Byla 2A-81-653/2015

Dėl 2013-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Kupola“ apeliacinį skundą dėl 2013-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo

2UAB „Kupola“ ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovas UAB „Kupola“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo

6VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ 34 295 Lt skolos, 1 234 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2011-03-08 pasirašė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 55/10, pagal kurią atsakovas įsipareigojo su ieškovu (projektuotoju) atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovas su atsakovu 2011-06-06 pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. l ir 2011-06-06 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra, serija ARCH Nr. 90076 34 295 Lt sumai už techninio projekto dalių atlikimą, t. y. l etapą.

7Atsakovas VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Projektavimo darbų rangos sutartimi Nr. 55/10 šalys susitarė, kad techninis projektas turėjo būti atliktas vėliausiai iki 2011-04-08, o techninio projekto ekspertizė iki 2011-04-26, tačiau techninio projekto dalys (vidaus inžineriniai tinklai ir lauko tinklai) atsakovui buvo perduotos tik 2011-06-06, terminą praleidus 59 dienas, o bendrosios ekspertizės tarpinis aktas Nr. 11/101-1 buvo surašytas tik 2011-06-15, vėluojant 50 dienų. Ieškovas ne tik vėlavo atlikti darbus pagal minėtos sutarties darbų atlikimo grafiką, bet ir atliko darbus nekokybiškai, todėl techninis projektas nebuvo patvirtintas ir mokyklos, esančios Geležinio Vilko g. 23, Vilniuje, rekonstrukcijai/statybai statybos leidimas nebuvo gautas. Nurodė, kad 2011-07-22 sutartys buvo nutrauktos, kadangi ieškovas vėlavo atlikti projektavimo darbus. Atsakovas turėjo samdyti kitus projektuotojus ir sumokėti 72 019,20 Lt sumą.

8Atsakovas pateikė priešieškinį dėl nuostolių priteisimo: prašė iš UAB „Kupola“ priteisti

910 133,30 Lt nuostolių, 44 649 Lt sumą, sumokėtą pagal Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 55, sudarytą 2010-11-16, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovui už darbą sumokėjo

1044 649 Lt sumą, tačiau darbo rezultatai buvo nekokybiški ir jais nebuvo galima naudotis. Nurodė, kad samdant kitus projektuotojus darbų apimtis atitiko Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 55 ir Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 55/10 darbų apimtį, tačiau kaina skyrėsi: sutarčių su

11UAB „JP Architektūra” kaina buvo didesnė nei sutarčių su ieškovu kaina, todėl atsakovas patyrė papildomus nuostolius. Taip pat ieškovas buvo priverstas samdyti dar vienus ekspertus ir papildomai jiems sumokėti 6 050 Lt už dar vieną techninio projekto ekspertizę, todėl atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos dėl ieškovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų privalo atlyginti atsakovui.

12Ieškovas UAB „Kupola“ prašė atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovo prašomos grąžinti pinigų sumos yra sumokėtos už kitus iki tol atliktus darbų etapus, t. y. 14 883 Lt sumokėta už priešprojektinius darbus, 29 766 Lt sumokėta už architektūrinės koncepcijos parengimą. Pažymėjo, jog šių etapų darbai ieškovo buvo atlikti tinkamai, 2010-12-21 ir 2011-01-07 Darbų priėmimo perdavimo aktų pagrindu atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurias jis apmokėjo. Atsakovas, po šių etapų užbaigimo jokių pretenzijų ieškovui neturėjo, todėl projektavimo darbai buvo tęsiami toliau. Nurodė, kad priešieškinyje nėra nurodyta jokių šių etapų darbų trūkumų, o reikalavimas priteisti sumokėtus pinigus iš esmės motyvuojamas tik atliktos ekspertizės rezultatais. Pagal Sutartį Nr. 55/10 ekspertizė buvo įkainota 3 688 Lt. Pažymėjo, kad su ieškovu sudarytos projektavimo darbų rangos sutartys nėra tapačios sudarytoms su nauju rangovu sutartims, todėl jų kaina negali būti lyginama, projektavimo užduotys, pagal kurias turėjo dirbti ieškovas ir projektavimo užduotys, suformuluotos naujam rangovui, yra visiškai skirtingos. Kita dalis atsakovo tariamai patirtų nuostolių yra kildinama iš naujo techninio projekto ekspertizės kainos, kuri yra 6 050 Lt. Nurodė, kad antroji ekspertizė yra atlikta UAB „SPKT“, kuri kainavo pusantro karto brangiau negu pirmoji ekspertizė, atlikta UAB „Projektų ekspertizė“, o atsakovui pasirinkus brangesnes paslaugas teikiantį subjektą, kainų skirtumas negali būti traktuojamas kaip nuostoliai ir negali būti išieškomas iš ieškovo.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

142013-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti: priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 54 782,30 Lt nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013-06-10 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2010-11-16 pasirašė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 55, o 2011-03-08 pasirašė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 55/10. Ieškovas su atsakovu pagal sutartį Nr. 55/10 2011-06-06 pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. l, kurio pagrindu 2011-06-06 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija ARCH Nr. 90076 34 295 Lt sumai už techninio projekto dalių atlikimą, t. y. l etapą, tačiau atsakovas už minėtus darbus ieškovui nesumokėjo. 2011-03-25 atsakovas ieškovui siuntė pretenziją dėl Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 55/10 sąlygų nevykdymo, o 2011-07-22 pranešimu ieškovas buvo informuotas apie Projektavimo darbų rangos sutarčių Nr. 55 ir Nr. 55/10 nutraukimą.

162011-03-08 Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 55/10 6.2. punkte nustatyta, kad projektuotojas, užbaigęs kiekvieną Sutarties Priede Nr. 4 nurodytą darbų etapą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų turi pateikti užsakovui atitinkamo darbų etapo, nurodyto Sutarties Priede Nr. 4, darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame turi nurodyti atliktus darbus ir pasiektus rezultatus bei perduoti dokumentus, kurie buvo parengti ar gauti atliekant atitinkamus darbus bei dokumentus, patvirtinančius atitinkamo darbų etapo, nurodyto Sutarties Priede Nr. 4, darbų atlikimą. Iš minėtos sutarties priedo Nr. 2 matyti, kad pirmojo darbų atlikimo etapo terminas buvo nuo 2011-03-08 iki 2011-04-08, tačiau aktas buvo pasirašytas tik 2011-06-06, praleidus daugiau nei 1 mėnesio pasirašymo terminą. Rangovo darbų atlikimo vėlavimas yra vienas iš esminių rangos sutarties sąlygų pažeidimų.

17Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Projektavimo darbų rangos sutarčių sąlygomis ir CK nuostatomis, ieškovui laiku neatliekant sutartyse numatytų darbų, nutraukė minėtas sutartis. Sutarties nutraukimo ieškovas nei iki ieškinio padavimo, nei kada nors vėliau neginčijo.

18Atsakovas, pasirašydamas darbų perdavimo – priėmimo aktą, tik patvirtino, kad ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė atliktus darbus, bet nepatvirtino, kad perduoti darbai yra tinkamai atlikti ir techninis projektas gali būti tvirtinamas, tą turėjo suprasti ir ieškovas, kadangi abi šalys Sutartyje Nr. 55/10 numatė išankstinę sąlygą, jog bus atliekama statinio projekto ekspertizė (Sutarties 3.2.2 p.). Pasirašant darbų perdavimo – priėmimo aktą, techninio projekto trūkumai negali būti laikomi akivaizdžiais, kadangi atsakovas objektyviai neturi pakankamų žinių vertinti techninio projekto atitikimą teisės aktams ir tokio techninio projekto trūkumai gali būti nustatyti tik ekspertizės metu, kas ir buvo padaryta. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovo argumentas, jog pareiga atsakovui sumokėti skolą kyla, kadangi jis pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą, yra nepagrįstas.

19Atlikus techninio projekto ekspertizę paaiškėjo, kad darbai atlikti netinkamai ir nekokybiškai, projektą būtina taisyti iš esmės, jis parengtas negaliojančiais teisės aktais, nesutvarkyta projekto komplektacija bei gaisrinė sauga. Atsakovas, tokioje situacijoje elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, suprato, jog ieškovas ekspertizės akte nurodytų trūkumų neištaisys. Teismas akcentuoja tai, jog atliktos ekspertizės išvadų ieškovas neginčijo, teismo posėdžio metu su jomis sutiko, taip pripažindamas savo kaltę dėl netinkamai atliktų darbų. Teismas pažymėjo, jog ekspertizės atlikimas buvo vienas iš projekto darbų ir jos atlikimo terminas buvo numatytas iki 2011-04-26, tačiau ekspertizė buvo atlikta tik 2011-06-15. Teismas konstatavo, kad ieškovas netinkamai atliko statinio projekto darbus – vėlavo su jų atlikimo terminais, darbai buvo nekokybiški, todėl atsakovas pagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytas projektavimo darbų rangos sutartis. Ieškovas neginčijo sutarčių nutraukimo ir fakto, jog darbai atlikti nekokybiškai, atsakovui visą darbų vykdymo laikotarpį bendradarbiaujant su ieškovu elektroniniu paštu bei susitikimuose. Teismui nenustačius, jog atsakovas netinkamai vykdė sutarties sąlygas, taip pat nenustačius atsakovo kaltės, ieškovo ieškinys dėl 34 295 Lt skolos ir 1 234 Lt delspinigių priteisimo buvo atmestas.

20Atsakovo teigimu, jo patirtus nuostolius sudaro 4 083,30 Lt suma, sumokėta iš atsakovo lėšų naujajam projektuotojui UAB „JP Architektūra“, ir 6 020 Lt suma, sumokėta už 2011-09-08 ekspertizės atlikimą. Ieškovas pažeidė savo pareigą parengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį projektą, todėl atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos atlyginti privalo ieškovas (CK 6.703 str.). Atsakovas, nutraukus Projektavimo darbų rangos sutartis su ieškovu, skelbė naują konkursą ir 2011-09-01 su naujuoju projektuotoju UAB „JP Architektūra“ sudarė Architektūrinės koncepcijos konsultavimo darbų sutartį Nr. JPA-2011/09/01 bei 2012-01-20 Projektavimo paslaugų rangos sutartį Nr. JPA-2012/01/20, pagal kurias sutarė užbaigti mokyklos rekonstrukcijos darbus. Teismas nustatė, kad sutarčių objektas yra toks pats, projektuotojo teikiamų paslaugų apimtis yra tapati. Projektavimo užduotyje numatyta mokyklos rekonstrukcija, apimanti pastatų, esančių Geležinio Vilko g. 23, Vilniuje, I ir II korpusų rekonstravimą (Sutarčių 1.2 ir 1.5 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad sutarties objektai yra tapatūs, skiriasi tik jų kainos, t. y. Projektavimo paslaugų rangos sutartyje Nr. JPA-2012/01/20 nustatyta kaina yra didesnė nei Projektavimo darbų rangos sutartyje Nr. 55/10, o minėtą sutartį atsakovas buvo priverstas sudaryti todėl, kad buvo nutraukta Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 55/10 su ieškovu dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovas patyrė nuostolius, kurie sudaro 4 083,30 Lt, t. y. skirtumą tarp sumos, kurią atsakovas iš savo lėšų sumokėjo UAB

21„JP Architektūra“ (29 254,80 Lt), ir sumos, kuri būtų sumokėta ieškovui, jei jis būtų tinkamai vykdęs Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 55/10 sutarties sąlygas (25 171,50 Lt).

22Kadangi atsakovas su UAB „JP Architektūra“ sudarė naują sutartį, vėl turėjo būti atlikta techninio projekto ekspertizė. Minėtą ekspertizę atliko UAB „SPKT“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog dėl ieškovo kaltės atsakovas nutraukė su juo sutartis ir buvo priverstas sudaryti naują sutartį, teismas konstatavo, kad 6 050 Lt suma, sumokėta už ekspertizę, taip pat laikytina atsakovo patirtais nuostoliais, kuriuos turi atlyginti ieškovas.

23Atsakovo prašomą priteisti 44 649 Lt sumą teismas taip pat pripažino atsakovo patirtais nuostoliais dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų. Išanalizavus Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 55 ir Nr. 55/10 nustatyta, jog jos yra iš esmės tapačios. Sutarčių apimtys ir objektai sutampa.

24Be to, atsakovo teigimu, netinkamai įgyvendinus Sutartį Nr. 55/10, Sutartis Nr. 55 neteko prasmės, kadangi visi darbai, atlikti pagal pirmąją sutartį tapo nereikalingi, todėl nepaisant to, kad atsakovas 44 649 Lt sumą ieškovui sumokėjo 2011-01-07, o sutartį nutraukė tik 2011-07-22, kada paaiškėjo, jog Sutartyje Nr. 55/10 numatyti projektavimo darbai nebus įgyvendinti dėl jų nepataisomų trūkumų, darytina išvada, jog atsakovas patyrė 44 649 Lt nuostolius.

25III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

26Apeliantas ieškovas UAB „Kupola“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

27Nurodė, kad atsakovas neginčijo, jog ieškovas kokybiškai atliko priešprojektinius darbus (14 883 Lt) ir tinkami parengė ir suderino architektūrinę koncepciją (29766 Lt). Tai, kad šie darbai buvo atlikti tinkamai patvirtina ir darbų perdavimo aktai. Teismas šių aplinkybių neįvertino, o reikalavimą grąžinti sumokėtus pinigus atsakovas grindė tik ekspertizės išvada. Architektūrinė koncepcija ir priešprojektiniai pasiūlymai nėra ekspertuojami, jais iš esmės sprendžiama būsimo pastato architektūrinė vaizdinė išraiška, todėl jiems pritarti turi tik atsakovas.

28Jokie trūkumai akte nebuvo fiksuoti, tačiau ir po sužinojimo apie trūkumus atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl trūkumų pašalinimo (CK 6.662 str. 2 d.). Tuo tarpu ieškovas siekė įvykdyti pareigą, numatytą CK 6.703 str. 2 d., tačiau to negalėjo įgyvendinti dėl atsakovo sąmoningo neveikimo. Priešieškinyje atsakovas neginčijo akto bei rėmėsi kita sutartimi, nei pareikštas ieškinys.

29Teismas netinkamai nustatė aplinkybę, jog sutartys su UAB JP Architektūra buvo sudarytos tikslu užbaigti mokyklos rekonstrukcijos darbus. Sutartimi su šiuo rangovu buvo sutarta dėl objekto rekonstrukcijos Projektavimo užduoties parengimo bei dėl Techninio projekto bei privalomosios dokumentacijos pagal projektavimo užduotį parengimo. Todėl nesutampa nei objektai, nei projektavimo darbų užduotys, tuo labiau, kad sutarties dėl projektavimo užduoties parengimo ieškovas apskritai nebuvo sudaręs su atsakovu. Dėl to atsakovas negali būti laikomas patyrusiu 4083,30 Lt žalą ir 6020 Lt už galutinę ekspertizės išvadą. Užsakyti ekspertizę, tiek tarpinę, tiek galutinę, buvo atsakovo pareiga.

30Priešieškinio reikalavimai kildinami iš kitos sutarties, nei ieškinio reikalavimai. Dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi darbų vėlavimu.

31Teismas nepagrįstai rėmėsi sutarčių nutraukimo faktu, kas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Sutartys buvo nutrauktos dėl techninio projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo vėlavimo, kas nėra tiesiogiai susiję su priešprojektinių darbų stadijomis, kurios buvo baigtos iki techninio projekto rengimo pradžios.

32Teismas nepagrįstai nustatė žalos atlyginimo sąlygų buvimą, nes darbų vėlavimą sąlygojo paties atsakovo nesavalaikis įsipareigojimų vykdymas; ieškovas negalėjo užbaigti darbų (pataisyti projekto pagal ekspertizės išvadas) dėl atsakovo neveikimo; ekspertizė buvo negalutinė, o tarpinė, todėl projektas buvo pataisomas ir negalima daryti išvados, jog negalėjo būti išduotas statybos leidimas. Ieškovas negalėjo pataisyti projekto, nes negavo iš atsakovo būtinų duomenų. Atsakovas patyrė išlaidas savo rizika ir savo valiniais sprendimais pakeitė rangovą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas nebūtų spėjęs įgyvendinti projektą laiku, taip pat įrodymų, kad pateikė ieškovui visus būtinus duomenis projekto pakoregavimui, kad bendradarbiavo su ieškovu (CK 6.658 str. 2 d.).

33Teismas, konstatuodamas faktą, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus, nepasisakė apie tokio vėlavimo priežastis. Sutartyje šalys nesitarė dėl užsakovo įstatyminės prievolės gauti technines prisijungimo sąlygas delegavimo projektuotojui, todėl tai buvo užsakovo pareiga. Šią pareigą įvykdyti užsakovas vėlavo net 5 mėnesius. Todėl dėl vėlavimo buvo kaltas pats atsakovas.

34Teismas netinkamai vertino ieškovo vėlavimą kaip esminį sutarties pažeidimą, nes naujo konkurso skelbimas, naujų sutarčių sudarymas ir vykdymas yra daugiau laiko reikalaujantis procesas nei parengto projekto pakoregavimas.

35Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nepasinaudojo CK 6.652 str. ir 6.658 str. 2 d. numatyta teise atsisakyti priimti darbus. Priešingai, ieškovas priėmė darbus, o nežymaus vėlavimo nelaikė esminiu pažeidimu.

36Atsakovas VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

37Ekspertizės akte , nors jis formaliai apima pagal Sutartį Nr. 55/10 ieškovo parengtą projektą, atsispindi ir ieškovo darbų, atliktų pagal Sutartį Nr. 55 trūkumai (pvz. Ekspertizės akto 2.1 p.,

382.6 p., 3.3 p.). Abi sutartys buvo sudarytos dėl to paties objekto – Mokyklos projektavimo. Todėl realios vertės ieškovui galėjo turėti tik bendras ir pilnai užbaigtas darbų rezultatas. Ieškovo atliktos Mokyklos rekonstrukcijos vizualizacijos be rekonstrukcijos projektavimo dokumentų ieškovui yra visiškai bevertės.

39Dėl tų pačių motyvų teismas pagrįstai įvertino ir sutarčių kainų skirtumą, teisingai vadovavosi CK 6.258 str. 5 d. Sąskaita už Mokyklos architektūrinės koncepcijos sukūrimą buvo išrašyta Sutarties Nr. 55 pagrindu, todėl Sutarties Nr. 55 dalykas apėmė ir priešprojektinių darbų atlikimą. Tiek Sutartimis Nr. 55 ir Nr. 55/10, tiek sutartimis, sudarytomis su UAB „JP Architektūra“ buvo susitrata realiai dėl to paties dalyko.

40Teismas priteisė iš ieškovo pagal Sutartį Nr. 55 sumokėtą sumą dėl to, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, be to, nutraukus sutartį, priimti darbai neteko vertės. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie vėlavimą atlikti darbus nėra aktualios.

41Teismas nevertino Sutarčių nutraukimo pagrįstumo, tačiau konstatavo, kad ieškovas sutarčių nutraukimo fakto neginčijo. Ieškovo darbai buvo atlikti ne tik nekokybiškai, bet dėl savalaikio neįvykdymo neteko vertės, todėl ieškovas privalėjo grąžinti atsakovui gautą sumą (CK 6.222 str.

421 d.).

43Ekspertizės akte buvo konstatuota, kad techninis projektas neatitinka privalomų projekto rengimo dokumentų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų, todėl projekto negalima tvirtinti. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo ieškovo neteisėtus veiksmus ir taikė civilinę atsakomybę.

44Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vėlavo vykdyti darbus dėl atsakovo kaltės. Nekokybiško darbo konstatavimas reiškia veiksmų neteisėtumą, nepriklausomai nuo vėlavimo.

45Aplinkybė, jog ieškovas galėjo ištaisyti trūkumus neeliminuoja fakto, jog techninį projektą jis atliko su esminiais trūkumais.

46Aplinkybė - ar Ekspertizės akte nustatyti trūkumai galėjo būti pašalinti - nekeičia fakto, jog šie trūkumai buvo esminiai.

47Pasirašant aktą techninio projekto trūkumai negali būti laikomi akivaizdžiais, nes atsakovas objektyviai neturi pakankamai žinių vertinti kokybę, nes tai gali būti nustatyta tik atlikus ekspertizę. Ir pagal sutartį Nr. 55/10 atliktų darbų kokybė turėjo būti perduota patikrinti šios srities specialistui.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinis skundas atmestinas.

50Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

51Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovo prievolės atsiskaityti už projektavimo darbus ir ieškovo prievolės atlyginti žalą, patirtą dėl ieškovo netinkamai atliktų projektavimo darbų.

52Dėl ieškinio

53Ieškovo reikalavimas yra susijęs su atsiskaitymu pagal šalių 2011-03-08 sudarytą Projektavimo darbų rangos Sutartį Nr. 55/10. Vykdant šią sutartį šalys 2011-06-06 pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą ir šio akto pagrindu buvo išrašyta 2011-06-06 sąskaita –faktūra 34295 Lt sumai (1 t. b.l. 3-5). Vertinant byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog darbai buvo atlikti su trūkumais, kurie paaiškėjo tik po 2011-06-15 atliktos ekspertizės. Kadangi darbai yra specifinio pobūdžio, todėl pačios šalys sutartyje susitarė, jog techninio projekto kokybė bus patikrinta atliekant ekspertizę, kuri sutartyje išskirta atskiru darbų atlikimo etapu (3 t. b.l. 31). 2011-06-15 ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovo parengtas techninis projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų; taip pat konstatuota, jog projektą būtina taisyti iš esmės ( 3 t. b.l. 87-93). Argumentų, patvirtinančių, jog ekspertizės akte nustatyti trūkumai buvo akivaizdūs ir turėjo būti žinomi atsakovui pasirašant priėmimo- perdavimo aktą, ieškovas nenurodė. Vertinant ekspertizės aktą, kurio ieškovas neginčija, atsižvelgtina į ekspertizės tikslą, darbų specifiškumą, dėl ko darytina išvada, kad nustatyti techninio projekto trūkumai buvo paslėpti ir esminiai, todėl ieškovui nekilo prievolės už šiuos darbus atsiskaityti.

54Šioje byloje nustatyta, kad 2011-07-22 atsakovas vienašališkai vadovaujantis sutarčių

559.3.2 p. nutraukė abi sutartis dėl ieškovo kaltės (1 t. b.l. 93-94). Atsakovas nei sutarties nutraukimo fakto, nei teisėtumo, nei ekspertizės akte nustatytų projekto trūkumų neginčijo. Sutarčių 9.3.6 p. šalys susitarė, jog užsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, projektuotojui apmokama iki sutarties nutraukimo dienos tik kokybiškai bei tinkamai atliktų darbų kaina. Pritartina atsakovo pozicijai, kad aplinkybė ar ieškovas galėjo pašalinti projekto trūkumus, nėra reikšmingos, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, nes, nesant kokybiškai parengtam projektui, atsakovui nekilo prievolės už jį apmokėti.

56Atmestinas apelianto teiginys, jog atsakovas turėjo ginčyti iki ekspertizės atlikimo pasirašytus priėmimo-perdavimo aktus, nes, kaip buvo nustatyta, darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs, todėl atsakovas galėjo remtis šių trūkumų faktu net ir esant nenuginčytiems ankščiau pasirašytiems aktams.

57Dėl priešiekišnio

58Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkinti priešieškinio reikalavimai, t.y. priteisti 10 133,30 Lt nuostolių, susidariusių iš 4 083,30 Lt sumos, kaip skirtumo tarp sumos, kurią atsakovas iš savo lėšų sumokėjo naujam projektuotojui UAB „JP Architektūra“ (29 254,80 Lt), ir sumos, kuri būtų sumokėta ieškovui, jei jis būtų tinkamai vykdęs Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 55/10 sutarties sąlygas, ir 6 020 Lt sumos, sumokėtos už naujos

592011-09-08 ekspertizės atlikimą; taip pat priteisti iš ieškovo 44 649 Lt sumą, atsakovo sumokėtą pagal Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 55, sudarytą 2010-11-16.

60Iš abiejų šalių sudarytų 2010-11-16, 2011-03-08 Projektavimo darbų rangos sutarčių Nr. 55 ir 55/10 matyti, jog visais atliekamais darbais buvo siekiama vieno tikslo – vadovaujantis preliminaria Objekto architektūrine koncepcija ir kitais dokumentais parengti statybos objekto – mokyklos, esančios Geležinio Vilos g. 23, Vilniuje - teisės aktų reikalavimus atitinkančią privalomą projektinę dokumentaciją. Taigi, abi sutartys yra neatsiejamai tarpusavio susijusios, o ieškovo parengta priešprojektinė dokumentacija ir architektūrinė koncepcija buvo viena iš priemonių minėtam tikslui pasiekti. Šią išvadą taip pat patvirtina ir paties ieškovo teiginiai, jog priešprojektiniai darbai bei architektūrinės koncepcijos parengimas buvo pirmieji projektavimo darbų etapai (3 t. b.l. 126, 127), taip pat patvirtina ir sutarties Nr. 55 priedai Nr. 2, Nr. 4 (3 t.

61b.l. 12,14), kuriuose detalizuoti visi projekto parengimo darbai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovui netinkamai įgyvendinus Sutartį Nr. 55/10, pagal Sutartį Nr. 55 atliktų darbų rezultatas tapo nereikalingas, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Kaip buvo minėta, ekspertas nustatė, jog projektą būtina taisyti iš esmės, kad projektas neatitinka privalomųjų projekto rengimo reikalavimų ir kitų statybos teisės aktų reikalavimų. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, jog siekiant pašalinti kokybės trūkumus, turėjo būti parengtas iš esmės naujas projektas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nustatyti trūkumai buvo esminiai ir nepataisomi.

62Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino darbų priėmimo aktus, tačiau padarė išvadas, su kuriomis apeliantas nesutiko, t.y. jog šie aktai neįrodo bylai svarbių aplinkybių, vėliau paaiškėjus parengto techninio projekto kokybės trūkumams, kurie, kaip buvo nustatyta ankščiau, nebuvo akivaizdūs. Kadangi trūkumai paaiškėjo tik po atliktos ekspertizės, dėl kurios būtinumo šalys susitarė sutartyje, todėl iki tol atsakovas ir negalėjo reikšti ieškovui jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apie 2011-06-15 ekspertizės aktu nustatytus trūkumus ieškovui buvo pranešta 2011-06-20 (3 t. b.l. 85), t.y. nepažeidus

63CK 6.662 str. 4 d. normos. Kadangi kokybės trūkumai buvo nustatyti ne darbų priėmimo metu, nes tuo metu jie nebuvo žinomi atsakovui, todėl CK 6.662 str. 2 d. šiuo atveju netaikytina.

64Apeliantas teigė, kad galėjo pašalinti nustatytus trūkumus. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog atsakovas pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą, t.y. vadovaujantis šalių sudarytų sutarčių sąlygomis nutraukė su ieškovu sudarytas projektavimo sutartis dėl ieškovo kaltės, o ieškovas sutarčių nutraukimo teisėtumo neginčijo, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodė, jog nagrinėjamos bylos objektas nesusijęs su sutarčių nutraukimo teisėtumo fakto nagrinėjimu (3 t. b.l. 131). Be to, apeliantas neargumentavo, jog atsakovas reikalavo, kad ieškovas šalintų nustatytus projekto trūkumus, kaip numatyta CK 6.703 str. 2 d. Įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, kad užsakovas privalėjo kreiptis į ieškovą dėl trūkumų šalinimo, tuo tarpu apie nustatytus trūkumus ieškovui buvo pranešta, kaip numato CK 6.662 str. 4 d., taip pat buvo pranešta ir apie sutarčių nutraukimo faktą. Dėl to šioje teisinėje situacijoje svarbu išspręsti sutarčių nutraukimo teisines pasekmes

65(CK 6.221 str., 6.222 str.). Pažymėtina ir tai, kad sutartys buvo nutrauktos po darbų netinkamos kokybės nustatymo, ko neginčija ieškovas, todėl pranešime apie sutarčių nutraukimą nurodytos aplinkybės apie darbų vykdymo terminų pažeidimą esminės reikšmės neturi.

66Be to, apelianto argumentai dėl atsakovo kaltės (nebendradarbiavimo) atmestini ir dėl jų prieštaringumo. Apeliantas teigia, kad byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su veiksmais, atliktais iki sutarčių nutraukimo ir sutarčių nutraukimo teisėtumo apeliantas neginčija, kaip nesusijusį su šia byla, tačiau atsakovo kaltus veiksmus apeliantas sieja su jo elgesiu po sutarties nutraukimo,

67t.y. atsakovui neteikiant duomenų, būtinų projekto koregavimui. Taigi, ieškovas nenurodė ir neįrodė, jog projekto trūkumai buvo padaryti dėl atsakovo kaltų veiksmų. Taip pat, nesant nuginčytam sutarčių nutraukimo teisėtumo faktui, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas po sutarčių nutraukimo turėjo pareigą bendradarbiauti su ieškovu tam, kad būtų pašalinti nustatyti esminiai projekto trūkumai. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad iš apelianto susirašinėjimo matyti, kad ieškovas kreipėsi dėl duomenų projekto koregavimui pateikimo jau po sutarties nutraukimo, o 2011-07-20 rašte buvo prašoma pateikti duomenis tik dėl gaisrinės projekto dalies (3 t. b.l. 96), tuo tarpu apie kitų trūkumų pašalinimą ieškovas įrodymų nepateikė, kaip nepateikė ir įrodymų, kad gaisrinės dalies projekto dalis nebuvo pataisyta dėl prašomų pateikti duomenų nepateikimo.

68Kaip buvo minėta, sutartinių įsipareigojimų vėlavimo faktas yra perteklinis šioje byloje, tuo labiau, kad ieškovas neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo. Kita vertus, byloje yra pateikti atsakovo pretenzijos ieškovui dėl terminų pažeidimo (1 t. b.l. 116-118). Tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis apie tai, jog tam tikros aplinkybės trukdo jam laiku atlikti darbus, ieškovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovo bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus apie projektavimo sąlygų nepateikimą, kaip įrodančius atsakovo kaltę dėl darbų vėlavimo.

69Kaip buvo minėta, atsakovas nagrinėjamu atveju turėjo pagrindą remtis darbų kokybės trūkumų, paaiškėjusių po ekspertizės atlikimo, faktu net ir esant nenuginčytiems darbų priėmimo aktams (CK 6.662 str. 4 d.), todėl apelianto argumentai dėl šių aktų nuginčijimo būtinybės atmestini.

70Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi sutarties nutraukimo faktu bei ekspertizės aktu, vertinant darbų, atliktų pagal Sutartį Nr. 55, kokybę. Kaip buvo minėta, nustatyti trūkumai yra reikšmingi bet kuriam darbų etapui, tame tarpe ir priešprojektinių darbų stadijomis, nes buvo siekiama vieningo darbų rezultato. Be to, Ekspertizės akto 2.1 p., 2.6 p., 3.3 p. nustatyti trūkumai tiesiogiai susiję su darbais, atliktais pagal Sutartį Nr. 55. Dėl to apeliantas nepaneigė fakto, jog kito rangovo pasirinkimą sąlygojo netinkama ieškovo atliktų darbų kokybė, o ne atsakovo įgeidžių pasikeitimas dėl statinio architektūrinės išraiškos dalies.

71Bylos duomenimis atsakovas po sutarčių su ieškovu nutraukimo 2011-09-01, 2012-01-20 sudarė sutartis su kitu rangovu (projektuotuoju) – UAB „JP Architektūra“. Kaip buvo minėta, teismas teisingai nustatė, jog sutartys su UAB JP Architektūra buvo sudarytos tikslu užbaigti mokyklos rekonstrukcijos darbus. Sprendžiant dėl šių sutarčių objekto tapatumo, atsižvelgtina į sutarčių 2.1 p., taip pat 2011-09-01 sutarties priede Nr. 1 detalizuotus Projektavimo užduoties parengimo darbus bei sutartyse apibrėžtas architektūrinės koncepcijos bei projektavimo užduoties sąvokas, iš ko darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šių sutarčių bei su ieškovu galiojusių sutarčių objektas yra toks pats, projektuotojo teikiamų paslaugų apimtis yra tapati.

72Kadangi sutartys su nauju projektuotuoju buvo sudarytos dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, todėl ir papildomai patirtos ekspertizės išlaidos įvertinti UAB „JP Architektūra“ parengtą projektą nebūtų patirtos, jei nebūtų ieškovo neteisėtų veiksmų. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog 6 050 Lt suma, sumokėta už ekspertizę, laikytina atsakovo patirtais nuostoliais, kuriuos turi atlyginti ieškovas. Dėl tų pačių motyvų teismas pagrįstai vadovaujantis CK 6.258 str. 5 d., pripažindamas sutarčių, sudarytų dėl to paties objekto, kainų skirtumą atsakovo nuostoliais, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, kurių trūkumai pagrįstai ekspertizės akto pagrindu buvo pripažinti esminiais. Konstatavus, jog darbai atlikti su esminiais trūkumais, dėl kurių architektūrinė koncepcija, atlikta pagal Sutartį Nr. 55, negalėjo būti panaudota pagal paskirtį, teismas pagrįstai vadovaujantis CK 6.222 str. 2 d., 6.222 str. 1 d., sutarties Nr. 55 9.3.6 p., 7.1 p. tenkino atsakovo reikalavimą dėl 44 649 Lt priteisimo.

73Apeliantas prašymas prijunti naujus rašytinius įrodymus - Kauno apylinkės teismo

742014-10-16 sprendimą c.b. Nr. 2-264-717/2014 atmestinas, nes minėtas įrodymas nėra susijęs su ginčo dalyku: nurodytoje byloje kilo ginčas iš sutartinių santykių tarp ieškovo ir subrangovo

75UAB „Fire Expert“, tačiau atsakovas nėra šių teisinių santykių dalyvis (CPK 176 str., 180 str.).

76Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

77Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

78Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

792013-12-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.