Byla 2A-187-221/2016
Dėl veiksmų, pažeidžiančių autorių teises, nutraukimo ir nuostolių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Eko trade“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2277-713/2015 pagal ieškovės uždarosios ribotos atsakomybės bendrovės Tuindeco International B. V. ieškinį atsakovams R. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Eko trade“ dėl veiksmų, pažeidžiančių autorių teises, nutraukimo ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo R. K. 12 200 Eur kompensaciją už neteisėtai atgamintas ir viešai komerciniais tikslais publikuotas fotografijas, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieškovei; uždrausti atsakovui R. K. atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamas fotografijas, į kurias turtinės teisės priklauso ieškovei, atgamintas ir padarytas viešai prieinamomis interneto puslapyje www.euroditalogcabiris.com, įpareigoti pašalinti ieškovės ginčo nuotraukas iš šio šaltinio; uždrausti atsakovei UAB „Eko trade“ atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamas fotografijas, į kurias turtinės teisės priklauso ieškovei, atgamintas ir padarytas viešai prieinamomis interneto puslapiuose: www.sodonamas.lt; www.facebook.com/sodonamas; www.youtube.com/user/euroditalogcabins; www.pinterest.com/tsobogobv/; www.facebook.com/pages/Eurodita/169520612157?ref=br_tf, įpareigoti pašalinti ieškovės ginčo nuotraukas iš nurodytų šaltinių.

5Nurodė, kad atsakovas R. K., būdamas UAB „Eko trade“ akcininku ir vadovu, per šią įmonę vykdo rąstinių namelių gamybos ir pardavimo veiklą, kurią anksčiau vykdė per UAB „Eurodita“, iki šiol naudoja „Eurodita“ ir „Euroditalogcabins“ prekinį vardą ir ženklą komerciniais tikslais. Atsakovė UAB „Eko trade“ rąstinius namelius gamina pagal ieškovės sukurtą namelių dizainą ir parduoda ieškovės distributoriams, verslo partneriams, savo reputacijai pagrįsti prisidengia verslo sąsajomis su ieškove. Atsakovai neteisėtai, be ieškovės sutikimo publikavo 13 fotografijų, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieškovei. Pažeidimas truko mažiausiai 8 mėnesius nuo 2014 m. sausio 14 d. (www.euroditalogcabins.com tinklapio redagavimo momento) iki ieškinio teismui padavimo. Atsakovai buvo informuoti apie autorių teisių pažeidimą (išsiųstos 3 pretenzijos, įteiktos 2), dėl pretenzijos reikalavimų atsakovas R. K. susisiekė su ieškovės atstovais telefonu, susirašinėjo su ieškovės vadovu el. paštu, tačiau nepašalino pažeidimo, nors raštu žadėjo tai padaryti. Ieškovės nuotraukos buvo publikuotos komerciniais tikslais, turint siekį pasipelnyti. Fotografijos atgamintos komerciniame kataloge, sukuriant klaidingą įvaizdį, kad tai yra atsakovės fotonuotraukos, kuriose atvaizduoti atsakovės gaminiai. Ieškovė yra nurodytų fotografijų autorė. Ieškovė fotografijas naudoja savo komercinėje veikloje, publikuoja jas komerciniuose kataloguose nuo 2005 metų. Ieškovė griežtai saugo savo fotografijų publikavimą ir atgaminimą. Ieškovės distributoriai, reklamuojantys ieškovės produkciją savo interneto svetainėse, lankstinukuose ir pan., prieš pradėdami viešai publikuoti ieškovės nuotraukas su ieškove sudaro fotografijų naudojimo susitarimą. Aplinkybė, kad atsakovai be ieškovės sutikimo atgamino ir interneto svetainėje www.euroditalogcabins.com, kitose svetainėse viešai publikavo nurodytas fotografijas, yra laikytina Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Vadovaujantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, atsakovai privalo pašalinti nurodytus pažeidimus ir sumokėti ieškovei kompensaciją už neteisėtą naudojimąsi autorių kūriniais komercinei veiklai vykdyti. Ieškovės nuomone, 12 200 Eur kompensacijos dydis yra protingas (atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, mastą ir atsakovo kaltę), atgrasantis atsakovą ateityje pakartotinai atlikti panašaus pobūdžio pažeidimus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Eko trade“ 3 800 Eur kompensaciją už neteisėtai atgamintas ir viešai komerciniais tikslais publikuotas fotografijas, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieškovei; uždraudė atsakovei UAB „Eko trade“ atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamas fotografijas, turtinės teisės į kurias priklauso ieškovei, pašalinti atgamintas ir padarytas viešai prieinamomis fotografijas iš interneto adresų: www.euroditalogcabins.com; www.sodonamas.lt; www.facebook.com/sodonamas; www.youtube.com/user/euroditalogcabins; www.pinterest.com/tsobogobv/; www.facebook.com/pages/Eurodita/169520612157?ref=br_tf; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Eko trade“ 1 299 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei UAB „Eko trade“ iš ieškovės 1 373 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8Sprendė, kad ginčo fotografijos yra saugotinos, kadangi jos yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, turint aiškų tikslą – produkcijos reprezentaciją pasaulio rinkoje. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės pateiktuose gaminamos produkcijos kataloguose nurodyti ieškovės rekvizitai, internetiniai puslapiai, logotipas su grafiniu elementu ir tekstu „Tuindeco“, konstatavo, jog ieškovė laikytina leidėju, o leidėjas yra tinkamas subjektas, galintis reikšti ieškinį dėl autorinių turtinių teisių. Pažymėjo, kad ieškovės katalogus galima laikyti specialiu rinkiniu (duomenų baze), kuriame susistemintos fotonuotraukos, jos aprašytos, pateikti techniniai gaminių duomenys, katalogai yra viešai prieinami, o tokie leidiniai yra autorių teisės objektas, išvestinis kūrinys, atitinkantis individualios intelektinės kūrybos reikalavimus. Sprendė, kad atsakovai, norėdami įrodyti, jog ieškovė nėra kūrinio autorė ir ginčydami jos autorystę, turėjo įrodyti, kad autoriumi pasivadinęs asmuo nėra sukurto kūrinio autorius ir pateikti įrodymus, kad ne ieškovė, o kitas asmuo yra ieškovės gaminių fotografijų autorė, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad atsakovai neneigė, jog viešoje erdvėje naudojo ieškovės fotonuotraukas, nepateikdami dokumentų, įrodančių jų teisę publikuoti fotonuotraukas. Nustatė, kad atsakovai 13 ieškovės nuotraukų atgamino ir paviešino viešoje erdvėje kaip savo produkcijos atvaizdus, neturėdami autoriaus teisių subjekto leidimo, nors ieškovė yra nustačiusi fotografijų naudojimo tvarką: distributoriai, prieš pradėdami viešai publikuoti nuotraukas, su ieškove sudaro susitarimą – pasirašo naudojimo teisės formą „Gaminių nuotraukos“, iš kurios turinio matyti, kad ieškovė leidžia savo gaminių fotografijas naudoti ieškovės Tuindeco International B. V. komerciniais reklamos tikslais, draudžia nuotraukas kopijuoti ar perduoti kitiems asmenims, reikalaudama užtikrinti, kad nuotraukomis nepasinaudotų kitos šalys. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas R. K., kaip vienintelis akcininkas ir direktorius, veikė UAB „Eko trade“ vardu, sudarinėjo sutartis su subdomenų valdytojais, mokėjo ir moka už tai mokesčius, sprendė, kad visa atsakomybė už fotonuotraukų atgaminimą ir paviešinimą, kompensacijos priteisimą tenka bendrovei, o ne jos direktoriui R. K. Nustatęs, kad atsakovai atgamino 13 fotografijų (kiekvienos fotografijos atgaminimas laikytinas atskiru pažeidimu), padarė 13 autorių turtinių teisių pažeidimų atvejų, pažeidimai padaryti per palyginti ilgą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. (skaičiuojant nuo www.euroditalogcabins.com tinklapio redagavimo momento) iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. (ieškinio padavimo teismui dienos), atsakovai, gavę 3 pretenzijas, nepašalino pažeidimų ir toliau vykdė aktyvią „Eurodita 2014“ katalogo ir tinklapio www.euroditalogcabins.com reklaminę kampaniją, ieškovės nuotraukos publikuotos komerciniais tikslais, fotografijos atgamintos komerciniame kataloge, sukuriant klaidingą įvaizdį, jog tai atsakovės UAB „Eko trade“ gaminių fotonuotraukos, sprendė, kad atsakovė neteisėtus veiksmus atliko tyčia, siekdama materialinės naudos, o jos kaltė yra preziumuojama. Ieškovei nepateikus įrodymų apie jai padarytą konkrečią turtinę žalą, atsižvelgęs į atsakovės finansinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, manė, jog ieškovei iš atsakovės UAB „Eko trade“ priteistina 3 800 Eur (100 bazinių socialinių išmokų) kompensacija yra pakankama materialinė satisfakcija. Padarė išvadą, kad bylos apimtis, nagrinėjamo klausimo sudėtingumas, ieškovės byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičius, teismo posėdžių kiekis ir trukmė nepatvirtina ieškovės reikalaujamų priteisti išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti dydžio, nors byloje nagrinėjamas ginčas ir yra sudėtingas, laikė, jog ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos byloje yra pagrįstos 3 000 Eur sumai, atsakovės – 1 990 Eur sumai. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkinamas 31 procentu, atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė šalių turėtas ir pateisintas bylinėjimosi išlaidas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniame skunde atsakovai R. K. ir UAB „Eko trade“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Nepagrįsta išvada, jog ginčijamoms fotografijoms turi būti taikoma autorių teisių apsauga. Fotografija laikytina autorių teisių objektu tik nustačius, kad ji susijusi su kūrybine autoriaus veikla, tačiau pirmosios instancijos teismas to nevertino ir todėl nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, teigiančios, jog aplinkybę, kad objektas laikytinas kūriniu, privalu nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, todėl fotografijos naudojimo paskirtis nesuponuoja teisinės išvados apie jai taikytinos teisinės apsaugos apimtis. Dėl to nepagrįstai vien dėl masiškumo ginčo fotografijos prilygintinos kūriniams. Ieškovė, nenurodydama autoriaus ir fotografijų turtinių teisių įsigijimo pagrindo, nepaneigė tikimybės, kad gali atsirasti tikrasis nuotraukų autorius, reiškiantis teisėtas savo pretenzijas. Nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimas, jog originalumas negali būti tapatinamas su naujumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013), nes vien aplinkybė, kad ieškovė anksčiau už atsakovą panaudojo ginčo fotografijas, neįrodo, kad šios fotografijos atitinka autorių teisių objektui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis 1993 m. spalio 29 d. EB Tarybos direktyvos 93/98/EEB (kodifikuota Direktyvos 2006/116/EB redakcija) 6 straipsniu, Europos Teisingumo Teismo praktika bylose Nr. C-145/103 ir Nr. C-5/08, nepatikrinus aplinkybių, kurios pagrįstų, jog ginčijamos fotografijos laikytinos autorių teisių objektu, fotografija savaime netampa teisiškai saugotinu objektu. Nevertinta, kad teismo proceso metu apeliantai pateikė įrodymus, jog iš esmės visi sodo namelių gamintojai ar padavėjai klientams siūlo analogiško dizaino ir originaliomis savybėmis nepasižyminčius gaminius, ginčijamose fotografijose pagrindiniai fotografijos objektai sudaro pagrindinę nuotraukos dalį, visos fotografijos skiriasi tik fono detalėmis. Europos teisminėje praktikoje šie dalykai pripažįstami esminę reikšmę bylos baigčiai turinčiomis aplinkybėmis.

132. Neteisingai sulygintos dvi teisinės sąvokos: „turtinių teisių turėtojas“ ir „leidėjas“. Turtinių teisių turėtojas yra asmuo, kuriam turtinės teisės perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 str. 1 d.), o leidėjas yra asmuo, kuris turi teisę atstovauti autorių ir ginti jo teises, tačiau taip elgdamasis leidėjas netampa turtinių teisių turėtoju. Ieškovei patvirtinus, jog ji negali nurodyti, kokiu juridiniu pagrindu ieškovei atiteko ginčo fotografijų leidybos teisės, negalima nustatyti, kokia yra ieškovei priklausančių fotografijų leidėjo teisių apimtis, kokiu būdu ieškovė tapo tinkamai įgaliotu turtinių teisių į fotonuotraukas turėtoju.

143. Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl duomenų bazėms taikomos apsaugos. Nenustačius, jog ginčijamos fotografijos galėtų būti laikomos kūriniu ir dėl to saugotinos, remiamasi direktyvos 96/9/EB nuostatomis, kurios taikomos duomenų bazėms. Kaip ir atskirų fotografijų atveju, nenustatyta, ar ieškovės katalogai atitinka privalomąjį intelektinės veiklos požymį. Selektyviai interpretuojama mokslinėje literatūroje esanti informacija (Vytauto Mizaro monografija „Autorių teisė, I dalis“). Pripažinus, jog ginčo fotografijas ieškovė naudoja komerciniais tikslais reklamuodama savo parduodamus sodo namelius, akivaizdu, kad šios fotografijos turi vertę tik pateiktos kartu su produkcijos aprašu, gaminio techninėmis specifikacijomis, todėl vien dėl to nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl duomenų bazėms taikomos apsaugos. Be to, ieškovė byloje įrodinėjo fotografijų laikymo kūriniu aplinkybę, bet ne ieškovės katalogų, kaip saugotinos duomenų bazės, faktą, todėl nepagrįstai išeita iš nagrinėjamų faktinių ribų ir savo iniciatyva ieškovės katalogai prilyginti autorių teisių objektams.

154. Nepagrįstai nurodyta, kad atsakovai turėjo nuginčyti aplinkybę, jog fotografijų savininkas yra ne ieškovė, o kitas asmuo, tačiau to nepadarė. Atsakovai teisminio proceso metu argumentuotai nurodė, jog fotografijos yra plačiai paplitusios ir naudojamos, todėl praktiškai nėra įmanoma identifikuoti fotografiją padariusio asmens asmenybės. Pati ieškovė, pristatydama save kaip fotografijų savininkę, pripažino, kad negali nurodyti šių fotografijų autoriaus. Dėl to atsakovams buvo primetama pareiga ginčyti ne konkrečius įrodymus, kurių faktinį buvimą ar įrodomąją vertę galima patikrinti, bet ieškovės savęs prisistatymą turtinių teisių turėtoja.

165. Nevertinta, kad ieškovė negali būti laikoma ginčo fotografijų turtinių teisių turėtoja, nes jos deklaratyvios leidėjo teisės neapima turtinių teisių į fotografijas. Leidėjas iš esmės atstovauja nepasiskelbusį/savo asmenybės neviešinantį autorių ir kaip atstovas veikia jo naudai ir interesais, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė, save identifikuodama kaip leidėją, priskiria sau turtinių teisių turėtojos teises ir veikia savo naudai ir interesais. Nesiaiškinta, kokiu pagrindu ieškovė įgijo autorines teises. Neatlikta pateiktų licencijos sutarties ir papildomų dokumentų apie registruotus domenus turinio, iš kurio matyti, kad nė vienoje iš nurodytų sutarčių nekalbama apie ginčo dalyku esančias fotografijas, analizė. Nevertinta, kad pateiktos licencijų sutartys yra sudarytos 2012 metais, o beveik visos fotografijos kataloguose buvo publikuotos iki 2012 metų. Atsakovas negalėjo pateikti teismo nurodytų įrodymų, suteikiančių teisę publikuoti fotonuotraukas, nes nebuvo nustatyta, kas yra tikrasis fotografijų savininkas ir kaip šios teisės buvo įgytos. Šiuo atveju šalių lygiateisiškumas reikalautų iš abiejų šalių įrodyti savo deklaruojamas teises.

176. Vertinant atsakovų elgesį, neatsižvelgta į aplinkybes, kurias lėmė ieškovės, save laikančios autorinių teisių turėtoja, elgesys. Nė viena ginčo fotografija nebuvo apsaugota ieškovės vandens ženklu ar kitokia kūriniui taikoma autoriaus teisių atpažįstama apsauga, todėl nustatant priteistinos kompensacijos dydį turėjo būti atsižvelgta ne tik į atsakovo elgesį, bet ir pačios ieškovės protingas pastangas apsaugoti jai priklausantį kūrinį. Šalys konkuruoja Didžiosios Britanijos rinkoje, todėl turėtų būti įvertinta, kokią įtaką tokio dydžio rinkai galėjo turėti 13 ginčijamų fotografijų. Vien faktas, kad atsakovė UAB „Eko trade“ turėjo pelno, neįrodo, kad pelnas buvo gautas būtent panaudojus ginčo fotografijas. Pats teismas pripažino, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie jai padarytos žalos dydį. Ieškovei nepatyrus žalos, negalima vertinti atsakovės pajamų kaip žalą ar kompensaciją apibūdinančio dydžio.

187. Nepagrįstai juridiniam asmeniui, negalinčiam įrodyti faktinio materialinių praradimų pagrįstumo, priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tai pagrindžiant vien teisės principais, o ne aiškiomis materialinėmis normomis. Satisfakcija ir su tuo susijusios išmokos teismų praktikoje vieningai siejamos su patirta neturtine žala. Nagrinėjamoje byloje satisfakcijos terminas taikytas priteisiamai materialinei kompensacijai. Visgi kompensacijos socialinė ir teisinė prasmė yra apsaugoti nuo tam tikrų praradimų, o jiems įvykus atstatyti šalių padėtį į pradinę būklę – kompensuoti patirtus praradimus. Taigi kompensacijos tikslas nėra satisfakcijos, papildomos naudos/pasitenkinimo gavimas, atlyginimas už padarytą skriaudą. Be to, šiuo atveju ginčas vyksta tarp juridinių asmenų, kuriems neturtinė satisfakcija ar žala nepriteistina.

198. Teismo sprendimas priimtas neįvertinus byloje pateiktų faktinių įrodymų pagrįstumo, pagrindiniu įrodymu laikyti ieškovės pateikti katalogai, viso proceso metu teismas turėjo galbūt iš anksto susiformavusią nuomonę dėl bylos eigos ir baigties. 2015 m. vasario 18 d. teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, nutartyje nurodydamas, jog poreikis atnaujinti bylos nagrinėjimą iškilo todėl, kad ieškovė pateikė Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą su tam tikromis žymomis. Ieškovė, piktnaudžiaudama jai suteikta teise po šalių baigiamųjų kalbų pateikti bylinėjimosi išlaidų vertimą į lietuvių kalbą, kartu pateikė nurodyto įstatymo tekstą, o teismas, neatsižvelgdamas į kitos šalies interesus, civiliniame kodekse įtvirtintą rungimosi (CPK 12 str.), šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.), teismų nepriklausomumo ir nešališkumo (CPK 21 str.) principus, priėmė sprendimą, kuriuo įteisino šį ieškovės piktnaudžiavimą. Taip pat viso bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei kartu su advokatu Roku Rudzinsku atstovavo teisininkas A. A. Pastarasis asmuo yra Gencs Valters Law Firm teisininkas, taigi jo atstovavimas ieškovės interesams neatitinka CPK 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, nes ieškovė yra juridinis asmuo ir nė vienas iš advokatų (V. Gencs, R. Rudzinskas) nėra ieškovės, kaip juridinio asmens, darbuotojai, ieškovei atstovaujantys advokatai nėra juridinio asmens valdymo organai ir todėl negali veikti CPK 55 straipsnio pagrindu. Taigi teisininkas A. A. neturėjo teisės atstovauti ieškovei, tačiau teismas nenagrinėjo šios aplinkybės ir leido netinkamam atstovui atstovauti byloje.

209. Neteisingai apskaičiuotos atsakovų atstovavimo išlaidos. Atsakovai pateikė detalią suteiktų atstovavimo paslaugų ataskaitą, kurioje nurodoma, kokie darbai buvo atlikti, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Konstatavus, kad ieškovei byla buvo sudėtinga, turi būti laikoma, kad ji sudėtinga abiem pusėms vienodai. Dėl to bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos išlaikant vienodas proporcijas, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas.

21Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir ieškovei priteistą kompensaciją padidinti iki 12 200 Eur. Nurodo, kad apeliantai teismo sprendimo motyvų stoką interpretuoja kaip materialinės teisės normų taikymo pažeidimą. Teismas neprivalo išsamiai motyvuoti vieno ar kito savo apsisprendimo, pateikdamas detalią analizę. Sutrumpintų motyvų buvimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą sprendimą. Ieškovė pateikė teismui 2005, 2006, 2007, 2011, 2012 metų ieškovės Tuindeco prekių ženklu pažymėtus katalogus spausdintame formate, 2005–2013 metų katalogus skaitmeniniame formate, kuriuose yra publikuotos ginčo nuotraukos, taip pat pateikė dvi licencines sutartis su medinių namelių platintojais dėl ieškovės valdomų nuotraukų naudojimo jų komercinėje veikloje. Ieškovė neatskleidė nuotraukų autoriaus tapatybės, vykdydama jo prašymą, tačiau tai nereiškia, kad ieškovei autorius yra nežinomas. Įvertinus aplinkybes, kad ginčo nuotraukos atvaizduoja ieškovės projektuojamus ir parduodamus medinius namelius, nuotraukos yra naudojamos ieškovės komercinėje veikloje nuo 2005 metų, jos yra suteikiamos naudoti tretiesiems asmenims licencijos sutarčių pagrindu, licencinėse sutartyse yra numatyti atgaminimo ribojimai, pagrįstai konstatuota, kad ieškovė yra laikytina leidėja, turinčia teisę atstovauti autorių ir ginti jo interesus iki autorius atskleis savo tapatybę ir įstos į bylą šalimi. Ieškovės katalogai yra gaminių duomenų bazės, o juose pateikta rašytinė ir vizualinė informacija, jos parinkimas ir išdėstymas yra esminiai duomenų bazės elementai. Fotografijos sudaro esminę ieškovės produkcijos katalogo dalį, todėl ieškovė, kaip tokių katalogų leidėja, turi teisę uždrausti kitiems asmenims komerciniais tikslais naudoti ir atgaminti šias duomenų bazės dalis. Teisinio pagrindo pritaikymas pažeistoms teisėms apginti yra teismo prerogatyva. Apeliantai nepaneigė ieškovės turtinių teisių turėjimo. Jų argumentai, kad teismas privalėjo reikalauti autorinių sutarčių ar teisių perleidimo sutarčių, kad būtų įrodytas autoriaus ir turtinių teisių įgijimo faktas, prieštarauja ES Direktyvos Nr. 2004/48/EB 5 straipsnio b punktui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai autorystės nuginčijimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2000). Apeliantai bandė paneigti ieškovės teisių turėjimą, pateikdami išrašus iš interneto tinklapių, kuriuose yra atvaizduojamos ginčo fotografijos, tačiau ieškovė kartu su dubliku pateikė nuotraukų licencines sutartis su šių svetainių valdytojais – ieškovo produkcijos distributoriais. Apeliantų aiškinimas, kad teisėtas kūrinio ar duomenų bazės valdytojas privalo savo teises pagrįsti rašytinėmis sutartimis, yra nesuderinamas su Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis ir tikslais, kadangi jo praktinis taikymas suteiktų perdėtą procesinį pranašumą pažeidėjui, o teisėtas kūrinio naudotojas, įrodęs faktinį neginčijamą, ilgalaikį autorių turtinių teisių turėjimą ir disponavimą, prarastų galimybę apginti savo teises formaliais sandorio formos nesilaikymo pagrindais. Apeliantai, neigdami ginčo nuotraukų originalumą, apsiriboja deklaratyviais argumentais, kad nuotraukos yra šabloniškos, neoriginalios, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti individualia nuotraukų analize, paneigiančia ar sukeliančia pagrįstų abejonių teismo išvadų teisėtumu. Apeliantai cituoja bylas, kuriose buvo atsisakyta taikyti apsaugą fotoreprodukciniu būdu sukurtiems atvaizdams ir portretinėms fotografijoms, siekdami sumenkinti ieškovės nuotraukų vertę, nenurodydami, kokie ieškovės fotografijose esantys ar nesantys elementai suponuoja jų neoriginalumą ir tariamą teismo padarytą originalumo vertinimo pažeidimą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 10 d., 19 str.). Darant ginčo fotonuotraukas buvo parinktos ir panaudotos individualios kūrybos priemonės, kurios atitinka teismų praktikoje suformuotus nuotraukų originalumo reikalavimus. Nufotografuotų objektų originalumas nėra šios bylos nagrinėjimo ir apeliacijos dalykas. Apeliantai cituoja Ispanijos Karalystės Barselonos provincijos teismo sprendimą, tačiau nepateikia autentiško įsiteisėjusio sprendimo kopijos su vertimu į lietuvių kalbą (CPK 111 str. 4 d.), todėl nėra pagrindo vadovautis šia byla. Aplinkybė, kad apeliantai ginčo nuotraukas pasirinko reklamuoti gaminamai produkcijai, suponuoja tai, kad ginčo fotografijos pasižymi išskirtinėmis, patraukliomis savybėmis, kurios sukuria teigiamą įspūdį ir turi įtaką pirkėjo pasirinkimui. Atsakovė UAB „Eko trade“ be ieškovės sutikimo ar kito teisinio pagrindo savavališkai publikavo 13 nuotraukų, naudojo jas plačiu mastu savo tinklapiuose, 2013 ir 2014 metų komerciniuose kataloguose, taip pat „youtube“ ir „facebook“ paskyrose, pažeidimas geranoriškai nebuvo pašalintas, truko ne trumpiau nei 8 mėnesius, pažeidimas buvo tiesiogiai susijęs su atsakovės vykdoma neteisėta komercine veikla, iš kurios pažeidimo laikotarpiu ji gavo 32 964 Eur grynąjį pelną, atsakovė ieškovės nuotraukas ženklino savo įmonės naudojamu prekės ženklu „Eurodita“, pažeidimas padarytas tyčia, todėl keistina teismo sprendimo dalis dėl kompensacijos dydžio nustatymo, didinant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį iki 12 200 Eur. Apeliantų argumentas, kad ieškovės atstovas A. A. kartu su advokatu R. Rudzinsku negalėjo vesti bylos, yra paremtas netinkamu CPK 56 straipsnio aiškinimu ir klaidingais apeliantų įsitikinimais. Be to, atstovavimo klausimas buvo nagrinėjamas byloje, teismas kaip neteisėtas atmetė atsakovų prielaidas dėl netinkamo atstovavimo.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

24Dėl bylos proceso

25Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė ne tik neįvertinęs byloje pateiktų faktinių įrodymų (rėmėsi ieškovo pateiktais katalogais), bet galimai iš anksto turėjo susiformavusią nuomonę dėl bylos eigos ir baigties, t. y. kelia abejones dėl teismo šališkumo.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš šio turinio elementų yra vykdančių teisingumą teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas (CPK 21 str.). Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismas gali teisingai taikyti materialinės teisės normas ir užtikrinti sąžiningą procesą, jeigu jam nedarys įtakos nei šalys, nei kiti asmenys ar valstybės institucijos. Asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2006).Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007).

27Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumas užtikrinamas procesinėmis priemonėmis – nušalinimo (nusišalinimo) institutu (CPK 64–66 str.). CPK 65 straipsnyje reglamentuoti teisėjo nušalinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusiai teisėjai nušalinimas nebuvo pareikštas, kas leidžia pripažinti, kad atsakovai neįžvelgė teisėjos šališkumo. Apeliantai, kaip vieną iš pagrindų teisėjos šališkumui pagrįsti, nurodo 2015 m. vasario 18 d. nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, motyvuodami tuo, kad bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir tam, kad atsakovai pateiktų jų finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Po bylos atnaujinimo atsakovai nereiškė nušalinimo teisėjai. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurių pobūdis leistų spręsti apie abejonių dėl teisėjos šališkumo pagrįstumą. Kai teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes, vienos iš bylos šalių argumentus pripažįsta pagrįstais, tai nėra pagrindas teismą laikyti šališku. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo, tyrė ir vertino bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadas, kuriomis vienos šalies argumentus atmetė, kitos pripažino pagrįstais, ir ieškinį iš dalies patenkino.

28Kitu teismo šališkumo argumentu nurodo tai, kad teismas atstovauti ieškovui leido kartu su advokatu R. Rudzinsku teisininkui A. A., kuris atstovavo pagal advokato Valter Gencs perįgaliojimą.

29Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atstovavimo klausimas buvo nagrinėjamas byloje, kur pirmosios instancijos teismas atsakovų teiginius dėl netinkamo atstovavimo atmetė, kaip nepagrįstus.

30Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. CPK 56 straipsnis numato, kas gali būti atstovais pagal pavedimą. CPK 56 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme kartu su minėto straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose (advokatai, advokatų padėjėjai, turintys praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis (darbuotojais, turinčiais aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis, gali būti ir kiti asmenys.

31Nagrinėjamu atveju ieškovui atstovavo pagal sudarytą atstovavimo sutartį – advokatas V. Gencs, kuris turėjo teisę perįgalioti trečiuosius asmenis veikti pagal minėtą atstovavimo sutartį. 2014 m. birželio 30 d. perįgaliojimu perįgaliojo A. A. atstovauti ieškovui byloje. 2014 m. gruodžio 9 d. įgaliojimu advokatas V. Gencs pasinaudojo jam suteikta teise ir perįgaliojo advokatą R. Rudzinską ir teisininką A. A. atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, tame tarpe ir atstovauti bendrovei teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendrovė buvo atstovaujama tinkamai (CPK 56 str. 3 d.).

32Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista bylos šalių konstitucinė teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą, todėl konstatuoja bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teismo sudėties neteisėtumo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nebuvimą.

33Byloje kilęs ginčas dėl autorystės, fotografijų kaip autorių teisių objekto apsaugos, teisės reikšti ieškinį, kompensacijos, kylančios iš autorių teisių pažeidimo, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Eko trade“ 3 800 Eur kompensaciją už neteisėtai atgamintas ir viešai komerciniais tikslais publikuotas fotografijas, kurių autoriaus turtinės teisės priklauso ieškovei; uždraudė atsakovei UAB „Eko trade“ atgaminti, naudoti ir bet kokia forma ir būdu daryti viešai prieinamas fotografijas, turtinės teisės į kurias priklauso ieškovei, pašalinti atgamintas ir padarytas viešai prieinamomis fotografijas iš interneto adresų: www.euroditalogcabins.com; www.sodonamas.lt; www.facebook.com/sodonamas; www.youtube.com/user/euroditalogcabins;www.facebook.com/pages/Eurodita/169520612157?ref=br_tf; www.pinterest.com/tsobogobv/; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Eko trade“ 1 299 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė atsakovei UAB „Eko trade“ iš ieškovės 1 373 Eur bylinėjimosi išlaidas. Su sprendimu nesutinka atsakovė ir trečiasis asmuo.

34Dėl fotografijos kaip autorių teisių objekto apsaugos

35Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovo fotonuotraukos gali būti laikomos kūriniais, kuriems taikoma apsauga (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 19 d.), nepatikrino fotografijų originalumo, nevertino, ar fotografijos, susijusios su autoriaus kūrybine veikla ir nepagrįstai konstatavo, kad ginčo fotografijos yra laikomos kūriniais.

36Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo objektų, t. y. fotografijų, vertinimo autorių teisės aspektu, visų pirma pažymi, kad nacionalinėje teisėje autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, nurodė, kad autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Kitas autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Originalumo sampratos teisės aktai iš esmės nepateikia, todėl esant ginčui originalumo nustatymas yra fakto klausimas, kurį išsprendžia teismas.

37Negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ginčo fotografijų, kaip autorių teisių apsaugos objekto, originalumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K3-509/2013), pažymėjo, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės. Taigi saugomi bet kokie kūriniai, net jeigu meniškai jie yra nevertingi. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tokios kategorijos objektų, kaip kompiuterių programų, duomenų bazių, fotografijų, taikomosios dailės kūrinių apsauga pagal autorių teisę siejama su vadinamuoju objektyviuoju, bet ne subjektyviuoju originalumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Objektyvaus originalumo reikalavimas, palyginti su klasikiniu, yra žemesnio lygio: kūrinio teisinei apsaugai nebūtinas ypatingas jo kūrybingumas, savitumas ar individualumas kaip tokios apsaugos sąlyga. Pritartina apeliantams, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nėra pasisakęs dėl fotografijų originalumo, tačiau, kaip galima spręsti iš priimto sprendimo, vertino, jog ginčo fotografijos, kuriose atvaizduoti ieškovo gaminami sodo nameliai, nuotraukos naudojamos komerciniais tikslais – produkcijos reklamai. Sutiktina su ieškovo atstovu, kad apeliantai nenurodo, kokie nagrinėjamos bylos ieškovo fotografijose esantys ar nesantys elementai suponuoja jų neoriginalumą ir tariamą teismo padarytą originalumo vertinimo pažeidimą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 10 d., 19 str.). Apeliantų teigimu, nuotraukos yra šabloniškos, neoriginalios, tačiau šie teiginiai taip pat nėra pagrįsti individualia nuotraukų analize, paneigiančia ar sukeliančia pagrįstų abejonių teismo išvadų teisėtumu. Apeliantų teiginiai, kad nuotraukos nepasižymi originalumu, todėl jų atžvilgiu neturėtų būti taikomos autorių teisių apsaugą reglamentuojančios teisės normos, kaip minėta, niekuo nepagrįsti ir tai yra tik apeliantų asmeninė nuomonė. Apeliantai nurodo, kad nuotraukose atvaizduoti nameliai (13 skirtingų modelių) yra analogiško dizaino ir nepasižymintys originaliomis savybėmis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju svarbus ne pačių namelių, bet fotografijų originalumas. Kartu pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog buvo fotografuoti nameliai, savaime neeliminuoja tų fotografijų kaip autoriaus teisių objekto apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010). Nagrinėjamu atveju ginčo fotografijose atvaizduoti ieškovo sukurti, gaminami ir parduodami individualaus dizaino, skirtingų modelių, skirtingų spalvų sodo nameliai, kurie nufotografuoti skirtingose aplinkose, pasitelkiant įvairias skirtingas papildomas originalias detales, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka teismų praktikoje suformuotus nuotraukų originalumo reikalavimus.

38Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atstovui, kad tai, jog apeliantai ginčo nuotraukas pasirinko reklamuoti gaminamai produkcijai, leidžia pagrįstai manyti, kad ginčo fotografijos pasižymi išskirtinomis, patraukliomis savybėmis, kurios sukuria teigiamą įspūdį ir turi įtaką pirkėjo pasirinkimui, nes priešingu atveju, jei fotografijos yra „šabloniškos“, apeliantai reklamai būtų naudoję savo pačių sukurtas, bet ne ieškovo fotografijas. Pažymėtina, kad objekto originalumui, arba kūrinio individualiam pobūdžiui nustatyti, reikšmingas yra kūrinio sukūrimo momentas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ginčo fotografijos talpinamos kataloguose, internetiniuose puslapiuose jau nuo 2005 metų, tuo tarpu atsakovė pati pripažinusi, kad panaudojo ginčo fotografijas ir jos panaudotos vėlesniu laikotarpiu.

39Iš visų aptartų aplinkybių, nepaisant ginčo fotografijų meninės vertės, jos laikytinos autorių teisių objektais.

40Apeliantų cituojamame Europos teismingumo teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendime byloje C-145/10 kalbama apie portretinę nuotrauką, cituojamame Ispanijos Karalystės Barselonos provincijos teismo sprendime pasisakoma dėl religinių paveikslų fotografijų, t. y. tapyto paveikslo fotoreprodukcijos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės ir cituojamų bylų aplinkybės yra skirtingos.

41Dėl teisės reikšti ieškinį ir autoriaus turtinių teisių

42Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas ieškovo teisę reikšti ieškinį, nurodė, kad ieškovas laikytinas leidėju, jo rekvizitai nurodyti kataloge, todėl jis, kaip leidėjas, yra tinkamas subjektas, galintis reikšti ieškinį dėl autorinių turtinių teisių. Ieškovas negali būti laikomas ginčo fotografijų turtinių teisių turėtoju, nes jo deklaratyvios leidėjo teisės neapima turtinių teisių į fotografijas. Apeliantų nuomone, ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį teisme, kadangi tokį ieškinį gali reikšti tik teisių turėtojas, pateikęs rašytinę teisių perdavimo sutartį, tuo tarpu ieškovas tokios sutarties nepateikė. Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl duomenų bazėms taikomos apsaugos. Nenustačius, jog ginčijamos fotografijos galėtų būti laikomos kūriniu ir dėl to saugotinos, remiamasi direktyvos 96/9/EB nuostatomis, kurios taikomos duomenų bazėms. Kaip ir atskirų fotografijų atveju, nenustatyta, ar ieškovės katalogai atitinka privalomąjį intelektinės veiklos požymį.

43Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnį autorius yra kūrinį sukūręs asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas nėra fotonuotraukų autoriumi. Teisę ginti pažeistas autoriaus teises turi autoriaus teisių subjektai (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 str. 1 d.). Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad autoriaus teisių subjektas yra autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo šio Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autoriaus teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriems perėjo išimtinės turtinės autoriaus teisės (autoriaus teisių perėmėjas). Taigi pagal šias įstatymo nuostatas reikalavimus dėl turtinių teisių pažeidimo gali pareikšti ne tik autorius, bet ir kiti šių teisių turėtojai. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta autorystės prezumpcija, tačiau įstatyme nenustatyta nei autorių teisių turėjimo, nei autorių teisių perėmimo prezumpcijų, todėl ieškovo pareiga įrodyti, kad jis yra autorių turtinių teisių turėtojas (CPK 182 str. 1 d. 4 p.). Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad autoriaus turtinės teisės gali būti perduodamos ne tik autorinių sutarčių pagrindu, bet pereiti ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai, ginčydami, kad ne ieškovas yra šių ginčo fotografijų išimtinių turtinių teisių turėtojas, turėjo pateikti šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2006), todėl atmestini apeliantų argumentai, kad buvo pažeistas įrodinėjimo proporcingumo principas, t. y. apeliantams „buvo primesta pareiga paneigti subjektyvius ieškovo argumentus dėl savęs pristatymo turtinių teisių turėtoju. Pažymėtina, kad nors įstatymas nustato rašytinę autorinių sutarčių formą (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 42 str.), tačiau tokios sutarties nesudarymas ex officio nereiškia sandorio negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2001).

44Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas autorių teisių subjektą, rėmėsi byloje surinktais duomenimis, patvirtinančiais ieškovo turtines teises į ginčo fotografijas. Ieškovas teismui pateikė 2005, 2006, 2007, 2011, 2012 ieškovo Tuindeco prekių ženklu pažymėtus katalogus spausdintame formate ir 2005–2013 katalogus skaitmeniniame formate, kuriuose yra publikuotos ginčo fotografijos. Ieškovas pateikė ir 2 licencines sutartis su medinių namelių platintojais (distribiutoriais) dėl ieškovo valdomų nuotraukų naudojimo distribiutorių komercinėje veikloje. Nors minėtos sutartys sudarytos 2012 metais, o dalis ginčo fotografijų atspausdintos kataloguose iki 2012 metų (kai kurios fotografijos spausdintos visuose pateiktuose kataloguose), todėl tai nereiškia, kad galima jomis naudotis be leidimo ir kad tai draudimas atgaline data, kaip teigia apeliantai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio reikalavimas reiškiamas dėl fotografijų, kurias atsakovai naudojo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ginčo nuotraukos atvaizduoja ieškovo projektuojamus ir parduodamus medinius namelius, kad nuotraukos yra naudojamos ieškovo komercinėje veikloje nuo 2005 metų, kad jos yra suteikiamos naudoti tretiesiems asmenims licencijos sutarčių, kuriose numatyti atgaminimo ribojimai, pagrindu, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra laikytinas leidėju, kuris pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį turi teisę atstovauti autorių ir ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę.

45Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. tai, kad fotografijos sudaro esminę ieškovo produkcijos katalogo dalį, pagrįstai ieškovo katalogus laikė specialiu rinkiniu (duomenų baze), nes juose pateikta rašytinė ir vizualinė informacija, jos parinkimas ir išdėstymas yra esminiai duomenų bazės elementai. Todėl ieškovas, kaip tokių katalogų leidėjas, turi teisę uždrausti kitiems asmenims komerciniais tikslais naudoti ir atgaminti šias duomenų bazės dalis. Pažymėtina, kad teisinio pagrindo pritaikymas pažeistoms teisėms apginti yra teismo prerogatyva, todėl apeliantų argumentai, kad teismas, nustatydamas taikytiną teisės normą, viršijo CPK suteiktus įgaliojimus yra atmestini kaip nepagrįsti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė ginčo fotografijas (kurias panaudojo atsakovas), būtent iš ieškovo katalogų.

46Apeliantų argumentas, kad jie negalėjo pagrįsti savo turtinių teisių įgijimo ir užginčyti ieškovo sui generis teisių, kadangi nebuvo žinomas fotografijų autorius yra nelogiškas, kadangi vien sužinoję nuotraukų autoriaus tapatybę apeliantai savaime tokių teisių neįgytų ir tai nepadarytų ankstesnio nuotraukų naudojimo teisėtu.

47Dėl priteisto kompensacijos dydžio

48Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų elgesį, neatsižvelgė į aplinkybes, kurias lėmė ieškovo elgesys, t. y. į nepakankamas pastangas apsaugoti kūrinį, nevertino, kad šalys yra konkurentės, teismas priteisė žalos atlyginimą tai grįsdamas tik teisės principais, priteista suma neatitinka faktinės situacijos, todėl sprendimas turi būti keičiamas.

49Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnis numato, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: 1) pripažinti teises; 2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; 4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu); 5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu; 6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą; 7) sumokėti kompensaciją; 8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

50Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

51Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko minėto straipsnio 1 ir 7 dalyje nustatytus gynimo būdus – įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus ir sumokėti kompensaciją. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo patirta žala.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi minėtoje Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normoje įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Kartu pažymėtina, kad, vertindamas galimą priteistinos kompensacijos dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į anksčiau nurodytus išaiškinimus, susijusius su visuomenės teise į informaciją, saviraiškos laisve ir jos ribojimo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015).

53Teisėjų kolegijos supratimu, pirmosios instancijos teismas, nors to akivaizdžiai neįvardijo, tačiau priteisdamas daugiau nei 3 kartus mažesnę nei buvo prašoma ieškiniu kompensaciją, įvertino visas byloje esančias aplinkybes, tame tarpe ir ieškovo elgesį, vadovavosi ir CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien teisės principais bei ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyti argumentai dėl per mažos priteistos kompensacijos prašant ją padidinti iki 12 000 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas sprendimo neskundė, todėl jo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai nesvarstytini, akcentuojant ir tai, kad apeliacinis teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas sprendimas, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.).

54Dėl įrodymų vertinimo

55Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

56Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nereiškia, kad įrodymai vertinti netinkamai. Apeliantai skunde didžiąja dalimi ginčija siaurus teismo sprendimo motyvus, motyvų stoką interpretuodami kaip materialinės teisės normų taikymo pažeidimą. Sutinkamai su teismų praktika, teismas neprivalo išsamiai motyvuoti vieno ar kito savo apsisprendimo, pateikdamas detalią analizę, o sutrumpintų motyvų buvimas nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą sprendimą.

57Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

58Apeliantų atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo ir vienodo rungtyniškumo principus priteisdamas atsakovams tik 1 990 Eur bylinėjimosi išlaidas, kai ieškovui priteisė 3 000 Eur.

59Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovė turėjo 15 305,64 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 189,47 Eur kitų išlaidų, atsakovė UAB „Eco trade“ – 2 817,88 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Pagal pirmosios instancijos teismo paskaičiavimą maksimalus išlaidų dydis remiantis Rekomendacijomis tiek už ieškovo atstovų, tiek už atsakovės atstovų suteiktas paslaugas yra 1 650 Eur. Sutiktina su apeliantų atstove, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį, nesilaikė lygiateisiškumo principo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, sprendusiu, kad ieškovui išlaidos priteistinos didesnės nei maksimalūs dydžiai įvertinant tai, kad ieškovo atstovai vyko į teismo posėdžius iš kito miesto bei, kad rašė į atsiliepimą į atskirąjį skundą, kas įvertintina 150 Eur (Rekomendacijų 8.18 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pripažintos tokios aplinkybės, kaip bylos sudėtingumas, baigiamosios kalbos paruošimas ir paaiškinimai (atsakovei įvertinti 340 Eur), turėtų būti vienodai vertinama abiems šalims, tačiau skaičiuojant išlaidas atsakovei, teismas į bylos sudėtingumą neatsižvelgė. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais vykimas į 5 teismo posėdžius įvertintinas 500 Eur, todėl likusi suma 360 Eur (3 000 Eur – 1650 Eur – 150 Eur – 500 Eur – 340 Eur) skirtina įvertinus bylos sudėtingumą, bet tai darytina abiejų šalių atžvilgiu, todėl atsakovei turėtos išlaidos 1 990 Eur padidintinos 360 Eur (iki 2 350 Eur), o priteista 1 343 Eur suma padidintina iki 1 621,50 Eur (2 350 x 69 proc. ).

60Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ginčo esmės. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą, tačiau tikslintina atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma. Smulkiau neaptarti kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo išsprendimo baigties susiformuoti.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

63Patikslinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eko trade“ iš ieškovės uždarosios ribotos atsakomybės bendrovės Tuindeco Internacional B.V. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą – priteistą 1 343 Eur sumą padidinant iki 1 621,5 Eur.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo R. K. 12... 5. Nurodė, kad atsakovas R. K., būdamas UAB „Eko trade“ akcininku ir vadovu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu iš dalies patenkino... 8. Sprendė, kad ginčo fotografijos yra saugotinos, kadangi jos yra autoriaus... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniame skunde atsakovai R. K. ir UAB „Eko trade“ prašo panaikinti... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Nepagrįsta išvada, jog ginčijamoms fotografijoms turi būti taikoma... 13. 2. Neteisingai sulygintos dvi teisinės sąvokos: „turtinių teisių... 14. 3. Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai dėl duomenų bazėms taikomos... 15. 4. Nepagrįstai nurodyta, kad atsakovai turėjo nuginčyti aplinkybę, jog... 16. 5. Nevertinta, kad ieškovė negali būti laikoma ginčo fotografijų turtinių... 17. 6. Vertinant atsakovų elgesį, neatsižvelgta į aplinkybes, kurias lėmė... 18. 7. Nepagrįstai juridiniam asmeniui, negalinčiam įrodyti faktinio... 19. 8. Teismo sprendimas priimtas neįvertinus byloje pateiktų faktinių įrodymų... 20. 9. Neteisingai apskaičiuotos atsakovų atstovavimo išlaidos. Atsakovai... 21. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovų... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 24. Dėl bylos proceso... 25. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nešališkumas užtikrinamas... 28. Kitu teismo šališkumo argumentu nurodo tai, kad teismas atstovauti ieškovui... 29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atstovavimo klausimas buvo... 30. Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovui atstovavo pagal sudarytą atstovavimo sutartį... 32. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 33. Byloje kilęs ginčas dėl autorystės, fotografijų kaip autorių teisių... 34. Dėl fotografijos kaip autorių teisių objekto apsaugos... 35. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovo... 36. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ginčo objektų, t. y. fotografijų,... 37. Negalima sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 38. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atstovui, kad tai, jog apeliantai ginčo... 39. Iš visų aptartų aplinkybių, nepaisant ginčo fotografijų meninės vertės,... 40. Apeliantų cituojamame Europos teismingumo teismo 2011 m. gruodžio 1 d.... 41. Dėl teisės reikšti ieškinį ir autoriaus turtinių teisių... 42. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas ieškovo teisę... 43. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 straipsnį autorius... 44. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas autorių teisių subjektą,... 45. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos... 46. Apeliantų argumentas, kad jie negalėjo pagrįsti savo turtinių teisių... 47. Dėl priteisto kompensacijos dydžio... 48. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų... 49. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnis numato, kad... 50. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje... 51. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko minėto straipsnio 1 ir 7 dalyje... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kaip turėtų būti... 53. Teisėjų kolegijos supratimu, pirmosios instancijos teismas, nors to... 54. Dėl įrodymų vertinimo... 55. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino... 57. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 58. Apeliantų atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė... 59. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovė turėjo 15 305,64 Eur... 60. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 61. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti iš esmės... 63. Patikslinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eko trade“ iš...