Byla 2A-238-302/2007

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Egidijaus Žirono,

4sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

5dalyvaujant pareiškėjai Z. P. ir jos atstovui adv. R. Lideikai,

6suinteresuotiems asmenims A. B. , D. J. J. , B. B. , P. K. atstovui adv. M. Navickui,

7vertėjai Tatjanai Gavrilovai,

8viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, P. K. , A. B. , B. B. , F. R. , D. J. J., J. R. , V. J. , A. K. , Z. K. , L. S. , J. S. , H. G. , I. S. , H. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

10Pareiškėja Z. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. , J. sūnus, gim. 1896 m., miręs 1980-06-21, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Gudelių kaime (dabar - Gudelių k., Zujūnų sen.) 2,20 ha skirtinės (rėžinės) žemės, iš kurių 0,6 ha žemės sklypą prie gyvenamojo namo ir 1,6 ha žemės sklypą Gudelių kaimo rėžinės žemės plotuose. Nurodė, kad 1923-1932 m. J. K. savo vaikams iš pirmos santuokos S., R., V. ir K. savo skirtinėje žemėje suteikė nuosavybėn sklypus gyvenamiesiems namams statyti ir žemės ūkio veiklai. S. K. teko 0,6 ha žemės sklypas gyvenamajam namui statyti ir 1,5 ha žemės rėžis laukuose. Savo reikalavimą grindžia 1925 m. Gudelių k. piliečių sąrašu, kurio skiltyje dėl skirtinės žemės nurodoma, kad S. K. turėjo 3 dešimtines skirtinės žemės, paveldėtos iš tėvo, o J. K. – 44 dešimtines žemės; 1932 m. testamentu, kuriame J. K. nurodo mažesnį (nei turėjo pagal archyvinius dokumentus) 42,5 ha savo turimos žemės plotą ir kad į turimo žemės sudėtį įeina ir 9,5 dešimtinės skirtinės žemės, tai sudaro 10,42 ha. Iš šio ploto sūnui S. K. skiria konkrečius 4,8135 ha bendro ploto žemės sklypus ir rašo, kad skirtine žeme nurodytieji sūnūs iš pirmos santuokos naudosis taip, kaip naudojasi ja jam gyvam esant; techninės bylos duomenimis, kur 1925 metai nurodyti kaip namo statybos metai, o taip pat 1948 m. žemės apskaitos žiniaraščiu su 1951 m. darytais ištaisymais, 1951 m. pažymomis bei S. K. rašytais prašymais, patvirtinančiais jos nurodytą aplinkybę, kad S. K. pagal testamentą skirtinės žemės rėžinėje kaimo dalyje paveldėjo 2,20 ha, o ne 1,533 ha, kaip pripažįsta Vilniaus apskrities viršininko administracija.

11Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius prašė bylą dalyje dėl 1,1533 ha nutraukti, o kitoje dalyje pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pagal turimus dokumentus į 1,1533 ha žemės rėžinėje dalyje galima atstatyti nuosavybės teises, todėl šioje dalyje byla nutrauktina. Dėl kitos žemės dalies pareiškėja neįrodė savo reikalavimo. Ji nepagrįstai nurodė, kad likusią žemės dalį S. K. irgi paveldėjo po tėvo J. K. mirties ir sieja tą žemės plotą 1925 m. Gudelių k. piliečių sąrašu, kur nurodoma, kad S. K. turėjo 3 dešimtines skirtinės žemės, paveldėtos iš tėvo. Minimas sąrašas patvirtina tik tai, kad J. K. galėjo jam suteikti naudotis atitinkamu plotu savo turėtos skirtinės žemės, bet jokiu būdu nepatvirtina, kad Stefan valdė ja nuosavybės teise. Beje, J. K. testamente nurodė, kiek ir kokios žemės turėjo apskritai ir paskirstė, kaip ir kas ją paveldi. Visa žemė, kurią paliko J. K. , yra pirktos žemės 39 ha su viršum ir 9,5 dešimtinės rėžinėje dalyje.

12Suinteresuoti asmenys P. K. ir A. B. , F. R. , D. J. Jukovec, L. K. , Z. K. su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti, nes pagrindinis dokumentas, kuris yra reikšmingas nuosavybės teisių atkūrimui, yra 1932-10-15 testamentas, kuriame aiškiai nurodyta, kad žemė įpėdiniams dalinama lygiomis dalimis. 1925 m. J. K. buvo sveikas ir galėjo žemę perrašyti S. K. , tačiau to nepadarė. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus žemė buvo perleidžiama tik tvirtinant dokumentus pas notarą, tokių dokumentų nėra, o naudojimasis žeme neįrodo žemės nuosavybės.

13Suinteresuotas asmuo B. B. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad visi pateikti teismui įrodymai patvirtina, jog S. K. iki nacionalizacijos valdė 2,2 ha rėžinės žemės.

14Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinę bylą Nr. 2-58-577/2006 dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. K. , J. sūnus, gim. 1896 m., miręs 1980-06-21, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Gudelių kaime (dabartinis Gudelių k., Zujūnų seniūnija) valdė 1,533 ha skirtinės (rėžinės) žemės, nutraukė, kitoje dalyje pareiškimą atmetė.

15Teismas nustatė, kad pareiškėja S. K. nuosavybės teisės iki nacionalizacijos valdytos žemės atsiradimo pagrindą nurodo paveldėjimą po S. K. tėvo J. K. mirties. Palikėjas J. K. testamente aiškiai nurodė, kad turi maždaug 42,5 dešimtinių ploto žemės, žemė susideda iš 9,5 dešimtinių skirtinės ir likusios pirktinės, žemė dalinama po lygiai žmonai ir vaikams iš pirmos ir antros santuokos. Teismas nurodė, kad 1932-10-15 testamentas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 “Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų “ patvirtintos tvarkos 12 str. reikalavimus. Kadangi pareiškėja Z. P. turi nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, būtent - nurodytąjį testamentą, pagal kurį nuosavybės teises atkuriančios institucijos pripažino S. K. pretendentei Z. P. teisę į 1,533 ha skirtinės žemės Gudelių k. rėžinėje dalyje, todėl bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl S. K. iki nacionalizacijos 1,533 ha valdytos nuosavybės teise žemės nutraukė.

16Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina tik S. K. atitinkamo žemės ploto naudojimą po nacionalizacijos, ir esant 1932 m. testamentui, kuris pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas yra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę, negali būti vertintini kaip papildomi įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turėtos žemės plotą iki nacionalizacijos rėžinėje kaimo dalyje.

17Teismas taip pat nurodė, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, tose vietovėse, kur buvo rėžių sistema, nuosavybės teisės atkuriamos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, todėl sprendė, kad pareiškėjos pateikti savininko S. K. planai neturi įtakos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui dėl nuosavybės teise valdytos žemės rėžinėje kaimo dalyje ir teismas jais nesivadovavo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja dėl likusios dalies S. K. nuosavybės teise valdytos kaimo rėžinėje dalyje žemės, esančios Gudelių k., Vilniaus rajone, neįrodė, todėl pareiškėjos Z. P. pareiškimą šioje dalyje atmetė.

18Pareiškėja Z. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-11-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškimą patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, nesilaikydamas 1964 m. CPK 65 str. taisyklių, netinkamai vertino įrodymus, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neteisingai išaiškino J. K. 1932 m. testamento turinį, be pagrindo neatsižvelgė ir netaikė iki karo Vilniaus krašte galiojusio civilinių įstatymų sąvado X tomo 1261 str., kuriame nurodyta, jog palikimo priėmimu buvo laikomas ir turto turėjimas ir naudojimas savo asmens pelnui.

19Teismo išvada, jog iš testamento turinio matyti, kad palikėjas J. K. aiškiai nurodė, jog turi maždaug 42,50 dešimtinių ploto žemės, žemės susideda iš 9,50 dešimtinių skirtinės ir likusios pirktinės, žemė dalinama po lygiai žmonai ir vaikams iš pirmosios ir antrosios santuokų, neatitinka aritmetinio veiksmo rezultato, kadangi neaišku, kam atiteko 4,52 dešimtinių žemė pagal 1932 m. testamentą. Teismas neatsižvelgė, kad sūnums iš pirmos santuokos testatorius išskyrė konkrečius sklypus. Be to, teismas rėmėsi ne visai tiksliu testamento vertimu, esančiu t. 1, b. l. 1, nes vėliau teismo nurodymu į bylą buvo pateiktas viso Vilniaus apygardos teismo 1933-02-18 sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas testamentas, vertimą (2 t., b. l. 45-48), iš kurio matyti, kad testatorius vaikams iš pirmos santuokos skyrė ne lygią dalį su įpėdiniais iš antros palikėjo santuokos, o skyrė konkrečius sklypus, skirtinėmis žemėmis sūnūs iš pirmosios santuokos naudojasi taip, kaip naudojosi testatoriui esant gyvam.

20Teismas nepagrįstai nurodė, kad palikėjo patvarkymas 1932 m. testamente apie žemės naudojimą įtakos nuosavybės teisių įgijėjui pagal testamentą neturi, kadangi tokia teismo išvada prieštarauja testamento esmei, o būtent testamentu siekiama išspręsti nuosavybės teisės, o ne naudojimosi nuosavybe klausimus po testatoriaus mirties. Teismas neanalizavo, kas po J. K. mirties tapo skirtinių žemių, kuriomis naudojosi sūnūs iš pirmos santuokos, savininkais. Teismas, nurodydamas, kad S. K. nepaveldėjo žemės pagal testamentą, turėjo vertinti, ar jis tos žemės neįgijo pagal tuo metu galiojusį įstatymą, reglamentavusį palikimo priėmimą.

21Teismas nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė į tai, kad jie patvirtino tą aplinkybę, jog S. K. ne mažiau kaip 2,2 ha skirtinės žemės, paveldėtos iš tėvo, nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos. Teismas be pagrindo nesivadovavo 1948 m. žemės apskaitos žiniaraščio duomenimis, nes tokie duomenys, kurie buvo parengti įstaigų, veikusių Lietuvos TSRS 1945-1948 m., yra laikomi žemės valdymo nuosavybės teisės faktą patvirtinančiu papildomu dokumentu.

22Teismas pažeidė teisingumo ir asmenų lygybės principus bei nukrypo nuo vieningos teismų praktikos, o būtent, analogiškoje byloje teismas rėmėsi 1948 m. žemės apskaitos žiniaraščiu.

23Apeliacinis skundas atmestinas.

24Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą, nepažeidžiant procesinės teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

25Pirmosios instancijos teismas teisingai bylą dalyje – dėl 1,533 ha skirtinės (rėžinės) žemės nutraukė, o likusioje dalyje reikalavimą atmetė kaip neįrodytą, kad S. K. , Juzef sūnus, gim. 1896 m., miręs 1980-06-21, iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Gudelių kaime (dabar - Gudelių k., Zujūnų sen.) 0,667 ha ( viso 2,20 ha) skirtinės (rėžinės) žemės (t. 1, b. l. 5-6, t. 2, b. l. 70-71, t. 4, b. l. 41-42). Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pripažino pareiškėjos teisę į 1,533 ha žemės grąžinimą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, todėl dėl šios dalies žemės nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą nėra pagrindo, nes suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad tokį faktą įrodo esantys dokumentai, o būtent S. K. tėvo paliktas testamentas (Civilinio proceso kodekso 445 str.).

26Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad dėl kitos dalies pareiškimo pagrįstumo pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog S. K. turėjo nuosavybės teise daugiau žemės negu pripažino tretysis asmuo.

27Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai aiškino J. K. 1932-10-15 testamento turinį, neatsižvelgė į tai, kad byloje yra ir antras šio testamento vertimas, yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1932-10-15 testamentu rejestro Nr. 2104 J. K. jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro įvairi maždaug 42,5 dešimtinių ploto žemė, esanti Vilniaus – Trakų apskrities Riešės valsčiaus Gudelių kaime, o taip pat toje žemėje esantys statiniai, į žemės sudėtį įeina 9,5 dešimtinės skirtinės žemės, skiria taip, kad žmonai iš pirmos santuokos ir visiems 8 vaikams tenka kiekvienam po lygią dalį arba po 4,22 dešimtines, t. y. po 4,61 ha (t. 1, b. l. 18-22, t. 2, b. l. 45-50). Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš tokio testamento turinio galima padaryti išvadą, jog skirtinė žemė buvo palikta visiems nurodytiems asmenims po lygiai. Taigi atskirojo skundo argumentas, jog S. K. buvo palikta daugiau žemės negu kitiems testamente nurodytiems asmenims, yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Tai, kad byloje esančiuose skirtinguose testamento vertimuose yra ne vienodai išverstas žodelis „z tem, že“, nurodant „taip, kad“ bei „tik“ visiškai neturi reikšmės sprendžiant, kokią turėto įsigyto ir skirtinio nekilnojamojo turto dalį palikėjas skyrė vienam ar kitam savo vaikui, nes šioje testamento dalyje yra paaiškinama, kaip paliktu turtu turi būti naudojamasi, o ne skiriama nuosavybėn. Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog tą aplinkybę, kad sūnums iš pirmosios santuokos testatorius paskyrė daugiau žemės nei sutuoktinei ir vaikams iš antrosios santuokos, galima paaiškinti tuo, kad pastariesiems buvo palikta bendrąja nuosavybe valdyti visi pastatai kartu su gyvenamuoju namu bei gyvu ir negyvu inventoriumi, nes pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, kaip to reikalauja CPK 178 str.

28Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atlikus aritmetinius paskaičiavimus, neaišku, kam pagal 1932 m. testamentą atiteko 4,52 dešimtinės žemės, nes kiekvienam paveldėtojui skiriant po 4,22 dešimtines iš viso gavosi 37,98 dešimtinės, nors apskritai J. K. turėjo 42,50 dešimtinių žemės, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui buvo pateiktas testamentas, kuriame aiškiai nurodyta, kad visiems lygiomis dalimis paskirta po 4,22 dešimtines žemės, kas sudaro 4,61 ha žemės, ir tai, kam atiteko likusi žemės dalis, neturi jokios reikšmės, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad ši žemės dalis atiteko vienam ar kitam asmeniui. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad testatoriaus valia paliekant kiekvienam paveldėtojui po lygiai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto iš tikrųjų reiškė, kad vieniems vaikams atitenka daugiau, o kitiems – mažiau palikimo. Be to nepateikta įrodymų, kad realiai J. K. priėmė daugiau turto po tėvo mirties, negu nurodyta testamente.

29Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė ir netaikė ikikariniame Vilniaus krašte galiojusių įstatymų sąvado X tomo 1261 str. nuostatos, jog palikimo priėmimu buvo laikomas ir turto turėjimas ir naudojimas savo asmens pelnui. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog J. K. savo turėtą turtą, kurį sudarė 42,5 dešimtinių žemės, paliko testamente nurodytiems asmenims, todėl apeliantui nėra pagrindo vadovautis minėta įstatymo nuostata, nes pareiškėja S. K. nuosavybėn įgytą žemę kildina iš paveldėjimo santykių, o būtent iš aptarto testamento. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 1925 m. Riešės valsčiaus Gudelių kaimo piliečių sąrašas, kuriuo vadovaujasi pareiškėja, grįsdama juridinę reikšmę turintį faktą, tik patvirtina tą aplinkybę, jog S. K. naudojosi trimis dešimtinėmis žemės, tačiau neįrodo, kad nurodyto dydžio žemė buvo S. K. nuosavybėn, o tuo labiau – paveldėta iš tėvo, kaip nurodyta šiame sąraše, nes jo tėvas kaip jau aptarta mirė žymiai vėliau, t.y. 1932 metais. Nesant pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog naudotas žemės sklypas priklausė S. K. nuosavybės teise, teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti šio fakto. Dėl nurodyto kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog iš teismo sprendimo neaišku, ar teismas laikė nustatyta aplinkybę, jog J. K. 1925 m. suteikė savo sūnui Stefanui naudotis 3 dešimtinėmis žemės, ne teismas būtent ir pasisakė, kad minėtas dokumentas neįrodo S. K. nuosavybės į 3 dešimtines žemės.

30Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas turėjo vadovautis į bylą pateiktais dokumentais, išduotais po nacionalizacijos, kadangi šioje byloje yra siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kylantį iš paveldėjimo teisinių santykių, todėl nesant duomenų apie tai, kad 1932 m. surašytas testamentas, kuris pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas yra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę, yra nuginčytas ar pakeistas, nėra pagrindo jais vadovautis. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertindamas šiuos įrodymus kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad jie kitaip negu testamentas nepatvirtina valdytos žemės nuosavybės teisės iki nacionalizacijos. Kaip jau minėta, pati pareiškėja nurodo, kad S. K. žemę įgijo nuosavybės teise paveldėdamas iš tėvo, todėl minėti dokumentai (1948-1951) tokio įgijimo fakto nepatvirtina, o pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog S. K. žemės plotus padidino po palikimo priėmimo kitais būdais ją įgydamas iki nacionalizacijos.

31Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo remtasi liudytojų parodymais, patvirtinančiais S. K. naudojimosi žeme faktą, yra nepagrįsti.

32Kolegija taip pat nurodo, kad 2007-02-27 bei 2007-02-28 pateikti prašymai negali būti priimti, todėl grąžinami juos padavusiems asmenims, kadangi CPK 324 str. 1 d. numato, jog teismo posėdžio metu yra pateikiami atvykusių asmenų prašymai ir pareiškimai ir jie išsprendžiami nutartimi, o šiuo atveju teismo posėdis įvyko 2007-02-20, t.y. prašymai pateikti baigus nagrinėti bylą iš esmės.

33Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.), nenustatė nei Civilinio proceso kodekso 329, nei 330 str. numatytų pagrindų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti, o apelianto apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

Nutarė

35Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Egidijaus Žirono,... 4. sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,... 5. dalyvaujant pareiškėjai Z. P. ir jos atstovui adv. R. Lideikai,... 6. suinteresuotiems asmenims A. B. , D. J. J. , B. B. , P. K. atstovui adv. M.... 7. vertėjai Tatjanai Gavrilovai,... 8. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 10. Pareiškėja Z. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė... 11. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus... 12. Suinteresuoti asmenys P. K. ir A. B. , F. R. , D. J. Jukovec, L. K. , Z. K. su... 13. Suinteresuotas asmuo B. B. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad visi pateikti... 14. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimu civilinę... 15. Teismas nustatė, kad pareiškėja S. K. nuosavybės teisės iki... 16. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina tik S. K. atitinkamo... 17. Teismas taip pat nurodė, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius... 18. Pareiškėja Z. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo... 19. Teismo išvada, jog iš testamento turinio matyti, kad palikėjas J. K.... 20. Teismas nepagrįstai nurodė, kad palikėjo patvarkymas 1932 m. testamente apie... 21. Teismas nevertino liudytojų parodymų, neatsižvelgė į tai, kad jie... 22. Teismas pažeidė teisingumo ir asmenų lygybės principus bei nukrypo nuo... 23. Apeliacinis skundas atmestinas.... 24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo... 25. Pirmosios instancijos teismas teisingai bylą dalyje – dėl 1,533 ha... 26. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, kad dėl... 27. Apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai aiškino J. K. 1932-10-15... 28. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog atlikus... 29. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas be pagrindo... 30. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas turėjo... 31. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus visapusiškai, išsamiai ir... 32. Kolegija taip pat nurodo, kad 2007-02-27 bei 2007-02-28 pateikti prašymai... 33. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 35. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti...