Byla 2S-722-275/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

2kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,

3kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė ir Petras Jaržemskis,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Šiltas miestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Mototoja” pareiškimą skolininkui UAB „Šiltas miestas“ dėl skolos priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Kreditorius UAB „Mototoja“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iš skolininko UAB „Šiltas miestas“ priteisti 3 692,86 Lt skolos, 6 proc. dydžio palūkanas bei 348 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareikštų reikalavimų užtikrinimui kreditorius UAB „Mototoja” prašė areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, o jų esant nepakankamai, – ir kitą turtą. Nurodė, kad reikalavimas yra didelis, kreditorius dėl to patiria nepatogumų, sunkumų atsiskaitant su tiekėjais bei darbuotojais, skolininkas vilkina atsiskaitymą, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių sudaromos galimybės skolininkui turimą turtą paslėpti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, realaus prievolės įvykdymo kreditorius negalėtų tikėtis.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-03-25 nutartimi kreditoriaus UAB „Mototoja” prašymą patenkino. Areštavo skolininko UAB „Šiltas miestas“ pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose, o jų nesant arba esant nepakankamai, – ir kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą 3 692,86 Lt sumai. Areštavus skolininkui priklausančias lėšas, leido skolininkui iš jų atsiskaityti su kreditorium pareikšto reikalavimo ribose. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skola yra ženkli, negrąžinama ilgą laiką ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

10III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11Skolininkas UAB „Šiltas miestas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo suma (3 692,86 Lt) yra nedidelė. Skolininkas vykdo savo įstatuose numatytą ūkinę komercinę veiklą, nėra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taip pat, spręsdamas dėl areštuotino skolininko turto rūšies, teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam galimai kreditoriui palankaus teismo įsakymui įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str.). Skolininko piniginių lėšų areštas ekonominiu požiūriu yra itin varžanti subjekto ūkinę-komercinę veiklą priemonė, kurią pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar skolininko nemokumo sukėlimas, todėl sąskaitose esančios piniginės lėšos gali būti areštuojamos tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais. Pirmosios instancijos teismas visų pirma turėjo areštuoti UAB „Šiltas miestas“ kilnojamąjį turtą 3 692,86 Lt sumai, ir tik nesant šio turto ar jo nepakankant - areštuoti skolininko pinigines lėšas.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

14Remiantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškimo suma 3 692,86 Lt nėra labai didelė juridiniam asmeniui, tačiau pažymi, kad skolininkas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog priimtą teismo įsakymą galės įvykdyti iš karto po jo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad galimybė atsakovui perleisti savo turtą tretiesiems asmenims ar bandyti kitaip jį paslėpti, gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl yra pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16Teismui nusprendus, jog laikinųjų apsaugos priemonių imtis būtina, pagal CPK 145 str. 2 d. jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad jos nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principą. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą. Jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus, gali atnešti daugiausiai nuostolių, suvaržo skolininko teises ir galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą labiau, nei tai yra būtina proceso tikslams pasiekti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nustato, kad pirmiausiai areštuotinas reikalavimo vertę atitinkantis skolininko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar nepakankant – atitinkama piniginių lėšų dalis.

17Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis iš dalies pakeistina (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

Nutarė

19Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartį, jos rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip:

20„Kreditoriaus UAB „Mototoja” (įmonės kodas 110900052, buveinė Ukmergės g. 425, Vilnius, a.s. LT58 7400 0124 3222 3810, Danske Bank A/S Lietuvos filialas) reikalavimo užtikrinimui areštuoti 3 692,86 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt dviejų litų 86 centų) vertės skolininkui UAB „Šiltas miestas“ (į.k. 300567459, buv. Sodų g. 14, Skaidiškių k., Vilniaus r., kredito įstaigos rekvizitai nežinomi) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas skolininką ar trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamą skolininko piniginių lėšų dalį“.

21Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai