Byla e2-1424-603/2017
Dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys UAB „Įrengimas“, notaras A. R

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovų R. G., J. G. atstovei advokatei L. S., atsakovo AB „Swedbank“ atstovui advokatui D. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir J. G. ieškinį atsakovams BUAB „Junesta“, AB „Swedbank“ dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys UAB „Įrengimas“, notaras A. R.,

Nustatė

2Ieškovai ieškiniu prašo ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ) hipoteką pripažinti pasibaigusia ir ją išregistruoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2007-10-19 UAB „Įrengimas“ ir UAB „Junesta“ sudarė preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7, kuria šalys susitarė ateityje sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Junesta“ parduotų, o UAB „Įrengimas“ nupirktų 249,46 kv. m. bendro ploto namą su terasa, unikalus Nr. ( - ), ir 12,25 a. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu ( - ) Šio turto kaina turėjo būti 1 140 000 Lt, kurią UAB „Įrengimas“ turėjo sumokėti iki 2008-02-29. Sutartis numatė, kad atsiskaitymai tarp šalių gali būti vykdomi užskaitomis už atliktus santechnikos darbus tiesiogiai pardavėjui BUAB „Junesta“ arba jo pasamdytiems tretiesiems asmenims – UAB „Murena“. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Įrengimas“ buvo atlikusi BUAB „Junesta“ santechnikos darbų didelei sumai, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktais Nr. 1-6, taip pat mokėjimo pavedimu UAB „Įrengimas“ atsiskaitė su BUAB „Junesta“. UAB „Įrengimas“ vieninteliu akcininku buvo ir šiuo metu yra ieškovas. 2008-09-30 ieškovas ir UAB „Įrengimas“ pasirašė preliminarią namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pirkėjo teisės pagal sutartį su BUAB „Junesta“ perleistos ieškovui. Ieškovas ir UAB „Įrengimas“ sutartyje susitarė, kad perleista teisė įsigyti namą ir žemės sklypą bus vertinama kaip dividendų išmokėjimas ieškovui. 2008-12-19 vienintelio akcininko sprendimu paskirstytas UAB „Įrengimas“ pelnas, 1 164 705,89 Lt dividendų sumą, mokėtiną ieškovui, laikant jo atsiskaitymu su įmone už perleistą teisę įsigyti iš BUAB „Junesta“ namą ir žemės sklypą. 2008-12-23 ieškovas, UAB „Įrengimas“ ir BUAB „Junesta“ pasirašė susitarimą, kad visas UAB „Įrengimas“ teises ir pareigas pagal preliminarią sutartį perima ieškovas, taip pat susitarė, kad UAB „Įrengimas“ atliktos įmokos užskaitomos ieškovo vardu. BUAB „Junesta“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. JUN 8357 bei išdavė pažymą Nr. K-2, patvirtindama, kad ieškovas už namą ir žemės sklypą su BUAB „Junesta“ yra atsiskaitęs. 2008-12-24 ieškovai ir BUAB „Junesta“ sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Junesta“ pardavė ieškovams namą ir žemės sklypą. Pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta, kad namui ir žemės sklypui nustatyta hipoteka AB „Swedbank“ naudai. Sutartyje taip pat pažymėta, kad AB „Sedbank“ neprieštarauja, kad BUAB „Junesta“ parduotų namą ir žemės sklypą. BUAB „Junesta“ įsipareigojo iki 2009-02-01 pervesti į AB „Swedbank“ sąskaitą ne mažesnę kaip 674 055 Lt sumą bei sumokėti visus mokesčius, susijusius su hipotekos išregistravimu, o AB ‚Swedbank“, gavęs minėtus mokėjimus, įsipareigojo nedelsiant kreiptis dėl hipotekos išregistravimo. BUAB „Junesta“ su AB „Swedbank“ neatsiskaitė, 2013-11-08 jai iškelta bankroto byla, o 2014-07-04 BUAB „Junesta“ pripažinta bankrutavusia. Paaiškino, jog tarp BUAB „Junesta“ ir ieškovų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina vartojimo sutartimi, taikant papildomą ieškovų, kaip vartotojų, teisių ir interesų apsaugą. Pažymėjo, jog tais atvejais, kai pirkėjas visiškai atsiskaitė už turtą su pardavėju ir pirkimo-pardavimo sutartyje yra nuostata, kad pirkėjui sumokėjus pardavėjui turto kainą, šis privalo atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, kad būtų panaikinta hipoteka, yra pagrindas pripažinti hipoteką pasibaigusia. Pagal CK 4.197 str. 2 d. 1 p., hipoteka pripažįstama pasibaigusia nepaisant to, kad turto pardavėjas, gavęs pinigus iš pirkėjo, jų nepanaudojo atsiskaitymui su kreditoriumi. Ieškovams, kaip vartotojams, negali tekti ginčo turto pardavėjo nemokumo padariniai, jie neturi pareigos prisiimti pardavėjo nemokumo riziką. Ieškovams sumokėjus visą ginčo turto kainą, nustatytą preliminariojoje ir pagrindinėje sutartyse, už hipoteka suvaržyto turto įsigijimą, hipotekos pasibaigimą jiems siejant su skolinių įsipareigojimų pardavėjui įvykdymu, laikoma, kad ieškovų prievolė pasibaigė ir jie įgijo teisę reikalauti, kad turto hipoteka būtų išregistruota. Turto palikimas suvaržyto po skolinių įsipareigojimų pardavėjui visiško įvykdymo prieštarautų ieškovų teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, jų kaip vartotojų, teisės turi būti prioritetiškai ginamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad būtent hipotekos kreditorius, davęs sutikimą parduoti jam įkeistą nekilnojamąjį turtą, o ne pirkėjas, pirkdamas hipoteka suvaržytą turtą, prsiima pardavėjo prievolių neįvykdymo riziką.

3Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Įrengimas“ prašo ieškovų ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2007-10-19 UAB „Įrengimas“ ir UAB „Junesta“ sudarė preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7, pagal kurią šalys susitarė ateityje sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl namo su terasa ir žemės sklypo, esančių ( - ) pardavimo UAB „Įrengimas“ už 1 140 000 Lt. Turto kainą UAB „Įrengimas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Junesta“ iki 2008-02-29, mokėjimai galės būti atliekami užskaitomis už atliktus santechnikos darbus tiesiogiai pardavėjui arba jo pasamdytiems tretiesiems asmenims – UAB „Murena“. Atsiskaitymai už turtą didžiąja dalimi vyko tarpusavio įsiskolinimų užskaitymais, viena dalis atsiskaitymo įvykdyta ir mokėjimo pavedimu. 2008-09-30 tarp UAB „Įrengimas“ ir įmonės vienintelio akcininko R. G. pasirašytas susitarimas, kuriuo numatyta, kad UAB „Įrengimas“ perleis ieškovui visas savo teises ir pareigas pagal su BUAB „Junesta“ pasirašytą 2007-10-19 namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7. Atsiskaitymas už šios teisės perleidimą įvykdytas per 1 164 705,89 Lt dividendų ieškovui išmokėjimą, juos išmokant jam ne tiesiogiai pinigais, tačiau perleidžiant teises ir pareigas pagal minėtą preliminarią sutartį. 2008-12-23 UAB „Įrengimas“, UAB „Junesta“ ir ieškovas pasirašė trišalį susitarimą, pagal kurį ieškovas perėmė visas UAB „Įrengimas“ teises ir pareigas pagal 2007-10-19 preliminariąją sutartį, o visi bendrovės atlikti mokėjimai įskaityti ieškovo vardu, tą pačią dieną UAB „Junesta“ išdavė ieškovui pažymą dėl visiško atsiskaitymo už turtą.

4Atsakovas BUAB „Junesta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, atsiliepimu prašo klausimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais bei į bylą pateiktais įrodymais.

5Atsiliepimu atsakovas AB „Swedbank“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad AB „Swedbank“ ir UAB „Junesta“ 2006-11-21 pasirašė Kredito sutartį Nr. 06-091053-IN/06-091055-KL, pagal kurią buvo suteikti kreditai. UAB „Junesta“ prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas ir 2006-11-21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), su visais vėlesniais pakeitimais, ir 2007-09-21 hipotekos lakštu, identifikacinis kodas ( - ), su visais vėlesniais pakeitimais, įkeistu turtu, įskaitant ir ieškovams šiuo metu priklausančiais žemės sklypu ir vienbučiu gyvenamuoju namu, esančiais adresu ( - ) BUAB „Junesta“ ir UAB „Įrengimas“ 2007-10-19 pasirašė preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7, kuria BUAB „Junesta“ įsipareigojo parduoti, o UAB „Įrengimas“ įsigyti AB „Swedbank“ įkeistą ginčo turtą. AB „Swedbank“ 2008-12-10 raštu sutiko, kad įkeistas ginčo turtas būtų parduotas su sąlyga, jeigu turto pirkėjas turto kainos dalį, ne mažesnę kaip 2 700 Lt už parduodamo vienbučio gyvenamojo namo bendro ploto kvadratinį metrą ne vėliau kaip per 45 dienas nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo perves tiesiogiai AB „Swedbank“. 2008-12-24 sutartimi turtas parduotas ieškovams. Kadangi ieškovai neįvykdė AB „Swedbank“ nurodytos sąlygos, turto hipoteka galioja iki šiol. BUAB „Junesta“ iškelta bankroto byla, ji pripažinta bankrutavusia. Pažymėjo, jog ieškovų negalima laikyti vartotojais ta prasme, kad jų, kaip vartotojų teisės turi būti ginamos prioritetiškai, taikant papildomą ieškovų teisių ir interesų apsaugą, nes iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad už turtą pagal 2007-10-19 Preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7 atsiskaitė ir visas teises ir pareigas pagal minėtą sutartį įgijo ne ieškovai, o UAB „Įrengimas“. Ieškovai teisę į turtą įgijo tik 2008-09-30 tarp ieškovų ir UAB „Įrengimas“ sudaryta preliminariąja sutartimi. Taigi, ieškovai yra saistomi 2007-10-19 preliminarios sutarties, kurią pasirašė du verslininkai, sąlygų ir negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo UAB „Įrengimas“. Kadangi ši įmonė negali būti pripažinta vartotoju, todėl ir įmonės dalyviai ir direktorius, kuriuo yra vienas iš ieškovų, taip pat negali būti pripažinti vartotojais. Svarbu atsižvelgti į tai, kad turtas, kuris ieškovų nuosavybės teisės įgijimo metu buvo įkeistas, buvo įsigytas pažeidžiant AB „Swedbank“ 2008-12-10 sutikime nurodytas sąlygas. Ieškovai turėjo suprasti sutikime nurodytas turto įsigijimo bei hipotekos pabaigos sąlygas, todėl AB „Swedbank“ įkeistą turtą įsigijo savo rizika, ieškovai žinojo tiek apie ginčo butų įkeitimą, tiek apie hipotekos panaikinimo sąlygas, hipoteka turtui buvo tinkamai įregistruota ir išviešinta. Pažymėjo, jog ieškovas buvo ne tik UAB „Įrengimas“ generalinis direktorius, bet ir vienintelis akcininkas, todėl jis nuo pasirašymo dienos žinojo visas 2007-10-19 Preliminarios namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7 sąlygas ir jam, kaip verslininkui, buvo taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Paaiškino, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš CK 4.197 straipsnyje nurodytų hipotekos pasibaigimo pagrindų, todėl AB „Swedbank“ neturi jokio pagrindo kreiptis į hipotekos įstaigą dėl hipotekos turtui išregistravimo ir jos išregistruoti iki to momento, kol bus įvykdyti 2008-12-10 AB „Swedbank“ sutikime nurodytos hipotekos pasibaigimo sąlygos, teismas taip pat neturi teisės pripažinti hipoteką baigta. Už turtą yra tinkamai atsiskaitę ne ieškovai, o UAB „Įrengimas“, ieškovai tėra UAB „Įrengimas“ teisių ir pareigų perėmėjai ir dėl to negalėjo įgyti ir neįgijo vartotojams taikomos padidintos teisių ir interesų apsaugos. CK 4.197 str. 2 d. 1 p. nustato, kad pagrindas hipotekai pasibaigti yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas. AB „Swedbank“ nebuvo 2008-12-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl minėta sutartis negali sukelti ir nesukelia AB „Swedbank“ jokių pareigų. Įstatymas nustato, kad daikto įkeitimas netrukdo perleisti daiktą, tačiau daikto hipoteka seka paskui daiktą. Tiek 2007-10-19, tiek 2008-12-24 sutartyje nurodyta, kad turtas įkeistas AB „Swedbank“. Ieškovų įgyto turto įkeitimas yra galiojantis ir nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovai, perėmę savo kontroliuojamo asmens UAB „Įrengimas“ teises ir pareigas, su BUAB „Junesta“ be hipotekos kreditoriaus žinios ir sutikimo pasirašė, o notaras patvirtino tokias 2008-12-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, pagal kurių 4.6 p. redakciją BUAB „Junesta“ įsipareigojo pervesti lėšas AB „Swedbank“ ir jomis padengti dalį kredito, nors pagal hipotekos kreditoriaus išduotą sutikimą, šias lėšas AB „Swedbank“ privalėjo pervesti ieškovai ir tik tuomet atsakovas privalėtų atsisakyti hipotekos. Ieškovai jokios pinigų sumos už įsigytą turtą nei BUAB „Junesta“, nei AB „Swedbank“ nemokėjo. Ieškovų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neatitinka bylos faktinių aplinkybių, todėl negali būti taikoma.

6Ieškovai dubliku palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodo, jog pagrindinė šioje byloje nagrinėtina sutartis yra 2008-12-24 nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kurios šalys buvo ieškovai ir BUAB „Junesta“ ir kurios pagrindu ieškovai tapo turto savininkais. Šią sutartį sudarius patiems ieškovams, nėra jokio pagrindo nepripažinti jų vartotojais bei taikyti jiems papildomą interesų apsaugą. Aplinkybė, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, ieškovų pripažinimui vartotojais neturi reikšmės, nes ieškovai vartotojų teisių gynimo reikalauja ne dėl preliminariosios sutarties, o dėl pirkimo-pardavimo sutarties. Fizinis asmuo vartotoju gali būti pripažįstamas tuo atveju, jeigu jis yra pirkimo-pardavimo ar kitokios sutarties šalis ir atitinka CK 1.39 str. 1 d. nurodytas sąlygas, visiškai nepriklausomai nuo to, ar jis pats mokėjo už įsigytas prekes, ar tai padarė kitas asmuo, todėl aplinkybė, kad tiesiogiai pardavėjui BUAB „Junesta“ turto kainą sumokėjo ne ieškovai, o UAB „Įrengimas“ ieškovų kvalifikavimui vartotojais bei vadovavimuisi ieškovų nurodyta teismų praktika, neturi jokios reikšmės. Svarbiausia yra tai, kad ieškovai yra atsiskaitę už namą ir žemės sklypą, tą 2008-12-23 pažymoje patvirtino BAUB „Junesta“. Už perleistą turtą ieškovai taip pat yra visiškai atsiskaitę su UAB „Įrengimas“. Ieškovų atsiskaitymo už turtą ypatumai nepaneigia paties atsiskaitymo fakto. Ieškovų nurodomoje teismų praktikoje nėra konstatuota, kad pirkėjo lėšų panaudojimas prikimo-pardavimo sutarties objekto statybai būtų būtina sąlyga hipotekos pasibaigimui pagal CK 4.197 str. 2 d. 1 p. Hipotekos pabaigos pagal minėtą normą pagrindinė ir vienintelė sąlyga yra ta, kad pirkėjas už turtą turi būti atsiskaitęs su pardavėju. Ieškovų cituotose bylose pardavėjai taip pat buvo neatsiskaitę su hipotekos kreditoriais, taigi, šiuo aspektu nagrinėjama situacija nėra kitokia. Preliminarioji sutartis sudaryta 2007-12-19, t. y. gerokai anksčiau nei buvo išduota AB „Swedbank“ pažyma (2008-12-10), kurioje nurodytos turto pardavimo sąlygos, todėl šios sąlygos preliminariosios sutarties nuostatose nebuvo įtvirtintos. Ieškovo ir UAB „Įrengimas“ susitarimas dėl teisių perėmimo sudarytas 2008-09-30, t. y. taip pat anksčiau nei buvo išduota pažyma, todėl jame taip pat nebuvo sąlygų, kurios vėliau buvo išdėstytos pažymoje. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pažyma ieškovams nebuvo pateikta. Su šiuo dokumentu ieškovai susipažino tik gavę AB „Swedbank“ atsiliepimą. Prikimo-pardavimo sutartį sudarydami notarų biure, kuriam, kaip nurodyta pačioje sutartyje, buvo pateikta atsakovo AB „Swedbank“ pažyma dėl sutikimo parduoti turtą, taip pat būdami visiškai atsiskaitę su atsakovu BUAB „Junesta“, ieškovai neturėjo pagrindo abejoti, kad pirkimo-pardavimo sąlygos atitiks hipotekos kreditoriaus reikalavimus, o pati turto hipoteka sutartyje nurodytais terminais bus išregistruota. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai elgėsi neapdairiai ir prisiėmė riziką dėl turto hipotekos neišregistravimo. AB „Swedbank“ yra verslininkas, savo srities profesionalas, kuris turi patirties nekilnojamojo turto ir hipotekos sandorių sudarymo srityje, todėl atsakovui turi būti keliami aukšti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jis turi imtis visų priemonių sukontroliuoti, kaip pardavėjas vykdo iš kreditavimo santykių kylančius įsipareigojimus, o nesugebėdamas to padaryti, bankas prisiima ir visą su tuo susijusią riziką. AB „Swedbank“ duodamas sutikimą BUAB „Junesta“ parduoti namą ir žemės sklypą, turėjo įsitikinti ir užtikrinti, kad šio turto pardavimo sąlygos atitiks jo nustatytąsias pažymoje bei kontroliuoti šio skolininko mokumą. Pats AB „Swedbank“ elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai rizikingą veikla vykdančiam skolininkui išduodamas bendro pobūdžio sutikimą dėl jam įkeistų nekilnojamojo turto objektų pardavimo ir neįsitikindamas, ar tokio sutikimo davimas nepažeis jo paties interesų. Pirkimo-pardavimo sutartis AB „Swedbank“ jokių pareigų nesukelia. Pažymėjo, jog banko išduota pažyma nebuvo adresuota ieškovams, jiems ši pažyma sudarant sutartį nebuvo pateikta, todėl joje nurodytos atsakovų tarpusavio pareigos taip pat negali turėti įtakos ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovui AB „Swedbank“ davus BUAB „Junesta“ sutikimą parduoti namą bei žemės sklypą, riziką dėl BUAB „Junesta“ nemokumo ir prievolių neįvykdymo prisiėmė ne ieškovai, o AB „Swedbank“.

7Atsakovas BUAB „Junesta“ pateiktu tripliku prašo klausimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais bei į bylą pateiktais įrodymais.

8Atsakovas AB „Swedbank“ tripliku palaikė atsiliepime nurodytus argumentus bei prašymus. Nurodo, kad ieškovų argumentai, kad visa ginčo kaina buvo sumokėta BUAB „Junesta“ yra nepagrįsti, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčo turto hipoteką pasibaigusia, nes ieškovų prievolės įvykdymas nereiškia, kad BUAB „Junesta“ įvykdė savo hipoteka užtikrintą prievolę. CK 4.197 str. 2 d. 1 p. numato, kad pagrindas pasibaigti hipotekai yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas. Įkeisto daikto savininkas neprivalo būti skolingas hipotekos kreditoriui ar skolininkui, kad hipoteka galiotų. Ieškovai įsigijo hipoteka apsunkintą daiktą ir hipoteka gali pasibaigti tik pilnai įvykdžius atitinkamus skolinius įsipareigojimus. Kadangi hipotekos lakštas, kuriuo AB „Swedbank“ įkeistas ginčo turtas, yra galiojantis, todėl jis ir jame nurodytos įkeisto turto perleidimo sąlygos tiek AB „Swedbank“, tiek bankrutavusiai UAB „Junesta“, tiek ieškovams turi įstatymo galią. Hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiai, kol jie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, ieškovai laikomi žinančiais apie tai, kad jų įsigytas turtas įsigijimo metu buvo įkeistas ir galėjo būti perleistas turint raštišką hipotekos kreditoriaus sutikimą.

9Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė L. S. palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus bei išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog ginčo turtą ieškovai įsigijo savo šeimos poreikiams tenkinti, turtas įsigytas iš verslininko, t. y. atsakovo UAB „Junesta“, taigi, tenkinamos visos sąlygos pripažinti sudarytą sutartį vartojimo sutartimi. Pagrindinė ir preliminarioji sutartis yra dvi atskiros sutartys, todėl atsakovo AB „Swedbank“ argumentai, kad sutartys sudarytos tarp verslininkų, yra nepagrįsti, pagrindinės sutarties atžvilgiu ieškovai pripažintini vartotojais. Pažymėjo, jog preliminariojoje sutartyje terminas, per kurį turėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis nebuvo apibrėžtas, o vadovaujantis įstatymo nuostatomis, pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta praėjus metams nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2008-10-19. Taigi, preliminarioji sutartis negalėjo įpareigoti šalis sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, pagrindinė sutartis baigė galioti sudarius pagrindinę sutartį, taigi, jokios įtakos ginčo santykiui negali turėti. Vadovaujantis aiškiai suformuota teismų praktika, ginčo situacijoje ieškovams pilnai atsiskaičius su pardavėju, yra pagrindas panaikinti hipoteką CK 4.197 str. 2 d. 1 p. pagrindu, nepaisant to, kad pardavėjas neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Pardavėjo nemokumo rizika perkeliama hipotekos kreditoriui, o ne pirkėjui. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi numatyta, kad pardavėjas įsipareigojo pervesti tam tikrą pinigų sumą kreditoriui ir sumokėti visus mokesčius, o ne pirkėjas. Kadangi ieškovai yra visiškai atsiskaitę, hipoteka turi būti panaikinta. Aplinkybė, kad už namą atsiskaitė ne ieškovai, o UAB „Įrengimas“ neturi įtakos sutarties kvalifikavimui vartojimo sutartimi ar byloje taikytinai teismų praktikai. Teismų praktikoje taip pat nenurodoma, kad CK 4.197 str. 2 d. 1 p. galima taikyti tik tuo atveju, kai ieškovų lėšos būtų panaudojamos turto sukūrimui. Ieškovų cituojamose bylose pardavėjas, parduodamas turtą, taip pat nebuvo įgyvendinęs hipotekos kreditoriaus sutikime nurodytų sąlygų. Duodamas sutikimą parduoti įkeistą turtą, atsakovas turėtų šiame procese elgtis aktyviai, o jei taip nesielgia, bankas prisiima visą šio sutikimo išdavimo riziką. Apie hipoteką ieškovai žinojo, tačiau jie nebuvo banko išduotos pažymos adresatai, jos sąlygų nežinojo. Ieškovas žinojo preliminariosios sutarties sąlygas, tačiau šioje sutartyje nėra nurodytos hipotekos panaikinimo sąlygos. Pažymėjo, jog sutartis buvo parengta notarų biure, ieškovai, būdami vartotojais, nežinojo, kad sutartis yra netinkama ar kad nėra pilnai išpildytos banko nurodytos sąlygos. Nurodė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais vadovavosi sutartimi, tačiau vertinant teisiškai, šios sutartys yra atsietos, nes preliminarios sutarties terminas jau buvo pasibaigęs. Ieškovai atėję sudaryti sutarties, pagal 4.6 sutarties punktą suprato, kad hipoteka bus panaikinta jiems visiškai atsiskaičius. Sutarties 7.1 p. numatyta prievolė UAB „Junesta“ kaip papildoma ieškovų teisių apsauga, tačiau bet kokiu atveju, jie suprato, kad galiausiai hipoteka bus panaikinta. Paaiškino, jog nežino kodėl ieškovai turto neįsigijo iš UAB „Įrengimas“, greičiausiai tam, kad supaprastinti pardavimo procesą. UAB „Įrengimas“ ir ieškovo sudarytos sutarties metu banko pažyma dar nebuvo išduota ir sąlygos nebuvo nustatytos, todėl ieškovas negalėjo žinoti, kad atsiskaitymas pagal sutartį bus netinkamas. Atsakovo atstovas pripažino, kad jokios kontrolės neatliko. Atsakovo atstovas nurodo, kad UAB „Įrengimas“ ir A. G. sutartis yra negaliojanti, šios sutartys yra atsietos, tai remiantis tuo, nėra kliūčių pagrindinę sutartį laikyti vartojimo sutartimi.

10AB „Swedbank“ atstovas advokatas D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad taikos sutartis su ieškovais nebuvo sudaryta dėl to, kad ši situacija skiriasi nuo ankstesnių dėl turto įsigijimo iš UAB „Junesta“. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovai nebuvo sąžiningi įsigyjant ginčo turtą, jie negali būti laikomi vartotojais. Analogiškoje situacijoje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pirkėjo teisės kildinamos iš preliminariosios sutarties. Nagrinėjamu atveju preliminarioji sutartis buvo pasirašyta tarp dviejų juridinių asmenų, todėl ieškovai negali būti pripažinti vartotojais. Jeigu ieškovai sieja savo teises ir pareigas su preliminariąja sutartimi, jie negali būti pripažinti vartotojais, nes iš verslininko jie negalėjo perimti teisių daugiau, nei jis pats jų turėjo. Jeigu ieškovai nesieja savo teisių ir pareigų su preliminariąja sutartimi, tai jų pinigai nebuvo panaudoti ginčo namo statybai ir 4.197 str. negali būti aiškinamas atsietai nuo 6.401 str. Nurodė, jog bankas sutikimą parduoti turtą išdavė su sąlyga, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik tuo atveju, jeigu joje nurodyta turto kaina bus sumokėta nurodyta mokėjimo tvarka. Tam, kad būtų išvengta pakartotinio kreipimosi į banką dėl leidimo išdavimo, buvo sudarytas tarpusavio įskaitymo aktas, kurio šalis nėra AB „Swedbank“. Pasirašant šį aktą ieškovai netapo vartotojais. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai patvirtino, kad jiems žinoma apie turto įkeitimą bankui. Sutarties 4.6 punktas numato, kad hipoteka bus panaikinta kai UAB „Junesta“ atsiskaitys su banku, tačiau ieškovai nebuvo užtikrinti, kad UAB „Junesta“ šią sąlygą įvykdys, todėl šalys 7.1 punktu susitarta dėl sankcijų, t. y. kad pardavėjui neįvykdžius sutarties 4.6 punkte numatytų įsipareigojimų, UAB „Junesta“ mokės pirkėjui delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Pažymėjo, jog kasacinis teismas 4.197 str. 2 d. 1 p. yra išaiškinęs plečiamai, todėl ši norma turi būti taikoma tik tais atvejais, kai vartotojas įsigyja ginčo turtą. Taigi, pirmiausia turi būti nustatoma ar ieškovai gali būti pripažinti vartotojais, o nenustačius, kad ieškovai yra vartotojai, ieškovų ieškinys turi būti atmestas. Nurodė, kad išdavęs pažymą, bankas kreipėsi į UAB „Junesta“ norėdamas sužinoti kada bus sudaryta šio konkretaus turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau jokio atsakymo negavo, vėliau bankas kontroliavo įplaukas, norėdamas sužinoti, ar pinigai, už šio turto pardavimą pateko į UAB „Junesta“ sąskaitą. Pinigų suma pagal šią pirkimo-pardavimo sutartį į UAB „Junesta“ sąskaitą nepateko, UAB „Junesta“ pinigų bankui nesumokėjo. Papildomai paaiškino, kad bankas minėtą situaciją kontroliavo tuo aspektu, kad banko sutikimas galiojo mėnesį, bankas kreipėsi į UAB „Junesta“ dėl informacijos apie sandorio sudarymą suteikimo, tačiau daugiau atsakovas nieko kontroliuoti negalėjo. Ieškovo ir UAB „Įrengimas“ sutartimi nebuvo perleistas nekilnojamasis turtas, UAB „Įrengimas“ neįsipareigojo perleisti nekilnojamojo turto ieškovui. Be to, įstatymas numato, kad sandorio negalima sudaryti su savimi ir kita sandorio šalimi, kurios atstovu yra šis asmuo. Nagrinėjamu atveju sandorį sudarė R. G. bei UAB „Įrengimas“ atstovas R. G., toks sandoris negalioja. Ieškovai privalėjo pasidomėti kokiomis sąlygomis bus panaikinta hipoteka, o to nepadarę prisiėmė riziką. Jei pripažinti, kad sutartys yra atsietos, tai ieškovai nėra nieko sumokėję už įsigytą turtą.

11Ieškinys netenkinamas

12Byloje nustatyta, kad 2006-11-21 tarp AB bankas Hansabankas ir UAB „Junesta“ sudaryta Kredito sutartis Nr. 06-091053-IN/06-091055-KL (e. b. l. 72-83), prievolės pagal sutartį užtikrintos sutartyje nurodyto turto įkeitimu, taip pat ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bei šiame žemės sklype statomo pastato, esančių adresu ( - ) įkeitimu. UAB „Junesta“ prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas 2006-11-21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), su visais vėlesniais pakeitimais, ir 2007-09-21 hipotekos lakštu, identifikacinis kodas ( - ), su visais vėlesniais pakeitimais, įkeistu turtu, įskaitant ir ieškovams šiuo metu priklausančiais žemės sklypu ir vienbučiu gyvenamuoju namu, esančiais adresu ( - ) (e. b. l. 84-111). Nustatyta, kad 2007-10-19 tarp UAB „Junesta“ ir UAB „Įrengimas“ sudaryta Preliminarioji namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7, kuria UAB „Junesta“ įsipareigojo ateityje, sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas parduotų 249,46 kv. m. bendro ploto namą su 10,55 kv. m. ploto terasa ir su 12,25 a. žemės sklypu, esančius adresu ( - ), o UAB „Įrengimas“ įsipareigojo nupirkti turtą už 1 140 000 Lt, sutarties 1 straipsnio 2 punkte numatyta, kad turtas yra įkeistas AB „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) (e. b. l. 8-10). Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, pasirašytais laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-02-06, UAB „Įrengimas“ užskaitė 970 000 Lt kaip įmokas pagal preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį už atliktus santechnikos darbus UAB „Junesta“ bei UAB „Murena“ (e. b. l. 14-19). Iš į bylą pateikto 2007-10-24 mokėjimo nurodymo Nr. 459, matyti, kad UAB „Įrengimas“ sumokėjo UAB „Junesta“ 170 000 Lt (e. b. l. 20). Nustatyta, kad 2008-09-30 preliminariąja namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Įrengimas“ perleido pirkėjo teisę pagal 2007-10-19 sutartį su UAB „Junesta“ į 249,46 kv. m. namą su 12,25 a žemės sklypu, esančius ( - ) ieškovui R. G., bendra turto kaina 1 140 000 Lt (e. b. l. 25). 2008-12-10 AB bankas „Hansabankas“ (dabar – AB „Swedbank“) raštu sutiko, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkančias šiame rašte nurodytas sąlygas, būtų parduotas nurodytas bankui įkeistas nekilnojamasis turtas, taip pat sutiko, kad minėtas turtas būtų pakartotinai įkeistas (e. b. l. 112). 2008-12-19 vienintelio UAB „Įrengimas“ akcininko sprendimu nuspręsta perleistą teisę vertinti kaip dividendus 1 164 705,89 Lt sumai (e. b. l. 26). Iš pateikto į bylą 2008-12-23 susitarimo dėl 2007-10-19 preliminariosios namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7 nustatyta, kad ieškovas R. G. perėmė visas teises ir pareigas pagal sutartį iš UAB „Įrengimas“ ir įsipareigojo vykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, UAB „Junesta“ ir UAB „Įrengimas“ pareiškė sutinkantys, kad ieškovas perimtų teises ir įsipareigojimus pagal sutartį, visi UAB „Įrengimas“ atlikti mokėjimai užskaitomi ieškovo vardu (e. b. l. 27). 2008-12-23 UAB „Junesta“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 8357 dėl turto perleidimo bei išdavė pažymą, kuria patvirtino, kad ieškovas R. G. už turtą sumokėjo 1 140 000 Lt bei pilnai atsiskaitė (e. b. l. 28-29). Nustatyta, kad 2008-12-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Junesta“ pardavė, o ieškovas R. G. su sutuoktine J. G. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ) (e. b. l. 30-35). Žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), bei gyvenamasis vieno buto pastatas, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise 2008-12-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso ieškovams, kurie 2011-07-09 čia deklaravo savo gyvenamąją vietą (e. b. l. 11-14, 36-38). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad ieškovas R. G. yra UAB „Įrengimas“ vadovas bei vienintelis akcininkas (e. b. l. 21-24).

13Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-09-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Junesta“ iškelta bankroto byla, o 2014-06-18 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

14Dėl Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, ieškovų pripažinimo vartotojais

15Vartotojų teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką atsižvelgti į vartotojo interesus. Vartojimo sutarties samprata pateikta CK 1.39 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įgyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

16Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2007-10-19 Preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7, kuria susitarta ateityje parduoti ginčo žemės sklypą bei namą, sudarė du verslininkai – UAB „Junesta“ bei UAB „Įrengimas“. Ieškovai į bylą pateikė užskaitymo aktus, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-10-22 iki 2008-02-06 UAB „Junesta“ 970 000 Lt vertės atliktus darbais užskaitė kaip UAB „Įrengimas“ atliktas įmokas pagal minėtą preliminariąją sutartį, 170 000 Lt UAB „Įrengimas“ sumokėjo 2007-10-24 mokėjimo nurodymu. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Įrengimas“ pagal Preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7 įgijo visas teises ir pareigas. Pažymėtina, jog ieškovai į bylą pateikė 2008-09-30 tarp UAB „Įrengimas“ ir ieškovo R. G. sudarytą Preliminariąją namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Įrengimas“ perleido ieškovui pirkėjo teisę pagal 2007-10-19 sutartį su UAB „Junesta“ į 249,46 kv. m. namą su 12,25 a. žemės sklypu, esančiais adresu ( - ) Taigi, preliminariąja sutartimi ieškovas perėmė ne turtą, o UAB „Įrengimas“ turimą pirkėjo teisę. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp UAB „Junesta“, UAB „Įrengimas“ bei ieškovo R. G. 2008-12-23 sudarytas Susitarimas dėl 2007-10-19 Preliminarios namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7, kurio 1 punktu šalys susitarė, kad naujas pirkėjas, nagrinėjamu atveju ieškovas R. G., pareiškia, kad perima visas teises ir pareigas pagal sutartį iš UAB „Įrengimas“ ir įsipareigoja vykdyti visus sutartyje numatytus įsipareigojimus, ieškovas taip pat pareiškė, kad jam yra žinomas sutarties turinys ir kad jis besąlygiškai įsipareigoja laikytis sutarties nuostatų. Šis susitarimas patvirtina, kad ieškovai yra saistomi 2007-10-19 preliminariosios sutarties, minėtų sutarčių bei tarp UAB „Junesta“ ir ieškovų 2008-12-24 sudarytos Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nėra pagrindo vertinti atsietai, atskirai vieną nuo kitos. Be to, ieškovas R. G. už turtą UAB „Įrengimas“ atsiskaitė dividendais, t. y. UAB „Įrengimas“ 2008-12-19 vienintelio akcininko R. G. sprendimu nuspręsta perleistą teisę vertinti kaip dividendus 1 164 705,89 Lt sumai. Teismas atkreipia dėmesį, jog UAB „Įrengimas“ vadovu bei vieninteliu akcininku yra ieškovas R. G.. Teismas sprendžia, jog kadangi 2007-10-19 preliminariąją sutartį sudarė du verslininkai, t. y. UAB „Junesta“ ir UAB „Įrengimas“, o ieškovas R. G. perėmė visas UAB „Įrengimas“ pirkėjo teises pagal šią sutartį, jis negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo pradinis pirkėjas, t. y. UAB „Įrengimas“.

17Ieškovų atstovė nurodė, jog buvo suėjęs įstatymų nustatytas 1 metų terminas, per kurį šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį, todėl 2007-10-19 preliminarioji sutartis nesaisto ieškovų. Pažymėtina, jog CK 6.165 str. 3 d. numato, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, o jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Kaip jau minėta, preliminarioji sutartis tarp UAB „Junesta“ ir UAB „Įrengimas“ sudaryta 2007-10-19, 2008-09-30 preliminariąja sutartimi UAB „Įrengimas“ perleido pirkėjo teises ieškovui R. G., o 2008-12-23 sudarytu susitarimu ieškovas R. G. perėmė visas UAB „Įrengimas“ teises pagal 2007-10-19 preliminariąją sutartį. Teismo vertinimu įstatyme nustatyti terminai pagrindinei sutarčiai sudaryti nėra praleisti, šalys tai patvirtino vėlesniais sudarytais susitarimais, todėl šie ieškovų atstovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

18Nors byloje nėra ginčo, kad ieškovai ginčo turtą pirko ne komerciniais tikslais, atsakovas byloje šių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 str.), ieškovai yra fiziniai asmenys, UAB „Junesta“ yra juridinis asmuo, kuris vertėsi nekilnojamojo turto statyba, tačiau vertinant ikisutartinius santykius ieškovai perėmė teises pagal aukščiau minėtas sutartis bei susitarimus, kurie negali būti nevertinami ar vertinami atsietai nuo pagrindinės sutarties, iš UAB „Įrengimas“, t. y. verslininko ir negalėjo perimti daugiau teisių nei jų turėjo verslininkas UAB „Įrengimas“. Be to, ieškovas buvo ir yra UAB „Įrengimas“ vieninteliu akcininku ir vadovu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškovus pripažinti vartotojais ir taikyti jiems papildomą vartotojų teisių apsaugą.

19Dėl hipotekos pasibaigimo

20Ieškovai ieškiniu prašo ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ) hipoteką pripažinti pasibaigusia ir ją išregistruoti. Nurodo, kad yra pilnai atsiskaitę už ginčo turtą, todėl hipoteka AB „Swedbank“ naudai turi būti panaikinta. Byloje nustatyta, kad 2006-11-21 tarp AB bankas Hansabankas ir UAB „Junesta“ sudaryta Kredito sutartis Nr. 06-091053-IN/06-091055-KL, prievolės pagal sutartį užtikrintos sutartyje nurodyto turto įkeitimu, taip pat ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bei šiame žemės sklype statomo pastato, esančių adresu ( - ) įkeitimu. UAB „Junesta“ prievolių tinkamas įvykdymas užtikrintas 2006-11-21 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas ( - ), su visais vėlesniais pakeitimais, ir 2007-09-21 hipotekos lakštu, identifikacinis kodas ( - ), su visais vėlesniais pakeitimais, įkeistu turtu, įskaitant ir ieškovams šiuo metu priklausančiais žemės sklypu ir vienbučiu gyvenamuoju namu, esančiais ( - ) Minėtuose hipotekos lakštuose numatyta, kad įkeičiamo daikto savininkas (savininkai) be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti lakštu įkeičiamo daikto (daiktų), taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą (įkeičiamus daiktus). 2008-12-10 AB „Swedbank“ raštu sutiko, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkančias šiame rašte nurodytas sąlygas, būtų parduotas nurodytas bankui įkeistas nekilnojamasis turtas. 2008-12-23 UAB „Junesta“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 8357 dėl turto perleidimo bei išdavė pažymą, kuria patvirtino, kad ieškovas R. G. už turtą sumokėjo 1 140 000 Lt bei pilnai atsiskaitė. 2008-12-24 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Junesta“ pardavė, o ieškovas R. G. su sutuoktine J. G. įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), su vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ).

21CK 4.170 str. 1 d. įtvirtinta, kad hipoteka tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo (CK 4.170 str. 4 d.). Įstatymas numato, kad perleidžiant daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.170 str. 6 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įkeitimo teisė tarnauja pagrindinei prievolei užtikrinti, todėl įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, gali pasibaigti, pasibaigus pagrindinei prievolei CK šeštosios knygos IX skyriuje išvardytais prievolių pabaigos pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2007; 2015 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-611/2015). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių prievolių pasibaigimo pagrindų yra CK 6.123 straipsnyje nustatytas pagrindas – prievolės pasibaigimas įvykdymu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. CK 4.197 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos pasibaigimo pagrindus ir momentą, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. CK 4.197 straipsnio 3 dalyje nustatytas kitas hipotekos pabaigos teisinis pagrindas – šalių susitarimas pabaigti hipoteką.

22Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, jog yra visiškai atsiskaitę už ginčo turtą, todėl hipoteka turtui turi būti panaikinta. Pažymėtina, jog CK 4.197 str. 2 d. 1 p. nustato, kad pagrindas pasibaigti hipotekai yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šalys į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad hipotekos skolininkas, t. y. BUAB „Junesta“ atsiskaitė su AB „Swedbank“ pagal 2006-11-21 tarp banko ir UAB „Junesta“ sudarytą Kredito sutartis Nr. 06-091053-IN/06-091055-KL, nepateikė (CPK 178 str.). Teismas taip pat pažymi, jog ieškovai nei BUAB „Junesta“ nei UAB „Įrengimas“ nesumokėjo piniginių lėšų, kurias UAB „Junesta“ galėjo panaudoti kredito sutarties su banku vykdymui ar kurias bankas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymu galėtų nurašyti kredito sutarties vykdymui.

23Ginčo turtas sutarčių tarp UAB „Junesta“, UAB „Įrengimas“ bei ieškovo R. G. sudarymo metu buvo įkeistas, hipotekos lakštai numato, kad įkeisto daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti lakštu įkeičiamo daikto. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas AB „Swedbank“ sutiko, kad bankui įkeistas nekilnojamas turtas būtų parduotas, tačiau tik pagal pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkančias rašte nurodytas sąlygas. Minėto rašto adresatai yra UAB „Junesta“ bei visi suinteresuoti asmenys. Byloje nėra ginčo, kad ieškovams buvo žinoma apie turto įkeitimą bankui. Be to, Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Junesta“ ir ieškovo, 4.6 punkte numatyta, kad pirkėjai patvirtina, kad jiems yra žinoma apie turto įkeitimą bankui. Teismas pažymi, jog 2008-12-10 raštu Dėl įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo nurodyta, kad banko sutikimas galioja tik tuo atveju, jei kiekvieno turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad turto kainos dalį, t. y. ne mažesnę kaip 2 700 Lt už kiekvieną parduodamo vienbučio gyvenamojo namo bendro ploto kvadratinį metrą, turto pirkėjas privalo ne vėliau kaip per 45 dienas nuo minėtos sutarties pasirašymo tiesiogiai pervesti bankui. Kiekvieno turto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik tuo atveju, jei joje nustatoma banko nurodyta turto kainos mokėjimo tvarka. Pervedus į nurodytą sąskaitą ne mažesnę pinigų sumą, nei nurodyta pažymoje, bankas įsipareigojo nedelsiant įrašyti hipotekos lakštuose būtinas atžymas ir perduoti jį turto savininkui tam, kad jis kreiptųsi dėl turto hipotekos užbaigimo, arba, kredito gavėjui ir bankui susitarus, bankas pats kreipsis į hipotekos įstaigą dėl turto hipotekos užbaigimo. Taigi, ginčo turtas galėjo būti perleistas tik įvykdžius sutikime numatytas turto įgijimo ir hipotekos turtui pasibaigimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties 4.6 punkte numatyta, kad pardavėjas privalo iki 2009-02-01 pervesti bankui ne mažesnę kaip 674 055 Lt sumą, kas sudaro, dengiant kredito dalies pagal 2006-11-21 kredito sutartį Nr. 06-091053-IN/06-091055-KL grąžinimą bei sumokėti visus mokesčius, susijusius su turto hipotekos išregistravimu. Pardavėjui sumokėjus visus mokesčius, susijusius su turto hipotekos išregistravimu, bankas nedelsiant kreipsis į hipotekos įstaigą dėl turto hipotekos išregistravimo. Kaip matyti, ši sudarytos sutarties nuostata neatitiko banko išduoto leidimo sąlygų, pati atsiskaitymo tvarkos sąlygos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad bankas įpareigojo būtent pirkėją, o ne turto pardavėją mokėti turto kainos dalį į banko sąskaitą. Ši banko nuostata reglamentuoja tiek mokėjimo tvarką, tiek hipotekos išregistravimo tvarką. Ieškovai nurodo, jog minėta banko sutikimo nuostata jiems nebuvo žinoma, išduoto banko sutikimo sąlygos taip pat nebuvo žinomos. Šiuos ieškovų teiginius paneigia tos aplinkybės, kad banko pažyma buvo nurodyta tarp UAB „Junesta“ ir ieškovų sudarytoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje taip pat nurodoma, kad šalys pareiškia, jog joms žinomos visos sutarties sudarymo aplinkybės (Sutarties 10.4 punktas). Be to, asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam preinamomis priemonėmis pasidomėjo visomis sudaromo sandorio sąlygomis. Taigi, ieškovai, sudarydami minėtą sutartį bei būdami atidūs bei rūpestingi asmenys privalėjo pasidomėti hipotekos pasibaigimo sąlygomis, jų atitikimą banko išduotam sutikimui, nes AB „Swedbank“ nebuvo tarpo UAB „Junesta“ ir ieškovų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi ir negalėjo užtikrinti tinkamo savo teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimo. Be to, AB „Swedbank“ 2008-12-10 raštas išduotas iki UAB „Junesta“ ir ieškovui sudarant sutartį, taigi, bankas negalėjo žinoti, kad sudaryta sutartis neatitinka banko rašte nurodytų sąlygų.

24Atkreiptinas dėmesys, jog tik nuo to momento, kai ieškovai AB „Swedbank“ sutikime nustatyta tvarka lėšas pervestų atsakovui AB „Swedbank“, pastarasis privalėtų atsisakyti hipotekos. Nagrinėjamu atveju į bylą šalys duomenų apie AB „Swedbank“ sutikime nurodytų lėšų pervedimą nepateikė (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, kad nei ieškovai, nei BUAB „Junesta“, nei UAB „Įrengimas“ bankui lėšų nepervedė, taigi, nebuvo įvykdytos banko pažymoje išdėstytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog UAB „Junesta“ ir ieškovo sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.6 punkte išdėstyta nuostata, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo bankui pervesti jo 2008-12-10 rašte nurodytą sumą, neatitinka banko sutikimo sąlygų.

25Kita vertus, neabejotina, kad apeliantas (bankas) kreditavimo srityje veikia kaip profesionalas, todėl jam keliami aukšti rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai, jis turi žymiai daugiau patirties už pirkėją (vartotoją), disponuoja dideliais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais. Apeliantui, kaip kreditavimo srities profesionalui, neabejotinai turėjo būti žinoma ir suprantama nagrinėjamu atveju jo finansuojama specifinė veiklos sritis – nekilnojamojo turto statyba. Bankas, kuriam buvo svarbu užtikrinti, jog didžioji dalis pardavėjo pajamų, gautų realizavus banko finansuotus nekilnojamojo turto objektus, įskaitant ir pirkėjų mokėjimus, būtų skiriama tiesiogiai kreditui dengti, kaip kreditavimo srities profesionalas, turėjo imtis visų priemonių sukontroliuoti, kaip pardavėjas vykdo šiuos iš kreditavimo santykių kylančius įsipareigojimus. Atsakovo AB „Swedbank“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bankas kreipėsi į UAB „Junesta“ norėdamas sužinoti kada bus sudaryta šio konkretaus turto pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau jokio atsakymo negavo, vėliau bankas kontroliavo įplaukas, norėdamas sužinoti, ar pinigai, už šio turto pardavimą pateko į UAB „Junesta“ sąskaitą. Kaip nustatyta, už turtą atsiskaityta atliekant įskaitymus bei neišmokant ieškovui dividendų, taigi, atsakovas AB „Swedbank“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų įstatymu neturėjo galimybės visomis jam suteiktomis priemonėmis, t. y. stebint ir analizuojant lėšų srautus pardavėjui priklausančiose sąskaitose, savarankiškai nurašant lėšas nuo pardavėjo sąskaitų, įpareigojant pardavėją įkeisti sąskaitose esančias lėšas ir kt., kontroliuoti UAB „Junesta“ prisiimtos prievolės vykdymo. Pažymėtina, jog atsakovas AB „Swedbank“ nebuvo tarp UAB „Junesta“, UAB „Įrengimas“ bei ieškovo R. G. sudaromų sutarčių šalimi, todėl jam nebuvo žinomos šios sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybės.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009 ir kt.). Kaip teisingai pažymėjo atsakovo AB „Swedbank“ atstovas, ieškovų cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika neatitinka bylos faktinių aplinkybių, t. y. teismas konstatavo, kad ieškovai negali būti laikomi vartotojais, ieškovai nėra sumokėję BUAB „Junesta“ piniginių lėšų, ieškovai, UAB „Junesta“ ar UAB „Įrengimas“ nėra įvykdę AB „Swedbank“ 2008-12-10 rašte hipotekos turtui pasibaigimo sąlygų.

27Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą bei pripažinti hipoteką, kuria užtikrintas 2006-11-21 tarp AB bankas Hansabankas ir UAB „Junesta“ sudarytos Kredito sutarties Nr. 06-091053-IN/06-091055-KL vykdymas, pasibaigusia CK 4.197 str. 2 d. 1 p. pagrindu, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

28Dėl CK 6.401 straipsnio taikymo

29Atsakovas AB „Swedbank“ nurodo, kad CK 4.197 straipsnis negali būti aiškinamas atsietai nuo CK 6.401 straipsnio. Su šiuo atsakovo argumentu nėra pagrindo sutikti. CK 6.401 straipsnio, reglamentuojančio būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties sampratą, 1 dalyje numatyta, kad pirkėjas – fizinis asmuo gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje numatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2008). Ginčo teisiniam santykiui šios normos negali būti taikomos, nes nei UAB „Įrengimas“, nei ieškovas R. G. nesudarė su UAB „Junesta“ sandorio, kuriuo butų sutarę dėl būsimo namo pirkimo-pardavimo, priešingai, jau 2007-10-19 Preliminariojoje namo ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje Nr. 7 UAB „Junesta“ ir UAB „Įrengimas“ susitarė dėl 249,46 kv. m. bendro ploto namo su 10,55 kv. m. ploto terasa, pastatyto pagal UAB „Jungtinių architektų dirbtuvių“ parengtą techninį projektą, bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Be to, 2008-12-31 Nekilnojamojo turto registro išraše-pažymėjime nurodoma, kad gyvenamojo namo baigtumas yra 80 procentų. Kita vertus, minėta CK norma nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes ieškovai nuosavybės teises į ginčo turtą įgijo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, jų įgytos nuosavybės teisės bylos šalių nėra ginčijamos, reikalavimo dėl jų pripažinimo ar nuginčijimo nėra pareikšta.

30Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

31Teismas, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

32ieškovų R. G. ir J. G. ieškinį atmesti.

33Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant... 2. Ieškovai ieškiniu prašo ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, unikalus... 3. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Įrengimas“ prašo ieškovų... 4. Atsakovas BUAB „Junesta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 5. Atsiliepimu atsakovas AB „Swedbank“ prašo ieškinį atmesti, priteisti... 6. Ieškovai dubliku palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodo, jog... 7. Atsakovas BUAB „Junesta“ pateiktu tripliku prašo klausimą dėl hipotekos... 8. Atsakovas AB „Swedbank“ tripliku palaikė atsiliepime nurodytus argumentus... 9. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė L. S. palaikė ieškinyje... 10. AB „Swedbank“ atstovas advokatas D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad... 11. Ieškinys netenkinamas... 12. Byloje nustatyta, kad 2006-11-21 tarp AB bankas Hansabankas ir UAB... 13. Byloje taip pat nustatyta, kad 2013-09-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi... 14. Dėl Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikavimo vartojimo... 15. Vartotojų teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas... 16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2007-10-19 Preliminariąją namo ir... 17. Ieškovų atstovė nurodė, jog buvo suėjęs įstatymų nustatytas 1 metų... 18. Nors byloje nėra ginčo, kad ieškovai ginčo turtą pirko ne komerciniais... 19. Dėl hipotekos pasibaigimo... 20. Ieškovai ieškiniu prašo ieškovams priklausančio gyvenamojo namo, unikalus... 21. CK 4.170 str. 1 d. įtvirtinta, kad hipoteka tai daiktinė teisė į svetimą... 22. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, jog yra visiškai atsiskaitę už ginčo... 23. Ginčo turtas sutarčių tarp UAB „Junesta“, UAB „Įrengimas“ bei... 24. Atkreiptinas dėmesys, jog tik nuo to momento, kai ieškovai AB „Swedbank“... 25. Kita vertus, neabejotina, kad apeliantas (bankas) kreditavimo srityje veikia... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas... 27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu... 28. Dėl CK 6.401 straipsnio taikymo... 29. Atsakovas AB „Swedbank“ nurodo, kad CK 4.197 straipsnis negali būti... 30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą... 31. Teismas, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais,... 32. ieškovų R. G. ir J. G. ieškinį atmesti.... 33. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo...