Byla e2-1215-464/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų Ž. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,RV Projects“ ieškinį atsakovams Ž. B. ir R. B. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-18 nutartimi skyrė atsakovams Ž. B. ir R. B. po 200 Eur baudą už neatvykimą į 2017-04-14 vykusį teismo posėdį be svarbios priežasties. Nurodė, kad 2017-03-09 protokoline nutartimi atsakovų dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, apie vyksiantį teismo posėdį atsakovų atstovas sužinojo jau 2017-03-09 parengiamajame teismo posėdyje. Tačiau nei dėl pirmiau numatytos posėdžio datos (nutartyje klaidingai nurodoma, kad tai 2017-04-14, nors teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota kitokia paskirto pirmojo teismo posėdžio data – 2017-04-12), nei dėl pakeistos į 2017-04-14 posėdžio datos, apie kurią šalys buvo informuotos 2017-03-14 pranešimu, prieštaravimų iki pat posėdžio nebuvo gauta. Atsakovų prašyme atidėti teismo posėdį įvardintos jų neatvykimo į šį posėdį priežasties, t. y. atsakovų atostogų, teismas nepripažino pateisinančia nedalyvavimo šiame posėdyje aplinkybe, o atsakovų delsimą iki pat šio posėdžio datos pranešti apie savo negalėjimą atvykti į 2017-04-14 paskirtą teismo posėdį įvertino kaip nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, piktnaudžiavimą ir bylos vilkinimą (CPK 7 str. 2 d.)
  2. Atsakovai Ž. B. ir R. B. 2017-05-02 pateikė prašymą panaikinti 2017-04-18 nutartimi jiems paskirtas baudas. Nurodė, kad parengiamajame teismo posėdyje patys nedalyvavo ir nežinodami, jog teismas jų atvykimą pripažins būtinu, nei teismui, nei savo atstovui nepranešė apie iš anksto suplanuotas savo atostogas, dėl ko nebuvo suderinta visiems priimtina teismo posėdžio data. Tvirtino, kad prašymas atidėti teismo posėdį, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017-04-08 iki 2017-04-23 atsakovai bus išvykę šeimos Velykinių atostogų, buvo pateiktas prieš posėdį, tačiau dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) sistemos sutrikimų nebuvo gautas teisme iki posėdžio pradžios. Taip pat pažymėjo, kad atsakovai buvo tinkamai atstovaujami, nes posėdyje dalyvavo jų atstovas, kas leidžia įsitikinti, jog jie nevengė bylos nagrinėjimo ir nesiekė vilkinti proceso, priešingai, teismui nusprendus neatidėti teismo posėdžio, buvo pasirengę pradėti nagrinėti bylą. Be to, net ir atsakovams nedalyvaujant posėdyje teismas būtų galėjęs išklausyti tik ieškovės paaiškinimus, o klausimų, dėl kurių atsakovų dalyvavimas pripažintas būtinu, jie nebūtų suspėję atsakyti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017-05-05 nutartimi Ž. B. ir R. B. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi paskirtų 200 Eur baudų panaikinimo atmetė.
  2. Teismas atsakovų argumentus, kad jie, nedalyvaudami parengiamajame procese, negalėjo tikėtis, jog jų dalyvavimas teismo posėdyje bus pripažintas būtinu, todėl nepranešė apie atostogas savo atstovui, pripažino visiškai neapgrįstais. Teismas nurodė, kad atsakovai 2017-03-09 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje buvo tinkamai atstovaujami, todėl visi procesiniai klausimai, kurie buvo sprendžiami šio parengiamojo posėdžio metu, tame tarpe ir atsakovų dalyvavimo būtinumo klausimas, kito teismo posėdžio data ir laikas, buvo žinomi ir atsakovams (CPK 51 str. 2 d., 118 str., 246 str. 5 d.).
  3. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, jos turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 str. 5 d.). Remiantis EPP sistemos duomenimis, prašymą atidėti bylos nagrinėjimą atsakovų atstovas pateikė 2017-04-13, likus vienai dienai iki teismo posėdžio. Teismo vertinimu, toks prašymas, kuris pateiktas likus vienai dienai iki teismo posėdžio, negali būti laikomas pateiktu iš anksto, juo labiau kad buvo delsiama ilgiau nei mėnesį (nuo 2017-03-09), nors atsakovai atostogas planavo iš anksto.
  4. Teismas atkreipė atsakovų dėmesį į tai, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, tačiau atostogos nėra svarbi priežastis neatvykti į teismo posėdį. Todėl atsakovų pateikiama pažyma apie R. B. atostogas jo darbovietėje niekaip nepateisina atsakovų nedalyvavimo 2017-04-14 teismo posėdyje.
  5. Atsakovų teiginius, kokie veiksmai teoriškai galėjo būti atlikti atsakovams posėdyje nedalyvaujant, kiek laiko būtų trukęs teismo posėdis, teismas pripažino nepagrįstais ir tik atsakovų nuomone paremtais jų pasvarstymais, nurodęs, kad tik bylą nagrinėjantis teismas gali objektyviausiai ir tinkamiausiai įvertinti, kokių įrodymų ar šalių paaiškinimų trūksta, siekiant tinkamai išnagrinėti ginčą (CPK 8 str.).
  6. Teismas nesutiko ir su tokiais atsakovų argumentais, kad jie nesiekė vilkinti proceso, nes teismo posėdyje dalyvavo jų atstovas. Pažymėjo, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d., 246 str. 5 d.). Kadangi pačių atsakovų Ž. B. ir R. B. dalyvavimas procese parengiamojo posėdžio metu buvo pripažintas būtinu, jų atstovo dalyvavimas 2017-04-14 vykusiame teismo posėdyje neatleido atsakovų nuo pareigos atvykti į teismo posėdį.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovai Ž. B. ir R. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017-05-05 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi skirtas jiems baudas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas yra nenuoseklus, nes, viena vertus, spręsdamas apie teismo posėdžio datos žinojimą ir šios datos suderinimo su atsakovais tinkamumą, laikėsi pozicijos, kad atsakovai yra atstovaujami tinkamai ir turėjo žinoti apie paskirtą teismo posėdžio datą, kita vertus, spręsdamas atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu klausimą atsakovų atstovavimo fakto jau nevertino kaip pakankamo, norint nustatyti byloje reikšmingas aplinkybes. Atsakovų teigimu, byloje iki šiol nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie objektyviai būtiną atsakovų asmeninį dalyvavimą.
    2. Tuo atveju, jeigu atsakovų asmeninis dalyvavimas tikrai būtinas, o atsakovų atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nėra tinkamas ar pakankamas šioje konkrečioje civilinėje byloje, negalima vertinti, kad su atsakovais, kurie asmeniškai parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, buvo tinkamai suderinta teismo posėdžio data.
    3. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, jas nurodė prieš teismo posėdį pateiktame savo prašyme atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. kad jie nuo 2017-04-08 iki 2017-04-23 bus išvykę iš anksto suplanuotų Velykinių šeimos atostogų, todėl 2017-04-14 vyksiančiame teismo posėdį dalyvauti negalės. Atostogos buvo suplanuotos iš anksto, jų atšaukti nebuvo galimybės, o atostogų faktą patvirtina pateikti dokumentai apie atsakovui R. B. suteiktas darbovietėje atostogas nuo 2017-04-10 iki 2017-04-19.
    4. Atsakovai į 2017-04-14 teismo posėdį neatvyko tik dėl įvykusio nesusipratimo, nes atsakovų atstovas iš anksto nebuvo informuotas ir 2017-03-09 parengiamojo teismo posėdžio metu nežinojo apie atsakovų suplanuotas atostogas bei jų negalėjimą asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje. Dėl to nėra priežasčių daryti išvadoms apie sąmoningą ar tikslingą atsakovų siekį vilkinti šią bylą. Atsakovai byloje veikia tinkamai ir sąžiningai, į teismo posėdį neatvyko pirmą kartą, neatvykimo priežastis yra svarbi.
  1. Ieškovė BUAB „RV Projects“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Finera“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2017-05-05 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovams apie dalyvavimo teismo posėdyje būtinumą ir kito teismo posėdžio datą bei laiką buvo žinoma, tarp parengiamojo teismo posėdžio ir paskirto kito teismo posėdžio buvo ilgesnis nei vieno mėnesio tarpas, taigi jų piktnaudžiavimą procesu liudija vien jau tai, kad nei teismas, nei ieškovė per protingą laiko tarpą nebuvo informuoti apie atsakovų negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.
    2. Teigti, kad atsakovai piktybiškai nesirūpino savo procesinėmis pareigomis, leidžia ir jų nesidomėjimas byla, nebendradarbiavimas su atstovu ir nepranešimas jam apie tokią esminę aplinkybę, kaip atostogos. Be to, į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovų išvykimo faktą, t. y. nepateikti lėktuvų bilietai, sąskaitos faktūros ar panašūs duomenys, galintys patvirtinti atskirajame skunde išdėstytus jų teiginius.
    3. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese būtinas. Kadangi teismas atsakovų dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu, jie turėjo pareigą atvykti į 2017-04-14 vykusį teismo posėdį. Ne ieškovė buvo subjektas, įpareigojęs atsakovus atvykti į teismo posėdį, o teismas ir jo nurodymų laikytis privalu.
    4. Teismų praktikoje atostogos nėra pripažįstamos svarbia priežastimi neatvykti į teismą. CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad byla būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015). Šiuo atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėjo lemti atsakovų neatvykimą į teismo posėdį ar negalėjimą prieš protingą laiko tarpą informuoti teismą apie tariamą užimtumą.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantams nebuvo panaikinta bauda už neatvykimą į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 str. 2 d.).
  3. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Todėl CPK 246 straipsnio 3 dalyje (2014-10-16 įstatymo Nr. XII-1241 redakcija) yra įtvirtinta teismo teisė atidedant bylos nagrinėjimą neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu teismas yra pripažinęs tos šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
  4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantai savo procesinėmis teisėmis bei pareigomis naudojosi pažeisdami pirmiau aptartus sąžiningo procesinio elgesio reikalavimus bei draudimus piktnaudžiauti procesu ir vilkino bylą, delsdami pranešti apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį, dėl ko taikė jiems vieną iš CPK numatytų nuobaudų –2017-04-18 nutartimi paskyrė pinigines baudas už neatvykimą į teismą be svarbios priežasties (CPK 103 str. 1 d. 3 p., 106 str. 1 d.). Tokios teismo nutarties formuluotės suponuoja vertinimą, kad baudų paskyrimą apeliantams šiuo konkrečiu atveju lėmė dviejų sąlygų sutaptis: nedalyvavimas teismo posėdyje dėl priežasties, teismo pripažintos nesvarbia (t. y. dėl atostogų); pavėluotas informacijos pateikimas apie neatvykimo į teismo posėdį priežastį (atostogas).
  5. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės atstovo prašymo pagrindu apeliantų dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-09 protokoline nutartimi, priimta parengiamajame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir juos atstovaujantis advokatas. Apeliantai neneigia, kad apie privalomą dalyvavimą teismo posėdyje, kurio data teismo 2017-03-14 pranešimu vėliau buvo perkelta iš 2017-04-12, 13 val., į 2017-04-14, 9 val., jiems buvo žinoma. Tokiu atveju, kai nėra siekiama paneigti savo žinojimo apie paskirtą bei vėliau perkeltą teismo posėdį ir dalyvavimo jame pareigą, atskirojo skundo argumentai, kad apeliantai asmeniškai parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo ir su jais teismo posėdžio data nebuvo suderinta, iš esmės nėra aktualūs.
  6. Tokie atskirojo skundo argumentai, kad teismas nenurodė jokio reikšmingo pagrindo pripažinti apeliantų būtiną dalyvavimą teismo posėdyje, vertinant paskirtų apeliantams nuobaudų pagrįstumą taip pat nėra reikšmingi. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti, kada yra reikalingas šalių asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausimas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d., 183 str. 3 d.), todėl šio tikslo teismas gali siekti bet kokiomis įstatyme numatytomis ir, teismo vertinimu, reikalingomis tinkamam bylos išnagrinėjimui priemonėmis, pasirenkama įrodymų tyrimo taktika ar metodais, kaip antai, siekiant kuo tikslesnio faktinių aplinkybių, kurios geriausiai yra žinomos būtent patiems ginčijamo teisinio santykio dalyviams, išaiškinimo užduodant klausimus šalims ir pan. Todėl ir tokie apeliantų teiginiai, kad 2017-04-14 teismo posėdyje, į kurį apeliantai neatvyko dėl suplanuotų atostogų, dėl pačios bylos sudėtingumo bei jos apimties net ir teoriškai nebūtų buvę galimybės išklausyti jų paaiškinimų ir užduoti jiems klausimų, nesuponuoja kitokio šios teismo teisės (pripažinti konkretaus asmens atvykimo į teismą privalomumą) vertinimo.
  7. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantų pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo įvardijamą priežastį, kliudančią jiems atvykti į 2017-04-14, 9 val. vyksiantį posėdį – išvykimą suplanuotų šeimos Velykinių atostogų – šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai įvertino kaip nepateisinančią neatvykimo ir kartu su šio prašymo pateikimo momentu (dieną prieš posėdį) liudijančią apeliantų ketinimus vilkinti procesą ir piktnaudžiavimą, dėl ko 2017-04-18 nutartimi apeliantams buvo paskirtos baudos, o skundžiama 2017-05-05 nutartimi atsisakyta šias baudas panaikinti.
  8. Visų pirma pažymėtina, kad apie nesąžiningą naudojimąsi procesu bei piktnaudžiavimą CPK 7 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo kontekste gali būti kalbama tik tuomet, kai yra nustatyta, jog asmuo tyčia nevykdo pareigos rūpintis proceso skatinimu, procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai siekiama sukliudyti operatyviai ir greitai išspręsti šalių ginčą. Tuo tarpu faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad apeliantai, nors ir veikė nepakankamai apdairiai bei rūpestingai, vis tik neatliko piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis veiksmų.
  9. CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą, o teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Šios teisės normos redakcijoje, galiojusioje iki 2017-07-01, buvo nurodyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis neatvykti į teismo posėdį.
  10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo apeliantų atstovas pateikė per EPP 2017-04-13 (posėdžio išvakarėse), o jame nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Informaciją apie šiuo laikotarpiu suteiktas apeliantui R. B. atostogas bei apeliantės Ž. B. darbo ieškančio asmens atmintinės kopiją jų atstovas pateikė su 2017-05-02 prašymu dėl baudų panaikinimo. Skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2017-05-05 nutarties argumentai, kuria šis prašymas buvo išspręstas ir nepatenkintas, t. y. kad prieš posėdį gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo pateiktas nepakankamai operatyviai, juo labiau iš anksto žinant apie savo ketinimus atostogauti, kad pažyma apie R. B. suteiktas darbovietėje šiuo laikotarpiu atostogas nepateisina neatvykimo į teismo posėdį, nes atostogos nėra svarbi priežastis neatvykti į teismą, pernelyg formalūs ir neatitinkantys susidėjusios šioje byloje konkrečios procesinės situacijos, atsižvelgiant taip pat ir į paties teismo veiksmus.
  11. Bylos proceso eiga leidžia įsitikinti, kad apeliantai nenusišalino nuo dalyvavimo procese ir / ar rūpinimosi proceso eiga, teikė procesinius dokumentus su atsikirtimais į ieškinį, įskaitytinai ir į ieškovo tik 2017-03-10 patikslintą ieškinį, kurį pats teismas buvo ieškovę įpareigojęs pateikti tame pačiame 2017-03-09 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje bei 2017-03-13 pranešimu nustatęs apeliantams 14 dienų procesinį terminą atsiliepimui į jį pateikti. Apeliantai teikė į bylą teismo reikalaujamus papildomus duomenis (įrodymus) bei rašytinius paaiškinimus, jų poziciją bei interesus atstovavo advokatas, dalyvaudamas 2017-03-09 parengiamajame ir kituose teismo posėdžiuos, be to, jie patys dalyvavo 2017-06-09 teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus dėl ginčo esmės. Aktualu ir tai, kad pastarojo posėdžio metu byla taip pat nebuvo (ir nėra iki šiol) išnagrinėta.
  12. Dar daugiau, nors pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbia priežastimi apeliantų neatvykimo dėl jų šeimos atostogų vos į vieną, prieš pat šventines Velykų dienas paskirtą teismo posėdį, nagrinėjamoje byloje pats teismas net keletą kartų perkėlė vėlesniam laikui suplanuotus ankstesniam terminui teismo posėdžius, t .y.: 2017-01-20 nutartimi paskirtą 2017-02-27 dienai parengiamąjį posėdį 2017-02-06 pranešimu nukėlė į 2017-03-09, priežastimi įvardijęs teisėjo atostogas; šiame parengiamajame teismo posėdyje perėjęs prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir nustatęs posėdžio datą – 2017-04-12, 2017-03-14 pranešimu apie teismo posėdžio vietą ir laiką pirmiau paskirtą teismo posėdį dėl teisėjo užimtumo nukėlė į 2017-04-14; po šio teismo posėdžio įvykusiame 2017-06-09 teismo posėdyje apklausęs šalis (ir apeliantus) bei paskyręs kito teismo posėdžio datą – 2017-08-09, 2017-07-07 nutartimi, kuria išsprendė trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos proceso klausimą, jau nustatė kitą, vėlesnę teismo posėdžio datą – 2017-09-28, posėdžio perkėlimo poreikį motyvuodamas didžiuliu teisėjo užimtumu, nagrinėjant kitas civilines bylas, taip pat suplanuotomis atostogomis, šalių atstovų užimtumu, teismo posėdžių salių užimtumu; tačiau 2017-09-05 dienos nutartimi ir šią teismo posėdžio datą (t. y. 2017-09-28) perkėlė į 2017-10-05, nurodęs 2017 m. rugsėjo 25-28 dienomis bylą nagrinėjantis teisėjas turi dalyvauti mokymuose, kurie vyks Tryre.

    11

  13. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad apeliantų neatvykimas į 2017-04-14 teismo posėdį niekaip neužvilkino šios bylos nagrinėjimo ir netapo kliūtimi ją išnagrinėti, nes bylos procesas joje iki šiol neužsibaigęs.
  14. Pasisakant dėl pačių atostogų, kaip priežasties atidėti teismo posėdį, svarbumo būtina pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje pats teismas kitais atvejais tokią priežastį vertino kaip pagrindą posėdžio perkėlimui, Kasacinio teismo praktika, taip pat ir ta, kuria rėmėsi atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014; 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015) iš esmės neeliminuoja teismo teisės tam tikromis aplinkybėmis CPK 246 straipsnio 1 dalyje išvardintas kaip nesvarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažinti svarbiomis bei teikiančiomis prielaidas teismo posėdžio atidėjimui šalies prašymu, jeigu tos šalies elgesyje nenustatoma piktnaudžiavimo ar siekio specialiai atitolinti bylos baigiamojo akto priėmimą. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje, kurios išaiškinimais savo atsiliepime į skundą remiasi ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015), faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiai situacijai, nes joje buvo pasisakyta dėl teismo teisės, kai neatvyksta į posėdį ieškovė ir jos atstovas, pavėluotai pateikę prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, išnagrinėti ginčą iš esmės ir priimti baigiamąjį aktą, t. y. dėl teisės būti išklausytam principo nepažeidimo, kai tiek pati šalis, tiek jos atstovas yra pasyvūs ir į du suplanuotus teismo posėdžius neatvyksta. Tokiu atveju šis galimybės išnagrinėti bylą be neatvykusios šalies kontekste pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas negali būti vienareikšmiškai taikomas kaip galiojanti teisimo praktika ar lyginamas su nagrinėjamos bylos situacija, kurioje procesas tebevyksta, o byloje ir po atidėto teismo posėdžio buvo atliekami tokie procesiniai veiksmai, kaip įrodymų rinkimas, naujų proceso dalyvių įtraukimas ar pašalinamas.
  15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra reikšminga ir tokia aplinkybė, jog nuo 2017-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas (TAR, 2016 m. lapkričio 17 d., 2016-26956), kuriuo buvo pakeista CPK 246 straipsnio 1 dalis, panaikinant pavyzdinį nesvarbių priežasčių sąrašą bei nurodant, jog neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Ir nors analizuojami apeliantų veiksmai atlikti (laiku neatlikti) bei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta dar iki šių įstatymų pataisų įsigaliojimo, tačiau įstatymų leidėjo ketinimai bei jo valia dėl privalomo aplinkybių viseto įvertinimo, kai sprendžiama dėl neatvykimo į teismo posėdį svarbos, buvo jau išviešinti nuo 2016-11-17.
  16. Kaip buvo nurodyta pirmiau, apeliantai iki 2017-04-14 teismo posėdžio tinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, laiku teikė teismui procesinius dokumentus, turėjo atstovą, kuris juos atstovavo parengiamajame teismo posėdyje ir tame posėdyje, į kurį jie neatvyko, taip pat jie atvyko į 2017-06-09 paskirtą teismo posėdį ir pateikė paaiškinimus. Kita vertus, apeliantams buvo paskirta net po 200 Eur bauda kiekvienam, taigi baudos dydis artimas CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytai maksimaliai 289 Eur baudai, kas akivaizdžiai neatitinka jų neapdairaus elgesio (keliomis dienomis ar keliomis savaitėmis anksčiau nepranešant apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį) sukeltų padarinių bei įtakos tolesnei bylos proceso eigai.
  17. Tokiu atveju atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės: patenkinant apeliantų prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-04-18 nutartimi paskirtų 200 Eur baudų panaikinimo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti.

14Patenkinti Ž. B. ir R. B. prašymą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi Ž. B. ir R. B. paskirtas 200 Eur baudas.

Proceso dalyviai
Ryšiai