Byla 2S-1273-178/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1125-647/2011 pagal ieškovo N. Č. ieškinį atsakovui Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl skolinio įsipareigojimo pripažinimo įvykdytu ir hipotekos pripažinimo baigta, tretieji asmenys M. Š., E. Z..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti hipoteką (hipotekos lakšto identifikacinis kodas 01120090022009) baigta, įvykdžius skolinį įsipareigojimą. Nurodė, kad jis yra įvykdęs hipoteka užtikrintą E. Z. piniginę prievolę atsakovui, su kuo pastarasis nesutinka, atsakovas nepagrįstai nevykdo prievolės išregistruoti hipoteką ir kelia nepagrįstus reikalavimus. Atsakovui gera valia vengiant įvykdyti prievolę išregistruoti hipoteką, ji turėtų būti pripažinta pasibaigusia (CK 4.197 str. 2 d. 1 p.).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui, atsisakyta priimti ir jis grąžintas padavusiam asmeniui.

8Teismas nurodė, kad CPK 543 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas pakeisti arba baigti hipoteką ar įkeitimą, pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir dėl kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių pateikiamas hipoteką ar įkeitimą įregistravusiam hipotekos skyriui. Todėl teismas išaiškino ieškovui, kad jis su pareiškimu turėtų kreiptis į atitinkamą hipotekos skyrių, įregistravusį įkeitimą.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Nurodo, kad ieškiniu keliami reikalavimai turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme pagal išimtinio teismingumo taisykles, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nesilaikant suformuotos teismų praktikos. Šiuo atveju atsakovas atsisako išregistruoti hipoteką, motyvuodamas tuo, kad nėra visa apimtimi įvykdytas hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas. Ieškovas CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu turi teisę reikalauti, kad hipoteka būtų baigta tik tuo atveju, jei yra įvykdytas hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas. Taigi, esant ginčui dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo įvykdymo, ieškovas neturi teisinio pagrindo kreiptis į hipotekos teismą su prašymu baigti hipoteką taip, kaip nurodyta CPK 543 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas pirmiausia turi įrodyti, kad hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas yra įvykdytas ir tik tai įrodęs, reikalauti pripažinti hipoteką baigta. Hipotekos teisėjas negali spręsti ieškinyje keliamo reikalavimo dėl hipoteka užtikrinto skolinio reikalavimo pripažinimo įvykdytu. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu apskritai nepasisakė ir atsisakė priimti ieškinį tik atsietai vertindamas ieškovo reikalavimą pripažinti hipoteką baigta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, esant ginčui tarp hipotekos kreditoriaus ir turto savininko dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo pripažinimo įvykdytu, reikalavimas CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažinti hipoteką baigta spręstinas bendrosios kompetencijos teisme.

12Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų ir tikrinant absoliučių sprendimo pagrindų (ne)buvimą.

15Atskirasis skundas tenkintinas.

16Nagrinėjamu atveju absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota.

17Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes bei ieškinio dalyką.

18Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad prašymas pakeisti arba baigti hipoteką ar įkeitimą bei dėl kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių pateikiamas hipoteką ar įkeitimą įregistravusiam hipotekos skyriui (CPK 543 str. 2 d.). Vienok šiuo atveju iš ieškinio turinio matyti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skolinio įsipareigojimo (ne)įvykdymo. Būtent šis ginčas yra pagrindinis, tuo tarpu reikalavimas pripažinti hipoteką baigta yra išvestinis, jis gali būti tenkinamas tik išsprendus faktiškai kilusį ginčą - skolinio įsipareigojimo (ne)įvykdymo klausimą. Tokią išvadą iš esmės patvirtina ir pats ieškinio dalykas „pripažinti hipoteką baigta įvykdžius skolinį įsipareigojimą“, t.y. hipotekos pabaigos pripažinimas siejamas su skolinio įsipareigojimo įvykdymo sąlyga, dėl kurios būtent ir kyla šalių ginčas.

19Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad „ginčai tarp skolininko ir kreditoriaus dėl prievolės įvykdymo ar neįvykdymo, dėl įvykdymo tinkamumo ar netinkamumo, nagrinėtini bendros kompetencijos teisme ieškininės teisenos tvarka. Ginčų, nagrinėtinų ieškininės teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Bylos dėl hipotekos (kilnojamojo daikto įkeitimo) nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 str. 11 p., 443 str. 7 d.). Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių pobūdį nustato CPK 542 straipsnio normos. Ginčai dėl skolinių prievolių, įskaitant ir užtikrintų hipoteka ar įkeitimu, tinkamo įvykdymo nepriskirti hipotekos teisėjo nagrinėjamų bylų kategorijai“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. vasario 3 d. nutartis civ. b. Nr. 2-78/2005).

20Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais ieškinį atsisakė priimti nepagrįstai.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

22Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.