Byla 2A-571-372/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vižerana“ ir ieškovės J. B. apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui UAB „Vižerana“ dėl žalos atlyginimo,

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2677,73 Lt žalos atlyginimą už parduotą netinkamos kokybės prekę – šiltnamį „Derlius“, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad telefonu su atsakovo darbuotoju susitarusi, jog ji pirks iš šios įmonės šiltnamį 6 metrų ilgumo, kurį UAB „Vižerana“ darbuotojai sumontuos ir pastatys kaip uždangą jos kolektyviname sode esančiam baseinui. Šios įmonės darbuotojai buvo atvykę į jos kolektyvinį sodą apžiūrėti vietos, kur bus statomas šiltnamis, jie sutarę, kad šiltnamis bus tvirtinamas ant įmonės pagamintų kojelių. 2010 m. liepos 9 d. šiltnamį atsakovo darbuotojai pastatė, išrašė jos vardu sąskaitą faktūrą, pagal kurią ji UAB „Vižerana“ sumokėjo 2677,73 Lt. Išvažiuodami darbuotojai neprigręžė šiltnamio kojelių, tai atliko jos sutuoktinis. Jokių garantinių raštų, šiltnamio surinkimo ir eksploatacijos instrukcijos atsakovo darbuotojai jei nepalikę, paaiškino tik, kad tokia šiltnamio konstrukcija atlaiko 20 kg/m2 sniego spaudimą. Nuo pat šiltnamio pastatymo dienos matėsi akivaizdus įlinkimas, šiltnamis atrodė nestabilus, tačiau jokių pretenzijų dėl to ji nereiškusi. 2010 m. gruodžio 25 d. šiltnamis sulūžo. Atvykusi į vietą, ji rado sugriuvusį šiltnamį – sulinkusias metalines konstrukcijas, sulūžusias polikarbonato plokštes, būtent ties ta vieta, kur matėsi įlinkimas. Ieškovė įsitikinusi, kad šiltnamis sulūžo dėl netinkamai atliktų darbų, t. y. blogos darbų kokybės, netinkamai panaudotų sutvirtinimo priemonių, nes vienoje šiltnamio pusėje polikarbonato plokštės buvo tvirtinamos varžtais, kitoje, kuri sulūžo – kniedėmis.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiltnamis sugriuvo dėl ieškovės netinkamos priežiūros ir nenugalimos jėgos. Šiltnamis nėra UAB „Vižerana“ gamybos produktas, tai gaminys, kurį įmonė perka iš kito gamintojo. Prie kiekvieno gaminio yra pritvirtinta instrukcija originalo kalba ir vertimas į lietuvių kalbą, kartu su gaminiu ieškovei šios instrukcijos buvo pateiktos. UAB „Vižerana“ šiltnamį transportavo ir sumontavo ieškovės pageidaujamoje vietoje. Po šiltnamio sumontavimo ieškovė jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovės pageidavimu šiltnamis buvo pastatytas ant baseino kraštų, paliekant jo kojeles prie pagrindo prisitvirtinti pačiai ieškovei. Ieškovė buvo perspėta ir eksploatacijos reikalavimų sąraše yra nurodyta, jog šiltnamis pritaikytas atlaikyti ne daugiau kaip 20 kg/m2 sniego spaudimą ir ne didesnį kaip 20 m/s vėją. Ieškovė privalėjo pasirūpinti šiltnamio apsauga esant dideliam vėjui ir gausiam sniegui 2010 m. žiemos sezono metu. Laikotarpiu, kada šiltnamis sulūžo, iškrito didelis sniego kiekis, vyravo stipriai vėjuoti orai, todėl šiltnamis galėjo sulūžti dėl nenugalimos jėgos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Vižerana“ J. B. 1338,87 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2011 m. lapkričio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 540,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nurodė, kad ieškovės įsigytos prekės ir atsakovo suteiktos paslaugos skirtos ieškovės asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių nekilo. Todėl šalių sandoriui, teismas taikė tiek vartojimo rangos, tiek ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus. Ieškovė teisme tvirtino, kad ji iš atsakovės negavusi jokios instrukcijos, kaip tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti iš atsakovės įsigytą šiltnamį, tačiau teismas sprendė, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad tokios instrukcijos ji būtų reikalavusi, o pardavėjas UAB „Vižerana“ būtų atsisakiusi tokią instrukciją jai įteikti. Taip pat, teismas nurodė, kad įstatymas neįpareigoja pardavėją įteikiant instrukciją apie prekės naudojimą paimti raštišką patvirtinimą iš pirkėjo. Jokiais įrodymais nėra paneigtas atsakovės atstovo tvirtinimas, kad prekė ieškovei buvo pateikta gamintojo įpakavime, prie kurio prisegta gamintojo instrukcija originalo kalba ir pardavėjo į lietuvių kalbą išversta instrukcija. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė ieškovei ar atsisakė pateikti gaminio naudojimo ir priežiūros instrukciją, nėra pagrindo. Kadangi ieškovė nesiėmė jokių veiksmų apsaugoti šiltnamį nuo gamtos reiškinių keliamos jam grėsmės – ji toje vietoje nebuvo, sniego nuo šiltnamio nevalė, žiemos sezono metu polikarbonato plokščių nenuėmė, todėl teismas sprendė, kad šiltnamio sulūžimui įtakos turėjo ir ta aplinkybė, kad ieškovė netinkamai prižiūrėjo šiltnamį, nesilaikė daikto eksploatacijos reikalavimų. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovės netinkama įsigyto daikto - šiltnamio – priežiūra, atsakovės nesąžiningas elgesys vykdant rangos sutartį, turėjo įtakos atsiradusioms pasekmėms – šiltnamio sulūžimui, abi šalys privalo prisiimti atsakomybę dėl atsiradusių neigiamų pasekmių, todėl ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei priteisė pusę reikalaujamos žalos atlyginimo sumos – šiltnamio kainos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vižerana“ prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir padarė nepagrįstas išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams. Tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas, atsakovo nuomone, turėjo nustatyti, kad: 1) šiltnamio, pritaikyto surinkti pačiam vartotojui, surinkimas nėra darbų rezultatas CK normų, reglamentuojančių rangą, prasme; 2) ieškovei pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra važtaraščio rekvizitai, kurie patvirtina, kad atsakovas perdavė, o ieškovė priėmė prekę. Sutarties dėl šiltnamio surinkimo šalys nebuvo sudariusios; 3) tarp darbų priėmimo-perdavimo akto, kaip atskiro dokumento nesurašymo ir ieškovei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio.
  2. Teismas pažeidė dispozytivumo principą. Ieškovė nenurodė kaip ieškinio pagrindo aplinkybių, jog dėl perdavimo-priėmimo akto nesurašymo, paties daikto priėmimo-perdavimo proceso netinkamumo, ieškovė būtų patyrusi neigiamas pasekmes. Ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė tik tai, kad jai perduotas daiktas buvo nekokybiškas, todėl buvo sugadintas.
  3. Teismas pažeidė CK 6.353 straipsnio 8 dalies, 6.672 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes pripažino rangos sutartimi veiksmus, kuriuos pardavėjas privalo atlikti vykdydamas savo pareigas pagal pirkimo-pardavimo sutartį.
  4. Taip pat teismas pažeidė CK 6.2 straipsnio nuostatas, nes be paminėtame straipsnyje numatyto pagrindo priskyrė atsakovui prievolę perduoti darbų rezultatą ypatingu būdu – surašant atskirą dokumentą – perdavimo-priėmimo aktą.
  5. Apeliantas mano, kad teismas taip pat pažeidė CPK 6.247 straipsnio nuostatas, nes priteisė ieškovei nuostolius nenustatęs priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais teismo vertinimu, buvo pažeistos įstatymais nustatytos pardavėjo pareigos, ir kilusių pasekmių – daikto sugadinimo.

12Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ieškinį tenkinant pilnai. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovė privalėjo pasidomėti, dėl kokių priežasčių gamintojas žiemos periodui rekomenduoja nudengti polikarbonato dangą, kokiomis aplinkybėmis ir kokiam tikslui būtinas tokių plokščių nuėmimas, yra nepagrįsta. Šiltnamis nebuvo pateiktas gamintojo įpakavime, prie kurio būtų prisegta gamintojo instrukcija originalo kalba ir pardavėjo į lietuvių kalbą išversta instrukcija. Gamintojo pateiktoje informacijoje originalo kalba nurodyta: „8.3. Dėmesio!!! Žiemos laikotarpiu siekiant išvengti šiltnamio sulaužymo dėl sniego apkrovos būtina nudengti viršutinius dangos lakštus...“, o šiltnamio surinkimo instrukcijoje valstybine kalba nurodyta: „...3. Gamintojas žiemos periodu rekomenduoja nudengti polikarbonato dangą ...“, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Jei ieškovei ir būtų buvusi suteikta pirmiau minėta informacija, ieškovė nebūtų galėjusi įvykdyti gamintojo nurodymų, nes atsakovas šiltnamį sumontavo ne pagal gamintojo nurodymus, t. y. dalyje šiltnamio polikarbonato plokštes pritvirtino prie metalo konstrukcijų ne varžtais, o kniedėmis.

13Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ieškinį tenkinant pilnai, o atsakovo UAB „Vižerana“ apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliaciniai skundai atmestini.

17Teismas primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

18Remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, teismas konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

19Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius : 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008).

20Pagal CK 6.350 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties apibrėžtį, vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba. Pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

21Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CPK 6.672 str. 1 d.).

22Iš PVM sąskaitos-faktūros (6 b. l.), kasos pajamų orderio (7 b. l.), krovinio važtaraščio (8 b. l.), bylos šalių, liudytojų parodymų matyti, kad, prekes (šiltnamį „Derlius“ 4 m 1 vnt., šiltnamį „Derlius“ 2 m 2 vnt., 63 kv. m. polibarbonato plokštės ir 14 vnt. kojelių) ir paslaugas (šiltnamio sumontavimas) įsigijo ieškovė, kuri yra fizinis asmuo. Jas ji įgijo ne dėl savo ūkinės – komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams (šeimos, namų ūkio) poreikiams tenkinti. Šias paslaugas jai suteikė atsakovas – verslininkas (juridinis asmuo), kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais. Iš viso to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė vartojimo pirkimo-pardavimo, vartojimo rangos sutartis.

23Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjo (vartotojo) pažeidžiamumas reiškiasi ir tuo, kad pardavėjas yra savo srities profesionalas, jis turi daugiau žinių apie prekę ir kitą svarbią sutarties sudarymo informaciją. Šiam sutarties šalių nelygiavertiškumui kompensuoti įstatyme įtvirtintas specialus pardavėjo pareigos suteikti vartotojui visapusišką informaciją, būtiną vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai, atitinkančiai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti, reglamentavimas. Pirkėjas renkasi konkretų pardavėją pagal jo dalykines savybes, patirtį toje verslo srityje, dalykinę reputaciją ir turi pagrįstą pagrindą pasitikėti pardavėju, kad šis suteiks visą sutarčiai sudaryti reikalingą informaciją, o įsigytos prekės atitiks pateiktą informaciją apie jas. CK 6.353 straipsnyje apibrėžta minimali informacijos, kurią būtina pateikti apie siūlomą vartojimo prekę, apimtis, turinys bei įtvirtinti šios pareigos pažeidimo padariniai. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas nurodydamas parduodamo daikto etiketėse ar kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą, kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgiant į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus. Informacija apie parduodamus daiktus neturi būti klaidinanti (CK 6.353 straipsnio 2 dalis). Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatant, kad vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Pardavėjas, pažeidęs pareigą informuoti pirkėją, turi kompensuoti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius (CK 6.353 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.353 straipsnio 10 dalį pardavėjas, nesuteikęs pirkėjui informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirtį, taip pat turi pareigą atsakyti už daiktų trūkumus, išaiškėjusius po daiktų perdavimo pirkėjui, jeigu pirkėjas įrodo, kad trūkumai atsirado dėl to, kad jis neturėjo reikiamos informacijos, taip išplečiant pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus ribas (pagal bendrąją taisyklę pardavėjas atsako už neaptartus trūkumus, buvusius daikto perdavimo momentu).

24Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie ūkio ministerijos patvirtino, kad pirkėjai J. B. šiltnamio pirkimo metu nebuvo pateikta naudojimo instrukcija valstybine kalba. Šios institucijos reikalavimu UAB „Vižerana“ pateikta šiltnamio „Derlius“ surinkimo instrukcija valstybine kalba neatitinka surinkimo instrukcijos gamintojo kalba pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas daro išvadą, jog atsakovas UAB „Vižerana“ pažeidė CK 6.353 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuostatas, nepateikdamas ieškovei tinkamos informacijos apie šiltnamio priežiūrą, kas iš dalies sąlygojo nuostolių atsiradimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, šiltnamio montavimo metu sužinojusi iš UAB „Vižerana“ darbuotojų (68, 94 b. l.), kokią sniego apkrovą išlaiko šiltnamio konstrukcijos ir polikarbonato plokštės, privalėjo prižiūrėti šiltnamį žiemos metu taip, kad turtas būtų išsaugotas ir dėl jo sugadinimo neatsirastų nuostolių. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad viena iš šiltnamio sulūžimo aplinkybių negalėjo būti didelis sniego kiekis. Pagal byloje esančią Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją, šiltnamio sulūžimo laikotarpiu sniego svoris buvo daugiau kai 20 kg/m2 .

25Šalys pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas iš dalies atliko šiltnamio sumontavimo darbus pagal ieškovės užsakymą, ieškovė apmokėjo už suteiktas paslaugas, tačiau darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangą reglamentuojančios įstatymo normos neįtvirtina nuostatų, skirtų vartojimo rangos sutarties šalių pareigų perduoti ir priimti atliktus rangos darbus vykdymui. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje neįtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovui nepateikus ieškovei atliktų šiltnamio sumontavimo darbų perdavimo-priėmimo akto, ieškovei nebuvo suteikta teisė pareikšti pretenzijas dėl šiltnamio netinkamo surinkimo, darbų kokybės, panaudotų sutvirtinimo detalių netinkamumo, nebuvo suteikta galimybė reikalauti, kad darbų trūkumai būtų pašalinti, tokiu būdu ginti savo kaip vartotojo teises.

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

27Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad ieškovės įsigytos prekės ir atsakovo suteiktos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vižerana“ prašo panaikinti Kelmės... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Teismas... 12. Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės... 13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė J. B. prašo pakeisti... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 15. teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliaciniai skundai atmestini.... 17. Teismas primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.... 18. Remdamasi ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, teismas... 19. Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis apibrėžiama... 20. Pagal CK 6.350 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo pirkimo–pardavimo... 21. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu,... 22. Iš PVM sąskaitos-faktūros (6 b. l.), kasos pajamų orderio (7 b. l.),... 23. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų... 24. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie ūkio ministerijos patvirtino,... 25. Šalys pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas... 26. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 27. Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti...