Byla 2A-375-544/2010

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Margaritos Dzelzienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovui Vitalijui Šaškovui,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Š., B. P., E. U., E. B., J. T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Š., A. G. ieškinį atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl darbo apmokėjimo esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovai nurodė, kad jie dirba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje sanitarais. Jų darbas susijęs su asmenų, tiriamų Utenos ekspertiniame skyriuje, priežiūra. Ieškovų teigimu, jie dirba darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, tačiau jiems nemokamos priemokos, nors darbas, susijęs su psichikos ligonių ir sergančiųjų alkoholine, toksikologine psichoze gydymu ir priežiūra, yra priskiriamas prie pavojingų darbų pagal Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1386 patvirtintų Pavojingų darbų sąrašo 3.13 punktą. Atsakovė pripažino, kad pavojingos darbo sąlygos darbuotojams, dirbantiems su psichikos ligoniais, nepanaikintos, tačiau vėliau nurodė, jog priemokų mokėjimas buvo nutrauktas remiantis 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-2063 86 str. 3 d. Ieškovų teigimu, DK 192 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, tarifinis atlygis, o konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse, yra imperatyvi įstatymo nuostata, kurios pagrindu turi būti mokamas padidintas tarifinis atlygis. Kadangi nuo 2003-01-01 neteko galios Vyriausybės 1995-12-13 nutarimas Nr. 1555, kuriuo buvo patvirtinta Priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarka, tai pagal galiojusios tvarkos 3.3 punktą ieškovams turi būti mokamos ne mažesnės kaip 30 procentų nustatytos minimalios mėnesio algos dydžio priemokos už trejų metų darbo laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos. Be to, pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d., kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui mokami delspinigiai, kurių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Dėl to ieškovai prašė teismo priteisti iš atsakovo:

8– ieškovams M. Ž., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Š., B. P., E. U., A. G., E. B., J. T., A. M., A. K., K. Š. po 6390 Lt skolos už pavojingą darbą laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 - po 30 procentų nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio priemokos už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01 už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemoka turėjo būti išmokėta ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 6390 Lt sumos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

9– ieškovams A. J., N. M., R. B. po 2820 Lt skolos už pavojingą darbą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 - po 30 procentų nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio priemokos už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-03-01 už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemoka turėjo būti išmokėta ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2820 Lt skolos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

10– ieškovui R. M. 3390 Lt skolos už pavojingą darbą laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01, nuo 2008-03-01 - 30 procentų nuo Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio priemokos už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, 0,06 procento dydžio delspinigių nuo skolos sumos už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01 už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemoka turėjo būti išmokėta ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo 3390 Lt skolos, palūkanas skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 str. pagrindu prašė priteisti penkių procentų dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.

11Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovams:

12- M. Ž., V. T., A. G., S. G., S. U., B. P., E. U., A. G., E. B., J. T., A. K., K. Š. po 6480 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2008-03-01, po 920 Lt priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01iki 2008-11-01;

13- A. J., R. B. po 2722 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2007-01-18 iki 2008-03-01, po 1920 Lt priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

14- N. M. 2640 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

15- - V. A. 6287 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2005-04-11 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

16- R. Š. 3660 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2006-12-31, 2280 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2007-04-02 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

17- A. M. 6030 Lt skolą už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2005-06-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

18- R. M. 4560 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-03-01, 1920 Lt priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01;

19Priteisė iš atsakovės ieškovams M. Ž., N. M., V. T., A. G., S. G., S. U., B. P., E. U., A. G., E. B., J. T., A. M., A. K., K. Š. 0,06 procento dydžio priklausančios išmokėti kasmėnesinės priemokos už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už laikotarpį nuo 2005-03-01, A. J. – nuo 2007-01-18, V. A. – nuo 2005-04-11, R. Š. – nuo 2005-03-01 iki 2006-12-31 ir nuo 2007-04-02, R. B. – nuo 2007-01-18, R. M. – nuo 2006-03-01, delspinigių už kiekvieną praleistą dieną, pradedant skaičiuoti po septynių dienų, kai priemokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną, indeksuojant delspinigių dydį kartą per metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus; įpareigojo atsakovę DK 192 str. 2 d. nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovams M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Š., B. P., E. U., E. B., J. T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Š., A. G. padidinto tarifinio atlygio už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį ir nustatytą padidintą tarifinį atlygį už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokėti nuo 2008-11-01; nurodė, kad per teismo nustatytą trijų mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą atsakovui neįvykdžius pirmiau nurodytos pareigos, šiam bus skirta 700 Lt bauda; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas pagal Utenos ekspertinio skyriaus I ir II poskyrio sanitarų pareiginius nuostatus, atsakovo 2007-10-26 raštą, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus nustatė, kad ieškovų darbas susijęs su psichikos sutrikimų turinčių asmenų priežiūra. Be to, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas. Iš byloje esančios kolektyvinės sutarties, galiojančios nuo 2003-06-01, darbo sutarčių su ieškovais, ieškovų ir atsakovo paaiškinimų teismas taip pat nustatė, kad šiuose dokumentuose ieškovams nebuvo nustatytas padidintas darbo apmokėjimas už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Teismas nurodė, kad pagal Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokolą ieškovų darbo vietose buvo nustatyti psichosocialiniai rizikos veiksniai, kuriems pašalinti atsakovas 2007-11-23 patvirtino šių veiksnių šalinimo ir mažinimo priemonių planą, taip pat pateikė 2008-10-21 sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus II poskyryje tiriamų asmenų apsaugos ir priežiūros finansavimo programą. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, konstatavo, kad ieškovai dirbo pavojingomis sąlygomis ir bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo panaikintos, todėl ginčo santykiams turėjo būti taikomas DK 192 straipsnis, kuris yra imperatyvioji nuostata. Teismas, apskaičiuodamas atlygį už darbą pavojingomis sąlygomis, rėmėsi Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d., Vyriausybės 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 patvirtintos Priemokų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarkos 3.3 punktu; nesant teisės akto, kuris nustatytų priemokų už darbą pavojingomis sąlygomis dydį, klausimo neišsprendus kolektyvinėje ir darbo sutartyse, teismas rėmėsi paskutiniais galiojusiais teisės aktais, kuriuose nustatyti priemokų už darbą pavojingomis sąlygomis dydžiai, ir priteisė ieškovams 30 procentų dydžio valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesio algos) dydžio priemokos nuo jų faktinio darbo laiko pradžios, bet ne daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio padavimo dienos. Tokio paties dydžio priemokas (30 procentų dydžio valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesio algos) priteisė visiems ieškovams už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2008-11-01. Kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovai dirbo darbo sąlygomis, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, o atsakovas nesilaikė įstatymų reikalavimų, todėl įpareigojo atsakovą DK 192 str. 2 d. nustatyta tvarka per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti ieškovams padidinto tarifinio atlygio už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį ir nustatytą padidintą tarifinį atlygį už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokėti nuo 2008-11-01.

20Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų solidariai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į dalį bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines bei procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei klaidingai konstatavo, jog ieškovai dirba esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų (DK 192 str.):

211. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 191 str. 1-7 p. ir 192 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas dėl normalių darbo sąlygų ir nukrypimo nuo normalių darbo sąlygų. Padarė neteisingą išvadą, kad nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų aiškintinas kaip bet kokia įmanoma grėsmė darbuotojų sveikatai. Nukrypimas nuo normalių darbų sąlygų turi būti aiškinamas kaip darbo sąlygos, kurios viršija leistinas koncentracijas ir lygius, ribines vertes, įtvirtintus įstatymų, kitų norminių aktų. Ieškovų darbas nėra priskirtinas prie darbų pavojingomis sąlygomis, nes kaip nurodyta 2002-09-03 LRV nutarimo Nr. 1358 3.13 p., dirbantys pavojingomis darbo sąlygomis laikomi asmenys, kurie gydo ir prižiūri psichikos ligonių sveikatą. Ieškovai nevykdė ligonių gydymo ir medicininės priežiūros, todėl ieškovų darbas nelaikytinas darbu pavojingomis sąlygomis. Nors remiantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-08-24 įsakymu Nr. V-669/A1-241, 13 p., nustačius riziką darbuotojų sveikatai dėl psichosocialinių veiksnių poveikio, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina su darbuotojų atstovu suderintą priemonių planą psichologinei rizikai mažinti ir / ar šalinti, tačiau tokios rizikos nustatymas bei plano parengimas nereiškia, kad yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų. Priešingai, priemonių plano psichosocialinei rizikai mažinti ir / ar šalinti sudarymas yra rodiklis, kad buvo nustatyta priimta rizika (t. y. nėra nukrypimų nuo normalių sąlygų), darbo sąlygos atitinka normalių sąlygų reikalavimus ir naudojant tam tikras priemones rizika yra naikinama. Be to, Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokole (2 t., b. l. 114-120) užfiksuota situacija buvusi 2007 metų gegužės – birželio mėnesiais ir atspindi darbo sąlygų būklę tik tuo laikotarpiu, tačiau nenurodo, kokios darbo sąlygos buvo visais 2005-2008 metais bei šiuo metu. Todėl mano, jog teismas nepagrįstai priteisė priedus už visą šį trejų metų laikotarpį bei įpareigojo nustatyti juos į ateitį. Be to, atlikus tyrimą dėl sanitarų darbo intensyvumo 2005-2008 metais nustatyta, kad pastarieji dirbo tik 22 procentų pajėgumu, t. y. jų darbo krūvis nebuvo didelis. Taigi, jeigu sulygstant darbo užmokestį darbo sutarties šalys atsižvelgė į darbo sąlygų specifiką ir susitarė dėl konkretaus apmokėjimo (padidinant pagrindinį darbo užmokestį arba alternatyviai sulygstant priedus, priemokas), toks susitarimas yra laikomas tinkamu DK 192 str. 1 d. įgyvendinimu, dėl ko iš darbdavio darbuotojo naudai negali būti priteisiamas joks kitas papildomas apmokėjimas.

222. Byloje pateikta atsakovo licencija patvirtina, kad, jis neturi teisės verstis sveikatos priežiūros bei gydymo veikla, todėl atsižvelgiant į tai, negalima tokia situacija, kad ieškovai būtų galėję teikti psichikos ligonių sveikatos priežiūros bei gydymo paslaugas, t. y. būtų galėję dirbti pavojingomis sąlygomis (2002-09-03 Vyriausybės nutarimo Nr. 1358 3.13 p.). Be to, ieškovų pareiginiuose nuostatuose, priešingai nei nurodo teismas, taip pat nėra numatyta pareigų, susijusių su sveikatos gydymu bei sveikatos priežiūra. Tokiu būdu, akivaizdu, kad ieškovai dirbo normaliomis darbo sąlygomis, nukrypimo nuo normalių darbo sąlygų nėra, todėl pagrindo priteisti papildomas sumas taip pat nėra.

233. Kadangi iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovų darbo sąlygos yra ir buvo normalios, todėl jiems padidintas mokėjimas (priedai, priemokos) negali būti priteisiami ar įpareigojama nustatyti priemokas į ateitį. Net ir tuo atveju, jei teismas manytų, kad ieškovų darbo sąlygos nebuvo normalios, šalys darbo sutartyse buvo sulygę tinkamą apmokėjimą už darbą, o ieškovai sutiko, jog tai yra tinkamas bei pakankamas atlyginimas už darbą esamomis darbo sąlygomis. Be to, pagal Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ 5.2 p., atskiros priemokos bei priedai už darbą, esant nukrypimui nuo normalių sąlygų, nenumatyti. Sprendimas priteisti ieškovams priemoką, lygią 30 procentų minimalios mėnesinės algos, prieštarauja įstatymams, o, netgi jei ir būtų priteisiamos papildomos sumos, tai jos neturėtų viršyti 5 procentų (Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos, patvirtintos 2003-03-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 280, 2.1.2 p.).

24Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas 2008-04-10 pateikdamas atsiliepimą į pareikštą ieškinį visiškai pripažino tą aplinkybę, kad ieškovai dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, o priedai nemokami dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir finansavimo trūkumo. Tokiu būdu, apeliantas apeliaciniame skunde negali ginčyti tų aplinkybių, kurias pats, betarpiškai dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino. DK 192 str. 1 d. įstatymo leidėjo vartojama formuluotė „ ... mokamas padidintas, palyginti su ...“ reiškia imperatyvą, kuris privalomas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Darbo teisinių santykių šalių diskrecijai paliekama tik susitarti dėl konkretaus padidinto tarifinio atlygio dydžio ir mokėjimo formos. Apeliantas nenurodė, jog šioje civilinėje byloje būtent darbdavys atsisakė tartis dėl DK 192 str. kolektyvinėje ar darbo sutartyje bei mokėti padidintą tarifinį atlygį. Taigi, negalima tokia situacija, kad darbuotojai, dirbantys pavojingą darbą, gautų tokį patį darbo užmokestį kaip darbuotojai, dirbantys normaliomis darbo sąlygomis, nepaisant tos aplinkybės, kad nei kolektyvinėje, nei darbo sutartyse tokie klausimai neaptarti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovams mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis, t. y. apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, koks yra sanitarų tarifinis atlygis esant normalioms darbo sąlygoms, todėl nėra jokių faktinių ir teisinių galimybių palyginti, ar ieškovams mokamas didesnis tarifinis atlygis nei įprastai mokama sanitarams. Teigia, jog nepagrįstas apelianto argumentas, kad rizikos nustatymas nereiškia, jog yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų. Priešingai, pagal 2003-10-16 Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-159/V-612 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 20 ir 21 p. nustačius riziką, apeliantas turėjo priimti sprendimą dėl rizikos priimtinumo ir nepriimtinumo. Nepateikdamas teismui administracijos vadovo sprendimo dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo ir profesinės rizikos nustatymo kortelės, atsakovas pripažino, kad rizika yra nepriimtina. Nors skunde nurodoma, kad psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo protokole Nr. U-1 užfiksuota situacija 2007 m. gegužės – birželio mėnesiais, tačiau bylos nagrinėjimo metu pats apeliantas iš esmės pripažino, kad situacija nesikeitė, o priemonių planas nėra įgyvendintas. Be to, nepagrįstas ir tas skundo teiginys, kad pasirašydami darbo sutartis ieškovai sutiko su darbo apmokėjimo sąlygomis ir negali reikalauti papildomo užmokesčio. Ta aplinkybė, kad įsigaliojus DK 192 str. darbdavys neiniciavo darbo sutarčių pakeitimo ar pasirašydamas naujas darbo sutartis nesivadovavo DK 192 str. imperatyvu, negali būti pripažįstama teisėtais darbdavio veiksmais, kaip ir aplinkybė, kad apeliantas nėra privatus asmuo, negali būti sąlyga, pateisinanti įstatymo įpareigojimų nevykdymą.

25Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimas naikintinas, o, kadangi byloje surinkta pakankamai duomenų bylą išnagrinėti iš esmės, panaikinus skundžiamą sprendimą, priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str.–185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė DK 192 str., nes neatsižvelgė į tai, kad tai yra blanketinio pobūdžio teisės norma, nustatanti, kad tais atvejais, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse, taip pat neįvertino to fakto, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja konkrečių darbo apmokėjimo dydžių, kai yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų, neatsižvelgė ir netyrė, kokio teisinio reglamentavimo pagrindu buvo sudarytos šalių darbo sutartys, nevertino šių sutarčių sąlygų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

26Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovai M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Š., B. P., E. U., E. B., J. T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Š., A. G. yra Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus sanitarai, kurių darbas susijęs su psichikos sutrikimų turinčių asmenų priežiūra (2 t., b. l. 111-113). Utenos ekspertinis skyrius yra atsakovės Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos padalinys, kuriame pagal teismo nutartį atliekamos stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės tiriamiesiems suimtiems ir nesuimtiems asmenims, kurie įvykdė nusikalstamą veiklą. Tiriamieji asmenys su produktyvia psichotine simptomatika sudaro iki 30 procentų visų tiriamų asmenų. Reikšmingas tiriamųjų asmenų kontingento ypatumas yra jų padidintas socialinis pavojingumas (2 t., b. l. 125). Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr. 1358 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ psichikos ligonių ir sergančių alkoholine, toksikologine psichoze gydymas ir priežiūra buvo priskiriama prie pavojingų darbų (3.13 p.). Vyriausybės 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 „Dėl priemokų už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad už darbą pavojingomis sąlygomis mokama ne mažesnė kaip 30 procentų nustatytos minimalios algos priemoka. Šis nutarimas neteko galios Vyriausybei 2002-12-20 priėmus nutarimą Nr.2023. Ieškovams už darbą pavojingomis sąlygomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d. iki 2001-01-01 buvo mokama 30 procentų minimalios algos priemoka. Atsakovė priemokų ieškovams už pavojingas darbo sąlygas mokėjimą nutraukė 2001-01-12 įsakymo Nr. 7-K pagrindu vadovaudamasi 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII – 2063 86 str. 3 d. (1 t., b. l. 21, 54). Byloje keliamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimo, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, tvarką, aiškinimo ir taikymo.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-25 nutartyje, priimtoje šioje byloje, dėl DK 191 str. ir DK 192 str. 1 d. taikymo ir aiškinimo, išaiškino ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad Vyriausybės 2002-09-03 nutarimas Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ buvo priimtas vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d., 30 str. 5 d. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas neskirtas darbuotojų darbo apmokėjimo klausimams reglamentuoti, o jo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo patvirtintas Pavojingų darbų sąrašas, yra skirti darbuotojų instruktavimui bei mokymui organizuoti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatymų leidėjas, priimdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, turėjo siekį nustatyti teisines nuostatas, jog būtų sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos bei atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų pažeidimus. Darbo kodekso 191 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti normalias darbo sąlygas, kad darbuotojai galėtų įvykdyti darbo normas, ir pateiktas pavyzdinis tokių sąlygų sąrašas. Normalios darbo sąlygos yra užtikrinamos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog darbuotojas dirba darbą, kuris Vyriausybės nutarimu yra priskirtas prie pavojingų darbų, savaime nereiškia, kad yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Nurodė, kad darbų priskyrimo pavojingų kategorijai reikšmė aiškintina sistemiškai analizuojant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir Darbo kodekso 191 straipsnio nuostatas. Darbų pavojingumas reiškia, kad tam tikros rūšies darbai yra atliekami tokiomis sąlygomis, kai yra specifinių veiksnių, veikiančių darbuotojų saugumą ir sveikatą. Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifiką ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustato papildomas priemones normalioms darbo sąlygoms užtikrinti. Saugios ir sveikos darbo aplinkos sudarymo reikalavimus apibrėžia kai kurie specializuoti teisės aktai, pavyzdžiui, Darbo aplinkos veiksnių matavimų ir jų rezultatų higieninio įvertinimo metodiniai nurodymai (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1997-01-07 įsakymas Nr. 7/5), Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2005-09-24 įsakymas Nr. V-669/A1-241) ir kt. Tik nustačius, kad dėl tam tikros darbo specifikos nėra galimybės išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, galima konstatuoti faktą, jog yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų (3 t., b. l. 122-132, CPK 362 str. 2 d.).

28Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į virš išdėstytą teisės normų aiškinimą ir šioje byloje esančių įrodymų visumą, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovų darbe yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir dėl jų dirbamo darbo specifikos nėra galimybės išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais. Kaip minėta, ieškovų darbas susijęs su asmenų, kurių elgesys, veiksmai dažnai neprognozuojami, priežiūra, todėl faktiškai visu ieškovų darbo laiku yra grėsmė jų sveikatai ir jie nuolat dirba padidinto socialinio pavojingumo aplinkoje (psichocialiniai veiksniai). Byloje surinktų įrodymų visuma: LR Valstybinės darbo inspekcijos išvada, 2006-04-19 pažymos Nr.S-244, S-245 apie sanitarų P. B., S. G. patirtas traumas (galvos, nosies sumušimus) darbe, Utenos darbo inspekcijos 2008-01-08 skundo patikrinimo aktas, sanitarų atliktas darbo vietų vertinimas, 2005-03-31 Utenos ekspertinio skyriaus med. slaugytojų ir sanitarų prašymas, Valstybinės darbo inspekcijos atstovų B. V., B. S. paaiškinimai apie tai, jog ieškovai dirba esant akivaizdiems nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, profesinės rizikos nustatymo lentelės (1 t., b. l. 56, 2 t., b. l. 74-75, 76-80, 107, 137, 220-221, 3 t., b. l. b. l. 32-36), Psichosocialinių veiksnių tyrimo darbo planas ir protokolas (2 t., b. l. 114-120, 3 t., b. l. 15-16), priemonių planas dėl psichosocialinių rizikos veiksnių mažinimo ir šalinimo (2 t., b. l. 76-80) - patvirtina, kad ieškovai dirba esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų (DK 192 str.1 d.). Iš kolektyvinės sutarties, atsakovės rašto turinio matyti, kad dirbantiems pas atsakovę nurodytomis sąlygomis sanitarams LRV 2003-07-18 nutarimo Nr. 941 „Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į kasmetines pailgintas atostogas, sąrašas ir šių atostogų trukmė“ 4 p. pagrindu suteikiamos pailgintos atostogos ir LRV 2003-09-30 nutarimu Nr. 1195 „Darbuotojų, kurių darbo pobūdis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarka“ 7.1 papunkčio pagrindu nustatoma 36 valandų darbo savaitė (28 p., 1 t., b. l. 16-20, 22). Byloje pateiktas Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas 2007 metų gegužės – birželio mėnesiais laikotarpiu patvirtina ieškovų darbo sąlygų būklę tuo metu, ir byloje nėra duomenų, kad ji iš esmės pasikeitusi šiuo metu. Minėto tyrimo pagrindu ir vykdydama Kolektyvinės sutarties 37, 38 p. nuostatas, atsakovė sudarė Psichinių rizikos veiksnių šalinimo ir mažinimo priemonių planą psichosocialinei rizikai mažinti ir/ar šalinti, ir taip gerino ieškovų darbo sąlygas. Teisėjų kolegijos nuomone, sutiktina su apelianto argumentu, kad priemonių psichosocialinei rizikai mažinti (šalinti) įgyvendinimas ieškovų darbo sąlygas gerina. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovai sanitaro darbą atlieka nuolatinėje socialinio pavojingumo aplinkoje, nuolat veikiami psichosocialinių veiksmų. Atsakovės minėto plano priemonių taikymas to negali nei visiškai pašalinti, nei padėti visiškai išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, nes jos niekaip neįtakoja socialiai pavojingų tiriamųjų asmenų su produktyvia psichotine simptomatika, likusių į fizinę agresiją, elgesio ir neprognozuojamų veiksmų, o būtent su jais tiesiogiai dirba ieškovai. Faktą, kad tiesioginio kontakto su pacientais ir jų skundų priėmimų, kaip ieškovų rizikos veiksnio dėl jų darbo specifikos visiškai pašalinti negalima, minėtame plane pripažįsta ir pati atsakovė (1 t., b. l. 76-80). Taigi, nežiūrint taikytų atsakovės priemonių saugioms ir sveikoms darbuotojų darbo sąlygoms užtikrinti, dėl ieškovų darbo specifikos nėra galimybės išvengti neigiamo poveikio darbuotojų sveikatai, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų darbe yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų.

29Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad šioje byloje reikšminga yra tai, jog vienų ieškovų darbo teisiniai santykiai su atsakovu atsirado galiojant teisės aktams, nustačiusiems papildomas priemokas už jų atliekamą darbą ir sąlyga dėl tokių priemokų buvo įtraukta į jų darbo sutartis. Taigi, vieni šios bylos ieškovai tokią teisę buvo įgiję, susitarimas dėl papildomos priemokos buvo būtinoji darbo sutarties sąlyga, todėl šios sąlygos pakeitimas vertintinas tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 8 ir 23 straipsnių kontekste. Tuo tarpu kitų ieškovų darbo sutartys buvo sudarytos pasikeitus pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui, jų sutartyse su atsakove nėra sąlygų dėl priemokų, kurias yra prašoma priteisti. Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimai spręstini sekančiai.

30Vienų ieškovų: M. Ž., V. T., A. G., S. U., B. P., E. U., E. B., J. T., A. K., K. Š., A. G., S. G. – darbo teisiniai santykiai su atsakove atsirado galiojant Darbo sutarties įstatymui, o jų darbo apmokėjimo klausimus šių sutarčių sudarymo metu papildomai reglamentavo Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 69 str. 6 d., kurioje buvo nustatyta, jog už darbą pavojingomis sąlygomis mokama ne mažiau kaip 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priemoka. Vyriausybės 1995-12-13 nutarimu Nr. 1555 „Dėl priemokų už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis dydžių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ buvo nustatyta, kad už darbą pavojingomis sąlygomis mokama ne mažesnė kaip 30 procentų nustatytos minimalios algos priemoka. Šis nutarimas neteko galios Vyriausybei 2002-12-20 priėmus nutarimą Nr.2023. Sąlyga dėl tokių priemokų mokėjimo ieškovams buvo įtraukta į jų darbo sutartis (1 t., b. l. 111, 146, 179, 2 t., b. l. 56, 122-123). Minėtiems ieškovams už darbą pavojingomis sąlygomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymo 69 str. 6 d., iki 2001-01-01 buvo mokama 30 procentų minimalios algos priemoka. Taigi, šie ieškovai buvo įgiję teisę gauti papildomas priemokas už jų atliekamą darbą, susitarimas dėl papildomos priemokos buvo būtinoji darbo sutarties sąlyga (Darbo sutarties įstatymo 8 str.). Atsakovė priemokų ieškovams už pavojingas darbo sąlygas mokėjimą nutraukė vadovaudamasis 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII – 2063 86 str. 3 d. ir 2001-01-12 tuo pagrindu priėmė įsakymą Nr.7K (1 t., b. l. 21, 54). Todėl šios būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimas turi būti vertinamas pagal tuo metu galiojusio Darbo sutarties įstatymo 8 ir 23 straipsnių turinį. Pagal Darbo sutarties įstatymo 8 str. nuostatas, pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas darbdavio valia, nesant darbuotojo sutikimo, buvo draudžiama, būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas reiškė perkėlimą į kitą darbą (DSĮ 21, 23 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aiškinant šias Darbo sutarties įstatymo nuostatas, nuosekliai suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-22 nutartyje Nr. 3K-3-631/2002; 2002-02-06 nutartyje Nr. 3K-3-242/2002; 2004-12-22 nutartyje Nr. 3K-3-697/2004 ir kt.). Iš byloje esančių duomenų apie ieškovų darbo santykius matyti, kad 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-2063 86 str. 3 d. pagrindu nuo 2001-01-01 buvo panaikinta nurodytų ieškovų darbo sutarčių sąlyga dėl 30 procentų valstybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio (mėnesinės algos) dydžio priemokos, t. y. buvo pakeistos būtinosios darbo sąlygos. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tam buvo gautas rašytinis darbuotojų sutikimas, tačiau daugumoje darbo sutarčių yra ieškovų parašai po atitinkamo įrašo apie priedo mokėjimo panaikinimą. Ieškovai iš esmės neginčija fakto, kad apie minėtos darbo sutarties sąlygos pakeitimą žinojo ir apie tai buvo savalaikiai informuoti. Šį faktą iš dalies patvirtina ir vėlesnių ieškovų kreipimuisi turinys į darbdavį darbo užmokesčio, tarifinio atlyginimo padidinimo klausimais. Taigi, ieškovai, nuo 2001 metų, žinodami apie sumažintą atlyginimą, sąmoningai pradėjo dirbti už mažesnį darbo užmokestį ir taip dirbo ilgą laiką iki 2008-02-29, kada kreipėsi į teismą su šios bylos ieškiniu. Pagal bylos duomenis, ieškovai 2001-04-26, 2001-05-10, 2001-02-19, 2005-03-31, 2007-10-23 yra teikę įvairius prašymus darbdaviui, aukštesnėms institucijoms, kuriuose skundėsi darbo sąlygomis, per mažu darbo užmokesčiu, prašė padidinti koeficientą ir darbo užmokestį ( 1 t., b. l. 24-25, 56, 3 t., b. l. 146-153). Po tokių kreipimusi pagal darbdavio finansines galimybes nuolat didėjo sanitarų koeficientai, kurie yra pagrindu apskaičiuoti darbo užmokestį: 1996 metais jis buvo 3 ir 4, 2005 – 6,3, 2006-6,8, 2007 – 7,4 (1 t., b. l. 24-25, 50-51, 75-85). Todėl tokia faktinė situacija duoda pagrįstą pagrindą manyti, kad šie ieškovai sutiko su minėtu darbo sutarties pakeitimu, nes toliau ilgą laiką dirbo už sumažintą darbo užmokestį ir darbdavio veiksmų DSĮ 42 str. ar DK 297 str. 1 d. numatyta tvarka neginčijo. Todėl šių ieškovų atžvilgiu tenkinti ieškinį pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo.

31Kitos dalies ieškovų: A. J., N. M., S. G., V. A., R. Š., A. M., R. B., R. M. - darbo sutartys buvo sudarytos po Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo 69 str. 6 d. panaikinimo ir galiojant Darbo kodeksui. Šiose darbo sutartyse nėra sąlygų apie priemokas, kurias prašoma priteisti. Kaip minėta, atsakovė priemokų ieškovams už pavojingas darbo sąlygas mokėjimą nutraukė vadovaudamasi 2000-10-17 Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.VIII – 2063 86 str. 3 d. ir 2001-01-12 tuo pagrindu priėmė įsakymą Nr.7K (1 t., b. l. 21, 54). Nuo 2003-01-01 įsigaliojusio DK 197 str. 1 d. nustato, kad jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. LR DK 189 str. nustatyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų, įmonių, organizacijų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2003-07-11 įsakymu patvirtintų Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Nuostatų 27, 28 p. nurodyta, kad tarnybos darbuotojų darbo santykius reguliuoja LR Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai, o darbuotojų darbo užmokestis nustatomas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 70-72). Šiuo metu įstatymo, kuris nustatytų priemokų už darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų dydį, priimta nėra. Kolektyvinės sutarties, kuri galiojo pas atsakovę nuo 2003-06-01, 1 punkte numatyta, kad jos tikslas yra nustatyti darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės kitų ar kitos kolektyvinės sutarties; 20 p. numatyta, kad darbuotojų darbo apmokėjimas organizuojamas vadovaujantis Darbo kodekso, kitų įstatymų ir norminių aktų, reguliuojančių tarnybos darbuotojų darbo apmokėjimą, normomis; 22 p. numatyta, kad konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos, laikantis valstybinių įstaigų atitinkamiems darbuotojams nustatytų darbo apmokėjimo sąlygų nustatomi darbo sutartyse (1 t., b. l. 16-20). Taigi kolektyvinėje sutartyje šalys nebuvo susitarę dėl priemokų mokėjimų už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nesant susitarimo dėl minėtos priemokos mokėjimo nei darbo, nei kolektyvinėje sutartyje, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti minėtų ieškovų ieškinio vadovaujantis nebegaliojančių teisės aktų reikalavimais. Minėti ieškovai, sudarydami darbo sutartis su atsakove jau po virš minėtų teisinių aktų, nustačiusių teisę gauti priemokas, panaikinimo, susitarė dėl konkretaus darbo užmokesčio už dirbamą darbą. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad darbo sutarties šalys nevykdė DK 191, 192 straipsnių reikalavimų ir, atsižvelgiant į ieškovų darbo funkciją ir darbo sąlygas, nenustatė padidinto tarifinio atlygio dydžio palyginus su normaliomis darbo sąlygomis. Sudarydamos darbo sutartį minėti ieškovai ir atsakovė susitarė dėl visų darbo sutarties sąlygų (DK 93 str., 94 str. 1 d.). Ieškovai sutiko dirbti pas atsakovę sanitarais už sutartyje sulygtą atlygį ir pakankamai ilgą laikotarpį dirbo minėtą darbą, t. y. prisiėmė konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos darbo sutarties šalims buvo aiškios, ir dėl to ginčo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė pagrįstai teigia, kad, sulygstant darbo užmokestį, darbo sutarties šalys atsižvelgė į darbo sąlygų specifiką ir susitarė dėl konkretaus apmokėjimo, kas laikytina tinkamu DK 192 str. 1 d., įgyvendinimu. Todėl minėti ieškovai nei darbo sutarčių sudarymo metu, nei vėliau jokiu pagrindu neįgijo teisės reikalauti prašomos priteisti priemokos pagal jų darbo sutarčių sudarymo metu nebegaliojančius teisės aktus, ir jų ieškinį tenkinti taip pat nebuvo pagrindo.

32Ieškovų argumentas, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, koks yra ieškovų (sanitarų) tarifinis atlygis esant normalioms darbo sąlygoms, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, nes, pagal nuo 2003-01-01 įsigaliojusio LR DK 197 str.1 d., jei yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis pagal šį klausimą reglamentuojančius teisės aktus mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, darbo užmokestis, o pas atsakovę sanitarų, dirbančių kitomis nei ieškovai sąlygomis, nėra.

33Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas ir ieškinys atmetamas, tai atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis po 424,21 Lt priteisiamas už apeliacinį ir kasacinį skundus sumokėtas žyminis mokestis (8060 Lt – 2 t., b. l. 175, 3 t., b. l. 96, CPK 93 str. 1 d.), taip pat lygiomis dalimis po 503,61 Lt priteisimos išlaidos atsakovės advokato teisinei pagalbai apmokėti (9568,66 Lt - 2 t., b. l. 194-195, 3 t., b. l. 5-7, 8-10, 4 t., b. l. 3-7, 38-59). Kadangi minėta atsakovės išlaidų suma advokatui yra už visą didelės apimties ir sudėtingą teisės taikymo aspektu bylą, kurioje dalyvavo daug proceso dalyvių ir kurios nagrinėjimas užsitęsė, daroma išvada, kad išlaidos atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius dydžius (maksimalių dydžių neviršija). Teismai šioje byloje turėjo 266 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 192, 3 t., b. l. 2, 133, 157, CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. 92 str., 96 str.), kurios iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos valstybei.

34Įsiteisėjus Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimui atsakovė visiškai jį įvykdė ir sumokėjo ieškovams, valstybės bei VSDFV biudžetams priteistas sumas. Atsakovė, jeigu sprendimas būtų priimtas jos naudai, prašo taikyti sprendimo įvykdymą atgręžimą visoms išmokėtoms sumoms (4 t., b. l. 3-7). Ieškovai neginčijo, kad minėtas teismo sprendimas jų atžvilgiu visiškai įvykdytas. Pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo, taip pat šį faktą patvirtina (4 t., b. l. 3-61). Teisėjų kolegijos nuomone, taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą yra visos reikalingos sąlygos. DK 301 str. numatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. CPK 760 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį, kaip kad yra ir šiuo atveju, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Šį klausimą, jei yra pakankamai duomenų, o jų šioje byloje yra, privalo išspręsti bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas (CPK 762 str. 1 d.). CPK LVI skyriuje nėra numatyta, kad neleidžiama atgręžti sprendimo įvykdymo bylose dėl išmokų, kilusių iš darbo teisinių santykių, priteisimo (CPK 762 str. 3 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

36Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti.

37Priteisti iš ieškovų M. Ž., A. J., N. M., V. T., A. G., S. G., V. A., S. U., R. Š., B. P., E. U., E. B., J. T., A. M., A. K., R. B., R. M., K. Š., A. G.:

38-atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos po 424 (keturis šimtus dvidešimt keturis) Lt 21 ct žyminio mokesčio, po 503 (penkis šimtus tris) Lt 61 ct išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti;

39-į valstybės pajamas – po 14 (keturiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

40Taikyti 2008-11-21 Utenos rajono apylinkės teismo ir 2009-11-06 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties šioje byloje sprendimo įvykdymo atgręžimą ir:

41Įpareigoti ieškovą M. Ž. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

42Įpareigoti ieškovą V. T. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 054,40 Lt (dvylika tūkstančių penkiasdešimt keturi Lt 40 ct);

43Įpareigoti ieškovą V. A. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 11 609,71 Lt (vienuolika tūkstančių šeši šimtai devyni Lt 71 ct);

44Įpareigoti ieškovą A. M. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 11 078,67 Lt (vienuolika tūkstančių septyniasdešimt aštuoni Lt 67 ct);

45Įpareigoti ieškovą B. P. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šešis Lt 16 ct);

46Įpareigoti ieškovą R. M. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 8 564,70 Lt (aštuoni tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt keturi Lt 70 ct);

47Įpareigoti ieškovą A. J. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 5 731,37 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt vienas Lt 37 ct);

48Įpareigoti ieškovą N. M. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 5 619,37 Lt (penki tūkstančiai šeši šimtai devyniolika Lt 37 ct);

49Įpareigoti ieškovą E. B. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

50Įpareigoti ieškovą A. G. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

51Įpareigoti ieškovą A. G. grąžinti atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

52Įpareigoti ieškovą R. Š. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 11 039,79 Lt (vienuolika tūkstančių trisdešimt devyni Lt 79 ct);

53Įpareigoti ieškovą J. T. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

54Įpareigoti ieškovą S. U. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

55Įpareigoti ieškovą K. Š. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

56Įpareigoti ieškovą S. G. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

57Įpareigoti ieškovą A. K. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

58Įpareigoti ieškovą E. U. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 12 066,16 Lt (dvylika tūkstančių šešiasdešimt šeši Lt 16 ct);

59Įpareigoti ieškovą R. B. grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos minėtais teismų sprendimais priteistus ir išmokėtus 5 737,86 Lt (penki tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt septyni Lt 86 ct) Lt;

60Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos 21 771,15 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt vieną Lt 15 ct) sumokėto pajamų mokesčio ( sumokėta 2009-11-23); 1725 (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt penkis) Lt žyminio mokesčio (sumokėta 2009-12-10); 34 (trisdešimt keturis) Lt 14 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokėta 2009-12-10).

61Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių grąžinti atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie sveikatos apsaugos ministerijos 49 322,85 Lt (keturiasdešimt devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt du Lt 85 ct) (sumokėta 2009-11-17 ir 2009-11-23).

Proceso dalyviai
3. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ... 7. Ieškovai nurodė, kad jie dirba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos... 8. – ieškovams M. Ž., V. T., 9. – ieškovams A. J., N. M., 10. – ieškovui R. M. 3390 Lt skolos už pavojingą darbą... 11. Utenos rajono apylinkės teismas 12. - M. Ž., V. T., A.... 13. - A. J., R. B. po 2722 Lt skolos už... 14. - N. M. 2640 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo... 15. - - V. A. 6287 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo... 16. - R. Š. 3660 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo... 17. - A. M. 6030 Lt skolą už darbą, esant nukrypimų nuo... 18. - R. M. 4560 Lt skolos už darbą, esant nukrypimų nuo... 19. Priteisė iš atsakovės ieškovams M. Ž., 20. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo... 21. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 191 str. 1-7 p. ir 192 str. 2 d.... 22. 2. Byloje pateikta atsakovo licencija patvirtina, kad, jis neturi teisės... 23. 3. Kadangi iš byloje esančių faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovų... 24. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo apylinkės teismo... 25. Utenos rajono apylinkės teismo 26. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovai M.... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į virš išdėstytą teisės... 29. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 30. Vienų ieškovų: M. Ž., V. T., 31. Kitos dalies ieškovų: A. J., N.... 32. Ieškovų argumentas, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, koks... 33. Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleisti pagal įstatymą (CPK 83... 34. Įsiteisėjus Utenos rajono apylinkės teismo 2008-11-21 sprendimui atsakovė... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.,... 36. Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 37. Priteisti iš ieškovų M. Ž., A.... 38. -atsakovei Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos... 39. -į valstybės pajamas – po 14 (keturiolika) Lt išlaidų, susijusių su... 40. Taikyti 2008-11-21 Utenos rajono apylinkės teismo ir 2009-11-06 Panevėžio... 41. Įpareigoti ieškovą M. Ž. grąžinti atsakovei... 42. Įpareigoti ieškovą V. T. grąžinti atsakovei... 43. Įpareigoti ieškovą V. A. grąžinti atsakovei... 44. Įpareigoti ieškovą A. M. grąžinti atsakovei... 45. Įpareigoti ieškovą B. P. grąžinti atsakovei... 46. Įpareigoti ieškovą R. M. grąžinti atsakovei... 47. Įpareigoti ieškovą A. J. grąžinti atsakovei... 48. Įpareigoti ieškovą N. M. grąžinti atsakovei... 49. Įpareigoti ieškovą E. B. grąžinti atsakovei... 50. Įpareigoti ieškovą A. G. grąžinti atsakovei... 51. Įpareigoti ieškovą A. G. grąžinti atsakovui... 52. Įpareigoti ieškovą R. Š. grąžinti atsakovei... 53. Įpareigoti ieškovą J. T. grąžinti atsakovei... 54. Įpareigoti ieškovą S. U. grąžinti atsakovei... 55. Įpareigoti ieškovą K. Š. grąžinti atsakovei... 56. Įpareigoti ieškovą S. G. grąžinti atsakovei... 57. Įpareigoti ieškovą A. K. grąžinti atsakovei... 58. Įpareigoti ieškovą E. U. grąžinti atsakovei... 59. Įpareigoti ieškovą R. B. grąžinti atsakovei... 60. Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos... 61. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių...