Byla e2-26739-1052/2018
Dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Bundonė, sekretoriaujant R. G., K. T., dalyvaujant atsakovo G. P. atstovui atsakovui K. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ateities technologijos geltonai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu prašė nagrinėti ieškinį ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo G. P. ieškovo BUAB „Ateities technologijos geltonai“ 32677,70 Eur žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. U., bei nustatė 10 dienų terminą perduoti bankroto administratoriui J. U. įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus bendrovės dokumentus. 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas ieškovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovės vadovais buvo G. P. nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. kovo 23 d. ir nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. A. M.. Įmonės vadovai bankroto administratoriui nei turto nei dokumentų neperdavė. Bankroto administratorius neturi jokių duomenų, pas ką ir kur šiuo metu yra įmonės dokumentai, tačiau iš VĮ „ Registrų centras pateiktų duomenų galima spręsti, jog realus bendrovės vadovas buvo G. P., nes perleidus įmonės vadovavimą naujam vadovui, įmonė toliau jokios veiklos nevykdė, darbuotojų nebuvo, finansinės atsakomybės nesudarinėjo, įsiskolinimai valstybinei mokesčių inspekcijai atsiradę būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Paskutinė pateikta atskaitomybė už 2012 metus, iš jos matyti, jog įmonė turėjo turto 154190 Eur sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 37 200 Eur. Šiuo metu įsipareigojimų suma kreditoriams – 10 677,70 Eur. G. P. bankroto administratorius reiškia ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl laiku neinicijuoto bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo. Nors G. P. įgaliojimai pasibaigė perleidus vadovavimą paskutiniam vadovui, tačiau jam liko pareiga įstatymų nustatyta tvarka atsakyti už bendrovei padarytą žalą. Kauno apygardos teismas, iškeldamas ieškovei bankroto bylą vadovavosi 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, kuriuose buvo matyto, kad didžioji dalis įmonės trumpalaikio turto – pirkėjų skolos, todėl įmonė buvo priklausoma nuo kitų asmenų galimybės grąžinti įmonei lėšas., todėl darytina išvada, kad dar 2012 m. ieškovė buvo nemoki ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. G. P., nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, o nemokios įmonės valdymą perleido A. M., tuo išvengdamas teisinės atsakomybės ir įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tam, kad taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neužkirto kelio turto išsaugojimui bei įsipareigojimų kreditoriams didėjimo. G. P. galimai neatliko bendrovės turto bei įsipareigojimų inventorizacijos bei galimai neperdavė naujajam vadovui dokumentų ir/ar turto ar perdavė ne viską. Dėl atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, kreditoriai patyrė žalą. Kadangi bankroto administratoriui nėra parduoti įminės dokumentai, žala vertintina pagal patvirtintus kreditorių reikalavimus – 10 677,70 Eur ir 22 000 Eur administravimo išlaidos, kurias kreditoriai privalo dengti savo sąskaita. priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra akivaizdus, nes jei atsakovas būtų tinkamai organizavęs įmonės veiklą, būtų perdavęs naujam direktoriui įmonės dokumentus, įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žala. Atsakovo kaltė preziumuojama, todėl jos įrodinėti nereikia.

5Atsakovas G. P. į teismo posėdį neatvyko, jo interesus teismo posėdyje atstovavo atstovas advokatas K. J.. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog tam, kad taikyti civilinę atsakomybę atsakovui, svarbu nustatyti momentą, kada įmonė tapo nemoki, t.y. kada pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat, kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir pan. Tam kad įmonė būtų pripažinta nemokia, 2012 m. gruodžio 31 d. jos pradelstų įsipareigojimų suma turėjo viršyti pusė į balanso įrašyto turto vertės. Byloje nėra duomenų, koks buvo pradelstų įsipareigojimų dydis 2012 m gruodžio 31 d., net jei visi įmonės įsipareigojimai buvo pradelsti, jų suma sudarytų tik 21,12 į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to ieškovas nepateikė jokių duomenų apie normalią ūkinės - komercinės veiklos riziką viršijančius atsakovo iniciatyva sudarytus sandorius, dėl kurių įmonė patyrė nuostolių. siekiant žalos atlyginimo, būtina įrodyti ne tik žalos padarymo faktą, bet ir fiduciarinių pareigų pažeidimą – protingos ūkinės veiklos peržengimą, todėl ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas neįrodė žalos, nes nepateikė įrodymų, kad kreditoriniai reikalavimai susidarė būtent atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu ir kad reikalavimų suma viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto. Žala gali būti laikomas ne visa ieškovo kreditorinių reikalavimų suma, o bendras skolos dydis išaugęs atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Yra neteisinga reikalauti, kad visus kreditorinius reikalavimus atlygintų tik G. P., kuris įmonės vadovu buvo tik iki 2016 m. kovo 22 d.

6Atsakovas prieš perduodamas įmonės turtą ir dokumentus įsitikino naujo vadovo autentiškumu. Atsakovas įmonės turto ir dokumentų perėmimo – perdavimo aktais perdavė naujam vadovui visą įmonės turtą ir dokumentus. Be to, perduodamas įmonę, atsakovas naujam vadovui 2016 m. kovo 22 d, įmonės turtą perdavė pagal tarpinę finansinę atskaitomybę ir tą dieną bendrovė buvo visiškai moki. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra kreipęsis į paskutinį įmonės vadovą A. M. dėl ieškovės turto ir dokumentų perdavimo. Ieškovo reikalavimas priteisti 22 000 Eur administravimo išlaidų yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o reikalavimą pareiškė bankrutuojanti įmonė, kuri neturi reikalavimo teisės.

7Ieškinys atmestinas.

8Atsakovo atstovo paaiškinimais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismas nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė bankroto administratorių J. U., nustatė 10 dienų terminą perduoti bankroto administratoriui J. U. įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus bendrovės dokumentus (el. b. l. 7-9). 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas ieškovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (el. b. l. 10-11). Ieškovės vadovais nuo 2009 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. kovo 23 d. buvo G. P. ir nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. – A. M. (el. b. l. 15-19). Iš Sodros duomenų matyti, kad 2016 m. kovo 4 d. įmonėje dirbo 7 darbuotojai, 2016 m. balandžio 16 d. -1, o 2016 m. balandžio 23 d. jau nė vieno (el. b. l. 20). UAB „Ateities technologijos geltonai“ turto perdavimo aktai patvirtina, jog atsakovas įmonės vadovui A. M. perdavė įmonės dokumentus ir turtą pagal perdavimo dieną sudarytą finansinę atskaitomybę (b. l. 83-89). Iš 2016 m. kovo 22 d. turto perdavimo akto matyti, kad A. M. buvo perduotas turtas (el. b. l. 82). Be to, atsakovas įsitikino vadovo asmens tapatybe, ką patvirtina į bylą pateiktas A. M. asmens dokumentas (el. b. l.81). Iš pateikto 2016 m. kovo 22 d. ieškovės balanso (el. b. l. 88) matyti, įmonės turtas buvo 25810 vertės, kreditoriams įsipareigojimai 10 629 Eur, įmonė turėjo 19 147 Eur piniginių lėšų. Iš pelno nuostolio ataskaitos matyti, jog įmonė buvo 8 Eur grynasis pelnas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog įmonė buvo nuostolinga (el. b. l. 89).

9Dėl kreditorinių reikalavimų priteisimo iš atsakovo

10Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

11Ieškovė, nurodė du savarankiškus žalos atlyginimo pagrindus, t. y. dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) ir dėl bankroto administratorei neperduoto Bendrovės turto ir dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis 1 punktas).

12Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Ši nuostata galiojo ir tuo metu, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

13Atsakovas ginčija ieškinį, nurodydamas, kad nepadarė neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei, dėl įmonės nemokumo nėra jo kaltės.

14Civiliniame procese laikomasi rungimosi principo, kuris reiškia kiekvienos šalies pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Ieškovės pareiga įrodyti įmonės nemokumo momentą, atsakovo neteisėtus veiksmus, taip pat žalos faktą ir dydį. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Kauno apygardos teismas iškeldamas bankroto bylą nurodė, jog ieškovė buvo nemoki jau 2012 metais, teismas su tokiu argumentu nesutinka, nes Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo momentu ieškovės būklė atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.

15Atsakovas įrodė, kad elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, perduodamas įmonę, jis sudarė tarpinę finansinę atsakomybę (el. b. l.88, 89), iš kurios matyti, jog įmonė turėjo pakankami turto, kad pajėgtų atsikaityti su kreditoriais: mokėtinos sumos buvo – 10629 Eur, o Pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 19147 Eur. Atsakovas naujam vadovui perdavė įmonės dokumentus ir turtą pagal perdavimo aktus (el. b. l. 83-89). Iš tarpinės finansinės atsakomybės matyti, jog įmonės turtas buvo 25810 Eur , skolos sudarė – 10629, kadangi įmonė turėjo pakankami piniginių lėšų, kad galėtų padengti visas mokėtinas sumas (lėšų suma 19147 Eur, o skolų – 10629 Eur), nėra pagrindo spręsti, jog įmonės perdavimo dieną įmonė buvo nemoki. Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neperdavė naujam įmonės vadovui A. M. turto ir dokumentų paneigtos byloje ištirtais įrodymais, taip pat paneigta aplinkybė, kad atsakovas naujam vadovui A. M. perdavė nemokią įmonę., todėl byloje nenustatyta žalos atlyginimo pagrindų, nei dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) nei dėl bankroto administratorei neperduoto Bendrovės turto ir dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

16Byloje pateiktų įrodymų visuma nepagrindžia atsakovo veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos fakto, t. y. kad būtent dėl atsakovo neįvykdytos pareigos perduoti bankroto administratorei ieškovės dokumentus ir turtą, ieškovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais (CPK 185 straipsnis). Kiti ieškovės išdėstyti argumentai, neturi esminės reikšmės sprendžiant bylą iš esmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

17Dėl prašomų priteisti administravimo išlaidų

18Ieškovė bankrutuojanti įmonė prašo iš atsakovo priteisti 22 000 Eur bankroto administravimo išlaidų. Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, pažeidęs pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tampa atsakingas kreditoriui, įmokėjusiam pagal šio straipsnio 10 dalis 1 punktą. nuostatas nurodytą sumą administravimo išlaidoms padengti, arba bankroto administratoriui, kuris, įmonei neturint turto ar turint jo nepakankamai administravimo išlaidoms padengti, prisiėmė riziką administruoti įmonę savo lėšomis. Tai reiškia, kad tik BUAB kreditorius ir administratorius, kurių lėšomis vykdomas ar įvykdytas įmonės likvidavimas supaprastinto bankroto proceso metu, turi teisę išsiieškoti šias išlaidas iš asmenų, pažeidusių pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-313/2018).

19Šiuo atveju byloje reikalavimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo teikia ne bankroto administratorius ar kreditorius, įmokėjęs administravimo išlaidas, o bankrutuojanti įmonė, kuri neturi reikalavimo teisės į administracinių išlaidų priteisimą, todėl yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimą ir šioje dalyje.

20Pripažinus, jog ieškovė neturi materialinio reikalavimo teisės dėl bankroto administravimo priteisimo, argumentai, jog ieškovė neįrodė administravimo išlaidų pagrįstumo ir dydžio nebeturi teisinės reikšmės, nors teismas su šiais atsakovo argumentais sutinka.

21Bylinėjimosi išlaidos.

22Atmetus ieškinį visiškai, ieškovė privalo atlyginti atsakovui, jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas atsisako bylinėjimosi išlaidų pritesimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Bundonė, sekretoriaujant R. G., K.... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 3. Teismas... 4. ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, raštu prašė nagrinėti... 5. Atsakovas G. P. į teismo posėdį neatvyko, jo interesus teismo posėdyje... 6. Atsakovas prieš perduodamas įmonės turtą ir dokumentus įsitikino naujo... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Atsakovo atstovo paaiškinimais, rašytiniais byloje ištirtais įrodymais... 9. Dėl kreditorinių reikalavimų priteisimo iš atsakovo... 10. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas... 11. Ieškovė, nurodė du savarankiškus žalos atlyginimo pagrindus, t. y. dėl... 12. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1... 13. Atsakovas ginčija ieškinį, nurodydamas, kad nepadarė neteisėtų veiksmų... 14. Civiliniame procese laikomasi rungimosi principo, kuris reiškia kiekvienos... 15. Atsakovas įrodė, kad elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, perduodamas... 16. Byloje pateiktų įrodymų visuma nepagrindžia atsakovo veiksmais bendrovei ir... 17. Dėl prašomų priteisti administravimo išlaidų... 18. Ieškovė bankrutuojanti įmonė prašo iš atsakovo priteisti 22 000 Eur... 19. Šiuo atveju byloje reikalavimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo... 20. Pripažinus, jog ieškovė neturi materialinio reikalavimo teisės dėl... 21. Bylinėjimosi išlaidos.... 22. Atmetus ieškinį visiškai, ieškovė privalo atlyginti atsakovui, jo patirtas... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 24. ieškinį atmesti.... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...