Byla Ik-1448-815/2012
Dėl sprendimų dalių panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjos – J. S. atstovui – advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovams – šios institucijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyriausiajam specialistui Džiugui Anuškevičiui, Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiajai specialistei Bangutei Laurutėnaitei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėjai Renatai Strumskytei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui Juozui Algirdui Zinkevičiui, atsakovės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiajai specialistei Danguolei Milkevičiūtei, Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiajai specialistei Reginai Burbienei, atsakovės – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui – šios institucijos Sveikatos rizikos veiksnių valdymo skyriaus vyriausiajam specialistui Valdui Uscilai, trečiojo suinteresuoto asmens – I. B. atstovui – advokatui Kęstučiui Ragaišiui, trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Naujoji energija“ atstovui – advokato padėjėjui Mariui Brasiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos – J. S. skundą atsakovėms – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – D. A., I. A., K. A., R. A., D. A., M. A., T. A., Ž. A., A. B., R. B., R. B., I. B., A. D., A. D., D. D., R. D., J. G., A. G., D. J., D. J., I. J. (I. J.), R. J. (R. J.), R. K., E. K., E. K., V. K., A. N., M. N., V. N., E. N., R. N., A. N., M. P., K. R., B. S., L. Š., K. Z., A. Z., A. Ž., Vilkyčių bendruomenės centrui „Viltis“, UAB „Naujoji energija“, Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų dalių panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėja – J. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1 b. l. 1–9) ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 61–72) (toliau šiame sprendime skundo ir patikslinto skundo prasme vartojama skundo sąvoka) kreipėsi į teismą, prašydama:

51.1. panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. S-2052 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (toliau – ir raštas Nr. S-2052), paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta, kad: 1) detaliuoju planu sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) dydis buvo nustatytas kitoks, negu buvo apskaičiuotas Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitoje, dėl ko yra pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 2) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 3) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojama nuo konkrečių taršos šaltinių;

61.2. panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr. 10-(1.19-11)-7887 „Dėl ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenės, narių bei gyventojų skundo“ (toliau – ir raštas Nr. 10-(1.19-11)-7887) paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta, kad: 1) PAV ataskaita buvo parengta tuo laikotarpiu, kada galiojo Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostata dėl būtinybės, kad juridiniame asmenyje dirbtų fizinis asmuo, turintis licenciją; 2) triukšmas yra pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį veiksnys, kuris galėjo ir turėjo būti įvertintas vėjo jėgainių planavimo atveju; 3) detaliuoju planu SAZ dydis buvo nustatytas kitoks, negu buvo apskaičiuotas PAV ataskaitoje, dėl ko yra pažeista Taisyklių nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 4) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 5) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojamas nuo konkrečių taršos šaltinių;

71.3. panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir SAM) 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ (toliau – ir raštas Nr. (24-1)-D8-9335), paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta kad detaliojo plano sudėtyje esančioje viešumą užtikrinančių procedūrų bei papildomų viešumą užtikrinančių procedūrų veiksmų medžiagoje nėra duomenų, kurie pagrįstų tinkamą Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto procedūrų atlikimą, t.y. nėra duomenų, ar buvo raštu pateikta Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1 punkte nurodyta informacija planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

82. Pareiškėja skunde nurodo, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų gyventojui pateikė kolektyvinį skundą Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms dėl Šilutės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendime Nr. T1-610 patvirtinto 40 MW VEJ parko Šilutės r., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose detalaus plano. Aplinkos ministerija rašte Nr. (24-1)-D8-9335 nurodė, kad, ministerijos nuomone, Savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. T1-610, kuriame nuspręsta patvirtinti minėtą detalųjį planą, yra teisėtas; būtent Tarnybos rašto Nr. S-2052 bei Sveikatos apsaugos ministerijos rašto Nr. 10-(1.19-11)-7887 pagrindu suformuotas Aplinkos ministerijos atsakymas. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais.

92.1. Dėl Aplinkos ministerijos rašto Nr. (24-D-D8-9335

102.1.1. Aplinkos ministerija rašte nurodo, kad planuojamoje teritorijoje specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos buvo nustatytos tik sklypuose kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), kad suplanuoti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), ( - ), ( - ) kaimuose ir patenka į polderinių pievų ir ganyklų teritorijas, nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo apsaugotų pylimais, juose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai, todėl neva detalusis planas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 129 punktui. Rašte nenurodyta, kad planuojamas žemės sklypas apima ir ( - ) kaimą, taip pat nėra pagrįsta, kad žemės sklypai patenka į polderinių natūralių užliejamųjų ar sausuminių pievų bei ganyklų sąvoką, nes viešojo registro duomenyse prieš planavimo procedūras nebuvo prie bet kurio planuojamos teritorijos sklypo įrašyti tokie duomenys. Detaliajame plane planuojama teritorija apima apie 250 ha plotą, todėl nepagrįstas atsakymas, kad tik šiuose sklypuose yra nustatytos specialiosios sąlygos. Prieš detalųjį planavimą žemės sklypams buvo nustatytos Specialiųjų sąlygų 129 punkto specialiosios sąlygos, o tai reiškia, kad jų buvo privalu laikytis, nes jeigu, pasak atsakovės, tai būtų polderinės pievos, minėta specialioji sąlyga nebūtų nustatyta – nebūtų prasmės ją nustatyti. Pažymėtina, kad specialiosios sąlygos nustatytos ne visam sklypo plotui. Iš rašto galima būtų pamanyti, kad žemės sklypai nėra užliejami, tačiau tokio atsakymo ministerija nepagrindžia.

112.1.2. Pagal funkcinę paskirtį ir pylimų aukštį polderiai skirstomi į dvi pagrindines grupes: žiemos (apsaugo nuo potvynių ištisus metus) ir vasaros (apsaugo nuo potvynių tik vegetacijos periodu). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. D1-538 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ (toliau – ir STR 2.02.06:2004) 9.135 punkte nustatyta, kad polderis – nuo pastovaus ar periodinio apsėmimo arba užtvinimo atitvėrimo polderių pylimais atitvertas (apsaugotas) žemumos plotas. Vasaros polderis – apsaugotas nuo apsėmimo ar užtvinimo tik augalų vegetacijos metu, t. y. tik nuo to meto poplūdžių bei potvynių, žiemos polderis –apsaugotas nuo užtvinimo praktiškai visą laiką (pagal mažos tikimybės potvynių maksimaliuosius vandens lygius) apsauginėmis dambomis (žieminiais pylimais). Vandens perteklius šalinamas siurblinėmis, o 9.139 punkte nustatyta, kad potvynis – upės vandens režimo fazė, kasmet pasikartojanti tuo pačiu sezonu, jai būdingi dideli debitai, ilgai trunkantys aukšti vandens lygiai. Lietuvoje būdingiausi pavasario, kai kuriose upėse – vasaros ir rudens potvyniai. Ministerija nepagrindė savo atsakymo įrodymais, kad planuojamoje teritorijoje yra įrengti žiemos polderiai, kurie apsaugo teritoriją nuo užliejimo praktiškai visą laiką ir kad tokie duomenys įregistruoti viešame registre prie konkretaus sklypo. Yra priešingai, negu teigia ministerija – ta teritorija yra užliejama ir joje esantiems žemės sklypams būtent todėl iki ginčijamo detalaus plano rengimo ir buvo nustatytos Specialiųjų sąlygų 129 punkto specialiosios natūralių užliejamų ir sausuminių pievų sąlygos.

12Niekas niekada neginčijo žemės sklypų Specialiųjų sąlygų 129 punkte įtvirtintų specialiųjų sąlygų, nustatytų iki detaliojo planavimo, o į jas detaliajame plane tiesiog neatsižvelgta ir jos detaliajame plane sklypams buvo panaikintos, tačiau tokie veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 50 punkto nuostatoms. Taip pat nėra pagrįsta, kad teritorija tapo nebeužliejama.

132.1.3. Pasak Aplinkos ministerijos, poveikio aplinkai vertinimas yra neva teisėtas, nes su PAV medžiaga suinteresuota visuomenė buvo supažindinta neva tinkamai, t. y.: 2007 m. rugpjūčio 24 d. dienraštyje „Pamarys“ ir Savivaldybės bei ( - ) seniūnijos skelbimų lentose (apie atrankos išvadą dėl PAV); 2007 m. rugsėjo 28 d. dienraštyje „Pamarys“ ir Savivaldybės bei ( - ) seniūnijos skelbimų lentose (apie PAV programą), o besiribojančių sklypų savininkams apie tai pranešta 2007 m. lapkričio 5 d. registruotuose laiškuose; 2007 m. gruodžio 4 d. dienraštyje „Pamarys“ ir Savivaldybės bei ( - ) seniūnijos skelbimų lentose (apie PAV ataskaitą); Viešas supažindinimas su PAV ataskaita vyko 2007 m. gruodžio 20 d. ( - ) seniūnijoje, kur dalyvavo 7 gyventojai; Departamento priimtas sprendimas paskelbtas 2008 m. gegužės 9 d. dienraštyje „Pamarys“ ir Savivaldybės bei ( - ) seniūnijos skelbimų lentose ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Pasak ministerijos, PAV proceso metu buvo atsakyta, kad planuojama veikla nedarys poveikio saugomose teritorijose perintiems ir migruojantiems saugotiniems paukščiams. Ministerija nurodo, kad Departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. (9.14.5.)-LV4-2702 priimtas neva teisėtai, nes Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (toliau – ir Institutas) neva teisėtai atliko poveikio aplinkai vertinimą, taip pat nurodo, kad suinteresuota visuomenė gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ginčydama minėtą sprendimą.

142.1.4. Šioje dalyje raštas nepagrįstas, nes skelbimuose nebuvo nurodyti visi apie 250 ha ploto planuojamos teritorijos žemės sklypai, nenurodytas ( - ) kaimas bei nenurodyti konkretūs su planuojama teritorija besiribojantys visi sklypai (gretimybės), todėl nebuvo sudarytos sąlygos visai interesuotai visuomenei susipažinti su PAV procedūrų dokumentais. Nėra įrodymų, kad buvo vykdytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18.3 punkto reikalavimas, nes ir ministerija atsakyme pripažįsta, kad su planuojamos ūkinės veiklos teritorija besiribojančių sklypų savininkai nebuvo raštu informuoti apie atrankos išvadą, o tai – vienas iš esminių viešumo pažeidimų, lėmusių tai, kad vėliau PAV ataskaitą svarstė tik 7 asmenys, kai planuojama veikla liečia galimai daugiau negu šimto žmonių interesus. Ministerija net nepagrindė, kad tie 7 asmenys buvo ( - ) seniūnijos gyventojai. Taip pat buvo pažeistas Tvarkos aprašo 22 punkto imperatyvus reikalavimas, nes viešas supažindinimas su ataskaita vyko visuomenei nepatogiu laiku ir net darbo metu – 2007 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 13.00 val., kas neabejotinai sąlygojo itin mažą dalyvių skaičių.

15Taip pat nepagrįstas teiginys, kad planuojama ūkinė veikla nedarys poveikio migruojantiems saugotiniems paukščiams, nes jokie tyrimai nebuvo atlikti, nes Tarnyba 2008 m. balandžio 4 d. rašte „Dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos“ nurodė, kad reikės atlikti perinčių, migruojančių paukščių sankaupų bei žūvančių paukščių monitoringą tik tada, kai veiks pats parkas, o tai reiškia, kad neigiamas poveikis PAV metu neištirtas ir nenustatytas. Vietos gyventojai pastebėjo, kad vien po Mockių kaime 6 jėgainių pastatymo nebeliko laukinių žąsų, galimai padaryta neigiama įtaka ir kitiems saugotiniems paukščiams. Pačiame detaliajame plane nurodyta, kad griežlės perinčios populiacijos būklė priklauso nuo situacijos Minijos upės užliejamose pievose bei ganyklose, tačiau prieš naikinant specialiąsias žemės sklypų sąlygas neįvertinta, kaip dėl to griežlių populiacija bus paveikta.

162.1.5. Negalima sutikti su Aplinkos ministerijos pozicija, kad Institutas teisėtai atliko poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (toliau – ir PVSV) yra sudėtinė PAV dalis, todėl darant išvadą, kad PAV atliktas teisėtai būtina nustatyti, ar visos PAV dalys yra atliktos teisės aktuose nustatyta tvarka, ar atitinka teisės aktų reikalavimus. PVSV atlikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visuomenės sveikatos priežiūra Lietuvos Respublikoje turi teisę verstis asmenys, įgiję nustatytą išsilavinimą ir turintys šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka tam išduotą ir galiojančią licenciją, tačiau nei PAV, nei detaliojo plano medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, ar poveikį visuomenės sveikatai vertino licenciją turintis sveikatos priežiūros specialistas. Taigi, konstatuotina, kad buvo pažeistas galiojantis įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis), todėl PVSV neatitinka Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo straipsnio 1 dalies reikalavimų, o dėl to pats PAV taip pat yra neteisėtas.

17Taip pat atsakovė nepagrįstai rašte siūlo suinteresuotai visuomenei pačiai ginti viešąjį interesą ir ginčyti aktus, nes kolektyviniu skundu tai padaryti yra prašoma būtent kompetentingų valstybės institucijų, kurios gali ginti viešąjį interesą.

182.1.6. Pasak ministerijos, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. 14-1586 patvirtinto bendrojo plano sprendiniams, nes detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu planuojamai teritorijai nebuvo taikomų galiojančių bendrųjų planų, kurių sprendiniai turėtų įtakos detaliojo plano sprendiniams; pasak ministerijos, bendrojo plano sprendiniai nepanaikina anksčiau patvirtintų detaliųjų planų sprendinių. Pažymėtina, kad detaliojo plano rengimo metu lygiagrečiai buvo rengiamas Šilutės rajono bendrasis planas, į kurio rengiamus sprendinius, manytina, buvo privaloma atsižvelgti arba detalusis planavimas turėjo būti sustabdytas, kol bus parengtas teritorijos bendrasis planas. Detaliajame plane, skyriuje „Žemės naudojimas“ nurodyta, jog neva Šilutės rajono bendrajame plane planuojamas jėgainių parkas yra pažymėtas. Tai reiškia, kad detaliojo plano rengėjas žinojo, kad jau yra pradėtas rengti aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas, į kurio sprendinius yra būtina atsižvelgti, tačiau priešingai negu nurodyta detaliajame plane, Šilutės rajono bendrajame plane vėjo jėgainių parkas nepažymėtas, o teritorija yra numatyta kaip žemės ūkio paskirties žemė.

19Taigi, yra kilusi dviejų skirtingos galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, galiojančių tai pačiai teritorijai ir tuo pačiu metu, kolizija. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punktą rangovas privalo vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Toks teisinis reguliavimas iš esmės reiškia tai, kad jeigu tarp vienu metu toje pačioje teritorijoje galiojančių skirtingos galios teritorijų planavimo dokumentų yra kolizija, turi būti vadovaujamasi aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumento sprendiniu, nes priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių galios konkrečiu laiku hierarchijos principas.

20Atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje teritorijoje šiuo metu galioja du teritorijų planavimo dokumentai, darytina išvada, kad detaliojo plano sprendiniai šiuo metu prieštarauja teritorijoje galiojančio bendrojo plano sprendiniams. Akivaizdu, kad rengiant detalųjį planą lygiagrečiai su bendruoju planu nebuvo suderinti visuomenės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, t.y. buvo pažeistas vienas iš planavimo tikslų (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis).

212.1.7. Pasak ministerijos, šiuo atveju neturėjo būti rengiamas specialusis teritorijos planavimo dokumentas, nes detaliojo plano rengimui buvo pritarta Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 19 sprendime Nr. T1-1462, kuriame taryba neva patvirtino, jog vėjo jėgainių parkas yra Savivaldybei svarbus infrastruktūros objektas. Aplinkos ministerija taip pat nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 13.1-4972-(14.3-9.3) sutiko, kad būtų rengiamas priede išvardytų sklypų detalusis planas, kas neva įrodo, kad sutikimas buvo duotas, t. y. detaliojo plano rengimo pagrindas neva atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šie teiginiai, pareiškėjos nuomone, yra nepagrįsti. Savivaldybės taryba minėtame sprendime nepatvirtino, jog vėjo jėgainių parkas yra Savivaldybei svarbus infrastruktūros objektas: Savivaldybės taryba nesprendė svarbių infrastruktūros objektų tvirtinimo klausimo.

22Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija neįvertino teismo eksperto G. Tiškaus išvadų, kurias yra gavęs struktūrinis padalinys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija).

232.1.8. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio l dalies 2 punktą specialieji planai rengiami, kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti, pagal 16 straipsnio 2 dalį patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti. Šiuo atveju turėjo būti rengiamas ne detalusis planas, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio l, 2 dalys, 15 straipsnio 3 dalis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-1121/2007, aiškinant Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, atkreiptinas dėmesys į privalomąjį jos pobūdį, tai reiškia, kad joje nustatytas elgesio modelis (suformuluotas imperatyviu būdu) yra privalomas subjektams, kuriems ši norma yra adresuota, ir be jokią išlygų.

24Ginčo teritorijoje nebuvo parengtas bendrasis planas, todėl akivaizdu, kad rengiant detalųjį planą buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio l dalies 2 punkte ir 15 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvas, apeinant specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą, viešumo ir kitas procedūras. Taigi, darytina išvada, kad turėjo būti rengiamas ne detalusis, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

252.1.9. Pasak Aplinkos ministerijos, faktas, jog Savivaldybės administracijos direktorius yra planavimo organizatorius, neva neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio l, 2 dalių nuostatoms. Pareiškėjos nuomone, detalaus plano rengimas buvo atliekamas pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisyklių 14 punktą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Taip pat pažeistas Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.1 punktas, nes Savivaldybės administracijos direktorius organizavo ne laisvos valstybinės žemės fondo, ne savivaldybei patikėjimo teise perduodamų žemės sklypų, ne savivaldybei nuosavybės teise priklausančių, taip pat ne savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendruosiuose planuose nurodytų miestų ir miestelių teritorijų dalių ir kaimų teritorijų detalųjį planą, o privačių fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypų detalųjį planą. Todėl negalima teigti, kad nėra pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio l dalies nuostatos.

26Savivaldybės administracijos direktorius sudarė apmokėjimo sutartį, kuri nėra numatyta teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir pagal ją planavimo organizatorius savo teisių ir pareigų neperdavė, todėl negalima teigti, kad nėra pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos.

272.1.10. Pasak Aplinkos ministerijos, įvertinus detaliojo plano sudėtyje pateiktą viešumą užtikrinančių procedūrų medžiagą bei papildomų viešumą užtikrinančių procedūrų veiksmų medžiagą, nustatyta, kad nėra visų dokumentų, kurie pagrįstų tinkamą procedūrų atlikimą, t. y. detaliajame plane nėra įrodymų apie Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto. Įvykdymą, tačiau detaliojo plano sudėtyje neva yra notarinės formos planuojamos teritorijos žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinių apsaugos zonų, todėl neva galima teigti, kad asmenys apie planuojamą ūkinę veiklą buvo informuoti ir buvo supažindinti su pagrindiniais sprendiniais.

28Aplinkos ministerija nepagrindė savo atsakymo, kad neva detaliojo plano sudėtyje neva yra notarinės formos planuojamos teritorijos (apie 250ha) žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinių apsaugos zonų. Vien planuojamoje teritorijoje tuo metu buvo apie 80 žemės sklypų savininkų ir neaišku, koks skaičius buvo su planuojama teritorija besiribojančių žemės sklypų savininkų, tačiau sutikimai dėl SAZ yra tik apie 20 žemės sklypų savininkų, o gretimybių savininkų sutikimų – tik apie 17. Ministerija nepaaiškino, kaip buvo įmanoma iš žmonių gauti sutikimus dėl supažindinimo su pagrindiniais detaliojo plano sprendiniais 2006 m., kai detalusis planas dar nebuvo pradėtas rengti, o didžioji dalis (gal net ir visi) sutikimų duota neparengus net PAV ir nesant 2008 m. balandžio 30 d. sprendimo dėl PAV ataskaitos. Iš žmonių išgauti sutikimai, kad jie neva sutinka, kad sklypuose atsirastų SAZ ir triukšmo bei šešėliavimo zonos, sutikimuose realiai nenurodant nei SAZ, nei triukšmo ar šešėliavimo zonų konkrečių duomenų. Akivaizdu, kad žmonės sutiko su neapibrėžtu dalyku, t. y. su bet kuo, o tai kažin ar realiai atitiko žmonių valią. Ne visi sutikimai yra notarinės formos, dalis jų yra be datos, dalies asmenų, per kurių žemės sklypus galimai bus tiesiamos elektros linijos, sutikimai negauti. Faktas, kad senyvo amžiaus kaimo žmonės buvo neva supažindinti su pagrindiniais detaliojo plano sprendiniais dar iki plano rengimo pradžios įrodo visuomenės apgaulę ir detaliojo plano viešumo procedūrų esminį pažeidimą. Ministerijos pripažintas Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto pažeidimas yra esminis ir negali būti pateisinamas formaliu pasakymu, kad neva yra visų žmonių sutikimai ar bet kokiomis kitomis priežastimis, nes yra pažeistas viešasis interesas ir esminės viešumo procedūros.

292.1.11. Pasak ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. birželio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. PL-247-(14.16) pripažino, kad viešumą užtikrinančių procedūrų pažeidimas yra neesminis, todėl buvo pasiūlyta detalųjį planą tvirtinti. Akivaizdu, kad Aplinkos ministerija patikrinimo akto teisėtumo net nevertino dėl detaliojo plano rengimo metu padarytų įstatymų pažeidimų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. D1-200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8.1. punkte nustatyta, kad patikrinimo metu patikrinamas planavimo organizatoriaus atitikimas Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 straipsnių reikalavimams. Teismo ekspertas G. Tiškus, įvertinęs detaliojo plano medžiagą, padarė išvadą, kad netenkinamas Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.1 punktas, analogiškas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniui, ir ekspertas pateikė išvadą dėl planavimo dokumento neatitikimo teisės aktuose nustatytiems jo sudėties reikalavimams (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 39.2, 39.3 punktai, Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 8.3.p.). Aprašo 9.1 punkte nustatyta, kad, tikrinimo metu paaiškėjus, kad planavimo organizatorius ar dokumento rengėjas yra neteisėti, tolimesnis tikrinimas nevykdomas, todėl detaliojo plano neatitikimas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsniui ir kitiems šio įstatymo ar Detaliųjų planų rengimo taisyklių reikalavimams negalėjo ir negali būti laikomas mažareikšmiu. Aprašo 14.2 punkte nustatyta, kad patikrinimo akte įrašoma išvada gali būti neigiama – kai teritorijų planavimo procedūros ir dokumento sprendiniai neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (neatlikti privalomi planavimo proceso etapai, stadijos ar procedūros, lemiančios dokumento sprendinius, dokumento sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, suklastoti ar teisės aktų reikalavimų neatitinka planavimo procedūrų dokumentai).

30Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punktą detaliajam planui rengti planavimo organizatorius sudaro planavimo užduotį. Planavimo užduotyje nurodoma: detaliojo plano rengimo pagrindas, detaliojo plano organizatorius, rengėjas, planuojamos teritorijos adresas, planavimo tikslas, planavimo proceso etapai, derinimo ir tvirtinimo procedūra (rengiama bendrąja ar supaprastinta tvarka), planavimo terminai. Planavimo užduotį tvirtina planavimo organizatorius, suderinęs ją su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Planavimo užduotis sudaroma trimis egzemplioriais, kurių vienas paliekamas savivaldybės vyriausiajam architektui, antras lieka pas planavimo organizatorių, o trečias – pas detaliojo plano rengėją. Planavimo užduoties parengimas ir suderinimas yra vienas iš būtinų detaliojo plano rengimo procedūrų. Pažymėtina, kad planavimo užduotis nebuvo suderinta su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Tikėtina, kad galimai yra suklastotas vyr. architekto parašas grafoje „suderinta“, nes vyr. architekto parašas detaliojo plano medžiagoje yra akivaizdžiai kitoks. Todėl, esant akivaizdžiam faktui, kad planavimo užduoties vyr. architektas nepasirašė (nesuderino), turėjo būti pateikta neigiama patikrinimo išvada ir turėjo būti perduota medžiaga teisėsaugos institucijoms, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo, kaip yra prašoma kolektyviniame skunde.

312.2. Dėl Tarnybos rašto Nr. S-2052

322.2.1. Pasak Tarnybos, Klaipėdos VSC 2008 m. gegužės 8 d. rašte pritarė detaliajam planui, nurodydama, kad vėjo jėgainių parkas planuojamas 236,13 ha žemės plote, kad atstumas nuo artimiausių sodybų yra 251–848 m, kad SAZ formuojama neva atsižvelgiant į fizikinę taršą – triukšmo lygį, kad buvo pridėti 25 jėgainių po 2MW skaičiavimai. Pasak Tarnybos, kadangi vėjo jėgainėms teisės aktuose nebuvo nustatytas normatyvinis SAZ ribų dydis, jis turėjo būti apskaičiuojamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu, kuris yra PAV proceso dalis. Pareiškėja nesutinka su šia rašto dalimi, nes ji nepagrįsta.

33Pagal detalųjį planą artimiausia sodyba yra už 240 m nuo jėgainės. Nors Tarnyba nurodo, kad SAZ skaičiavimai turėjo būti atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu, tačiau nuo konkrečių taršos šaltinių jokie realūs skaičiavimai neatlikti, nes dėl triukšmo lygio pridėti tik 2MW jėgainių skaičiavimai, o pagal detalųjį planą numatoma statyti net ir 3MW galingumo jėgaines, dėl jų jokie skaičiavimai nepateikti. Šešėliavimas skaičiuotas nuo 116 m bendro aukščio jėgainių bokšto (šešėliavimo schema), o detaliajame plane numatyta statyti žymiai aukštesnes jėgaines. Infragarso poveikis iš viso netirtas. Taigi, Tarnyba pateikia tik nepagrįstą tezę, jog neva SAZ formuojama atsižvelgiant į fizikinę taršą. Tarnyba, neįsigilinusi į dokumentus, nepastebi, kad planuojamos veiklos tikroji fizikinė tarša net nebuvo atskleista per PAV procedūras ir realiai nebuvo ištirta. Jėgainės bendras aukštis – apie 150–180 m, o sanitarinė zona – tik 80 m, kuri net ir bokšto griūties atveju yra akivaizdžiai nepakankama. PAV ataskaitoje nurodyta, kad 116 m aukščio jėgainės sukelia neigiamą psichologinį poveikį žmogui, kuris nuo tokios jėgainės yra iki 500 m atstumu, tačiau SAZ yra tik 80 m. Natūroje jau pradėtos statyti 2,3 MW jėgainės – konkretūs taršos šaltiniai, žymiai aukštesni, kurie nebuvo ištirti atliekant PAV, todėl PAV yra akivaizdžiai neteisėtas.

342.2.2. Pasak Tarnybos, atliekant PAV ataskaitos dalį – PVSV neva nereikalinga licencija. Akivaizdu, kad pagal PVSV atlikimo metu galiojusio Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalį atliekant PVSV licencija buvo būtina. PVSV atliko nelicencijuotas specialistas, todėl ir nebuvo ištirtas galimas poveikis nuo taršos objektų, kuriuos detaliajame plane numatyta galimybė statyti. Nelicencijuoto PVSV specialisto atlikti veiksmai prieštarauja įstatymui ir yra niekiniai, kaip ir pati PAV dalis – PVSV.

352.2.3. Pasak Tarnybos, atliekant PVSV neva buvo išnagrinėti visi svarbiausi sveikatai poveikį darantys veiksniai, o pastabų dėl šešėliavimo institucija negali nagrinėti, nes nėra vertinimo metodų ir nėra nustatyti ribiniai dydžiai, infragarso taip pat negali vertinti, nes nėra prognozavimo metodų. Pasak Tarnybos, Klaipėdos VSC nėra įgaliotas tikrinti, ar PAV ataskaitoje pateiktas teršalų modeliavimas atliktas legalia programine įranga, tačiau nurodo, kad neva vėjo jėgainių veiklos atitiktis HN 33:2007 (triukšmas) ir HN 30:2009 (infragarsas ir žemo dažnio garsai) galės būti įvertinta, kai vėjo jėgainių parkas bus pastatytas. Taigi, Tarnyba pati sau prieštarauja nurodydama, kad dėl PAV metu pateiktų jėgainių šešėliavimo duomenų ir neatlikto infragarso tyrimo nieko negali atsakyti, tačiau, pastačius jėgainių parką, jau galės atlikti tyrimą. Tokį atsakingų darbuotojų elgesį turėtų įvertinti atitinkamos institucijos, t. y. ar tai nėra nusikalstamas piktnaudžiavimas, nes detaliojo plano dokumentuose nurodoma, kad PAV atsakė, jog šešėliavimas neigiamos įtakos neva nedarys, o institucija atsako, kad šešėliavimo negali nagrinėti, nes nėra vertinimo metodų ir nėra nustatyti ribiniai dydžiai. Pažymėtina, kad galima ūkinės veiklos fizikinė tarša turi būti ištirta iki detaliojo plano patvirtinimo, o ne pastačius taršos objektus. Iš rašto Nr. S-2052 darytina išvada, jog pripažįstama, kad galima fizikinė tarša per PAV nėra tinkamai ištirta ir ją ketinama tirti jau pastačius jėgainių parką. Atsakymas, kad neva vėjo jėgainių veiklos atitiktis HN 33:2007 (triukšmas) ir HN 30:2009 (infragarsas žemo dažnio garsai) galės būti įvertinta, kai vėjo jėgainių parkas bus pastatytas, prieštarauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsniui, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.3 punktui.

36Tarnybos teiginys, kad neva buvo išnagrinėti visi svarbiausi sveikatai poveikį darantys veiksniai niekuo nepagrįstas, nes pati Tarnyba nurodo, jog atsakyti į skundą dėl šešėliavimo ir kt. veiksnių negali. Tarnyba pripažįsta, kad infragarso neigiamas poveikis nebuvo ištirtas. Nėra duomenų apie tai, kokią elektromagnetinę spinduliuotę gali sukelti 40MW jėgainių parkas ar atskiros jėgainės, apie tai, kokį gali sukelti psichoemocinį poveikį vietos gyventojams. Nesutiktina ir su Tarnybos pozicija, jog institucija neįgaliota tikrinti, ar PAV ataskaitoje pateiktas teršalų modeliavimas atliktas legalia programine įranga, nes tokiu atveju reiškia, kad atsakinga institucija net netikrino, ar modeliavimas atliktas tinkamai ir sertifikuota įranga. Jeigu modeliavimas buvo atliktas nelegaliai, tai reiškia, kad PAV procedūros atliktos pažeidžiant įstatymus ir yra neteisėtos.

37Nors PAV ataskaitoje paminėta, kad už 3 km yra kitas vėjo jėgainių parkas, tačiau nėra duomenų apie suminį galimo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, todėl PAV neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijų R 44-03 l4.9 punkto nuostatos, kad, atliekant PAV, rekomenduojama atsižvelgti ir įvertinti vėjo jėgainės ar vėjo jėgainių parko poveikį aplinkai sąryšyje su kita veikla. Tai numato ir dabar galiojančio Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis.

382.2.4. Pasak Tarnybos, PAV ataskaitoje apskaičiuota 26 jėgainių po 2MW skleidžiamo triukšmo riba – 120 m, todėl pagrįstai teigiama, kad detaliajame plane nustatyta mažesnė SAZ, negu apskaičiuota PAV ataskaitoje, taip pat pagrįstai teigiama, kad buvo pažeista SAZ taisyklių nuostata, jog SAZ nustatomas tik atlikus PVSV, ir pagrįstai teigiama, kad detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 m. Tarnyba nurodo, kad pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojamas nuo konkrečių taršos šaltinių. Su šia rašto dalimi pareiškėja visiškai sutinka, nes joje patvirtinami padaryti įstatymų pažeidimai.

392.3. Dėl SAM rašto Nr. 10-(1.19-11)-7887

402.3.1. Pasak SAM, PAV ataskaita parengta tuo laikotarpiu, kai galiojo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostata dėl būtinybės, kad juridiniame asmenyje dirbtų fizinis asmuo, turintis licenciją, tačiau tuo metu nebuvo pilnos teisinės bazės, kuri numatytų pareigos turėti licenciją realizavimą, todėl neva nebuvo padarytas teisės aktų pažeidimas, kai poveikį visuomenės sveikatai vertinimą atliko nelicencijuotas visuomenės sveikatos specialistas. Toks atsakymas ir paaiškinimas prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 1 daliai ir prilygsta teisiniam nihilizmui bei pakerta pasitikėjimą valstybės institucija, kuri aiškina, jog paskelbtas ir galiojantis įstatymas netaikomas atliekant PVSV. Remiantis PVSV atlikimo metu galiojusio Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, akivaizdu, kad atliekant PVSV licencija buvo būtina.

412.3.2. Pasak SAM, buvo pažeista SAZ taisyklių nuostata, kad SAZ nustatomas tik atlikus PVSV, detaliajame plane nepagrįsta, kad 2MW ar 3MW vėjo jėgainės skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 m, ir todėl pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojamas nuo konkrečių taršos šaltinių. Su tokia SAM išvada pareiškėja visiškai sutinka, nes ji patvirtina padarytus pažeidimus.

422.3.3. Akcentuotinas SAM rašto teiginys, kad triukšmas yra pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį veiksnys, kuris galėjo ir turėjo būti įvertintas vėjo jėgainių planavimo atveju. SAM nurodo, kad nebuvo įvertintas infragarso, kuris patenka į triukšmo sąvoką, poveikis visuomenės sveikatai, taip pat sau prieštaraudama nurodo, kad PAV ataskaitoje neva buvo išnagrinėti visi svarbiausi sveikatai poveikį darantys veiksniai ir neva SAZ ribų dydis neturi įtakos visuomenės sveikatos saugai, nes pagal atliktus skaičiavimus planuojamas vėjo jėgainių parkas neviršys triukšmo ribinių verčių. SAM paaiškina, kad jėgainių keliamo triukšmo, infragarso neigiamas poveikis visuomenės sveikatai galės būti įvertintas, kai jėgainės bus pastatytos. Su tokiu atsakymu sutikti negalima, kadangi jis yra prieštaringas.

43Taigi, SAM rašto dalis, kurioje siūloma vertinti fizikinę taršą ne pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, prieštarauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsniui, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.3 punktui, nes neatlikus išsamaus poveikio aplinkai vertinimo nuo konkrečių taršos šaltinių, jis turėjo būti atliktas detaliojo plano rengimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta.

44Žmogaus sveikata yra neįkainojama vertybė, todėl klausimų nagrinėjimas dėl neigiamo poveikio žmogaus sveikatai yra viešasis interesas, kurį institucijos vengia ginti. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo imperatyvios nuostatos pažeidimas yra esminis ir sukėlė rimtas pasekmes, nes detalusis planas buvo patvirtintas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neįvertinus sprendinių neigiamo poveikio žmonėms ir aplinkai, ir tokie detaliojo plano sprendiniai jau yra nevaržomai įgyvendinami, t. y. pradėta vykdyti statyba.

45II

46Atsakovė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 95–97) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

471. Dėl Instituto teisės rengti PAV ataskaitą.

48PAV procesas reglamentuojamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, reikalavimai PAV ataskaitai ir jos rengėjams nustatyti šiame įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose. PAV procesą teisės aktuose nustatyta tvarka koordinuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija arba jai pavaldžios institucijos, o Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (šiuo atveju – Klaipėdos VSC) atlieka tik PAV subjekto funkcijas. Pažymėtina, kad PAV procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato reikalavimo PAV ataskaitų rengėjams turėti fizinio ar juridinio asmens licenciją atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris šiuo atveju yra PAV ataskaitos dalis. Institutas turėjo turėti galiojančią licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla – poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, o ne PAV. Taip pat pažymėtina, kad PAV ataskaita buvo rengta tuo laikotarpiu, kai nors ir galiojo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostata dėl būtinybės, kad juridiniame asmenyje dirbtų fizinis asmuo, turintis licenciją, šių licencijų išdavimą reglamentavę Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. V-369, įsigaliojo tik 2009 m. birželio 7 d., taigi, tuo metu nebuvo pilnos teisinės bazės, kuri numatytų pareigos turėti licenciją realizavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo nagrinėjamu atveju poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dalies atlikimo aspektu Institutas nepažeidė teisės aktų reikalavimų PAV ataskaitų rengėjams.

492. Dėl triukšmo vertinimo

502.1. Triukšmas yra pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį veiksnys, kuris galėjo ir turėjo būti įvertintas vėjo jėgainių parko planavimo atveju. Triukšmo vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Pagal PAV ataskaitoje pateikiamą informaciją triukšmo lygio skaičiavimai atlikti vertinant, kad vienu metu visu galingumu veikia 26 po 2 MW galios vėjo jėgainės, kurių skleidžiamas triukšmo lygis (10 m aukštyje) yra 104 dBA. Pagal pateiktus skaičiavimus nustatyta, kad leidžiamo triukšmo lygio riba (55 dBA nakties triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje) yra neviršijama už 80 m nuo vėjo jėgainių bokštų, kai kelios vėjo jėgainės stovi arčiau viena kitos, maksimali 55 dBA izolinija yra 120 m atstumu nuo vėjo jėgainių bokštų. PAV ataskaitoje skaičiavimais nustatyta, kad maksimalus atstumas, kuriame leidžiamo triukšmo lygio riba nebus viršijama, yra 120 m. Tuo pagrindu PAV ataskaitoje buvo apskaičiuotas 120 m nuo kiekvieno bokšto vėjo jėgainių parko SAZ ribų dydis.

512.2. Klaipėdos VSC 2008 m. gegužės 8 d. rašte Nr. E1-48 pritarė detaliajam planui, nurodydamas, kad 40 MW bendros galios vėjo elektrinių parkas planuojamas 251–848 m atstumu nuo vėjo jėgainių iki artimiausių 9 gyvenamųjų sodybų, o šio parko SAZ formuojama atsižvelgiant į sukeliamą fizikinę taršą – triukšmo lygio padidėjimą. Pagal Klaipėdos VSC pateikiamą informaciją prie detaliojo plano buvo pridėti 25 po 2 MW galios vėjo jėgainių sukeliamo triukšmo skaičiavimai, kuriais nustatyta, kad gyvenamojoje aplinkoje leidžiamo nakties metu triukšmo lygio riba (55 dBA) nebus viršijama už 80 m nuo vėjo jėgainių bokštų. Nurodoma, kad į šią zoną sodybos ir gyvenamieji namai nepatenka. Pagal detaliojo plano sprendinių aprašymą (Savivaldybės tinklalapyje), jame planuojamos 2 arba 3 MW galios vėjo jėgainės, kurių bokštų skaičius priklausys nuo pasirinkto vėjo jėgainių galingumo ir tipo. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodomi 25 vėjo elektrinių bokštai. Detaliojo plano sprendinių aprašyme taip pat nurodoma, kad, remiantis analogiškų vėjo jėgainių parkų projektavimo bei triukšmo lygių gyvenamojoje aplinkoje skaičiavimų rezultatais, tokio tipo vėjo jėgainių parko sukeliamas triukšmo lygis iki didžiausio leidžiamo gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio nakties metu sumažėja maždaug už 80 m nuo vėjo jėgainių bokštų. Nurodoma, kad ši zona būtų pakankama, įrengiant tiek didžiąsias 2 ar 3 MW galios, tiek mažąsias iki 250 kW galios vėjo jėgaines.

522.3. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586, kuriame patvirtintos SAZ taisyklės, 2 punktu, vėjo jėgainėms turėjo būti nustatoma SAZ. Vadovaujantis šių taisyklių 6 punktu, SAZ galėjo būti nustatoma dviem būdais: 1) atliekant PVSV, kuris gali būti atskiras arba PAV proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba PAV ataskaitos dalis; 2) pagal teisės aktuose nustatytus SAZ ribų dydžius. Vėjo jėgainėms teisės aktuose nebuvo nustatytas normatyvinis SAZ ribų dydis, jis turėjo būti apskaičiuojamas PVSV metu, kuris šiuo konkrečiu atveju buvo PAV proceso dalis.

53Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vėjo jėgainių parkams neturi būti nustatomas SAZ ribų dydis ir vėjo jėgainių SAZ teritorijoje esantiems sklypams šiuo metu nenustatomi žemės naudojimo apribojimai. Šiuo atveju vėjo jėgainių projektavimo procese svarbu užtikrinti, kad vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas neviršytų HN 33:2007 nustatytų ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje. Pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją šie dydžiai nebus viršijami 120 m atstumu nuo vėjo jėgainių, o atstumas iki artimiausios vėjo jėgainėms sodybos yra 251 m. Pagal detaliajame plane pateikiamą informaciją vėjo jėgainių bokštai bus išdėstyti taip, kad jų keliamas triukšmo lygis gyvenamojoje teritorijoje neviršytų didžiausio leidžiamo triukšmo.

542.4. Siekdama patikrinti įvertintą planuojamo vėjo elektrinių parko veiklos atitiktį HN 33:2007 reikalavimams, Tarnyba atliko triukšmo sklaidos skaičiavimus, naudodama IMMI 2011-1 [343] programinę įrangą (licencijos Nr. ( - )). Skaičiavimo modelį sudarė detaliojo plano brėžinyje pavaizduotos 25 vėjo elektrinių statybos vietų koordinatės; artimiausia gyvenamoji aplinka (remiantis tinklalapyje www.maps.lt matomomis galimų sodybviečių vietų duomenimis). Triukšmo modeliavimas atliktas trijų tipų vėjo elektrinių statybos atvejams: 1 atvejis – Enercon E-82 (2 MW galios, 98 m aukštis iki rotoriaus centro, 103,6 dBA garso galingumo lygis); 2 atvejis – Vestas V-90 (2 MW galios, 105 m aukštis iki rotoriaus centro, 104,3 dBA garso galingumo lygis); 3 atvejis – Vestas V-90 (3 MW galios, 80 m aukštis iki rotoriaus centro, 110 dBA garso galingumo lygis). Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad nė vienu atveju HN 33:2007 reglamentuojama 55 dBA triukšmo ribinė vertė nakties metu gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nebūtų viršijama.

55Apibendrinant darytina išvada, kad detaliajame plane nustatytas gyventojų skundžiamas SAZ ribų dydis neturi įtakos visuomenės sveikatos saugai, nes pagal atliktus skaičiavimus planuojamas vėjo jėgainių parkas neviršys triukšmo ribinių verčių gyvenamojoje aplinkoje.

563. Dėl infragarso įvertinimo PAV ataskaitoje

57Infragarso skleidimas reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, kurioje apibrėžti reikalavimai dėl infragarso įvertinimo matavimais, tačiau nereglamentuojami prognozavimo metodai, kuriais galėtų būti įvertintas prognostinis planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ar visuomenės sveikatai; jokie ministerijai žinomi kiti standartai ar metodikos neaprašo infragarso prognozavimo metodų, todėl planuojamos ūkinės veiklos prognostinis infragarso vertinimas neįmanomas ne tik teisės aktų reikalavimų atžvilgiu, bet ir praktiškai.

58III

59Atsakovė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 114–124) nurodo, kad su skundu dalyje dėl rašto Nr. (24-1)-D8-9335 nesutinka, prašo skundą dalyje dėl rašto Nr. (24-1)-D8-9335 dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

601. Skundžiamame rašte Nr. (24-1)-D8-9335 buvo atsakyta į ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų skundą, kurį pasirašė ir pareiškėja. Rašte Nr. (24-1)-D8-9335 buvo nagrinėjami klausimai, susiję su 40 MW VEJ parko Šilutės r. sav., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, detaliojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d sprendime Nr. T1-610, teisėtumu.

612. Dėl pareiškėjos suinteresuotumo ir jos keliamų reikalavimų pagrįstumo

62Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi, bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku gali būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas (plačiąja prasme) ar veiksmas (neveikimas). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad raštas Nr. (24-1)-D8-9335 sukelia jai teisines pasekmes, neįrodė savo suinteresuotumo. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodė gyvenanti ( - ) k., ( - ) sen., Šilutės r., tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos nuosavybės teisė į nurodytame kaime esančius žemės sklypus ar statinius nėra registruota.

63Pareiškėja prašo panaikinti rašto Nr. (24-1)-D8-9335 dalį, tačiau nenurodo, kaip bus apgintos jos teisės, patenkinus šį reikalavimą. Aplinkos ministerijos nuomone, nurodyto reikalavimo patenkinimas apskritai nesukels jokių teisinių pasekmių, todėl visiškai neaišku, koks pareiškėjos inicijuoto teisminio proceso tikslas.

64Iš pareiškėjos skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėja mano, jog detalusis planas patvirtintas neteisėtai. Neteisėtai priimtų administracinių sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo panaikinimo tvarka nustatyta Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 1 punktą kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Taigi, jeigu pareiškėja mano, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia jos teises, turi teisę jį ginčyti teisme, tačiau to nedaro.

653. Dėl detaliajame plane planuojamos teritorijos

663.1. Remiantis pareiškėjos skundu darytina išvada, kad pareiškėja netinkamai vertina faktinę aplinkybę apie detaliajame plane planuojamą teritoriją (nurodo, kad, jos nuomone, detaliajame plane planuojama teritorija yra apie 250 ha ploto, kad ji apima ir ( - ) kaimą). Darytina prielaida, kad pareiškėją suklaidino detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta detaliojo plano galiojimo riba.

673.2. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad vienas iš detaliojo teritorijų planavimo objektų gali būti žemės sklypas ir sklypų grupės. To paties straipsnio 2 dalyje buvo reglamentuoti detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai. Iš nurodytų normų analizės darytina išvada, kad konkrečiame detaliajame plane planuojama teritorija yra laikoma ta teritorija, kurioje detaliajame plane įgyvendinami vienas ar keli detaliojo teritorijų planavimo uždaviniai. Nagrinėjamu atveju detaliajame plane planuojama teritorija apima 22 žemės sklypus ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimuose, iš kurių detaliajame plane numatoma suformuoti 48 žemės sklypus (26 žemės sklypams keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir numatant vėjo jėgainių parko ir TP-elektrinės įrengimą, likusiems paliekant buvusią pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį). Nekilnojamojo turto registro išrašai apie visus į planuojamą teritoriją patenkančius 22 žemės sklypus pateikti byloje „Detalusis planas – Priedas Nr. 2“.

683.3. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta detaliojo plano galiojimo riba nesutampa su detaliajame plane planuojama teritorija. Pažymėtina, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nepateikta teritorijų planavimo dokumento galiojimo ribos sąvoka. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punkte buvo nustatyta, kad, rengiant detalųjį planą, įvertinamos gretimybės – kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija (įvertinami kaimyninių žemės sklypų ir kitų teritorijų tvarkymo reglamentai, tvarkymo ir naudojimo režimas). Taigi, nors į nurodytą detaliojo plano galiojimo ribą patenka kaimyniniai žemės sklypai ir kitos teritorijos, besiribojančios su planuojama teritorija, jie yra už detaliajame plane planuojamos teritorijos ribų.

694. Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų

704.1. Aplinkos ministerija rašte Nr. (24-1)-D8-9335 nurodė, kad iš detaliajame plane planuojamų žemės sklypų 6 žemės sklypams (kadastro Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) iki detaliojo plano rengimo buvo nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų apie nurodytus žemės sklypus matyti, kad šiems žemės sklypams buvo nustatyta ir kita specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės sklype įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas. Minėtuose žemės sklypuose įrengtos melioracijos sistemos pažymėtos ir šių žemės sklypų planuose, esančiuose byloje „Detalusis planas – Priedas Nr. 2“.

714.2. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkte nustatyta, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos – tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai.

72Pažymėtina, kad teisės aktuose nepateikta sąvokos „polderinis“ reikšmė. Statybos techninio reglamento STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ 9.12 punkte nustatyta, kad polderis – dambomis (pylimais) apsaugota nuo paviršinio vandens teritorija, kurios viduje vandens lygis reguliuojamas mašininiu sausinimu; pagrindinė teritorijų inžinerinės apsaugos nuo užliejimo ir patvenkimo forma. Polderio principinė schema pateikta šio reglamento 1 priede. Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.135 punkte nustatyta, kad polderis – nuo pastovaus ar periodinio apsėmimo arba užtvinimo atitvėrimo dambomis (polderių pylimais) atitvertas (apsaugotas) žemumos plotas. Vasaros polderis – apsaugotas nuo apsėmimo ar užtvinimo tik augalų vegetacijos metu, t. y. tik nuo to meto poplūdžių bei potvynių; žiemos polderis – apsaugotas nuo užtvinimo praktiškai visą laiką (pagal mažos tikimybės potvynių maksimaliuosius vandens lygius) apsauginėmis dambomis (žieminiais pylimais). Vandens perteklius šalinamas siurblinėmis.

734.3. Minėtų teisės aktų nuostatų analizė suponuoja, kad polderinės yra tos natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos, kurios yra polderio teritorijoje. Kaip nurodė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas 2011 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (18-1)-D8-7938, jo duomenimis, į detaliajame plane planuojamą teritoriją patenkančios pievos yra polderinės, kurių transformavimo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punktas nedraudžia. Aplinkos ministerija, įvertinusi tai, kad žemės sklypuose (kadastro Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) yra įrengta melioracijos sistema, padarė išvadą, kad nurodytuose žemės sklypuose esančios pievos ir ganyklos yra polderinės, todėl netaikomas reikalavimas jų nesausinti, nesuarti arba kitaip nekeisti jų būklės ir žolynų sudėties. Šią Aplinkos ministerijos išvadą patvirtina ir Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus 2012 m. sausio 4 d. raštas Nr. KR3-(19.15)-5, kuriame nurodyta, kad detaliajame plane suplanuotoje teritorijoje melioracijos darbai buvo įvykdyti pagal ( - ) ir ( - ) polderių melioracijos projektus.

744.4. Pareiškėjos nuomone, specialiosios žemės naudojimo sąlygos – natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos – nenumatymas dalyje detaliajame plane naujai suformuotų žemės sklypų prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

75Pažymėtina, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių nariai ir gyventojai 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde Aplinkos ministerijai šio klausimo nekėlė. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Aplinkos ministerijos rašto Nr. (24-1)-D8-9335 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl joje turėtų būti nagrinėjama tik tai, ar Aplinkos ministerija tinkamai išnagrinėjo 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde keliamus klausimus. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje neturėtų būti nagrinėjami pareiškėjos naujai keliami klausimai (taip pat ir dėl minėtos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nenumatymo dalyje detaliajame plane planuojamų žemės sklypų). Net teismui nusprendus nagrinėti minėtą pareiškėjos keliamą klausimą, Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjos daroma išvada, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos – nenumatymas dalyje detaliajame plane naujai suformuotų žemės sklypų prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

76Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos 2 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos – įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių; pagal šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalį konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, registruojant suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal teritorijų planavimo dokumentus; kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos, teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą. Pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 6 dalį institucijos sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Nurodytos nuostatos patvirtina, kad konkrečiam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos gali būti panaikintos teritorijų planavimo dokumento pagrindu. Nagrinėjamu atveju žemės sklypams (kadastro Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) taikyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos bei ganyklos – dalyje žemės sklypų, detaliajame plane naujai suformuotų iš minėtų žemės sklypų, nebuvo numatyta.

775. Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo

785.1. Ministerija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad nebuvo sudarytos sąlygos visai suinteresuotai visuomenei susipažinti su PAV procedūrų dokumentais, nes skelbimuose nebuvo nurodyti visi apie 250 ha ploto planuojamos teritorijos žemės sklypai, nenurodytas (duomenys neskelbtini) kaimas bei nenurodyti konkretūs su planuojama teritorija besiribojantys visi žemės sklypai. Kaip minėta, pareiškėja netinkamai traktuoja detaliajame plane planuojamos teritorijos ribas, todėl šis pareiškėjos teiginys nepagrįstas. Be to, Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 1 priedo 3 punkte ir 14.4 punkte buvo nustatyta, kaip turi būti nurodyta planuojamos ūkinės veiklos vieta skelbimuose apie atrankos išvadą dėl PAV ir parengtą PAV programą.

795.2. Pareiškėja netinkamai aiškina Tvarkos aprašo 18.3 punktą, neva pagal jį besiribojančių su planuojamos ūkinės veiklos teritorija žemės sklypų valdytojams ar naudotojams raštu (registruotu laišku) turėjo būti pranešta apie atrankos išvadą dėl PAV. Tvarkos aprašo 18 punkte reglamentuota apibendrinta visuomenės informavimo apie atrankos išvadą dėl PAV, pirminei atrankos išvadai prieštaraujančią galutinę atrankos išvadą ir PAV programą tvarka, tuo tarpu 9 punkte nurodyta, kad apie 8.1 punkte nurodytą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius ar PAV dokumentų rengėjas, gavęs atrankos išvadą, nedelsiant turi pranešti visuomenei, paskelbdamas visuomenei informaciją pagal nustatytą formą (1 priedas) 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytose informavimo priemonėse. Taigi, visuomenės informavimo apie atrankos išvadą dėl PAV atveju turi būti taikomi tik Tvarkos aprašo 18.1 ir 18.2 punktai (paskelbimas miesto (-ų) ar rajono (-ų), kuriame planuojama vykdyti ūkinę veiklą, spaudoje ir savivaldybės (seniūnijos), kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, skelbimų lentoje), 18.3 punktas šiuo atveju netaikomas. Tvarkos aprašo 9, 12, 14 ir 18 punktų analizė suponuoja, kad 18.3 punktas taikomas tik visuomenės informavimo apie PAV programą atveju, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

80Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad yra besiribojančių su planuojamos ūkinės veiklos teritorija žemės sklypų valdytoja ar naudotoja, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su netinkamu besiribojančių su planuojamos ūkinės veiklos teritorija žemės sklypų valdytojų ir naudotojų informavimu apie atrankos išvadą dėl PAV, šioje byloje apskritai neturėtų būti svarstomi.

815.3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 22 punkto imperatyvus reikalavimas, nes viešas supažindinimas su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita vyko visuomenei nepatogiu laiku ir net darbo metu – 2007 m. gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 13.00 val., kas neabejotinai sąlygojo itin mažą dalyvių skaičių. Aplinkos ministerijos nuomone, nors viešas supažindinimas su PAV ataskaita vyko darbo metu, tai neapribojo visuomenės galimybių susipažinti su šia ataskaita (informacija apie galimybę susipažinti su PAV ataskaita buvo pateikta Savivaldybės ir ( - ) seniūnijos skelbimų lentose ir 2007 m. gruodžio 4 d. laikraštyje „Pamarys“), todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas.

825.4. Dėl pareiškėjos argumentų apie poveikį paukščiams, pažymėtina kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių buvo nurodyta, kad vėjo energijos jėgainių parko dirbančių jėgainių poveikiui migruojantiems paukščiams ištirti numatoma 3 m. vykdyti žūvančių paukščių monitoringą, stebėjimus planuojama vykdyti kovo–lapkričio mėn. Pastebėjus neigiamą poveikį, bus galima imtis prevencinių priemonių: jėgainių stabdymas, dirbančių jėgainių skaičiaus mažinimas paukščių migracijos metu. Metus prieš jėgainių paleidimą ir 2 m. po paleidimo numatoma vykdyti perinčių ir migruojančių paukščių sankaupų monitoringą. Perinčių paukščių monitoringas bus vykdomas balandžio–birželio mėn., migruojančių paukščių sankaupų – kovo–balandžio ir rugsėjo–spalio mėn.

83Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. V3-1520(7.16) informavo, kad vėjo jėgainių parko poveikio aplinkai vertinimo metu buvo atsakyta, kad vėjo elektrinės nedarys poveikio saugomose teritorijose perintiems ir migruojantiems saugomiems paukščiams. Ši tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje tokio masto vėjo jėgainių parkas 2008 m. buvo vienas iš pirmųjų, iškėlė sąlygas atlikti papildomus vėjo jėgainių parko paukščių stebėjimus. Remiantis šiais rezultatais, būtų galima tiksliau ir konkrečiau numatyti būtinas taikyti kompensacines priemones. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba minėtame rašte taip pat nurodė, kad 2011 m. birželio 22 d. rašte Nr. V3-1165(7.16) suderino paukščių tyrimų programą, pagal kurią tyrimų ataskaita ir rezultatai pristatomi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui: pirmaisiais tyrimų metais numatomos dvi ataskaitos, vėliau metinės ataskaitos pateikiamos iki gruodžio 31 d. Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas 2011 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (18-1)-D8-7938 nurodė, jog planuojamas tokio dydžio vėjo jėgainių parkas vienas pirmųjų Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad duomenų apie jo galimą neigiamą poveikį paukščiams trūksta, dėl to veiklos organizatoriams ir nurodyta vykdyti monitoringą. Vienareikšmiškai remtis užsienio vertinimais negalima, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas (priklauso nuo vietovės specifikos, aptinkamų paukščių rūšių, vyraujančių vėjų, vėjo jėgainių skaičiaus, jų aukščio ir kt.) ir vertinti reikia individualiai.

845.5. Dėl pareiškėjos argumentų dėl PAV dokumentų rengėjo licencijos atlikti PVSV, pažymėtina, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog PAV dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų PAV dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų PAV dokumentų ar jų dalių specifiką. Taigi, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nenumato, kad PAV dokumentų rengėjams privaloma turėti licenciją užsiimti tokia veikla. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos VSC, kuris buvo vienas iš PAV subjektų, pagal savo kompetenciją pritarė PAV ataskaitai. Be to, šiuo metu galiojančios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kontrolę sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vykdo Tarnyba ir jai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. Atsižvelgiant į tai, išsamesnes išvadas dėl privalomumo PAV dokumentų rengėjui turėti licenciją atlikti PVSV turėtų pateikti Sveikatos apsaugos ministerija ir Tarnyba.

855.6. Pasak pareiškėjos, Aplinkos ministerija ginčijamame rašte nepagrįstai nurodė, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo PAV srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Ši nuostata įtvirtinta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad nei Aplinkos ministerija, nei jai pavaldžios institucijos neturi teisės kreiptis į teismą dėl sprendimų PAV srityje panaikinimo.

866. Dėl detaliojo plano ir Savivaldybės teritorijos bendrojo plano santykio

876.1. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad rengiant detalųjį planą turėjo būti atsižvelgiama į rengiamo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano numatomus sprendinius arba detalusis planavimas turėjo būti sustabdytas, kol bus parengtas bendrasis planas. Pažymėtina, kad detaliojo plano rengimo metu galioję teisės aktai nenumatė detaliojo planavimo organizatoriui tokio pobūdžio reikalavimų.

88Detaliojo plano rengimo metu planuojamai teritorijai nebuvo galiojančių bendrųjų planų, Savivaldybės teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas tik Savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendime Nr. T1-1586. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 26 straipsnio 3 dalyje buvo įvirtinta imperatyvi nuostata, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimuose nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendimus keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad tvirtinant detalųjį planą turėjo būti vadovaujamasi Savivaldybės teritorijos bendruoju planu, kuris tuo metu dar negaliojo. Pagal Teritorijų planavimo Įstatymo 26 straipsnio 6 dalį patvirtintų detaliųjų planų sprendimai galioja neterminuotai, jeigu tvirtinant detalųjį planą nebuvo nustatytas konkretus galiojimo terminas, todėl po detaliojo plano įsigaliojimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, taip pat ir bendrieji planai, nedaro įtakos detaliojo plano galiojimui.

896.2. Aplinkos ministerija nagrinėjo detaliojo plano teisėtumą, kuris buvo objektyviai nustatytas, atsižvelgiant į detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu egzistavusias faktines aplinkybes ir galiojusius teisės aktus. Vėlesni juridiniai faktai (Savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimas) negali įtakoti detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo teisėtumo. Šių juridinių faktų vertinimas nebuvo Aplinkos ministerijos nagrinėjimo dalykas, taigi, neturėtų būti ir šios bylos nagrinėjimu dalyku.

90Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. T1-157 nusprendė keisti Savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (1 punktas), vienas iš planavimo tikslų – patikslinti Šilutės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytas vėjo jėgainių teritorijas bei numatyti naujas potencialių vėjo jėgainių statybos teritorijas (2.2 punktas). Šis Savivaldybės tarybos sprendimas paskelbtas viešai Savivaldybės interneto tinklapyje.

917. Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo

927.1. Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėja remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, nustatančia, kad specialieji planai rengiami, kai bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti. Akcentuotina, kad Teritorijų planavimo įstatymas turi būti aiškinamas sistemiškai. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyti atvejai, kai detalusis planas gali būti rengiamas, nesant parengto bendrojo plano. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jeigu toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose, taip pat specialiuosiuose planuose; jeigu bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas; jeigu žemės valdytojas ar naudotojas numato keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, kurioje numatyta statyti svarbius savivaldybės infrastruktūros objektus (išskyrus gyvenamuosius namus), iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, savivaldybės administracijos direktorius, esant savivaldybės tarybos sprendimui ir apskrities viršininko pritarimui, Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui. Minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje buvo reglamentuota, kad rengti detaliuosius planus, formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai, galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose; jeigu bendrieji planai neparengti iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą. Kaip Aplinkos ministerija nurodė rašte Nr. (24-1)-D8-9335, detaliojo plano rengimo pagrindas atitiko minėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų reikalavimus.

937.2. Pasak pareiškėjos, Aplinkos ministerijos teiginys, kad Savivaldybės taryba 2007 m. vasario 19 d. sprendime Nr. T1-1462 patvirtino, jog vėjo jėgainių parkas yra savivaldybei svarbus infrastruktūros objektas, yra nepagrįstas, nes minėtame sprendime nebuvo sprendžiamas svarbių infrastruktūros objektų tvirtinimo klausimas.

94Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nebuvo numatyta pareiga savivaldybės tarybai priimti atskirą sprendimą dėl konkretaus objekto priskyrimo savivaldybei svarbiam infrastruktūros objektui. Aplinkos ministerijos nuomone, iš Savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. T1-1462 turinio aiškiai matyti, kad šiame sprendime Savivaldybės taryba (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas subjektas) išreiškė pritarimą detaliojo plano, keičiančio pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę ir numatančio formuoti žemės sklypus statinių statybai, rengimui (sprendimo 1, 2 ir 4 punktai). Be to, sprendimo 2 punkte Savivaldybės taryba pavedė Savivaldybės administracijos direktoriui, tik gavus Klaipėdos apskrities viršininko pritarimą, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui. Atsižvelgiant į tai, kad apskrities viršininko pritarimas sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės valdytojui ar naudotojui sudarymui buvo būtinas tik minėtu Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, darytina išvada, kad Savivaldybės taryba 2007 m. vasario 19 d. sprendime Nr. T1-1462 išreiškė savo valią, kad planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas yra svarbus savivaldybei infrastruktūros objektas.

95Kaip Aplinkos ministerija nurodė ginčijamame rašte, Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 13.1-4972-(14.3-9.3) sutiko, kad būtų rengiamas detalusis planas, prie šio rašto pateiktame priede buvo išvardyti visi detaliajame plane planuojami žemės sklypai. Tai patvirtina, kad buvo įvykdyta Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga gauti apskrities viršininko pritarimą.

968. Dėl planavimo organizatoriaus tinkamumo ir detaliojo planavimo darbų finansavimo

978.1. Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad nagrinėjamu atveju planuojant privačių asmenų žemės sklypus detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi negalėjo būti savivaldybės administracijos direktorius. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius; valstybinės žemės valdytojai. To paties straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Kaip minėta, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta specialioji norma, jeigu bendrieji ar specialieji planai neparengti, detaliųjų planų, keičiančių pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybės administracijos direktorius arba valstybinės žemės valdytojas. Šios Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos patvirtina, kad, nagrinėjamu atveju nesant parengtų bendrųjų ir specialiųjų planų, detaliojo planavimo organizatoriumi pagrįstai buvo savivaldybės administracijos direktorius ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės bei pareigos pagrįstai nebuvo perduotos žemės sklypų valdytojams ar naudotojams. Atsižvelgiant į tai, kad detaliojo planavimo organizatorius atitiko aukštesnės galios teisės akto – Teritorijų planavimo įstatymo – keliamus reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos žemesnės galios teisės akto – Detaliųjų planų rengimo taisyklių – 12.1 punkto nuostatos.

988.2. Pasak pareiškėjos, detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisyklių 14 punktą, kuriame numatyta, kad detaliojo planavimo darbus finansuoja planavimo organizatorius, ir Viešųjų pirkimų įstatymą. Pažymėtina, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių nariai ir gyventojai 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde nekėlė šio klausimo, Aplinkos ministerija jo nenagrinėjo ginčijamame rašte, todėl jis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamu atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatorius – Savivaldybės administracijos direktorius – sudarė su UAB „Naujoji energija“ 2007 m. balandžio 6 d. detaliojo teritorijų planavimo organizavimo ir apmokėjimo sutartį, kurios 4.3 punkte detaliojo teritorijų planavimo mokėtojas – UAB „Naujoji energija“ įsipareigojo finansuoti detaliojo plano rengimo darbus. Aplinkos ministerija sutinka su pareiškėja, kad teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės sudaryti tokio pobūdžio sutartį, tačiau, Aplinkos ministerijos nuomone, tai nėra esminis detaliojo teritorijų planavimo proceso pažeidimas, galintis turėti įtakos detaliojo plano teisėtumui. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų vykdymo kontrolė nepriskirta Aplinkos ministerijos kompetencijai.

999. Dėl viešumą užtikrinančių procedūrų

100Pasak pareiškėjos, Aplinkos ministerija nepagrindė savo atsakymo, kad detaliojo plano sudėtyje yra planuojamos teritorijos žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų sutikimai dėl SAZ. Pareiškėjos teigimu, visų planuojamos teritorijos žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų sutikimai nebuvo pateikti, nes planuojama teritorija yra apie 250 ha. Kaip minėta, pareiškėja klaidingai traktuoja detaliajame plane planuojamą teritoriją, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas.

101Pareiškėja taip kelia klausimą dėl to, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų sutikimai buvo gauti anksčiau, negu buvo parengtas detalusis planas / priimtas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendimas dėl vėjo jėgainių parko galimybių poveikio aplinkai požiūriu, todėl sutikimus davę asmenys sutiko su neapibrėžtu dalyku ir kyla abejonių, ar tai atitiko jų valią. Aplinkos ministerijos vertinimu, sutikimų turinys leidžia teigti, kad minėti asmenys buvo pakankamai supažindinti su detaliajame plane planuojama ūkine veikla. Be to, Aplinkos ministerija neturi duomenų apie tai, kad sutikimus davę asmenys būtų ginčiję šiuos sutikimus ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių arba sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo.

102Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad yra detaliajame plane planuojamos teritorijos žemės sklypų ar kaimyninių žemės sklypų valdytoja ar naudotoja, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su netinkamu detaliajame plane planuojamos teritorijos žemės sklypų ar kaimyninių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų informavimu apie detaliojo planavimo procedūras šioje byloje apskritai neturėtų būti svarstomi.

10310. Dėl kitų pareiškėjos argumentų

104Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Aplinkos ministerija nevertino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. patvirtinto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumo. Aplinkos ministerija ginčijamame rašte pateikė motyvuotą, išsamų ir teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą į ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą ir nenustatė tokio pobūdžio teisės aktų pažeidimų, dėl kurių valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlikusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos detaliojo plano patikrinimo aktas ar Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo turėtų būti naikinami.

105Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos direktorius buvo teisėtas detaliojo teritorijų planavimo organizatorius, todėl pareiškėjos teiginys, kad turėjo būti taikomas Teritorijų planavimo dokumento tikrinimo tvarkos aprašo 9.1 punktas, yra nepagrįstas. Aplinkos ministerija taip pat nenustatė, kad detaliojo plano sudėtis neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad minėtame 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde šis klausimas nebuvo keliamas.

106Pareiškėja taip pat nurodo, kad kolektyviniame skunde prašyta perduoti medžiagą teisėsaugos institucijoms dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo. Pažymėtina, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde tokio prašymo nebuvo. Iš Aplinkos ministerijos turimos planavimo užduoties kopijos matyti, kad planavimo užduoties grafoje „Suderinta“ yra nurodytos pareigos „Šilutės rajono savivaldybės Architektūros ir statybos skyriaus vedėjas“, yra parašas ir Architektūros ir statybos skyriaus spaudas; nustatyti, ar šis parašas nėra suklastotas, nepriskirta Aplinkos ministerijos kompetencijai.

107IV

108Atsakovė – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 127–132) nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą dalyje dėl Tarnybos rašto Nr. S-2052 atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1091. Dėl individualaus teisės akto, sukeliančio teisines pasekmes

1101.1. Pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos raštą, kuriame Tarnyba pateikia išvadas (nuomonę) apie Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Klaipėdos VSC) veiksmus ir priimtus sprendimus, derinant 40 MW vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, detalųjį planą ir planuojamos ūkinės veiklos vėjo jėgainių parko ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimuose, Šilutės r., PAV ataskaitą.

1111.2. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 5 straipsnį, jo 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje; konkrečiu atveju turi būti vertinami ginčijamo akto priėmimo teisiniai pagrindai bei pasekmės, sukeliamos pareiškėjui, ir, atsižvelgiant į tai, sprendžiama, ar toks aktas yra individualus teisės aktas, skųstinas administraciniam teismui.

112Teisę atitinkamoms institucijoms priimti atitinkamus sprendimus dėl detaliųjų planų derinimo ir tvirtinimo numato Teritorijų planavimo įstatymas ir atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarka, šiuo atveju – Detaliųjų planų rengimo taisyklės. Remiantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 46 punktu, detaliųjų planų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, kuri sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus. Tokiu atstovu šiuo atveju yra Klaipėdos VSC. Ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima Inspekcija. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu (Detaliųjų planu derinimo taisyklių 56 punktas). Taigi, tik paminėtų institucijų priimti sprendimai sukelia teisines pasekmes pareiškėjai.

1131.3. PAV procedūras bei atitinkamų institucijų teises ir pareigas nustato Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Šiose procedūrose kaip poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už sveikatos apsaugą, privalo dalyvauti Tarnybai pavaldžios teritorinės įstaigos (šiuo atveju – Klaipėdos VSC). Ši funkcija minėtoms įstaigoms tuo metu buvo pavesta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 6 d. įsakyme Nr. 87 „Dėl įgaliojimų suteikimo“. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnį planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Teisę priimti sprendimą dėl PAV ataskaitos, kuris šiuo atveju ir sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, turi tik atsakinga institucija – Regioninis aplinkos apsaugos departamentas (įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

1141.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba, vertindama 40 MW vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, detalaus plano ir planuojamos ūkinės veiklos vėjo jėgainių parko ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimuose, Šilutės r., PAV ataskaitos pateiktus dokumentus ir teikdama nuomonę, neturi jokios teisės ar pareigos pareiškėjai nustatyti, pakeisti ar panaikinti kokias nors teises, todėl skundžiamame Tarnybos rašte yra išsakyta tik nuomonė, nesukelianti jokių teisinių pasekmių pareiškėjai. Skundžiamas Tarnybos raštas nedaro negaliojančių tų sprendimų, kurie buvo priimti Klaipėdos VSC, o jo naudojimas priimant sprendimus kitoms institucijoms, remiantis pateikta informacija, neleidžia daryti prielaidos, jog toks raštas yra administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nagrinėdamas tokį skundą dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas pareiškėjos teisių apginti negali, nes net ir patenkinus pareiškėjos skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

1152. Dėl SAZ nustatymo būdo

116Pasak pareiškėjos, nepagrįsta Tarnybos rašto dalis, nurodanti, kad vėjo jėgainėms nebuvo nustatytas normatyvinis SAZ ribų dydis, jis turėjo būti apskaičiuojamas PVSV metu, kuris yra planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso dalis. Kaip ir buvo nurodyta rašte, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktu, vėjo jėgainėms turėjo būti nustatoma SAZ. Vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir SAZ taisyklės) 6 punktu, SAZ galėjo būti nustatoma dviem būdais: 1) atliekant PVSV, kuris gali būti atskiras arba PAV proceso dalis, SAZ tikslingumas ir ribų dydžiai pagrindžiami PVSV ataskaitoje, kuri gali būti atskira arba PAV ataskaitos dalis; 2) pagal teisės aktų nustatytus SAZ ribų dydžius. Vėjo jėgainėms teisės aktuose nebuvo nustatytas normatyvinis SAZ ribų dydis, jis turėjo būti apskaičiuojamas PVSV metu, kuris šiuo konkrečiu atveju buvo PAV proceso dalis. Pažymėtina, kad atskiras PVSV procesas vykdomas tik Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais, t. y. kai nerengiama PAV ataskaita.

1173. Dėl SAZ nustatymo pagal taršą

1183.1. Pasak pareiškėjos, nepagrįstas Tarnybos rašto teiginys, kad SAZ buvo nustatoma atsižvelgiant į ūkinės veiklos fizikinę taršą, kad nuo konkrečių taršos šaltinių jokie skaičiavimai nebuvo atlikti (PAV ataskaitos PVSV dalyje).

119Tarnybos rašte nurodyta, kad, nagrinėdama pareiškėjų skundus dėl infragarso ir šešėliavimo veiksnių neįvertinimo, Tarnyba nurodė, kad PAV ataskaitoje buvo išnagrinėti visi svarbiausi su planuojama ūkine veikla siejami visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams galima įvertinti. Vėjo jėgainių parko planavimo atveju pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį veiksnys, kuris galėjo ir turėjo būti įvertintas, yra triukšmas. Triukšmo vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“. Pagal PAV ataskaitoje pateikiamą informaciją triukšmo lygio skaičiavimai atlikti vertinant, kad vienu metu visu galingumu veikia 26 vėjo jėgainės po 2 MW, kurių skleidžiamas triukšmo lygis – 104 dBA. Pagal pateiktus skaičiavimus nustatyta, kad leidžiamo triukšmo lygio riba (55 dBA nakties triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje) yra neviršijama už 80 m nuo vėjo jėgainių bokštų, kai kelios vėjo jėgainės stovi arčiau viena kitos, maksimali 55 dBA izolinija yra 120 m atstumu nuo vėjo jėgainių bokštų. Nurodoma, kad skaičiavimais nustatyta, kad maksimalus atstumas, kuriame leidžiamo triukšmo lygio riba nebus viršijama, yra 120 m. Tuo pagrindu PAV ataskaitoje buvo apskaičiuotas 120 m nuo kiekvieno bokšto vėjo jėgainių parko SAZ ribų dydis. Tai, kad detaliajame plane buvo suplanuotos didesnės galios vėjo jėgainės, negu buvo nurodoma PAV ataskaitoje, nėra pagrindas teigti, kad PAV ataskaita, kuri buvo rengiama ankščiau už detalųjį planą, yra neteisėta.

1203.2. Pažymėtina, kad, vadovaujantis SAZ taisyklių nuostatomis, SAZ ribos nustatomos įvertinus planuojamos ūkinės veiklos taršos veiksnius visuomenės sveikatos saugos aspektu. Nustatant SAZ ribas nėra vertinami galimų statinių griūties atvejų poveikis ir kitos galimos ekstremalios situacijos, kadangi tai nesusiję su planuojama veikla normaliomis aprašytomis technologinėmis sąlygomis ir negali būti siejama su ūkinės veiklos tarša. Be to, visuomenės sveikatos saugos teisės aktai nereglamentavo planuojamos ūkinės veiklos SAZ nustatymo metu ir šiuo metu nereglamentuoja neigiamos psichogeninės įtakos, neigiamų emocijų ir nepalankių psichinių reakcijų įvertinimo metodų, todėl nustatant SAZ ribas šie veiksniai negalėjo būti įvertinti. Dėl neaiškių minėtų psichogeninės įtakos veiksnių vertinimo kriterijų, nustatant SAZ ribas, SAZ taisyklių 19.6 punkto nuostata neteko galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 17 įsakymu Nr. V-360.

1213.3. Dėl elektromagnetinės spinduliuotės vertinimo

122Vėjo jėgainėms, kurių generatoriai gamina žemos įtampos elektros energiją ir sukelia pramoninio (50 Hz) dažnio elektromagnetinę spinduliuotę, visuomenės sveikatos saugos reikalavimai aktualūs ir taikytini tik vėjo jėgaines prižiūrintiems darbuotojams, tačiau nekelia rizikos aplinkui gyvenančių žmonių sveikatai ir neturi įtakos SAZ nustatymui. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamų elektromagnetinių laukų“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2001 m. sausio 4 d. įsakyme Nr. 4, buvo taikoma tik 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijoms, todėl ši norma būtų taikoma tuo atveju, jeigu nuo vėjo jėgainių elektra į tinklus būtų perduodama 330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijoms.

1234. Dėl teisės rengti PAV ataskaitą

124Šiuo klausimu kompetentinga pasisakyti Aplinkos ministerija, kaip šį procesą koordinuojanti institucija. Šiuo klausimu Tarnyba aiškiai išdėstė savo poziciją rašte. Tarnyba pakartotinai nurodo, kad Institutas turėjo teisę rengti PAV ataskaitą. Reikalavimai PAV ataskaitai ir jos rengėjams įtvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje ir poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie nenumato reikalavimo PAV ataskaitų rengėjams turėti fizinio ar juridinio asmens licenciją atlikti PVSV, kuris šiuo atveju yra PAV ataskaitos dalis. PVSV ataskaitai parengti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta tvarka Institutas turėjo turėti galiojančią licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla – PVSV, tačiau atskira PVSV ataskaita turi būti rengiama tik Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais, t. y. kai nerengiama PAV ataskaita.

1255. Dėl infragarso ir šešėliavimo vertinimo

126PAV ataskaitoje buvo išnagrinėti visi svarbiausi su planuojama ūkine veikla siejami visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams galima įvertinti modeliavimo (prognozavimo) metodais. Lietuvoje nėra reglamentuojami šešėliavimo PVSV metodai ir nėra nustatyti didžiausi leidžiami šešėliavimo ribiniai dydžiai gyvenamojoje aplinkoje. Pareiškėja klaidinančiai interpretuoja Tarnybos rašto teiginius dėl galimo šešėliavimo įvertinimo statinio užbaigimo metu. Priešingai negu teigia pareiškėja, vėjo elektrinių šešėliavimas statinio užbaigimo metu nevertinamas, o vertinamas triukšmas, infragarsas ir žemo dažnio garsai, t. y. veiksniai, kuriems teisės aktuose nustatyti privalomieji higienos normatyvai bei taisyklės. Infragarso skleidimas reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“, kurioje apibrėžti reikalavimai dėl infragarso įvertinimo matavimais, tačiau nereglamentuojami prognozavimo metodai, kuriais galėtų būti įvertintas prognostinis planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai ar visuomenės sveikatai. Jokie Tarnybai žinomi kiti standartai ar metodikos neaprašo infragarso prognozavimo metodų, todėl planuojamos ūkinės veiklos prognostinis infragarso vertinimas neįmanomas ne tik teisės aktų reikalavimų atžvilgiu, bet ir praktiškai.

1276. Dėl tikrinimo, ar modeliavimas atliktas legalia programine įranga

1286.1. Dėl triukšmo vertinimo matematinio modeliavimo programa CUSTIC 1.1. Tarnyba informuoja, kad PAV subjektai (tuo pačiu ir Klaipėdos VSC) nėra įgalioti tikrinti, ar PAV ataskaitoje pateiktas teršalų modeliavimas yra atliktas legalia programine įranga.

129Dėl triukšmo modeliavimui naudojamos programinės įrangos teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos tikrina, ar triukšmo modeliavimas atliktas taikant teisės aktuose patvirtintas, tarptautiniuose ISO ar Lietuvos standartuose, 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo nurodytas metodikas (HN 33:2007 8 punkto nuostatos). Remiantis viešai prieinama informacija (http://www.environmental-expert.com/downloads/custic-software-noise-pollution-brochure-250082) CUSTIC programinėje įrangoje įdiegtas tarptautinio standarto ISO 9613 (atitikmuo Lietuvos standartui LST ISO 9613-2:2004 „Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas“ (tapatus ISO 9613-2:1996)) bendrasis triukšmo silpninimo dėl atstumo skaičiavimo metodas.

1306.2. Siekdama patikrinti įvertintą planuojamo vėjo elektrinių parko veiklos atitiktį HN 33:2007 reikalavimams, Tarnyba atliko triukšmo sklaidos skaičiavimus. Jie atlikti naudojant IMMI 2011-1 [343] programinę įrangą (licencijos Nr. ( - )). Skaičiavimo modelį sudarė detaliojo plano brėžinyje pavaizduotos 25 vėjo elektrinių statybos vietų koordinatės; artimiausia gyvenamoji aplinka (remiantis tinklalapyje www.maps.lt matomomis galimų sodybviečių vietų duomenimis). Tarnybos nagrinėtos informacijos apie žemės sklypų ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, Šilutės r., detalųjį planą šaltinis buvo Inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. (6.5)-2D-11035 nurodytame Savivaldybės tinklalapyje pateikti detaliojo plano sprendiniai ir brėžinys. Triukšmo modeliavimas atliktas trijų tipų vėjo elektrinių statybos atvejams: 1 atvejis – Enercon E-82 (2 MW galios, 98 m aukštis iki rotoriaus centro, 103,6 dBA garso galingumo lygis); 2 atvejis – Vestas V-90 (2 MW galios, 105 m aukštis iki rotoriaus centro, 104,3 dBA garso galingumo lygis); 3 atvejis – Vestas V-90 (3 MW galios, 80 m aukštis iki rotoriaus centro, 110 dBA garso galingumo lygis). Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad nė vienu atveju HN 33:2007 reglamentuojama 55 dBA triukšmo ribinė vertė nakties metu gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nebūtų viršijama.

1317. Teiginys, kad ūkinės veiklos atitiktis HN 33:2007 ir HN 30:2009 galės būti įvertinta pastačius vėjo jėgaines, yra teisingas ir visiškai pagrįstas. Pastatyto statinio atitiktis teisės aktams įvertinama vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 10 punkto nuostatomis. Ši procedūra yra baigiamasis planuojamos ūkinės veiklos statinių atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo etapas, kurios metu natūriniais matavimais patikrinami esminiai statinio reikalavimai, įvertinamas atliktų prognostinių skaičiavimų pagrįstumas.

1328. Dėl galimo suminio vėjo jėgainių, esančių už 3 km nuo planuojamos veiklos, įvertinimo

133Gretimybėse esančius triukšmo šaltinius būtina įvertinti, kai jų keliamas triukšmas turi įtakos nagrinėjamos ūkinės veiklos keliamam triukšmui įvertinimo vietoje (pavyzdžiui, kai dėl pridėtinio triukšmo pasikeičia nagrinėjamos situacijos atitiktis higienos normos reikalavimams ar bent jau triukšmo įvertinimo rezultatai (triukšmo lygis) įvertinimo vietose pasikeičia sveiku skaičiumi). Nagrinėjamu atveju poreikį įvertinti gretimybėse esantį vėjo elektrinių parką lemia atstumas (pareiškėjos minima – 3 km) tarp planuojamos ūkinės veiklos ir gretimybėse esančio kito vėjo elektrinių parko. Tarnybos nuomone, už 3 km esančio vėjo elektrinių parko keliamas triukšmas negalėtų turėti poveikio planuojamai ūkinei veiklai. Pavyzdžiui, 3 MW galios, 80 m aukščio ir 110 dBA garso galingumo lygio vėjo elektrinės skleidžiamas triukšmas 3 km atstumu nuslopsta iki 22,36 dBA, o 35 dBA triukšmo lygis pasiekiamas 1 750 m atstumu nuo tokios vėjo elektrinės.

134Pakartotinai pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vėjo jėgainėms neturi būti nustatomas SAZ ir vėjo jėgainių SAZ teritorijoje esantiems sklypams šiuo metu nenustatomi žemės naudojimo apribojimai.

135Šiuo atveju vėjo jėgainių projektavimo procese svarbu užtikrinti, kad vėjo jėgainių skleidžiamas triukšmas neviršytų HN 33:2007 nustatytų ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje. Pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją šie dydžiai nebus viršijami 120 m atstumu nuo vėjo jėgainių, o atstumas iki artimiausios vėjo jėgainėms sodybos pagal Klaipėdos VSC 2008 m. gegužės 8 d. rašte Nr. E1-48 pateiktą informaciją yra 251 m. Pažymėtina, kad žemės sklypų ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimuose, Šilutės r., detaliojo plano brėžinyje pažymėtas 240,8 m atstumas yra nuo vėjo elektrinės, esančios sklype, unikalus Nr. ( - ), iki artimiausios sodybos sklypo ribos. Patikrinus nurodytą atstumą pagal Lietuvos koordinačių sistemos duomenis matyti, kad vėjo elektrinės statybos koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje yra 334445,81 m šiaurės platumos ir 6153679,81 m rytų ilgumos, o artimiausios gyvenamosios aplinkos triukšmo įvertinimo taško koordinatė yra 334144 m šiaurės platumos ir 6153546 m rytų ilgumos. Tokiu atveju trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės statybos vietos iki gyvenamosios aplinkos yra apie 330 m.

136V

137Tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. ir J. G. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t.1, b. l. 126) su skundu sutinka, prašo jį visiškai patenkinti, nurodo, kad: skirtingai negu skundžiamuose raštuose nurodo institucijos, vėjo jėgainių statyba negali būti vykdoma pažeidžiant teisės aktus; teisės aktų nesilaikymas pripažintinas viešojo intereso pažeidimu ir valstybės institucijos negali visuomenei raštuose aiškinti, kad nors ir galiojo įstatymas, tačiau jo galima nevykdyti; vėjo jėgainių parko veiklos pavojingumas žmogaus sveikatai – akivaizdus, jis privalo būti ištirtas planuojant tokią veiklą, o ne tuomet, kai įrenginiai bus pastatyti ir veikla bus vykdoma, kaip skundžiamuose raštuose nurodo institucijos. A. G. ir J. G. taip pat nurodo, kad nesutinka, jog kaimynystėje būtų įrengtas ir eksploatuojamas toks galingas pramoninis vėjo jėgainių parkas, prašo išsamiai išnagrinėti skunde nurodytus teisės aktų pažeidimus, atsižvelgti į vietos gyventojų interesą gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje bei į viešąjį interesą: kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vengiama piktnaudžiavimo valdžia.

138VI

139Tretieji suinteresuoti asmenys – D. J. ir I. J. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 89–91) su skundu visiškai sutinka, prašo skundą tenkinti, nurodo, kad: atsakingos institucijos savo raštuose tikėtina sąmoningai nepilnai ir neišsamiai pateikė atsakymus, galimai norėdamos neatsakyti į neparankius ar galimai netinkamai institucijų išnagrinėtus klausimus; atsakingų institucijų pateiktuose atsakymuose visuomenei iki šiol nėra aišku, kodėl tvirtinant 40 MW VEJ parko Šilutės r. sav., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose PAV bei detalusis planas buvo patvirtinti pažeidžiant įstatymus; PAV ataskaitoje pateikti skaičiavimai 2 MW VEJ bokštui, tačiau yra pateikiama ir daug kitokios klaidinančios informacijos apie galingumus, VEJ bokštų šešėliavimą be konkrečių apskaičiavimų, tai yra padaryta galimai sąmoningai, kad būtų galima po to manipuliuoti šiais skaičiais; detaliajame plane galimai klaidingai pateikiama informacija, jog sumontavus 3 MW VEJ bokštus, bet mažesnį skaičių, triukšmo lygis nesikeis, tačiau skaičiavimai tokio dydžio VEJ parkui nepridedami, o todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog atsakingos institucijos galimai neatidžiai tikrino ir tvirtino pateiktus dokumentus; jiems, D. ir I. J., iki šiol nėra žinoma, kad Savivaldybės taryba tuo laiku buvo priėmusi tinkamą sprendimą, jog pripažintų šį VEJ parką svarbiu infrastruktūrai objektu, todėl privalėjo būti rengiamas specialusis planas.

140VII

141Tretieji suinteresuoti asmenys – I. B. ir A. N. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 92–94) su skundu visiškai sutinka, prašo skundą tenkinti, nurodo, kad: PAV buvo atliktas neatsižvelgiant į suinteresuotų asmenų interesus, o visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie būsimas statybas; pastačius vėjo jėgainių parką ir jam pradėjus veikti, iškils reali grėsmė gyventojų sveikatai, pablogės gyvenimo kokybė, bus daroma nepataisoma žala aplinkai ir gamtai; tai akivaizdu, kadangi šalia veikiantis M. vėjo jėgainių parkas sudarė nepakenčiamas gyvenimo sąlygas ten gyvenantiems žmonėms dėl skleidžiamo triukšmo ir šešėliavimo, tą triukšmą girdi ir jos, I. B. ir A. N.; atliekant PAV jų nuomonės niekas neklausė, informacija apie vykdomas procedūras dėl dokumentų parengimo, tvirtinimo ir būsimų vėjo jėgainių parko statybų buvo pateikta formaliai, pranešimuose spaudoje, ne Klaipėdos rajono, o Šilutės rajono laikraščiuose, tuo tarpu jos yra Klaipėdos r. gyventojos (( - ) kaimas geografiškai išsidėstęs dviejuose rajonuose – Klaipėdos r. ( - ) sen. ir Šilutės r. ( - ) sen.); be to, vykdant tokio galingo objekto statybas, būtina iš anksto ir išsamiai informuoti visuomenę apie žalingą poveikį ir įtaką žmonių sveikatai, gamtai, konkrečiai nurodant, kaip įtakos gyvenseną jėgainių skleidžiamas garsas, t. y. suteikti galimybę žmogui pasirinkti būsimas gyvenimo sąlygas – anksčiau turėtoje ramioje aplinkoje ar kenčiant nuolatinį triukšmą ir skleidžiamą infragarsą; PAV ataskaitoje nurodyta, kad jėgainės jokio neigiamo poveikio nei gamtai, nei žmogui nedarys, tuo galimai apgaudinėjant vietinius gyventojus; tokios išvados galėjo būti padarytos todėl, kad PAV atliko asmuo ir / ar įmonė, galimai neturinti tinkamos licencijos. Pasak I. B. ir A. N., nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad planuojamos veiklos poveikio žmonėms, aplinkai ir gamtai vertinimas buvo atliktas galimai nekvalifikuoto asmens ir / ar įmonės, galimai pažeidžiant visuomenės interesus, todėl pradėjus veikti jėgainių parkui neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir gamtai gali būti neišvengiamas.

142VIII

143Tretieji suinteresuoti asmenys – K. A. ir R. A. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 106–110) nurodo, kad su skundu visiškai sutinka, pritaria skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniams argumentams, kad yra pagrindas atsakovių raštų naikinimui skundžiamosiose dalyse, prašo pareiškėjos skundą tenkinti, pateikia tokius argumentus.

1441. PAV yra neteisėtas, nes nebuvo sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims susipažinti su PAV ataskaita. Pagal Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo 18.3 punktą su planuojamos ūkinės veiklos teritorija besiribojančių sklypų savininkai turi būti raštu informuoti apie atrankos išvadą. Nagrinėjamu atveju padaryti esminiai viešumą užtikrinantys procedūriniai pažeidimai – pažeistas viešumo principas, nes tinkamai neįvykdyta imperatyviai nustatyta pareiga raštu informuoti visų (be išimčių) besiribojančių sklypų savininkus.

145Pažymėtina, kad pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punktą detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Detaliajame plane nurodyta, jog kaimyninių žemės sklypų savininkai buvo tinkamai informuoti, tačiau detaliojo plano medžiagoje duomenų apie rašytinį informavimą bei pranešimų gavimą nėra. Detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas. Atsakovė nepagrindė savo atsakymo, kad neva detaliojo plano sudėtyje yra notarinės formos planuojamos teritorijos žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai dėl SAZ. Iš sklypų savininkų gauti sutikimai, kad jie sutinka, jog jų sklypuose atsirastų SAZ ir triukšmo bei šešėliavimo zonos, tačiau sutikimuose nenurodoma nei SAZ, nei triukšmo ar šešėliavimo zonų konkrečių duomenų; be to, kai kurie sutikimai gauti iki detalaus planavimo pradžios, o visi kiti – iki sprendimo dėl PAV ataskaitos.

1462. Detaliajame plane nėra įrodymų apie Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto įvykdymą. Pagal planavimo sąlygas parengtas ir patvirtintas SAZ nustatymo projektas tapo sudėtine detaliojo plano dalimi. Savo esme aplinką teršiančių objektų SAZ projektai yra specialūs planavimo dokumentai (Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktas), jų rengimui ir galiojimui taikytini Teritorijų planavimo įstatymo 10–14 straipsniai. Skirtingai nuo detaliojo planavimo, kuriuo siekiama nustatyti žemės sklypo veiklos sąlygas, specialiuoju planavimu nustatomos vienos ar keleto veiklos sričių bei žemės naudmenų plėtros ir tvarkymo programos, sąlygos ir sprendiniai, kurie gali nesutapti su detaliai planuojamo žemės sklypo ribomis. SAZ projektavimo tikslas – visuomenės sveikatos apsauga. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalį įmonės, projektuojančios statinius, kuriuose vykdoma veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius SAZ. Pagal SAZ taisyklių 4.11 punktą SAZ – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pagal SAZ taisyklių 48 punktą SAZ naudotojai privalo ją tvarkyti, laikydamiesi nustatytų ūkinės komercinės veiklos apribojimų, privalo rūpintis SAZ apželdinimu, želdinių priežiūra, jų gausinimu bei atnaujinimu, ūkio subjektas, kuriam nustatytos SAZ ribos, turi organizuoti aplinkos taršos šaltinių poveikio aplinkai stebėjimus ir prireikus imtis priemonių aplinkos taršai mažinti. Vienas iš SAZ skirtos teritorijos apribojimų numatytas pačioje tvarkoje: 46 punkte numatyta, kas SAZ teritorijoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių atviri ar uždari statiniai. Taigi, žemės, kurioje nustatomas SAZ, naudotojai tampa SAZ naudotojais, dėl to jiems nustatoma pareiga SAZ tvarkyti pagal projektą, atsižvelgiant į apribojimus, reglamentus; atitinkamai teritorija, kuriai nustatoma SAZ, tampa suplanuota teritorija, joje nustatomos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygos, teisės ir prievolės, taigi, konkretizuojamas žemės sklypo, kuriam nustatoma SAZ, savininko nuosavybės teisių turinys, jį apribojant visuomenės sveikatos interesais. Pagal SAZ taisyklių 33 punktą SAZ ribų nustatymo dokumentas turi būti viešai apsvarstytas. Viešą svarstymą organizuoja SAZ ribų nustatymo dokumento rengimo organizatorius pagal teritorijų planavimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos vertinimo aplinkai ir visuomenės sveikatai dokumentų viešo svarstymo teisės aktų reikalavimus.

147Taigi, pagal esamus sprendinius atidalinamuose sklypuose, jų dalyje negalima gyvenamųjų namų statyba. Nesant detaliojo plano medžiagoje informacijos apie tinkamą sklypų savininkų informavimą bei teismui nustačius, jog Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto pažeidimas yra esminis, nes yra pažeidžiamas viešasis interesas ir esminės viešumo procedūros, galima daryti pagristą išvadą, jog su tokiais sprendiniais žemės sklypų savininkai galimai nebuvo supažindinti ir nesutiko su įstatymuose nustatytais ribojimais.

148IX

149Trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ (toliau – ir Bendruomenės centras) atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 111) su skundu visiškai sutinka, prašo skundą tenkinti, nurodo, kad: bendruomenė nebuvo tinkamai informuota apie planuojamas statybas; yra daug kitų pažeidimų jau vykstant statyboms; PAV atliktas visiškai neanalizuojant konkrečios vietovės, neatsižvelgiant į visuomenės interesus; Vilkyčių bendruomenė, remdamasi pasaulio organizacijų duomenimis ir mokslininkų atliktomis studijomis, nesutinka, kad vėjo jėgainės nedarys jokios žalos aplinkai; visuotinai žinomas infragarso poveikis, tačiau vėjo jėgainių statytojai šį faktą neigia, teigdami, kad vėjo jėgainės nekelia jokių pavojingų garsų.

150X

151Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Naujoji energija“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 6, b. l. 125–129) nurodo, kad su skundu nesutinka, pritaria atsakovių atsiliepimuose pateiktiems motyvams, prašo šią administracinę bylą nutraukti, savo poziciją grindžia tokiais argumentais.

1521. Remiantis ABTĮ, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Taigi, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik atitinkanti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Sistemiškai vertinant šias teisės normas, į administracini teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

153Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

1542. Pareiškėja skundžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto Nr. (24-1)-D8-9335 dalį, kurioje Aplinkos ministerija pateikė savo nuomonę dėl Savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. T1-610, kuriame nuspręsta patvirtinti 40 MW VEJ parko Šilutės r. sav., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, detalųjį planą, teisėtumo. Remiantis pareiškėjos skundu, pareiškėja siekia įrodyti, jog detalusis planas parengtas ir patvirtintas neteisėtai.

155Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį teritorijos planavimo proceso metu (iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo) neteisėtai priimtą administracinį sprendimą ir neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracine tvarka panaikina šį sprendimą priėmęs subjektas arba teismas, jeigu šis sprendimas nepanaikinamas administracine tvarka. Neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo po statybą leidžiančio dokumento išdavimo panaikina teismas. Teritorijų planavimo įstatymas, Aplinkos ministerijos nuostatai, kiti teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Aplinkos ministerijai priimti įpareigojančių sprendimų dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) panaikinimo. Aplinkos ministerijos rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), todėl toks raštas nesukuria teisinių pasekmių nei pareiškėjai, nei suinteresuotiems asmenims. Taigi, pareiškėjos skundas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų.

156Pareiškėjos skundas apskritai negali būti tenkinamas, kadangi šioje byloje nėra nagrinėjamas detaliojo plano patvirtinimo procedūrų teisėtumo klausimas. Teismas šio klausimo nagrinėti neturi teisinio pagrindo, kadangi pareiškėja tokio skundo nereiškė, yra praleidusi detaliojo plano apskundimo terminus, neprašo jų atnaujinti, be to, dėl detaliojo plano procedūrų teisėtumo yra nagrinėjama civilinė byla. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog skundas dėl Aplinkos ministerijos rašto nėra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

1573. Teikdamas skundą asmuo privalo įrodyti savo suinteresuotumą, nurodyti, kaip yra pažeidžiamos jo teisės, taip pat prašyti teismą apginti pažeistas teises konkrečiu būdu. Pareiškėja nėra žemės sklypų, kurie buvo planuojami detaliajame plane, savininkė, taip pat nėra gretutinių sklypų savininkė, neturi nuosavybės teisių į žemės sklypus ar statinius ( - ) k., ( - ) sen., Šilutės r., todėl detalusis planas nepažeidė ir negali pažeisti jos teisių; taigi, skundžiamas Aplinkos ministerijos raštas be to, kad jame nėra privalomųjų viešo administravimo subjekto patvarkymų, taip pat nepažeidžia pareiškėjos teisių.

1584. Pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi detaliojo planavimo sprendinių apskundimo terminas yra praleistas, be to, dėl detaliojo plano patvirtinimo teisėtumo yra nagrinėjama civilinė byla

1594.1. Pareiškėja skunde įrodinėjama, jog detalusis planas buvo patvirtintas neteisėtai, t. y. ginčijami detaliojo planavimo procedūrų sprendiniai. Detaliojo sklypo planavimo, poveikio aplinkai vertinimo procedūros buvo vykdomos 2007 m.–2008 m. Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. birželio 12 d. pasirašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-247-(14.16), pateikdamas teigiamą išvadą patvirtino, jog detaliojo plano rengimo, derinimo viešo svarstymo procedūros atitinka teisės normas. Detalusis planas buvo patvirtintas 2008 m. liepos 17 d. Savivaldybės tarybos sprendime, kuris taip pat viešai skelbiamas. Per visą detaliojo planavimo procedūrą nebuvo gauta nė vieno visuomenės nario pasiūlymo ar skundo. Akivaizdu, kad vieno mėnesio skundo padavimo terminas dėl detaliojo plano yra praleistas – nuo Savivaldybės tarybos sprendimo patvirtinti detalųjį planą iki skundo padavimo teismui praėjo daugiau negu 3 metai, per tą laiką UAB „Naujoji energija“ pradėjo vėjo jėgainių parko statybą, investavo didžiules pinigines lėšas į parko statybą ir vystymą sudarė sutartis su rangovais, ėmėsi kitų veiksmų savo teisių įgyvendinimui. Kompetentingų valstybės institucijų patvirtintas detalusis planas, prieš tai institucijoms įvertinus detaliojo plano procedūrų ir sprendinių teisėtumą, skundų nepadavimas per nustatytą terminą sudarė pagrindą UAB „Naujoji energija“ pagrįstai tikėtis, jog visos detaliojo planavimo procedūros atliktos teisėtai.

1604.2. Pažymėtina, jog šiuo metu Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ ieškinį atsakovams – Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Naujoji energija“ dėl statybos teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo, kurioje prašoma pripažinti negaliojančia nuo sudarymo 2007 m. balandžio 6 d. detaliojo teritorijų planavimo organizavimo ir apmokėjimo sutartį, panaikinti Savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. T1-610 dėl 40 MVV VEJ parko Šilutės r. sav., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, detaliojo plano patvirtinimo, panaikinti 40 MVV VEJ parko Šilutės r. sav., ( - ) sen., ( - ), ( - ), ( - ) kaimuose, 2008 m. spalio 6 d. statybos leidimą, įpareigoti statytoją savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal minėtą statybos leidimą atliktos statybos padarinius. Minėtoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas detaliojo planavimo procedūrų teisėtumas, todėl administracine tvarka nagrinėti to paties klausimo tuo pačiu metu nėra teisinio pagrindo, tokios bylos iškėlimas apskritai prieštarauja teisėtumo principui. Taigi, nagrinėjama administracinė byla nutrauktina.

1614.3. Asmuo suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, protingai, būti atidus ir rūpestingas. Valstybė pareiškėjai garantavo pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu ji, nepažeisdama įstatyme numatytų terminų skundui paduoti, būtų kreipusis į teismą su skundu, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo, taip pat neprašė atnaujinti skundo padavimo termino. Pareiškėjos skundas, taip pat bandymas iškelti detaliojo planavimo procedūrų teisėtumo nagrinėjimą ne tik civiline, bet ir administracine tvarka, skundo padavimas dėl Aplinkos ministerijos rašto, nesukuriančio teisinių pasekmių pareiškėjai, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

162XI

163Trečiasis suinteresuotas asmuo – Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 6, b. l. 173–174) nurodo, kad su skundu nesutinka, kad skundžiami raštai yra motyvuoti ir pagrįsti teisės aktais, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

164XII

1651. Teismo posėdyje pareiškėjos – J. S. atstovas – advokatas Saulius Tamošaitis (2011 m. lapkričio 18 d. atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 11)), remdamasis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, nurodė, be kita ko, kad pagal pareiškėjos reikalavimus nėra iškelta civilinių bylų, nėra bylų dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu, kad jokioje kitoje byloje atsakovių raštai nėra skundžiami.

1662. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja Renata Strumskytė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. D1-965 (t. 7, b. l. 48)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą

1673. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai – šios institucijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyriausiasis specialistas Džiugas Anuškevičius (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. D1-26 (t. 7, b. l. 49)) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Algirdas Zinkevičius (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. D1-965 (t. 7, b. l. 48)) pritarė atsakovės – Aplinkos ministerijos atstovės – R. Strumskytės pozicijai.

1684. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė – šios institucijos Taršos prevencijos departamento Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Bangutė Laurutėnaitė (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. D1-26 (t. 7, b. l. 49)), be kita ko, nurodė, kad skundžiamame rašte ministerija tik išreiškė nuomonę, kad teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Aplinkos ministerijai priimti įpareigojančius sprendimus dėl Klaipėdos RAAD, kaip atsakingos institucijos, priimto sprendimo panaikinimo ar teisinio įvertinimo; Aplinkos ministerija neturėjo įgaliojimų vertinti PAV subjektų išvadų.

1695. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas – šios institucijos Sveikatos rizikos veiksnių valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Uscila (2012 m. balandžio 19 d. įgaliojimas Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 129)) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

1706. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Milkevičiūtė (2010 m. lapkričio 3 d. įgaliojimas Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 50)) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija yra nepasikeitusi, kad misterijos raštas, kuriame pateikta nuomonė, nėra administracinis aktas, kuris galėjo sukelti teisines pasekmes pareiškėjai.

1717. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė – šios institucijos Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Regina Burbienė (2012 m. kovo 12 d. įgaliojimas Nr. (( - ) (t. 7, b. l. 51)) pritarė atsakovės– Sveikatos apsaugos ministerijos – atstovės – D. Milkevičiūtės pozicijai.

1728. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Naujoji energija“ atstovas – advokato padėjėjas Marius Brasiūnas (2011 m. lapkričio 10 d. atstovavimo sutartis (t. 6, b. l. 140)) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, be kita ko, jog šiuo metu Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje nagrinėjami tokie patys klausimai, kaip ir šioje administracinėje byloje, civilinė byla iškelta prieš šią administracinę bylą; jegui teismas bylą nagrinės iš esmės, vertins pareiškėjos argumentus dėl PAV ataskaitos pagrįstumo ir teisėtumo, dėl detaliojo plano procedūrų teisėtumo ir pagrįstumo, ši byla turėtų būti sustabdyta arba nutraukta. M. Brasiūnas taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius UAB „Naujoji energija“ turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b. l. 153–156).

1739. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – I. B. atstovas – advokatas Kęstutis Ragaišis (2012 m. balandžio 19 d. advokato orderis, serija LAT Nr. ( - ) (t. 7, b. l. 130)) prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

174Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1751. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – J. S. prašo teismo:

176panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. S-2052 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (t. 1, b. l. 47-49), paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta, kad: 1) detaliuoju planu sanitarinės apsaugos zonos dydis buvo nustatytas kitoks, negu buvo apskaičiuotas Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, dėl ko yra pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 2) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 3) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojama nuo konkrečių taršos šaltinių;

177panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr. 10-(1.19-11)-7887 „Dėl ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenės, narių bei gyventojų skundo“ (t. 1, b. l. 50-53) paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta, kad: 1) PAV ataskaita buvo parengta tuo laikotarpiu, kada galiojo Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostata dėl būtinybės, kad juridiniame asmenyje dirbtų fizinis asmuo, turintis licenciją; 2) triukšmas yra pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį veiksnys, kuris galėjo ir turėjo būti įvertintas vėjo jėgainių planavimo atveju; 3) detaliuoju planu SAZ dydis buvo nustatytas kitoks, negu buvo apskaičiuotas PAV ataskaitoje, dėl ko yra pažeista Taisyklių nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 4) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 5) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojamas nuo konkrečių taršos šaltinių;

178panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ (t. 1, b. l. 40-46), paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta kad detaliojo plano sudėtyje esančioje viešumą užtikrinančių procedūrų bei papildomų viešumą užtikrinančių procedūrų veiksmų medžiagoje nėra duomenų, kurie pagrįstų tinkamą Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto procedūrų atlikimą, t.y. nėra duomenų, ar buvo raštu pateikta Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1 punkte nurodyta informacija planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

1792. Pabrėžtina, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija bei UAB „Naujoji energija“ atsiliepimuose į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjai skundžiami sprendimai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl keliamos abejonės dėl pareiškėjos – J. S. galimumo ginčyti skundžiamus aktus teisme.

180Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-879/2011, 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-145/11) laikomasi nuoseklios pozicijos, kad priimama nutartis bylą nutraukti Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (byla nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai) tuo atveju, kai joje ginčyti aktai apskritai negalėjo būti administracinės bylos dalyku.

181Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos – J. S. teisėtas interesas administracinėje byloje yra, ir jis sudaro pagrindą administracinę bylą išnagrinėti iš esmės. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos sutuoktinis – K. S. (t. 7, b. l. 131) turi nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisėmis ( - ) g., ( - ) sen., Šilutės raj. (t. 7, b. l. 133-135). Antra, Aplinkos ministerijos atstovės teiginys, pateiktas teismo posėdyje, kad pareiškėja turi įrodyti, jog ji tą turtą turi nuosavybės teisėmis, nėra pagrįstas: teisėtas interesas yra ir naudojimasis tuo turtu, o, teismo vertinimu, santuokoje esantis sutuoktinis paprastai visuomet naudojasi ir sutuoktinio nekilnojamuoju turtu. Trečia, pareiškėja kartu su kitais ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių nariais ir gyventojais 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundu „Dėl teritorijų planavimo, statybos ir viešojo intereso gynimo“ (t. 1, b. l. 28-39) (pareiškėjos parašas žymimas 40 numeriu, t. 1, b. l. 34) kreipėsi, be kita ko, į Aplinkos ministeriją, kad būtų išspręsti teritorijų planavimo, statybos (viešojo intereso gynimo) klausimai.

182Šiame kontekste teismas pabrėžia, kad viešojo administravimo srityje skundai, pagal juose formuluojamus reikalavimus ir viešojo administravimo institucijų teikiamus atsakymus į juos, gali būti: 1) skundai, į kuriuos pateikiami atsakymai sukelia asmenims kokias nors materialinio pobūdžio pasekmes, 2) skundai, į kuriuos pateikiami atsakymai sukelia asmenims kokias nors procedūrinio pobūdžio pasekmes. Paminėtina ir tai, kad kartu gali būti ir prašymai, kurie yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusiję asmens kreipimaisi į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pastarieji yra nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, o į juos paprastai atsakoma nuomonėmis ir informacijos pateikimu.

183Teismas akcentuoja, kad skundai, į kuriuos pateikiami atsakymai sukelia asmenims kokias nors procedūrinio pobūdžio pasekmes, paprastai nėra nagrinėjami administraciniuose teismuose, o bylos yra nutraukiamos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010).

1843. Tačiau teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje pareiškėja, pasikreipusi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su skundu, gavo ne atsakymą į skundą, o nuomonių ir vertinimų rinkinį (kaip kad minimų institucijų atstovai dėstė teismo posėdyje, jog pateikta tik informacija ir nuomonės), t. y. iš esmės į opius pareiškėjai klausimus buvo atsakyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka. Teismas pabrėžia, kad į skundus viešojo administravimo subjektai privalo atsakyti tik savo kompetencijos ribose, neveikti ultra vires, teisės aktų reikalavimus aiškinti ir taikyti tik toje apimtyje, kiek tai yra susiję su jų įgaliojimais: visi kiti pamąstymai, vertinimai, nuomonės viešojo administravimo institucijoms nagrinėjant skundus yra draudžiami, nes taip yra pažeidžiamas fundamentalus materialinis teisinis gero administravimo principas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012). Taigi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nagrinėjamoje administracinėje byloje turi atsakyti į pareiškėjos skundus, susijusius su teritorijų planavimu, aplinkos vertinimu (poveikiu sveikatai), statybomis (žr. ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių nariais ir gyventojais 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundu „Dėl teritorijų planavimo, statybos ir viešojo intereso gynimo“ (t. 1, b. l. 28-39)) savo kompetencijos ribose pagal įstatymus, o ne pateikinėti nuomones tokiais aktais (kurie skundžiami šioje byloje), kurie pažeidžia fundamentalų materialinį gero administravimo principą, nes buvo atsakyta ne kaip į pareiškėjos skundą, o kaip į prašymą. Tokie atsakymai pagal įstatymus galėtų būti nurodant, jog, viena vertus, detaliojo planavimo dokumentų teisėtumo vertinimas bei statybos padarinių šalinimas yra reglamentuotas Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitomis atitinkamomis nuostatomis, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija neturi jokių galių spręsti pareiškėjos skunde nurodytų klausimų arba, kita vertus, Aplinkos ministerija negali ginti viešojo intereso.

185Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašte Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ (t. 1, b. l. 40-46) akivaizdžiai viršijant įgaliojimus, pažeidžiant fundamentalų materialinį teisinį gero administravimo principą, savivaldos savarankiškumo principą, Aplinkos ministerija vertina savivaldybės sprendimus, konkrečiai – Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. T1-610.

186Svarbu akcentuoti ir tai, kad teisinėje valstybėje kiekvienas viešojo administravimo subjektas savo kompetencijos ribose turėtų ginti viešąjį interesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Tai reiškia, kad, jei šioje administracinėje byloje pareiškėja gautų neigiamus atsakymus iš viešojo administravimo subjektų, jog jie neturi galių spręsti pareiškėjos keliamų klausimų, tai apginti savo teises pareiškėja galėtų tik teismuose.

1874. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ naikintinas, kaip neatitinkantis fundamentalaus materialinio teisinio gero administravimo principo, nes juo neatsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus įstatymų nustatyta tvarka, o atsakyta neteisėtai pateikiant ultra vires nuomones. Todėl Aplinkos ministerija įpareigotina iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos ir ( - ) bei aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą „Dėl teritorijų planavimo, statybos ir viešojo intereso gynimo“.

1885. Kadangi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. S-2052 „Dėl tarnybinės pagalbos“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. raštas Nr. 10-(1.19-11)-7887 „Dėl ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenės, narių bei gyventojų skundo“ yra tarnybiniai susirašinėjimo dokumentai, skirti tarpinstituciniam bendradarbiavimui, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Kartu teismas akcentuoja, kad tokie raštai, kuriais teikiamos nuomonės, o ne faktai, negali būti įrodymais teismų bylose.

1896. Trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Naujoji energija“ atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b. l. 153-156). Teismas akcentuoja, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį teisinės paslaugos turi būti detalizuojamos, ir patirtos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotos bei pagrįstos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62– 180/2011), o to nėra padaryta. Todėl teismas šiuo sprendimu išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia, o išaiškina UAB „Naujoji energija“, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo galima paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis).

190Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Nutarė

191pareiškėjos – J. S. skundą tenkinti iš dalies.

192Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ panaikinti, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją įpareigoti pareiškėjos ir ( - ) bei aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą „Dėl teritorijų planavimo, statybos ir viešojo intereso gynimo“ išnagrinėti iš naujo.

193Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

194Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėja – J. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1 b. l.... 5. 1.1. panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie... 6. 1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m.... 7. 1.3. panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir SAM)... 8. 2. Pareiškėja skunde nurodo, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų gyventojui... 9. 2.1. Dėl Aplinkos ministerijos rašto Nr. (24-D-D8-9335... 10. 2.1.1. Aplinkos ministerija rašte nurodo, kad planuojamoje teritorijoje... 11. 2.1.2. Pagal funkcinę paskirtį ir pylimų aukštį polderiai skirstomi į dvi... 12. Niekas niekada neginčijo žemės sklypų Specialiųjų sąlygų 129 punkte... 13. 2.1.3. Pasak Aplinkos ministerijos, poveikio aplinkai vertinimas yra neva... 14. 2.1.4. Šioje dalyje raštas nepagrįstas, nes skelbimuose nebuvo nurodyti visi... 15. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad planuojama ūkinė veikla nedarys poveikio... 16. 2.1.5. Negalima sutikti su Aplinkos ministerijos pozicija, kad Institutas... 17. Taip pat atsakovė nepagrįstai rašte siūlo suinteresuotai visuomenei pačiai... 18. 2.1.6. Pasak ministerijos, detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja... 19. Taigi, yra kilusi dviejų skirtingos galios teritorijų planavimo dokumentų... 20. Atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje teritorijoje šiuo metu galioja du... 21. 2.1.7. Pasak ministerijos, šiuo atveju neturėjo būti rengiamas specialusis... 22. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija neįvertino teismo eksperto G. Tiškaus... 23. 2.1.8. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio l dalies 2 punktą... 24. Ginčo teritorijoje nebuvo parengtas bendrasis planas, todėl akivaizdu, kad... 25. 2.1.9. Pasak Aplinkos ministerijos, faktas, jog Savivaldybės administracijos... 26. Savivaldybės administracijos direktorius sudarė apmokėjimo sutartį, kuri... 27. 2.1.10. Pasak Aplinkos ministerijos, įvertinus detaliojo plano sudėtyje... 28. Aplinkos ministerija nepagrindė savo atsakymo, kad neva detaliojo plano... 29. 2.1.11. Pasak ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m.... 30. Pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 29 punktą detaliajam planui rengti... 31. 2.2. Dėl Tarnybos rašto Nr. S-2052... 32. 2.2.1. Pasak Tarnybos, Klaipėdos VSC 2008 m. gegužės 8 d. rašte pritarė... 33. Pagal detalųjį planą artimiausia sodyba yra už 240 m nuo jėgainės. Nors... 34. 2.2.2. Pasak Tarnybos, atliekant PAV ataskaitos dalį – PVSV neva... 35. 2.2.3. Pasak Tarnybos, atliekant PVSV neva buvo išnagrinėti visi svarbiausi... 36. Tarnybos teiginys, kad neva buvo išnagrinėti visi svarbiausi sveikatai... 37. Nors PAV ataskaitoje paminėta, kad už 3 km yra kitas vėjo jėgainių parkas,... 38. 2.2.4. Pasak Tarnybos, PAV ataskaitoje apskaičiuota 26 jėgainių po 2MW... 39. 2.3. Dėl SAM rašto Nr. 10-(1.19-11)-7887... 40. 2.3.1. Pasak SAM, PAV ataskaita parengta tuo laikotarpiu, kai galiojo... 41. 2.3.2. Pasak SAM, buvo pažeista SAZ taisyklių nuostata, kad SAZ nustatomas... 42. 2.3.3. Akcentuotinas SAM rašto teiginys, kad triukšmas yra pagrindinis... 43. Taigi, SAM rašto dalis, kurioje siūloma vertinti fizikinę taršą ne pagal... 44. Žmogaus sveikata yra neįkainojama vertybė, todėl klausimų nagrinėjimas... 45. II... 46. Atsakovė – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime... 47. 1. Dėl Instituto teisės rengti PAV ataskaitą.... 48. PAV procesas reglamentuojamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai... 49. 2. Dėl triukšmo vertinimo... 50. 2.1. Triukšmas yra pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį... 51. 2.2. Klaipėdos VSC 2008 m. gegužės 8 d. rašte Nr. E1-48 pritarė detaliajam... 52. 2.3. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 53. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus vėjo jėgainių parkams neturi... 54. 2.4. Siekdama patikrinti įvertintą planuojamo vėjo elektrinių parko veiklos... 55. Apibendrinant darytina išvada, kad detaliajame plane nustatytas gyventojų... 56. 3. Dėl infragarso įvertinimo PAV ataskaitoje... 57. Infragarso skleidimas reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 30:2009... 58. III... 59. Atsakovė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į... 60. 1. Skundžiamame rašte Nr. (24-1)-D8-9335 buvo atsakyta į ( - ) ir... 61. 2. Dėl pareiškėjos suinteresuotumo ir jos keliamų reikalavimų pagrįstumo... 62. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi... 63. Pareiškėja prašo panaikinti rašto Nr. (24-1)-D8-9335 dalį, tačiau... 64. Iš pareiškėjos skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėja mano, jog... 65. 3. Dėl detaliajame plane planuojamos teritorijos... 66. 3.1. Remiantis pareiškėjos skundu darytina išvada, kad pareiškėja... 67. 3.2. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų... 68. 3.3. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodyta detaliojo plano... 69. 4. Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų... 70. 4.1. Aplinkos ministerija rašte Nr. (24-1)-D8-9335 nurodė, kad iš... 71. 4.2. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkte nustatyta,... 72. Pažymėtina, kad teisės aktuose nepateikta sąvokos „polderinis“... 73. 4.3. Minėtų teisės aktų nuostatų analizė suponuoja, kad polderinės yra... 74. 4.4. Pareiškėjos nuomone, specialiosios žemės naudojimo sąlygos –... 75. Pažymėtina, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių nariai ir... 76. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusios Žemės įstatymo... 77. 5. Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo... 78. 5.1. Ministerija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad nebuvo sudarytos... 79. 5.2. Pareiškėja netinkamai aiškina Tvarkos aprašo 18.3 punktą, neva pagal... 80. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių,... 81. 5.3. Pareiškėja taip pat nurodo, kad buvo pažeistas Tvarkos aprašo 22... 82. 5.4. Dėl pareiškėjos argumentų apie poveikį paukščiams, pažymėtina kad... 83. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2011 m.... 84. 5.5. Dėl pareiškėjos argumentų dėl PAV dokumentų rengėjo licencijos... 85. 5.6. Pasak pareiškėjos, Aplinkos ministerija ginčijamame rašte nepagrįstai... 86. 6. Dėl detaliojo plano ir Savivaldybės teritorijos bendrojo plano santykio... 87. 6.1. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad rengiant detalųjį planą turėjo... 88. Detaliojo plano rengimo metu planuojamai teritorijai nebuvo galiojančių... 89. 6.2. Aplinkos ministerija nagrinėjo detaliojo plano teisėtumą, kuris buvo... 90. Pažymėtina ir tai, kad Savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendime... 91. 7. Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo... 92. 7.1. Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad nagrinėjamu... 93. 7.2. Pasak pareiškėjos, Aplinkos ministerijos teiginys, kad Savivaldybės... 94. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje ir 24... 95. Kaip Aplinkos ministerija nurodė ginčijamame rašte, Klaipėdos apskrities... 96. 8. Dėl planavimo organizatoriaus tinkamumo ir detaliojo planavimo darbų... 97. 8.1. Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad nagrinėjamu... 98. 8.2. Pasak pareiškėjos, detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant... 99. 9. Dėl viešumą užtikrinančių procedūrų... 100. Pasak pareiškėjos, Aplinkos ministerija nepagrindė savo atsakymo, kad... 101. Pareiškėja taip kelia klausimą dėl to, kad planuojamos teritorijos žemės... 102. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių,... 103. 10. Dėl kitų pareiškėjos argumentų... 104. Aplinkos ministerija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Aplinkos... 105. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Savivaldybės administracijos direktorius... 106. Pareiškėja taip pat nurodo, kad kolektyviniame skunde prašyta perduoti... 107. IV... 108. Atsakovė – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie... 109. 1. Dėl individualaus teisės akto, sukeliančio teisines pasekmes... 110. 1.1. Pareiškėja prašo panaikinti Tarnybos raštą, kuriame Tarnyba pateikia... 111. 1.2. Sistemiškai aiškinant ABTĮ 5 straipsnį, jo 3 dalies 1 punktą, 22... 112. Teisę atitinkamoms institucijoms priimti atitinkamus sprendimus dėl... 113. 1.3. PAV procedūras bei atitinkamų institucijų teises ir pareigas nustato... 114. 1.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Tarnyba, vertindama 40 MW vėjo... 115. 2. Dėl SAZ nustatymo būdo... 116. Pasak pareiškėjos, nepagrįsta Tarnybos rašto dalis, nurodanti, kad vėjo... 117. 3. Dėl SAZ nustatymo pagal taršą... 118. 3.1. Pasak pareiškėjos, nepagrįstas Tarnybos rašto teiginys, kad SAZ buvo... 119. Tarnybos rašte nurodyta, kad, nagrinėdama pareiškėjų skundus dėl... 120. 3.2. Pažymėtina, kad, vadovaujantis SAZ taisyklių nuostatomis, SAZ ribos... 121. 3.3. Dėl elektromagnetinės spinduliuotės vertinimo... 122. Vėjo jėgainėms, kurių generatoriai gamina žemos įtampos elektros... 123. 4. Dėl teisės rengti PAV ataskaitą... 124. Šiuo klausimu kompetentinga pasisakyti Aplinkos ministerija, kaip šį... 125. 5. Dėl infragarso ir šešėliavimo vertinimo... 126. PAV ataskaitoje buvo išnagrinėti visi svarbiausi su planuojama ūkine veikla... 127. 6. Dėl tikrinimo, ar modeliavimas atliktas legalia programine įranga... 128. 6.1. Dėl triukšmo vertinimo matematinio modeliavimo programa CUSTIC 1.1.... 129. Dėl triukšmo modeliavimui naudojamos programinės įrangos teritorinės... 130. 6.2. Siekdama patikrinti įvertintą planuojamo vėjo elektrinių parko veiklos... 131. 7. Teiginys, kad ūkinės veiklos atitiktis HN 33:2007 ir HN 30:2009 galės... 132. 8. Dėl galimo suminio vėjo jėgainių, esančių už 3 km nuo planuojamos... 133. Gretimybėse esančius triukšmo šaltinius būtina įvertinti, kai jų... 134. Pakartotinai pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus... 135. Šiuo atveju vėjo jėgainių projektavimo procese svarbu užtikrinti, kad... 136. V... 137. Tretieji suinteresuoti asmenys – A. G. ir J. G. atsiliepime į pareiškėjos... 138. VI... 139. Tretieji suinteresuoti asmenys – D. J. ir I. J. atsiliepime į pareiškėjos... 140. VII... 141. Tretieji suinteresuoti asmenys – I. B. ir A. N. atsiliepime į pareiškėjos... 142. VIII... 143. Tretieji suinteresuoti asmenys – K. A. ir R. A. atsiliepime į pareiškėjos... 144. 1. PAV yra neteisėtas, nes nebuvo sudarytos sąlygos visiems suinteresuotiems... 145. Pažymėtina, kad pagal Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punktą... 146. 2. Detaliajame plane nėra įrodymų apie Visuomenės dalyvavimo teritorijų... 147. Taigi, pagal esamus sprendinius atidalinamuose sklypuose, jų dalyje negalima... 148. IX... 149. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilkyčių bendruomenės centras... 150. X... 151. Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Naujoji energija“ atsiliepime į... 152. 1. Remiantis ABTĮ, administraciniams teismams priskirta nagrinėti... 153. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, viešojo... 154. 2. Pareiškėja skundžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto Nr.... 155. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalį teritorijos... 156. Pareiškėjos skundas apskritai negali būti tenkinamas, kadangi šioje byloje... 157. 3. Teikdamas skundą asmuo privalo įrodyti savo suinteresuotumą, nurodyti,... 158. 4. Pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi detaliojo... 159. 4.1. Pareiškėja skunde įrodinėjama, jog detalusis planas buvo patvirtintas... 160. 4.2. Pažymėtina, jog šiuo metu Šilutės rajono apylinkės teisme... 161. 4.3. Asmuo suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, protingai, būti... 162. XI... 163. Trečiasis suinteresuotas asmuo – Šilutės rajono savivaldybės... 164. XII... 165. 1. Teismo posėdyje pareiškėjos – J. S. atstovas – advokatas Saulius... 166. 2. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 167. 3. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 168. 4. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 169. 5. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės visuomenės sveikatos... 170. 6. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 171. 7. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 172. 8. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Naujoji... 173. 9. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – I. B. atstovas –... 174. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs... 175. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja – J. S. prašo... 176. panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie... 177. panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio... 178. panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d.... 179. 2. Pabrėžtina, kad Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba... 180. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr.... 181. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos – J. S. teisėtas interesas... 182. Šiame kontekste teismas pabrėžia, kad viešojo administravimo srityje... 183. Teismas akcentuoja, kad skundai, į kuriuos pateikiami atsakymai sukelia... 184. 3. Tačiau teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje... 185. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos... 186. Svarbu akcentuoti ir tai, kad teisinėje valstybėje kiekvienas viešojo... 187. 4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Lietuvos... 188. 5. Kadangi Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie... 189. 6. Trečiojo suinteresuoto asmens – UAB „Naujoji energija“ atstovas... 190. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 191. pareiškėjos – J. S. skundą tenkinti iš dalies.... 192. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr.... 193. Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 194. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...