Byla e2S-1630-577/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Č. (D. Č.) ieškinį atsakovėms A. P. ir T. F. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas D. Č. kreipėsi į teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovių A. P. ir T. F. solidariai 1 239,62 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Šalys 2018 m. sausio 15 d. pateikė dvi sudarytas taikos sutartis ir teismo posėdyje prašė jas patvirtinti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo D. Č. ir atsakovės A. P. sudarytą taikos sutartį, taip pat patvirtino tarp ieškovo D. Č. ir atsakovės T. F. 2018 m. sausio 15 d. sudarytą taikos sutartį, ir civilinę bylą Nr. e2-1601-862/2018 pagal ieškovo D. Č. ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovėms A. P. ir T. F. nutraukė; priteisė valstybei iš atsakovių A. P. ir T. F., lygiomis dalimis 9,49 Eur dydžio pašto išlaidas, t. y. po 4,74 Eur, ir grąžino ieškovui 21 Eur žyminio mokesčio.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atsakovė T. F. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
    1. Ieškovas reikalavimus kildino iš to, kad du nepilnamečiai vaikai - E. P. (E. P.) (A. P. sūnus) ir D. Ž. (T. F. sūnus) atliko neteisėtus veiksmus, apgadindami D. Č. priklausantį krovininį automobilį. Ieškovas patirtą turtinę žalą prašė iš atsakovų priteisti solidariai.
    2. Parengta taikos sutartis atsakovei T. F. pateikta prieš teismo posėdį; jai buvo paaiškinta, jog ji atitinka atsakovės interesams ir apeliantė, pasitikėdama savo atstove advokate R. J., sutartį pasirašė. Susipažinusi su teismo nutartimi, pamatė, kad A. P. atlygina ieškovui 300 Eur, o apeliantė turi atlyginti 900 Eur, atitinkamai paskirstytos yra ir bylinėjimosi išlaidos. Su tokiomis taikos sutarties sąlygomis teigia nesutinkanti, nes abu vaikai padarė žalą ieškovo automobiliui, o nustatyti, kiek būtent žalos padarė kiekvienas iš vaikų, nėra galimybės. Mano, kad žala turi būti atlyginama lygiomis dalimis, t. y. po 600 Eur iš kiekvienos atsakovės, proporcingai paskirstant ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas D. Č. atsiliepime prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Prieš bylos nagrinėjimą pasirašytos taikos sutartys, pagal kurias atsakovės sutiko padengti mokėtinas sumas proporcingai, t. y. A. P. įsipareigojo padengti 300 Eur, o T. F. - 900 Eur. Taikos sutarčių turinys buvo derinamas su atsakovėmis, įskaitant T. F., o jai išreiškus sutikimą, buvo parengtas taikos sutarties projektas. Bylos nagrinėjimo metu teismas pagarsino taikos sutarčių turinį. Be to, atsakovė (apeliantė) buvo atstovaujama advokatės, kuri jai paaiškino pasirašomos taikos sutarties sąlygas. Su taikos sutarties sąlygomis atsakovė T. F. sutiko, šį patvirtinimą asmeniškai išreikšdama bylos nagrinėjimo metu. Pasirašius taikos sutartį kiekvienai šaliai teko po vieną taikos sutarties egzempliorių, todėl taikos sutarties turinys atsakovėms buvo žinomas. Taip pat atsakovėms buvo žinomas teismo nutarties paskelbimo laikas. Teismui patvirtinus taikos sutartis, atsakovė A. P. 2018 m. sausio 22 d. pervedė 375 Eur; T. F. 2018 m. sausio 18 d. pervedė 200 Eur. Apeliantė nutarties paskelbimo dieną pradėjo vykdyti savo įsipareigojimus ieškovui, tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė ir pateikė teismui atskirąjį skundą. Pažymi, kad ieškovui svarbu tai, kad žala būtų atlyginta, o iš kokių asmenų bus gauti mokėjimai - nėra skirtumo.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bylos šalims galimybė užbaigti byloje vykstantį ginčą taikos sutartimi. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
  3. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas.
  4. Kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Kiekvienu atveju, teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13, 42, 140 straipsniai, 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnis). Pateikdamos teismui tvirtinti taikos sutartį, šalys tam tikru būdu sureguliuoja tarp jų kilusį ginčą, abipusėmis nuolaidomis išsprendžia nesutarimus, o taikos sutarties sąlygos nebūtinai turi atitikti prieš tai šalių pateiktų procesinių dokumentų ir juose išreiktų reikalavimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti teismo nutartį, kuria patvirtintos dvi (kiekvienos atsakovės su ieškovu) taikos sutartys, nurodydama tik tai, kad susipažinusi su nutartimi pamatė abiejų sutarčių sąlygas, su kuriomis nesutinka.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susidariusią situaciją, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
  7. Visų pirma, apeliantė prašo panaikinti visą nutartį, nenurodydama jokių pažeidimų tvirtinant atsakovės A. P. ir ieškovo D. Č. taikos sutartį. Be to, atskirajame skunde nenurodyti jokie proceso teisės pažeidimai, padaryti tvirtinant ir apeliantės su ieškovu pasirašytą taikos sutartį, arba taikos sutarties negaliojimo pagrindai, vertintina tai, ar apeliantė taikos sutartį sudarė laisva valia, ar teismas iš tikrųjų tikrino šalių valią ir buvo pagrindas ja įsitikinti(pvz. aplinkybės, kurios lėmė jos suklydimą/suklaidinimą taikos sutarties pasirašymo metu ar pan.). Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovę teisme atstovavo profesionali teisininkė – advokatė R. J.. Minėta, kad prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 str. 3 d.). Pagrindo konstatuoti, kad ši procesinė nuostata buvo pažeista, nėra. Išklausius 2018 m. sausio 15 d. garso įrašą, nustatyta, kad teisėja teismo posėdžio metu pagarsino pagrindines abiejų taikos sutarčių sąlygas, šalių (įskaitant ir atsakovės T. F.) asmeniškai klausė, ar joms suprantamos sutarties sąlygos ir ar su jomis sutinka. Atsakovė T. F. teigiamai atsakė į abu klausimus; prieš tvirtinant taikos sutartį teisėja išaiškino šalims taikos sudarymo ir jos patvirtinimo teisme pasekmes. Be to, iš taikos sutarties turinio (8 punktas) matyti, kad vienas taikos sutarties egzempliorius atiteko atsakovei. Apeliantė neneigia, kad žinojo ieškinio turinį (t. y. ieškinio reikalavimą iš abiejų atsakovių priteisti 1 239,62 Eur), todėl turėjo suprasti, kad kitai atsakovei teko mažesnė žalos atlyginimo dalis (juolab, kaip minėta, teismo posėdžio metu abiejų sutarčių sąlygos buvo paskelbtos); ginčijama teismo nutartis buvo priimta ir paskelbta tik po trijų dienų.
  8. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad: pirma, jokių procesinių teisės pažeidimų tvirtinant taikos sutartį nebuvo padaryta, antra, pasirašydama taikos sutartį atsakovė išreiškė tikrąją savo valią, o vėliau pradėjo ją vykdyti. Vėlesnis nuomonės dėl taikos sutarties sąlygų atitikimo atsakovės T. F. interesams pasikeitimas, nesudaro pagrindo taikos sutartis laikyti negaliojančiomis ar pripažinti, kad jos patvirtintos nepagrįstai.
  9. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Iki teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios gautas ieškovo D. Č. prašymas priteisti iš atsakovės (apeliantės) T. F. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (kartu su šias išlaidas patvirtinančiu įrodymu). Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. nagrinėjamo klausimo sudėtingumą; teisinių paslaugų specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; advokato darbo laiko sąnaudas (t. y. tai, kad ginčijamas klausimas nebuvo sudėtingas, parengtas procesinis dokumentas nedidelės apimties, nereikalavo specifinių žinių, laiko sąnaudų ir kt.), taip pat teisingumo bei protingumo principus, atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 30 Eur, ir ši suma priteisiama iš apeliantės.
  10. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl atsakovės T. F. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Priteisti iš atsakovės (apeliantės) T. F. (a. k. ( - ) ieškovui D. Č. (a.k. ( - ) 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai