Byla A-261-2359-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovei Aušrinei Račkauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui B. K.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų suinteresuotų asmenų B. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginančio viešą interesą pareiškimą atsakovams Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja), trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant B. K., G. K., T. A., Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, dėl įsakymų panaikinimo,

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-215 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-216 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-217 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-218 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-221 1.2 punktą, kuriais žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-220 1.2 punktą, kuriuo žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos; Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grąžintiniems natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės – sklypui kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

8Pareiškime (I t., b. l. 1-7) nurodė, kad skundžiamais įsakymais buvo nustatytos 6 žemės sklypų, skirtų atkurti nuosavybės teises Trakų mieste, ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-535 J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. (R. M.) valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, grąžinant natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypus ir 0,4400 ha kitos paskirties (rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) žemės sklypą. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. M. nuosavybės teisės į minėtus sklypus ir į kadastrą įrašyta pagrindinė tikslinė jų naudojimo paskirtis. Pagal 2009 M. LIEPOS 7 d. paveldėjimo teisės liudijimą (Nr. RJ-2372) minėtus žemės sklypus paveldėjo J. M. dukra T. A., kuri pagal 2009 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavė juos B. K., G. K.. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiami Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymai ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimas prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos, nes aukščiau nurodyti žemes sklypai, kadastriniai Nr. ( - ) yra saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje ir patenka i rekreacines zonos „miško parkai“ teritoriją, kurioje statyti naujus pastatus draudžiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 34 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, veiklą saugomose teritorijose apibrėžia taip pat ir saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamento, patvirtinto LR Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436, IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai ūkininko ūkio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388, II skyriaus 8 dalyje nustatyta reglamentavimą, teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieštarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. ( - ), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta. Išvardintos teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistiną veiklą ginčų sklypuose bei šių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimą, nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamos Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 dalys, kuriomis grąžintiniems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų mieste buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams ir yra naikintinos. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai yra saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiūros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesą išsaugoti vertingą kultūrinį ir kraštovaizdžio objektą. Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos - teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį.

9Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime (I t., b. l. 169-171) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2.7-79401-535 T. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tuo pagrindu Administracijos direktorius priėmė skundžiamus įsakymus dėl paskesnių veiksmų, susijusių su žemės grąžinimu pagal nustatytas procedūras. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ įtvirtinta, kad apskrities administracijos Žemėtvarkos skyrius, teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, kreipiasi į Administracijos direktorių ir prašo jo suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Minėtas nutarimas taip pat reikalauja, kad būtų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sąrašą. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies analizė parodo, kad yra nustatytas imperatyvas subjektams dalyvaujantiems žemės grąžinimo procese grąžinamą žemę atkurti individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Administracija, vadovaudamasi tokiomis įstatymo nuostatomis teisingai atliko paskesnius veiksmus – žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kitą, kas visiškai atitinka įgaliotos institucijos, t. y. Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sąrašo V punktą – Kitos paskirties žemė (2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40). Viešojo intereso gynimo iniciatorius Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – ir TINP) direkcija tiesiogiai dalyvauja nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą procese, šiuo konkrečiu atveju TINP taip pat derino grąžinimo dokumentus ir tiesiogiai išreiškė savo pritarimą. Piliečio įgyvendinta teisė į nekilnojamojo turto atkūrimą pagal įstatymo nuostatas, nereiškia, kad bus tuo pačiu automatiškai įgyvendinta ir jo teisė naudotis žemės sklypu pagal nustatytą paskirtį, nes pastarosios teisės įgyvendinimas priklauso nuo kito juridinio fakto atsiradimo, turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo detalusis planas. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra dokumentas, kuriam būdingas kaitumas – dėl besikeičiančių gyvenimo aplinkybių ji yra peržiūrima, pagal nustatytas procedūras vyksta vieši svarstymai, visuomenė supažindinama su naujais sprendiniais, yra išnagrinėjami visuomenės pasiūlymai, o tai tik parodo, kad esant tam tikrom aplinkybėm gali būti atsižvelgta į žemės sklypo savininko prašymus arba ir be gyventojų prašymų padaryti atitinkami keitimai. TINP planavimo schema (reg. Nr. 110792000003), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 ir paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212, nustato funkcines parko zonas, parko veiklai reikalingų objektų išdėstymą, bendrus TINP planavimo ir tvarkymo principus bei kryptis rekreacinei sistemai sukurti, Trakų miestui ir gyvenvietėms plėtoti, o taip pat numato pirmaeilius detalaus projektavimo darbus. Kartu nustato ūkinės veiklos apribojimus visoje parko teritorijoje bei skirtingose zonose, teritorijos užstatymo, architektūros, kraštovaizdžio formavimo, paminklosaugos ir gamtosaugos reikalavimus, kurių privaloma laikytis, vykdant žemės reformos, privatizavimo ir projektavimo darbus, pateikia principinius pasiūlymus zonoms tvarkyti. TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai. Tačiau TINP ribos ir jo funkcinės zonos nėra koordinuotos, ribos yra tik preliminarios, todėl pareiškėjo teiginiai, kad sklypai yra funkcinėse zonose, kur nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta, yra nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo sklypai pagal byloje esančius dokumentus yra šalia nekoordinuotų funkcinių zonų, kuriuose galima naujų rekreacinių įstaigų, gyvenamųjų namų statyba. TINP planavimo schemos mastelis yra M1:10 000, todėl galima didelė paklaida, nustatant konkrečią sklypo vietą. Todėl laikytina, kad ginčo sklypai patenka ir į nurodytas funkcinės zonas.

11Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija sutiko su prašymo argumentais ir prašė jį tenkinti.

12Atsiliepime (II t., b. l. 136-139) paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 30 d. J. M. kreipėsi į tuometinę Senųjų Trakų agrarinės reformos tarnybą su pirminiu prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę, esančią Trakų rajone, atkūrimo. Remiantis Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje esančio archyvinio dokumento, 1938 metų žemės sklypų sąrašo, duomenimis, Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlymu pripažino, kad savininkas R. M. ( - ) kaime, Trakų rajone valdė 19,70 ha žemės plotą. Žemės sklypui buvo parengtas 2000 m. rugsėjo 8 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad 8,50 ha savininko valdytos žemės patenka į Trakų miesto teritoriją. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte apibrėžtos kiekvienos institucijos, dalyvaujančios atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pareigos. Apskrities viršininkui nustatyta pareiga priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, tačiau šios pareigos įgyvendinimas siejamas su savivaldybės atitinkamais veiksmais, nes valstybinės žemės sklypų formavimas miestuose priskirtas savivaldybės kompetencijai. Vadovaujantis šia Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostata, Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. SO-124-(1.19) kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių prašydamas nustatyti, ar savininko R. M. Trakų mieste turėta 2,5332 ha ploto žemė (nuosavybės teisės į tenkančią 5,8768 žemės valdos dalį pretendentei atkurtos ankščiau) nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant tokiai galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, per mėnesį organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengti žemės sklypo planą. Šio rašto 4 punkte taip buvo prašoma nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos buvo gauti skundžiami savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymai. Remiantis šiais įsakymais, Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2.7-79401-535, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į įsakymuose nurodytus plotus pagal nustatytą paskirtį. Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas panaikinti nurodytoje dalyje Vilniaus apskrities viršininko sprendimą yra išvestinis, t. y. priklausantis nuo to, ar bus panaikinti nurodytoje dalyje Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai.

13Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad palaiko Vilniaus apskrities viršininko administracijos pateiktą atsiliepimą (II t., b. l. 147).

14Trečiasis suinteresuotasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti.

15Atsiliepime (I t., b. l. 127-132) nurodė, kad 6 žemės sklypams, į kuriuos skundžiamu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, skundžiamais įsakymais negalėjo būti nustatyti tokie žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Pagal LR žemės įstatymo 24 straipsnį pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus. Pagal LR žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalį žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Valstybinės reikšmės teritorijų planavimo dokumentas TINP yra TINP planavimo schema (specialusis planas reg. Nr.110792000003), patvirtinta LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 ir paskelbta LR statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212. LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintuose TINP nuostatuos įtvirtinta principinė nuostata, kad istorinio nacionalinio parko teritorija saugoma, tvarkoma naudojama pagal planavimo schema, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Taigi bet kokių teritorijų planavimo dokumentu sprendiniai (tame tarpe ir tų, pagal kuriuos nustatoma ir keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas bei pobūdis) negali prieštarauti TINP planavimo schemos sprendiniams. Žemės sklypų, esančių TINP teritorijoje, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, nustatyti vadovaujantis parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, turi atitikti TINP planavimo schemos sprendinius. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami sprendimai yra saugomoje teritorijoje, todėl jų naudojimo paskirtis, būdas bei pobūdis turi atitikti ir neprieštarauti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantiems dokumentams. Veiklą TINP reglamentuojančiu dokumentu sprendiniai (įskaitant, bet neapsiribojant, TINP nuostatais, TINP planavimo schema, TINP individualiu apsaugos reglamentu) žemės sklypuose draudžia gyvenamųjų namų ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybą, o pagal skundžiamais aktais ginčo žemės sklypams nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (kita), naudojimo būdą (gyvenamosios teritorijos, rekreacinės teritorijos), bei pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos) tokia statyba leidžiama, todėl minėti administraciniai aktai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

17Atsiliepime (I t., b. l. 134-136) nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtos aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Trakų istorinio nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Sprendimai šioje valstybės saugomoje teritorijoje turi ir turėjo būti priimami atsižvelgiant į nustatytą teisinį režimą. Žemės sklypai, dėl kurių priimti ginčijami administraciniai aktai, yra saugomoje teritorijoje – Trakų istoriniame nacionaliniame parke, veikla kurioje griežtai ribojama specialių norminių aktų. Bet koks teisės aktais nustatyto specialaus saugomos teritorijos priežiūros ir naudojimo režimo nesilaikymas, sukelia neigiamas pasekmes saugomoms vertybėms, o tuo pačiu pažeidžia ir visuomenės interesą išsaugoti vertingą kraštovaizdį. Trakų istorinis nacionalinis parkas yra kompleksinė saugoma teritorija, steigiama istorinių Lietuvos valstybingumo centrų kultūriniams kompleksams ir jų gamtinei aplinkai išsaugoti. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo, kontrolės teisinius pagrindus, taip pat veiklą juose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas. Veiklą draustiniuose ir valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnis, 13 straipsnis ir su šių straipsnio nuostatų įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Nacionalinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į kiekvieno parko paskirtį bei jo teritorijoje esančias vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, taip pat kitais veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentais, kuriems priskirtini atitinkami saugomų teritorijų planavimo dokumentai. Todėl visi administraciniai aktai, susiję su veikla valstybiniuose parkuose, turi būti priimami laikantis minėtose įstatymo normoje nurodytų teisės aktų reikalavimų. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą žemės sklypai patenka į rekreacines zonos „miško parkai“ teritoriją. Miško parkų tikslas – auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui, naudojimas – poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali būti pritaikytos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama. Skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatyta paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos naudojimo pobūdis - ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje nustatytam režimui.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. su pareiškimu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

19Atsiliepime (I t., b. l. 137-138) nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija dalyvavo su jos nuosavybės teisių atkūrimu susijusiose veiksmuose ir pritarė leisti atkurti nuosavybės teises Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos kreipimasis į prokuratūrą šiuo atveju vertintinas kaip nenuoseklus veiksmas, prieštaraujantis ankstesniems šio subjekto veiksmams. Visi nuosavybės teisių atkūrimo etapai, o ypatingai tas, kurio metu buvo nustatoma žemės paskirtis, vyko griežtai vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios įtvirtina, kad žemė būtų grąžinama individualiai statybai ir kitai paskirčiai. Šiuo atveju viešasis interesas nepažeistas, nes nors žemė ir buvo grąžinta pagal paskirtį, kurią ginčija prokuroras, tačiau realiai šiame žemės sklype ji neturi teisės atlikti jokių statybos darbų prieš tai nepateikusi papildomų prašymų, kurių išnagrinėjimas ir atitinkamo sprendimo priėmimas priklauso nuo kompetentingų institucijų valios.

20Tretieji suinteresuoti asmenys B. K. ir G. K. su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

21Atsiliepime (I t., b. l. 139-140) nurodė, kad prokuroro pareiškimo tenkinimas reikštų jų interesų pažeidimą. Pagal su T. A. pasirašytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, jiems perėjo ne tik daiktinės teisės susijusios su įsigyjamais sklypais, tačiau ir apribojimai. Ginčijamame Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo aiškiai įtvirtinta, kad norint plėtoti veiklą žemės sklype, privalu parengti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Laikytis Vyriausybės nutarimu nustatytų žemės ir miško naudojimo sąlygų (4 punktas). Taigi nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto pažymėjime nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (gyvenamosios teritorijos); naudojimo pobūdis – ilgalaikio poilsio pastatų statybos (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), sklypai negali būti naudojami pagal nustatytus paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, kol nėra parengtas detalusis planas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo metu nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris suteiktų teisę žemės savininkams vykdyti veiklą prieštaraujančią TINP planavimo schemai. Taigi nėra priimtas joks administracinis sprendimas, kuris galimai reikštų viešojo intereso pažeidimą.

22II.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą patenkino. Teismas panaikino Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-215 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-216 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-217 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-218 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-221 1.2 punktą, 2009 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. P2-220 1.2 punktą, kuriais grąžintiniems žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis; Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 1.1 punkto dalį, kuria grąžintiniems natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha, 0,2154 ha žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas bei pobūdis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, 0,4400 ha žemės sklypui – kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

24Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. kovo 31 d. priėmė įsakymus Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220 ir P2-221 dėl žemės sklypų, skirtų atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų mieste, suformavimo, kuriais buvo nustatytos žemės sklypų ribos, plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-221 1.2 punktais 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ploto žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Įsakymo Nr. P2-220 1.2 punktu 0,4400 ha ploto žemės sklypui nustatyta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

25Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d.sprendimu Nr. 2.7-79401-535 „Dėl nuosavybes teisių atkūrimo į žemę mieste pilietei J. M.“, buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko R. M. valdyto nekilnojamojo turto dalį, – 1,2953 ha žemės, esančios Trakų mieste, Vilniaus apskrityje, J. M. grąžinant natūra 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha ir 0,4400 ha žemės sklypus ir sprendimo 1.1 p. nurodant, kad 0,0721 ha, 0,0961 ha, 0,1377 ha, 0,3340 ha ir 0,2154 ha žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, o 0,4400 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos.

26Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2009 m. birželio 10 d. įregistruota J. M. nuosavybės teisė į šiuos žemės sklypus (0,3340 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 0,1377 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 0,0961 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 0,0721 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 0,2154 ha žemes sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), 4400 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - )) į kadastrą įrašyta šių sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo, naudojimo būdas ir pobūdis.

27Vilniaus m. 32 notarų biure 2009 m. liepos 7 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (registro Nr. RJ-2372), patvirtinantis, kad palikėjos J. M. turtą – aukščiau nurodytus žemės sklypus, kadastriniai Nr. ( - ), paveldėjo jos dukra T. A., kuri šiuos žemės sklypus 2009 m. rugpjūčio 12 d. pardavė B. ir G. K. (pirkimo-pardavimo sutartys registro Nr. DA-3364, Nr.DA-3366, Nr. DA-3367, Nr. DA-3368, Nr. DA-3369, Nr. DA-3370).

282010 m. vasario 5 d. B. ir G. K. kreipėsi į LR kultūros ministeriją, prašydami, rengiant Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo planą ir parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribų planą, nustatyti, kad minėtuose sklypuose nebūtų ribojama teisė naudoti juos pagal nuosavybės dokumentuose numatytus jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą bei pobūdį. Prašymas buvo persiųstas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, kuri 2010 m. kovo 3 d. raštu Nr. S-(2.3)-112 kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nurodydama, kad ginčo žemės sklypams nustatyti pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, kurie nenumato naujų poilsio bei gyvenamųjų pastatų statybos.

29Ginčo žemes sklypai, kadastriniai Nr. ( - ) yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.

30Teismas analizavo LR saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 2 straipsnio 43 dalies, 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies, 13 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų, 13 straipsnio 3 ir 4 dalių, LR žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies, 2 straipsnio 1 ir 16 punktų nuostatas.

31Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį detalizuoja LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintas Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys. Pagal minėtą teisės aktą, žemės sklypų naudojimo būdo gyvenamosios teritorijos turinys – teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai. Naudojimo pobūdžio mažaaukščiu gyvenamųjų namu statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Sklypai, kuriems nustatytas rekreacinės teritorijos naudojimo būdas, tai teritorijos, skirtos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti, trumpalaikio poilsio statiniams ar statinių grupėms statyti bei kitiems laikiniems pastatams statyti, kurie reikalingi išvardytiems objektams aptarnauti, taip pat paplūdimiams ir jų infrastruktūros objektams statyti. Naudojimo pobūdžio ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos turinys – žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma statyti sanatorijas, poilsio namus, sveikatingumo kompleksus, lėlius, kempingus, turizmo bazes, nakvynės paslaugų namus, jaunimo nakvynės namus, gelbėjimo stotis, kt.

32Teismas nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo dokumentas yra LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiškinamasi raštas), paskelbta Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212. Iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos grafinės dalies matyti, kad žemės sklypai, kadastriniai Nr. ( - ), patenka i rekreacines zonos „miško parkai“ teritoriją. Šios planavimo schemos tekstinės dalies „Rekreacinė zona“ 1 punkte nustatyta, kad miško parkų tikslas – auginti miškus, pritaikytus intensyviam lankymui; naudojimas – poilsiavimas miške, ribotas miškų ūkinis naudojimas; tvarkymo režimas – takų bei aikštelių tinklas formuojamas, paplūdimiai, kiti rekreaciniai įrenginiai statomi pagal specialius projektus; esamos sodybos neplečiamos, jos gali būti pritaikomos poilsiui, statyti naujus pastatus draudžiama.

33Teismas nurodė, kad vadovaujantis STĮ 2 straipsnio 34 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatomis, veiklą saugomose teritorijose apibrėžia saugomų teritorijų, jų zonų ar dalių tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos reglamentai bei saugomų teritorijų nuostatai. Trakų istorinio nacionalinio parko individualus apsaugos reglamentas, patvirtintas LR Kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436, nustato specialius teritorijos apsaugos, projektavimo ir statybų joje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos reglamento IV skyriaus 11, 12 punktų nuostatas naujos sodybos projektuojamos ir statomos tik Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose, o pavieniai ūkininko ūkio pastatai, vasarnamiai, pirtys ir kiti statiniai parko teritorijoje nestatomi.

34Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388, I skyriaus 3 dalyje taip pat numatyta, kad parko teritorija saugoma, tvarkoma ir naudojama pagal LR Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtintą Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, jos pagrindu parengtus, nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Nuostatų II skyriaus 8 dalyje nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir įrenginių statybos, kelių, inžinierinių komunikacijų ir kitų objektų projektų sprendiniai neturi prieštarauti istorinio nacionalinio parko planavimo schemai. Iš Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendinių matyti, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypai, kadastriniai Nr. ( - ), nei naujų rekreacinių įstaigų, nei gyvenamųjų namų statyba nenumatyta.

35Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistiną veiklą ginčų sklypuose bei šių sklypų tvarkymo ir naudojimo režimą, nenumato galimybės statyti juose naujus statinius, o Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos III dalies 1 punkte yra imperatyviai įtvirtintas draudimas statyti naujus pastatus. Teismas padarė išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. P2-215, P2-216, P2-217, P2-218, P2-220, P2-221 ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 2.7-79401-535 dalys, kuriomis grąžintiems atkuriant nuosavybės teises žemės sklypams Trakų mieste buvo nustatyta naudojimo paskirtis kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir kita/rekreacinės teritorijos/ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos – prieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams.

36Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį. Visos valstybės institucijos ir pareigūnai privalo be išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Priešingu atveju pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.).

37Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, reikalauja, kad būtų nustatyta žemės sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis, kurie yra parenkami pagal Vyriausybė įgaliotos institucijos patvirtinta sąrašą, o pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, subjektams dalyvaujantiems žemės grąžinimo procese grąžinamą, nuosavybės teisės į žemą turi būti atkuriamos individualiai statybai bei kitai paskirčiai, kadangi minėtų teisės aktų nuostatos turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į kitų įstatymų, šiuo atveju – reglamentuojančių saugomų teritorijų teisinį režimą, reikalavimus ir jiems neprieštarauti.

38III.

39Tretieji suinteresuoti asmenys B. K. ir G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą.

40Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 181-184) grindžiamas šiais argumentais:

411. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvas subjektams dalyvaujantiems žemės grąžinimo procese grąžinamą žemę atkurti individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Administracija, vadovaudamasi tokiomis įstatymo nuostatomis teisingai žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita, ir tai atitinka Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sąrašo V punktą – Kitos paskirties žemė (2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40).

422. Teismas nepasisakė, kaip VAVA ir Trakų rajono savivaldybės administracija turi toliau (pakartotinai) organizuoti nekilnojamojo turto atkūrimo T. A. procesą.

433. Teisės teorijoje nėra nustatyta kuris teisės aktas, pagal hierarchiją esantis tam pačiam lygmenyje ir nėra specialus kito atžvilgiu, turėtų būti taikomas.

444. Teismas privalėjo įvertinti, ar tikrai tik panaikinus ginčijamus administracinius sprendimus būtų apgintas viešasis interesas.

455. Teismas nepastebėjo jokio skirtumo tarp žemės sklypo savininko teisinio statuso iki detalaus plano parengimo ir teisinio statuso po detalaus plano parengimo. Tai reiškia, kad nepaisant tos aplinkybės, kad Nekilnojamojo turto pažymėjime yra nustatytas žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos; naudojimo pobūdis – ilgalaikio poilsio pastatų statybos, apeliantai vis tiek negali šių sklypų naudoti pagal nustatytą paskirtį, būdą ir pobūdį, kol nėra parengtas detalusis planas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

466. Teismas nesiekė derinti viešojo intereso ir privataus intereso, ignoruodamas žmogaus teisę į nuosavybę tik todėl, kad administraciniame sprendime negalėjo būti nustatytas kitokia naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

477. Šiuo metu nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas), kuris suteiktų teisę žemės savininkams vykdyti veiklą prieštaraujančią TINP planavimo schemai – nėra jokio administracinio sprendimo, dėl kurio realiai būtų pažeistas viešasis interesas.

488. Viešasis interesas bus pažeistas tik tada, kai žemės sklypo savininkas kreipsis į kompetentingas institucijas su prašymu parengti detalųjį planą, kurio sprendiniai prieštaraus Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams, o atitinkama institucija priims administracinį sprendimą tenkinti tokį prašymą.

499. Įstatymo leidėjo valia išreikšta Teritorijų planavimo įstatyme nustatant, kad žemė piliečiams būtų grąžinama kaip individualiai statybai ar kitai paskirčiai, yra paaiškinama – TINP planavimo schema yra reliatyvi, jos kintamumas pasireiškia tuo, kad būdama patvirtinta teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, visada egzistuoja galimybė atsižvelgiant į gyvenimo realijas priimti atitinkamus naujus, iki tol nebuvusius pakeitimus. Tai yra TINP direkcijos prerogatyva atsižvelgti arba neatsižvelgti į suinteresuotų asmenų pasiūlymus bei prašymus rengiant TINP schemos pakeitimo sprendinius.

5010. TINP ribos ir jo funkcinės zonos nėra koordinuotos, ribos yra tik preliminarios. Ginčo sklypų tikslios funkcinės priklausomybės nėra įmanoma nustatyti, nes ribos yra preliminarios, o TINP planavimo schemos mastelis yra 1:10000, todėl egzistuoja didelė paklaida nustatant, ar sklypai visa apimtimi patenka, ar tik dalis jų patenka ar visiškai nepatenka į TINP planavimo schemos rekreacinę zoną. Be to, rekreacinė zona dalinama į atskiras savarankiškas dalis: miško parkai, rekreacinės akvatorijos, rekreacinių įstaigų teritorijos, kuriuose, be kita ko, galima statyti rekreacines įstaigas. Rekreacinė zona ribojasi su ūkine ir gyvenamąją zona, kurioje galimas naudojimas – gyvenamoji funkcija.

51Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą.

52Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 193-194) nurodė, kad:

531. Administracija, vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi pagrįstai žemės sklypams nustatė pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kita, ir tai atitinka Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro patvirtinto sąrašo V punktą – Kitos paskirties žemė (2005 m. sausio 20 d. įsakymas Nr. 3D-37/D1-40).

542. Teismas nenagrinėjo, koks yra TINP procedūrinis vaidmuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą gražinimo procese.

553. Siekiant, kad ginčas būtų išnagrinėtas teisingai, svarbu, kad būtų aiškiai nustatyta, ar viešojo administravimo subjektas, t. y. TINP nepažeidė teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principo, o vėliau suklaidino ir viešąjį interesą ginančius prokurorus.

56Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

57Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 195-198) nurodė, kad:

581. žemės sklypas piliečiui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, jau yra grąžintas, atkūrimo procesas baigtas.

592. Teismas nėra įpareigotas savo sprendimuose išaiškinti atitinkamoms institucijoms, kaip jos turi vykdyti jų kompetencijai priskirtas funkcijas. Šios funkcijos įgyvendinamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

603. Apeliantai nepagrindė teiginių, jog nagrinėjamu atveju pagal Vyriausybės nutarimą neįmanoma nustatyti tokios paskirties, kuri atitiktų Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos reikalavimus.

614. Apeliantai nepagrįstai iš įstatymo konteksto išskiria vieną teisės normą ir ją pateikia kaip argumentų pagrindimą, kadangi tinkamas teisės normos prasmės, o tuo pačiu ir įstatymo leidėjo tikslų išaiškinimas bus tik esant sisteminiam aiškinimui, atsižvelgiant į viso įstatymo, taip pat kitų tos srities teisinius santykius reguliuojančių įstatymų teisės normų visumą.

625. Teises aktai aiškiai apibrėžia pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio sąvokas, bei jų nustatymo tikslus.

636. Vadovaujantis Žemes įstatymo 24 straipsnio nuostatomis yra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas, kad pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami tik pagal teritorijų planavimo dokumentus, įstatyme nėra numatyta jokių išlygų iš šios taisyklės. Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo dokumentas yra Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912. Šis dokumentas nustato saugomų teritorijų arba atskirų jų dalių naudojimo ir apsaugos bendrąją koncepciją, kryptis, funkcinio prioriteto bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų ribas, reglamentus, konkrečias teritorijų tvarkymo priemones. Teismui nepanaikinus skundžiamų aktų, ginčo sklypuose būtų leidžiama vykdyti veiklą, kuri pagal galiojančius aukštesnės galios teisės aktus šioje teritorijoje yra draudžiama.

647. Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant civilines bylas, susijusias su veikla Trakų istoriniame nacionaliniame parke, vadovaujamasi Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimu ir pabrėžiama, kad Lietuvos valstybė Trakus ir jų apylinkes traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą, saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Būtent šiems tikslams įgyvendinti Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą. Šios schemos pagrindu turi būti rengiami ne tik detalieji planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektai, bet ir paminklosaugos, kompleksinis žemes reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinierinių komunikacijų ir kiti projektai (TINP planavimo schemos įvado 5 dalis). Principine nuostata, jog Trakų istorinis nacionalinis parkas tvarkomas pagal TINP planavimo schemą yra įtvirtinta ir Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintuose Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose. Paminėtuose teismų sprendimuose pabrėžiama, kad priešingu atveju būtų ne tik pažeistas unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso saugotinos teritorijos tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (LAT 2010 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2010).

658. Apeliantai patys pripažįsta, kad jų tikslas, remiantis neteisėtu administraciniu aktu siekti, jog ateityje jo nuostatos butų įteisintos.

669. Visi sklypai patenka į „miško parkų“ teritoriją. Šis faktas nekelia abejonių, kadangi zonos dalis, kurioje yra sklypai, ribojasi su ežeru, su gyvenamosios ir ūkinės zonos „sodybiniai pastatai“ dalimis, kuriose jokios naujos statybos nėra numatytos, yra tik apibrėžtos sodybų su jose jau esančiais pastatais sklypų ribos, taip pat su rekreacinių įstaigų, kurios yra naikinamos, teritorija. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniais nei vienoje iš paminėtų zonų nėra numatytos naujų pastatų statybos.

67Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

68Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 199-200) nurodė, kad palaiko atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 dalies nuostata svarbi tuo, jog atkuriant nuosavybės teisės saugomose teritorijose įpareigoja nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančius subjektus paisyti inter alia ir saugomos teritorijos planavimo schemos reikalavimų. Ginčijamais administraciniai aktais yra sudaromos sąlygos TINP teritorijoje pastatyti penkis mažaaukščius gyvenamuosius namus su priklausiniais ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatus, kas prieštarauja ne tik veiklą TINP reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, bet ir logikos principams: jeigu iki nacionalizacijos savininkas turėjo vieną sodybą, o visa kita žemės buvo, pvz., dirbama arba augo miškas, tai atkuriant nuosavybės teises turi būti sudaromos sąlygos atkurti/atstatyti vieną sodybą, o ne penkias ir dar rekreacinę įstaigą.

69Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas B. K. paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

70Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

71Teisėjų kolegija

konstatuoja:

72IV.

73Bylos ginčas yra dėl grąžintiems žemės sklypams, esantiems Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo bei pobūdžio nustatymo.

74Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamais administraciniais aktais ginčo sklypams nustatytas naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos – teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba ne tik, kad nenumatyta, bet ir draudžiama, pažeidžia viešąjį interesą išsaugoti Trakų istorinio nacionalinio parko gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį.

75Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas grindžiamas fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

76Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

77Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.

78Taip pat patikrinus teismo sprendimą teisės taikymo aspektu daroma išvada, jog iš esmės byla išspręsta teisingai.

79Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad institucija atkurianti nuosavybės teises į žemės sklypą privalo nustatyti grąžintino žemės sklypo paskirtį. Tokia pareiga institucijai yra numatyta Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, kuria nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šio ginčo atveju pareiškėjai įgijo naujus žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atkuriant nuosavybes teises į R. M. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą ir buvo nustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita/gyvenamosios teritorijos/mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 ( 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. spalio 17 d.) patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 1 punktu nustatyta, kad šios Taisyklės reglamentuoja pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymą formuojant naujus žemės sklypus ir prašymų pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimą, nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą.

80Taisyklių 2 punktu nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės konsolidacijos projektus) ir detaliuosius planus, formuojant naujus žemės sklypus.

81Taisyklių 3 punkte numatyta, kad formuojant naujus žemės sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės ūkio paskirties žemei priskiriama visa esamų ir buvusių žemės ūkio įmonių žemė, kuri naudojama arba yra tinkama naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, išskyrus tuos atvejus, kai: žemės sklypuose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statyti statinius ar įrenginius <...> (3.3 punktas).

82Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 212 paskelbta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos įvade numatyta, kad ši planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis rengiami paminklosaugos, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai.

83Todėl rengiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę planą bei nustatant žemės naudojimo paskirtį privalu buvo vadovautis TINP schemos nuostatomis, kurios planavimo ir tvarkymo principai numato, kad parko teritorijoje naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose.

84Tokiu būdu atsakovai, nustatydami žemės sklypų, kurie patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą naujuose žemės sklypuose ir nesant detalaus parko gyvenvietės projekto, pažeidė teisės aktus, nustatančius šios teritorijos režimą ir minėti aktai remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies punktu yra neteisėti iš esmės ir pagrįstai panaikinti.

85Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovai savo aktais pažeidė viešąjį interesą ir tai argumentavo.

86Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tik rengiant detalųjį planą gali būti nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas detalieji planai rengiami įstatyme numatytais atvejais. Šiuo atveju nustatyta, kad žemės naudojimo paskirtis nustatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl tik pašalinus šį pažeidimą gali būti rengiami ginčo žemės sklypų detalieji planai.

87Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

89B. K. ir G. K. apeliacinį skundą atmesti.

90Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovei Aušrinei Račkauskienei, trečiajam... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiųjų... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus... 8. Pareiškime (I t., b. l. 1-7) nurodė, kad skundžiamais įsakymais buvo... 9. Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko ir... 10. Atsiliepime (I t., b. l. 169-171) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko... 11. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija sutiko su prašymo... 12. Atsiliepime (II t., b. l. 136-139) paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 30 d. J.... 13. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja... 14. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija... 15. Atsiliepime (I t., b. l. 127-132) nurodė, kad 6 žemės sklypams, į kuriuos... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 17. Atsiliepime (I t., b. l. 134-136) nurodė, kad Lietuvos Respublikos... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. su pareiškimu nesutiko ir prašė... 19. Atsiliepime (I t., b. l. 137-138) nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio... 20. Tretieji suinteresuoti asmenys B. K. ir G. K. su pareiškimu nesutiko ir... 21. Atsiliepime (I t., b. l. 139-140) nurodė, kad prokuroro pareiškimo tenkinimas... 22. II.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu... 24. Teismas nustatė, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius... 25. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d.sprendimu Nr.... 26. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr.... 27. Vilniaus m. 32 notarų biure 2009 m. liepos 7 d. išduotas paveldėjimo teisės... 28. 2010 m. vasario 5 d. B. ir G. K. kreipėsi į LR kultūros ministeriją,... 29. Ginčo žemes sklypai, kadastriniai Nr. ( - ) yra Trakų istorinio nacionalinio... 30. Teismas analizavo LR saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ir STĮ) 2... 31. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį... 32. Teismas nurodė, kad Trakų istorinio nacionalinio parko specialiojo planavimo... 33. Teismas nurodė, kad vadovaujantis STĮ 2 straipsnio 34 dalies, 5 straipsnio 1... 34. Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės... 35. Teismas pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios leistiną... 36. Teismas taip pat nurodė, kad skundžiamais administraciniais aktais ginčo... 37. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad teisės aktai, reglamentuojantys... 38. III.... 39. Tretieji suinteresuoti asmenys B. K. ir G. K. pateikė apeliacinį skundą,... 40. Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 181-184) grindžiamas šiais argumentais:... 41. 1. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą... 42. 2. Teismas nepasisakė, kaip VAVA ir Trakų rajono savivaldybės administracija... 43. 3. Teisės teorijoje nėra nustatyta kuris teisės aktas, pagal hierarchiją... 44. 4. Teismas privalėjo įvertinti, ar tikrai tik panaikinus ginčijamus... 45. 5. Teismas nepastebėjo jokio skirtumo tarp žemės sklypo savininko teisinio... 46. 6. Teismas nesiekė derinti viešojo intereso ir privataus intereso,... 47. 7. Šiuo metu nėra parengtas joks teritorijų planavimo dokumentas (detalusis... 48. 8. Viešasis interesas bus pažeistas tik tada, kai žemės sklypo savininkas... 49. 9. Įstatymo leidėjo valia išreikšta Teritorijų planavimo įstatyme... 50. 10. TINP ribos ir jo funkcinės zonos nėra koordinuotos, ribos yra tik... 51. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 52. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 193-194) nurodė, kad:... 53. 1. Administracija, vadovaudamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 54. 2. Teismas nenagrinėjo, koks yra TINP procedūrinis vaidmuo nuosavybės... 55. 3. Siekiant, kad ginčas būtų išnagrinėtas teisingai, svarbu, kad būtų... 56. Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras su apeliaciniu skundu... 57. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 195-198) nurodė, kad:... 58. 1. žemės sklypas piliečiui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių... 59. 2. Teismas nėra įpareigotas savo sprendimuose išaiškinti atitinkamoms... 60. 3. Apeliantai nepagrindė teiginių, jog nagrinėjamu atveju pagal Vyriausybės... 61. 4. Apeliantai nepagrįstai iš įstatymo konteksto išskiria vieną teisės... 62. 5. Teises aktai aiškiai apibrėžia pagrindinės tikslinės žemės naudojimo... 63. 6. Vadovaujantis Žemes įstatymo 24 straipsnio nuostatomis yra imperatyviai... 64. 7. Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant civilines bylas, susijusias... 65. 8. Apeliantai patys pripažįsta, kad jų tikslas, remiantis neteisėtu... 66. 9. Visi sklypai patenka į „miško parkų“ teritoriją. Šis faktas nekelia... 67. Atsakovas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija su apeliaciniu skundu... 68. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 199-200) nurodė, kad palaiko... 69. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas B. K. paaiškino... 70. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir... 71. Teisėjų kolegija... 72. IV.... 73. Bylos ginčas yra dėl grąžintiems žemės sklypams, esantiems Trakų... 74. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamais administraciniais... 75. Apeliantai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinis skundas... 76. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas... 77. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimą, konstatuoja,... 78. Taip pat patikrinus teismo sprendimą teisės taikymo aspektu daroma išvada,... 79. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus,... 80. Taisyklių 2 punktu nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo... 81. Taisyklių 3 punkte numatyta, kad formuojant naujus žemės sklypus pagal... 82. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20... 83. Todėl rengiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę planą bei nustatant... 84. Tokiu būdu atsakovai, nustatydami žemės sklypų, kurie patenka į Trakų... 85. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovai savo aktais... 86. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad tik rengiant detalųjį planą... 87. Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 89. B. K. ir G. K. apeliacinį skundą atmesti.... 90. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą... 91. Nutartis neskundžiama....