šiuo atveju šalys J. V. ir A. S. yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, joms suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, o Inspekcijos procesinis elgesys, kaip minėta, nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su ieškinio šioje byloje pareiškimu ( CPK 96 str. 4 d. ir 5 d.).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai