Byla e2S-1594-432/2019
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys SIA ,,B2Kapital“ (į. k. 401036451), UAB ,,Gelvora“ (į. k. 125164834), UAB ,,Conlex“ (į. k. 302538171), UAB ,,Viršuliškių būstas“ (į. k. 121446576), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (į. k. 191630223)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) O. Z., atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-09 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. Z. (a. k. ( - ) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotieji asmenys SIA ,,B2Kapital“ (į. k. 401036451), UAB ,,Gelvora“ (į. k. 125164834), UAB ,,Conlex“ (į. k. 302538171), UAB ,,Viršuliškių būstas“ (į. k. 121446576), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (į. k. 191630223).

2Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Pareiškėjas O. Z. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-09 nutartimi nepatenkino pareiškėjo O. Z. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

62. 2019-08-09 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė nepatenkinti pareiškėjo O. Z. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 3. Pirmosios instancijos teismas 2019-08-09 nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau-FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi, teismas privalo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo pagrindu, jei nustato esant tris sąlygas: 1) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikęs asmuo yra nubaustas už įvardytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; 2) pareiškėjo teistumas nėra išnykęs; 3) pareiškėjas tapo nemokus dėl padarytų nusikalstamų veikų, t. y. yra priežastinis nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo ir nemokumo situacijos ryšys. 4. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju visos šios trys sąlygos yra. Pareiškėjas yra nubaustas už BK 222 straipsnyje nurodytą nusikaltimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-318/2015, pareiškėjas O. Z. pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 50 MGL (1 883 Eur) bauda. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-02-22 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-165/2018, iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino nuosprendyje nurodytų nuteistųjų, taip pat ir O. Z. nusikalstamų veikų kvalifikavime nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį ir jų atsakomybę sunkinančia pripažintą aplinkybę, kad veikė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pripažįstant, kad jų nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, kurių pavardės nurodytos nuosprendyje, ir nusprendė laikyti šią aplinkybę jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat iš nuosprendžio pašalintos aplinkybės, kad dėl nuosprendyje nurodytų nuteistųjų ir O. Z. bendrų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-02-28 UAB „Balta Viva“ buhalterinėje apskaitoje, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mačiau kaip 101 135, 74 € pajamų, gautų iš teisėtos ir neteisėtos UAB „Balta Viva“ veiklos, ir darbo užmokesčio; nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 bendrovėje „Mogaila“, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mažiau kaip 383 278 Lt (108 638,89 €) pajamų, iš jų iš ne mažiau kaip 219 078 Lt (63 449,37 €) iš teisėtos veiklos gautų pajamų ir darbo užmokesčio. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad: dėl nuosprendyje nurodytų nuteistųjų ir O. Z. bendrų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2010-02-28 UAB „Mogaila“ buhalterinėje apskaitoje, nuslepiant ar neapskaitant buhalterinės apskaitos registruose, buvo neapskaityta ne mažiau kaip 26 332, 75 € pajamų, gautų iš teisėtos ir neteisėtos UAB ,,Mogaila“ veiklos, ir darbo užmokesčio. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat panaikino nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš O. Z. konfiskuota 1 601,84 eurų. 5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo teistumas nėra išnykęs. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas 2018-02-22 Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas jam skirtą baudą sumokėjo 2018-04-11. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuteistas už apysunkį tyčinį nusikaltimą, įvertinus baudos sumokėjimo laiką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo teistumas nėra išnykęs, nes nuo bausmės atlikimo (baudos sumokėjimo) nėra praėję treji metai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto (a) papunktis, 97 straipsnio 5 dalis). 6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra priežastinis pareiškėjo nusikalstamos veikos ir jo nemokumo ryšys. Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010- 2011 metų laikotarpiu, kurį jis įvardija kaip lemtingą nemokumui susidaryti, dirbo ir gavo pajamas keliose bendrovėse: UAB ,,Alsunga“, UAB ,,Cinemark“, UAB ,,Technicplus“, UAB ,,Bilan“, UAB ,,Balta Viva“. Šiose bendrovėse pareiškėjas dirbo buhalteriu, finansininku. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu iškelta 2011 m. Vilniaus apygardos teismo 2015-07-27 nuosprendyje nustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas UAB „Balta Viva“ ir UAB „Mogaila“ vyr. buhalteriu, laikotarpiu nuo 2008 m. pradžios iki 2010-02-18 sutiko ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Balta Viva“ ir UAB „Mogaila“ buhalterinę apskaitą. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas darbą šiose įmonėse prarado dėl nusikalstamos veikos- pradėjus tyrimą įmonės nustojo veikusios. Pareiškėjas kitose bendrovėse taip pat nustojo dirbti 2012 m. pradžioje, o nuo 2015 m. rugpjūčio, t. y. po nuosprendžio priėmimo, pradėjo dirbti UAB ,,Global Commerce“ ir kt. 7. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas nurodė, kad pareiškėjo darbo buhalteriu pabaiga sutampa su baudžiamojo proceso laikotarpiu, o po to pareiškėjas ėmėsi darbo visai kitokiose pareigose (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju), reikalaujančiose kitokių įgūdžių ir persikvalifikavimo. Būtinybę keisti darbo pobūdį, nes po baudžiamojo proceso nebepavyko toliau dirbti buhalteriu, iš esmės patvirtino ir pareiškėjo atstovas, teismo posėdyje nurodęs, kad buhalterio pareigos yra glaudžiai susijusios su bendrovės, kurioje jis dirba, valdymo organų pasitikėjimu šiuo asmeniu. Remdamasis šiais teiginiais, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime galėjo būti suprantama priežastis kitų įmonių vadovams prarasti pasitikėjimą ir priimti sprendimus dėl pareiškėjo, ėjusio buhalterio pareigas, atleidimo (CPK 185 straipsnis).

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą esmė.

88. Pareiškėjas O. Z. pateikė atskirąjį skundą dėl 2019-08-09 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti apskųstąją nutartį ir priimti naują nutartį- pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti. 9. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatas, dėl ko nemokiam asmeniui buvo nepagrįstai atsisakyta iškelti bankroto bylą. 10. Apeliantas teigia, kad jo padarytas nusikaltimas tiesiogiai jokių neigiamų padarinių pareiškėjo mokumui nesukėlė- pareiškėjas buvo nubaustas 50 MGL (1 883 €) bauda, kurią sumokėjo iki pareiškimo dėl bankroto bylos padavimo teismui- 2018-04-11, žalos atlyginimo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai iš pareiškėjo nepriteisė. Taigi dėl padaryto nusikaltimo pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai nepadidėjo, tai yra tiesioginio priežastinio ryšio tarp pareiškėjo padaryto nusikaltimo ir jo nemokumo nėra. 11. Nurodo, kad UAB „Mogaila“ dirbo nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. birželio 30 d., tai yra apelianto darbo santykiai šioje įmonėje baigėsi iki kredito gavimo (2009-11-27), baudžiamos bylos iškėlimo (2010 m. pradžioje) bei įtarimų baudžiamojoje byloje pareiškėjui pranešimo (2011 m. pavasarį). Tarp pareiškėjo darbo santykių su šia įmone nutraukimo ir pareiškėjo nemokumo būklės nėra priežastinio ryšio. Dėl to ir teismo išvada, jog pareiškėjo darbo šioje įmonėje praradimas siejamas su pareiškėjo padarytu nusikaltimu ir, atitinkamai, su nemokumo būklės atsiradimu, yra neteisinga. 12. Taip pat ir kitų pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų įmonių- UAB ,,Alsunga“, UAB ,,Cinemark“, UAB ,,Technicplus“ bei pareiškėjo darbo santykiai nutruko ne dėl pareiškėjui iškeltos baudžiamosios bylos. Pareiškėjas (apeliantas) nurodo, kad teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog darbo santykiai su šiomis įmonėmis buvo nutraukti dėl to, kad vienoje iš jų pasikeitė akcininkai ir direktoriai, kurie atsivedė savo buhalterį, kita įmonė sudarė sutartį su buhalterinę apskaitą tvarkančia bendrove, dėl to pareiškėją paprašė išeiti iš darbo savo noru. Dėl šių priežasčių, įvertinus, jog buhalterio ir įmonės vadovo bei akcininkų santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu (pirmosios instancijos teismas kažkodėl šį teiginį susiejo ir su baudžiamosios bylos pareiškėjui iškėlimu), pareiškėjas nutraukė darbo santykius su šiomis įmonėmis savo iniciatyva. O su UAB ,,Cinemark“, kaip matyti iš išrašo, pareiškėjo darbo santykiai tęsėsi nuo 1998-03-16 iki 2014-02-03 d. Pareiškėjui dirbant šioje įmonėje, darbo užmokestis buvo mokamas tik darbo pradžioje, nes ji turėjo specifinę veiklos sritį - Lietuviškų kino filmų gamybą. Visas pajamas ši įmonė gaudavo iš Kultūros ministerijos finansavimo, nesant finansavimo pareiškėjui nebuvo mokamas ir darbo užmokestis. Tai patvirtina išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas atlyginimą gavo tik 2009 metais, tai yra iki baudžiamosios bylos iškėlimo. Kitais laikotarpiais- 2010- 2014 metais pareiškėjui buvo nedraudiminiai laikotarpiai ir atlyginimo jis negaudavo. Ši aplinkybė buvo darbo santykių su paminėta įmone nutraukimo priežastis. Taigi tik vienoje iš visų pirmosios instancijos teismo įvardytų pareiškėjo darboviečių- darbo santykių su UAB „Bilan“ nutraukimą galima susieti su baudžiamosios bylos iškėlimu, tai yra su pareiškėjo padarytomis nusikalstamomis veikomis. 13. Pažymi, jog kaip matyti iš bylos medžiagos nuo nemokumą, teismo nuomone, sukėlusių nesąžiningų veiksmų atlikimo praėjo daugiau kaip 8-eri metai, tad pirmosios instancijos teismas vertinti pareiškėjo darbo santykių pasibaigimo nesąžiningumo neturėjo teisinio pagrindo. 14. Apelianto manymu, pareiškėją pripažinti nesąžiningu būtu galimą tik įrodžius, kad jis sąmoningai ir kryptingai siekė prarasti darbą ir tokių būdu tyčia apsunkinti atsiskaitymą su kreditoriais. Tačiau byloje nėra nė vieno šį teiginį patvirtinančio įrodymo, priešingai iš bylos medžiagos matyti, kad kredito gavimas/grąžinimas ir baudžiamosios bylos iškėlimas dėl padaryto nusikaltimo yra du tarpusavyje nesusiję, tik laike sutampantys veiksmai, o vienintelis atvejis, kai darbo praradimui netiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo padarytas nusikaltimas, šios išvados pakeisti negali. Pažymi, kad pareiškėjas sugebėjo grįžti į darbo rinką, 2014 - 2015 metais įgijo teisę vairuoti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemones bei pradėjo dirbti vairuotoju. Jo gaunamos pajamos iš šio darbo ženkliai viršija darbo užmokestį, kurį pareiškėjas gaudavo, dirbdamas buhalteriu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veiksmuose tiesioginės tyčios išvengti atsiskaitymo su kreditoriais nėra.

9IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

1015. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau- CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 16. Šalių ginčas vyksta dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatų taikymo. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai neiškėlė jam bankroto bylos. Apeliantas tvirtina, kad teismas neteisingai konstatavo, esant priežastiniam ryšiui tarp pareiškėjo padaryto nusikalstamos veikos ir nemokumo būklės atsiradimo. 17. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis- sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, fizinio asmens nemokumas- tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. 18. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisako dėl laikotarpio, kuris turi reikšmės, sprendžiant fizinio asmens bankroto bylą bei vertinant bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte. įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus trejiems metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394-415/2015). 19. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2019 07 11, todėl pareiškėjo sąžiningumas turėjo būti vertinamas už laikotarpį nuo 2016 07 11 iki 2019 07 11. 20. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte išvardytos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, kurias padaręs asmuo neišnykus teistumui negali bankrutuoti, jei dėl to jis tapo nemokus. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos kaip pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą tiesiogiai nėra susietos su tuo, kad šiomis nusikalstamomis veikomis būtų padaryta žala kreditoriams. Tačiau FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto išlyga „<…> jei dėl to jis tapo nemokus“ suponuoja, kad turi egzistuoti atitinkamų nusikalstamų veikų ir asmens nemokumo priežastinis ryšys. Kadangi asmens nemokumas yra jo ekonominė būklė, asmuo gali tapti nemokus tik tada, kai atsiranda kreditorių reikalavimų, kurių jis negali padengti. Vadinasi, aiškinant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą, pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą paprastai yra tada, kai asmuo padarė atitinkamas nusikalstamas veikas ir dėl šių veikų atsirado kreditorių reikalavimų, lėmusių asmens nemokumą arba reikšmingai prie jo prisidėjusių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016). 21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad baudžiamoji byla pareiškėjo atžvilgiu iškelta 2011 m. Vilniaus apygardos teismo 2015 07 27 nuosprendyje nustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas UAB „Balta Viva“ ir UAB „Mogaila“ vyr. buhalteriu, laikotarpiu nuo 2008 metų pradžios iki 2010 02 18 sutiko ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Balta Viva“ ir UAB „Mogaila“ buhalterinę apskaitą. Pareiškėjas darbą šiose įmonėse prarado dėl nusikalstamos veikos- pradėjus tyrimą įmonės nustojo veikusios. Iš išrašo duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas kitose bendrovėse taip pat nustojo dirbti 2012 m. pradžioje, o nuo 2015 m. rugpjūčio, t. y. po nuosprendžio priėmimo, pradėjo dirbti UAB ,,Global Commerce“ ir kt. 22. Vertinant 2019 07 10 išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apimantį laikotarpį nuo 2009 01 01 iki 2019 07 10, pastebėtina, kad UAB „Balta Viva“ ir UAB „Mogaila“ darbo užmokestis nebuvo žymiai didesnis, nei kitose darbovietėse, kuriose tuo pačiu metu dirbo pareiškėjas. UAB „Mogaila“ 2009 01 01- 2009 03 31 gauta 2 400 Lt (695,09 €), 2009 04 01- 2009 06 30 gauta 3 037,97 Lt (879,86 €), o UAB „Balta Viva“ 2010 05 27- 2010 05 31 gauta 14,55 Lt (4,21 €), 2010 06 01- 2010 06 30 gauta 101,85 Lt (29,50 €), 2010 07 01- 2010 07 31 gauta 101,85 Lt (29,50 €), 2010 08 01- 2010-08 31 gauta 0 Lt, 2010 09 01- 2010 09 30 gauta 0 Lt, 2010 10 01- 2010 10 31 gauta 0 Lt, 2010 11 01- 2010 11 23 gauta 331,26 Lt (95,94 €). Palyginus su kitomis darbovietėmis tuo pačiu laikotarpiu pvz. UAB „Cinemark“ 2009 01 01- 2009 03 31 gauta 6 000 Lt (1 737,72 €), 2009 04 01- 2009 06 30 gauta 9 000 Lt (2 606,58 €), 2009 07 01- 2009 09 30 gauta 7 909 Lt (2 290,60 €), 2009 10 01- 2009 12 31 gauta 4 571 Lt (1 323,85 €), UAB „Zorvidas“ 2009 04 01- 2009 06 30 gauta 1 206,35 Lt (349,38 €), 2009 07 01- 2009 08 07 gauta 3 080,80 Lt (892,26 €), taip pat tuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo ir keliose kitose darbovietėse iš kurių kas mėnesį gaudavo nedideles, tačiau pastovias pajamas. Darytina išvada, kad darbinės veiklos nutrūkimas įmonėse UAB „Balta Viva“ ir UAB „Mogaila“, kuriose pareiškėjas apgaulingai tvarkė buhalteriją, vertinant gautas pajamas minėtose ir kitose bendrovėse, negalėjo lemti pareiškėjo nemokumo. 23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbą pareiškėjas prarado iš esmės dėl nusikalstamos veikos ir tai lėmė jo sunkumus, atsiskaitant su kreditoriais bei sukėlė nemokumo būklę. Nustatė, kad pareiškėjas nemokus tapo dėl padarytų nusikalstamų veikų, t. y. konstatavo priežastinį nusikaltimo, dėl kurio jis pripažintas kaltu ir nemokumo ryšį. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad UAB ,,Alsunga“, UAB ,,Cinemark“, UAB ,,Technicplus“ bei pareiškėjo darbo santykiai nutrūko ne dėl pareiškėjui iškeltos baudžiamosios bylos. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, jog darbo santykiai su šiomis įmonėmis buvo nutraukti dėl to, kad vienoje iš jų pasikeitė akcininkai ir direktoriai, kurie ir atsivedė savo buhalterį, kita įmonė sudarė sutartį su buhalterinę apskaitą tvarkančią bendrovę, dėl ko pareiškėjo paprašė išeiti iš darbo savo noru. Dėl šių priežasčių, įvertinus, jog buhalterio ir įmonės vadovo bei akcininkų santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu (pirmosios instancijos teismas šį teiginį susiejo ir su baudžiamosios bylos pareiškėjui iškėlimu), pareiškėjas nutraukė darbo santykius su šiomis įmonėmis savo iniciatyva. Apeliantas paaiškino, kad su UAB ,,Cinemark“, kaip matyti iš išrašo, pareiškėjo darbo santykiai tęsiasi nuo 1998 m. kovo 16 d. iki 2014 m. vasario 3 d. Šioje įmonėje pareiškėjui atlyginimas buvo mokamas tik darbo pradžioje, nes ji turėjo specifinę veiklos sritį - Lietuviškų kino filmų gamybą. Visas pajamas ši įmonė gaudavo iš Kultūros ministerijos finansavimo, nesant finansavimo pareiškėjui nebuvo mokamas ir darbo užmokestis. Tai patvirtina išrašo duomenys, kad pareiškėjas atlyginimą gavo tik 2009 metais, tai yra iki baudžiamosios bylos iškėlimo. Kitais laikotarpiais - 2010 - 2014 metais pareiškėjas buvo nedraudiminiame laikotarpyje ir atlyginimo negaudavo, o tai ir buvo darbo santykių su šia įmone nutraukimo priežastis. 24. Byloje nėra duomenų, kokia veikla užsiėmė UAB „Zorvidas“ ir dėl kokių priežasčių nutrūko bendrovės ir pareiškėjo darbiniai santykiai. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asmens nesąžiningumo, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie atleidimus iš bendrovių 2010 m., tad išanalizavęs bylos duomenis, konstatavo, kad „darbą pareiškėjas prarado iš esmės dėl nusikalstamos veikos“. Pažymėtina, kad teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymų vertinimu, o sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas prielaidomis (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Tokias išvadas teismas galėtų daryti, tik gavęs iš darboviečių pareiškėjo atleidimo įsakymus ir išsamiai išanalizavęs atleidimo priežastis. 25. Vertinant pareiškėjo veiksmus bei dedamas pastangas, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, pastebėtina, kad pareiškėjas buvo nubaustas 50 MGL (1 883 €) bauda, kurią sumokėjo iki pareiškimo dėl bankroto bylos padavimo teismui- 2018 m. balandžio 11 d., žalos atlyginimo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai iš pareiškėjo nepriteisė. Pareiškėjas persikvalifikavo ir nuo 2015 m. rugpjūčio pradėjo dirbti UAB ,,Global Commerce“, gaunamos pajamos yra apie 1 312 €. 26. Pagal nutartyje aprašytas aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių apelianto pareikštam prašymui išspręsti. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte reikalaujama, jog egzistuotų padarytos nusikalstamos veikos ir jo nemokumo priežastinis ryšys, t. y. kai asmuo padarė atitinkamas nusikalstamas veikas ir dėl šių veikų atsirado kreditorių reikalavimų, lėmusių asmens nemokumą arba reikšmingai prie jo prisidėjusių. Pagal byloje pateiktus įrodymus priežastinio ryšio tarp padarytų nusikalstamų veikų ir nemokumo atsiradimo klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo 2019 08 09 nutartis panaikintina ir O. Z. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336- 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Apelianto (pareiškėjo) O. Z., atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

13Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-09 nutartį ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai