Byla 2S-790-425/2012
Dėl bendro turto padalinimo po santuokos nutraukimo

1Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1360-589/2012 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J., tretiesiems asmenims AB „Ūkio bankas“, R. R., R. K., dėl bendro turto padalinimo po santuokos nutraukimo, ir

Nustatė

3Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą, prašydama padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe R. J. ir V. J. priklausantį turtą po santuokos nutraukimo tokia tvarka:

  1. V. J. natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti vieno kambario butą su rūsiu, esantį ( - ), kurio rinkos vertė yra 50 000 Lt, paliekant galioti hipoteką ir 1530 vardinių paprastųjų 100 Lt nominalios vertės „V. J. ir KO“, UAB akcijų, kurių bendra vertė yra 153 000 Lt.
  2. Ieškovei R. J. priteisti iš atsakovo V. J. 101 500 Lt dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

4Bylos nagrinėjimo metu ieškovė R. J. patikslino ieškinio reikalavimus bei prašė padalinus minėtą turtą, iš atsakovo V. J. priteisti ieškovei 133 980 Lt dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė R. J. pateikė prašymą atleisti ją nuo 640 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra 1 600 Lt, ji augina nepilnametį sūnų A. J., be to, remia G. J., kuris mokosi Gedimino technikos instituto trečiojo kurso dieniniame skyriuje.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-09-18 nutartimi nustatė ieškovei R. J. terminą iki 2012 m. spalio 3 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti 640 Lt žyminio mokesčio, įpareigojo ieškovę R. J. pateikti duomenis apie jos gautas pajamas ir įgytą turtą už laikotarpį nuo 1989- 1997 metų, turimus įrodymus apie gyvenamojo namo, esančio ( - ), remontą, išrašus iš banko sąskaitų, įrodančius santuokos nutraukimo momentui, t.y. nuo 2008-01-01 iki 2008-12-12 jos turėtas santaupas, įrodymus apie gautas pajamas ir turėtas pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., išdavė leidimą atsakovui V. J. kartu su pasirinktu antstoliu atlikti namo, esančio ( - ), faktinių aplinkybių konstatavimą ir vertinimą, siekiant nustatyti santuokoje įgyto kilnojamojo turto pobūdį, kiekį ir vertę. Teismas nurodė, kad patikslinus ieškinio reikalavimus, ieškovė turėtų mokėti 3 680 Lt dydžio žyminį mokestį. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi, priimant ieškovės ieškinį dėl turto padalinimo, ieškovė nuo 1 880 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, buvo atleista ir ta pačia nutartimi buvo nustatytas terminas ieškovei sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio. Patikslinus reikalavimus, ieškovė nepateikė jokių papildomų duomenų, jog jos turtinė padėtis būtų pasikeitusi. Esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovę įpareigojo sumokėti trūkstamą 640 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas, spręsdamas atsakovo atstovės prašymą išreikalauti iš ieškovės rašytinius įrodymus bei suteikti atsakovui leidimą apžiūrėti dalijamą turtą, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, ieškovei buvo išduotas leidimas išreikalauti įrodymus, tiek kartu su pasirinktu turto vertintoju apžiūrėti gyvenamąjį namą, todėl vadovaujantis šiuo atveju proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principais, atsakovo atstovės prašymą tenkino.

6Ieškovė R. J. atskiruoju skundu prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už padidinto reikalavimo pateikimą; atmesti atsakovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, leidimo patekti į patalpas suteikimo. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ją sumokėti 640 Lt žyminio mokesčio. Jos turtinė padėtis nepasikeitė, todėl teismas turėjo ją atleisti ir nuo žyminio mokesčio už papildomo ieškinio pateikimą. Atsakovas neteikė išlaikymo už rugpjūtį, rugsėjį bendram šalių vaikui, prasidėjo nauji mokslo metai, vaikui reikalingos pinigų sumos, ieškovės atlyginimas nepakito, todėl rasti lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui yra sunku, taigi yra pagrindas ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio dalies. Apeliantė pažymėjo, kad teismas be pagrindo reikalauja iš ieškovės duomenų apie jos gautas pajamas, įgytą kilnojamąjį turtą, kadangi byloje nėra ginčo dėl jos gautų pajamų ar įgyto turto. Atsakovo noras atskleisti ieškovės turtinę padėtį yra nepagrįstas, prašomi įrodymai nėra susiję su ginčo dalyku. Atsakovas prašo duomenų apie ieškovės gautas pajamas už laikotarpį prieš daugiau nei 10 metų, neaišku kokiu tikslu surinkti duomenys bus panaudoti. Tokio reikalavimo įvykdymas iš ieškovės pareikalaus daug lėšų ir laiko, tačiau ieškovė dirba, jos sunki materialinė padėtis. Ieškovė nurodė, kad atsakovas žino, koks kilnojamasis turtas buvo įsigytas santuokos metu. Leidimas atsakovui patekti į ieškovės būstą ir apžiūrėti jame esančius daiktus pažeidžia ieškovės teisę į būstą, būsto neliečiamybės teisę, be to nutartis nėra pakankamai motyvuota. Ieškovė pažymėjo jau pateikusi duomenis apie gyvenamajame name atliktą remontą, padarytas išlaidas, todėl teismas dar kartą to paties neturi pagrindo reikalauti.

7Atsakovo atstovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto: du žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, kuris nėra nei įkeistas, nei areštuotas. Ieškovė teismui klaidingai nurodė viena išlaikanti abu vaikus, kadangi atsakovas nuo 2008 m. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. į vyresniojo sūnaus banko sąskaitą pervedė 24 270,09 Lt, tuo tarpu atsakovė nenurodė, kiek ji pati skiria lėšų vaikų išlaikymui. Be to, atsakovas nuo 2005 m. ieškovei jos asmeniniams poreikiams tenkinti yra pervedęs 84 326,61 Lt. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad atsakovo sūnui mokamas išlaikymas negali turėti įtakos ieškovės turtinei padėčiai. Ieškovė 2012-07-13 įsigijo naują transporto priemonę Toyota Corolla Verso, kurios vertė yra 18 000 Lt, todėl išgali sumokėti 640 Lt žyminį mokestį. Atsakovo atstovė atsiliepime nurodė, kad nutarties dalis dėl įrodymų rinkimo nėra skundžiama vadovaujantis CPK 233 str., teigiančiu, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos. Priimta nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl yra neskundžiama, o jos apskundimas rodo ieškovės nesąžiningumą. Iš ieškovės prašoma informacija apie jos turtinę padėtį todėl, kad turi būti dalijamas visas turtas, o ne tik tas, kurį nurodo ieškovė. Atsakovui nėra atimta teisė pagrįsti savo argumentus ir teikti reikalavimus, todėl jis ruošia priešieškinį, tačiau neturėdamas duomenų apie turtą, likusį ieškovės name, negali suformuoti priešieškinio reikalavimų. Ieškovė inicijuodama procesą turėjo žinoti apie savo pareigą pateikti visus įrodymus, be to, ieškovė procese yra gavusi teismo leidimus rinkti įrodymus net iš asmenų, su procesu nesusijusių. Atsakovo atstovė pabrėžė, jog yra būtina apžiūrėti ieškovės vardu registruotą gyvenamąjį namą ir jame esančius daiktus, kadangi namą pasistatė, jį įsirengė ir daiktus supirko ieškovė su atsakovu kartu. Ieškovė turėjo pareigą pateikti visus įrodymus, tačiau įrodymų nepateikimas šeimos byloje neužkerta kelio teismui spręsti pačiam dėl byloje teisiškai reikšmingų ir rinktinų įrodymų.

8Atskirasis skundas tekintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, kitoje dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Ieškovė R. J. pareiškė ieškinį dėl bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalinimo. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi, kaip nurodoma teismų praktikoje, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-01-25 nutartimi atleido ieškovę R. J. nuo 1 880 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo, taigi pripažino, jog ieškovės finansinė padėtis nėra pakankamai gera sumokėti visą žyminį mokestį. R. J., naudodamasi CPK 377 str. jai suteikta teise, patikslino ieškinio reikalavimą – padidino iš atsakovo prašomą priteisti kompensaciją iki 133 980 Lt dydžio. CPK 86 str. 2 d. numato, kad padidinus ieškinio reikalavimus, trūkstama žyminio mokesčio dalis primokama pagal padidintą ieškinio sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti visą 640 Lt trūkstamo žyminio mokesčio dalį, motyvuodamas tuo, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad jos turtinė padėtis pasikeitė. Teismas, vertindamas ieškovės finansinę padėtį pirminio ieškinio pateikimo metu, nustatė, jog ieškovė finansiškai neišgali sumokėti visos žyminio mokesčio dalies, todėl ją nuo dalies mokesčio atleido. Ieškovei ieškinio sumą padidinus, tačiau aplinkybėms, dėl kurių ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo neišnykus, teismas turėjo vadovautis CPK 83 str. 3 d. ir, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-18 nutarties dalis, įpareigojanti ieškovę sumokėti 640 Lt žyminio mokesčio, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės. Pažymėtina, kad viena iš žyminio mokesčio paskirčių yra asmenų (atsakovų) apsauga nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Ieškinio sumos dydis priklauso nuo ieškovo pasirinkimo, todėl naudodamasis jam suteikta teise padidinti reikalavimo sumą, ieškovas turi įvertinti, kad padidinus reikalavimo apimtį, atitinkamai padidės ir privalomas sumokėti žyminis mokestis. Nagrinėjamoje byloje teismas, gavęs pirminį ieškinį, ieškovę R. J. atleido nuo 60 proc. žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu nepasikeitusi, ieškovė atleidžiama nuo 60 proc. trūkstamos žyminio mokesčio dalies mokėjimo, t. y. nuo 390 Lt mokėjimo. Kadangi ieškovė pateikdama patikslintą ieškinį sumokėjo 10 Lt žyminio mokesčio (b. l. 67), jį įpareigotina papildomai sumokėti 250 Lt žyminio mokesčio.

11Apeliantė taip pat skundė pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, įpareigojančias ją pateikti duomenis apie jos gautas pajamas ir įgytą turtą bei suteikiančias leidimą atsakovui V. J. kartu su antstoliui atlikti namo faktinių aplinkybių konstatavimą. CPK 233 str. numato, kad teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamosios, išskyrus tas, kurios gali būti skundžiamos pagal CPK 334 str. 1 d. numatytas taisykles. CPK 334 str. 1 d. suteikia teisę skųsti teismo nutartis, kai tai tiesiogiai numatoma Civilinio proceso kodekso arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Galimybė skųsti teismo įpareigojimą pateikti įrodymus ar teismo leidimą atlikti namo faktinių aplinkybių konstatavimą tiesiogiai kodekse nėra įtvirtinta. Skundžiama nutartis priimta rengiantis bylą nagrinėti ir renkant bylai reikšmingus įrodymus, skundžiami nutarties punktai neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, todėl šiuo atveju jie negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Kadangi minėtos nutarties dalys neskundžiamos, apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirojo skundo reikalavimus atmesti atsakovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir leidimo į patalpas suteikimo nutraukiamas nenagrinėjant atskirojo skundo argumentų iš esmės.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies antruoju punktu,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m rugsėjo 18 d. nutarties dalį, įpareigojančią ieškovę sumokėti 640 Lt žyminio mokesčio dalį, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atleisti R. J. nuo 390 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir įpareigoti R. J. primokėti trūkstamą 250 Lt žyminio mokesčio dalį iki 2012 m. lapkričio 29 d.

14Likusioje dalyje apeliacinį procesą nutraukti.

Proceso dalyviai