Byla e2-12274-863/2020
Dėl nugriauto pastato išregistravimo ir įpareigojimo pašalinti statybos atliekas, su trečiaisiais asmenimis byloje Valstybine įmone Registrų centru ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant Anetai Jankovskai, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Kristinai Sabaliauskienei, atsakovės atstovei J. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nugriauto pastato išregistravimo ir įpareigojimo pašalinti statybos atliekas, su trečiaisiais asmenimis byloje Valstybine įmone Registrų centru ir Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teismas

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Vilniaus m. k. v, pašalinant pastato, unikalus Nr. ( - ), liekanas (griuvėsius) iš jo ir sutvarkant minėtą žemės sklypą bei pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui, kad nurodytas pastatas, unikalus Nr. ( - ), daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su pastatu, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro; atsakovei per teismo nustatytą terminą nustatytų įpareigojimų neįvykdžius, leisti jam be atsakovės pašalinti pastato, unikalus Nr. ( - ), liekanas (griuvėsius) ir įgyvendinti pastato, unikalus Nr. ( - ), panaikinimo ir visų daiktinių teisių, bei juridinių faktų išregistravimo procedūrą VĮ Registrų centre, visas patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės; priteisi jo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypo, esančio ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), 726 kv. m dalį. Ją įsigijo iš I. L. 2019 m. lapkričio 5 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-10823 ir 2019 m. lapkričio 8 d. Priėmimo - perdavimo aktu Nr. 2-10934. Nurodė, jog dar iki sandorio sudarymo I. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų įvykdyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu nustatytus veiksmus, t. y. Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypą arba 2 atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo būdą tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su kitais dokumentais pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui bei įpareigoti administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Nurodė, kad po vykusių teisminių ginčų 2019 m. gegužės 22 d. buvo suformuotas žemės sklypas ir 2019 m. liepos 5 d. E. L. (paveldėtojas I. L.) atskurta nuosavybės teisė į 726/1079 dalis žemės sklypo, žemės sklypo plane pažymėta kaip „B“. Paaiškino, kad žemės sklype yra nugriauto Vilniaus miesto savivaldybei priklaususio pastato, unikalus Nr. ( - ), liekanos, griuvėsiai. Pažymėjo, kad šio pastato išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro procedūra nėra baigta, nors pastatas yra faktiškai nugriautas, o žemės sklype yra likusios tik statybinės atliekos. Nurodė, kad įsigijus žemės sklypo dalį ir pasikreipus į atsakovę, pastaroji be jokio pagrindo atsisakė išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro, nors pastatas yra nugriautas. Pažymėjo, jog žemės sklypas buvo formuojamas ir jo nuosavybės teisė buvusio savininko, perleidusio ją I. L., buvo įgyta, atkūrus nuosavybės teises ir grąžinant žemę natūra. Paaiškino, kad tarp šalių vyko teisminis ginčas, kuriame Vilniaus miesto savivaldybė įrodinėjo, jog nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį negali būti grąžinamos natūra, nes ji yra užstatyta (ne laisva) statiniais, tame tarpe ir pastatu, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje A525-838/2014 buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), todėl nuosavybės teisės tūrėtų būti atkuriamos natūra: t. y. teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog aptariamuose sklypuose esantys statiniai, yra griuvėsiai, pastatai pripažinti avarinės būklės, negalimais saugiai eksploatuoti, būtinais nugriauti, nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja realus visuomenės interesas į šiuos pastatus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju neegzistuoja konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.

5Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad reikšminga bylai aplinkybė yra tai, kad žemės sklypas, kuriame yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis ginčo pastatas jau nuo 2003 metų yra ginčo teismuose objektu, tačiau šiose bylose su ginčo pastatu susijusios aplinkybės buvo nagrinėjamos ir tiriamos tik tiek ir tik tokiame kontekste, kiek tai buvo būtina sprendimams, pagal pareiškėjo I. L. (ankstesnis sklypo savininkas) suformuotus skundo dalykus, priimti. Mano, jog į spręstinų klausimų sąrašą nebuvo įtraukti klausimai susiję su ginčo pastato atitiktimi Statybos techninių reglamentų reikalavimams ir kt. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas 2014 m. liepos 2 d. nutartį vadovavosi tuo, jog žemės sklypo grąžinimui natūra esminės reikšmės turėjo ne konkrečiai ginčo pastato (ne)atitiktis statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, kaip tai bando įrodyti ieškovas, tačiau tai, jog teismas teikė prioritetą pareiškėjo norui iki 1940 metų nacionalizacijos E. L. turėtą žemę atgauti natūra, o ne kitu ekvivalentu. Atsižvelgiant į tai, laiko, jog administracinėse bylose nebuvo konstatuoti jokie prejudiciniai faktai turintys reikšmės sprendimo šioje byloje priėmimui, šiuo pagrindu jie negali būti vertinami kaip įrodantys ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo pastato priežiūrai reikėjo/reikia nemažai lėšų, kurių ilgą laiką Vilniaus miesto savivaldybės biudžete nebuvo numatyta, o investicijų tokių pastatų priežiūrai būtų buvę galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas konkretus terminas šių pastatų eksploatavimui. Be to, nurodė, jog siekdama išsaugoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, atsisakė vykdyti ginčo pastato išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir turto likvidavimo procedūras, o įvertinusi ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus bei pateiktus įrodymus, pažymėjo neturinti pagrindo keisti 2020 m. vasario 21 d. rašte išdėstytos pozicijos, todėl pareiškė nesutinkanti su ieškovo keliamais reikalavimais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais, kadangi fizinis daikto nusidėvėjimas negali būti tapatinamas su daikto sugriuvimu. Pažymėjo, jog per visą pastato valdymo laikotarpį nebuvo pradėjusi ginčo pastato griovimo procedūrų, todėl ieškovas nepagrįstai interpretuodamas dokumentų fragmentus daro klaidingas ir tikrovės neatitinkančias išvadas. Mano, jog įpareigojimas įregistruoti ginčo pastato sugriuvimo, sunykimo ar kt. faktą ir išregistruoti statinį iš nekilnojamojo turto registro yra galimas tik konstatavus ir įrodžius ginčo pastato išnykimo faktą, tuo tarpu nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.

6Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra kilusio ginčo dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, atlaisvinimo ir pastato, unikalus Nr. ( - ), liekanų (griuvėsių) pašalinimo ir žemės sklypo sutvarkymo bei šių duomenų pateikimo Registro tvarkytojui materialinių teisinių santykių subjektu, turinčiu savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Registre pateiktų dokumentų pagrindu, prašė ieškovo reikalavimus nagrinėti ir spręsti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu vadovaujantis įstatymais.

7Trečiasis asmuo - Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos, ir ieškovo. Pažymėjo, kad Žemės sklypui naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Paaiškino, kad Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. sausio 24 d. gautas ieškovo 2020 m. sausio 23 d. prašymas „Duoti sutikimą rengti detaliojo plano korektūrą“, kuriuo prašoma išduoti sutikimą žemės sklypo detaliojo plano koregavimo dokumentui rengti. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 4 d. raštu Nr. 49SFN-613-(14.49.104) „Dėl detaliojo plano korektūros rengimo“ nurodė ieškovui, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl siekiant neapsunkinti bendraturčio galimybės naudotis nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalimi, manytina, kad rengiant detaliojo plano korektūrą bendraturčio valdoma žemės sklypo dalis galėtų (jeigu įmanoma) būti atidalinta iš bendrosios nuosavybės. Pažymėjo, kad ginčo turto (pastato) savininkė yra savivaldybė, todėl ginčo turtas, kaip viešosios nuosavybės objektas turi būti valdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kada yra įgyvendinama statytojo teisė. Taigi statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.) Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad statytojas, pageidaujantis statyti statinį, žemės sklypą turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pažymėjo, kad asmens teisę valdyti ir naudoti valstybinės žemės sklypą patvirtinantis dokumentas yra valstybinės žemės panaudos arba valstybinės žemės nuomos sutartis. Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. A51-75226/14(2.14.1.34-EK5) „Dėl žemės sklypo ( - ) perdavimo neatlygintinai naudotis“ kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių su prašymu Vilniaus miesto savivaldybei perduoti žemės sklypo, esančio ( - ), Vilniuje, dalį reikalingą savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punktą. Nagrinėjamu atveju taip pat vyko daug teisminių ginčų (susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu) į ginčo teritoriją. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakartotinai dėl Žemės sklypo dalies suteikimo panaudai nesikreipė į Vilniaus miesto skyrių. Taip pat nurodė, jog žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija 2016 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016 nurodė, „kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniams ar juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės ir pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent- fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams“. Mano, jog reikalavimas dėl statinių griovimo ar išregistravimo turėtų būti kraštutinė priemonė, taikoma tik išnaudojus visas kitas galimybes įsitikinti, kad atsakovė nevykdo ir nevykdys savo kaip savininkės pareigų ir, kad toks atsakovės elgesys pažeidžia arba kitaip pažeis ieškovo teises bei kels pavojų kitų žmonių gyvybei, o ir yra būtini siekiant apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus. Pažymėjo, kad asmeniui, teismo tvarka pripažintam praradusiu teisę į žemės sklypą, atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu. Atkreipė dėmesį, jog ieškinyje nenurodyta, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensavimo atsakovei už prarastą turtą. Taip pat pažymėjo, kad net ir tenkinus ieškovo ieškinio reikalavimus žemės sklype išliks ir kitas žemės sklypo bendraturtis Lietuvos Respublika, o šiai dienai nėra teisinių ir faktinių pagrindų numatytų teisės aktuose, leidžiančių ieškovui įsigyti likusią 353 kv. m ploto žemės sklypo dalį be aukciono. Dėl minėto prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

8Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą byloje. Išvadoje nurodė, jog pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenis pastatas, kurio unikalus Nr. ( - ), yra 69,71 kv. m bendrojo ploto ir 79 kv. m užstatyto ploto. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus Antro skirsnio 2 lentelėje pateikiamų pastatų parametrais, Pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Žemės sklypui unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), Vilniuje, kuriame registruotas Pastatas, nėra nustatyti paveldosauginiai ar aplinkosauginiai reikalavimai ar kitos ypatingosios sąlygos. Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Pažymos apie statinio nugriovimą išdavimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 18 straipsnio nuostatose. Pažymas apie statinio nugriovimą, kurių pagrindu išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro pastatai, pagal asmenų prašymus Inspekcija išduoda tik pastatų, kuriems griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Kitais atvejais šios pažymos neišduodamos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio „Statybą leidžiantys dokumentai“ 1 dalies 7 punkto nuostatomis leidimas pastato griovimui privalomas tik ypatingajam ir neypatingajam statiniui griauti. Statybos įstatymo 28 straipsnio „Statybos užbaigimas“ 4 dalyje nurodoma, jog statinių <...>, kuriems pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, <...> statinio griovimas, užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracija bei nekilnojamojo turto (statinio, pastato) kadastrinių matavimų byla, parengta matininkų, kurioje nurodoma statinio žuvimo faktas, pateikiama nekilnojamojo turto tvarkytojui, t. y. Nekilnojamojo turto registrui. Byloje nagrinėjamu atveju Pastatui išregistruoti pakanka nekilnojamo turto tvarkytojui pateikti deklaraciją apie statinio nugriovimą ir matininkų parengtą kadastrinių matavimų bylą. Teisę pateikti deklaraciją apie statinio nugriovimą, Nekilnojamojo turto tvarkytojui turi savininkas arba valdytojas, naudotojas ar paveldėtojas pateikęs atitinkamą notaro patvirtintą įgaliojimą.

9Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog paprastajam remontui atlikti nereikalingas žemės savininko sutikimas, tačiau atsakovė, kaip pastato savininkė, jokių veiksmų pastato būklei gerinti ilgą laiką neatliko, o prašymas dėl servituto nustatymo tikėtina nebuvo patenkintas, nes jau nebuvo objekto, kuriam būtina nustatyti servitutą.

10Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti.

11Bylos nagrinėjimo metu teismas ieškovo prašymu apklausė liudytoju S. M., parengusį į bylą pateiktą Eksperimentinio tyrimo aktą Nr. 19-60. Liudytojas paaiškino, jog apžiūrėjęs vietoje žemės sklypą ( - ), Vilniuje statinio laikančiųjų konstrukcijų nerasta. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju sklype yra pastato, kurio pamatų funkciją atliko mūriniai stulpeliai, ant kurių buvo tvirtinami rastai, liekanos. Tai tipinis sovietų laikų kurortinio tipo statinys, kurio pamatai neįkasami į žemę, o pamatų funkciją atlieka mūrininiai stulpeliai. Paaiškino, jog vietoje atliko kasimo darbus, buvo kasama kastuvo gylyje, jokių konstrukcijų neaptikta, todėl kasti dar giliai iki 0,5 metro gylio nebuvo jokio reikalo, nes tuo atveju jei pastatas ir turėtų cokolį, jis turėtų būti iškilęs virš žemės, nes mediniai rastai negali būti dedami ant grunto, jie tiesiog supūtų. Fiziškai neįmanoma, jog pastatui griūnant, tarp po žeme esančio cokolio ir viršutinės dalies atsirastų žemės sluoksnis be jokių laikančiųjų konstrukcijų, todėl giliau kasti nebuvo jokio reikalo. Šiuo metu sklype yra plytų, tačiau jos negali būti laikomos laikančiosiomis konstrukcijomis, nes jos nesurištos skiedinio į vieną konstrukciją, kiekviena plyta gali būti paimta atskirai.

12Ieškinys tenkintinas.

13Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas M. M. yra žemės sklypo ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ), bendraturtis; jam nuosavybės teisė priklauso 726/1079 sklypo dalys, 353/1079 sklypo dalys priklauso Lietuvos valstybei. Ieškovas žemės sklypo bendraturčiu tapo 2019 m. lapkričio 5 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2-10823 ir 2019 m. lapkričio 8 d. priėmimo –perdavimo akto Nr. 2-10934 pagrindu, kuriais nuosavybės teises į žemės sklypo dalį jam buvo perleistos iš buvusios savininkės E. L. paveldėtojo. E. L. nuosavybės teisės į 0,0726 ha ginčo žemės sklypo buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. 49S-291-(14.49.3) pagrindu, sprendime nurodant, jog nuosavybės teisės atkuriamos į 0,0726 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,1079 ha žemės sklype, esančiame ( - ), kadastro Nr. ( - ), žemės sklypo plane pažymėta indeksu B, atkuriamos žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

14Byloje taip pat nustatyta, jog adresu ( - ), Vilnius yra registruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ginčo pastatas arba pastatas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis šis pastatas, Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 2005 m. liepos 19 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 2205-01, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2847-431/2013 ir 2014 m. sausio 22 d. priėmimo - perdavimo akto pagrindu.

15Byloje nustatyta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, jog ginčo pastatas yra ieškovo nuosavybės teisėmis valdomoje žemės sklypo, plane pažymėto indeksu B, dalyje.

16Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę atlaisvinti jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį nuo pastato likučių ir išregistruoti pastatą kaip išnykusį.

17Registre įregistruotos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir įregistruotų juridinių faktų išregistravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Registro nuostatai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, kad Registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas; juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Registro nuostatų 28 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Registro nuostatų 31 punktas numato, kad kartu su prašymu įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis turi būti pateikiamas ir prašymas įregistruoti ar išregistruoti daiktines (nuosavybės ar valdymo) teises į nekilnojamąjį daiktą ar pakeisti Registro duomenis, susijusius su daiktinėmis teisėmis. Registro nuostatų 69 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų.

18Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3277-189/2013 nagrinėdamas I. L. skundą dėl ginčo pastato duomenų ištaisymo, pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, jog pastarasis nėra daiktinių teisių į ginčo pastatą turėtojas, todėl nėra tinkamas subjektas galintis prašyti keisti kadastro duomenis, ar reikalauti išregistruoti ginčo pastatą iš Nekilnojamojo turto registro; priešingu atveju susidarytų situacija, kai pareiškėjas turėtų daugiau teisių, negu teisėtas ginčo pastato savininkas.

19Iš LITEKO duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-525-838/2014 išnagrinėjo ginčą dėl galimybės formuoti bei grąžinti nuosavybės teises E. L. vardu į žemę natūra Vilniaus mieste Smilgų gatvėje (buvusi Svajonių gatvė), teritorijoje suplanuotoje Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintu detaliuoju planu, su vėlesniais detaliojo plano sprendinių pakeitimais. Teismas vertindamas ar nuosavybės teisės gali būti atkurtos natūra pasisakė, kad „(..) sklypo dalyje yra ir pastatas (griuvėsiai) adresu ( - ). Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis ankstesnėje nutarties dalyje pateiktais argumentais ir jų nekartojant, antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat tenkintinas iš dalies, įpareigojant atsakovą perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planu, prilyginamu detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuoto sklypo ( - ) dalį. Vadovaujantis Tvarkos 1061 punkto 4 dalimi, E. L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo ( - ) dalį, registruojant E. L. nuosavybės teises bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Remiantis, kaip minėta anksčiau, preliminaria bei orientacine ginčo teritorijos sklypų plotų eksplikacija, žemės sklype ( - ) E. L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 726/1079 dalis žemės sklypo“.

20Tokį savo sprendimą teisėjų kolegija grindė aplinkybėmis, jog iš pastatų (jų tarpe ir ( - )) būklės negalima spręsti, jog egzistuoja realus visuomenės interesas į šį pastatą ir jų eksploatavimui suformuotus žemės sklypus, pastatai yra avarinės būklės, būtini nugriauti. Atitinkamai šie žemės sklypai, ypač jų dalys, ant kurių nestovi minėti pastatai, neturėtų būti vertinami kaip valstybės išperkami, į kuriuos negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, formuojami sklypai šiam tikslui.

21Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog 726/1079 žemės sklypo ( - ) Vilnius dalis nepriskirtina valstybės išperkamajai žemei ir nėra užstatyta, todėl į šią žemės sklypo dalį nuosavybės teisės turi būti atkurtos natūra. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, nuosavybės teisės E. L. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo atkurtos natūra.

22Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės įgavo prejudicinio fakto galią, jų įrodinėti nereikia ir jos sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Dėl paminėto, atsakovė nebegali ginčyti šioje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, jog ginčo pastatas minėto teismo sprendimo priėmimo metu buvo sunykęs.

23Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2009 m. lapkričio 9 d. pastato pripažinimo avariniu aktas Nr. A32-967(29.2.11-UK1), 2019 m. spalio 22 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinio tyrimo aktas Nr. 19-60, 2013 m. birželio 10 d. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ statinio ekspertizės aktas Nr. 1-09/13, antstolio Ginto Badikonio 2019 m. spalio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 40/19/1096, byloja apie tai, jog pastato būklė nuo minėto teismo sprendimo priėmimo iki šiol nepasikeitė. Tą patvirtino ir liudytoju apklaustas S. M. paaiškinęs, jog apžiūrėjęs sklypą vietoje jokių pastato laikančiųjų konstrukcijų nerasta, sklype esančios pastato liekanos nėra tarpusavyje konstrukciškai surištos.

24Atsakovė į bylą pateikto S. M. atlikto ekspertinio tyrimo išvadų ir jo bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų neginčijo, ekspertizės atlikimo byloje atsisakė. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visetą ir remiantis kasacinio teismo praktika, pagal kurią statinys laikomas išnykusiu, kai nustatoma, kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančios konstrukcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017), konstatuotina, jog ginčo pastatas yra visiškai sugriuvęs, todėl laikytinas išnykusiu ir turi būti išregistruotas.

25Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, šioje byloje ieškovas turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkas ir kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeistos, o atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti ieškovo žemę.

26Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas yra teisėtas ginčo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu B, savininkas, jo teisės yra pažeidžiamos sklype esančiais išnykusio pastato griuvėsiais, dėl kurių yra ribojamos ieškovo teisės laisvai naudotis žemės sklypu. Atsakovė ieškovo žemės sklype turi įregistruotas daiktinęs teises į pastatą, kuris išnyko dėl sugriovimo, todėl neišregistruodama pastato iš viešojo registro nepagrįstai ir neteisėtai riboja ieškovo kaip savininko teises.

27Kartu pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenys apie turtą viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją, todėl statinio registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti tokio statinio savininko nuosavybės teisių (nes už tai atsakingas arba pats savininkas, arba tretieji asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) statinys išnyko), tik užtikrina, kad viešame registre nebūtų tikrovės neatitinkančių duomenų. Atitinkamai atmestini kaip nepagrįsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstyti argumentai apie tai, jog byloje turėtų būti iškeltas klausimas dėl žalos už pastato netekimą atsakovei atlyginimo.

28Įvertinus nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas ieškinys tenkintinas, įpareigojant atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pašalinant sunykusio pastato, unikalus Nr. ( - ), griuvėsius bei pateikti duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas pastatas būtų išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.

29Kadangi išnykusio pastato išregistravimą gali atlikti tik pats savininkas, valdytojas, naudotojas ar paveldėtojas, ieškovo prašymas dalyje dėl leidimo pačiam atlikti pastato išregistravimą atsakovės lėšomis, jei pastaroji neatliks teismo įpareigojimo nustatytu terminu, atmestinas.

30Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

31Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus apie byloje patirtas 75 Eur žyminio mokesčio ir 1 101,10 Eur advokatės pagalbos išlaidas už ieškinio surašymą bei už atstovavimą teismo posėdžio metu. Vertindamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu teismas visas minėtas ieškovo advokatės pagalbos išlaidas laiko protingomis, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 176,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

33Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

34ieškinį patenkinti.

35Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), pašalinant sunykusio pastato, unikalus Nr. ( - ), griuvėsius bei pateikti duomenis VĮ Registrų centrui, kad minėtas pastatas būtų išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.

36Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo M. M., asmens kodas ( - ) naudai 1 176,85 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

37Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Vilniaus... 4. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypo,... 5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė,... 6. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė byloje atsiliepimą, kuriame... 7. Trečiasis asmuo - Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės... 8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos... 9. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai. Papildomai... 10. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu palaikė Vilniaus miesto... 11. Bylos nagrinėjimo metu teismas ieškovo prašymu apklausė liudytoju S. M.,... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas M. M. yra... 14. Byloje taip pat nustatyta, jog adresu ( - ), Vilnius yra registruotas pastatas... 15. Byloje nustatyta ir tarp šalių dėl to ginčo nėra, jog ginčo pastatas yra... 16. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę... 17. Registre įregistruotos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir... 18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, jog... 19. Iš LITEKO duomenų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat... 20. Tokį savo sprendimą teisėjų kolegija grindė aplinkybėmis, jog iš... 21. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, jog 726/1079 žemės... 22. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės įgavo prejudicinio... 23. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2009 m. lapkričio 9 d. pastato... 24. Atsakovė į bylą pateikto S. M. atlikto ekspertinio tyrimo išvadų ir jo... 25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas... 26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas yra teisėtas ginčo žemės... 27. Kartu pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenys apie... 28. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas ieškinys tenkintinas,... 29. Kadangi išnykusio pastato išregistravimą gali atlikti tik pats savininkas,... 30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93... 31. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 32. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės... 33. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas... 34. ieškinį patenkinti.... 35. Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo... 36. Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo M. M., asmens... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...