Byla 2A-440-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus, sekretoriaujant Julijai Štreimikienei, dalyvaujant ieškovės V. B. atstovui advokatui Anatolijui Burinskui, atsakovo UAB „Ergo Lietuva“ atstovui, advokatui Domantui Skebui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“, trečiajam asmeniui D. B. dėl draudimo išmokos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3 ieškovė V. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 10 674,86 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas – 305 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu 2008-04-05 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį Audi A6, v/n ( - ) nuo visų draudiminių įvykių. 2008-11-09 ieškovės automobilį vairavęs jos sūnus D. B., slidžiame kelyje ( - ). nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tilto betonines konstrukcijas ir apgadino automobilį. Apie autoįvykį buvo pranešta policijai ir draudimo bendrovei, apgadintą automobilį apžiūrėjo atsakovo atstovas ir surašė transporto priemonės apžiūros - defektų aktą Nr. TPA 266318. Atsakovas vadovaudamasis Draudimo taisyklių 12.1.3 ir 12.1.4 p. 2008-12-16 raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes policija nebuvo tinkamai informuota apie eismo įvykio aplinkybes, t.y. nebuvo pranešta, kad autoįvykio metu betoninėms tilto konstrukcijoms buvo padaryta žala. Ieškovės nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Nepriklausomi ekspertai nustatė, kad transporto priemonės remontas netikslingas, o patirtas nuostolis sudaro 10 154,78 Lt. Ekspertų paslaugos kainavo 520 Lt.

4Atsakovas atsiliepimu ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovė nevykdė Draudimo taisyklių 12.1.3p., 12.1.4 p. nuostatų. Ieškovės sūnus D. B. tik 2008-11-09 11.56 val. telefonu pranešė apie autoįvykį Raseinių raj. PK, nurodė, kad sugadintas jo automobilis. D. B. 10.57 val. telefonu informavo atsakovą. Nurodė, kad sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į bortą ir sugadino automobilį Audi A6, v/n ( - ), dėl to niekas nenukentėjo. 2008-11-10 atsakovo darbuotojas apžiūrėjo ieškovės automobilį, įvykio vietą ir užfiksavo, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ne tik automobilis, bet ir kelio ženklas, tilto per Dubysos upę betoninis bortas, metalinis turėklas. Šie kelio ir tilto elementai priklauso nuosavybės teise ne ieškovei. D. B. pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET 231.2, 234 p. nuostatas, bei sąmoningai nuslėpė nuo policijos apie svetimo turto sugadinimą. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis Draudimo taisyklių 17.3 p., 17.3.1 p. nuostatomis, nes D. B. pažeidė draudimo taisyklių 12.1.3, 12.1.4 p. reikalavimus bei KET. Be to pagal atsakovo paskaičiavimus žalos dydis yra 8 511 Lt, o ne 10 154,78 Lt ir draudimo polise yra numatyta 300 Lt dydžio išskaita (frančizė). Ieškovė neatskaitė frančizės iš reikalavimo sumos. Be to Draudimo taisyklių 13.1.5 p. nustatyta, kad draudiko paskirto asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.

5Tretysis asmuo D. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2008-11-09 tarp 8 val. ir 9 val. ryto jis vairavo automobilį Audi A6, v/( - ). Į kelią išbėgus šuniui, jis siekė išvengti susidūrimo ir slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į tilto betonines konstrukcijas. Automobilis buvo apgadintas. D. B. skambino tėvams, kurie atvyko į įvykio vietą, po to jis pranešė policijai bei draudimo bendrovei apie autoįvykį. Kadangi D. B. išsikrovė mobilusis telefonas, o jo tėvai telefono neturėjo, apie įvykį policijai pranešė iš sustojusio automobilio vairuotojo mobilaus telefono. Jam buvo paaiškinta, kad nesant nukentėjusių asmenų ir kitų sugadintų automobilių, policija į įvykio vietą nevyks. D. B. pranešė draudimo bendrovei apie įvykį, tačiau jam buvo paaiškinta, kad į įvykio vietą atstovas nevažiuos. Automobilį draudikas apžiūrėjo tik kitą dieną, nufotografavo bei surašė defektinį aktą. D. B. savo noru nepasišalino iš įvykio vietos, nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, apie įvykį informavo policiją ir draudimą, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmokąs. Administracinė byla jam nėra iškelta, jis nėra nubaustas už administracinį teisės pažeidimą.

6Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei V. B. iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 10 374,78 Lt draudimo išmoką, 311,24 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tretysis asmuo D. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad jis pasišalino iš įvykio vietos ar pan., jam nėra surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl šio autoįvykio. Todėl atsakovo atstovo argumentai, kad tretysis asmuo pasišalino iš įvykio vietos, netinkamai informavo policijos pareigūnus apie autoįvykį, nepagrįsti. Transporto priemonių draudimo taisyklių (b.l.44-51) 4 p. išsamiai nurodyti atvejai, kuomet įvykiai laikomi nedraudiminiais, ir atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką ieškovei, vadovaujantis Draudimo taisyklių 12.1.3 p., 12.1.4 p. nuostatomis yra nepagrįstas. Tretysis asmuo tinkamai ir laiku informavo kelių policiją bei atsakovą apie autoįvykį, todėl draudikas neturi teisės atsisakyti mokėti ieškovei draudimo išmokos. Atsižvelgiant į tai, jog draudimo sutartyje numatyta 300 Lt dydžio išskaita (frančizė), t.y. paties draudėjo dalyvavimo žalos atlyginime (taisyklių 14.1.11p.), draudimo išmoka mažintina 300 Lt suma. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovui priteistina 10 374,78 Lt žala, įskaitant į šią sumą 520 Lt už nepriklausomų autoekspertų išvadą.

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai vertino D. B. veiksmų turinį, neatsižvelgė į pranešimo policijai ir draudimo bendrovei, turinį. Atsakovas teismui pateikė pranešimo garso įrašą, kuriame yra užfiksuota, jog D. B. klaidino tiek policiją, tiek draudimo bendrovę, jog žala padaryta tik jo turtui. Pagal KET 234 p., D. B. privalėjo pranešti apie padarytą žalą kitam turtui. Kadangi D. B. nepranešė šios aplinkybės, atitinkamai policijos pareigūnai neatvyko į įvykio vietą, neužfiksavo įvykio aplinkybių, nebuvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Nuslėpus esmines įvykio aplinkybes, jo veiksmai vertintini kaip pasitraukimas iš įvykio vietos pažeidžiant KET (LR ATPK 130 str. 1 d.). D. B. paskambinęs atsakovui sakė netiesą, jog pranešta policijai apie įvykį, nors to dar nebuvo padaręs, ir pranešė policijai tik 11.56 val. Pranešimas policijai po 4 valandų apie įvykį negali laikomas tinkamu pranešimu apie įvykį, be to nebebuvo galimybės patikrinti jo blaivumo. Draudimo taisyklių 17.3 ir 17.3.1 p. nustato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė 12.1.2 – 12.1.12., 12.2. – 12.4. numatytų pareigų. Atsakovas pagrįstai pasinaudojo draudimų taisyklių 17.3 ir 17.3.1. p. nuostatomis ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nes D. B. padarytas KET 231.2, 234 p. bei draudimo taisyklių 12.1.3, 12.1.4 p., pažeidimas vertintinas kaip sunkus, užkirto galimybę išsamiai ištirti įvykį. Aplinkybė, kad D. B. išvengė administracinės atsakomybės, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pažymi, kad pagal šalių sutartį žalos dydis turėjo būti nustatytas draudiko paskirto asmens.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog draudikui buvo pranešta tinkamai, atsakovas turėjo galimybę atvykti ir įvertinti įvykio aplinkybes. Draudėjas nedraudė automobilio KET 234 p. pagrindu, o draudė atsakovo draudimo taisyklių pagrindu. Be to byloje nėra įrodymų, jog D. B. administracine tvarka baustas už KET 234 p. pažeidimą. Atsakovas nurodo, jog D. B. nesilaikė KET 12.1.4 p., tačiau šiame punkte nurodyta nepalikti kelių eismo įvykio vietos iki policijos ar kitų pareigūnų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus LR KET, bei šių taisyklių 12.1.3. p. Kadangi atsakovas nenurodo koks KET punktas numato kaip reikia elgtis įvykio dalyviui, tiek draudikas tiek policija atsisakė atvykti į įvykio vietą, nėra pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką.

9Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

11Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu ir draudiko (atsakovo) prievolės draudėjui (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl jam priklausančios transporto priemonės apgadinimo.

12Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 d.). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudiminiai įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudiminiais. Taigi, draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (LR CK 6.987 str.). Kai draudėjas nurodo, jog įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įst. 82 str. 6 d. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-250/2004; 2006-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006 ir kt.).

13Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog draudikas (atsakovas) neįrodė, kad eismo įvykis, iš kurio ieškovas kildina reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, laikytinas draudiminiu, dėl to draudikui atsirado prievolė mokėti draudimo išmoką. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas, kad teismas netinkamai vertino D. B. veiksmų turinį, neatsižvelgė į pranešimo policijai ir draudimo bendrovei turinį, klaidino tiek policiją, tiek draudimo bendrovę, jog žala padaryta tik draudėjo (ieškovo) turtui. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

14Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (LR CPK 185 str.).

15Byloje pateiktos pranešimo policijai bei draudimo bendrovei pokalbių išklotinės. Tiek pokalbyje su policijos pareigūnų tiek su draudimo bendrovės darbuotoju D. B. nurodė, jog autoįvykio metu atsitrenkė į kelio konstrukcijas, tilto metalines apsaugas, stipriai apgadinta automobilio tiek priekinė tiek galinė dalis, atitvarinė kontrukcija buvo apie 1 metrą aukščio (b.l.62, 65), tačiau nei policijos pareigūnui, nei draudimo bendrovės darbuotojui ši aplinkybė nebuvo svarbi, nekilo klausimų dėl konstrukcijoms galimai padarytos žalos, į kurias atsitrenkus, buvo visiškai sugadintas automobilis. Tiek policijos pareigūnai, tiek draudimo bendrovės atstovas buvo kviečiami į įvykio vietą, tačiau neatvyko, jog įvertintų faktines aplinkybes. Iš pateiktų automobilio nuotraukų matyti, jog smūgio būta stipraus, nes sugadinta tiek priekinė tiek galinė automobilio dalys, taigi tikėtina, jog po tokio smūgio vairuotojas nesuvokė, jog gali būti padaryta žala ir kelio konstrukcijoms. Nors atsakovas tiek atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, tiek apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog netinkamai pranešta apie autoįvykį, nuslėpta tretiesiems asmenims padaryta žala, tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų apie kelio konstrukcijoms realiai padarytą žalą. Byloje pateiktų nuotraukų šviesokopijos neatspindi kokioms kelio konstrukcijoms padaryta žala, ir kokio jinai dydžio ir vertės. Tretieji asmenys nei ieškovei, nei D. B. nereiškia reikalavimų dėl kelio konstrukcijoms padarytos žalos atlyginimo, D. B. nėra nubaustas dėl administracinės teisės pažeidimo, taigi objektyviai vertinant iš viso nėra duomenų apie padarytą žalą tretiesiems asmenims. Nustačius, jog apie autoįvykį D. B. pranešė tiek policijai, tiek draudimo bendrovei nurodydamas, jog autoįvykis įvyko atsitrenkus į kelio konstrukcijas, tačiau šiems neatvykus įvertinti faktinių įvykio aplinkybių juos kviečiant, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog D. B. sąmoningi slėpė ar iškraipė faktines įvykio aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t.y., neįrodė, jog D. B. nevykdė Draudimo taisyklių 12.1.2 – 12.1.12., 12.2. – 12.4 p. reikalavimų, ir kad atsakovas turi teisę nemokėti draudimo išmokos vadovaujantis Draudimų taisyklių 17.3 ir 17.3.1. p. Tačiau kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista žalos suma. Draudimo taisyklių 13.1.5 p. nurodyta, kad draudiko paskirto asmens išvados yra privalomos, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios vertės. Pagal minėtų taisyklių 14.1. p., jeigu draudimo sutartis sudaryta „rinkos verte“, žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudiminio įvykio. Atsakovo paskirto eksperto – specialisto A. G. įvertinimu vardinė transporto priemonės vertė 12 900 Lt, o likutė 4 389 Lt. Taigi mokėtina ieškovui žala 8 511 Lt. Taigi pagal draudimo sutarties sąlygas turi būti vadovaujamasi draudimo bendrovės paskirto eksperto išvadomis iš turėjo būti priteista 8 511 Lt. Todėl pirmos instancijos teismo priteista žala mažintina nuo 10 374,78 Lt iki 8 511 Lt.

16Atitinkamai kolegija pakeičia ir priteistas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 4 d.). Patenkinus 82,3 proc. ieškovo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 82,3 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 251 Lt žyminis mokestis (305 Lt x 82,3 proc.) (b.l.4), 823 Lt atstovavimo išlaidos pirmos instancijos teisme (1000 Lt x 82,3 proc.) (b.l.82), bei 411,50 Lt (500 Lt x 82,3 proc.) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

17Iš ieškovės ir atsakovo priteistinos valstybei 11,10 Lt (b.l.103) pašo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – iš atsakovo 9,13 Lt , iš ieškovės – 1,97 Lt.

18Ieškovė prašė taip pat priteisti ir 520 Lt už nepriklausomų ekspertų vertinimą (b.l.11-32). Kolegija šias išlaidas pripažįsta būtinas ir pagrįstas, nes atsakovas iš viso atsisakė mokėti draudimo išmoką, o kreipiantis į teismą buvo būtina nustatyti reikalaujamos žalos dydį, nuo kurios yra mokėtinas ir žyminis mokestis, taigi 520 Lt išlaidos žalai nustatyti yra pagrįstos ir pilnai priteistinos iš atsakovo.

19Apeliantas pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 1500 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, todėl atsižvelgiant ieškinio dalyką, bylos apimtį, atsakovo bylinėjimosi pirmos instancijos teisme mažintinos nuo 1800 Lt iki 1000 Lt (b.l.73). Kadangi pagrindiniai įrodymai buvo surinkti nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ir atsakovo atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, atsakovo atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 1500 Lt iki 500 Lt (LR CPK 98 str.). Patenkinus ieškovės reikalavimus 82,3 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 177 Lt atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme, bei 88,50 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, viso 265,50 Lt.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

Nutarė

22Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti sumažinant iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovei V. B. a.k. ( - ) priteistą draudimo išmoką nuo 10 374,78 iki 8 511 Lt, žyminį mokestį nuo 311,24 Lt iki 251 Lt, atstovavimo išlaidas nuo 1000 Lt iki 823 Lt.

23Sprendimo dalį, kuria ieškinys kitoje dalyje atmestas, panaikinti.

24Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovei V. B. a.k. ( - ), 520 Lt už nepriklausomų ekspertų vertinimą, 411,50 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, bei valstybei 9,13 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

25Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ 177 Lt atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme, 88,50 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, ir valstybei 1,97 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovė V. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš... 4. Atsakovas atsiliepimu ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 5. Tretysis asmuo D. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2008-11-09 tarp 8... 6. Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto antro... 9. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl eismo įvykio... 12. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką... 13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog... 14. Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti... 15. Byloje pateiktos pranešimo policijai bei draudimo bendrovei pokalbių... 16. Atitinkamai kolegija pakeičia ir priteistas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93... 17. Iš ieškovės ir atsakovo priteistinos valstybei 11,10 Lt (b.l.103) pašo... 18. Ieškovė prašė taip pat priteisti ir 520 Lt už nepriklausomų ekspertų... 19. Apeliantas pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 1500 Lt atstovavimo... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str.... 22. Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą... 23. Sprendimo dalį, kuria ieškinys kitoje dalyje atmestas, panaikinti.... 24. Priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovei V. B. a.k. ( - ), 520... 25. Priteisti iš ieškovės V. B. atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ 177 Lt...