Byla eI-2995-171/2016
Dėl protokolo dalies panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

2dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ atstovui advokatui Mariui Embrektui, atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Tadui Bankauskui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos namai „Aistra“ atstovui Alfonsui Bargailai, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Stekutis“ atstovui Algimantui Rudžiui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Spika“ atstovui Arvydui Žiogui, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Starkis“ atstovui Einarui Gardžiuliui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Kiūdytei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ patikslintą skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Žemės ūkio ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Stekutis“, uždaroji akcinė bendrovė „Spika“, uždaroji akcinė bendrovė „Starkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos namai „Aistra“, akcinė bendrovė „Senoji Baltija“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos žuvys“, uždaroji akcinė bendrovė „Monistico“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramsun“, uždaroji akcinė bendrovė „Rikneda“, akcinė bendrovė „Laivitė“, V. Malinausko gamybinė-komercinė firma „Stilma“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos jūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinvita“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sedija“, uždaroji akcinė bendrovė „Strimelė“) dėl protokolo dalies panaikinimo.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos šprotai“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo panaikinti Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V1-24 (toliau – ir Kvotų skyrimo komisija), 2015-02-09 posėdžio protokolo Nr. ŽKB-1(6.1) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) 3.3 punkto dalį, kuria ūkio subjektams paskirstytos šprotų ir strimelių žvejybos kvotos 2015 metams.

62015 m. vasario 4 d. pareiškėja UAB „Banginis“ pateikė prašymą Kvotų skyrimo komisijai dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje 2015 metams gavimo (toliau – ir kvotų prašymas).

7UAB „Banginis“ prašė atsižvelgti į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 12 punktą bei UAB „Banginis“ atskyrimo sąlygų 12.1 ir 12.2 punktus ir prašė jam skirti prašyme nurodytas šprotų, strimelių ir menkių kvotas, o UAB „Baltijos šprotai“, kuri buvo įsteigta atskyrimo pagrindu, įtraukti į žvejojančių Baltijos jūroje įmonių sąrašą ir jai skirti prašyme nurodytas šprotų, strimelių kvotos žvejybos Baltijos jūroje 2015 metams dalis.

8Pareiškėjų nuomone, ginčijamu sprendimu kitiems ūkio subjektams, nurodytiems protokole, buvo paskirstyta nepagrįstai didelė šprotų ir strimelių Baltijos jūroje žvejybos kvotų 2015 metams dalis, nes atsakovė nesilaikė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – ir Žuvininkystės įstatymas) 171 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų. UAB „Baltijos šprotai“ nepagrįstai ginčijamu sprendimu nebuvo skirtos žvejybos kvotos.

9Pareiškėjos paaiškina, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalis nustato kvotų skyrimo principus. Pagal šią Žuvininkystės įstatymo straipsnio dalį ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgus į ekonominius, aplinkosauginius kriterijus nurodytos minėtos dalies 1–3 punktuose. Taigi, vienintelis ir pagrindinis kvotų nustatymo kriterijus yra istorinė dalis, kuri pagal 171 straipsnio 1 dalį nustatoma apskaičiuojant, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis. Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos.

10Pareiškėjų nuomone, Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 ir 5 dalies sisteminė analizė rodo, kad apskaičiuojant ūkio subjektui tektinas žvejybos kvotas visų pirma apskaičiuojama istorinė ūkio subjektų dalis ir pagal ją ūkio subjektui tektina Lietuvos Respublikos žvejybos galimybių dalis. Nustačius, kad visų ūkio subjektų pagal istorinę dalį apskaičiuota žvejybos galimybių dalis viršija Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos kvotų dydį, ūkio subjektams yra proporcingai mažinama suteiktų žvejybos kvotų dalis, kol ji pasiekia Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos kvotų dydį.

11Pareiškėjų nuomone, visiems ūkio subjektams nustačius žvejybos kvotų dydį pagal istorinę dalį, ūkio subjektams skirtinas žvejybos kvotas proporcingai sumažinus iki Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos kvotų dydžio pagal Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalį, toliau yra vertinama, ar ūkio subjektui skirtina kvotų dalis neviršija 40 proc. Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių, o jų viršijimo atveju ūkio subjektui suteiktinų kvotų dalis mažinama iki 40 proc.

12Pareiškėjos nurodo, kad ginčijamu sprendimu ūkio subjektams skirstant žvejybos kvotas buvo taikytas kitoks kvotų apskaičiavimo principas – pirmiausia buvo apskaičiuota kiekvienam ūkio subjektui tenkanti istorinė dalis bei pagal ją apskaičiuota tenkančios kvotos dalis, o tada nemažinta visiems ūkio subjektams proporcingai tenkanti kvotų dalis pagal Lietuvos Respublikos turimą žvejybos kvotų dydį (Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 5 dalis), o taikytas Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje nustatytas draudimas vienam ūkio subjektui turėti daugiau nei 40 proc. žvejybos kvotos.

13Pareiškėjos paaiškina, kad toks žvejybos kvotų dalies apskaičiavimas lėmė situaciją, kad, UAB „Banginis“ pritaikius 171 straipsnio 6 dalyje nustatytą apribojimą turėti ne daugiau nei

1440 proc. žvejybos kvotų, bendra visiems ūkio subjektams tenkanti kvotos dalis, apskaičiuotina pagal istorinę dalį, nebeviršijo Lietuvos Respublikos turimos kvotų dalies, todėl nebuvo proporcingo kvotų dalių mažinimo visų ūkio subjektų atžvilgiu.

15Pareiškėjos taip pat nurodo, kad pareiškėjos UAB „Banginis“ prašymas skirti žvejybos kvotas UAB „Baltijos šprotai“ 2015 metams nebuvo tinkamai išnagrinėtas, kadangi UAB „Baltijos šprotai“ ginčijamu sprendimu nebuvo skirtos žvejybos kvotos.

16Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V1-24 (toliau – ir Reglamentas), 4.1 punkte nustatyta, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos kompetencijai priklauso nagrinėti naudotojų prašymus dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo ir priimti su tuo susijusius sprendimus. Taigi, Taisyklių 4 punktas nustato Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos kompetenciją skirti kvotas ir spręsti kitus su kvotomis susijusius klausimus. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad, ginčijamu sprendimu tinkamai neišsprendus prašymo skirti žvejybos kvotas UAB „Baltijos šprotai“, buvo pažeistas Reglamento 4.1 punktas bei Individualių žvejybos Baltijos jūroje galimybių skyrimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministerijos 2015 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 3D-38 (toliau – ir Taisyklės), 4 punktas.

17Pažymi, kad remiantis UAB „Banginis“ atskyrimo pagrindu UAB „Baltijos šprotai“ kvotų prašymo pagrindu turėjo teisę gauti prašyme nustatytą šprotų ir strimelių kvotos dalį, lygią

181 908,8 tonos strimelių (kvota apskaičiuota pagal laivo „Gilija“ 2011, 2012, 2013 metų sugavimo duomenis) bei 4 275,6 tonos šprotų (kvota apskaičiuota pagal laivo „Gilija“ 2009, 2011, 2012 metų sugavimo duomenis).

19Pareiškėjų nuomone, netinkamas UAB „Banginis“ kvotų prašymo nagrinėjimas lėmė neteisėtą žvejybos kvotų ūkio subjektams žvejybai Baltijos jūroje paskirstymą.

20Pareiškėjos taip pat nagrinėjant bylą teisme pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Nurodo, kad šio įstatymo 171 straipsnio 6 dalis prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 daliai bei teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principams.

21Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė patikslinto skundo motyvus ir prašė patikslintą skundą tenkinti. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas pareiškė nuomonę, kad Taisyklėse nustatytas reguliavimas galimai prieštarauja Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnyje nustatytai tvarkai.

22Atsakovė Žuvininkystė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystė tarnyba) atsiliepime į patikslintą skundą prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Nurodo, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V1-24 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos ir Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, 3 punkte nustatyta, kad Komisija žvejybos Baltijos jūroje kvotas skiria žuvų išteklių naudotojams vadovaudamasi Taisyklėmis. Taisyklės nustato Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 5 ir 6 dalių taikymo eiliškumą.

24Taisyklių 23 punktas nustato, kad ūkio subjektai, turintys teisę ir pageidaujantys gauti kvotas, ne vėliau kaip per Taisyklių 22.2 papunktyje nurodytame pranešime nustatytą terminą, per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai atvykę į Žuvininkystės tarnybą pateikia prašymą, kuriame nurodo norimų gauti rūšių žuvų kvotų dydžius; laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us); pasirenkamus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų, kaip nustatyta Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse; informaciją apie naudojamus selektyvius žvejybos įrankius ir (ar) mažiau teršiančius aplinką bei sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus, jei ūkio subjektas pageidauja pritaikyti Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų; laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as), jei laivas (-ai) nuomojamas (-i).

25Pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį ūkio subjektas yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. UAB „Baltijos šprotai“, kaip ūkio subjektas, iki dokumentų pateikimo termino pabaigos nebuvo pateikęs dokumentų žvejybos kvotai gauti. Pagal pareiškėjų pateiktą išrašą iš Juridinių asmenų registro UAB „Baltijos šprotai“ įregistruota tik 2015 m. vasario

269 d., jau po žvejybos kvotų paskirstymo.

27Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo į patikslintą skundą motyvus ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tuos pačius nesutikimo su patikslintu skundu motyvus kaip ir atsakovė.

29Teismo posėdyje Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė patikslintą skundą atmesti remdamasi atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytais motyvais.

30Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos namai „Aistra“, akcinė bendrovė „Laivitė“, uždaroji akcinė bendrovė „Starkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Spika“, uždaroji akcinė bendrovė „Stekutis“, akcinė bendrovė „Senoji Baltija“ atsiliepime į patikslintą skundą prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tuos pačius nesutikimo su patikslintu skundu motyvus kaip ir atsakovė.

31Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai palaikė atsiliepimo į patikslintą skundą motyvus ir prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Monistico“, V. Malinausko gamybinė-komercinė firma „Stilma“, uždaroji akcinė bendrovė „Strimelė“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos žuvys“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramsun“, uždaroji akcinė bendrovė „Rikneda“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos jūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltlanta“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinvita“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sedija“ atsiliepimų į patikslintą skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

33Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

34Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. vasario 5 d. įvyko Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V1-24 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos ir Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“, posėdis. Jame buvo priimtas byloje ginčijamas Komisijos posėdžio protokolas Nr. ŽKB-1(6.1). Posėdyje vyko atviros Baltijos jūros ūkio subjektų prašymų nagrinėjimas ir žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimas atviros Baltijos jūros žuvų išteklių naudotojams 2015 metams. Buvo išaiškinta, kad individualios žvejybos galimybės buvo paskirtos ūkio subjektams, turintiems istorinę dalį pagal kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų bei valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą. Taip pat išaiškinta, kad ūkio subjektas gali kreiptis raštu dėl jam skirtų žvejybos kvotų skaičiavimo išaiškinimo. Buvo pateikta informacija apie 2015 metams pirmuoju etapu ūkio subjektams paskirstytas individualias žvejybos galimybes.

35Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalimi nuspręsta UAB „Banginis“ skirti 40 procentų šprotų ir strimelių žvejybos galimybių dalies nuo Lietuvos Respublikai skirtos kvotos. Taip pat išdėstytos pirmuoju etapu ūkio subjektams skirtinos kvotos.

36Ginčas byloje kilo dėl Komisijos posėdžio protokolo Nr. ŽKB-1(6.1) 3.3 punkto teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar Komisija, apskaičiuodama ir skirdama žvejybos kvotas UAB „Banginis“, nepažeidė Žuvininkystės įstatymo 171 str. nustatytos tvarkos ir ar teisėtai ir pagrįstai nebuvo skirtos žvejybos kvotos UAB „Baltijos šprotai“.

37Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Žuvininkystės įstatymas ir Taisyklės.

38Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skirstant individualias žvejybos galimybes ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, apskaičiuojama, kokią Lietuvos Respublikai skirtų atitinkamos rūšies žuvų žvejybos galimybių dalį per bet kuriuos kiekvieno ūkio subjekto pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų vidutiniškai sudarė ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (toliau – ir istorinė dalis). 4 dalyje nustatyta, kad subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės yra lygios istorinei daliai, kuri gali būti sumažinta arba padidinta atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus: istorinė dalis padidinama po 0,1 procento už kiekvieną parduotų Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinkamos rūšies žvejybos produktų dalį procentais, skaičiuojamą nuo visų ūkio subjekto sugautų tos rūšies žvejybos produktų per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje (1 punktas); atsižvelgiant į mažesnį ūkio subjekto verslinės žvejybos poveikį aplinkai, istorinė dalis padidinama 5 procentais už naudojamus selektyvius verslinės žvejybos įrankius ir tausojančius gamtines buveines žvejybos būdus, taip pat 5 procentais – už mažiau teršiančius aplinką ir sunaudojančius mažiau energijos žvejybos laivus (2 punktas); istorinė dalis sumažinama po 2 procentus už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą sunkų pažeidimą ir po 0,5 procento už kiekvieną per ataskaitinius metus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, padarytą verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuris nebuvo pripažintas sunkiu (3 punktas). Jei apskaičiuotų ūkio subjektams skiriamų individualių žvejybos galimybių suma viršija paskirstomas pagal istorinę dalį Lietuvos Respublikos žvejybos galimybes, kiekvienam ūkio subjektui skiriamos individualios žvejybos galimybės proporcingai mažinamos (Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 5 dalis). 6 dalyje nustatytas imperatyvus ribojimas vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 142 straipsnio 12–19 dalyse, turėti daugiau kaip 40 procentų kiekvienos žuvų rūšies Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos galimybių.

39Pareiškėjos teigia, kad UAB „Banginis“ pritaikius Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje nustatytą apribojimą turėti ne daugiau nei 40 proc. žvejybos kvotų, bendra visiems ūkio subjektams tenkanti kvotos dalis, apskaičiuotina pagal istorinę dalį, nebeviršijo Lietuvos Respublikos turimos kvotų dalies. Pareiškėja iš esmės teigia, kad 171 straipsnio 6 dalyje nustatytas apribojimas yra klaidingai taikomas ne pritaikius 171 straipsnio 5 dalį ir proporcingai sumažinus visų ūkio subjektų turimą istorinę kvotą iki jų sumos atitikties Lietuvos Respublikos turimai kvotai, o taikant 40 proc. apribojimą istorinei kvotai.

40Šis pareiškėjų motyvas paneigtinas remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ginčijamame sprendime yra nurodyta, kad Komisijos pirmininkas T. Kazlauskas pranešė, kad UAB „Banginis“ buvo skirta 40 proc. šprotų ir strimelių žvejybos galimybių dalies nuo Lietuvos Respublikai skirtos kvotos. Tai patvirtina ir ginčijamo sprendimo 3.1 punktas, kuriuo nuspręsta vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalimi UAB „Banginis“ skirti 40 procentų šprotų ir strimelių žvejybos galimybių dalies, skirtos paskirstyti pirmuoju etapu.

41Pagal Taisyklių 17 punktą, pirmuoju etapu ūkio subjektui skiriama kvota – dalis Lietuvos Respublikai skirtos kvotos, kuri apskaičiuojama pagal Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 40 proc. apribojimas UAB „Banginis“ buvo taikomas nuo Lietuvos Respublikai skirtos kvotos ir tai atitiko teisinį reguliavimą.

42Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje pareiškė nuomonę, kad Taisyklėse nustatytas reguliavimas prieštarauja Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnyje nustatytai tvarkai, todėl turėtų būti iškelta norminė byla ir įvertinta, ar Taisyklės neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 171 straipsniui.

43Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-529/2013).

44ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualią bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu, kuri (abejonė), be kita ko, turi būti motyvuota išsamiais, aiškiais, logiškais ir nuosekliais teisiniais argumentais. Analogiškai vertintina ir dėl ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Taigi kreipimasis į administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktams yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-793-502/2015).

45Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios teisenos bylų inicijavimas bei tyrimas priklauso nuo dviejų sąlygų: 1. konkretus norminis administracinis aktas arba jo dalis turi būti taikomi nagrinėjamoje individualioje byloje, o būtent, šiame norminiame administraciniame akte įtvirtintos taisyklės turi būti tiesiogiai taikomos kilusiam ginčui individualioje byloje sureguliuoti bei iš esmės nulemti šio ginčo baigtį; 2. teismui turi kilti pagrįstų abejonių dėl šio norminio administracinio akto arba jo dalies atitikties aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-670-438/2015).

46Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kelti norminę bylą ištirti, ar Taisyklėse nustatyta kvotų skyrimo tvarka neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 171 straipsniui, kadangi, kaip nustatyta anksčiau, ginčijamu sprendimu UAB „Banginis“ buvo skirta 40 proc. šprotų ir strimelių žvejybos galimybių dalies nuo Lietuvos Respublikai skirtos kvotos. Vadinasi, UAB „Banginis“ nekilo patikslintame skunde nurodytos teisinės pasekmės – Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalyje nustatytas 40 proc. ribojimas buvo pritaikytas nuo Lietuvos Respublikai skirtos kvotos, todėl Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalis buvo taikyta tinkamai. Nustačius šias aplinkybes, Taisyklių atitiktis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsniui tampa hipotetiniu klausimu, neturinčiu įtakos teisingai išnagrinėti šį ginčą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tirti, ar Taisyklėse nustatyta kvotų skyrimo tvarka neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 171 straipsniui, todėl pareiškėjų prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla atmestinas.

47Pareiškėjos taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsnio 1 daliai bei teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principams.

48Teismas pažymi, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnis atsirado dėl kitos norminės bylos (žr. Pagrindinio komiteto 2014 m. gruodžio 17 d. išvadą Nr. 110-P-50 „Dėl Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 papildymo 17(1) straipsniu ir 31 straipsnio pakeitimo“ įstatymo projekto). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje

49Nr. I492-4/2014 pripažino, kad žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-197 patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas (2013 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-197 redakcija) tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007–2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas sugautas šprotų ir strimelių kiekis, ne didesnis nei naudotojui paskirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007–2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Taisyklių 19 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu yra ribojama ūkio subjektų, užsiimančių ar pageidaujančių užsiimti šprotų ir strimelių žvejyba Baltijos jūroje, ūkinės veiklos laisvė, kadangi ūkio subjektams, kurie 2007–2012 m. negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavo mažai, yra iš esmės ribojama galimybė užsiimti atitinkama žvejyba ateinančiais metais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokio pobūdžio ūkinės veiklos ribojimas gali būti nustatytas tik įstatyme.

50ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu nuspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Taigi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės (pagrįstas manymas) dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012).

51Pareiškėjos savo abejones Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalies atitiktimi Konstitucijai grindžia tuo, kad nė viename iš valstybės ūkio sektorių nėra taikomas dirbtinis įstatymais nustatytas ūkio subjektams rinkos apribojimas, draudžiantis ūkio subjektui užimti daugiau nei 40 procentų rinkos, o priėmus Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalį buvo beveik dvigubai sumažinta UAB „Banginis“ užimama rinkos dalis, o tai, pareiškėjų nuomone, yra neproporcinga. Taip pat nurodo, kad UAB „Banginis“, investavusi į laivus, specialią šprotų, strimelių žvejybos įrangą bei nuosekliai vykdydama minėtų žuvies rūšių verslinę žvejybą, įgijo teisę pretenduoti į didesnę nei 40 procentų šprotų ir strimelių žvejybos rinkos dalį. Pareiškėjų nuomone, Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalis pažeidžia ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą bei sąžiningą konkurenciją, kadangi iškreipia verslinės žvejybos sąlygas. Užuot visoms žvejybos įmonėms sudarius lygias galimybes konkuruoti, t. y. pagal savo veiklos ankstesnių metų rezultatus ateityje gauti ir turėti atitinkamą žvejybos kvotų dalį, nustatytas dirbtinis apribojimas, neleidžiantis sąžiningai verslą vykdančiam ir sėkmingai konkuruojančiam ūkio subjektui užimti didesnę nei 40 procentų žvejybos Baltijos jūroje rinkos dalį.

52Teismui, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio objektą ir tikslą, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nekyla abejonių dėl Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalies atitikties Konstitucijai.

53Pareiškėjų motyvas, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalimi nėra sudaromos lygios galimybės konkuruoti, yra nepagrįstas, kadangi, kaip pažymėjo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija anksčiau nurodytoje byloje, ūkio subjektams, kurie negaudė strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavo mažai, būtų iš esmės ribojama galimybė užsiimti atitinkama žvejyba ateinančiais metais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad žvejybos reglamentavimo priemonės gali būti šios: 1) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos galimybių ar žvejybos limitų nustatymas;

542) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas; 3) žvejybos pajėgumo ribojimas atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose; 4) minimalaus gaudomų žuvų dydžio nustatymas; 5) žvejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku ir (arba) tam tikrose vietose;

556) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas; 7) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos zonos ribų nustatymas; 8) priekrantės ir Kuršių marių žvejybos barų ribų nustatymas; 9) žvejybos įrankių ženklinimo tvarkos nustatymas. Ši įstatymo nuostata patvirtina, kad gali būti nustatyti bendro žuvų sugavimo ar tam tikrų rūšių žuvų sugavimo limitai.

56Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnis įgyvendina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I492-4/2014, teismui abejonių dėl šio straipsnio 6 dalies konstitucingumo nekyla.

57Pareiškėjos teigia, kad UAB „Baltijos šprotai“ ginčijamu sprendimu nepagrįstai nebuvo skirtos žvejybos kvotos. Teismas sutinka su atsakovės motyvais, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį ūkio subjektas yra Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai.

58Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Baltijos šprotai“ buvo įregistruota tik 2015 m. vasario 9 d., t. y. jau po žvejybos kvotų paskirstymo, todėl teisėtai ir pagrįstai UAB „Baltijos šprotai“ nebuvo skirtos žvejybos kvotos, kadangi UAB „Baltijos šprotai“ nebuvo ūkio subjektas pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį.

59Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 111 straipsnio 2 dalimi ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos šprotai“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

61Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Banginis“ ir uždaroji akcinė... 6. 2015 m. vasario 4 d. pareiškėja UAB „Banginis“ pateikė prašymą Kvotų... 7. UAB „Banginis“ prašė atsižvelgti į Lietuvos Respublikos akcinių... 8. Pareiškėjų nuomone, ginčijamu sprendimu kitiems ūkio subjektams,... 9. Pareiškėjos paaiškina, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 dalis... 10. Pareiškėjų nuomone, Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 4 ir 5 dalies... 11. Pareiškėjų nuomone, visiems ūkio subjektams nustačius žvejybos kvotų... 12. Pareiškėjos nurodo, kad ginčijamu sprendimu ūkio subjektams skirstant... 13. Pareiškėjos paaiškina, kad toks žvejybos kvotų dalies apskaičiavimas... 14. 40 proc. žvejybos kvotų, bendra visiems ūkio subjektams tenkanti kvotos... 15. Pareiškėjos taip pat nurodo, kad pareiškėjos UAB „Banginis“ prašymas... 16. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamento,... 17. Pažymi, kad remiantis UAB „Banginis“ atskyrimo pagrindu UAB „Baltijos... 18. 1 908,8 tonos strimelių (kvota apskaičiuota pagal laivo „Gilija“ 2011,... 19. Pareiškėjų nuomone, netinkamas UAB „Banginis“ kvotų prašymo... 20. Pareiškėjos taip pat nagrinėjant bylą teisme pateikė prašymą kreiptis į... 21. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė patikslinto skundo motyvus ir... 22. Atsakovė Žuvininkystė tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 23. Nurodo, kad Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo... 24. Taisyklių 23 punktas nustato, kad ūkio subjektai, turintys teisę ir... 25. Pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį ūkio subjektas yra... 26. 9 d., jau po žvejybos kvotų paskirstymo.... 27. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo į patikslintą... 28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į... 29. Teismo posėdyje Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė patikslintą... 30. Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Prekybos namai... 31. Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai palaikė... 32. Tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Monistico“, V.... 33. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 34. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m.... 35. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalimi nuspręsta UAB... 36. Ginčas byloje kilo dėl Komisijos posėdžio protokolo Nr. ŽKB-1(6.1) 3.3... 37. Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Žuvininkystės įstatymas... 38. Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skirstant... 39. Pareiškėjos teigia, kad UAB „Banginis“ pritaikius Žuvininkystės... 40. Šis pareiškėjų motyvas paneigtinas remiantis byloje esančiais rašytiniais... 41. Pagal Taisyklių 17 punktą, pirmuoju etapu ūkio subjektui skiriama kvota –... 42. Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje pareiškė nuomonę, kad Taisyklėse... 43. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas... 44. ABTĮ 111 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio... 45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios... 46. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kelti norminę bylą... 47. Pareiškėjos taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl... 48. Teismas pažymi, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnis atsirado dėl... 49. Nr. I492-4/2014 pripažino, kad žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d.... 50. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad... 51. Pareiškėjos savo abejones Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalies... 52. Teismui, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, Žuvininkystės įstatymo... 53. Pareiškėjų motyvas, kad Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 6 dalimi... 54. 2) leidžiamų žvejybos įrankių, jų kiekio ir žvejybos būdų nustatymas;... 55. 6) tam tikrų rūšių žuvų žvejybos uždraudimas; 7) priekrantės ir... 56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad Žuvininkystės įstatymo 171... 57. Pareiškėjos teigia, kad UAB „Baltijos šprotai“ ginčijamu sprendimu... 58. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalį bendrovė laikoma... 59. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 60. Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Banginis“ ir uždarosios... 61. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...