Byla 2A-408-480/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos, atstovaujamos advokatės Gerdos Storpirštienės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9818-945/2015 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovei ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijai, tretieji asmenys V. D., L. B., V. J., R. A., D. V., K. A., G. B., G. N., A. M., A. Š., E. Z., V. P., L. J., notarė I. J., dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas I. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti neįvykusiais bendrijos narių 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkimą ir 2014 m. spalio 14 d. pakartotinį susirinkimą, pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo, priteisti ieškovei 1.017,20 Eur išeitinę išmoką, 1.904,02 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 112,56 Eur neišmokėto darbo užmokesčio atleidžiant iš darbo, 159,31 Eur darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn., 835,50 Eur vidutinio darbo užmokesčio už 2 mėn. ir 22 d. priverstinės pravaikštos, 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5% dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ėjo bendrijos pirmininkės, o nuo 2012 m. gegužės 5 d. ir valytojos pareigas. 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. spalio 14 d. bendrijos narių susirinkimuose turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės atšaukimo iš pirmininkės pareigų, tačiau susirinkimuose nebuvo kvorumo, dėl ko susirinkimai pripažintini neįvykusiais. Pastaroji aplinkybė patvirtina ir ieškovės atleidimo iš darbo 2014 m. gruodžio 9 d. remiantis nurodytuose susirinkimuose priimtais nutarimais neteisėtumą. Per visą darbo laikotarpį ieškovė atostogavo vieną kartą 2014 m. birželio mėn., todėl atleidžiant iš darbo turėjo būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Be to, ieškovei išmokėta tik dalis darbo užmokesčio už paskutinį mėnesį. 2014 m. gruodžio 22 d. ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tačiau jos prašymą 2015 m. sausio 19 d. sprendimu atsisakyta nagrinėti, ieškovei pasiūlyta kreiptis į teismą. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovė nurodo reiškianti dėl patirto spaudimo, nerimo ir pažeminimo. Taip pat ieškovė prašė atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą.

5Atsakovė ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu atnaujino ieškovei senaties terminą reikalavimui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti; ieškinį patenkino iš dalies; pripažino neteisėtu ieškovės I. V. atleidimą iš darbo ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijoje 2014 m. gruodžio 9 d. DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu; ieškovės I. V. į darbą negrąžino, ieškovės su atsakove sudarytą darbo sutartį laikė nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė ieškovei I. V. iš atsakovės ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką - 1.296,96 Eur, 648,48 Eur (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 26 d.), 15,44 Eur (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 253,95 Eur (priskaitytina suma) darbo užmokesčio, 1.379,49 Eur (priskaitytina suma) kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 15,44 Eur (priskaitytina suma) vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; sprendimo dalį dėl 324,24 Eur (priskaitytina suma) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo nurodė vykdyti skubiai; likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovei ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijai iš ieškovės I. V. 381,20 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą; priteisė valstybei iš atsakovės ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos 189,34 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

8Dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog 2014 m. spalio 14 d. bendrijos narių susirinkimas neįvyko ir nebuvo priimti jokie sprendimai, nėra, todėl reikalavimo pripažinti neįvykusiu šį bendrijos narių susirinkimą patenkinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Ginčo dėl to, jog 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkimas buvo sušauktas bendrijos narių iniciatyva, nėra. Teismas konstatavo, kad dėl aplaidaus ieškovės pareigų vykdymo yra sudėtinga nustatyti tikslų bendrijos narių skaičių ginčo susirinkimo dieną, tačiau tiek pagal ieškovės pateiktus duomenis, tiek ir pagal atsakovės poziciją ar sisteminę narių sąrašų analizę akivaizdu, jog susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė bendrijos narių, t. y. kvorumas buvo. Atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino tiek jos iniciatyva byloje apklausti liudytojai, tiek ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti ginčo susirinkime išrinkti valdybos nariai, tuo tarpu ieškovės iniciatyva kviesti liudytojai tepatvirtino su aptariamu klausimu tiesiogiai nesusijusį faktą dėl ieškovės vykdytų funkcijų, taip pat faktą, kuris užfiksuotas ir susirinkimo garso įraše bei neginčijamas atsakovės, jog susirinkimo metu tarp nesutariančių pusių kilo konfliktas. Dėl nutarimų teisėtumo nekilo abejonių nei notarei, nei VĮ Registrų centrui tiek tvirtinant ir įregistruojant priimtus nutarimus dėl pirmininko pakeitimo ir valdybos išrinkimo, tiek ir registruojant naujus bendrijos įstatus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia atmesti kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą pripažinti neįvykusiu 2014 m. rugsėjo 24 d. bendrijos narių susirinkimą.

9Dėl ieškovę su atsakove siejusių darbo santykių. Kaip matyti iš ieškovės su atsakove sudarytos darbo sutarties, ieškovė nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. ėjo bendrijos pirmininkės, o nuo 2012 m. gegužės 5 d.- ir valytojos pareigas. Į atsakovės pirmininkės pareigas ieškovė buvo išrinkta 2005 m. liepos 28 d. susirinkime. Ieškovė bendrijos pirmininke buvo perrinkta ir 2008 m. liepos 23 d. susirinkime. Duomenų apie tai, jog laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 23 d. iki 2013 m. kovo 28 d. būtų vykę pirmininko rinkimai, nebuvimas pats savaime negali būti vertinamas kaip paneigiantis faktą, jog atitinkamu laikotarpiu ieškovę su atsakove siejo darbo santykiai. Atsakovė nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, jog bendrijos nariai ginčijo ieškovės įgaliojimų nurodytu laikotarpiu egzistavimą, ieškovės perrinkimas bendrijos pirmininke 2013 m. kovo 28 d. vertintinas kaip jos įgaliojimų patvirtinimas. Duomenų apie tai, jog laikotarpiu iki 2014 m. rugsėjo 24 d. būtų atlikti kokie nors veiksmai dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo, į bylą nėra pateikta. Darbdavys turėjo teisę su ieškove sudaryti terminuotą darbo sutartį, tačiau šia teise tinkamai nepasinaudojo, dėl ko, vadovaujantis DK 110 straipsnio 2 dalimi, sutartis ir vertintina kaip neterminuota. Pati atsakovė pripažino, jog darbo santykiai su ieškove buvo nutraukti ne dėl to, jog suėjo jos pareigų vykdymo terminas, o dėl to, jog bendrijos nariai išreiškė valią atšaukti ieškovę iš pareigų nesuėjus terminui, kuriam ji buvo išrinkta. 2005 m. rugpjūčio 20 d. narių susirinkime buvo priimtas nutarimas bendrijoje samdyti pirmininką, teritorijos prižiūrėtoją ir buhalterį, mokant jiems pusę minimalaus atlygio. Šio nutarimo pagrindu 2005 m. rugsėjo 1 d. į darbą valytojos pareigose priimta S. V., su kuria darbo sutartis jos prašymu nutraukta 2012 m. gegužės 4 d. Ta pati diena ieškovės darbo sutartyje įvardinta kaip pirmoji jos darbo valytoja diena. Kaip matyti iš VSDFV duomenų, būtent nuo 2012 m. gegužės mėn. nustota deklaruoti duomenis apie S. V. gaunamas pajamas ir papildomai deklaruojamos pajamos ieškovei. Nurodyta aplinkybė pati savaime leidžia atmesti kaip nepagrįstą atsakovės atstovės argumentą, jog bendrijos nariai pirmininkei nebuvo suteikę įgaliojimo įdarbinti valytojos. Įstatymo nuostata, jog tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu lemia, jog atitinkamas sandoris yra ne niekinis, bet nuginčijamas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog ji kreipėsi į teismą dėl ieškovės su savimi sudarytos darbo sutarties pripažinimo negaliojančia, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog atsakovė būtų iniciavusi ir įgyvendinusi darbo sutarties su ieškove, kaip valytoja, nutraukimą dėl to, jog ieškovė neturėjo įgaliojimų sudaryti darbo sutartį su pačia savimi. Priešingai, kaip matyti iš ieškovei teikto 2014 m. rugsėjo 30 d. rašto turinio, naujai išrinkti atsakovės valdybos nariai pareikalavo, kad ieškovė vykdytų savo, kaip valytojos, pareigas. Toks atsakovės atstovų elgesys parodo, jog jiems buvo žinoma apie tai, kad ieškovė vykdo ne tik pirmininkės, bet ir valytojos pareigas, jie ne tik nekėlė klausimo dėl tokių pareigų vykdymo teisėtumo, bet ir patys reikalavo pareigas vykdyti, kas vertintina kaip sandorį sudariusio atstovo įgaliojimų patvirtinimas CK 1.92 straipsnio, 2.133 straipsnio 6 dalies prasme. Pripažinus, jog ieškovė iki darbo santykių su ja nutraukimo vykdė tiek bendrijos pirmininkės, tiek valytojos pareigas, akcentuotina, jog dar 2005 m. gegužės 28 d. įsigaliojo Darbo kodekso 108, 114 straipsnių pakeitimai, kuriuos priėmus kodekse neliko vienos savarankiškos darbo sutarties rūšies- sutarties dėl papildomo darbo. Kaip matyti iš ieškovės darbo sutarties turinio, būtent aptartu būdu darbo sąlygų pokyčiai ir buvo įforminti nurodant, jog ieškovė už papildomą darbo užmokestį atliks papildomas valytojos pareigas.

10Dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo teisėtumo. Pripažinus teisėtais atsakovės narių 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkimą ir jame priimtus nutarimus atsirado pagrindas nebetęsti darbo santykių su ieškove, kaip atsakovės pirmininke. Atsakovė neįrodinėjo, jog egzistavo koks nors teisinis pagrindas inicijuoti darbo santykių su ieškove, kaip su valytoja, nutraukimą. Teismas konstatavo, kad darbdavys, net ir turėdamas teisinį pagrindą inicijuoti ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, funkcijos vykdymo nutraukimą, ieškovei einant ir valytojos pareigas, nutraukdamas darbo sutartį DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai atleido ieškovę iš valytojos pareigų ir netinkamai įformino ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, darbo funkcijų pasibaigimą.

11Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių. Nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių taikymo specifiką įtakoja tiek pačios ieškovės išreikšta valia, tiek ir akivaizdžiai konfliktiški šalių tarpusavio santykiai. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog darbo santykiai tarp šalių nutrūko teismo sprendimo pagrindu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovei priklauso 4 mėn. jos vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Vidutinis ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo dieną sudarė 324,24 Eur, bendra išeitinės išmokos suma sudaro 1.296,96 Eur. Ieškovė iš darbo atleista 2014 m. gruodžio 9 d., todėl už laikotarpį iki 2015 m. spalio 26 d. jai priklausytų 3.412,54 Eur. Teismas sprendė, kad taikyti aptariamą sankciją už visą laikotarpį, įvertinus aplinkybę, jog į teismą ieškovė kreipėsi tik 2015 m. kovo 18 d., jog bylos nagrinėjimo trukmė buvo susijusi ir su aplinkybe, kad ieškovė tinkamai neįvykdė pareigos perduoti naujai išrinktam pirmininkui bylai nagrinėti reikšmingus dokumentus, nėra pagrindo. Bendrija yra finansuojama jos narių - gyvenamųjų patalpų savininkų įnašais, ji nėra pelno siekiantis subjektas. Todėl yra pagrindas darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo sumą sumažinti iki bendros dviejų mėnesių ieškovės vidutinio darbo užmokesčio sumos - 648,48 Eur.

12Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, darbo santykiai tęsėsi 9 metus ir 100 dienų. Už tokį laiką priklauso 259,7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Ieškovės, kaip valytojos, darbo santykiai tęsėsi 2 metus ir 219 dienų. Už tokį laiką priklauso 72,8 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų. Ieškovė per visą savo darbo laikotarpį atostogavo 28 dienas 2014 m. birželį. Nurodyta aplinkybė lemia, jog ieškovė neišnaudojo 231,7 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų kaip bendrijos pirmininkė ir 44,8 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų kaip valytoja. Esant nustatytam 0,7 vidutiniam darbo dienų koeficientui, nepanaudotų atostogų dydžiai sudaro atitinkamai 162,2 ir 31,4 darbo dienas. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas einant pirmininkės pareigas dydis 1.109,45 Eur. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas dirbant valytoja dydis 270,04 Eur. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ši suma (1.379,49 Eur) ar jos dalis atleidžiant ieškovę iš darbo nebuvo išmokėta, todėl reikalavimas ją priteisti tenkintas.

13Dėl ieškovei priklausančio darbo užmokesčio. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė pripažino, jog ieškovei buvo išmokėta darbo užmokesčio už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn. dalis, 2014 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu pervedus 530,95 Lt. Kadangi vien už lapkričio mėn. ieškovei priklausė 886,90 Lt, jai liko neišmokėta 355,95 Lt. Ši suma, neatskaičius mokesčių, sudarytų 135,65 Eur. Už 7 darbo dienas 2014 m. gruodžio mėn. ieškovei priklauso 118,30 Eur. Bendra ieškovei neišmokėta darbo užmokesčio suma sudaro 253,95 Eur.

14Dėl ieškovės į savo sąskaitą pervestų sumų. Atsakovės teikiami duomenis dėl atsakovės galimai sau pervestų per didelių darbo užmokesčio sumų teismas vertino kaip siekį įskaityti priešpriešines prievoles. Nei darbdavys savo iniciatyva, nei teismas neturi teisės atlikti priešpriešinių reikalavimų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu, įskaitymo. Net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog šios sumos buvo pervestos neteisėtai, ši aplinkybė tegalėtų tapti pagrindu atsakovei reikšti individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo, tačiau nelaikytina pagrindu teismui įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus sprendžiant, jog darbuotojai nepriklauso už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn. paskaičiuotas darbo užmokestis ar jo dalis. Priešinga išvada paneigtų ieškovės teises, lemtų bylos nagrinėjimo ribų praplėtimą darbdavio naudai, atimtų galimybę iš darbuotojos reikalauti taikyti ieškinio senaties institutą. Byloje nesant pareikštam reikalavimui dėl materialinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu taikymo, nėra pagrindo vertinti ir į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, jog ieškovė priimdavo sprendimus dėl papildomų išmokų sau išmokėjimo, automobilio nuomos ir pan.

15Dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti su ieškove teisinių pasekmių. Nors ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai procesines palūkanas, tačiau už vėlavimą vykdyti su darbo santykiais susijusias finansines prievoles DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtina speciali procesinių palūkanų atžvilgiu sankcija.

16Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nebuvo konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai sprendžiant klausimą dėl ieškovės atšaukimo iš pareigų, ieškovės atleidimo iš darbo trūkumai buvo pašalinti konstatuojant atleidimo iš darbo neteisėtumą ir pritaikant darbdaviui finansinę sankciją už nurodytą pažeidimą. Spręsti, jog toks ieškovės teisių apgynimas yra nepakankamas, jog ji patyrė papildomą žalą, nėra pagrindo. Ieškovės argumentai dėl žalos atsiradimo yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti specifines atleidimo iš darbo pasekmes, kurios galėtų tapti pagrindu spręsti, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą.

17Dėl ieškinio senaties. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties instituto taikymas, net ir pripažinus, jog nuo sužinojimo apie darbo santykių nutraukimą iki kreipimosi į teismą dienos praėjo ilgesnis, nei numatytas DK 300 straipsnio 1 dalyje 1 mėn. terminas, neatitiktų šio instituto įtvirtinimo teisėje tikslų, paneigtų aktyviai besielgusios ieškovės teises reikalauti jos teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Atsakovė ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrija, atstovaujama advokatės Gerdos Storpirštienės, apeliaciniame skunde (4 t. b. l. 138-152) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą dalyje dėl I. V. atleidimo pripažinimo neteisėtu pagal LR DK 124 str. 1 d., dėl 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos - 1.296,96 Eur - priteisimo, dėl 648,48 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 26 d.), priteisimo, dėl 15,44 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną esant 5 darbo dienų savaitei už laikotarpį nuo sekančios dienos po teismo sprendimo priėmimo (2015 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisimo, irdėl 1.379,49 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo; ir priteisto priklausančio darbo užmokesčio - 253,95 Eur. ir dėl prašomos panaikinti dalies priimti naują sprendimą: pripažinti, kad ieškovė iš Bendrijos pirmininkės pareigų buvo atleista pagal DK 124 str. 1 d. teisėtai, priteisti ieškovei 648,48 Eur išeitinę išmoką, sumažinti priteistą kompensaciją už nepanaudotas atostogas ta dalimi, kuria ieškovė sau išsimokėjo atostoginius antro atlyginimo forma priteisiant 37,66 Eur, I. V. iš valytojos pareigų atleisti už tai, kad ji neatliko darbo ir nepagrįstai atsisakė dirbti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

201. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidė Bendrijos namo gyventojų teises ir teisėtus interesus, materialinės ir procesinės teisės normas, bendruosius teisės principus.

212. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nepasiūlius ieškovei pakeisti darbo sutartį ir negavus jos atsisakymo tai padaryti, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti darbo santykių su ieškove, kaip valytoja, nutraukimo. 2005 m. rugpjūčio 16 d. darbo sutartį, taip pat ir 2012 m. gegužės 4 d. darbo sutartyje papildytą sąlygą dėl I. V. valytos pareigų, bendrija pamatė tik ieškovei pateikus teismui ieškinį. Bendrija, 2014 m. gruodžio 8 d. teisėtai atleisdama ieškovę iš pirmininkės pareigų, nežinojo, kad ta pačia darbo sutartimi yra įdarbinta I. V. ir valytojos pareigose, nes sąlygą dėl papildomo valytojos darbo ieškovė darbo sutartyje įsirašė pati.

223. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovė privalėjo pasiūlyti ieškovei pakeisti darbo sutartį taip, kad toliau būtų tęsiama tik valytojos darbo funkcija. Ieškovė neperdavė dokumentų po jos atšaukimo iš bendrijos pirmininkės pareigų. Jeigu bendrija būtų žinojusi, kad valytojos darbo funkcijas ji atlieka ta pačia sutartimi, tai ne tik, kad būtų informavę, kad turi valyti, nes nemokės darbo užmokesčio, bet būtų reikalavę dirbti valytoja. 2014 m. rugsėjo 24 d. susirinkime buvo sprendžiamas klausimas tik dėl bendrijos pirmininko atleidimo.

234. Teismas, priimdamas sprendimą ir aiškindamas, kaip bendrija privalėjo nutraukti darbo santykius su I. V., vadovavosi 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015, tačiau minėtos bylos aplinkybės nėra tapačios šios bylos aplinkybėms, todėl taikyti analogiją šioje byloje negalima.

245. Teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškovei neatlikus darbo ir nenutraukus darbo sutarties (dėl valytojos pareigų), bendrija turi mokėti priteistas teismo sprendimu pinigines lėšas. Ieškovė, nepranešdama bendrijai, kad ji pagal tą pačią darbo sutartį dirbo ir pirmininke ir valytoja, neperduodama bendrijos dokumentų, neatlikdama jai pavestų valytojos pareigų, elgėsi nesąžiningai, dėl to būtų teisinga, protinga ir sąžininga, kad bendrija neturėtų prisiimti tų teisinių pasekmių, kurios kilo dėl pačios ieškovės kaltės. Kadangi ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimus - nebuvo darbe be svarbių priežasčių (nevalė bendrijos teritorijos), tai vertintina kaip darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminės atsakomybės taikymą.

256. Apeliantė nesutinka su teismo išeitinės išmokos apskaičiavimu ir su priskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčiu už priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista iš pirmininkės pareigų, turi būti taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir jai turi būti išmokama 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Už pirmininkės pareigas ieškovei buvo mokama pusė MMA, darbo sutartis 2012 m. gegužės 4 d. papildyta sąlyga dėl valytojos pareigų, mokant taip pat pusės MMA už šias papildomas pareigas. Todėl išeitinė išmoka dėl atleidimo iš pirmininkės pareigų lygi iš viso 324,24 Eur. Jeigu teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo atleisti ieškovę už darbo drausmės pažeidimus, išeitinė išmoka dėl atleidimo iš valytojos pareigų sudarytų 324,24 Eur. Atitinkamai turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Teismui nusprendus, kad ieškovė iš valytojos pareigų buvo atleista neteisėtai, ji į šį darbą gali būti grąžinta.

267. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 253,95 Eur neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškovė tam tikrais metais išsimokėdavo viena alga daugiau nei jai priklausydavo, tą išmokėtą algą bendrija laiko atostoginiais, nors formaliai pervedimų paskirtyse pavadintus kaip darbo užmokestis. Viso ieškovė išsimokėjo 1341,83 Eur, todėl šia suma turėtų būti sumažinta priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nevalė teritorijos nuo 2014 m. rugsėjo 5 d., todėl turėtų būti taikoma DK 217 straipsnio nuostata, kad jeigu darbuotojas atsisakė nepagrįstai dirbti, darbo užmokestis jam yra nemokamas.

27Ieškovė I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (5 t. b. l. 21-24) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie bylos pridedamus įrodymus, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:

281. Ieškovė, nežinodama, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. bendrijos susirinkime buvo išrinktas naujas pirmininkas, iki pat darbo sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2014 m. gruodžio 19 d. vykdė tiek bendrijos pirmininkės, tiek valytojos pareigas ir šios aplinkybės buvo įrodytos bei pripažintos Kauno apylinkės teismo sprendimu, o taip pat išanalizuotos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10110-15 metu. Norėdama atsikirsti į apeliantės skunde išdėstytas aplinkybes, ieškovė teikia Nutarimą nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą , kuris negalėjo būti pateiktas pirmos instancijos teismui, nes buvo gautas po teismo sprendimo paskelbimo, tačiau šio nutarimo pateikimo būtinybė iškilo gavus apeliacinį skundą.

292. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. neatliko valytojos funkcijų. Ieškovė iki pat jos atleidimo tvarkė ir prižiūrėjo namo teritoriją ir bendro naudojimo patalpas, grėbė lapus ir atliko kitus darbus. Šias aplinkybes esant būtinumui galėtų patvirtinti namo gyventojai, kurie pasirašė pranešimą dėl neteisingos informacijos pateikimo, kurį ieškovė prideda prie atsiliepimo ir prašau teismo prijungti prie bylos, nes šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su apeliaciniu skundu.

303. Nors apeliantė skunde teigia, kad ieškovė nevykdė savo pareigų, tačiau dar 2015 m. gruodžio 5 d. atsiuntė ieškovei elektroninį laišką su darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiu už 2014 m. lapkričio mėn. Šis dokumentas teismui teikiamas tikslu įrodyti, kad apeliantė skunde nurodo melagingas aplinkybes.

314. Apeliantė teigia, jog nežinojo, kokiais pagrindais ieškovė valė teritoriją, tačiau siųsdama ieškovei 2014 m. rugsėjo 30 d. raštą, kuriuo ragino vykdyti valytojos pareigas, galėjo paklausti, kokiu pagrindu ieškovė tvarko teritoriją ir kaip su ja atsiskaitoma. Ši aplinkybė rodo, kad atsakovė net ir nesidomėjo, kokiu pagrindu atsiradusią valytojos pareigą prašo ieškovę vykdyti. Apeliantė, būdama juridiniu asmeniu turėjo galimybę Sodroje susižinoti, kas dirba bendrijoje ir kokiais pagrindais, todėl jos argumentai, kad ieškovė neatskleidė informacijos yra nepagrįsti.

325. Ieškovė nežinojo, kad buvo išrinkti nauji bendrijos valdymo organai, susirinkimo teisėtumą ginčijo savo ieškiniu byloje, tarp ieškovės ir naujai išrinktų bendrijos valdymo organų susiklostę konfliktiški santykiai, todėl dokumentus ieškovė norėjo perduoti tik oficialiai pagal priėmimo perdavimo aktą, tačiau jai suruošus dokumentų perdavimą, pats naujasis bendrijos pirmininkas atsisakė juos perimti ir skundu kreipėsi į policiją dėl galimai nusikalstamos ieškovės veikos.

336. Apeliantės argumentai, kad ieškovė buvo išsimokėjusi sau atostoginius yra nepagrįsti ir atmestini, nes atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad visi ieškovei atlikti piniginiai mokėjimai yra pagrįsti dokumentais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. jai išmokėtos atsakovės nurodytos sumos yra atostoginiai ir nėra pagrindo mažinti priteistą kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą.

34Tretieji asmenys V. J., R. A., A. Š., D. V., K. A., G. B., G. N., E. Z., A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą (5 t. b. l. 3-11) pritaria apeliacinio skundo argumentams ir prašo visiškai tenkinti atsakovės Bendrijos pateiktą apeliacinį skundą.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

37Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

38Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės I. V. ieškinys dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

39Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

40Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nepasiūlius ieškovei pakeisti darbo sutartį ir negavus jos atsisakymo tai padaryti, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti darbo santykių su ieškove, kaip valytoja, nutraukimo. Siekdama pagrįsti savo teiginius, apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. darbo sutartį, taip pat ir 2012 m. gegužės 4 d. darbo sutartyje papildytą sąlygą dėl I. V. valytos pareigų, bendrija pamatė tik ieškovei pateikus teismui ieškinį, todėl 2014 m. gruodžio 8 d. teisėtai atleisdama ieškovę iš pirmininkės pareigų, nežinojo, kad ta pačia darbo sutartimi yra įdarbinta I. V. ir valytojos pareigose, nes sąlygą dėl papildomo valytojos darbo ieškovė darbo sutartyje įsirašė pati. Tačiau tokie apeliantės teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą nustatytą aplinkybę, kad 2014-09-30 raštu, adresuotu ieškovei, naujai išrinktos valdybos nariai pareikalavo, kad ieškovė vykdytų savo, kaip valytojos, pareigas, paaiškindami, kad priešingu atveju jai nebus mokamas darbo užmokestis. Byloje nustatyta, kad apeliantė ne tik nekėlė klausimo dėl ieškovės kaip valytojos pareigų vykdymo teisėtumo, bet ir pati reikalavo šias pareigas vykdyti. Byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovė iki darbo santykių su ja nutraukimo vykdė tiek bendrijos pirmininkės, tiek valytojos pareigas, bei tai, kad ieškovės esamoje 2005 m. rugpjūčio 26 d. darbo sutartyje jos darbo sąlygų pokyčiai buvo įforminti nurodant, kad ieškovė nuo 2012 m. gegužės 4 d. už papildomą darbo užmokestį atliks papildomas valytojos pareigas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams, kad darbuotojui vykdant dvi savarankiškas darbo funkcijas jų vykdymas sudaro vieną visumą; nutraukti galima tik visą darbo sutartį; jeigu atsisakoma vienos iš kelių funkcijų, vykdomas ne darbo sutarties nutraukimas, bet darbo sąlygų pakeitimas ir tik darbuotojui nesutikus su darbo sąlygų pakeitimu, vadovaujantis DK 120,129 straipsnių nuostatomis, galima inicijuoti viso darbo santykio nutraukimą (nagrinėjamu atveju – ieškovės atleidimą tiek iš pirmininkės, tiek iš valytojos pareigų). Todėl apeliantė neturi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nepasiūlius ieškovei pakeisti darbo sutartį ir negavus jos atsisakymo tai padaryti, neturėjo teisinio pagrindo inicijuoti darbo santykių su ieškove, kaip valytoja, nutraukimo.

41Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma.

42Nagrinėjamu atveju vienas iš sprendžiamų klausimų yra darbo santykių pokyčių, esant pagrindui nebetęsti vienos iš dviejų darbuotojo vykdomų funkcijų, inicijavimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškas klausimas jau buvo nagrinėtas kasaciniame teisme, ir sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas laikytis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Kelmės lopšelis- darželis „Ąžuoliukas“, bylos Nr. 3K-3-332-686/2015, suformuotų taisyklių: esant pagrindui atleisti darbuotoją iš pagrindinių pareigų, darbo santykiai dirbant papildomą darbą tęsiasi, tik pakeistomis darbo sąlygomis. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pakankamą teisinį pagrindą remtis minėta kasacinio nutartimi, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

43Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškovei neatlikus darbo ir nenutraukus darbo sutarties (dėl valytojos pareigų), bendrija turi mokėti priteistas teismo sprendimu pinigines lėšas. Ištyręs bei įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei remdamasis skundžiamame sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir aiškią apibendrintą išvadą, jog darbdavys, net ir turėdamas teisinį pagrindą inicijuoti ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, funkcijos vykdymo nutraukimą, ieškovei einant ir valytojos pareigas, nutraukdamas darbo sutartį DK 124 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai atleido ieškovę iš valytojos pareigų ir netinkamai įformino ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, darbo funkcijų pasibaigimą.

44CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi procesinė teisės norma, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindu gali būti tik tokios faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos ir tiriamos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo gali būti sprendžiama tik įvertinant tuos faktinius duomenis ir argumentus, kurie buvo pateikti, išanalizuoti ir vertinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovė neįrodinėjo, jog egzistavo koks nors teisinis pagrindas inicijuoti darbo santykių, kaip su valytoja, nutraukimą. Pagal bylos duomenis, apeliantė tik apeliaciniame skunde nurodo aplinkybę, jog ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimus – nebuvo darbe be svarbių priežasčių (nevalė bendrijos teritorijos), tai vertintinas kaip darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminės atsakomybės taikymą, todėl apeliacinis skundas negali būti grindžiamas šia aplinkybe.

45Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išeitinės išmokos apskaičiavimu ir priskaičiuotu vidutiniu darbo už mokesčiu už priverstinės pravaikštos laiką. Šiuo aspektu reiškiamus argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės vidutinį darbo užmokestį, teisingai vadovavosi į bylą pateiktais skaičiavimais apie ieškovės 2014 m. rugsėjo – lapkričio mėn. uždirbtas sumas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-693 Dėl metinių darbo dienų koeficiento bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2014 metais patvirtinimo nuostatomis, o remdamasis apskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčiu, teisingai apskaičiavo atleidžiant iš darbo ieškovei priklausančias sumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog Darbo sutartyje numatyta, kad ieškovei tiek už pirmininkės pareigų atlikimą, tiek už papildomų valytojos pareigų atlikimą mokama po pusę LR nustatyto minimalaus atlyginimo, tačiau vadovaujantis minėto Aprašo nuostatomis, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas. Apeliantei nesutinkant su į bylą pateiktais skaičiavimais apie ieškovės skaičiuojamojo laikotarpio užmokestį, atsikirtimų pagrindu jai teko pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius buvusios bendrijos buhalterės V. G. paskaičiavimo bei SODROS duomenų tikrumą, tačiau tokių įrodymų nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovės prašymu taikė DK 300 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią teismui nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Tad esamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas teisingai ieškovei priteisė DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto dydžio išeitinę išmoką.

46Savo pareigą mokėti ieškovei ją atleidžiant iš darbo priklausančias sumas atsakovė ginčijo akcentuodama, jog į ieškovės sąskaitą buvo pervedamos didesnės sumos, nei jai priklausė. Ir apeliaciniame skunde ji teigia, jog ieškovė tam tikrais metais išsimokėdavo viena alga daugiau, nei jai priklausydavo, tą išmokėtą algą bendrija laiko atostoginiais, nors formaliai pervedimų paskirtyse pavadintus kaip darbo užmokestis, viso ieškovė išsimokėjo 1341,83 Eur, todėl šia suma turėtų būti sumažinta kompensacija už nepanaudotas atostogas. DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atsiskaitymo tvarkos taisyklė: jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šios darbdavio pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Tai gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; kt.). Remdamasis byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, skundžiamame sprendime aptartu teisiniu reglamentavimu (DK 224 str. 2 d. 1 p. ir 3 d.), kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. T. v. UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-350-469/2015), pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog net ir esant duomenims, kad ieškovė galėjo gauti jai nepriklausiusias sumas (pvz., kaip matyti iš 2007 m. gegužės mėn. duomenų (b. l. 37, 55 t. 4), už šį mėnesį ieškovei darbo užmokesčio sumos buvo pervestos per du kartus), net ir pasitvirtinus aplinkybei, jog šios sumos buvo pervestos neteisėtai, ši aplinkybė tegalėtų tapti pagrindu atsakovei reikšti individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo, tačiau nelaikytina pagrindu teismui įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus sprendžiant, jog darbuotojai nepriklauso jai už 2014 m. lapkričio - gruodžio mėn. paskaičiuotas darbo užmokestis ar jo dalis. Šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Vien aplinkybė, kai dėl į ieškovės sąskaitą pervestų galimai jai nepriklausiusių sumų pirmosios instancijos teismas nelaikė pagrindu įskaityti priešpriešinius šalių reikalavimus sprendžiant, jog darbuotojai nepriklauso jai už 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. priskaičiuotas darbo užmokestis ar jo dalis, apeliantei apeliaciniame skunde, kuriame negalima kelti naujų reikalavimų, teigiant, kad į ieškovės sąskaitą pervesta 1341,83 Eur suma turėtų būti sumažinta priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas, nepateikus teismui jokių papildomų įrodymų savo argumentams pagrįsti, tais pačiais skundžiamame sprendime išdėstytais teisiniais bei faktiniais argumentais taip pat nelaikytina pagrindu teismui įskaityti priešpriešinius reikalavimus sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos sumažinimo.

47Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai ir nesuteikia pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

48Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš apeliantės valstybei priteistina 92,64 Eur išlaidų, kurios yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei Rekomendacijų 8.11 p. nuostatas (CPK 98 str., 99 str. 2 d.).

50Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

51Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti iš atsakovės ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. 300129560, valstybei 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurus 64 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokant juos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas I. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama... 5. Atsakovė ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrija su ieškiniu nesutiko,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu atnaujino ieškovei... 8. Dėl bendrijos narių susirinkimų pripažinimo neįvykusiais. Teismas nurodė,... 9. Dėl ieškovę su atsakove siejusių darbo santykių. Kaip matyti iš... 10. Dėl darbo sutarties su ieškove nutraukimo teisėtumo. Pripažinus teisėtais... 11. Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių. Nagrinėjamu... 12. Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovės, kaip bendrijos... 13. Dėl ieškovei priklausančio darbo užmokesčio. Tiek ieškovė, tiek ir... 14. Dėl ieškovės į savo sąskaitą pervestų sumų. Atsakovės teikiami... 15. Dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti su ieškove teisinių pasekmių. Nors... 16. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nebuvo konstatuoti neteisėti... 17. Dėl ieškinio senaties. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties instituto... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Atsakovė ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrija, atstovaujama advokatės... 20. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pažeidė Bendrijos... 21. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, nepasiūlius ieškovei pakeisti... 22. 3. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovė privalėjo pasiūlyti ieškovei... 23. 4. Teismas, priimdamas sprendimą ir aiškindamas, kaip bendrija privalėjo... 24. 5. Teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškovei neatlikus darbo ir nenutraukus... 25. 6. Apeliantė nesutinka su teismo išeitinės išmokos apskaičiavimu ir su... 26. 7. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją už nepanaudotas... 27. Ieškovė I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (5 t. b. l. 21-24) prašo... 28. 1. Ieškovė, nežinodama, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. bendrijos susirinkime... 29. 2. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nuo 2014 m. rugsėjo 5 d.... 30. 3. Nors apeliantė skunde teigia, kad ieškovė nevykdė savo pareigų, tačiau... 31. 4. Apeliantė teigia, jog nežinojo, kokiais pagrindais ieškovė valė... 32. 5. Ieškovė nežinojo, kad buvo išrinkti nauji bendrijos valdymo organai,... 33. 6. Apeliantės argumentai, kad ieškovė buvo išsimokėjusi sau atostoginius... 34. Tretieji asmenys V. J., R. A., A. Š., D. V., K. A., G. B., G. N., E. Z., A. M.... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 36. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 38. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš... 39. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir... 40. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad... 41. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad,... 42. Nagrinėjamu atveju vienas iš sprendžiamų klausimų yra darbo santykių... 43. Taip pat atmestinas atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas... 44. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi procesinė teisės norma,... 45. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išeitinės išmokos... 46. Savo pareigą mokėti ieškovei ją atleidžiant iš darbo priklausančias... 47. Dėl kitų apeliantės argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nėra... 48. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija... 49. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš... 50. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK... 51. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 52. Priteisti iš atsakovės ( - ) daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k....