Byla 2A-715-153/2014
Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6007-945/2013 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė I. M. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 34 678,84 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., 18 735,19 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d., 24 928,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo kitos dienos po ieškovės atleidimo iš darbo (2012 m. kovo 1 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2013 m. balandžio 15 d.), po 118,12 Lt vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki visiško atsiskaitymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2013-11-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

7Panaikino darbo ginčų komisijos 2011 m. birželio 30 d. protokolinius sprendimus. Atnaujino ieškovei I. M. terminą individualiam darbo ginčui inicijuoti. Priteisė iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 8 760,35 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio, 3 237,82 Lt delspinigius, 15 000 Lt (neatskaičius mokesčių) už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2012 m. kovo 1 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 28 d.) ir po 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013 m. lapkričio 29 d.) iki jo visiško įvykdymo ieškovei I. M.. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

8Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutarties ir kolektyvinės sutarties nuostatų tarpusavio santykio, susijusio su kolektyvinėje sutartyje nustatytų ribų aiškinimu: ieškovė laikosi pozicijos, jog kolektyvinėje sutartyje nustatytos bazinės (fiksuotos) darbo užmokesčio dalies ribos, o atsakovė įrodinėja, jog šios ribos sietinos su visu darbuotojui mokėtinu darbo užmokesčiu; ieškovė tvirtina, jog priėmus kolektyvinę sutartį turėjo didėti ir jai mokėtina kintama darbo užmokesčio dalis, o atsakovė nurodo, kad kolektyvinėje sutartyje nustatytas kintamo darbo užmokesčio dydis taikytinas ne konkrečiai ieškovės pareigybei, bet visiems atitinkamo skyriaus darbuotojams.

9Bylos duomenimis, ieškovė bendrovėje dirbo nuo 1992 m. spalio 8 d., jos pareigybė – Abonentų skyriaus apskaitos specialistė, ieškovės darbo laiko trukmė – 40 val. ir 5 darbo dienos per savaitę, darbo užmokesčio dydis nuo 2008 m. sausio 2 d. – bazinis mėnesinis 1 400 Lt darbo užmokestis ir kintamas darbo užmokestis iki 30 % nuo bazinio darbo užmokesčio. Remiantis atsakovės generalinio direktoriaus 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 2-99 patvirtintais Abonentų skyriaus kintamojo darbo užmokesčio rodikliais (b. l. 42–47, t. 1, b. l. 5–8, t. 2), kurie taikomi nuo 2006 m. lapkričio 2 d., atsakovės pareigybei nustatytos iki 30% kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimas siejamas su konkrečių rezultatų pasiekimu (pajamų surenkamumu, klaidų informacinėje sistemoje nebuvimu, darbo su neatsiskaitančiais vartotojais rezultatais, į sistemą įvestų rodmenų skaičiumi).

102008 m. gegužės 20 d. įmonėje įsigaliojo nauja kolektyvinė sutartis, kurios 5 priedu ieškovės pareigybė priskirta VI pareigybių pakopai, o lentelėje Nr. 1, pavadintoje „Bazinio mėnesinio atlyginimo pagal pakopas minimalios ir maksimalios ribos“, VI pakopai nustatyta minimalia bazinio mėnesinio darbo užmokesčio riba nurodyta 1 600 Lt, maksimalia – 2 350 Lt, lentelėje Nr. 2, pavadintoje „Kintamas darbo užmokestis, taikomas bendrovės padaliniuose“, nurodoma, jog abonentų skyriuje taikomas planų vykdymo metodas, pagal kurį maksimalus kintamas darbo užmokestis (nuo bazinio darbo užmokesčio) abonentų skyriuje sudaro iki 50 %.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas nustatė, jog sudarant 2003 m. kolektyvinę sutartį, o vėliau jos nuostatas perkeliant į 2008 m. kolektyvinę sutartį lentelėje „Bazinio mėnesinio atlyginimo pagal pakopas minimalios ir maksimalios ribos“ vartojamos „bazinio mėnesinio atlyginimo“ ir „bazinio darbo užmokesčio“ sąvokos sietos ne su viso darbuotojui mokėto darbo užmokesčio, bet su darbuotojais sudaromose darbo sutartyse nurodomos bazinės (fiksuotos) darbo užmokesčio sudėtinės dalies ribomis. Kadangi kolektyvinės sutarties nuostatos darbo santykių šalims yra privalomos (DK 3 str. 1 d., 93 str.), visi įmonės lygmens dokumentai turi sudaryti vieningą sistemą ir būti tarpusavyje suderinti, pasikeitus kolektyvine sutartimi nustatytam teisiniam reglamentavimui, atitinkamai turi būti koreguojami ir kiti darbo santykius reglamentuojantys dokumentai, tarp jų ir su darbuotojais sudaromos darbo sutartys. Dokumentų nesuderinus tarpusavyje, taikytinos darbuotojui palankesnės nuostatos. Nurodyta išvada lemia, jog nuo kolektyvinės sutarties patvirtinimo 2008 m. gegužės 20 d. ieškovei mokama bazinė darbo užmokesčio dalis turėjo būti ne mažesnė nei 1 600 Lt.

12Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovės poziciją, jog jai turėjo būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje nustatytų minimalios ir maksimalios bazinio darbo užmokesčio ribų vidurkis. Didesnio nei kolektyvinėje sutartyje nustatytas minimumas bazinio dydžio nustatymas su konkrečiu darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje gali būti sąlygojamas tik suderintos šalių valios (DK 120 str.). Nesant tokios valios, pripažintina, jog atsakovė privalėjo mokėti ieškovei minimalią kolektyvinėje sutartyje nustatytą bazinę (fiksuotąją) darbo užmokesčio dalį – 1 600 Lt per mėnesį.

13Įvertinęs ieškovės argumentus dėl maksimalaus 50 % kintamosios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymo 2008 m. kolektyvinėje sutartyje, pažymėjo, kad šis darbo užmokesčio dalies dydis 2008 m. kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 2 yra siejamas ne su darbuotojų pareigybėmis, bet su bendrovės padaliniais, ir taikomas ne tik apskaitos specialistams, bet visiems abonentų skyriaus darbuotojams. Teismo vertinimu, darbo santykių teisinio reglamentavimo pakeitimai buvo perkelti ir į naujai pasirašytą 2008 m. kolektyvinę sutartį, kur yra nustatyta ne minimali, o maksimali kintamoji darbo užmokesčio dalis. Teismas sprendė, kad su ieškove sudarytoje darbo sutartyje nustatytas maksimalus kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis atitinka įmonėje nustatytą kintamosios darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo sistemą ir yra suderintas su 2008 m. kolektyvinės sutarties nuostatomis.

14Teismas, įvertinęs ieškovės galimybę laiku apginti savo teises, pripažino, kad jog ieškovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo atitinka ir ieškinio pareiškimo metu galiojusio DK 298 straipsnio (dabar galiojančio DK 301 straipsnio) nuostatą, kad darbo užmokestis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus. Teismas, nustatęs, kad ieškovė praleido 3 mėnesių terminą inicijuoti individualų ginčą, sprendė, kad egzistuoja pagrindas šiam terminui atnaujinti (CPK 3 str. 6 d., 78 str.) ir pripažino, jog darbo ginčų komisija nepagrįstai nurodytą aplinkybę vertino kaip pakankamą ieškovės reikalavimams atmesti.

15Teismas nustatė, jog ieškovė neginčija jai išmokėtų sumų apskaičiavimo pagal darbo sutartyje nustatytas sąlygas (taikant 1 400 Lt bazinį dydį) tinkamumo, pripažino pagrįsta ieškovės poziciją dėl būtinybės perskaičiuoti bazinę darbo užmokesčio dalį taikant 1 600 Lt dydį, priteistinų sumų apskaičiavimui kaip pagrindą panaudojo atsakovės 2011 m. rugsėjo 20 d. į bylą pateiktą paskaičiavimą (1 t., b. l. 145–147). Kartu teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog atsakovė be pagrindo neperskaičiavo sumų už viršvalandžius ir išmokas ieškovės ligos metu, šias sumas perskaičiavęs taikant formulę „suma/1.400 Lt*1 600 Lt“, teismas konstatavo, jog papildoma nepriemokos už 2008 m. birželį sudaro 11,32 Lt (bendra nepriemokos suma – 261,32 Lt), atitinkamai už 2008 m. liepą – 26,87 Lt (bendra – 281,87 Lt), už 2008 m. rugpjūtį – 19,96 Lt (bendra 254,96 Lt), už 2009 m. sausį – 11,89 Lt (bendra – 261,89 Lt), už 2009 m. vasarį – 26,20 Lt (bendra – 271,20 Lt), už 2010 m. rugsėjį – 9,76 Lt (bendra – 245,83 Lt), už 2010 m. spalį – 9,76 Lt (bendra – 9,76 Lt), už 2010 m. lapkritį – 9,64 Lt (bendra – 90,99 Lt). Teismo vertinimu, šios sumos turi įtakos vidutinio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas skaičiavimui, teismas, perskaičiavęs ginčo laikotarpiu neišmokėtas darbo užmokesčio dalis, taip pat įvertinęs, jog atskirų laikotarpių darbo užmokesčio už kasmetines atostogas sumoms įtakos turėjo ir ankstesnių laikotarpių atitinkamo darbo užmokesčio perskaičiavimai, nustatė, kad papildoma darbo užmokesčio už kasmetines atostogas suma 2008 m. rugsėjį sudarė 101,94 Lt (bendra įsiskolinimo suma – 364,40 Lt), atitinkamai už 2009 m. balandį – 22,59 Lt (bendra – 254,31 Lt), už 2009 m. gegužę – 61,42 Lt (bendra – 296,11 Lt), už 2009 m. rugpjūtį – 5,99 Lt (bendra – 249,20 Lt), už 2009 m. lapkritį – 2,96 Lt (bendra – 239 Lt), už 2010 m. kovą – 0,03 Lt (bendra – 239,57 Lt), už 2010 m. gegužę – 2 Lt (bendra – 244,60 Lt), už 2010 m. liepą – 7,19 Lt (bendra – 265,66 Lt), už 2010 m. rugpjūtį – 0,70 Lt mažiau (bendra – 253,09 Lt), už 2011 m. gegužę – 153,27 Lt (bendra – 226,39 Lt). Teismo apskaičiavimu, bendra ieškovei neišmokėto darbo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. sudaro 8 760,35 Lt. Visos teismo sprendime apskaičiuotos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.

16Teismas vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymu ir jį lydinčiais poįstatyminiais teisės aktais (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. A1-29, 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-32, 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-29, 2011 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. A1-28), panaudojęs atsakovės 2011 m. rugsėjo 20 d. į bylą pateiktą apskaičiavimą (1 t., b. l. 145–147) priteisė iš atsakovės bendrą delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. – 3 237,82 Lt.

17Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl visos vidutinio darbo užmokesčio sumos priteisimo už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo iki šio sprendimo priėmimo, kadangi teismo vertinimu, tai nepagrįstai suabsoliutintų ieškovės teises ir teisėtus interesus atsakovės atžvilgiu. Teismas kaip nepagrįstus įvertino ieškovės į bylą pateiktus vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimus (t. 3, b. l. 74,), siejamus su hipotetiškai mokėtinomis sumomis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas dėl papildomo darbo užmokesčio už 2011 m. gruodį–2012 m. vasarį priteisimo, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti kitokius, nei faktiškai išmokėtos sumos, darbo užmokesčio dydžius vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Teismo nuomone, iš atsakovės priteistiną ieškovei sumą už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti darbo dieną už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, teismas sumažino iki 15 000 Lt (neatskaičius mokesčių). Taip pat teismas sprendė, jog nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo dienos ieškovei priteistina visa 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei vidutinio darbo užmokesčio suma. Teismo vertinimu, toks DK 141 straipsnio 3 dalies taikymas visiškai užtikrins abu šios normos tikslus – taps kompensacija ieškovei už laiku negautus pinigus ir kartu skatins atsakovę finansinius įsipareigojimus įvykdyti kiek įmanoma greičiau.

18Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinio reikalavimus, t. y. tarp šalių kilusį individualų darbo ginčą išsprendusi kitaip, nei tai buvo padariusi darbo ginčų komisija, šiuo sprendimu kartu panaikino darbo ginčų komisijos 2011 m. birželio 30 d. protokolinius sprendimus.

19Teismas, vadovaudamasis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nusprendė sprendimo dalį dėl 1 738,38 Lt (neatskaičius mokesčių) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo ieškovei vykdyti skubiai.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21Kauno apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą skundžia atsakovė UAB „Kauno vandenys“. Apeliantės atstovė prašė bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ginčas yra kilęs darbo byloje. Žodinis bylos nagrinėjimas padės betarpiškai patikrinti, ar tinkamai buvo ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, ir įvertinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo bei jo motyvų teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl būtent žodinio proceso nagrinėjimo tvarka gali padėti pasiekti CPK 2 str. numatytus tikslus.

22Apeliantės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimo tą dalį, kurioje buvo tenkintas ieškovės I. M. reikalavimas dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2011-05-31 priteisimo, skundžiamą sprendimą pakeisti – atmesti ieškovės I. M. reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį; panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės I. M. reikalavimas dėl 3 237,82 Lt delspinigių priteisimo, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės I. M. reikalavimą priteisti delspinigius; panaikinti sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės I. M. reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir nuspręsta priteisti 15 000 Lt už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo ieškovės I. M. atleidimo iš darbo dienos (2013-03-01) iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-11-28) ir po 82,78 Lt už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo visiško įvykdymo, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės I. M. reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

23Teismas neteisingai pritaikė išvardintus sutarčių aiškinimo principus, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimo dalį, kuria konstatavo, jog atsakovė mokėjo ieškovei darbo užmokestį, neatitinkantį Kolektyvinės sutarties nuostatų dėl pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio.

24Teismas, analizuodamas atsakovės Kolektyvinę sutartį, kitus vidinius įmonės dokumentus, ir nesiremdamas Memorandumu, padarė klaidingą išvadą, kad “ aiškiai siejamas tik su viena iš sudedamųjų darbuotojui mokamo mėnesinio darbo užmokesčio dalių ir atmesdamas atsakovės argumentus, kad Kolektyvinėje sutartyje vartojama sąvoka „“ suprantama kaip mėnesinė darbo užmokesčio suma, mokama už darbą.

25Teismas nevertino, jog Nuostatuose yra įtvirtinta, kad atsižvelgiant į Nuostatuose pateikiamoje atsakovės pareigybių pakopinėje struktūroje nustatytas mėnesinio bazinio darbo užmokesčio minimalias ir maksimalias ribas Lentelėje Nr. 1 (Nuostatų 1.2 punktas) t. y. mėnesinės algos, mokamos darbuotojams, intervalus. Atsakovės dokumentuose yra suprantamas kaip mėnesinis darbo užmokestis, mokamas darbuotojui kas mėnesį, t. y. visa suma, kurią moka atsakovė darbuotojui už atliekamas darbines funkcijas.

26Teismas priėjo prie išvados, kad jokie sisteminiai pokyčiai tvirtinant Kolektyvinę sutartį nebuvo padaryti. Apeliantė nepritaria tokiam teismo įrodymų vertinimui byloje, nes akivaizdu, kad situacija per keletą metų tiek rinkoje, tiek įmonės viduje gerokai keičiasi, todėl nėra teisinga 2003 m. kolektyvinės sutarties nuostatų turinį sulyginti su Kolektyvine sutartimi, patvirtinta 2008 m. Teismas, netinkamai vertinęs byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą dėl Kolektyvinės sutarties nuostatų ir jas lemiančių faktinių aplinkybių ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

27Teismas nesivadovavo Memorandumu remdamasis visiškai kitais argumentais, nei įvardino LAT. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino Memorandume išdėstytą poziciją, tačiau teismas jų parodymus įvardino kaip subjektyvaus vertinamojo pobūdžio. Šie teismo argumentai yra nesuprantami ir neįtikinami.

28Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl Memorandumo turinio vertinimo, visiškai nevertino, kad Memorandume numatyta, jog šalys supranta ir aiškina nuostatą dėl darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio taip, kad numatytos darbo užmokesčio ribos yra siejamos su mėnesinio darbo užmokesčio, t. y. bendros bazinės darbo užmokesčio dalies ir kintamosios darbo užmokesčio dalies sumos minimalia ir maksimalia riba ir turi būti atitinkamai aiškinamos ir taikomos.

29Teismas taip pat netinkamai traktavo Memorandumo pasirašymo momentą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neva liudytojų parodymai „“, tokią išvadą argumentuodamas darbo santykių buvimu. Su tokiu teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu negalima sutikti. Atsakovės administracijos atstovai ir profsąjungos atstovai galėjo tinkamai paaiškinti ir išaiškinti Kolektyvinės sutarties nuostatų bei Memorandumo sudarymo aplinkybių. Tačiau teismas nesuprantamai šias aplinkybes vertino neigiamai, taip nepagrįstai palaikydamas ieškovės poziciją. Pasirašančios šalys turi teisę aiškinti Kolektyvinę sutartį, tai patvirtina ir LAT praktika, taigi šalių pasirašytas Memorandumas laikytinas Kolektyvinės sutarties nuostatų ir jų taikymo aiškinimo dokumentu, o ne jos pakeitimu.

30Teismas nepagrįstai nevertino, kad iš į bylą pateiktų atsakovės darbuotojų darbo sutarčių matyti, kad po Kolektyvinės sutarties pasirašymo praėjus ilgam laikui buvo atliekami tik pavieniai (vienkartiniai) individualūs darbo sutarčių pakeitimai ir nebuvo daroma bendrų darbo sutarčių pakeitimų iš karto po Kolektyvinės sutarties sudarymo. Darbo santykiuose darbuotojas ir darbdavys yra laisvi susitarti dėl darbo užmokesčio, ir normali yra praktika keisti darbuotojų darbo užmokestį individualiai kiekvienam darbuotojui, o ne visiems tuo pat metu. Dėl to vykę atsakovės individualūs darbo sutarčių pakeitimai negalėjo teismo būti aiškinami kaip įrodantys skirtingą Kolektyvinės sutarties nuostatų taikymą atsakovės darbuotojams ir tuo pačiu nepagrįstą Kolektyvinės sutarties netaikymą ieškovės atžvilgiu. Siurblinių skyriaus darbuotojų darbo užmokestis apskaičiuojamas taikant kitokį metodą nei Apskaitos skyriaus darbuotojams, t. y. taikomas drausminamasis, o ne planinis metodas. Todėl šie duomenys tarpusavyje teismo negalėjo būti lyginti.

31Teismas nepagrįstai sprendime neaptaria ir nesiremia duomenimis apie Techninio skyriaus darbuotojų darbo užmokestį, kuris yra skaičiuojamas taikant tą patį, planinį, metodą, kaip ir Apskaitos skyriaus darbuotojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Duomenys apie atsakovės struktūrinio padalinio ir kitų padalinių darbuotojų darbo užmokestį patvirtina, kad Kolektyvinė sutartis buvo taikoma vienodai atsakovės darbuotojams (išskyrus individualias išimtis, kai konkrečios darbo sutarties turinys galėjo būti sąlygotas individualių atsakovės ir konkretaus darbuotojo derybų). Priešinga teismo išvada yra nepagrįsta.

32Teismas nurodo, kad ieškovės teisių pažeidimas yra sietinas su darbo užmokesčio dalies jai nemokėjimu. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta dėl žemiau nurodytų argumentų ir motyvų.

33Teismas be pagrindo pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, esą ji nežinojo apie naują Kolektyvinę sutartį dėl ligos ir dėl eilinių atostogų, o atitinkamai esą nežinojo ir apie jos tariamą teisių pažeidinėjimą, iki 2011-03-21. Teismas turėjo paminėtus ieškovės argumentus atmesti.

34Teismas nevertino, jog byloje yra įrodyta, kad ieškovė buvo registruota atsakovės domeno naudotoja, kad su Kolektyvine sutartimi visi bendrovės darbuotojai gali susipažinti padaliniuose, ji skelbiama atsakovės vidiniame internetiniame tinkle, prie kurio prieiga yra iš kiekvieno atsakovės kompiuterio, taigi ir iš ieškovei priskirto kompiuterio.

35Teismas nevertino, kad aplinkybę, jog ieškovei galėjo būti trejus metus nežinoma apie Kolektyvinę sutartį, paneigia ir tai, kad kiekvienais metais Kolektyvinės sutarties papildymų ir pakeitimų svarstymas vyksta viešuose susirinkimuose, į kuriuos elektroniniu paštu bei padaliniuose iškabinant skelbimus kviečiami visi atsakovės darbuotojai, tai patvirtino 2013-09-06 teismo posėdžio protokole liudytoja V. P..

36Teismas neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis vien pavyzdine darbo sutartimi, daro išvadą, kad atsakovė privalėjo pasirašytinai supažindinti ieškovę su 2008 Kolektyvine sutartimi. Teisės aktai, nei su ieškove pasirašyta darbo sutartis, nei pati Kolektyvinė sutartis neįpareigoja su ja supažindinti kiekvieną naujos kolektyvinės sutarties pasirašymo dieną įmonėje dirbantį darbuotoją pasirašytinai. Teismo argumentai, kad su nauja kolektyvine sutartimi darbuotojai, dirbę jos pasirašymo metu, taip pat turi būti supažindinami pasirašytinai, atmestini, kadangi Vyriausybės patvirtintoje pavyzdinėje darbo sutarties formoje nėra grafos papildomam įrašui apie supažindinimą su darbo sutarties galiojimo metu atnaujinta kolektyvine sutartimi padaryti.

37Neteisėtos ir nepagrįstos teismo sprendime padarytos išvados, palaikančios ieškovės poziciją dėl pareigos supažindinti ieškovę su Nuostatais pasirašytinai, kadangi Nuostatuose yra įtvirtinta padalinių vadovų pareiga supažindinti visus savo padalinio darbuotojus su jais, tačiau kokia forma tai turi būti padaryta – nenustatyta.

38Ieškovės teiginiai nesidomėjus Kolektyvine sutartimi beveik trejus metus nuo jos pasirašymo negalėjo teismo būti vertinami kaip tariamai įrodantys nepraleidus ieškinio senaties terminų. Ieškovės teiginius, kad trejus metus nieko nežinojo apie Kolektyvinės sutarties buvimą, teismas turėjo vertinti kaip nesąžiningus. Ieškovė dar iki 2011-03-10 tikrai buvo susipažinusi su Kolektyvinės sutarties turiniu.

39Teismas nevertino, kad ieškovės teiginiai, jog ji neva neprivalėjo ir negalėjo susipažinti su dokumentais (įskaitant ir Kolektyvinę sutartį), skelbiamais vidiniame atsakovės tinkle – Turinio valdymo sistemoje, taip pat neatitinka tikrovės, kadangi ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai su atsakovės generalinio direktoriaus 2009-01-05 įsakymu Nr. 2-01 „Dėl Turinio valdymo sistemos įdiegimo“, kuriuo darbuotojams užtikrinama teisė peržiūrėti visus jiems nukreiptus ir parengtus registruoti dokumentus bei juos atsispausdinti ir įpareigojami visi bendrovės darbuotojai, dirbantys su Turinio valdymo sistema, kasdien, ne rečiau kaip du kartus per dieną, susipažinti su vykdymui nukreiptais dokumentais ir pavedimais (5.1 punktas).

40Atsižvelgiant į ieškovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją datą (2011-06-17), darytina išvada, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, ir tuo pagrindu panaikinti sprendimą ir ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą.

41Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovės darbo sutarties nutraukimo momentu negalėjo būti aišku, ar darbdavys vėluoja ar nevėluoja atsiskaityti su darbuotoja. Tai paaiškės tik įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui.

42Tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl darbo užmokesčio dydžio, vadovaujantis DK nuostatomis bei LAT suformuota praktika dėl DK 141 str. 3 d. nuostatų taikymo, atsakovei negali būti taikoma DK 141 str. 3 d. nustatyta sankcija. Taigi ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta.

43DK 301 str. akivaizdžiai yra susijęs su darbo užmokesčiu, šiame straipsnyje nustatyta kompensacija darbuotojui yra apskaičiuojama būtent remiantis vidutiniu darbo užmokesčiu, taigi neaišku, kokia logika vadovaudamasis teismas teigia, kad šiame straipsnyje nustatytos sumos negali būti tapatinamos su darbo užmokesčiu ar kitomis su darbo pareigų vykdymu susijusiomis išmokomis.

44Skundžiamu teismo sprendimu priteista ieškovei suma yra per didelė, nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent tokia suma, kokiu pagrindu ji buvo apskaičiuota.

45Teismo sprendime teismas nusprendė priteisti ieškovei 3 237,82 Lt delspinigius. Ši sprendimo dalis turėtų būti pakeista ir priimtas naujas sprendimas – atmesti ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kadangi pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus matyti, kad ieškovei buvo mokamas tinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis. Darbo užmokestis buvo mokamas laiku.

46Atsiliepime į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą ieškovė I. M. nurodė, kad atsakovės teismui pateiktame 2013-12-30 apeliaciniame skunde yra remiamasi tokiomis aplinkybėmis, argumentais bei įrodymais, kurie nėra pagrįsti ir netgi klaidingi, o taip pat vadovaudamasi LR CPK 318 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas buvo priimtas pagrįstai, tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjus pateiktus įrodymus bei liudytojų parodymus, todėl dėl šio teismo sprendimo paduotas apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra būtinas (CPK 322 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus bei šalių paaiškinimus. Ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovės I. M. naudai priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.

47Ieškovė prašė palikti teismo sprendimą tokias motyvais:

48Teismas, analizuodamas 2008-2013 Kolektyvinę sutartį lingvistiniu aspektu, padarė pagrįstą išvadą kad Kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 1 (1 t., 27–56 b. l.) vartojamos „bazinio mėnesinio atlyginimo“ ir „bazinio darbo užmokesčio“ sąvokos akivaizdžiai sietinos ne su visu darbuotojui mokėtinu darbo užmokesčiu, bet su fiksuotąja (bazine) darbo užmokesčio dalimi. Teismo priimta teisinga išvada, kad sąvoka „bazinis darbo užmokestis“ aiškiai siejama su viena iš sudedamųjų darbuotojui mokamo mėnesinio darbo užmokesčio dalių (1 t., b. 1. 52–53; 4 t., b. 1. 48–50) ir paneigia atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta motyvą, kad bazinis darbo užmokestis atsakovės dokumentuose yra suprantamas kaip mėnesinis darbo užmokestis, mokamas darbuotojui kas mėnesi, t. y. visa suma, kurią moka atsakovės darbuotojui už atliekamas darbines funkcijas.

49Teismo teisingos išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu patvirtintoje ir į bylą pateiktoje atsakovės 2013-05-28 Kolektyvinėje sutartyje (t. 5, 27–56 b. l) jau yra pakoreguotas darbo užmokesčio reglamentavimas, vartojant atsakovės byloje išdėstytą poziciją atitinkančią „darbo užmokesčio“ sąvoką minimalioms ir maksimalioms riboms apibrėžti 2013-05-28 Kolektyvinės sutarties Priede Nr. 5 UAB „Kauno vandenys“ Darbo užmokesčio minimalios ir maksimalios ribos pagal pakopas yra nurodytos Darbo užmokesčio kartu su kintamąja darbo užmokesčio dalimi intervalai pareigybių pakopoms. Šioje kolektyvinėje sutartyje jau nėra atskirai (lentele) išskirtas kintamo darbo užmokesčio skaičiavimas procentine išraiška nuo bazinio darbo užmokesčio, bet nurodoma, kad konkretūs darbo užmokesčio dydžiai (mėnesinis / valandinis darbo užmokestis, kintamo darbo užmokesčio procentas, priedai, priemokos) nustatomi darbuotojo darbo sutartyje Darbdavio ir darbuotojo susitarimu (V skyrius. Darbo apmokėjimas 15 p.).

50Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo nuostatuose nurodyta, kad bazinis darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į darbuotojų pareigybių hierarchiją, pareigybių pakopinę struktūrą, darbuotojo pareigybę, pareigybės priskyrimą tam tikrai pakopai, rinkos sąlygas ir darbuotojo atitinkamo padalinio ir bendrovės veiklos rezultatus (1.1 p.). Darbo apmokėjimo nuostatų 2 d., reglamentuojančioje Kintamo darbo užmokesčio sąvoką, nurodoma, kad priklausomai nuo darbuotojo ar darbuotojų grupės, padalinio ir bendrovės darbo rezultatų, siekiant didinti bendrovės veiklos efektyvumą bei paslaugų kokybę; kaip matyti iš Kolektyvinės sutarties lentelės Nr. 1 turinio, ji sudaryta remiantis išskirtinai pakopine pareigybių struktūra, pagal kurią nustatoma bazinė darbo užmokesčio dalis, ir ji nesiejama su darbo rezultatais, už kuriuos skiriama kintama darbo užmokesčio dalis.

51Atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl kintamo darbo užmokesčio mokėjimo yra prieštaringi. Atsakovės nurodyta darbo apmokėjimo metodika ir darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka prieštarauja DK normoms, 2008–2013 m. Kolektyvinės sutarties nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

52Apeliacinio skundo motyvai dėl išaiškinimo atsakovės valdybos 2007-12-27 posėdžio metu priimtų sprendimų yra klaidinantys, kadangi

53Teismas negalėjo vertinti atsakovės nurodytos UAB „Ernst&Young Baltic“ 2007 m. atlikos bendrovės darbo užmokesčio sistemos analizės, kadangi nurodytas dokumentas į bylą nebuvo pateiktas, pateikta buvo tik 2002-07-18 UAB „Ernst&Young Baltic” parengta ir Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CPK 306 str. 2 d., nurodytas atsakovės motyvas yra net nenagrinėtinas, kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

54Teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai išanalizavo atsakovės pateiktas iki ginčo galiojusias 2001–2003, 2003–2008, 2008–2013 Kolektyvines sutartis, 2002-07-18 UAB „Emst&Young Baltic“ parengtą ir pristatytą Darbo užmokesčio tobulinimo projekto apžvalgą. Teismas taip pat nagrinėjo ir lygino 2013-05-28 priimtos Kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo nuostatus su anksčiau galiojusių Kolektyvinių sutarčių nuostatomis. Teismas išsamiai išnagrinėjo Kolektyvinių sutarčių rengimo posėdžių protokolus, taip pat 2003 m. darbuotojų konferencijos protokolus ir, remdamasis nurodytais įrodymais, priėmė pagrįstą išvadą, kad jokie sisteminiai pokyčiai tvirtinant 2008–2013 Kolektyvinę sutartį nebuvo padaryti.

55Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad Memorandumas tarp darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų buvo sudarytas ir patvirtintas 2011-06-29 UAB „Kauno vandenys“ profesinės sąjungos komiteto ir administracijos posėdžio metu (3 t., b. l. 129–132; 3 t., b. l. 90–91), kai ieškovės ginčas dėl darbo užmokesčio pagal 2008–2013 m. Kolektyvinės sutarties nuostatas mokėjimo buvo jau išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, bet sprendimo paskelbimas atidėtas. 2011-06-29 protokole Nr. 28-9 nurodyta, kad Memorandumas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, laikytina, kad Memorandumas ir jo nuostatos galėjo būti taikomos tik nuo jo įsigaliojimo dienos, jo nuostatos atgal negaliojo.

56Teismas pagrįstai nustatė, kad Memorandumas buvo sudarytas tam, kad atsakovė pateiktų ieškovei paaiškinimą, Teismas teisingai pastebėjo, kad Memorandumo tekstas buvo parengtas atsakovės teisininkų parengto 2011-05-20 atsakymo į ieškovės atstovės 2011-05-05 raštą pagrindu 58–64, 122–28, b. l). Teismo sprendime teisingai nurodyta, kad visi liudytojų V. B. teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu aptariamu klausimu buvo iš esmės subjektyvaus vertinamojo, o ne objektyvaus tvirtinamojo pobūdžio, kadangi jie visi susiję su atsakove darbo santykiais bei patvirtino, kad Liudytojų parodymai 2008–2013 m. kolektyvinės sutarties Darbo apmokėjimo nuostatų atžvilgiu yra ir akivaizdžiai prieštaraujantys Memorandumo nuostatoms. Teismo posėdžio metu nei vienas liudytojas negalėjo aiškiai ir išsamiai paaiškinti Memorandumo esmės, jo sudarymo aplinkybių.

57Teismas, vykdydamas LAT nurodymą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė atsakovės pateiktas Techninio skyriaus, Abonentų skyriaus, Siurblinių skyriaus darbuotojų darbo sutartis ir pagrįstai sprendime nurodė, kad darbo ginčų komisijos posėdžio metu (t. 4, 5–33 b. l.) V. P. patvirtino, jog 2008 m. buvo planų kelti darbuotojams darbo užmokesčius, tačiau atėjo krizė ir planų teko atsisakyti; kad 2008 m. liepos mėnesį buvo planuojama kelti apskaitos grupės darbuotojų darbo užmokestį, tačiau prasidėjus ekonominiam nuosmukiui tai nebuvo įgyvendinta.

58Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo byloje pateiktus ?rodymus, šalių paaiškinimus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistų teisių gynimui. ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl šiuo pagrindu teismo sprendimas turi būti panaikintas, o ieškinys paliktas nenagrinėtas.

59Teismas, vadovaudamasis LR DK 141 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šiuo klausimu, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą (nors ir iš dalies) ir priteisė ieškovei 15 000 Lt (neatskaičius mokesčių) už vėlavimą vykdyti finansinius įsipareigojimus už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos (2012-03-01) iki šio teismo sprendimo priėmimo 2012-11-28) ir po 82,78 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną esant 5 dienų darbo savaitei už laikotarpį nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo (2013-11-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai konstatavo, kad faktinės bylos aplinkybės, susijusios su uždelsimo atsiskaityti faktu, gali būti vertinamos sprendžiant dėl prašomos taikyti sankcijos dydžio atitikties padarytam teisės pažeidimui, DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse – įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, proporcingumui, kaip bendrajam teisės principui. Teismas, spręsdamas sankcijos dydžio klausimą, atsižvelgė ir įvertino DK 2, 35, 36 straipsniuose įtvirtintus proporcingumo principus, aplinkybes, kad teisminis procesas nagrinėjamoje byloje užsitęsė. Ieškovė taip pat sutinka su teismo motyvu, kad atmestinas ir atsakovės motyvas, jog ieškovės reikalavimas pagal DK 141 str. 3 d. negali būti tenkinamas, nes tokiu atveju piniginės sumos ieškovei būtų priteisiamos už ilgesnį nei nurodytasis DK 301 straipsnyje 3 metų terminą. Teismas sprendime yra išsamiai ir aiškiai pasisakęs dėl priteistų delspinigių dydžio bei pagrįstumo.

60IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61Apeliacinis skundas netenkintinas.

62Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

63Apeliantės UAB „Kauno vandenys“ atstovė advokatė I. P. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės UAB „Kauno vandenys“ atstovės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

64CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Vykdant sutartį ar ją nutraukus ir sprendžiant dėl sutarties nutraukimo atsiradusių teisinių padarinių, gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (CK 6.193 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ZSTATYBA“ v. V. V. , bylos Nr. 3K-3-357/2012; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. E. Ž. v. UAB „Finsaltas“, bylos Nr. 3K-3-555/2012). Sutarties aiškinimo tikslas – nustatyti bendrus sutarties šalių ketinimus, jų consensus ad idem, o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties sąlygos aiškinimo variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gelgotas transportas“ v. I. S. , bylos Nr. 3K-3- 224/2012).

65Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties ir kolektyvinės sutarties nuostatų tarpusavio santykio, susijusio su kolektyvinėje sutartyje nustatytų ribų aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 1 vartojamos „bazinio mėnesinio atlyginimo“ ir „bazinio darbo užmokesčio“ sąvokos akivaizdžiai sietinos ne su visu darbuotojui mokėtinu darbo užmokesčiu, bet su fiksuotąja (bazine) darbo užmokesčio dalimi. Pirmosios instancijos teismas išaiškino atsakovės vartojamų sąvokų turinį atsižvelgdamas į žodžio „bazinis“ vartojimą atsakovės pateiktuose dokumentuose, taip pat bylos nagrinėjimo metu patvirtintoje 2013 m. gegužės 28 d. kolektyvinėje sutartyje (5 t., b. l. 27–56), kurioje darbo užmokesčio reglamentavimas pakoreguotas, vartojant atsakovės byloje išdėstytą poziciją atitinkančią „darbo užmokesčio“ sąvoką minimaliai ir maksimaliai riboms apibrėžti. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad 2008–2013 m. Kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 1 nustatyta visų pakopų pareigybėms Bazinis minimalus darbo užmokestis be jokių priemokų. Lentelės Nr. l visas stulpelis su grafa „Bazinis darbo užmokestis minimalus Lt / mėn.“ yra atsakovės pareigybinių pakopų garantuoti minimalūs baziniai darbo užmokesčiai. Jų dydžiai nustatyti vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimais dėl minimalios mėnesinės algos patvirtinimo, įvertinant pareigybinių pakopų darbų sudėtingumą ir aukštesnių kvalifikacinių reikalavimų būtinybę jų atlikimui. Tokiu būdu lentelės Nr. l viso aukščiau stulpelio įrašų samprata ir suvokimas yra vienoda, t. y. visos nurodytos skaitinės reikšmės yra ir negali būti dalomos ar skaldomos į sudėtines dalis. Kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 2 yra atskirai išskirtas ir reglamentuotas kintamas darbo užmokestis, taikomas bendrovės padaliniuose, kuris buvo skaičiuojamas nuo bazinio darbo užmokesčio.

66Pagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, kad sąvoka „bazinis darbo užmokestis“ aiškiai siejama su viena iš sudedamųjų darbuotojui mokamo mėnesinio darbo užmokesčio dalių ir nesiejama su darbo rezultatais, už kuriuos skiriama kintama darbo užmokesčio dalis, tai patvirtina lentelės Nr. 1 turinys, nes ji sudaryta remiantis išskirtinai pakopine pareigybių struktūra. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kolektyvinės sutarties 4 priede „Darbo apmokėjimo nuostatai“ nurodoma, jog konkretaus darbuotojo bazinis darbo užmokestis nustatomas darbo sutartyje kaip mėnesinė alga, atsižvelgiant į pareigybių pakopinėje struktūroje nustatytas mėnesinio bazinio darbo užmokesčio minimalias ir maksimalias ribas, absoliuti viso darbo užmokesčio suma darbo sutartyje nėra įvardijama; aplinkybę, jog kolektyvinės sutarties nuostata „Bazinis darbo užmokestis nustatomas kaip mėnesinė alga, atsižvelgiant į šiuose Nuostatuose pateikiamoje Bendrovės pareigybių pakopinėje struktūroje nustatytas mėnesinio bazinio darbo užmokesčio minimalias ir maksimalias ribas Lentelėje Nr. 1“ negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog kolektyvinėje sutartyje yra nustatytos viso darbuotojo darbo užmokesčio ribos, ieškovės atveju paneigia ir faktas, jog jos darbo sutartyje nustatyta darbo užmokesčio sandaros formulė neužtikrina net ir bendro atlyginimo dydžio patekimo į kolektyvinėje sutartyje nustatytas ribas: bazinis darbo užmokesčio dydis (1 400 Lt) yra mažesnis už kolektyvinėje sutartyje nustatytą minimalią ribą (1 600 Lt), o tai, vadovaujantis atsakovės logika, lemtų būtinybę ieškovei kiekvieną mėnesį gauti ne mažesnę nei 15 % kintamąją darbo užmokesčio dalį, o kintamojo darbo užmokesčio ribos yra nuo 0 % iki 30 % ir yra apibrėžtos konkrečiais, objektyviai nustatomais kriterijais, kas sąlygoja teorinę galimybę kintamosios darbo užmokesčio dalies negauti ar gauti mažesnę. Teisėjų kolegija šioms teismo išvadoms pritaria.

67Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą įvertinęs 2001–2003 metais galiojusias 2001 m. balandžio 13 d. kolektyvinės sutarties turinį ir nustatęs, kad darbuotojai buvo suskirstyti į keturias kategorijas, kurių kiekvienai buvo nustatytas „Minimalus tarifinis atlygis (alga)“, taip pat numatyta galimybė darbininkams mokėti kintamąją dalį (iki 100 %), tačiau jos mokėjimo kriterijai nebuvo nustatyti, o galimybė gauti papildomą darbo užmokestį buvo priklausoma nuo subjektyvios darbdavio valios. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2002 m. liepos 18 d. pristatytoje Darbo užmokesčio tobulinimo projekto apžvalgoje, taip pat pateiktoje ištraukoje iš atsakovės 2010 m. ataskaitos (1 t., b. l. 179–180), tarp kurios tikslų įvardintas bazinio atlyginimo sistemos sukūrimas, pagal kurią bazinis atlyginimas būtų skaičiuojamas visiems, atspindėtų pareigybių hierarchiją, finansines galimybes ir darbo jėgos rinką, o kintamas atlyginimas įvedamas siekiant gerinti darbo rezultatus, skiriamas tik tiems, kurių veiklą galima įvertinti remiantis veiklos rodikliais; priešingai, nei aiškina atsakovė, apie tai, jog darbo užmokesčio sistemą kūrę UAB „Ernst&Young Baltic”, teismo vertinimu, bendrovės specialistai tyrė rinką ir pagal tyrimų rezultatus nustatė ne bazinės darbo užmokesčio dalies dydžių ribas, bet viso darbo užmokesčio ribas. Taip pat pagrįstai skundžiamame sprendime konstatuota, kad 2003 m. balandžio 14 d. darbuotojų konferencijos protokolai (b. l. 81–89, t. 3) atskleidė, jog ruošiamoje kolektyvinėje sutartyje absoliučiais skaičiais nustatytos ribos buvo siejamos būtent su bazine darbo užmokesčio dalimi. 2003 m. balandžio 15 d. kolektyvinėje sutartyje, galiojusioje iki 2008 m., buvo nustatyta analogiška įtvirtintai 2008 m. kolektyvinėje sutartyje nustatytajai darbo apmokėjimo sistema, su darbo užmokesčio skirstymu į bazinę (fiksuotąją) dalį, siejamą su pareigybės pakopa, rinkos sąlygomis ir veiklos rezultatais, ir kintamąją dalį, skirtą didinti bendrovės veiklos efektyvumą bei paslaugų kokybę, su pareigybių skirstymu į pakopas ir bazinio darbo užmokesčio ribų kiekvienai pakopai nustatymu, kintamosios dalies nustatymo kriterijais ir maksimaliais dydžiais. Visos nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintos kartu su 2008 m. kolektyvinės sutarties rengimo medžiaga (3 t., b. l. 79–80; 4 t., b. l. 82–160) nurodant, jog jokie sisteminiai pokyčiai tvirtinant 2008 m. kolektyvinę sutartį nebuvo padaryti, darbuotojų atstovai tepritarė administracijos pasiūlymams. Teismas pagrįstai pripažino nepagrįstu atsakovės motyvus dėl „bazinio darbo užmokesčio“ sąvokos kolektyvinėje sutartyje reikšmės, valdybos 2007 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo V-04 (2 t., b. l. 68–69) turinys nepatvirtina, jog valdyba nusprendė dėl „bazinio darbo užmokesčio“ sąvokos kolektyvinėje sutartyje reikšmės, kadangi priimtas atsakovės valdybos sprendimas yra ydingas dėl vartojamų užmokesčio sąvokų, kurios apibrėžtos kaip darbo užmokesčio ir bazinio darbo užmokesčio sąvokos.

68Bylos duomenimis, darbdavio ir profesinės sąjungos atstovai 2011 m. birželio 29 d. ir sudarė memorandumą (1 t., b. l. 129–132,; 3 t., b. l. 90–91), kuriame „bazinio darbo užmokesčio“ sąvoką susiejo su visa darbuotojui mokėtina darbo užmokesčio suma. Memorandumas buvo sudarytas jau kilus teisiniam ginčui, tuo metu, kai darbo ginčų komisijoje buvo nagrinėjami ieškovės reikalavimai. Byloje nenuginčytas ieškovės argumentas, kad memorandumo tekstas yra parengtas atsakovės teisininkų parengto 2011 m. gegužės 20 d. atsakymo į ieškovės atstovės 2011 m. gegužės 5 d. raštą (1 t., b. l. 58–64, 122–128). Apie tai skundžiamame sprendime taip pat minėjo pirmosios instancijos teismas. Atmestinas apeliantės argumentas dėl netinkamo Memorandumo aiškinimo skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl Memorandumo išaiškinimo yra pagrįstos ne tik dokumento surašymo aplinkybėmis, bet ir surinktų byloje įrodymų visuma, tarp jų ir kolektyvinių sutarčių turinio analize, todėl atsakovės argumentas dėl tariamo ieškovės palaikymo išaiškinant ginčo dokumentą yra visiškai nepagrįstas. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas dėl skundžiamame sprendime netinkamai įvertintų liudytojų parodymų. Teismas pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime, jog keturių liudytojų – V. P., R. K. V. B., E. Š. (4 t., b. l. 186) – paaiškinimai dėl memorandume išdėstytos pozicijos buvo iš esmės subjektyvaus vertinamojo, o ne objektyvaus tvirtinamojo pobūdžio. Šias išvadas teismas padarė įvertinęs liudytojų paaiškinimą teismo posėdyje ir nurodęs, kad liudytojai visiškai patvirtino memorandume išdėstytą poziciją, nors painiojo kolektyvinės sutarties sąvokas (liudytojas R. K.),o darbo ginčo komisijos posėdyje akcentavo, jog vadovaujasi darbo sutartimi, o ne kolektyvine sutartimi (liudytoja V. P.), tad labiau tikėtina, kad liudytojų pozicija dėl kolektyvinės sutarties nuostatų reikšmės, kaip pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, susiformavo įtakojama kitų asmenų teikiamo subjektyvaus išaiškinimo, o ne pačių liudytojų asmenine objektyvia nuomone, to iš esmės neginčijo liudytojas V. B.. Vertindamas liudytojų paaiškinimų objektyvumą teismas atsižvelgė į liudytojų užimamas bendrovėje pareigas (V. P. yra atsakovės personalo skyriaus viršininkė, R. K. – profesinės sąjungos pirmininkas, V. B. – buvęs atsakovės generalinis direktorius) ir jų dalyvavimą rengiant kolektyvinę sutartį – liudytojai V. P. ir R. K. dalyvavo rengiant 2003 m. kolektyvinę sutartį (3 t., b. l. 83–89). Taigi pirmosios instancijos teismo pripažintina pagrįsta išvada dėl ieškovės ir jos atstovės motyvacijos, jog minimali visose kolektyvinėse sutartyse nurodyta žemiausios pakopos darbuotojų bazinio darbo užmokesčio riba buvo siejama su tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintu minimalaus darbo užmokesčio dydžiu. Tad teisinga yra išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimas buvo siejamas išimtinai su tam tikrų objektyviai apibrėžtų rodiklių įgyvendinimu, kas sąlygoja teorinę galimybę atskirais mėnesiais kintamosios dalies negauti, akivaizdu, jog ribų nustatymas galėjo būti siejamas tik su privalomai mokėtina fiksuotąja darbo užmokesčio dalimi.

69Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad Memorandumas tarp darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų buvo sudarytas ir patvirtintas 2011-06-29 UAB „Kauno vandenys“ profesinės sąjungos komiteto ir administracijos posėdžio metu (3 t., b. l. 129–132, 3 t.. b. l. 90–91), kad Memorandumo nuostatos atgal negaliojo, tad galėjo būti taikomos tik nuo jo įsigaliojimo dienos, tokios išvados pagrįstumą patvirtina Darbo ginčų komisijos 2011-06-29 protokolas Nr. 28-9, kur nurodyta, kad Memorandumas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Todėl atmestinas apeliantės argumentas dėl netinkamai traktuoto Memorandumo pasirašymo momento.

70Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nevertino ir neaptarė individualių santykių su bendrovės darbuotojais, nesirėmė duomenimis apie Techninio skyriaus darbuotojų darbo užmokestį, dėl to nenustatė, kad Kolektyvinė sutartis buvo taikoma vienodai kiekvienam atsakovės darbuotojui. Priešingai, nei aiškina apeliantė, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas LAT nurodymą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, ištyrė atsakovės pateiktas Techninio skyriaus, Abonentų skyriaus, Siurblinių skyriaus darbuotojų darbo sutartis ir nurodė, kad atsakovė nepateikė nei vieno pavyzdžio darbo sutarties, pagal kurią galiojant 2003 m. kolektyvinei sutarčiai kurio nors darbuotojo bazinė darbo užmokesčio dalis buvo mažesnė, nei kolektyvinėje sutartyje nustatyta minimali riba, ir į nustatytas ribų „žirkles“ darbo užmokestis pateko tik prie jo pridėjus kintamąją darbo užmokesčio dalį. Teismo vertinimu, kolektyvinė sutartis buvo tvirtinama planuojant jos nuostatas dėl bazinio darbo užmokesčio dydžio perkelti į su darbuotojais sudaromas darbo sutartis, tačiau vėliau dėl pasikeitusios finansinės- ekonominės aplinkos tai nebuvo padaryta, o bazinė darbo sutartyse nurodyta darbo užmokesčio suma nebuvo padidinta iki kolektyvinėje sutartyje nustatytos minimalios ribos, nors kituose skyriuose ir buvo kitokia situacija (3 t., b. l. 92–120, 130–150). Teismas atmetė atsakovės argumentą jog bendra darbuotojams mokėta darbo užmokesčio suma, įskaitant kintamąją dalį, visais atvejais patekdavo į kolektyvinėje sutartyje nustatytas ribas, įvertinęs atskirų darbuotojų darbo užmokesčio išmokas, teismas sprendė, jog sudarant 2003 m. kolektyvinę sutartį, o vėliau jos nuostatas perkeliant į 2008 m. kolektyvinę sutartį lentelėje „Bazinio mėnesinio atlyginimo pagal pakopas minimalios ir maksimalios ribos“ vartojamos „bazinio mėnesinio atlyginimo“ ir „bazinio darbo užmokesčio“ sąvokos sietos ne su viso darbuotojui mokėto darbo užmokesčio, bet su darbuotojais sudaromose darbo sutartyse nurodomos bazinės (fiksuotos) darbo užmokesčio sudėtinės dalies ribomis. Kadangi kolektyvinės sutarties nuostatos darbo santykių šalims yra privalomos (DK 3 str. 1 d., 93 str.), visi įmonės lygmens dokumentai turi sudaryti vieningą sistemą ir būti tarpusavyje suderinti, pasikeitus kolektyvine sutartimi nustatytam teisiniam reglamentavimui, atitinkamai turėjo būti koreguojami ir kiti darbo santykius reglamentuojantys dokumentai, tarp jų ir su darbuotojais sudaromos darbo sutartys. Minėtos teismo išvados patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino kolektyvinės sutarties ir darbo sutarčių nuostatas, nustatytus bendrovės darbuotojams darbo užmokesčio dydžius ir šių įrodymų analizės pagrindu padarė išvadą, jog nuo kolektyvinės sutarties patvirtinimo 2008 m. gegužės 20 d. ieškovei mokama bazinė darbo užmokesčio dalis turėjo būti ne mažesnė nei 1 600 Lt. Taip pat teismas skundžiamame sprendime pripažino teisingu atsakovės paaiškinimą dėl nustatyto 2008 m. kolektyvinės sutarties lentelėje Nr. 2, jog maksimalus 50 % kintamosios darbo užmokesčio dalies dydis yra siejamas ne su darbuotojų pareigybėmis, bet su bendrovės padaliniais, ir taikomas ne tik apskaitos specialistams, bet visiems Abonentų skyriaus darbuotojams. Teismas analizavo pateiktas į bylą bendrovės darbo sutartis, kolektyvinės sutarties (2003, 2008 m.) nuostatų taikymą darbo santykiams, taip pat bendrovės vadovo 2007-01-29, 2008-01-02 įsakymus, kuriuo patvirtinti Abonentų skyriaus kintamojo darbo užmokesčio rodikliai, nustatytas darbo užmokestis bendrovės darbuotojų darbo sutarčių pokyčius dėl mokamo darbuotojams kintamojo darbo užmokesčio dalies. Teismas, nustatęs, kad atsakovė nevykdė kolektyvinės sutarties ir nemokėjo dalies darbo užmokesčio, priklausančio ieškovei, pagrįstai konstatavo ieškovės teisių pažeidimą (CPK 12, 178, 185 str.). Tad ir šis apeliacinio skundo argumentas laikomas nepagrįstu.

71Teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su darbo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos kolektyvine sutartimi, o su 2008 m. kolektyvine sutartimi (ir jos pakeitimais) ieškovė susipažino tik po Valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo ir nustatytų pažeidimų (4 t., b.l.41). Teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovė galėjo anksčiau kreiptis dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, nustatęs, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, jog 2008 m. kolektyvinės sutarties tekstą ieškovė faktiškai gavo anksčiau, nei ieškinyje nurodytą 2011 m. kovo 21 d., kai grįžusi iš kasmetinių atostogų pateikė atsakovei reikalavimą pateikti nurodytą dokumentą. Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo inicijuoti individualaus darbo ginčo nagrinėjimo aiškiai nežinodama kolektyvinės sutarties nuostatų, nes jai nepakako konkrečių ir aiškių žinių apie kolektyvinę sutartį. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės pasyvumo nerealizuojant savo galimybių savarankiškai susipažinti informacinių technologijų pagalba su atsakovės sistemoje paskelbtais dokumentais, nes atsakovė neįvykdė pareigos įrodyti informavusi ieškovę ar kitus darbuotojus apie kolektyvinės sutarties paskelbimą sistemoje. Teismas pripažino, jog dalis ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su negalėjimu susipažinti su atsakovės dokumentais, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog buvo dirbtinai ribojamos ieškovės galimybės anksčiau susipažinti su kolektyvinės sutarties turiniu. Tačiau paaiškėjus, jog darbdavė nevykdė pareigos supažindinti darbuotoją pasirašytinai su ginčo dokumentu, teismo nuomone, bet kokios abejonės vertintinos darbuotojos naudai, todėl hipotetinės galimybės susipažinti su kolektyvinės sutarties turiniu egzistavimas, teismo vertinimu, nelaikytinas pakankamu pagrindu riboti darbuotojos teises į savo interesų gynybą. Teisėjų kolegija šiai teismo išvadai pritaria (CPK 185 str.). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė dėl nebuvimo darbe kreipėsi į atsakovę 2011-03-21 (b.l.69,1t.) ir gavusi atsakymą jau kitą dieną kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją dėl teisinio susiklosčiusios situacijos įvertinimo, šiai institucijai 2011 m. balandžio 28 d. pateikus atsakymą, ieškovė inicijavo darbo ginčo nagrinėjimą. Ieškovė, nepraleisdama tuo metu galiojusio DK 296 str. nustatyto 3 mėnesių termino, kreipėsi į atsakovę dėl Darbo ginčų komisijos sudarymo. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų ir sutinka su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino savo pažeistų teisių gynimui. Ieškovė pagrįstai teigia, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2011-03-21, todėl nuo šios dienos yra skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas.

72Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR DK 141 str. 3 d. nuostatas. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ 2012-02-29 LR DK 129 str. pagrindu nutraukė darbo sutartį su ieškove. Atleidimo iš darbo dieną atsakovė neišmokėjo ieškovei 8 760,35 Lt darbo užmokesčio, 3 237,82 Lt delspinigių (DK 207 str. 1 d.). Byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė kalta dėl neatsiskaitymo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad atsakovė nevykdė Kolektyvine sutartimi Darbo apmokėjimo nuostatuose prisiimtų įsipareigojimų, nemokėjo ieškovei (2008-06-01–2011-05-31 laikotarpiu) dalies darbo užmokesčio. Todėl apeliantės argumentas apie tariamai atsakovei nežinomos darbo sutarties nutraukimo momentu priklausančią išmokėti ieškovei darbo užmokesčio sumos dydį ir be pagrindo teismo sprendimu priskaičiuotus bei priteistus delspinigius yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis surinktais byloje įrodymais ir atliktais skaičiavimais, nustatė, kad skirtumas tarp ieškovės realiai gauto darbo užmokesčio ir atsakovės Kolektyvine sutartimi Darbo apmokėjimo nuostatuose patvirtintos minimalaus bazinio mėnesinio darbo užmokesčio pagal pakopas (ieškovė priskirta VI pakopai) dydžio sumų, kurios turėjo būti mokamos ieškovei, negauta darbo užmokesčio dalis už 3 m. laikotarpį sudaro 8 760,35 Lt. Minėti teismo skaičiavimai byloje nenuginčyti jokiais objektyviais įrodymais, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo apskaičiuota neišmokėto ieškovei darbo užmokesčio suma byloje ir laiko įrodyta, kad atsakovė ieškovei nesumokėjo 8 760,35 Lt. Esant tokioms aplinkybėms teismas, įvertinęs laikotarpį, per kurį ieškovei nebuvo sumokėta darbo užmokesčio suma, pagrįstai iš atsakovės priteisė 3 237,82 Lt delspinigius. Teismas, įvertinęs priteistiną ieškovei iš atsakovės sumą už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti darbo dieną už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2012-03-01) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-11-28), priteistiną iš atsakovės sumą sumažino iki 15 000 Lt (neatskaičius mokesčių), ši suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra protingo dydžio, todėl nėra pagrindo šios teismo sprendimo dalies panaikinti, kaip to apeliaciniame skunde prašo apeliantė.

73Teisėjų kolegija nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, jiems pritaria ir laiko teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).

74Kiti apeliantės apeliacinio skundo motyvai iš esmės pakartoja anksčiau nurodytus nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvus, todėl teisėjų kolegija dėl jų procesiniame dokumente nepasisako.

75Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, vadovavosi CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, tinkamai taikė materialinės teises normas, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo. Esant tokioms aplinkybėms apeliantės atstovės advokatės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo procesinį sprendimą panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

76Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (5 t., b. l. 170) iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str. 2 d., 302 str.). Ieškovei I. M. apeliacinės instancijos teisme teisinės paslaugas suteikė advokatė N. K. (susipažino su apeliaciniu skundu, surašė ieškovės vardu atsiliepimą į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą), ieškovė sumokėjo advokatei už teisinių paslaugų suteikimą (6 t., b. l. 116, 17–18) apeliacinės instancijos teisme 2 000 Lt (2014-01-28 pinigų priėmimo kvitas Nr. 720279). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punktas numato maksimalų 1 500 Lt dydžio užmokestį už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta ir protinga priteistina ieškovei I. M. iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą yra 1 500 Lt, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

77Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

78Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nekeisti.

79Priteisti ieškovei I. M., (asmens kodas ( - ) bylinėjimosi išlaidas 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ juridinio asmens kodas 132751369).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė I. M. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 34... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2013-11-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.... 7. Panaikino darbo ginčų komisijos 2011 m. birželio 30 d. protokolinius... 8. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl darbo sutarties ir... 9. Bylos duomenimis, ieškovė bendrovėje dirbo nuo 1992 m. spalio 8 d., jos... 10. 2008 m. gegužės 20 d. įmonėje įsigaliojo nauja kolektyvinė sutartis,... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje... 12. Teismas kaip nepagrįstą vertino ieškovės poziciją, jog jai turėjo būti... 13. Įvertinęs ieškovės argumentus dėl maksimalaus 50 % kintamosios darbo... 14. Teismas, įvertinęs ieškovės galimybę laiku apginti savo teises,... 15. Teismas nustatė, jog ieškovė neginčija jai išmokėtų sumų apskaičiavimo... 16. Teismas vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos... 17. Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl visos vidutinio darbo užmokesčio... 18. Teismas, iš dalies patenkinęs ieškinio reikalavimus, t. y. tarp šalių... 19. Teismas, vadovaudamasis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nusprendė... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. Kauno apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą skundžia atsakovė UAB „Kauno... 22. Apeliantės atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-28... 23. Teismas neteisingai pritaikė išvardintus sutarčių aiškinimo principus,... 24. Teismas, analizuodamas atsakovės Kolektyvinę sutartį, kitus vidinius... 25. Teismas nevertino, jog Nuostatuose yra įtvirtinta, kad atsižvelgiant į... 26. Teismas priėjo prie išvados, kad jokie sisteminiai pokyčiai tvirtinant... 27. Teismas nesivadovavo Memorandumu remdamasis visiškai kitais argumentais, nei... 28. Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl Memorandumo turinio vertinimo,... 29. Teismas taip pat netinkamai traktavo Memorandumo pasirašymo momentą. Teismas... 30. Teismas nepagrįstai nevertino, kad iš į bylą pateiktų atsakovės... 31. Teismas nepagrįstai sprendime neaptaria ir nesiremia duomenimis apie Techninio... 32. Teismas nurodo, kad ieškovės teisių pažeidimas yra sietinas su darbo... 33. Teismas be pagrindo pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, esą ji... 34. Teismas nevertino, jog byloje yra įrodyta, kad ieškovė buvo registruota... 35. Teismas nevertino, kad aplinkybę, jog ieškovei galėjo būti trejus metus... 36. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis vien pavyzdine darbo... 37. Neteisėtos ir nepagrįstos teismo sprendime padarytos išvados, palaikančios... 38. Ieškovės teiginiai nesidomėjus Kolektyvine sutartimi beveik trejus metus nuo... 39. Teismas nevertino, kad ieškovės teiginiai, jog ji neva neprivalėjo ir... 40. Atsižvelgiant į ieškovės kreipimosi į darbo ginčų komisiją datą... 41. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ieškovės darbo sutarties nutraukimo... 42. Tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl darbo užmokesčio dydžio,... 43. DK 301 str. akivaizdžiai yra susijęs su darbo užmokesčiu, šiame... 44. Skundžiamu teismo sprendimu priteista ieškovei suma yra per didelė, nėra... 45. Teismo sprendime teismas nusprendė priteisti ieškovei 3 237,82 Lt... 46. Atsiliepime į atsakovės UAB „Kauno vandenys“ apeliacinį skundą... 47. Ieškovė prašė palikti teismo sprendimą tokias motyvais:... 48. Teismas, analizuodamas 2008-2013 Kolektyvinę sutartį lingvistiniu aspektu,... 49. Teismo teisingos išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad bylos... 50. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės kolektyvinės sutarties Darbo... 51. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai dėl kintamo darbo užmokesčio mokėjimo... 52. Apeliacinio skundo motyvai dėl išaiškinimo atsakovės valdybos 2007-12-27... 53. Teismas negalėjo vertinti atsakovės nurodytos UAB „Ernst&Young... 54. Teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai išanalizavo atsakovės pateiktas iki... 55. Teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad Memorandumas tarp darbdavio ir... 56. Teismas pagrįstai nustatė, kad Memorandumas buvo sudarytas tam, kad atsakovė... 57. Teismas, vykdydamas LAT nurodymą ir priimdamas skundžiamą sprendimą,... 58. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo byloje... 59. Teismas, vadovaudamasis LR DK 141 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 60. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 61. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 63. Apeliantės UAB „Kauno vandenys“ atstovė advokatė I. P. prašė bylą... 64. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia... 65. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties ir kolektyvinės... 66. Pagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, kad sąvoka „bazinis darbo... 67. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą įvertinęs... 68. Bylos duomenimis, darbdavio ir profesinės sąjungos atstovai 2011 m. birželio... 69. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad... 70. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas nevertino ir neaptarė... 71. Teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo pasirašytinai supažindinta su darbo... 72. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 73. Teisėjų kolegija nekartoja kitų pirmosios instancijos teismo sprendimo... 74. Kiti apeliantės apeliacinio skundo motyvai iš esmės pakartoja anksčiau... 75. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 76. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme jos... 77. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 78. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nekeisti.... 79. Priteisti ieškovei I. M., (asmens kodas ( - ) bylinėjimosi išlaidas 1500...