Byla A-662-1386-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. Č., atsakovo atstovei B. S., vertėjai Jurgai Marcinkevičiūtei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. A662-1386/2011 pagal pareiškėjo V. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. Č. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-2; 9-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2010 m. sausio 11 d. privalomąjį nurodymą (toliau – ir Privalomasis nurodymas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2010 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. VR-1.7-152 (toliau – ir Sprendimas).

5Nurodė, kad atsakovas Privalomuoju nurodymu pareiškėjui pakartotinai nurodė iki 2010 m. sausio 25 d. iš ( - ) ežero pakrantės apsaugos juostos ribų iškelti tvorą, esančią žemės sklype, ( - ), Vilniuje. Nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pareiškėjas kreipėsi į Departamento direktorių, kuris Sprendime nurodė, kad panaikinti Privalomąjį nurodymą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo manymu, tiek Privalomasis nurodymas, tiek Sprendimas turi būti panaikinti, nes Privalomasis nurodymas buvo priimtas neatsižvelgiant į šiuo metu teisme vykstantį ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo. Paaiškino, kad namų valda ir šią namų valdą sauganti tvora stovėjo dar prieš įsigaliojant norminiams aktams, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, tvora tebestovi ir dabar, o prievolės nugriauti iki įstatymo priėmimo buvusią tvorą nenumato nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – ir Sąlygos). Metalinio tinklo tvora buvo aptverta dar prieš minėto įstatymo priėmimą ir sutartiniais ženklais buvo pažymėta 1993 m. sudarytame namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane. Teigė, kad net ir neatsižvelgiant į šią aplinkybę, tvoros buvimas neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai, nes tvora yra numatyta norminiame dokumente – namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plane, kuris yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, galiojantis ir nenuginčytas, be to, būtina užtikrinti privačioje namų valdoje esančių statinių ir kito turto eksploatavimo saugumą. Nurodė, kad ginčo atveju, saugoma teritorija apima dalį privačios namų valdos, kurioje jau nuo seno yra statiniai ir kiti kiemo įrenginiai, o pačios teritorijos naudojimo pobūdis, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl naudojant namų valdą pagal tikslinę sklypo paskirtį nėra nei teisinio pagrindo, nei faktinės galimybės atlaisvinti saugomą teritoriją, nes tektų nugriauti dalį kiemo statinių ir įrenginių, o tai prieštarautų Konstitucijos 23 straipsniui. Pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjo namų valdos tvora yra saugomoje teritorijoje, jam nebuvo žinoma iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. atlikto atsakovo patikrinimo, nes, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, jokių su paviršinių vandens telkinių saugomomis teritorijomis susijusių apribojimų namų valdos žemės sklype nėra. 1995 m. kovo 15 d. žemės sklypą privatizavus ir įregistravus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, nebuvo nustatyti žemės sklypo naudojimo apribojimai, išskyrus elektros linijų ir ryšių linijų apsaugos zonas, o žemės sklypo plane pažymėta sklypą juosianti tvora. Kadangi nėra nustatyta ( - ) ežero apsaugos zona, teigė nežinojęs, kad jo namų valda patenka į ežero apsauginę zoną. Pažymėjo, kad nėra nustatytas servitutas, leidžiantis patekti ir naudotis jam priklausančia namų valdos dalimi, kurios daugiau kaip trečdalis patenka į ežero apsauginę zoną.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra ir trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 27-28; 60; 62) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Tvirtino, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jame išdėstyti konkretūs ir aiškūs reikalavimai, remiantis patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-735 bei Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimais. Pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašų apie tvorą nėra. Atkreipė dėmesį į Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktą, kuriame nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas). Paaiškino, kad Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje išvardinti privalomojo nurodymo turiniui keliami reikalavimai ir aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 661 „Dėl privalomojo nurodymo ir nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą blankų formų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta Privalomojo nurodymo forma.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2009 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-139, kuriame nurodė iki 2009 m. lapkričio 4 d. iškelti tvorą, esančią žemės sklype, ( - ), iš ( - ) ežero pakrantės apsaugos juostos ribų (b. l. 42-43). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas šio Privalomojo nurodymo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, todėl jis yra galiojantis. Nustatė, kad 2010 m. sausio 27 d. atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, konstatuota, kad pareiškėjas pakartotinio Privalomojo nurodymo neįvykdė.

11Nurodė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalį, 3, 4 straipsnius, 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 18 straipsnio 2, 3 punktus, 21 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnį, 54 straipsnio 2 dalį, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą, Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktą, Sąlygų 126.1 punktą ir konstatavo, kad Privalomo nurodymo surašymas nebūtinai turi būti siejamas su konstatuotu pažeidimu, jis gali būti duodamas ir prevencijos tikslais. Nustatė, kad Privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, t. y. kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti. Pažymėjo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog žemės sklype, ( - ), Vilniuje, ( - ) ežero pakrantės apsaugos juostos ribose, yra pastatyta metalinė tvora, nors pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Pabrėžė, kad pareiškėjas neįrodė, t. y. nepateikė teismui jokių prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, kad tvora buvo pastatyta siekiant užtikrinti eksploatavimo saugumą. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad tiek Privalomasis nurodymas, tiek Sprendimas turi būti panaikinti, nes Privalomasis nurodymas buvo priimtas neatsižvelgiant į šiuo metu teisme vykstantį ginčą tarp pareiškėjo ir atsakovo. Pabrėžė, kad anksčiau nurodytų teisės normų sisteminė analizė rodo, jog privalomasis nurodymas nelaikytinas sankcija, jis yra įgalioto pareigūno reikalavimas, kurio paskirtis užtikrinti neigiamų veiksnių aplinkai pašalinimą. Teismo nuomone, privalomasis nurodymas yra prevencinė priemonė, taikoma siekiant užkirsti kelią teisinei atsakomybei už teisės aktų pažeidimus kilti. Neįvykdžius duoto privalomo nurodymo, asmuo traukiamas teisinėn atsakomybėn. Įstatymų įgalioti pareigūnai už duoto privalomo nurodymų nevykdymą, privalo asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir duoti pakartotinį privalomą nurodymą.

12Akcentavo, jog nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad namų valda ir šią namų valdą sauganti tvora stovėjo dar prieš įsigaliojant norminiams aktams, kurių pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, tvora tebestovi ir dabar, o prievolės nugriauti iki įstatymo priėmimo buvusią tvorą nenumato nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei Sąlygos. Pabrėžė, kad ginčo atveju svarbu tai, jog tokia tvora yra/buvo įrengta, nors pagal teisės aktų reikalavimus, pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo, taip pat draudžiama statyti statinius, išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius, vandenvietes, paplūdimių įrangą. Be to, žemės savininkai ir kiti naudotojai įstatymo leidėjo yra įpareigoti leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas).

13III.

14Pareiškėjas V. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 110-112) prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

15Nurodė Įstatymo 18 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad Privalomieji nurodymai duodami, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Pažymėjo, kad atsakovo 2009 m. rugsėjo 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tvoros ir tos pačios datos Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-139 iškelti tvorą neįsigaliojo, nes buvo apskųsti, skundas nagrinėjamas apeliacine tvarka. Darė išvadą, kad nesant neginčijamai konstatuoto aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimo ir nesant pažeidimo pasekmių (tvora toje pačioje vietoje stovi jau daug dešimtmečių), atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo duoti pakartotinius privalomuosius nurodymus. Pareiškėjo manymu, teismas, nagrinėdamas skundą, išėjo už skundo ribų ir savo iniciatyva išnagrinėjo ir nusprendė dėl tvoros buvimo ( - ) ežero pakrantės apsaugos juostos ribose neteisėtumo. Tvirtino, kad šioje byloje tvoros buvimo ( - ) ežero pakrantės apsaugos juostoje teisėtumas negalėjo būti nagrinėjamas, nes tai yra kitos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos, bylos dalykas, be to, jokie įrodymai apie tvoros buvimo aplinkybes bei atitinkamai Saugomų teritorijų įstatymo pažeidimus šioje byloje teismui nebuvo teikiami ar teismo renkami. Teigė, kad teismo išvados dėl pirmojo 2009 m. rugsėjo 24 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-139 teisėtumo ir galiojimo prieštarauja esamoms aplinkybėms, nes 2009 m. rugsėjo 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio pagrindu surašytas 2009 m. rugsėjo 24 d. privalomasis nurodymas, kol kas, pareiškėjo manymu, neturi teisinės galios, tokios galios neturi ir pirminis privalomasis nurodymas. Nurodė, kad nors aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimas de jure nėra konstatuotas, o esama faktinė padėtis jokių neigiamų pasekmių aplinkai nesukelia, atsakovas, pažeisdamas veiksmų proporcingumo principą ir piktnaudžiaudamas suteiktais įgaliojimas, siunčia pakartotinius privalomuosius nurodymus.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 119) prašė apeliacinį skundą atmesti. Sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teisiniais argumentais ir motyvais.

17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi Nr. A662-1386/2011 apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

18IV.

19Pareiškėjas V. Č. prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo (b. l. 141-142) prašo priimti papildomą sprendimą.

20Pažymi, kad pateikė įrodymus ir paaiškinimus, jog esama tvora numatyta norminiame dokumente – kadastrinių matavimų žemės sklypo plane, ir reikalinga namų valdoje esančių statinių bei kito privataus turto eksploatavimo saugumui užtikrinti. Mano, kad ši aplinkybė paneigia Sprendimo bei Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą. Teigia, kad tvora nesudaro kliūčių kitiems asmenims prieiti prie paviršinių vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas), nes tarp tvoros ir paviršinio vandens telkinio yra valstybinės žemės juosta, kuria laisvai gali naudotis visi asmenys.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22V.

23Pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą: 1) jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio proceso dalyviai pateikė įrodymų ir davė paaiškinimų, sprendime yra neišnagrinėtas; 2) jeigu teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti. Taigi pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį gali būti priimtas papildomas teismo sprendimas tik dėl teismui pareikštų, tačiau neišspręstų materialinių teisinių reikalavimų.

24V. Č. 2011 m. gegužės 9 d. pareiškimu prašo išnagrinėti jo apeliacinį skundą pilnai ir priimti papildomą sprendimą. Šiame pareiškime jis nenurodo, kokio ar kokių jo pirminiame ar apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų teismas neišnagrinėjo. Pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodomi kai kurie nauji motyvai, kurių V. Č. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. liepos 23 d. pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė. Akivaizdu, jog pareiškėjas siekia, kad jo apeliaciniame skunde ir pareiškime nurodytos papildomos aplinkybės dar kartą būtų išnagrinėtos naujai.

25Taigi pareiškėjas pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodo, kokie konkrečiai jo reikalavimai, dėl kurių buvo pateikti įrodymai ir duota paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismo liko neišnagrinėti. Konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtina administracinėje byloje priimti papildomą sprendimą, egzistavimo, tai yra neįrodė, kad jo pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. A662–1386/2011 atmesti.

28Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. Č. skundu ir patikslintu skundu (b. l.... 5. Nurodė, kad atsakovas Privalomuoju nurodymu pareiškėjui pakartotinai nurodė... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 7. Tvirtino, kad Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 9 d. sprendimu... 10. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog... 11. Nurodė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir... 12. Akcentavo, jog nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos ir... 13. III.... 14. Pareiškėjas V. Č. apeliaciniu skundu (b. l. 110-112)... 15. Nurodė Įstatymo 18 straipsnio 4 punktą, numatantį, kad Privalomieji... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d.... 18. IV.... 19. Pareiškėjas V. Č. prašymu dėl papildomo sprendimo... 20. Pažymi, kad pateikė įrodymus ir paaiškinimus, jog esama tvora numatyta... 21. Teisėjų kolegija... 22. V.... 23. Pagal ABTĮ 95 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali... 24. V. Č. 2011 m. gegužės 9 d. pareiškimu prašo... 25. Taigi pareiškėjas pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo nenurodo,... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 27. Pareiškėjo V. Č. pareiškimą dėl papildomo sprendimo... 28. Nutartis neskundžiama....