Byla 2A-874-178/2012
Dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

2susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Amber Promotions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Š. ir A. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Amber Promotions“ dėl skolos ir neturtinės žalos priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 3 278 Lt skolą, 5 000 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. kovo 16 d. su atsakovu sudarė Paslaugos teikimo sutartį Nr. 0010-242-GJ, kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams paslaugą, t. y. apgyvendinti trumpalaikėms atostogoms sutartyje nustatytu laikotarpiu nurodytuose liukso klasės viešbučiuose, o ieškovai – už jas sumokėti. Atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, 2010 m. rugsėjo 14 d. ieškovai registruotu paštu kreipėsi į atsakovą, prašydami nutraukti sutartį bei grąžinti sumokėtus pinigus t. y. 950 EUR (3 278 Lt). Atsakovas neatsakė į ieškovų siųstą pranešimą bei negrąžino apmokėtos sumos. Ieškovai savo atostogų metu neišvyko į suplanuotą kelionę. Be to, suklaidino ir savo draugus, kurie buvo suplanavę vykti kartu.

7Atsakovas atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad, sudarytos sutarties pagrindu, atsakovas įsipareigojo 35 mėnesių laikotarpyje apgyvendinti ieškovus ir teikti jiems atitinkamo aptarnavimo paslaugas liukso klasės viešbučiuose Regency Resorts, esančiuose Tenerifės salos kurortinėje dalyje, ir PSO Marketing (Malta) LTD bendrovės viešbutyje San Antonio Hotel and SPA, esančiame Maltos Respublikoje, trumpalaikių atostogų metu, o ieškovai už suteiktą paslaugą sumokėjo 3 278 Lt. Tarp šalių buvo susitarta, jog vadovaujantis sutarties 7.5.2 punktu esant tokiai situacijai, kai sutartis nutraukiama vienašališkai paslaugos gavėjo (ieškovų) iniciatyva jos galiojimo laikotarpiu vėliau nei per 7 dienas nuo sutarties sudarymo dienos, paslaugos teikėjas (atsakovas) turi teisę negrąžinti įmokėtos visos sumos. Kadangi ieškovai savo iniciatyva nutraukė pasirašytą paslaugos teikimo sutartį praleidę atitinkamus terminus, todėl sumokėta suma yra negrąžintina. Visi sutarties terminai bei sąlygos buvo aptartos su ieškovais sutarties sudarymo procese. Teigė, kad ieškovai nepagrįstai sprendė, jog atsakovo kelionių agentūros pažymėjimo laikotarpis buvo iki 2011 m. sausio 17 d., todėl ieškovai 2010 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą paslaugos teikimo sutartį nutraukti. Kelionių agentūros pažymėjimas išduodamas vieneriems metams, o terminui suėjus ir padavus prašymą jis yra pratęsiamas. Atsakovo teigimu, ieškovai netinkamai apeliavo dėl atsakovo veiklos vykdymo vietos, nes patalpos, kuriose vyko atsakovo teikiamos paslaugos pristatymas, buvo viena iš atsakovo vykdomos veiklos vietų. Nurodė, kad atsakovas iš esmės yra marketingo kompanija, o jos pagrindinis tikslas tik reklamuoti galimą narystę pasauliniame viešbučių tinkle, todėl atsakovas yra tik pagrindinės kompanijos Menotra Limited, su kuria yra sudaręs rinkodaros sutartį, tarpininkas. Atsakovo manymu, ieškovų reikalavimas priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jiems buvo suteikti nepagrįsti dvasiniai išgyvenimai, sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, nepateisinti protingi lūkesčiai, nepagrįstas. Taip pat nesutiko su prašomu priteisti atstovavimo išlaidų dydžiu, nes jos neprotingai didelės, be to, ieškovai iš esmės nepagrindė turėtų išlaidų už individualią veiklą vykdančiam asmeniui, nepateikė įrodymų, jog ieškinyje nurodyta 400 Lt suma yra sumokėta, todėl prašė reikalavimą atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Iš atsakovo UAB „Amber Promotions“ ieškovų naudai priteista 3 278 Lt skola, 5 000 Lt neturtinė žala, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 498 Lt bylinėjimosi išlaidos, o valstybės naudai - 10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo paslaugų teikimo sutartis (CK 6.350 str.). Teismo vertinimu, vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kurioje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Teismo nuomone, esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos (sutarties nutraukimo ar atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Teismas nustatė, kad atsakovo veiklos vykdymo vieta – ( - ), Vilniuje, o registracijos vieta - ( - ), Vilniuje. Ieškovų ir atsakovo paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta viešbutyje „Reval Hotel“, Kaune. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Todėl teismas padarė išvadą, jog ši vartojimo sutartis laikytina sudaryta ne prekybai skirtoje vietoje sudaryta sutartimi (CK 6.357 str.). Tarp šalių sudarytos sutarties 7.5.2 punktą, kuriame numatyta ”jeigu sutartis yra nutraukiama nepasibaigus jos galiojimo laikotarpiui gavėjo iniciatyva po termino, nurodyto sutarties 7.5.1 punkte, paslaugos teikėjas negrąžina gavėjui įmokėtos sumos”, teismas, vadovaudamasis CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pripažino negaliojančiu. Teismo nuomone, jis prieštaravo CK 6.750 straipsnio normai, kurioje įstatymo leidėjas numatė teisę turistui bet kuriuo metu atsisakyti sutarties bei numatė nuostolių atlyginimą kelionių organizatoriui pagal atsisakymo nuo sutarties aplinkybes priklausomai nuo tų aplinkybių atsiradimo sąlygų. Teismas nurodė, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškovų reikalavimus, nepagrįstai rėmėsi marketingo sutartimi, nes ieškovus su atsakove siejo paslaugų teikimo sutartis, o ne marketingo sutartis, kuri atsakovės yra sudaryta su bendrove Menotra Limited, su kuria ieškovų nesiejo jokie santykiai ir šia sutartimi atsakovas negalėjo remtis santykiuose su ieškovais. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad gauti pinigai buvo iškart pervedami kitai įmonei ir dėl to, kad ieškovai nutraukė vienašališkai sutartį, jis patyrė realių išlaidų (nuostolių)(CPK 12 str., 178 str.). Teismas nustatė, kad šalių pasirašytos paslaugų teikimo sutarties 3.1, 4.1.2, 5.6.1, 7.5.1, 7.5.2 punktai. prieštarauja vartojimo sutartims taikomiems sąžiningumo kriterijams (CK 6.188 str. 2 d. 5 p., 9 p., 10 p.), todėl nurodytas sutarties sąlygas pripažino negaliojančiomis ab initio (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d., 6.188 str. 6 d.). Pripažinęs negaliojančia paslaugų teikimo sutarties 3.1 punkto sąlygą negaliojančia, teismas padarė išvadą, jog tolimesnis visos sutarties vykdymas nėra galimas, todėl šalių pasirašytą paslaugų teikimo sutartį laikė negaliojančia ab initio (CK 6.188 str. 6 d., 6.360 str., 1.95 str. 1 d.) ir taikė restituciją ieškovams grąžinant atsakovui sumokėtą 3 278 Lt sumą (CK 1.80 str. 2 d.). Įvertinęs tai, kad atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ieškovai patyrė nepatogumų t. y. liko be atostogų, patyrė pergyvenimus, buvo sugadintas vasaros laikotarpis, nuvylė savo draugus, kuriems buvo įsipareigoję kelionę, turėjo išlaidų siųsdami laiškus, buvo suteikti nepagrįsti dvasiniai išgyvenimai, sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, nepateisinti lūkesčiai (CK 6.250 str.), tenkino ieškovų prašymą ir jų naudai iš atsakovo priteisė 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Patenkinus ieškinį ieškovų naudai priteistos 400 Lt išlaidos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti, bei 98 Lt žyminio mokesčio išlaidų (CPK 98 str. 2 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo). Kadangi teismas patyrė 10 Lt pašto išlaidų, todėl priteisė šią sumą iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d.).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovas UAB ,,Amber Promotions“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą, civilinę bylą nutraukti; priešingu atveju, ieškinį tenkinus, panaikinti 5 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo priteisimą arba nurodytą sumą ženkliai sumažinti.

12Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

131) Skundžiamas teismo sprendimas dėl savo svarbos ir reikšmės neatitinka teismo sprendimams keliamų pagrįstumo reikalavimų: sprendimas iš esmės nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismas byloje nuodugniai nevertino apelianto teisinių argumentų, skundžiamame sprendime jų nekomentavo.

142) Teismas netinkamai vertino tarp apelianto ir klientų (ieškovų) sudarytos sutarties pobūdį ir iš to kylančias teisines pareigas. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai paslaugos teikimo sutartį aiškina ir vertina kaip turizmo paslaugų sutartį. Apelianto teigimu, tarp šalių sudaryta sutartis atitinka tik standartinę paslaugų teikimo sutartį, o turizmo sutarčiai keliami reikalavimai šiuo atveju nėra ir negali būti taikomi. Nurodo, kad tam, jog sutartis būtų laikoma turizmo paslaugų sutartimi (CK 6.749 str., 6.750 str.), paslaugos tiekėjas turi būti kelionių organizatorius bei teikti turizmo paslaugas. Šiuo atveju apeliantas nebuvo kelionių organizatorius, nors ir turi kelionių agentūros pažymėjimą, kuris iš esmės nėra būtinas tokio pobūdžio veiklai vykdyti, kadangi apeliantas veikia ne tik kaip pagrindinės kompanijos tarpininkas pagal rinkodaros sutartį, tačiau ir parduoda (tarpininkauja) dėl eilinės paslaugos suteikimo - apgyvendinimo organizavimo. Pabrėžia, kad turizmo paslaugos yra tuomet, kai jas sudaro turizmo paslaugų paketas (Direktyva 90/314/EEC). Šiuo atveju apelianto veikla pasižymi tuo, kad yra siūloma tik apgyvendinimo paslauga užsienyje esančiame kurorte, liukso klasės apartamentuose. Todėl klientams nebuvo siūloma sudaryti turizmo paslaugų sutarties.

153) Teismas sutarties sudarymo vietą vertino kaip neva ne prekybai skirtą vietą, atitinkami padarė išvadą, jog taikytinos CK 6.357 straipsnio nuostatos. Tačiau apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime nurodomus argumentus, kurie iš esmės nebuvo teismo įvertinti sprendime ir dėl jų skundžiamajame sprendime pasisakyta nebuvo. Pabrėžia, kad sutartis su ieškovais sudaryta tam skirtose patalpose, ieškovai laisva valia atvyko į apelianto vykdomą prezentaciją, savo noru sutiko sudaryti paslaugos teikimo sutartį su apeliantu, išreiškė valia dėl sutarties sudarymo, taip užtikrinant laisvės principo egzistavimą ir jo neliečiamumą privačiuose teisiniuose santykiuose, kai abi šalys veikia laisva valia, nepažeidžiant imperatyvių teisės normų.

164) Apylinkės teismas nepagrįstai apeliavo ir priimto sprendimo pagrįstumą grindė CK 6.188 straipsnio nuostatomis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovai, sudarydami paslaugos teikimo sutartį su apeliantu, buvo supažindinti su jos nuostatomis, kartu suderinant ir apmokėjimo tvarką už jas bei sąlygas ją nutraukus. Dėl nurodytų ir kitų sutarties sąlygų ieškovai vienareikšmiškai sutiko laisva valia. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl apelianto vykdomos veiklos dinamikos gauti pinigai iš karto persiunčiami pagrindinei kompanijai rinkodaros sutarties pagrindu, kuri atitinkamai reguliuoja ir vykdo klientų ieškovų rezervacinius užsakymus ir sprendžia klausimus susijusius su užsienyje esančiais apartamentais bei kitus svarbius klausimus. Apelianto nuomone, ieškovai turėjo teisę ir apsisprendimo laisvę nesutikti su sutarties sąlygomis, nesudaryti sutarties. Jie dėl siūlomų itin palankių kitų sąlygų (sutarties kainos, ilgalaikio aptarnavimo terminas ir pan.) sutiko sudaryti sutartį, dėl ko neišvengiamai jiems kyla civilinė atsakomybė ir dėl ko jie privalo laikytis sutartimi prisiimtų įpareigojimų. Todėl mano, jog negalima teigti, kad sutarties sąlygos yra ar pabloginančios ieškovų padėtį, ar jiems nenaudingos, ar juolab nesąžiningos.

175) Teismas ignoravo tarptautiniu mastu civiliniuose santykiuose galiojantį esminį – sutarties laisvės principą. Pažymi, kad tarp šalių buvo laisvai susitarta, jog vadovaujantis sutarties nuostatomis (7.5.2 p.), kai sutartis nutraukiama nepasibaigus galiojimo laikotarpiui paslaugos gavėjo iniciatyva po termino, nurodyto Sutarties 7.5.1 punkte, apeliantas turi teisę negrąžinti visos įmokėtos sumos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas patyrė realias administracines išlaidas (patalpų nuoma, darbo užmokestis darbuotojams, transporto išlaidos, ryšių ir kitos su sutarties sudarymu ir nutraukimu susijusios išlaidos), nurodytų išlaidų nepagrįstai nevertino ir priimdamas skundžiamą sprendimą dėl jų nepasisakė.

186) Teismas nepagrįstai priteisė ieškovų naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, absoliučiai nenagrinėjo apelianto pateiktų argumentų šiuo klausimu, vadovavosi subjektyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais ieškovų teiginiais. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą, vadovavosi tik bendromis frazėmis, kurios jokios įrodomosios galios neturi. Priteista neturtinė žala neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kurioje laikomasi nuostatos, kad ne bet kokie nepatogumai ar rūpesčiai yra neturinės žalos darymas. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, patenkinimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

19Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas vertėsi neteisėta ūkine veikla, pinigus iš ieškovų paėmė neteisėtai, neturėdamas tikslo sukurti parduodamą produktą, todėl pinigai buvo pagrįstai grąžinti ir ieškovams atlyginta neturinė žala, kadangi: 1.) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu užbaigus bylą atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto vertimosi ūkine – komercine veikla, atsakovo įmonei skirta 100 MGL (13 000 Lt) bauda. 2.) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjęs kitos ieškovės ieškinį atsakovui pagal analogiškas aplinkybes 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Šioje byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas. 2010 metais dėl atsakovo veiklos į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi per 120 vartotojų. Atliekant tyrimą dėl atsakovo veiksmų buvo išnagrinėtos ir jo siūlomos sutarties sąlygos, kurios tam tikros sąlygos buvo pripažintos atitinkančiomis CK įtvirtintus nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų nustatymo kriterijus. Nurodytus kriterijus buvo pasiūlyta pakeisti arba nebetaikyti. Kadangi atsakovas sutarties sąlygų nepakeitė ir jas taikė toliau, Tarnyba kreipėsi į teismą dėl nesąžiningų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Nurodo, kad Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, įvertinęs atsakovo pateiktus dokumentus, pratęsė atsakovo kelionių agentūros pažymėjimo Nr. 010584 galiojimą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 18 d. iki 2012 m. sausio 17 d. Tačiau atkreipė dėmesį, kad atsakovo su vartotojais sudaromose sutartyse nurodoma bei parduodama tik vienos rūšies turizmo paslauga – apgyvendinimo paslauga, todėl sudaromų sutarčių kontrolė nepateko į departamento kompetenciją, vykdant standartinių turizmo paslaugų teikimo sutarčių kontrolę pagal Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartines sąlygas. Departamentui reikalaujant atsakovas pateikė papildomą informaciją apie jo siūlomų sutarčių sąlygų keitimą nurodydamas, kad nuo 2010 m. gruodžio 13 d. keičia savo paslaugos teikimo sutarčių sąlygas pagal teisės aktų reikalavimus. Esminiu pakeitimu nustatoma sąlyga, jog tais atvejais, kuomet klienas nutraukia paslaugos teikimo sutartį su bendrove savo iniciatyva per septynių dienų laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, atsakovas grąžina visą sumokėtą paslaugos teikimo sutarties kainą, netaikant jokių baudų ir mokėjimų (išskaičiavimų). Remiantis aukščiau išdėstytu teigia, kad ieškovų reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti, nes atsakovas nesuteikė jiems pirkto produkto ir nepateisino jų lūkesčių. Teismas pagrįstai priteisė ir neturinę žalą.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

22Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

23Nustatyta, kad 2010 m. kovo 16 d. viešbutyje „Reval“ patalpose tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 0010-242-GJ, pagal kurią atsakovas įsipareigojo 35 mėnesių laikotarpyje apgyvendinti ieškovus ir teikti jiems atitinkamo aptarnavimo paslaugas liukso klasės viešbučiuose Regency Resorts (Central Marketing LTD) Tenerifės saloje (Kanarų salos, Ispanija) esančioje kurortinėje vietovėje ir PSO Marketing (Malta) LTD bendrovės viešbutyje San Antonio Hotel & SPA Maltos Respublikoje. Ieškovai pagal šią sutartį jos sudarymo metu atsakovui sumokėjo 3 278 Lt. Ieškovai 2010 m. rugsėjo 14 d. registruotu paštu atsakovui pranešė apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėtų pinigų grąžinimo. Apeliacine tvarka atsakovas skundžia apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas visiškai.

24Byloje kilo ginčas dėl minėtos sutarties kvalifikavimo, ieškovų sumokėtų pinigų grąžinimo nutraukus sutartį, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl apeliacine tvarka, turint galvoje virš paminėtas apeliacijos ribas, tikrintina tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė minėtus klausimus reglamentuojančias teisės normas..

25Dėl sutarties kvalifikavimo ir atsiskaitymų pagal sutartį.

26Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 6.188, 6.357, 6.750 straipsnių nuostatomis. Apeliantas savo skunde nurodo, kad šios normos taikytos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

27Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, rėmėsi CK 6.750 straipsniu, numatančiu turisto teisę atsisakyti sutarties. Tačiau sutiktina su apelianto argumentais, kad šalių sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip turizmo paslaugų sutartis, dėl ko nėra pagrindo remtis ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis.

28Turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.747 str. 1 d.). CK 6.747 straipsnio 2 dalis nustato, kad organizuota turistinė kelionė – iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu), jeigu ji tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba į ją yra įtraukta nakvynė. Šiuo atveju šalių sudarytos sutarties dalyku apeliantas ieškovams buvo įsipareigojęs teikti tik vieną paslaugą – apgyvendinimą trumpalaikėms atostogoms šioje sutartyje nurodytu laikotarpiu atitinkamuose viešbučiuose. Todėl šalių sudaryta sutartis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kvalifikuotina kaip atlygintinų paslaugų sutartis, bet negali būti laikoma turizmo paslaugų sutartimi, dėl ko šalių ginčo išsprendimui nebuvo pagrindo taikyti tokio pobūdžio paslaugas reglamentuojančias teisės normas.

29Kita vertus, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apskritai negalėjo vadovautis 6.188, 6.357 straipsnių nuostatomis, nes šiuo atveju klientas (ieškovai) yra fiziniai asmenys vartotojai, todėl iš esmės paslaugų sutartims mutatis mutandis taikomos paminėtos normos (CK 6.716 str. 4 d.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir šių normų taikymas nėra pagrįstas faktinių bylos aplinkybių kontekste.

30Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju ieškovai šalių sudarytą sutartį nutraukė ne dėl to, kad jie tiesiog nebepageidauja pasinaudoti sutartimi aptarta paslauga ar dėl paslaugų sutarties sąlygų ydingumo, o dėl to, kad atsakovas nesugebėjo jos įvykdyti, t.y. sutartis ieškovų iniciatyva nutraukta dėl apelianto kaltės. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas nei savo atsiliepime pirmosios instancijos teisme (b.l. 59-64), nei apeliaciniame skunde jokiais įrodymais ir nepaneigė ieškovų aiškinimo, kad jis nesugebėjęs įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų (ir apskritai to neneigė). Tuo tarpu tiek CK 6.357 straipsnio 6 dalis, tiek šalių sudarytos sutarties 7.5 punktas, nustatantis šalių teisę nutraukti sutartį nepasibaigus jos galiojimo laikui ir atitinkamus atsiskaitymus nutraukiant sutartį, aptaria ne atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl vienos šalies kaltės, o paslaugos gavėjo (pirkėjo) savanoriško sutarties nutraukimo atvejus, t.y. nesąlygotus kitos sutarties šalies kaltės. Todėl šiame kontekste atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su sutarties 7.5.2 punkto nuostata, kad paslaugos teikėjas turi teisę negrąžinti paslaugos gavėjui įmokėtos sumos, jeigu sutartis nutraukiama nepasibaigus jos galiojimo laikotarpiui paslaugos gavėjo iniciatyva po septynių dienų nuo sutarties pasirašymo.

31Ieškovai šioje byloje įrodinėjo, kad 2010 m. liepos 28 d., t.y. kaip ir numatyta šalių sutarties 5.3 punkte, ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams pranešti planuojamą atvykimo datą, jie pradėjo organizacinius darbus dėl kelionės, jiems buvo atsiųsta rezervacijos užklausa Tenerifės viešbutyje, kurioje jie nurodė numatomą apgyvendinimo laiką ir siunčiančią firmą – apeliantą (b.l. 52). 2010 m. rugpjūčio 2 d. ieškovai užklausė apelianto, ar gavo užpildytą anketą (b.l. 49). Pagal sutarties 5.3 punktą jis iš paslaugos teikėjo (apelianto) turėjo gauti kvietimą ir per penkias dienas nuo kvietimo gavimo datos pasirašyti raštišką patvirtinimo formą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas būtų teikęs tokį kvietimą ieškovams. Be to, pagal sutarties 4.1.2 punktą paslaugos teikėjas buvo įsipareigojęs, jog nustačius, kad negalės suteikti sutartimi aptartos paslaugos, jis įsipareigoja pasiūlyti paslaugos gavėjui tinkamas alternatyvas kelionei pageidaujamu laikotarpiu tos pačios kokybės kitoje vietovėje. Tačiau byloje jokių duomenų apie tai taip pat nėra, ir apskritai, kaip minėta, apeliantas niekaip neįrodinėjo savo galimybės tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Būtent dėl apelianto įsipareigojimo nevykdymo ieškovai ir nutraukė sutartį (b.l. 51), jos nutraukimo teisėtumo apeliantas nekvestionavo. Todėl esant tokioms aplinkybėms, ieškovai, nutraukus sutartį ir dėl to taikant restituciją, turėjo teisę susigrąžinti apeliantui sumokėtas pinigų sumas (CK 6.222 str. 1 d.), ką iš esmės pagrįstai, nors ir kitokiais motyvais, konstatavo pirmosios instancijos teismas.

32Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

33Pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinti šį reikalavimą pakankamo pagrindo nebuvo.

34CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas., bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, neturtinė žala atlyginama ne visais, o tik paminėtais atvejais. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš teismų informacinės LITEKO sistemos duomenų matyti, jog ieškovų nurodoma neteisėta veika, už kurią apeliantas buvo nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, apėmė laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 9 d. iki 2010 m. sausio 17 d., taigi, ieškovų sudaryta 2010 m. kovo 16 d. sutartis į šį neteisėtos veikos laikotarpį nepatenka. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad dėl sutarties neįvykdymo ieškovams (ar kuriam nors iš jų) buvo pakenkta sveikatai. Konstatavus, jog šalių sutartiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip turizmo paslaugų teikimas (pastaruoju atveju CK 6.754 straipsnio 5 dalis iš tikrųjų numato neturtinės žalos atlyginimą) neturtinės žalos atlyginimui įstatyminio pagrindo nėra. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt., o įrodyti neturtinės žalos faktą yra ieškovo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

35Sutiktina su ieškovų teiginiais, kad tai, jog jie dėl apelianto veiksmų negalėjo realizuoti savo teisėtų lūkesčių, sukėlė tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų. Kita vertus, sutartis buvo nutraukta dar likus beveik pusantro mėnesio iki planuotos kelionės. Per tokį laikotarpį paprastai yra galimybė pasirinkti kitą kelionę ar kitaip pakeisti atostogų planus, priešingų įrodymų ieškovai nėra pateikę. Be to, tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių atveju beveik visada yra tam tikra dalis tikimybės, kad kita šalis gali juos pažeisti, taigi, tokio pažeidimo negalimumas negali būti šalių absoliutizuojamas ir tai iš dalies amortizuoja dvasinius išgyvenimus ar diskomfortą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovams nepateikus svaresnių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, o tik nurodžius bendro pobūdžio teiginius, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime apie sutrikdytą normalų gyvenimo ritmą bei nepasiteisinusius lūkesčius, konstatuoti neturtinę žalą, kuri galėtų būti išreikšta pinigine išraiška, nėra pakankamo pagrindo. Tuo tarpu ieškovų atsiliepime nurodomos nuorodos į papildomas turėtas išlaidas nekeičia minėtos išvados dėl neturtinės žalos, nes kitokių nuostolių ieškovai turėjo teisę reikalauti savarankiškai, o ne kompensuojant jas neturtinės žalos atlyginimu.

36Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, dėl ko sprendimas keistinas panaikinant šią sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

37Kadangi apeliantas yra bankrutuojanti įmonė, o tokios įmonės yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), jai grąžintinas sumokėtas 249 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais,

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti panaikinant sprendimo dalį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos ieškovams priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

40Grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Amber Promotions“ 249 Lt žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovai ieškiniu prašė priteisti 3 278 Lt skolą, 5 000 Lt neturtinę... 7. Atsakovas atsiliepime ieškinio nepripažino. Nurodė, kad, sudarytos sutarties... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovas UAB ,,Amber Promotions“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:... 13. 1) Skundžiamas teismo sprendimas dėl savo svarbos ir reikšmės neatitinka... 14. 2) Teismas netinkamai vertino tarp apelianto ir klientų (ieškovų) sudarytos... 15. 3) Teismas sutarties sudarymo vietą vertino kaip neva ne prekybai skirtą... 16. 4) Apylinkės teismas nepagrįstai apeliavo ir priimto sprendimo pagrįstumą... 17. 5) Teismas ignoravo tarptautiniu mastu civiliniuose santykiuose galiojantį... 18. 6) Teismas nepagrįstai priteisė ieškovų naudai 5 000 Lt neturtinės žalos... 19. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl... 23. Nustatyta, kad 2010 m. kovo 16 d. viešbutyje „Reval“ patalpose tarp... 24. Byloje kilo ginčas dėl minėtos sutarties kvalifikavimo, ieškovų sumokėtų... 25. Dėl sutarties kvalifikavimo ir atsiskaitymų pagal sutartį.... 26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK 6.188, 6.357,... 27. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, rėmėsi CK 6.750 straipsniu,... 28. Turizmo paslaugų teikimo sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius... 29. Kita vertus, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios... 30. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju ieškovai šalių sudarytą... 31. Ieškovai šioje byloje įrodinėjo, kad 2010 m. liepos 28 d., t.y. kaip ir... 32. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. ... 33. Pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai ieškovų reikalavimą dėl... 34. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 35. Sutiktina su ieškovų teiginiais, kad tai, jog jie dėl apelianto veiksmų... 36. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Kadangi apeliantas yra bankrutuojanti įmonė, o tokios įmonės yra... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą... 40. Grąžinti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Amber...