Byla 2A-16-123/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovui K. J., jo atstovams A. J., advokatei V. P., atsakovams A. U. ir J. U., jų atstovui advokatui A. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Ž. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams A. U., J. U., valstybės įmonės „Valstybinis žemėtvarkos institutas“ Klaipėdos filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų patikslinimo ir įpareigojimo parengti naują sklypo planą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4ieškovas K. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir VĮ „Valstybinės žemėtvarkos instituto“ Klaipėdos filialą patikslinti jam, K. J., priklausančių 1,8 ha ir 0,20 ha žemės sklypų, esančių ( - ), ribas pagal faktiškai naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą ir parengti naujus sklypų planus bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 1996-11-30 jam suteikta asmeninio ūkio žemė buvo suformuota į du sklypus – 0,20 ha namų valdos sklypą ir 1,80 ha sklypą ariamos žemės, 2001-02-15 ieškovas abu sklypus nupirko iš valstybės. Faktiškai abu sklypai sudaro vieningą 2 ha dydžio žemės sklypą, kuriuo jis iki šiol naudojasi. Atsakovai J. U. ir A. U. 2007 metais įsigijo 7,14 ha sklypą šalia ieškovo. A. U. ėmus reikšti pretenzijas dėl naudojimosi jo žemės sklypu, ieškovas išsiaiškino, kad iš tikrųjų dalis jo dirbamos žemės įeina į atsakovų nupirktą žemę, ir kad jo sklypo ir atsakovų sklypo ribos neatitinka planuose nurodytų ribų. Žemėtvarkininkai ir matininkai padarė esminius ieškovo asmeninio ūkio žemės naudojimo techninio įforminimo pažeidimus. 1996-11-30 buvo sudarytas klaidingas jo asmeninio ūkio planas, jis buvo įtrauktas į žemėtvarkos projektą, kurio pagrindu ieškovas nupirko iš valstybės 2 ha dydžio sklypą.

5Skuodo rajono apylinkės teismas 2009-11-26 sprendimu ieškinį atmetė. K. J. faktiškai naudojasi 1,96 ha sklypu Nr. 1, 1996–2001 metais K. J. buvo suprojektuotas 2,16 ha sklypas Nr. 2, kurį jis 2001 metais nupirko, o 1995 metais K. J. buvo suprojektuotas 1,74 ha sklypas Nr. 3, kuris yra suderintas su dabartinio gretimo 7,14 ha sklypo, priklausančio U., ribomis. Šio 7,14 ha sklypo ribos (o tuo pačiu ir 1,74 ha K. J. sklypo ribos) buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 1998 metais. Projektuojant sklypą sklypas vietovėje nebuvo paženklintas riboženkliais, ir nebuvo surašytas Žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas. K. J. 1996 ir 2001 metais pasirašė ant neteisingai suformuoto ir suprojektuoto sklypo Nr. 2 ribų ir nupirko iš valstybės 0,20 ha ir 1,80 ha sklypus pagal tą neteisingą planą, kuris buvo įtrauktas į projektą. Atsakovai J. U. ir A. U. yra sąžiningi 7,14 ha žemės sklypo įgijėjai. Matuodami ir projektuodami 1996 metais K. J. asmeninio ūkio sklypą matininkas J. I. ir žemėtvarkininkė J. J. negalėjo suprojektuoti 2,16 ha sklypo, o toje vietoje galėjo suprojektuoti tik 1,68 ha sklypą. Teismas atmetė ieškovo prašymą patikslinti jo sklypo ribas pagal faktiškai naudojamo 1,96 ha sklypo Nr. 1 ribas ir tuo pačiu patikslinti atsakovų U. 7,14 ha sklypo ribas, nes 1,96 ha sklypo Nr. 1 ribos niekada ir niekur oficialiai nebuvo užfiksuotos, nebuvo suderintos su gretimų sklypų savininkais. Šiuo atveju būtų pažeistos atsakovų U. teisės turėti ir naudotis teisėtai įsigytu 7,14 ha sklypu, žymiai sumažėtų ariamos žemės plotas U. sklype. Teismas nustatė, kad K. J. padėtis pablogėjo po to, kai paaiškėjo, kad jis nupirko ne tą sklypą, kuriuo naudojosi. Jam ateityje teks naudotis arba 2,16 ha sklypu Nr. 2 arba 1,74 ha sklypu Nr. 3, atsižvelgiant į susitarimą su atsakovais U.

6Apeliaciniu skundu ieškovas K. J. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. 1996-11-30 buvo atliktas asmeninio ūkio žemės paženklinimas be riboženklių, nebuvo surašytas asmeninio ūkio žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas. Asmeninio ūkio žemės sklypų matavimo darbus privalėjo organizuoti apylinkių agrarinės reformos tarnybos vadovai, pavesdami juos atlikti žemėtvarkininkams. Liudytojas J. I., dirbęs žemėtvarkininku, patvirtino, kad matuojant asmeninio ūkio žemę riboženkliais nebuvo žymimas sklypas ir parengė netikslų sklypo abrisą. Pagal šį abrisą žemėtvarkininkė J. J. parengė ieškovo asmeninio ūkio žemės planą ir plano duomenys buvo įbraižyti į suvestinį asmeninio ūkio žemės planą, o vėliau – į žemėtvarkos projektą. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad ieškovas neįrodė, jog buvo suklaidintas matininkų, žemėtvarkininkų. Brėžinyje, plane ir asmeninio ūkio suvestiniame plane pažymėtos nurodytų sklypų ribos neatitinka faktiškai ieškovo naudojamo asmeninio ūkio žemės sklypo ribų. 1,80 ha sklypas Nr. 91¹ ribojasi su lauko keliuku, dalis sklypo yra už kelio, 0,34 ha užima krūmai ir pelkė, 0,25 ha – miškas, todėl tai neatitinka asmeninio ūkio žemės paskirties. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendžiant bylą būtina vadovautis tiksliu A. P. žemės sklypo planu. A. P. 1998 m. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, grąžinant natūra 7,14 ha sklypą, kurį nupirko J. ir A. U. Ieškovui suteiktas ir naudojamas 2 ha žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl jis negalėjo būti grąžintas natūra A. P. Teismas nesirėmė byloje esančios 2007-05-25 žemės sklypų ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties 6 p. nustatančiu, kad žemės sklypo ploto pasikeitimo atlikus kadastrinius matavimus pasekmių riziką prisiima pirkėjai, t. y. atsakovai.

7Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. U. ir J. U. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimą palikti nepakeistą. 1995 m. A. P. buvo suprojektuotas atkuriamos žemės nuosavybės sklypo planas, 1998-01-22 Klaipėdos apskrities viršininko administracija atstatė A. P. nuosavybės teisę į 7,14 ha žemės sklypą. K. J. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas surašytas 1996 m., o žemės sklypo ribos vietovėje paženklintos 2001 m. A. P. žemė buvo grąžinta jau 1998 m. Ieškovo žemės sklypas yra suprojektuotas, todėl ginčo dėl jo ir atsakovų sklypo ribų nėra.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Byloje kilo ginčas dėl ieškovui K. J. priklausančių žemės sklypų ribų tikslinimo (korekcijos) pagal faktiškai ieškovo naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą.

10Bylos duomenimis nustatyta, kad Skuodo rajono valdyba 1992-11-11 ir 1994-12-23 potvarkiais nusprendė parduoti K. J. jo naudojamą 0,50 ha namų valdos sklypą ir 1,50 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (b. l. 7, 10, 12, 13). 1996-11-30 K. J. suteikta asmeninio ūkio žemė buvo suformuota į du sklypus, išmatuota ir paženklinta vietovėje, surašytas paženklinimo aktas, nubraižytas brėžinys (b. l. 29), pagal kurį sklypas Nr. 91 – tai 0,20 ha namų valdos sklypas ir sklypas Nr. 911 – tai 1,80 ha sklypas ariamos žemės, viso sklypo plotas sudaro 2 ha. 2001-02-15 K. J. sudarė dvi sutartis dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1999-09-30 įsakymu Nr. 1985 patvirtintą Barstyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pagal tas sutartis ieškovas nupirko du sklypus – 1,80 ha ir 0,20 ha ploto, esančius ( - ) (b. l. 30, 31). Įgytą nekilnojamąjį turtą ieškovas 2001-03-30 įregistravo VĮ Registrų centro Mažeikių filiale (b. l. 17–20). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1998-01-22 sprendimu A. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 6,04 ha žemės ir 1,10 ha miško, iš viso 7,14 ha sklypą ( - ), o į 1,64 ha sklypą nuspręsta atkurti nuosavybės teises vėliau ekvivalentine natūra (b. l. 28). A. P. vardu nuosavybės teisės į 7,14 ha sklypą 1998-04-16 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b. l. 25). B. P. 2007-05-25 pirkimo–pardavimo sutartimi paveldėtus pastatus – 0,04 ha namų valdos žemės sklypą, esančius ( - ) bei 7,14 ha žemės sklypą ( - ) pardavė atsakovams J. U. ir A. U. (b. l. 32). J. ir A. U. nuosavybės teises į šį sklypą 2007-06-01 įregistravo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 25). Byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovas nupirko ne tą sklypą, kuriuo naudojosi ir prašo patikslinti žemės sklypų ribas pagal faktiškai ieškovo naudojamą asmeninio ūkio žemės plotą.

11Pagal CK 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus. Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

12Nustatyta, kad A. P. vardu nuosavybės teisės į 7,14 ha sklypą 1998-04-16 buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (b. l. 25), ieškovas K. J. dvi sutartis dėl valstybinės žemės, iš viso 2 ha, pirkimo–pardavimo sudarė 2001-02-15 ir įregistravo 2001-03-30, t. y. vėliau nei A. P., iš kurio vėliau sklypą įsigijo atsakovai. Keičiant žemės sklypo ribos išdėstymą negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose, todėl konstatuotina, kad patenkinus ieškovo ieškinį atsakovams priklausančio žemės sklypo plotas pasikeistų (sumažėtų). Pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo faktiškai naudojamo 1,96 ha sklypo Nr. 1 ribos niekada ir niekur oficialiai nebuvo užfiksuotos, nebuvo suderintos su gretimų sklypų savininkais. Ieškovo ieškinio patenkinimas iš esmės reikštų atsakovams priklausančio žemės sklypo dalies paėmimą.

13Tiek ieškovo, tiek atsakovų nuosavybės teise įgytų žemės sklypų dydis yra nenuginčytas ir teismo nepanaikintas įstatymo pagrindu, todėl turi būti vadovaujamasi tuo, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose (ieškovo – 2 ha, atsakovų – 7,14 ha). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas civilinėje byloje dėl žemės sklypo ribos nustatymo ex officio patikrina, ar žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis dėl žemės sklypo dydžio (viso ar jo dalies) yra galiojanti, t. y. ar ji nėra niekinė. Teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo negali būti grindžiamas niekiniais sandoriais, nes jie nesukuria civilinių teisių ir pareigų (CK 1.78 str. 1, 3, 5 d.). Sprendžiant, ar sandoris dėl žemės sklypo įgijimo nebuvo niekinis visiškai ar iš dalies, pavyzdžiui, dėl to, kad realiai neegzistavo ir objektyviai negalėjo būti suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, kurį asmuo pirko, tai sandoris gali būti laikomas niekiniu visiškai ar iš dalies dėl sandorio absoliutaus negalimumo, t. y. nesant objekto ar jo dalies. Turi būti nustatyta, kad objekto negalimumas yra objektyvus ir absoliutus, pvz., kad gretimybėse apskritai nebuvo žemės ploto, iš kurio galėjo būti suformuotas parduoti žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 1996 metais matuodami ir projektuodami K. J. asmeninio ūkio sklypą matininkas J. I. ir žemėtvarkininkė J. J. negalėjo suprojektuoti K. J. 2,16 ha sklypo Nr. 2, o toje vietoje galėjo suprojektuoti tik 1,68 ha sklypą, be to, matininkas neteisingai nurodė ne faktiškai K. J. naudojamo 1,96 ha sklypo Nr. 1 ribas, o nubraižė 2,16 ha sklypą Nr. 2.

14Apeliacinio skundo pagrindu ieškovas taip pat laiko aplinkybę, kad 2007-05-25 atsakovų ir buvusio žemės sklypo savininko sudarytos žemės sklypų ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties 6 p. nustato, jog žemės sklypo ploto pasikeitimo atlikus kadastrinius matavimus pasekmių riziką prisiima pirkėjai, t. y. atsakovai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.1 str., 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.), todėl išskyrus nedideles išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, asmenų pasikeitimas prievolėje) turi teisinės įtakos tik jos šalims. Tai – sutarties uždarumo principas, šiuo atveju reiškiantis, kad jei šalis įsipareigoja nereikšti pretenzijų, tai pareiškusi pretenzijas ji bus atsakinga tik prieš kitą sutarties šalį, bet ne trečiąjį asmenį, šiuo atveju ieškovą K. J.

15Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (CK

161.5 str. 4 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai