Byla e2A-1623-253/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑06-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 45 805 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2015-10-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) jis buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (80 l dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-02-27; 60 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012‑03-28 iki 2012-04-20; 190 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-19), padaryme. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu sutiko. Ieškovo nuomone, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų jam padaryta 45 805 Eur turtinė ir 50 000 Eur neturtinė žala. Ieškovas teigė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę jo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, prokurorai, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, nagrinėdami prokuroro prašymus dėl procesinių prievartos priemonių taikymo ir jo skundus, nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai nustatyta priimant 2015-10-29 išteisinamąjį teismo nuosprendį.
  3. Ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo suformuluoti tokius įtarimus ir esamoje situacijoje įtarti ieškovą padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus bei pradėti baudžiamąjį persekiojimą ir imtis prieš jį procesinių prievartos priemonių. Ieškovas mano, kad įtarimo pareiškimas buvo grindžiamas prielaidomis, nepatikimais faktais, nesurinkus pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, todėl jo baudžiamasis persekiojimas pradėtas nepagrįstai. Ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi nebuvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų laikinai jį sulaikyti. Ieškovas nebuvo sulaikytas darantis nusikaltimą, sulaikymo metu jam buvo ( - ) metų, dirbo ( - ), turėjo šeimą ir nepilnametį vaiką. Jis niekada nebuvo trauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Duomenų, kad būtų vengęs sulaikymo, pats ar kitų asmenų pagalba būtų daręs poveikį kam nors, nėra. Taip pat sulaikymo metu nebuvo duomenų, kad jis slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ar trukdys procesui. Ieškovo nuomone, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą baudžiamajame procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, laikinas sulaikymas taikytas nepagrįstai. Taip pat, ieškovo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu taikytos ir kitos procesinės prievartos priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, krata buvo neteisėtos, atliktos pažeidžiant įstatymo nuostatas. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu suvaržė ieškovo teisę į judėjimo laisvę. Ieškovas 2013-10-18 buvo atleistas iš darbo ir prasidėjus teisminiam bylos nagrinėjimui, jis negalėjo įsidarbinti pagal savo specialybę – ( - ). Be to, dirbdamas kiekvieną savo išvykimą į darbą turėjo derinti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais.
  4. Ieškovas dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad iki neteisėto baudžiamojo persekiojimo dirbo ( - ). Ieškovas 2013-06-19 buvo iškviestas į darbą ( - ) ir jam pranešta apie gautą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) 2013-05-27 raštą apie tai, kad ieškovas kaltinamas kuro vagyste iš ( - ) priklausančių laivų. Nuo 2013-06-20 jis laikinai faktiškai buvo nušalintas nuo darbo priverstine tvarka, be jo sutikimo buvo suteikti laisvadieniai. Nuo 2013‑06‑20 iki 2013-10-18 jam faktiškai nebuvo mokamas darbo užmokestis. 2013-10-30 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio 1 dalį ir išmokėta 5 000 Lt išeitinė išmoka. Nesutikdamas su atleidimo iš darbo pagrindu, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, civilinė byla 2014-04-01 buvo nutraukta, šalys pasirašė taikos sutartį. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjos veiksmų ir pasekmių – atleidimo iš darbo, yra priežastinis ryšys. Ieškovas nurodė, kad jo praradimas nuo 2013-06-01 iki 2016-09-02 dėl sumažėjusio darbo užmokesčio sudaro 29 622,19 Eur. Tęsdamas darbą ( - ) ( - ) pareigose ieškovas turėjo teisėtų lūkesčių gauti 14 859 Eur papildomų pajamų (dienpinigius). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas patyrė 1 324 Eur išlaidų, susijusių su advokato paslauga. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė 45 805 Eur turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovas nurodė, kad jam buvo apribota laisvė, jis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų dėl atskyrimo nuo šeimos ir kitų nepatogumų. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto ir apgaulingo rašto jis prarado darbą, kuriame dirbo nuo ( - ) m. Ieškovas buvo pažemintas bendradarbių akyse, jis buvo pagrindinis šeimos maitintojas. Ieškovo nuomone, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju atitiktų konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą ir teismų praktiką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 06-21 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
  2. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo argumentų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, įvertino, kad iš rastų ir paimtų daiktų bei slapto sekimo (apžiūros) protokolų, operatyvinių veiksmų atlikimo metu fiksuotų pokalbių turinio buvo galima susidaryti nuomonę dėl gal būt buvusio V. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Įvertinęs liudytojų G. R., V. S. bei M. D. paaiškinimus apie tai, kad buvo pagrįstų įtarimų, jog V. K. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, teismas darė išvadą, kad pagrindas ikiteisminiam tyrimui buvo ir pažymėjo, jog baudžiamojo proceso tikslas yra įtarimo patikrinimas. Teismas nenustatė pagrindo konstatuoti buvus neteisėtus pareigūnų veiksmus, pradėjus ikiteisminį tyrimą.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į tuo metu surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, jog sulaikant ieškovą egzistavo įtarimas, kad ieškovas gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, darė išvadą, jog laikinas ieškovo sulaikymas iš esmės nepažeidė jo procesinių teisių, o išteisinamasis nuosprendis niekaip nepaneigia šio procesinio veiksmo teisėtumo, juo labiau, kad išteisinamajame nuosprendyje nepasisakyta dėl laikino sulaikymo neteisėtumo. Pažymėta, kad skiriant ieškovui procesinės prievartos priemones, egzistavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvusiais duomenimis pagrįstas įtarimas, kad jis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Be to, ieškovui buvo skirta švelniausia kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nustatyta, kad ieškovas ne kartą kreipėsi dėl leidimo išvykti darbo reikalais ir šie jo prašymai buvo tenkinami. Teismas nenustatė, kad kardomoji prievartos priemonė paskirta neteisėtai, pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, taip pat, kad dėl tokių prievartos priemonių būtų neproporcingai suvaržytos ieškovo teisės.
  4. Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys. Kadangi nuolat ir nepertraukiamai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, daryta išvada, kad nebuvo nepateisinamo ikiteisminio tyrimo delsimo požymių, t. y. nenustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai. Nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų, nebepasisakyta dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir ieškovo patikslintas ieškinys atmestas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Apeliantas nesutinka, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas byloje neįrodytas. Apelianto nuomone, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš 2015-05-15 pranešimo turinio matyti, kad jame nėra nurodytas nė vienas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje požymių, tik abstrakčiai nurodyta, kad iš ( - ) priklausančių keltų kuro talpyklų vykdomos kuro vagystės. Tai pat iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nėra jokių duomenų apie V. K. dalyvavimą pranešime aprašytoje veikoje. Iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo vykdomas kriminalinės žvalgybos tyrimas, kurio metu taikomi tam tikri žvalgybos metodai, tačiau iš 2012-05-15 ir 2012-05-25 tarnybinių pranešimų galima suprasti, kad jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją, nebuvo gauta. 2012-05-25 pranešimu pareigūnas informuoja, kad pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą gauta operatyvinė informacija apie V. K. nusikalstamą veiką. Iš liudytojų, tyrėjos G. R. ir M. D. apklausos matyti, kad ši informacija buvo gauta atliekant telefoninių pokalbių kontrolę. Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo duomenų, kad V. K. gal būt padarė nusikalstamą veiką ir nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pradėti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą. Ieškovo manymu, M. D. informacija apie tai, kad V. K. užsiima nusikalstama veika buvo melaginga. Ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnais ir tyrimą kontroliuojantis prokuroras, kaip savo srities profesionalai, nepatikrinę šios informacijos, veikė neapdairiai, pažeisdami jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Apelianto nuomone, informacija apie ieškovą ir kitus asmenis buvo renkama pažeidžiant teisės normų reikalavimus bei neteisėtai suvaržytos šių asmenų teisės bei teisėti interesai. Ieškovo manymu, nesant duomenų apie svetimo turto pagrobimo faktą, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 ir 11 straipsniai buvo taikomi neteisėtai, jau pradėtame ikiteisminiame tyrime;
    2. Apelianto nuomone, nebuvo būtinųjų sąlygų skirti ieškovui laikiną sulaikymą. Nei nutarime sulaikyti ieškovą, nei baudžiamojoje byloje nenurodyta, kokie duomenys 2012-06-27 leido manyti, kad ieškovas sieks trukdyti baudžiamajam procesui ir daryti naujus nusikaltimus, todėl nutarimas ir pats sulaikymas vertintini kaip neteisėti veiksmai, kadangi nebuvo pagrindo ir sąlygų skirti šią procesinę prievartos priemonę. Taip pat pažymi, kad tokia griežčiausia priemonė buvo taikyta tik ieškovui;
    3. Apelianto nuomone, nebuvo pagrindo skirti jam kardomąją priemonę ir nebuvo jokių duomenų manyti, kad jis vengs dalyvauti procese. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu paskirtas neteisėtai ir nepagrįsta, tai suvaržė ieškovo teisę į judėjimo laisvę;
    4. Apeliantas nurodo, kad tyrimas buvo atliekamas dėl 7006 litrų kuro vagystės, nors dėl 6280 litrų kuro jau buvo priimti procesiniai sprendimai. Dėl likusio 826 litrų kuro pareigūnai nesurinko jokių duomenų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Ieškovo nuomone, pareigūnai nebandė nustatyti, ar buvo padarytas nusikaltimas, veikė neatsakingai bei nestropiai, nepadarė to, kas nustatyta įstatyme;
    5. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovės netesėtų veiksmų patyrė 45 805 Eur turtinę žalą. Be to, ieškovui buvo apribota laisvė, jis patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų dėl atskyrimo nuo šeimos ir kitų nepatogumų. Teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto ir apgaulingo rašto ieškovas prarado darbą, buvo pažemintas bendradarbių akyse, todėl jam priteistinas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
  2. Atsiliepimu atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-21 sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindas ikiteisminiam tyrimui buvo, jokių pažeidimų nenurodė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdami baudžiamąją bylą. Mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimas taikyti laikiną sulaikymą buvo teisėtas, nes apie ieškovą surinka informacija buvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad jis galėjo padaryti nusikaltimą. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo paskirta ir palikta galioti pagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis yra ( - ) ir netekęs darbo santykių su darbdaviu, kuris šioje byloje buvo pripažintas civiliniu ieškovu, gali ieškotis darbo kitų valstybių jūrų laivuose, o tai būtų apsunkinę baigtos tirti bylos nagrinėjimą teisme. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo nepateisinamo ikiteisminio tyrimo delsimo požymių, t. y. nenustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai. Dėl apelianto atlikti ir procesiškai tinkamai fiksuoti ikiteisminio tyrimo veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai, todėl nesant neteisėtų veiksmų deliktinė atsakomybė negalima.
  3. Atsiliepimu atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Klaipėdos apskrities VPK prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-21 sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ir taikymo faktas, nesant savanaudiškumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo. Sutinka su teismo išvada, kad buvo pagrindas ikiteisminiam tyrimui. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai veiksmai buvo atlikti per protingą terminą ir nustačius, kad išnyko aplinkybės ir poreikis tęsti laikiną sulaikymą, jis buvo panaikintas. Nesutinka su skundo argumentais, kad pritaikius kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, buvo suvaržyta ieškovo judėjimo laisvė. Taip pat teigia, kad nebuvo nepateisinamo ikiteisminio tyrimo delsimo požymių, t. y. nenustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai.
  4. Atsiliepimu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  2. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta išskirtinių aplinkybių ir būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  3. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pagrindo taikyti valstybei deliktinę atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, 1 dalies pagrindu ir žalos atlyginimo priteisimo.
  4. CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šios rūšies žalos atlyginimo specifiką sudaro tai, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tada, kai konstatuojamos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 straipsnis), valstybės institucijos, pareigūno ar teismo neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys, jog žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.247 straipsnis). Pagal minėtą reglamentavimą šiuo specialiu civilinės deliktinės atsakomybės atveju valstybės civilinei atsakomybei kilti nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltę. Minėtos sąlygos ieškovas, reikalaujantis atlyginti tokio pobūdžio žalą, įrodinėti neturi, tačiau jam tenka pareiga įrodyti šios rūšies civilinei atsakomybei taikyti reikšmingų būtinųjų sąlygų visumą: pareigūnų ir (ar) teismo veiksmų neteisėtumą, šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu kilti, žalos atlyginimas negalimas, nes nėra teisinio pagrindo žalai atlyginti.
  5. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2012-05-16 Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyryje padėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. V. K. 2012-06-27 16.15 val., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. V. K. 2012-06-28 buvo apklaustas. Nustatyta, kad 2012-06-28 V. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagrobus svetimą turtą įsibraunant į saugyklą, o būtent, kad jis 2012 m. birželio 19–27d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš ( - ), priklausančio ( - ), krantinėje Nr. ( - ), ( - ), iš kelto kuro saugyklos pagrobė 220 litrų dyzelinio kuro už 939,40 litus; šiuose ieškovo veiksmuose yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Pabaigus ikiteisminį tyrimą 2014-05-27 surašytas kaltinamasis aktas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) ieškovas V. K. išteisintas neįrodžius jo dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (80 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2012-02-27 d.; 60 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012-03-28 iki 2012-04-20; 190 1 dyzelinio kuro vagystė laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-19), padaryme. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-15 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) išteisintojo V. K. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendį paliko nepakeistą.
  6. Ieškovas V. K. ieškinį grindė aplinkybėmis, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo jam padaryta 45 805 Eur turtinė ir 50 000 Eur neturtinė žala. Ieškovas keliamus reikalavimus atlyginti žalą grindė neteisėtu įtarimo pareiškimu, procesinių prievartos priemonių skyrimu ir pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas, ieškovas V. K. apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių.
  7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamąjį persekiojimą vykdžiusių institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas byloje neįrodytas. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo atveju neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu sąlygai, konstatuoti turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

13Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir tęsimo teisėtumo.

  1. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo formalūs požymiai pradėti ikiteisminį tyrimą, o jį pradėjus, tyrimas turėjo būti nutrauktas ikiteisminio tyrimo stadijoje, nes egzistavo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas buvo negalimas – nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo duomenų, jog V. K. gal būt padarė nusikalstamą veiką ir nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pradėti ieškovo baudžiamąjį persekiojimą.
  2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, reikšmingos aplinkybės, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2012-05-15 tarnybiniu pranešimu pranešta apie gautą operatyvinę informaciją, jog Ž. K. ir A. V. (A. V.), aptarnaudami ( - ) priklausančius jūrinius keltus, darbo metu, veikdami bendrai su šiuose keltuose dirbančiais darbuotojais, vykdo dyzelinio kuro vagystes iš šių keltų kuro talpyklų jiems prisišvartavus Jūrų perkėlos terminalo teritorijoje.
  4. Tais atvejais, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, taip pat prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio matyti, kad nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškiai suprantama, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 168 straipsnis).
  5. Iš minėto tarnybinio pranešimo duomenų matyti, kad buvo operatyvinės informacijos, sudarančios pagrindą įtarti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Šioje byloje liudytojas M. D. patvirtino tokius duomenis, jog buvo gauta žvalgybinė informacija apie vykdomos nusikalstamos veikos (kuro vagysčių) požymius. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyryje 2012‑05‑16 padėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, kad bendrovė ( - ) nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl turto pagrobimo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, vertinant nurodytus ieškovo argumentus, padaryta išvada, kad esant operatyvinei informacijai, sudarančiai pagrindą manyti, jog padaryta nusikalstama veika, buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą be tokio atskiro pranešimo. Įvertinus tai, kad buvo informacijos, suteikiančios pagrindą įtarti buvus padarytą nusikalstamą veiką, nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti aplinkybes BPK nustatytomis priemonėmis.
  6. Kaip nurodyta anksčiau, matyti, kad jau 2012-05-15 buvo operatyvinės informacijos, sukėlusios įtarimus dėl galinčios būti kelių asmenų, o taip pat ir keltuose dirbančių darbuotojų nuskalstamos veikos. Iš vyresniojo tyrėjo M. D. 2012-05-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta iš esmės ta pati atliekamo ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyrio disponuojama operatyvinė informacija. 2012-05-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad disponuojama operatyvine informacija apie tai, kad Ž. K. ir A. V., aptarnaudami ( - ) priklausančius keltus, darbo metu, veikdami bendrai su šiuose keltuose dirbančiais darbuotojais, t. y. V. K. ir L. J., vykdo dyzelinio kuro vagystes iš šių keltų kuro talpyklų jiems prisišvartavus Jūrų perkėlos terminalo teritorijoje. Minėtame 2012-05-25 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad siekiant surinkti papildomą informaciją apie Ž. K., A. V., V. K., L. J. bei jų galimų bendrininkų vykdomą nusikalstamą veiką ir kitą šiai nusikalstamai veikai atskleisti reikšmingą bei ikiteisminiam tyrimui reikalingą informaciją, tikslinga atliekamo ikiteisminio tyrimo metu sankcionuoti Ž. K., A. V., V. K., L. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio bei jos fiksavimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad esant duomenų apie padarytus ir daromus BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, procesiniai veiksmai paskiriant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą ikiteisminiame tyrime buvo sankcionuoti BPK 154 ir 173 straipsnių pagrindu. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad informacija apie V. K. buvo renkama pažeidžiant teisės normų reikalavimus.
  7. Iš byloje kaip liudytojų apklaustų G. R., M. D. ir V. S. parodymų nustatyta, kad iš telefoninių pokalbių medžiagos buvo pagrindas įtarti nusikalstamos veikos požymius ir įtarti, kad V. K. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai pažymėta, kad aplinkybė, jog asmuo vėliau procese išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje, kadangi baudžiamuoju procesu siekiama patikrinti įtarimą. Taigi vien apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis nebuvo nuteistas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas inicijuotas nepagrįstai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, padaryta nepagrįstai. Bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti pradedant ikiteisminį tyrimą buvus ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimą. Tokių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas atliktas netinkamai, pažeidžiant įstatymų numatytus įrodymų surinkimo reikalavimus, nenustatyta ir baudžiamojoje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą nenustatyta.

14Dėl laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės taikymo.

  1. Byloje nustatyta, kad V. K. 2012-06-27 16.15 val., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. Tyrėjos 2012‑06-29 nutarimu 2012-06-29 15.30 val. įtariamasis V. K. paleistas iš areštinės, paskiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Apeliantas teigia, kad ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas ir kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, buvo paskirtos neteisėtai. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
  2. Apeliantas teigia, kad nebuvo būtinų sąlygų ieškovui taikyti laikiną sulaikymą, dėl to tai vertintina kaip neteisėti veiksmai. Šį argumentą apeliantas grindžia motyvais, kad nei nutarime sulaikyti ieškovą, nei baudžiamojoje byloje nėra nurodyta, kokie duomenys 2012-06-27 leido manyti, jog ieškovas sieks trukdyti baudžiamajam procesui ir daryti naujus nusikaltimus.
  3. Iš Jūrų uosto policijos poskyrio Viešosios tvarkos policijos grupės vyresniojo specialisto 2012‑06-27 tarnybinio pranešimo duomenų nustatyta, kad 2012-06-27 14.30 val. garažų kooperatyvo teritorijoje buvo patikrinta V. K. transporto priemonė ir jos bagažinėje rasta iš viso 160 litrų dyzelinio kuro, ieškovo garaže rasta 60 litrų dyzelinio kuro, iš viso – 220 litrų dyzelinio kuro; ieškovas kuro kiekio įsigijimą, gabenimą ir laikymą patvirtinančių dokumentų neturėjo; įtarus, kad kuras gali būti vogtas apie įvykį pranešta Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyrio vyr. tyrėjui. Klaipėdos apskrities VPK Jūrų uosto policijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2017-06-27 M. D. tarnybinio pranešime nurodyta, kad būtina atlikti kratas nurodytose bendrovėse bei nurodytų asmenų naudojamuose garažuose.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad sulaikant ieškovą buvo pagrindas manyti, kad ieškovas buvo padaręs nusikalstamą veiką. Apeliantas teigia, kad sulaikymo metu nebuvo duomenų, jog ieškovas slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, trukdys procesui ar gali daryti naujus nusikaltimus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į duomenis, jog buvo atliekami ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai, be to, iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminiame tyrime buvo įtariama kelių asmenų bendra veika, buvo vykdoma kelių asmenų telefono pokalbių turinio kontrolė, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas manyti, jog įtariamasis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 140 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nebuvo pažeistas maksimalus laikino sulaikymo terminas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareigūnų veiksmai ieškovui taikant laikiną sulaikymą buvo neteisėti.
  5. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirta nepagrįstai. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo (BPK 136 straipsnio 1 dalis). Skundžiamame sprendime pagrįstai akcentuota, kad ieškovui pritaikyta švelniausia procesinė prievartos priemonė, kuri savo pobūdžiu mažiausiai varžo asmens teises. Kaip minėta anksčiau, taikant kardomąją priemonę buvo pagrindas manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Be to, kaip nustatyta iš prokurorės 2013-12-10 nutarimo, priimto dėl įtariamojo V. K. gynėjo prašymo dėl kardomosios priemonės panaikinimo, ieškovo darbo pobūdis (( - )), taip pat sudarė pagrindą siekti užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme. Minėtame nutarime nurodyta, kad įtariamasis yra ( - ) ir netekęs darbo santykių su darbdaviu, gali ieškotis darbo kitų valstybių jūrų laivuose, o tai apsukintų baigtos tirti bylos nagrinėjimą teisme.
  6. Nors apeliantas pažymi, kad yra ( - ), dirbo ( - ) ir pritaikyta priemonė suvaržė jo teisę į judėjimo laisvę, tačiau byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovui ne kartą leista darbo tikslais išvykti iš gyvenamosios vietos. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškovo nurodomas aplinkybes dėl taikytos kardomosios priemonės įtakos ieškovo darbo santykiams. Apeliantas konkrečių argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų nepagrįstumo nenurodė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja.
  7. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino aplinkybes dėl ieškovui taikytos kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo ir proporcingumo bei pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinė prievartos priemonė pritaikyta neteisėtai ar dėl to ieškovo teisės suvaržytos neproporcingai.

15Dėl baudžiamojo proceso trukmės.

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas V. K. taip pat pažymi, kad baudžiamasis procesas truko trejus metus ir septynis mėnesius. Apeliantas pažymi, kad tyrimas buvo atliekamas dėl 7006 litrų kuro vagystės, nors dėl 6280 litrų kuro jau buvo priimti procesiniai sprendimai, dėl likusio 826 litrų kuro pareigūnai nesurinko jokių duomenų apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Apelianto nuomone, pareigūnai veikė neatsakingai ir nestropiai, pareigūnai nebandė nustatyti, ar buvo padarytas nusikaltimas.
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas buvo sulaikytas 2012-06-27, įtarimas pareikštas 2012-06-28, kaltinamasis aktas surašytas 2014-05-27, byla teisme baigta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2016-01-15 nutartį, kuria paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-29 nuosprendis. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-03 nutartimi išnagrinėjo įtariamojo V. K. gynėjo prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir toks prašymas netenkintas. Priimdamas minėtą nutartį teismas nenustatė aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, nustatyta, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties, joje būtina surinkti nemažai įrodymų ir konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo trukmę lėmė objektyvios priežastys.
  3. Iš apelianto skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis apie baudžiamojo proceso trukmę ir konstatavo, kad pareigūnų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami nuolat ir nepertraukiamai. Ieškovas nepateikė argumentų, kad ši išvada nepagrįsta ir neatitinka bylos faktinių duomenų. Apeliaciniame skunde ieškovas V. K. nenurodė konkrečių netinkamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų organizuojant procesą, ar procesinio delsimo laikotarpių. Ištyrusi bylos medžiaga teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu baudžiamojo proceso metu pareigūnų atliktų veiksmų ir baudžiamojo proceso trukmės vertinimu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl baudžiamojo proceso trukmės pripažinti nepagrįstomis.
  4. Valstybės institucijos, pareigūno ar teismo veiksmų neteisėtumas yra viena iš būtinų CK 6.272 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo bei apteiktų atsiliepimų į jį argumentus, neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šuo atveju nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo, dėl kurių ieškovui būtų padaryta žala. Nesant visumos būtinų sąlygų, kurių pagrindu valstybei CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu kiltų deliktinė atsakomybė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Nustačiusi, kad neįrodyta viena iš būtinų sąlygų taikyti CK 6.272 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su ieškovo patirta turtine ir neturite žala plačiau nepasisako.
  5. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
  6. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visumą, faktinėms bylos aplinkybėms teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl, byloje nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą naikinti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑06-21 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  7. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus ir byloje nesant duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, tokių išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑06-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai