Byla 2A-756-267/2013
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. galutinio sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-294-156/2013 pagal ieškovės UAB „Scandagra“ ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė UAB „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. A., prašydama iš atsakovo priteisti 14040 Lt netesybas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo skolą įrodo su ieškiniu pateikiamų dokumentų kopijos: 2010-05-18 grūdų rapsų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2010 ea 131 nuorašas, 2010-07-27 pranešimo dėl grūdų pristatymo nuorašas.

6Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010‑12‑20 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo R. A. ieškovei UAB „Scandagra“ 14040 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010-12-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

7Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

8Be to, atsakovas R. A. Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl 2010-05-18 grūdų rapsų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes jis sutarties nepasirašė, o Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011-12-13 nutartimi šios bylos sujungtos į vieną bylą.

9II. Pirmos instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

10Pirmosios instancijos teismas preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo ieškinį atmetė. Teismas iš ieškinio ir 2010-05-18 grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2010 ea 131, nustatė, kad atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovei 60 tonų grūdų, šalys susitarė, jog vienos tonos grūdų kaina yra 960 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, bendra sutarties kaina sudarė 69696 Lt, atsakovas grūdus privalėjo perduoti iki 2010-10-01. Nors 2010-07-27 raštu Nr. 10/07-KED-007 ieškovė informavo atsakovą apie grūdų pristatymo vietą, tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė ir sutartyje nustatyto kiekio grūdų nepristatė. Teismas iš R. A. paraiškos 2010-06-07 Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie LR žemės ūkio ministerijos nustatė, kad jis ūkyje vasariniais rapsais apsėjo 52,69 ha. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2010 m. rudenį pardavė apie 42 tonas rapsų po 1200-1210 Lt/t, bet ne UAB „Scandagra“, o kitam supirkėjui. Įvertinęs šias aplinkybes teismas ieškinį tenkintino ir remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.73 straipsnio 1 dalimi 14040 Lt netesybų sumą priteisė iš atsakovo ieškovei. Tuo pačiu atsakovo priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip neįrodytą.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12Apeliantas R. A. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-06-19 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Scandagra“ ieškinį atmesti, o atsakovo R. A. priešieškinį tenkinti – pripažinti 2010-05-18 grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010 ea 131, sudarytą tarp UAB „Scandagra“ ir R. A., negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nurodo, kad grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, neigia, kad po sutarties tekstu yra atsakovo parašas, nors ekspertizės išvadoje nurodyta, jog parašas yra R. A.. Mano, kad šiuo atveju, teismas privalėjo tinkamai vertinti kitas byloje esančias aplinkybes, o būtent: ginčijama sutarties forma skiriasi nuo anksčiau su ieškovu sudarytos sutarties dėl sėklos ir trąšų pirkimo formos – po ginčijamos sutarties tekstu nėra atsakovo ranka įrašyto įrašo „ūkininkas R. A.“; joje nėra ūkininko spaudo; ant pirmojo sutarties lapo nėra atsakovo parašo; sutarties turinyje pinigų sumos, svoriai, skaičiai užpildyti ne jo ranka ir neaišku kada šie įrašai padaryti; apeliantas teigia, kad nebūtų tokio turinio sutarties laisva valia sudaręs, nes jo ūkis neturėjo tokios galimybės išauginti ir prikulti 60 tonų rapsų; buvo išauginta ir prikulta 30 tonų rapsų ir šis kiekis buvo parduotas kitam asmeniui, nes atsakovas žinojo, kad neturės jokių prievolinių santykių išaugintus ir 30 tonų iškultus rapsus parduoti kitam asmeniui.
  2. Mano, kad liudytojo teiginio, jog jei ūkininkas pirkdavo iš ieškovės trąšas ir sėklas, tai atitinkamai buvo sudaromos sutartys dėl rapsų supirkimo, teismas turėjo nevertinti, nes ginčijama rapsų supirkimo sutartis sudaryta ne tą pačią dieną, kai buvo sudaryta sėklų ir trąšų pirkimo sutartis, o po mėnesio. Ieškovė savo darbinėje praktikoje niekada nėra ir nebūtų rizikavusi, ieškovė visada siekdavo iš ūkininkų maksimalių garantijų, tai yra, kai buvo pasirašomos sutartys, ieškovė tą pačią dieną surašydavo vekselius, kitas garantines ar kitas sutartis tą pačią dieną, kai būdavo sudaromos pagrindinės sutartys ir jokios išimtys nebuvo taikomos. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina faktą, kad ginčijama sutartis negalėjo būti sudaryta praėjus vienam mėnesiui, po to, kai buvo sudaryta sėklų ir trąšų pirkimo sutartis.
  3. Kita vertus, po ekspertizės apeliantas teigia teismui nurodęs, kad jeigu būtų laikoma, jog sutartyje yra atsakovo įrašas, tuomet šis parašas buvo išgautas apgaule (CPK 1.91 str., o teismas sprendime visiškai nevertino atsakovo nurodytų ieškovės apgaulės veiksmų. Apeliantas nurodo, kad vadybininko E. A. sutarties sudarymo dieną nebuvo sutikęs ir jokių derybų dėl naujos grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų ar sudarymo galimybių nevedė. Šių aplinkybių teismas sprendime nevertino, todėl mano, kad taip pat pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles.
  4. Teigia, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jei teismas nustatytų, kad ginčijama sutartis yra galiojanti, tai ieškovės prašoma priteisti 14040,00 Lt netesybų suma yra labai didelė. Tačiau netesybų mažinimo klausimo teismas sprendime visiškai nesprendė, nors į bylą atsakovas pateikė procesinius dokumentus (2010 metų balansas ir pelno nuostolių ataskaita ir kt.), patvirtinančius atsakovo sunkią materialinę padėtį. Nurodo, kad teismas turėjo aiškinti ir taikyti CK 6.258 str. 3 d. normą bei, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir atsakovo motyvuotą prašymą sumažinti netesybų sumą iki minimumo. Mano, kad ieškovė neįrodė nuostolių, todėl teismas turėjo taikyti CK 6.259 str. 1 d. normą ir visiškai atleisti atsakovą nuo atsakomybės esant kreditoriaus kaltei.
  5. Jei teismas nenustatytų ieškovė kaltės, tuomet atsakovas mano, kad teismas nusprendęs tenkinti ieškovės reikalavimus, turėtų atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir CK 6.73 str. 2 d., kur nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės, teismas gali netesybas sumažinti, o protingas netesybų dydis turėtų būti 0,02 proc. Atsakovas mano, kad teismas galėtų sumažinti netesybų dydį iki 1036,80 Lt (30 t x 960 Lt x 0,02 % x 180 d.).

13Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Scandagra“ su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismui nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktu ekspertizės aktu, kuriame aiškiai nurodyta, kad Grūdų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė atsakovas R. A., nebuvo, nes jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčijamą grūdų pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne atsakovas, atsakovas nepateikė. Atsakovo teiginiai, kad jis buvo ieškovės apgautas, yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Taip pat nurodo, kad atsakovas grūdų pirkimo-pardavimo sutartį pradėjo ginčyti tik ieškovei kreipusis į teismą dėl baudos sutarties pagrindu priteisimo, nors atsakovas apie sutarties vykdymą buvo informuotas dar 2010 m. liepos 27 d., kai atsakovui buvo pateiktas pranešimas dėl grūdų pristatymo vietos. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdė Sutarties, ką ir pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, dėl ko privalo atlyginti ieškovės dėl to patirtus nuostolius, kurių apskaičiavimo mechanizmas įtvirtintas Sutarties 5.2 p., o pagrindas mažinti priteistą baudą neegzistuoja, nes ji yra ir faktiškai patirti ieškovės nuostoliai.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

17Atsakovas R. A. teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

18Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir jos pagrindu atsiradusios prievolės mokėti netesybas. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo, o atsakovas, teigdamas, kad prikimo-pardavimo sutarties nepasirašė, ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pasak atsakovo (apelianto), sutarties jis nesirašė, o jei ir pasirašė, tai tik ieškovei panaudojus apgaulę. Be to, prašo mažinti sutartines netesybas. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų, susijusių su sandorių negaliojimu ir netesybų dydžiu.

19Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

20Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Scandagra“ ir atsakovas R. A. 2010-05-18 sudarė Grūdų / rapsų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010 ea 131 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovei 60 tonų grūdų (su 10 procentų paklaida), o vienos tonos grūdų kainą nustatė 960 Lt be pridėtinės vertės mokesčio, atsakovas grūdus privalėjo perduoti iki 2010-10-01. 2010-07-27 raštu Nr. 10/07-KED-007 ieškovė informavo atsakovą apie grūdų pristatymo vietą, tačiau atsakovas savo prievolės nevykdė ir sutartyje nustatyto kiekio grūdų nepristatė.

21Visų pirma, pasisakytina dėl atsakovo argumento, kad sutarties jis nepasirašė. Pažymėtina, kad byloje buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kuri patvirtino, kad Sutartį pasirašė atsakovas (1 t., 103-106 b. l.). Nepaisant to, kad teismui eksperto išvada nėra privaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymu ištyrimu (CPK 218 str.), tačiau šiuo nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių kitų leistinų įrodymų, paneigiančių ekspertizės išvadą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nepriklausomų ekspertų išvadomis. Be to, atsakovo argumentai, kad teismas privalėjo vertinti kitas aplinkybes, tokias kaip – ginčijamos sutarties forma skiriasi nuo anksčiau sudarytų sutarčių formos, po sutarties tekstu nėra įrašyta atsakovo ranka „ūkininkas R. A.“, nėra ūkininko spaudo, ant pirmojo Sutarties lapo nėra atsakovo parašo, Sutarties turinyje žodžiai įrašyti ne atsakovo ranka, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingi, nes atsakovo nurodomos aplinkybės nedaro įtakos šalių sudarytos rašytinės sutarties galiojimui – tokios sutarties pasirašymo sąlygos nebuvo numatytos Sutartyje (CK 1.73 str. 3 d.). Juo labiau, kad atsakovo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – kaip matyti tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo pateiktų kitų sutarčių kopijų, nei ant vienos iš jų pirmo lapo nėra atsakovo parašo, visų jų turinyje žodžiai įrašyti ne atsakovo ranka ir tuo pačiu raštu, o šių sutarčių atsakovas neginčijo.

22Atsakovas taip pat teigia, kad sutartį jis galėjo pasirašyti ieškovei panaudojus apgaulę. Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013 ir kt.).

23Atsakovas ieškovės apgaulę nurodo kaip aktyvius veiksmus, t. y. suklaidinant atsakovą ir pateikiant jam pasirašyti ginčijamą sutartį kaip priedą prie sėklų ir trąšų pirkimo sutarties. Tokį savo teiginį atsakovas grindžia tuo, kad jis neišreiškė valios ginčijamos sutarties sudarymui ir tokios sutarties jis objektyviai negalėjo sudaryti, nes jo ūkyje nebuvo galimybės išauginti 60 t rapsų, kadangi sutarties sudarymo metais atsakovo ūkyje buvo prikulta tik 30 t rapsų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sutartį atsakovas galėjo pasirašyti apgaulės būdu. Visų pirma, svarbu paminėti tai, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdantis veiklą žemės ūkio srityje, sudarinėjantis sandorius dėl išaugintos produkcijos pardavimo, o 2009 m. atsakovas su ieškove buvo sudaręs analogišką sutartį, tik dėl mažesnio rapsų kiekio (b. l.). Be to, atsakovo teiginiai, kad jis, neva, negalėjo sudaryti Sutarties dėl 60 t rapsų pardavimo, nes jo ūkyje įmanoma išauginti tik 30 t rapsų, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo pateiktų sąskaitų faktūrų, 2010 metais atsakovas vien UAB „Šiaulių agrocentras“ pardavė 44,9 t rapsų (2 t., 18, 20, 22, 24, 26 b. l.). Pagal 2010 m. Paraiškos gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus duomenis, kaip teisingai nurodo ir ieškovė, atsakovas 2010 m. buvo deklaravęs 52,69 ha vasarinių rapsų pasėlių plotų (2 t., 16–17 b. l.). Kadangi Sutartis buvo sudaryta 2010 m. pradžioje, atsakovas 2010 m., pagal viešai pateiktus statistinius 2009 metų rapsų derlingumo duomenis (derlingumo koeficientą), galėjo pagrįstai tikėtis nuimti žymiai didesnį nei 60 t rapsų derlių (http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280). Be to, net ir remiantis 2010 metų statistiniais rodikliais, atsakovas 2010 metais realiai galėjo nuimti apie 80 t rapsų. Svarbu ir tai, kad ginčijama sutartis laikytina išankstine grūdų derliaus pardavimo sutartimi, kuria vienai pusei garantuojamas būsimo derliaus realizavimas, kitai – būsima produkcija, tuo pačiu, abi šalys prisiima riziką dėl būsimos derliaus kainos. Tačiau iš esmės tokia sutartis laikoma palankia abejoms sutarties šalims, kas paneigia atsakovo teiginius, jog pasirašant Sutartį negalėjo būti atsakovo valios. Atsižvelgus į visas šias paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad jos tik paneigia atsakovo teiginius apie jo objektyvų negalėjimą sudaryti ginčijamos sutarties, jo valios trūkumą, o juo labiau apie ieškovės apgaulę. Be to, kaip jau minėta, siekiant nustatyti ar sandoris buvo sudarytas apgaule, turi būti tiriamas bei vertinamas ne tik ieškovo (šiuo atveju atsakovo) elgesys prieš sandorio sudarymą, bet ir po jo. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo ieškovė, atsakovas dėl sandorio nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2011-09-14, kai iš esmės apie ginčijamą sutartį turėjo sužinoti jau 2010-07-27, ieškovei raštu pranešus apie grūdų priėmimo vietą, ar bent jau ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo ir 2010-12-20 Šiaulių rajono apylinkės teismui priėmus preliminarų sprendimą. Tokie atsakovo veiksmai, t. y. delsimas ginčyti, atsakovo manymu, apgaule sudarytą sandorį, tik parodo, kad atsakovas siekia ne teisingai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o iš esmės tik sau palankaus rezultato, t. y. išvengti netesybų mokėjimo.

24Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių liudytojų parodymais ir ieškovės apgaule, kurie grindžiami tik prielaidomis, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui.

25Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo motyvais dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių sandorių galiojimui taikomas sąlygas bei rašytinei formai keliamus reikalavimus, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

26Dėl sutartinių netesybų

27Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jei teismas nustatytų, jog ginčijama sutartis yra galiojanti, tai ieškovės prašoma priteisti 14040 Lt netesybų suma yra labai didelė, prašo ją sumažinti iki 1036,80 Lt, t. y. 0,02 procentų. Nagrinėjamu atveju nutartyje konstatavus, kad ginčijama sutartis yra galiojanti ir privalėjo būti vykdoma, o atsakovas pareigos parduoti prekę ieškovei neįvykdė ir tuo pažeidė Sutarties nuostatas, spręstinas klausimas dėl sutartinių netesybų, t. y. šiuo atveju dėl jų sumažinimo pagal atsakovo prašymą.

28Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Kita vertus, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Vis dėlto, teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

29Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudarytos ir ginčijamos sutarties vertė be pridėtinės vertės mokesčio – 57600 Lt, o sulygtų netesybų suma – 14040 Lt. Šios netesybos paskaičiuotos pagal Sutarties 5.2. punktą, pagal kurį, pardavėjas, nepateikęs grūdų ar jų dalies pagal Sutartį (atskaičius Sutartyje nurodytą galimą grūdų kiekio paklaidą), moka pirkėjui baudą, kuri yra lygi Sutartyje nustatytos grūdų kainos ir grūdų pristatymo laiku egzistuojančios grūdų rinkos kainos skirtumu, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau, nei 100 Lt už kiekvieną nepristatytą toną grūdų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šalių sutartyje sulygta netesybų suma, palyginus ją su Sutarties kaina, yra neprotingai didelė ir turėtų būti mažinama. Teismo manymu, mažinti netesybas iki atsakovo prašomų 1036,80 Lt, t. y. iki 0,02 procentų už kiekvieną uždelstą dieną, būtų neteisinga atsižvelgus į tai, kad abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, kad sutarties sąlygos buvo aiškios, o šalys ir anksčiau buvo sudariusios analogišką sutartį. Vis dėlto, mažinant netesybų sumą atsižvelgtina į tai, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie realiai patirtus nuostolius, t. y. už kokią kainą, atsakovui nepristačius rapsų, ieškovė buvo priversta juos pirkti iš kitų tiekėjų, o remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, teisinga ir protinga netesybų suma laikytina 5400 Lt. Ši suma apeliacinės instancijos teismo laikytina minimaliais ieškovės nuostoliai, kuriuos patvirtina šalių sudarytos Sutarties 5.2. punkte numatyta minimali netesybų suma, t. y. ne mažiau nei 100 Lt nuo nepristatytos grūdų tonos, kas nagrinėjamu atveju ir sudaro 5400 Lt (54 t (mažiausias galimas parduotinų rapsų kiekis) x 100 Lt). Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokia netesybų suma atitinka ne tik anksčiau paminėtus bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 str.), bet protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.).

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Iš dalies tenkinus apelianto apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas turėtų atitinkamai pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Pagal CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą tenkinama tik dalis vieno iš atsakovo reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei žymiai jas sumažinęs, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisinga būtų šalis palikti prie pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

32Pasisakant dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų, pažymėtina, kad CPK 98 str. 2 d. numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytą maksimalų advokato užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11. p.) ir neturėdamas pagrindo nuo jo nukrypti, į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad teisinga bei protinga priteistina ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, suma – 1000 Lt.

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau remdamasis bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, byloje nustačius teisinį pagrindą mažinti sutartines netesybas, keičia Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-06-19 galutinio sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

35Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. galutinį sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

36„Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-20 preliminarų sprendimą pakeisti.

37Priteisti iš R. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei UAB „Scandagra“, į. k. 300539043, buveinė Žibuoklių g. 1, Kėdainiai, LT-57128, a. s. LT732140030000345884, bankas Nordea bank Finland Plc, 5400 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus litų) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2010-12-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei UAB „Scandagra“, į. k. 300539043, buveinė Žibuoklių g. 1, Kėdainiai, LT-57128, a. s. LT732140030000345884, bankas Nordea bank Finland Plc, 211 Lt (du šimtus vienuolika litų) žyminio mokesčio išlaidų ir 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų ieškovės advokato pagalbai apmokėti bei valstybei – 100,27 Lt (vieną šimtą litų 27 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

39Atsakovo R. A. priešieškinį atmesti.

40Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-20 nutartimi palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo“.

41Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei UAB „Scandagra“, į. k. 300539043, buveinė Žibuoklių g. 1, Kėdainiai, LT-57128, a. s. LT732140030000345884, bankas Nordea bank Finland Plc, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė UAB „Scandagra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R.... 6. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2010‑12‑20 priėmė... 7. Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti... 8. Be to, atsakovas R. A. Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį... 9. II. Pirmos instancijos teismo galutinio sprendimo esmė... 10. Pirmosios instancijos teismas preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, o... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 12. Apeliantas R. A. apeliaciniu skundu prašo Radviliškio rajono apylinkės... 13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Scandagra“ su... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Atsakovas R. A. teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė bylą... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir jos... 19. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Scandagra“ ir atsakovas R. A.... 21. Visų pirma, pasisakytina dėl atsakovo argumento, kad sutarties jis... 22. Atsakovas taip pat teigia, kad sutartį jis galėjo pasirašyti ieškovei... 23. Atsakovas ieškovės apgaulę nurodo kaip aktyvius veiksmus, t. y. suklaidinant... 24. Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo motyvų, susijusių liudytojų... 25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 26. Dėl sutartinių netesybų ... 27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jei teismas nustatytų, jog... 28. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui... 29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sudarytos ir ginčijamos sutarties... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 31. Iš dalies tenkinus apelianto apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos... 32. Pasisakant dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų ieškovės... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. galutinį... 36. „Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-12-20 preliminarų sprendimą... 37. Priteisti iš R. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei UAB „Scandagra“, į.... 38. Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei UAB... 39. Atsakovo R. A. priešieškinį atmesti.... 40. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių rajono apylinkės teismo... 41. Priteisti iš atsakovo R. A., a. k. ( - ) gyv. ( - ), ieškovei UAB...