Byla 1A-77-557-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Rasos Valentinienės ir Daliaus Jocio,

2sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

3dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,

4nuteistajam R. M. ir jo gynėjai Galinai Korabliovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. už automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), vagystę laisvės atėmimu 3 metams, už automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) vagystę laisvės atėmimu 3 metams, už automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), vagystę laisvės atėmimu 3 metams, už automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. ( - ), vagystę laisvės atėmimu 3 metams. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nustatyta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. nustatyta tvarka šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta 9 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 11 metų. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityta pagal 2007 m. sausio 26 d. nuosprendį atlikta bausmė.

5Nuosprendžiu patenkinti nukentėjusiųjų R. S., R. G., V. L., L. G., V. L. civiliniai ieškiniai ir iš nuteistojo R. M. priteista 8000 Lt R. S., 640 Lt R. G., 12950 Lt V. L., 400 eurų (1380 Lt) L. G., 3000 Lt V. L., paliekant teisę R. G., V. L. , R. S., V. L. ir L. G. pareikšti A. B. ieškinį dėl įvardintų sumų priteisimo civilinio proceso tvarka.

6Nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (5 veikos), BK 22 str. 1 d. ir 189 str. 1 d. (1 veika), taip pat jam nutrauktas baudžiamasis procesas pagal BK 189 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

7Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Nustatė

8R. M. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą:

92000 m. birželio mėn. pabaigoje - liepos mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, organizavo 6000 Lt vertės automobilio „Nissan Blue Bird“, valst. Nr. ( - ), priklausančio I. K., pagrobimą – suplanavo šio automobilio vagystę, įtraukė į šio nusikaltimo padarymą V. V., kurio atžvilgiu byla nutraukta, nepriklausantį šiai organizuotai grupei, kuris 2000 m. birželio mėn. pasiūlė V. A., kurio atžvilgiu byla nutraukta, kartu pavogti automobilį ir šį įtraukė į šio nusikaltimo darymą bei 2000 m. liepos 9 d., tikslus laikas nenustatytas, pakvietė šį susitikti su A. J. ir R. M. prie „Statoil“ degalinės, esančios Klaipėdoje, Taikos pr., aptarti automobilio vagystės detales, kur R. M. ir A. J., dalyvaudami organizuotoje grupėje, paprašė V. A. pagrobti minėtą automobilį, nurodė šio automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. ( - ), buvimo vietą, įdavė prietaisą, skirtą automobilių spynelėms išlaužti. V. A., vykdydamas R. M. ir A. J. prašymą, nepriklausydamas šiai organizuotai grupei, 2000 m. liepos 9 d. apie 17 val. iš Bandužių g. 5 namo, Klaipėdoje, kiemo pagrobė paminėtą automobilį.

10R. M. nuteistas ir už tai, kad jis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su A. J., kurio atžvilgiu byla nutraukta, pagrobė svetimą turtą:

111) 2001 m. spalio 29 d. apie 00 val. 30 min. suorganizavo automobilio pagrobimą bei iš Bandužių g. 19 namo, Klaipėdoje kiemo, pagrobė 10800 Lt vertės automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), su jame buvusiais įvairiais daiktais, priklausančiais V. L., t.y. A. J. prietaisu, skirtu automobilių spynelėms išlaužti, išlaužęs ir tokiu būdu atidaręs priekinių kairės pusės durelių bei užvedimo spyneles, R. M. saugant aplinką, kad A. J. įvykio vietoje neužkluptų bei nesulaikytų policija, turėtais metaliniais įrankiais sujungė automobilio užvedimo laidus ir užvedus automobilį, R. M. ir A. J. jį pagrobė,

122) 2001 m. lapkričio 26 d. apie 22-23 val. suorganizavo automobilio pagrobimą bei iš Taikos pr. 48 namo, Klaipėdoje, nesaugomos aikštelės slaptosios vagystės būdu pagrobė 8000 Lt vertės automobilį „ Mercedes Benz 100 D“, valst. Nr. ( - ) priklausantį R. S., su jame buvusiais įvairiais daiktais, priklausančiais R. G., t. y. R. M. saugant aplinką, kad A. J. įvykio vietoje neužkluptų bei nesulaikytų policija, A. J. su savimi turėtu prietaisu, skirtu automobilių spynelėms išlaužti, išlaužė ir tokiu būdu atidarė priekinių kairės pusės durelių bei užvedimo spyneles, turėtais metaliniais įrankiais sujungė automobilio užvedimo laidus ir užvedė automobilį, tokiu būdu R. M. ir A. J. automobilį pagrobė,

133) 2002 m. kovo 31 d. laikotarpiu nuo 2 val. iki 8 val. suorganizavo automobilio pagrobimą bei iš Lūžų g. 1 namo, Klaipėdoje, kiemo slaptosios vagystės būdu pagrobė 8000 Lt vertės automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), priklausantį L. G., su jame buvusiu 3000 Lt vertės dviračiu „Shimano“, priklausančiu A. L., t. y. R. M. saugant aplinką, kad A. J. įvykio vietoje neužkluptų bei nesulaikytų policija, A. J. su savimi turėtu prietaisu, skirtu automobilių spynelėms išlaužti, išlaužė priekinių kairės pusės durelių bei užvedimo spyneles, turėtais metaliniais įrankiais sujungė automobilio užvedimo laidus ir užvedus automobilį, tokiu būdu R. M. su A. J. jį pagrobė.

14Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kadangi jis nedalyvavo jam inkriminuotuose nusikaltimuose. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, pažeidžiant BPK nuostatas bei kaltinamojo teises.

15Šioje byloje aiškiai suvaržytos teisės į gynybą, vilkintas ikiteisminis tyrimas, prasidėjęs nuo 2002 metų, ir teisminis procesas, prasidėjęs nuo 2008 metų. Teisminio tyrimo metu pažeistas proporcingumo principas (BPK 11 str.), pažeistos jo, kaip nuteistojo, teisės, perkeliant ir laikant jį tardymo izoliatoriuje, taip neleidžiant išvažiuoti į pataisos namus ir gydytis sveikatą. Byla ištirta ir nuosprendis joje priimtas šališkai.

16Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 str. įtvirtinta kiekvieno asmens teisę į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, BPK taip pat neatsitiktinai pirmiausia yra įtvirtini žmogaus teisių ir laisvių gynimo bei greito proceso principai. Šie principai suteikia garantijas, kad baudžiamasis procesas vyks nešališkai, asmuo nepatirs nepagrįstų suvaržymų ir turės galimybę gintis nuo jam reiškiamą kaltinimų. Tai reiškia, kad baudžiamasis procesas nuo pat jo pradžios iki pabaigos turi vykti laikantis žmogaus teisių apsaugos reikalavimų. Greito proceso reikalavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus bei teismą visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, tačiau ne žmogaus teisių suvaržymo sąskaita. Išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas privalo pareigūnai, tačiau baudžiamasis procesas turi vykti taip, kad kiti proceso dalyviai turėtų galimybę aktyviai dalyvauti tame procese bei prisidėti prie tiesos jame nustatymo (BPK 1 ir 2 str.). Ši baudžiamoji byla išskirta iš bylos Nr. 30-1-2635 (pastaroji nutraukta 2008 m. lapkričio 6 d.), įpareigojus prokurorą V. Gulenkovą užbaigti tyrimą. Pradėjus bylą buvo 13 įtariamųjų, dabar liko 2, pagrindiniai liudytojai, kurių statusas iš įtariamųjų pakeistas prokuroro nutarimu, yra pasislėpę. Ilgo tyrimo metu panaudoti apgalvoti žmogaus teisių suvaržymai kaip atsakomieji veiksmai į jo naudojimąsi teisėtomis gynybos priemonėmis. Visi nusikalstamas veikas įvykdę asmenys, jiems prisipažinus, yra virtę liudytojais.

17Ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 10 str. 2 d. ir 3 d., Konstitucijos 31 str. 6 d. ir EŽTK 6 str. įtvirtinta teisė į gynybą:

181) V. A. ir S. K. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausoje gynyba nedalyvavo, todėl nei jis, nei jo gynėjas negalėjo liudytojams užduoti klausimų ir taip gintis (BPK 184 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., prokuroro prašymu perskaitė teismo posėdyje visus V. A. ir S. K. parodymus ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, taip iš esmės pažeisdamas BPK nuostatas. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai įrodomosios galios teisme neturi (BPK 276 str, 301 str.). Pagal BPK 276 str. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar pirmiau teisme, gali būti perskaitomi teisiamajame posėdyje to straipsnio 1 d. nurodytais atvejais, šiuo atveju, numatytais BPK 37 str. 1 d. 1 p. Tačiau S. K. buvo paleistas Vokietijos pareigūnų iš sulaikymo tuo pačiu metu, kai teisiamajame posėdyje sprendėsi jo (S. K.) suradimo ir pristatymo į teismą apklausai klausimas, o tiksliau jam tuo metu buvo leista pasislėpti antrą kartą. Prokuroras nesiėmė jokių veiksmų S. K. sulaikyti, abejingai elgėsi dėl jo atgabenimo į teismo posėdį. Be to, S. K. yra įtariamas kitų nusikaltimų padarymu, todėl prokuroras bet kokiu atveju turėjo jį sulaikyti. Taip pat nėra nustatyta ir V. A. buvimo vieta bei jo neatvykimo priežastys. Taip pat pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais galima remtis tik tuo atveju, jei jis yra apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kaltinamasis turėjo galimybę dalyvauti tokioje apklausoje. Tiek Europos žmogaus teisių teismas, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarime yra nurodę, kad nuosprendis negali būti paremtas parodymais liudytojų, jeigu kaltinamajam proceso metu bent vieną kartą nebuvo sudaryta galimybė tokiam liudytojui užduoti klausimus (BPK 44 str. 7 d.);

192) prokuroras ikiteisminio tyrimo metu atmetė jo prašymą suvesti jį į akistatą su S. K. ir V. A., taip neužtikrindamas galimybės įstatymo numatytomis priemonėmis gintis nuo įtarimų, t. y. jam bei jo gynėjui užduoti klausimus minėtiems asmenims ir dalyvauti įrodymų tyrime;

203) teismas taip pat neužtikrino jo teisės teisiamaje posėdyje užduoti klausimus S. K. ir V. A. (BPK 22 str., 275 str., EŽTK 6 str. 3 d.);

214) teisminio tyrimo metu taip pat iki galo nebuvo išnaudota galimybė gynybos šaliai pasinaudoti teisėmis į gynybą apklausiant S. K., kai buvo nustatyta jo buvimo vieta, pagal sudarytų klausimų sąrašą per 14 mėnesių. Be to, jo klausimų sąrašas (t. 11, b. l. 108) neatitinka jo išsiųstų klausimų sąrašo (t. 11, b. l. 120-122) – neįtraukti pirmieji 9 punktai ir dėl to nėra priimta jokia teismo nutartis, nors per teismo posėdį 2009 m. sausio 15 d. buvo priimti visi be išimties surašyti klausimai, patikrinus ir teisėjai, ir prokurorui;

225) gynybai nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga (prašyta ir žodžiu, ir raštu), motyvuojant tuo, kad jis gali priderinti savo parodymus prie kitų proceso dalyvių duodamų parodymų, ir tai sutrukdytų nešališkai ir išsamiai nustatyti tiesą šiame ikiteisminiame tyrime (V. Gulenkovo 2008 m. gegužės 8 d. nutarimas). Taigi jo prašymai buvo atmesti, tuo pačiu metu kitiems proceso dalyviams S. K. ir V. A. buvo leidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. su A. J. parodymais, tam, kad būtų suderinti jų duodami parodymai. Susipažinti jiems buvo leidžiama daug kartų, iškart po to, kai kildavo nesutapimų tarp A. J. ir kitų proceso dalyvių duodamų parodymų. Tai nurodyta įtariamojo S. K. 2007 m. gegužės 16 d. apklausos protokole: vyr. tyrėjas D. Matulaitis leidžia susipažinti su A. J. 2006 m. kovo 1 d., kovo 3 d., kovo 7 d. ir kovo 14 d. apklausų protokolais (t. 8, b. l. 9-10). Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu V. A. ir S. K. duodami parodymai buvo priderinami prie A. J. duotų parodymų, t. y. ne užduodamais klausimais išsiaiškinami nesutapimai, o leidžiama susipažinti perskaitant kito proceso dalyvio duotus parodymus. Tai parodo šališką tyrimą, kai gynybai nieko neleidžiama, o kaltintojas naudojasi privilegijomis įtarimams patvirtinti, o teismas į tai nereaguodamas ir pats neužtikrindamas teisės į gynybą įrodymų tyrime, priima apkaltinamąjį nuosprendį, vertindamas įrodymus kaip teisėtai gautus;

236) aukščiau aptartu būdu gautus V. A. ir S. K. parodymus patikrinti nebuvo galimybės, o įrodymu negali būti laikomi duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu negali būti patikrintas, kurių informacijos šaltinis nėra žinomas arba yra žinomas, tačiau patikrinti to šaltinio patikimumą teisme nėra jokios galimybės (BPK 20 str. 4 d.).

24Dėl anksčiau išvardintų priežasčių yra pažeistas rungimosi principas įrodymų tyrime bei jų vertinime (BPK 7 str.). Kaltintojas savo teises išnaudojo visa apimtimi, o gynybos teisės pagrindai buvo suvaržyti ir pažeisti. Tai parodo šališką teisminį tyrimą, įvertinimą ir priimtą nuosprendį. Tuo tarpu teisingumo vykdymas baudžiamojoje byloje reiškia, kad tik teismas, nagrinėjęs bylą ir nešališkai ištyręs visas bylos aplinkybes, gali priimti galutinį sprendimą procese, o ne prokuroras.

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos D. Valošinaitės įtariamojo V. A. 2007 m. kovo 30 d. apklausos protokolo tikrumas kelia didelių abejonių (t. 7, b. l. 16-17), o būtent, išaiškinamos teisės K. B. ir minimas gynėjas A. Jonušas. Pagal BPK protokolas turėjo būti garsiai perskaitomas, jį patikrino teisėja, prokuroras, advokatas ir įtariamasis pasirašytinai ir nė vienas nepastebėjo klaidos. Jis nėra nė karto matęs V. A. ir neaišku, ar ši apklausa išvis buvo atlikta įstatymo numatyta tvarka. Be to, daugelyje nutarčių (t. 10, b. l. 105, 184; t. 11, b. l. 89; t. 12, b. l. 16) yra įrašyti klaidingi duomenys (BK straipsniai, kaltinamųjų ir advokatų pavardės). Dėl tokių pažeidimų yra prarandama tokio dokumento vertinimo galia.

26Vienintelis A. J. atpažįsta V. A. ir tai ne iš karto (t. 6, b. l. 129-132) ir tik iš nuotraukų (t. 6, b. l. 134-138). Tai kelia didelių abejonių, ar nebuvo iš anksto jam žinomas reikalingos nuotraukos numeris, todėl toks atpažinimas negali būti išskirtinai vertinamas, lyginant su kitais bylos duomenimis. V. A. nurodė, kad A. J. pavardė jam nieko nesako (t. 7, b. l. 17), bet nuolatos savo parodymuose mini R. M. ir V. V., tačiau jų atpažinimas iš nuotraukų ar gyvai nebuvo atliekamas. Tokiu būdu V. A. galėtų palyginti ir nustatyti, ar tai tie patys subjektai, apie kuriuos duoda parodymus (BPK 191 str.).

27Apibendrinant galima teigti, kad S. K. ir V. A. yra nepatogūs ir nereikalingi teisminiame procese, nes:

281) prokuroras ir kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu reguliariai ir daug kartų apklausė S. K. ir V. A., lengvai juos surasdami su šaukimais;

292) abu pasislėpė prieš prasidedant teisminiam procesui;

303) abiejų statusas iš įtariamųjų prokuroro nutarimu pasikeičia į liudytojo, kai jie duoda reikalingus parodymus;

314) neužtikrinamos gynybos teisės įrodymų rinkime ir tyrime;

325) jam neleidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kol nebuvo surašytas kaltinamasis aktas ir spėję pasislėpti S. K. ir V. A., tačiau jiems leidžiama skaityti kitų proceso dalyvių parodymus bet kuriuo metu;

336) prokuroras pateikė prašymą teismui pagarsinti pasislėpusių asmenų parodymus, kad jie būtų vertinami kaip nenuginčijami;

347) prokuroras ir teismas neišnaudojo visų galimybių surasti ir pristatyti į teismą S. K. ir V. A.;

358) prokuroras leido antrą kartą S. K. pasilėpti po jo suradimo, nors Vokietijos pareigūnai įspėjo, kad pastarasis gali pasislėpti (t. 11, b. l. 52);

369) per 14 mėnesių nebuvo panaudoti S. K. apklausti sudaryti klausimų sąrašai, todėl neaišku, kokiu tikslu prokuroras sudarinėjo tokius sąrašus, be to, iš jo pateikto klausimų sąrašo savavališkai be teismo nutarties buvo pašalinti pirmieji 9 punktai;

3710)

38V. A. nebuvo daryti A. J., R. M. ir V. V. atpažinimai.

39Be to, teisėja Z. Romanovaitė 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi neribotam laikui, nesant tam teisinio pagrindo, perkeldama jį iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, pažeidė BPK 11 str. nuostatas, suvaržė jo teises ir sutrikdė jo sveikatą, nes dėl tokių teisėjos veiksmų jis, sirgdamas labai sunkia liga – reaktyviniu infekciniu alerginiu poliartritu, buvo laikomas tardymo izoliatoriuje 7 mėnesius kamerinio tipo patalpoje, kuri nepritaikyta gyvenimui su tokia liga, taip jam tardymo izoliatoriuje negalėjo suteikti pilnaverčio gydymo, nebuvo skiriami gydytojo išrašyti vaistai.

40Teismas vilkino procesą, net 5 kartus jo nepristatydamas į teismo posėdžius spalio ir gruodžio mėnesiais. Be to, jam nedalyvaujant atliko procesinius veiksmus, taip pat ir susijusius su jo prašymais (nutraukė S. K. bei V. A. paieškas, bandymą apklausti pagal klausimų sąrašą). Apkaltinamąjį nuosprendį teismas skelbė iš kelių kartų, nes vis atsirasdavo techninės kliūtys.

41Teismas klaidingai vertino A. Š. parodymus dėl automobilio „Nissan Bluebird“ vagystės, kad galimai jis su kitu pareigūnu V. Š. matė pastarąjį automobilį Kaštonų g. garažų masyve viename iš garažų. A. Š. nenurodė, tikslaus garažo numerio, kuriame galėjo matyti šį automobilį, tačiau tikrino pagal operatyvinę informaciją. Taigi jei jis būtų matęs, tai tikrai būtų sulaikęs įtariamuosius nusikaltimo vietoje, nes tai jo darbas ir pareiga. Todėl A. Š. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

42Be to, nepagrįsta teismo išvada, jog jis priklauso organizuotai grupei. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, galinčių tai patvirtinti. Nė vienas iš proceso dalyvių nenurodė, kad jie priklausė organizuotai grupei (tai vienas iš įstatymo reikalavimų), taip pat nė vienas nenurodė, kad sudarinėjo išankstinį nusikalstamos veikos parengimo planą, pats A. J. teismo posėdyje parodė, kad nebuvo iš anksto planavęs pavogti minimus automobilius. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių A. J. nurodytas aplinkybes apie nusikaltimo įrankius, automobilių slėpimą, realizavimą, nurodymų davimą. Taigi A. J. vienas save priskiria organizuotai grupei ir savo melagingais parodymais įtraukia kitus asmenis į savo nusikalstamą veiką tam, kad jam būtų pritaikytos BK 391 str. nuostatos.

43Iš bylos šalintini ir S. K. bei V. A. parodymai kaip neatitinkantys įrodymams keliamų reikalavimų (BPK 20 str. 4 d.). Taip pat atmestini nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai.

44Be to, teismas netiksliai įvertino Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendį, nurodydamas, kad jis nuteistas už apysunkius nusikaltimus. Minėtu nuosprendžiu jis yra nuteistas už sunkius nusikaltimus pagal BK 181 str. 3 d. ir BK 260 str. 1 d., o dar ankstesniu nusprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. ir 181 str. 2 d. paskirtos bausmės pridėtos prie 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės. Taigi apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes, turėjo įvertinti BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. nuostatas, pagal kurias bausmės apimamos, atsižvelgiant į materialųjį ir formalųjį kriterijus (lyginant sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 3 d., ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.).

45Be to, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam M. S. 2000 Lt turtinę žalą, priteistą Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu iš 3 asmenų (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad didžiąją dalį žalos jis atlygino nepasibaigus bausmės atlikimo terminui.

46Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

47Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

48Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje nurodytu pagrindu, teisiamajame posėdyje apklausiamas pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles ir šiuo atveju BPK 80 str. 1 p. nustatyti reikalavimai nėra pažeidžiami, nes tokio asmens veika teisiškai jau yra įvertinta (kasacinė byla 2K-545/2006). A. J. teisiamajame posėdyje yra apklaustas pagal BPK 80 str. taisykles, nuteistasis R. M. ir jo gynėjas jam galėjo užduoti klausimus, t. y. turėjo visas galimybes įgyvendinti BPK 44 str. 7 d. numatytą teisę apklausti liudytoją. Be to, teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai jau turint liudytojo statusą. Tuo būdu kolegijai nekyla abejonių, kad A. J. parodymai gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka ir patikrinti įstatymo nustatytais proceso veiksmais, t. y. visiškai atitinka BPK 20 str. 4 d. nustatytą įrodymų leistinumo sąlygą ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais grindė savo išvadas.

49Kita vertus, nuteistasis R. M. kelia abejones dėl A. J. parodymų patikimumo tuo aspektu, neva A. J. pats save priskiria organizuotai grupei ir savo melagingais parodymais įtraukia kitus asmenis į savo nusikalstamą veiką tam, kad jam būtų pritaikytos BK 391 str. nuostatos. Nors, kaip jau minėta, BPK nenumato atskirų reikalavimų apklausiant asmenį kaip liudytoją, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 391 str. nustatytais pagrindais, ir tokio asmens parodymai vertinami remiantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tačiau vėlgi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ta aplinkybė, jog asmuo prisipažino dalyvavęs nusikalstamoje veikloje ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas reikalauja, kad teismas atsargiau vertintų parodymus apie atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, skirtų didesnį dėmesį įvertindamas tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, t. y. šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga (kasacinės bylos Nr. 2K-483/2010, 2K-340/2006). Esant išdėstytam, kolegija pažymi, kad vėliau aptardama R. M. kaltės klausimą atskiruose automobilių vagysčių epizoduose remsis tik tais A. J. parodymais, kuriuos patvirtins kita bylos medžiaga.

50Kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisiamajame posėdyje perskaitytais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų V. A. ir S. K. parodymais, iš esmės pažeidė BPK nuostatas. BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes, byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kaip liudytojai gali būti apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikę pareigūnai (BPK 276 str. 1, 4 d.), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. BPK 20 str. 1–5 d. nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pats įstatymų leidėjas nustatė skirtingą reikšmę kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme (BPK 276 str. 1 d.), ir šių asmenų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui (BPK 276 str. 4 d.). Tai reiškia, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi tik įstatyme numatytais atvejais, be to, tie parodymai gali būti pripažinti įrodymais tik tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės bylos Nr. 2K-285/2010, 2K-179/2010, 2K-165/2009, 2K-52/2009, 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008).

51Pagal BPK 276 str. 1 d. kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi esant įstatyme nurodytiems atvejams. Vienas iš tų atvejų yra, jei kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių (BPK 276 str. 1 d. 1 p.). Pagal BPK 37 str. 1 d. 7 p. svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi yra laikoma šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas, o pagal šio straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, neatvykimo priežastis.

52Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojui V. A. buvo išsiųstas teismo šaukimas atvykti į teisiamąjį posėdį 2008 m. lapkričio 13 d., kuris įteiktas jo mamai D. B. (t. 10, b. l. 171), į teisiamąjį posėdį jis neatvyko. 2008 m. lapkričio 13 d. teisiamojo posėdžio metu teisėja priėmė nutartį pavesti Klaipėdos raj. PK atvesdinti V. A. į 2008 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį (t. 10, b. l. 183) bei įpareigojo byloje dalyvaujantį prokurorą pateikti duomenis apie S. K. (t. 10, b. l. 181). Vykdydamas šį įpareigojimą, prokuroras 2008 m. lapkričio 26 d. nurodė Klaipėdos apskrities VPK nustatyti S. K. bei V. A. buvimo vietas ir įteikti jiems šaukimus į 2008 m. gruodžio 12 d. posėdį (t. 11, b. l. 43), tačiau šis nurodymas įvykdytas nebuvo – V. A. asmeniškai nebuvo rastas, šaukimas įteiktas jo mama D. B., o S. K. šaukimas neįteiktas, nes šiam asmeniui paskelbta paieška, buvimo vieta nežinoma (t. 11, b. l. 44). 2008 m. gruodžio 12 d. teisėja priėmė nutartį pavesti Klaipėdos raj. PK atvesdinti V. A. į 2008 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį (t. 11, b. l. 55), tačiau nutartis nebuvo įvykdyta, nes V. A. nebuvo rastas (t. 11, b. l. 77). 2008 m. gruodžio 16 d. teisėja priėmė nutartį pavesti Klaipėdos raj. PK atvesdinti V. A. į 2009 m. sausio 15 d. teismo posėdį (t. 11, b. l. 88), tačiau nutartis nebuvo įvykdyta, nes, pasak jo mamos, V. A. nurodytu adresu negyvena, kur gyvena nežino (t. 11, b. l. 117). 2008 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos apskrities VPK raštu informavo Klaipėdos apygardos prokuratūrą, jog gautas pranešimas, kad S. K. su broliu yra sulaikyti Vokietijoje (t. 11, b. l. 47). Byloje dalyvaujantis prokuroras nedelsiant paprašė Klaipėdos apskrities VPK surinkti visą reikšmingą informaciją tam, kad teismas galėtų spręsti, ar kreiptis į Vokietijos teisėsaugos institucijas dėl S. K. perdavimo Lietuvai apklausti jį nagrinėjamojoje byloje (t. 11, b. l. 48). Reikalinga informacija prokurorui buvo pateikta 2008 m. gruodžio 8 d. (t. 11, b. l. 49-52). 2008 m. gruodžio 16 d. posėdžio metu teisėja nusprendė ekonomiškumo sumetimais S. K. apklausą vykdyti Vokietijoje, prijungė prie bylos prokuroro pateiktus klausimus S. K. ir įpareigojo kaltinamojo A. B. gynėją suformuluoti klausimus S. K. raštu ir juos pateikti kitame posėdyje (t. 11, b. l. 87). 2009 m. sausio 15 d., kai savo klausimus S. K. pateikė R. M. ir K. B. (A. B. atsisakė pateikti klausimus), teisėja priėmė nutartį kreiptis į Vokietijos kompetentingas institucijas dėl teisinės pagalbos suteikimo apklausiant S. K., šiuo metu esantį Duisburg-Hamborn įkalinimo įstaigoje (t. 11, b. l. 115), o prašymą su suformuluotais klausimais į Vokietiją išsiuntė 2009 m. sausio 30 d. raštu (t. 11, b. l. 120-122). 2009 m. balandžio 27 d. teismas gavo atsakymą iš Duisburg prokuratūros, jog teisinės pagalbos prašymas neįvykdytas, kadangi liudytojo S. K. nebuvo galima apklausti, nes jis neseniai paleistas iš arešto, o pastarasis išleidžiamas nurodė, kad neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (t. 11, b. l. 142). Nors apylinkės teismas į teisinės pagalbos prašymą neįtraukė R. M. S. K. pateiktų 9 klausimų (tai pažymėta apeliaciniame skunde), tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas nebuvo įvykdytas, laikyti šią aplinkybę esmingai apribojusia R. M. teisę į gynybą nėra pagrindo. 2009 m. rugsėjo 15 d. teisiamajame posėdyje teisėja perskaitė liudytojų V. A. ir S. K. ikiteisminio tyrimo metu tiek pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad apylinkės teismas ėmėsi visų priemonių, kad V. A. būtų iškviestas ir apklaustas teisiamajame posėdyje, o S. K. surastas ir po to apklaustas Vokietijoje pagal prokuroro ir kaltinamųjų pateiktus klausimus, tokiu būdu užtikrinant visapusišką R. M. teisę į gynybą, tačiau V. A. nebuvo surastas, o S. K. neapklaustas Vokietijoje dėl objektyvių, nuo teismo nepriklausančių aplinkybių. Todėl spręstina, kad šie liudytojai teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Tuo būdu teismas turėjo pagrindą, numatytą BPK 276 str. 1 d. 1 p., balsu perskaityti liudytojų V. A. ir S. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Paminėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nuteistojo R. M. teisę apklausti liudytojus V. A. ir S. K., taip pat ėmėsi visų įmanomų priemonių priemonių surasti minėtus liudytojus. 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo paskelbta oficiali liudytojų V. A. ir S. K. paieška ir šios paieškos vykdymui bylos nagrinėjime buvo padaryta pakankamai ilga pertrauka. Nepaisant visų įmanomų priemonių, teisėsaugos institucijoms nepavyko nustatyti minėtų liudytojų buvimo vietos ir juos iškviesti į teismo posėdį.

53Pagal susiformavusią teismų praktiką ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai turi nepriekaištingą įrodomąją reikšmę, jeigu juos duodant įtariamajam buvo suteikta tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti jam klausimų (kasacinės bylos Nr. 2K-15/2009, 2K-431/2006, 2K-242/2005), todėl kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog liudytojų V. A. ir S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, negali būti pripažinti lemiamais įrodymais, kadangi nuteistasis R. M. nei vienoje proceso stadijoje neturėjo galimybės šiems liudytojams pateikti klausimų. Vienok, priešingai nei mano apeliantas, kolegija nemato kliūčių remtis šiais liudytojų V. A. ir S. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, lygiai taip pat kaip ir šių liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais ir teisme perskaitytais parodymais ta apimtimi, kuria jie patvirtina A. J. parodymus, kurie, kaip jau aptarta, laikytini įrodymais. Tuo būdu liudytojų V. A. ir S. K. parodymai šioje byloje nėra vieninteliai ir lemiami nuteistojo R. M. kaltę patvirtinantys įrodymai. Kaip išsamiai aptarta anksčiau, pagal teismų praktiką toks liudytojų V. A. ir S. K. parodymų vertinimas nelaikytinas BPK 10 str. 2 d. ir 3 d., Konstitucijos 31 str. 6 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtintos teisės į gynybą pažeidimu.

54Apelianto teiginys, jog šioje byloje buvo sąmoningai vilkintas ikiteisminis tyrimas, yra nepagrįstas. Kolegijai, įvertinus byloje esančią medžiagą, nekyla abejonių, jog esant itin dideliam skaičiui įtariamųjų bei daugybei nusikalstamų veikų epizodų, tiek pirminės, tiek R. M. atžvilgiu išskirtoje byloje ikiteisminio tyrimo laiką sąlygojo šios bylos sudėtingumas ir didelė apmtis. Todėl konstatuoti, jog buvo pažeista R. M. teisė į jo bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, nėra pamatuoto pagrindo.

55Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog S. K. ir V. A. daug kartų, iškart po to, kai kildavo nesutapimų tarp jų ir A. J. duodamų parodymų, buvo leidžiama susipažinti su A. J. parodymais tam, kad būtų suderinti jų duodami parodymai. Iš tiesų, apelianto minimame įtariamojo S. K. 2007 m. gegužės 16 d. apklausos protokole yra užfiksuota, jog S. K. paskelbti susipažinimui A. J. 2006 m. kovo 1 d., kovo 3 d., kovo 7 d. ir kovo 14 d. apklausų metu duoti parodymai, tačiau priešingai, nei teigia apeliantas, S. K. buvo paskelbti ne visi A. J. parodymai, o tik tie, kurie nesutapo su S. K. parodymais apie konkretaus automobilio „VW Transporter“ perdavimo vietą – A. J. parodė, kad minėtas automobilis buvo perduotas Klaipėdoje, Tauralaukyje netoli sankryžos su Palangos plentu, o S. K. parodė kitą perdavimo vietą prie „Statoil“ degalinės ties išvažiavimu iš Klaipėdos. Nepaisant to, atsakydamas į klausimą S. K. nepakeitė savo parodymų šioje dalyje, kas visiškai paneigia apelianto samprotavimus, jog S. K. buvo paskelbti aptarti A. J. parodymai tam, kad juos būtų galima suderinti. Kita vertus, šias aplinkybes sugretinus su prokuroro 2008 m. gegužės 8 d. nutarimo turiniu (šiame nutarime prokuroras pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą atmesti R. M. prašymą leisti jam susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 7, b. l. 107) akivaizdu, kad apelianto teiginys, jog tyrimas buvo šališkas, nes gynybai nieko neleidžiama, o kaltintojas naudojasi privilegijomis įtarimams patvirtinti, yra deklaratyvus.

56Nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog teisėja 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi neribotam laikui, nesant tam teisinio pagrindo, perkeldama jį iš pataisos namų į tardymo izoliatorių, pažeidė BPK 11 str. nuostatas, suvaržė jo teises ir sutrikdė jo sveikatą, nes dėl tokių teisėjos veiksmų jis, sirgdamas labai sunkia liga – reaktyviniu infekciniu alerginiu poliartritu, buvo laikomas tardymo izoliatoriuje 7 mėnesius kamerinio tipo patalpoje, kuri nepritaikyta gyvenimui su tokia liga, taip jam tardymo izoliatoriuje negalėjo suteikti pilnaverčio gydymo, nebuvo skiriami gydytojo išrašyti vaistai. Iš bylos matyti, kad nors R. M. ir buvo pagal minėtą 2009 m. gegužės 20 d. nutartį (t. 11, b. l. 162) perkeltas į tardymo izoliatorių, tačiau 2009 m. liepos 14 d. teisiamojo posėdžio metu R. M. nurodė, kad jis 2009 m. liepos 22 d. turi nuvykti į Santariškes pas jį gydantį gydytoją ir prašė jį išleisti, o teisėja tokį R. M. prašymą patenkino (t. 12, b. l. 28). Šiaulių tardymo izoliatorius 2009 m. liepos 24 d. informavo teismą, jog R. M. 2009 m. liepos 21 d. išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (t. 12, b. l. 42). Į 2009 m. liepos 30 d. teismo posėdį R. M. nebuvo pristatytas (t. 12, b. l. 46). Vėlesnėmis 2009 m. rugsėjo 8 d. (t. 12, b. l. 51), 2009 m. spalio 2 d. (t. 12, b. l. 141) ir 2009 m. gruodžio 2 d. (t. 13, b. l. 7) nutartimis R. M. iš pataisos namų į tardymo izoliatorių buvo perkeliamas tik laikinai iki 15 parų. Taigi apelianto nutodyta aplinkybė, jog jis pagal 2009 m. gegužės 20 d. nutartį nepagrįstai 7 mėnesius buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, neužtikinant jam tinkamo gydymo, neatitinka tikrovės.

57Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas vilkino procesą, net 5 kartus jo nepristatydamas į teismo posėdžius 2009 m. spalio ir gruodžio mėnesiais. Iš bylos matyti, kad į 2009 m. spalio 13 d. posėdį R. M. nebuvo pristatytas dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kaltės, o į kitus nurodytu laikotarpiu vykusius posėdžius R. M. nebuvo etapuotas dėl to, kad šiuose posėdžiuose negalėjo dalyvauti (gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje) kitas kaltinamasis A. B.. Būtent dėl A. B. ligos 2009 m. spalio ir gruodžio mėnesių posėdžiuose teisminis bylos nagrinėjimas iš esmės nevyko. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, apylinkės teismas apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimą dėl techninių kliūčių atidėjo tik vieną kartą 2010 m. kovo 1 d., gi nuosprendis buvo paskelbtas sekančiame posėdyje 2010 m. kovo 4 d. (t. 13, b. l. 88, 91).

58Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo R. M. kaltė dėl 4 automobilių pagrobimo su jame buvusiais įvairiais daiktais dalyvaujant organizuotoje grupėje su A. J. visiškai įrodyta ir abejonių nekelia.

59Epizodas dėl automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. ( - ), pagrobimo

60Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilio „Nissan Bluebird”, valst. Nr. ( - ), vagystėje dalyvavo jis, R. M. ir V. A.. 2000 m. liepos mėn., Klaipėdos mieste jis susitiko su R. M.. Tuomet R. M. jo paprašė leisti jam pasinaudoti jo (A. J.) garažu, esančiu garažų masyve prie degalinės „Uotas“, Klaipėdos m. Jis tada paaiškino, kad trumpam laikui į garažą pastatys automobilį, o vėliau jį pervarys. Iš tokio R. M. pasakymo A. J. suprato, kad tas automobilis bus vogtas. Tuoj po to R. M. su kažkuo susiskambino ir sutarė neužilgo susitikti Klaipėdoje, prie dabar esančio „BIG“ prekybos centro esančioje degalinėje „Statoil“. Į šią vietą su jais susitikti atvažiavo V. A., kurį A. J. matė pirmą kartą. V. A. įsėdo į jų automobilį. Po to, jis, R. M. ir V. A. nuvažiavo prie A. J. garažo ir V. A. pasakė, kad šis čia turės atvaryti automobilį. Tada jis perdavė raktus nuo garažo R. M., o šis juos perdavė V. A.. Tuoj po to R. M. jį ir V. A. nuvežė į Bandužių g. 5 namo kiemą, ir važiuodamas per kiemą, parodė V. A. į šiame kieme stovintį raudonos spalvos „ Nissan Bluebird“ automobilį. A. J. suprato, kad šis automobilis bus vagiamas. Iš čia jie nuvažiavo prie 28-os vidurinės mokyklos, kur sustojo. Iš jų automobilio išlipo V. A. ir nuėjo link automobilio „ Nissan Bluebird“, o jie su R. M. stebėjo V. A.. Šis, priėjęs prie minėto automobilio, pro vairuotojo pusės dureles pateko į jo vidų ir jį užvedęs išvažiavo iš kiemo, o jie su R. M. važiavo V. A. iš paskos. Po to šį „Nissan Bluebird“ automobilį jie su R. M. pastatė A. J. garaže, o V. A. parvežė į aukščiau minėtą „Statoil“ degalinę. Vėliau jam R. M. sakė, kad bandė išsireikalauti pinigus už šio automobilio sugrąžinimą iš šio automobilio šeimininko, bet jam nesigavo, o vėliau šį automobilį kartu su V. V. sudegino.

61Šiuos A. J. parodymus, net ir smulkiausiose detalėse, iš esmės patvirtina liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šis liudytojas apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kaip įtariamasis, o vėliau apklausiamas prokuroro kaip liudytojas vienodai ir išsamiai parodė, kad 2000 m. vieno iš susitikimų su V. V. metu šis pasiūlė jam pavogti automobilį. Tada jis atsakė, kad reikėtų pagalvoti. 2000 metų vasarą, tikslaus laiko neatsimena, paskambinęs V. V. pakvietė susitikti Klaipėdoje, prie Taikos prospekto gale, esančios „Statoil“ degalinės. Atvykus prie degalinės, jis pamatė, kad, atrodo „VW Golf“ markės automobiliu atvažiavo R. M., o kito gerai neprisimena, ar tai V. V., ar kažkoks kitas vaikinas, kurio iki tol nepažinojo. Jiems pasiūlius pavogti automobilį, jis sutiko, nes truputį buvo išgėręs ir už tai jam pažadėjo sumokėti 500 dolerių. Tada R. M. ir kitas vaikinas jį savo automobiliu nuvežė ir parodė garažą, į kurį jis turėtų atvaryti pavogtą automobilį ir padavė nuo šio garažo raktą, jam padavė specialų įrankį, vadinamą „prokrūtą“, skirtą automobilių spynelėms laužyti. Po to jie nuvežė jį į Bandužių gatvės pradžią, Klaipėdoje, kur viename iš kiemų, jam parodė į stovintį raudonos spalvos automobilį „Nissan Bluebird“, kurį jis turi pavogti ir pasakė, kad šiame automobilyje nėra signalizacijos. Pavažiavus apie 100 metrų, jį išleido, o patys nuvažiavo. Tada jis sugrįžo prie minėto „Nissan Bluebird“, ir jų duotu jam specialiu įrankiu sulaužydamas atrakino vairuotojo durelių ir variklio užvedimo spyneles su turėta „prokrutke“, bei tokiu būdu užvedęs variklį, nuvažiavo į prieš tai jam parodytą garažą, kuriame pavogtą automobilį pastatė, užrakino garažą, netoliese sutartoje vietoje automobilyje „VW Golf“ jo laukusiam R. M. ir kitam vaikinui grąžino raktus. Jie jį pavežė ir išleido kažkokioj vietoj. Pinigus jie žadėjo jam perduoti už kelių dienų, tačiau jų taip ir negavo, nes jų daugiau nebesutiko. Be to, savo parodymus apie automobilio „Nissan Bluebird“ pagrobimo vietą V. A. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje.

62Negalima besąlygiškai sutikti su apelianto teiginiu, jog A. J. ne iš karto atpažino V. A.. Nors per 2005 m. liepos 25 d. apklausą A. J. parodė, kad V. A. atpažinti negalėtų, tačiau per papildomą apklausą 2005 m. spalio 12 d. pakankamai įtikinamai paaiškino, jog tai pasakęs dėl to, kad nenorėjęs, jog šis asmuo (V. A.) būtų nustatytas ir įtrauktas kaip kartu dalyvavęs vagystėje. Netikėti tokiu A. J. paaiškinimu, kolegija neturi pagrindo abejoti, juolab, kad byloje kitų duomenų (be A. J. parodymų) apie galimą V. A. dalyvavimą automobilio „Nissan Bluebird“ pagrobime tuo metu nebuvo. Kolegijos nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė, jog V. A. atpažinimui iš nuotraukų ar gyvai nebuvo pateikti nei A. J., nei R. M., nei V. V., taip pat nekelia abejonių V. A. parodymų patikimumu, nes tokie procesiniai veiksmai būtų pertekliniai, atsižvelgiant į tai, kad A. J. atpažino V. A., taip pat į V. A. parodymus, jog jį su R. M. supažindino V. V., jis prieš vagystę kelis kartus matė R. M., kai susitikdavo su V. V.. Be to, itin deklaratyvus apelianto teiginys, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos D. Valošinaitės įtariamojo V. A. 2007 m. kovo 30 d. apklausos protokolo tikrumas kelia didelių abejonių, nes šiame protokole išaiškinamos teisės K. B. ir minimas gynėjas A. Jonušas. Iš minėto protokolo turinio kolegijai nekyla abejonių, jog jame užfiksuoti būtent V. A. parodymai, o apelianto minėti trūkumai vertintini kaip akivaizdi techninė klaida. Beje, kitomis apeliaciniame skunde minimomis nutartimis, kuriose, pasak apelianto, įrašyti klaidingi duomenys (BK straipsniai, kaltinamųjų ir advokatų pavardės), buvo sprendžiami ne esminiai bylos, o į teismo posėdį atvykusių liudytojų išlaidų atlyginimo klausimai, todėl detaliau aptarinėti jų turinio kolegija nemato pagrindo.

63Kolegija negali sutikti ir su apelianto teiginiu, jog teismas klaidingai vertino liudytojo A. Š. parodymus dėl automobilio „Nissan Bluebird“ vagystės, kad galimai jis su kitu pareigūnu V. Š. matė pastarąjį automobilį Kaštonų g. garažų masyve viename iš garažų. Liudytojas A. Š., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodė, kad dirbo pagal baudžiamąją bylą, iškeltą dėl automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. ( - ). 2000 m. rugpjūčio mėn. buvo gauta operatyvinė informacija, kad šis automobilis gali būti Kaštonų g., Klaipėdos m., esančiame garažų masyve. Siekiant patikrinti šią informaciją, jis kartu su kitais policijos pareigūnais V. Š. ir V. Z. nuvyko į šį garažų masyvą, kur šiaurinėje garažų masyvo pusėje, paskutinėje metalinių garažų eilėje, viename iš užrakintų garažų, pamatė paminėtą automobilį. Po to kažkurį laiką šis garažas buvo stebimas, bet pasikeitus aplinkybėms, tą kartą sulaikyti įtariamų asmenų nepavyko. Pagal turimą operatyvinę informaciją buvo nustatyta, kad šiuo garažu galėjo naudotis R. M., kuris užsiiminėjo automobilių vagystėmis. 2003 m. birželio mėnesį Klaipėdoje buvo pavogtas 3-ios klasės „VW-GOLF“ automobilis. Pagal turimą informaciją minėtas automobilis buvo laikomas tame pačiame garaže, todėl 2003 m. liepos mėnesį surengus specialią policijos operaciją prie šio garažo buvo sulaikytas R. M., kuris iš šio garažo išsivarinėjo minėtą vogtą „VW-GOLF“ automobilį. Netikėti šio liudytojo policijos pareigūno parodymais kolegija neturi pagrindo, apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis nebuvo sulaikytas išvarant iš garažo automobilį „Nissan Bluebird“, šio liudytojo parodymų nesumenkina.

64Taigi nuteistojo R. M. kaltė dėl automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. ( - ), pagrobimo su jame buvusiais įvairiais daiktais dalyvaujant organizuotoje grupėje su A. J. ir įtraukiant V. A. apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos patvirtinančius duomenis dėl šios nusikalstamos veikos, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti liudytojo A. J. teisme duoti parodymai ir šiuos parodymus patvirtinantys liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

65Epizodas dėl automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), ir jame buvusių daiktų pagrobimo

66Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), pavogė kartu su R. M., o vėliau jį perdavė S. K. už „VW Jetta“ automobilį. Šį „VW Transporter“ krovinį autobusiuką jie kartu su R. M. pavogė 2001 m. spalio mėn. iš Bandužių g. 17 ir 19 namų kiemų, Klaipėdoje: R. M. tuo metu saugojo aplinką, kad jis (A. J.) nebūtų užtiktas netikėtai policijos pareigūnų nusikaltimo padarymo vietoje, o jis (A. J.) tuo metu su įrankiu spynelėmis laužti prasuko vairuotojo pusės durelių ir užvedimo spyneles ir užvedė šį automobilį. Tuoj po to R. M. iš šios vietos jį su savo automobiliu lydėjo priekyje, o jis jam iš paskos su paminėtu vogtu autobusiuku vyko iki numatyto garažo, kad, jei R. M. priekyje pamatytų stovinčius policijos pareigūnus, jį įspėtų. Šiame krovininiame autobusiuke buvo langų stovas, kurį jis išmetė netoli gražų, taip pat jame buvo įvairūs meistrų darbo įrankiai, statybinės putos ir dvi rankenos stiklams nešti. Jis paėmė tik stiklo rankenas ir du flakonus statybinių putų. Vėliau jie šią transporto priemonę kartu su R. M. iškeitė į S. K. jiems pasiūlytą vogtą automobilį „VW Jetta“.

67A. J. nurodytas aplinkybes, jog šį automobilį jis pavogė kartu su R. M., o po to jį perdavė S. K. realizavimui, o S. K. atsiskaitė kitu vogtu automobiliu „VW Jetta“, per kelias apklausas - 2004 m. gruodžio 16 d. pas prokurorą, 2004 m. gruodžio 23 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, 2006 m. kovo 20 d. pas prokurorą ir 2007 m. kovo 1 d. pas tyrėją -visumoje patvirtino ir S. K.. Be to, S. K. per apklausą 2004 m. gruodžio 16 d. pas prokurorą parodė, kad pinigus realizavęs šį automobilį atidavė R. M., o per apklausą 2004 m. gruodžio 16 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją akcentavo, jog parduodant šį automobilį tarpininkavo būtent R. M., taip pat parodė, kad sumokant pinigus R. M. ir A. J., pinigus visada imdavo ir perskaičiuodavo R. M.. Tokiu būdu S. K. iš esmės patvirtino A. J. nurodytas aplinkybes, jog šių asmenų organizuotoje grupėje buvo tam tikras vaidmenų pasidalijimas. A. J. nurodytą vaidmenų pasidalijimą tarp A. J. ir R. M. iš dalies patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendyje nustatytos automobilių „Volkswagen Golf“ ir „Volkswagen Passat“ vagysčių aplinkybės, iš kurių matyti, kad A. J. ir R. M. vagiant šiuos automobilius veikė taip pat, kaip ir darant 3 automobilių pagrobimus, inkriminuotus šioje nagrinėjamoje byloje, t. y. A. J. su atitinkamu prietaisu išlauždavo priekinių kairės pusės durelių bei užvedimo spyneles ir nuvairuodavo pagrobtą automobilį į sutartą vietą, o R. M. saugodavo aplinką, kad įsibraunant į automobilį A. J. neužkluptų pašaliniai asmenys, o po to savo automobiliu lydėdavo A. J., važiuojantį vogtu automobiliu (t. 12, b. l. 98-99). Kita vertus, be konkrečių automobilių vagysčių aplinkybių, S. K. ikiteisminio tyrimo metu, o būtent per apklausas 2004 m. gruodžio 23 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir 2006 m. kovo 9 d. pas prokurorą apskritai paaiškino, jog jo pažįstami R. M. ir A. J. su kitais jam nepažįstamais asmenimis 2001-2002 metais buvo sudarę grupę, kuri vogė automobilius, o jis buvo savotiškas tarpininkas tarp automobilių vagių ir tų asmenų, kurie juos realizuodavo. Vogtų automobilių realizavimas vykdavo pagal panašią schemą: R. M. ir A. J. jam pranešdavo apie pavogtą automobilį, tada jis pranešdavo A. B., kad šis surastų pirkėją, paprastai tai būdavo automobilių sąvartynas, šiam suradus pirkėją, jis kreipdavosi į K. B., kad šis perkaltų kėbulo numerius, o atlikus šį darbą, P. T. surasdavo asmenį, kurio vardu suklastojus „Regitros“ pažymą ir pirkimo-pardavimo sutartį, automobilis būdavo priduodamas į jau sutartą sąvartyną.

68Taigi nuteistojo R. M. kaltė dėl automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), pagrobimo su jame buvusiais įvairiais daiktais dalyvaujant organizuotoje grupėje su A. J. apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos patvirtinančius duomenis dėl šios nusikalstamos veikos, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti liudytojo A. J. teisme duoti parodymai ir šiuos parodymus patvirtinantys liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

69Epizodas dėl automobilio „Mercedes Benz 100 D“, valst. Nr. ( - ) ir jame buvusių daiktų pagrobimo

70Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „Mercedes Benz 100 D“, valst. Nr. ( - ) jis kartu su R. M. pavogė 2001 m. lapkričio mėnesį, prie parduotuvės „Pavasaris“, esančios Klaipėdoje analogišku būdu kaip ir prieš tai automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), o vėliau jį vėlgi perdavė S. K. realizavimui. Iš S. K. apklausos 2007 m. kovo 1 d. matyti, kad šis automobilis taip pat buvo realizuotas pagal anksčiau (epizode automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ) pagrobimo) aptartą jo nurodytą schemą, t. y. kai šio R. M. ir A. J. pavogto automobilio kėbulo numerius perkalė K. B., A. B. surado automobilių supirktuvę H. Manto g., senų kareivinių teritorijoje, o P. T. surado žmogų, kurio vardu buvo priduotas šis automobilis su perkaltais numeriais, tada sutartu laiku, galimai 2001 m. gruodžio pradžioje, prie minėtos supirktuvės šį automobilį atvarė R. M. ir A. J., kur juos jis pasitiko. Vėliau atvyko A. B. su P. T. ir surastu žmogumi. A. B. jam pasakė, kad automobilį pridavė už 900 dolerių, iš kurių apie 500 litų atiteko P. T. ir jo atvestam žmogui, apie 400 JAV dolerių atiteko R. M. ir A. J., apie 300 litų atiteko K. B., ir likusi suma 300 JAV dolerių atiteko S. K. ir A. B..

71Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus ankstesniame automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), pagrobimo epizode išdėstytas reikšmingas aplinkybes, kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo R. M. kaltė dėl automobilio „Mercedes Benz 100 D“, valst. Nr. ( - ) pagrobimo su jame buvusiais įvairiais daiktais dalyvaujant organizuotoje grupėje su A. J. apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos patvirtinančius duomenis dėl šios nusikalstamos veikos, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti liudytojo A. J. teisme duoti parodymai ir šiuos parodymus patvirtinantys liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

72Epizodas dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. HRO-C 821, ir jame buvusio dviračio pagrobimo

73Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), jis kartu su R. M. pavogė 2002 m. rudenį, iš A. J. tėvų namo kiemo, esančio Lužų g. 1, Klaipėdoje analogišku būdu kaip ir prieš tai automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ). Šiame automobilyje dar buvo dviratis, bet jis buvo labai blogos kokybės. Neužilgo po vagystės šį automobilį jie perdavė parduoti į sąvartyną S. K. prie degalinės „Uotas“, esančios Klaipėdoje., Šilutės pl., kuris jį pardavė į kažkokį sąvartyną, o vėliau jiems turėjo atiduoti už jį 700 litų. Tačiau jam nežinoma, ar šis juos atidavė R. M..

74S. K., iš esmės patvirtindamas A. J. parodymus, per apklausą 2004 m. gruodžio 16 d. parodė, jog R. M. ir A. J. netoli A. J. namų pavogė dramblio kaulo spalvos automobilį „VW Passat“ pikapą, 1989 metų laidos, kuris buvo su vokiškais numeriais, vėliau šis automobilis buvo parduotas Klaipėdoje, kareivinėse už 1000 JAV dolerių. R. M. nuo šios sumos gavo 500-600 JAV dolerių. Panašius parodymus S. K. davė apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2004 m. gruodžio 23 d., tik papildomai atskleidė vėlgi tą pačią vogtų automobilių schemą.

75Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat vėlgi įvertinus ankstesniame automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), pagrobimo epizode išdėstytas reikšmingas aplinkybes, kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo R. M. kaltė dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. ( - ), pagrobimo su jame buvusiu dviračiu dalyvaujant organizuotoje grupėje su A. J. apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos patvirtinančius duomenis dėl šios nusikalstamos veikos, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti liudytojo A. J. teisme duoti parodymai ir šiuos parodymus patvirtinantys liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

76Konstatavusi, kad nuteistojo R. M. kaltė dėl jam inkriminuotų automobilių pagrobimo su jame buvusiais įvairiais daiktais dalyvaujant organizuotoje grupėje su A. J. apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis priklausė organizuotai grupei. BK 24 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad bendrininkauti galima veikiant ir organizuota grupe. Tokia bendrininkavimo forma nustatoma tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vaidmenų pasiskirstymas nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Nors liudytojas A. J. tiesiogiai ir neįvardino, jog jis su R. M. veikė organizuotai, tačiau jo nupasakotos automobilių vagysčių organizavimo (vagiamus automobilius surasdavo R. M., taip pat jis pasirūpindavo patalpomis, į kurias būdavo atvaromi vogti automobiliai), vykdymo (R. M. saugodavo aplinką, o A. J. įsibraudavo ir pavogdavo automobilius, vėliau R. M. lydėdavo A. J. iki garažų, išskyrus „Nissan Bluebird”, valst. Nr. ( - ) – šiame epizode A. J. vaidmenį atliko V. A.) ir pavogtų automobilių realizavimo (vogti automobiliai perduodami S. K. realizavimui, iš S. K. pinigus paimdavo R. M., vėlgi išskyrus „Nissan Bluebird”, valst. Nr. ( - ), epizodą – šis automobilis buvo sudegintas) mechanizmo aplinkybės rodo akivaizdų R. M. ir A. J. susitarimą daryti neapibrėžtą kiekį automobilių vagysčių ir vaidmenų pasiskirstymą, užtikrinantį bendro tikslo įgyvendinimą. Nors automobilio „Nissan Bluebird”, valst. Nr. ( - ), vagystę vietoj A. J. betarpiškai įvykdė V. A., tačiau BK 25 str. nuostatos nereikalauja, kad visais atvejais bendrininkų vaidmuo būtų vienodas. Šiame epizode A. J. kartu su R. M. atliko būtent R. M. būdingą vaidmenį – aplinkos saugojimą ir vogto automobilio palydą iki sutartos vietos, todėl laikyti, jog šiame epizode R. M. ir A. J. veikė kitame organizuotumo lygyje nei įprastai, nėra pagrindo.

77Nors pirmosios intancijos teismas tinkamai išsprendė nuteistojo R. M. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų klausimą, kolegija pažymi, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas nuteistojo R. M. veikas dėl 4 automobilių vagysčių dalyvaujant organizuotoje grupėje pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Šie nusikaltimai buvo padaryti nuo 2000 m. liepos 9 d. iki 2002 m. kovo 31 d. Veikų padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 271 str. redakcija nenumatė automobilio vagystės kaip specialaus vagystę kvalifikuojančio požymio (šis vagystę kvalifikuojančio požymis 1961 m. BK 271 str. (3 d.) atsirado tik nuo 2002 m. balandžio 10 d., įsigaliojus 2002 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. IX-800 redakcijai). Tuo būdu pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes nuteistojo R. M. padarytos 4 nusikalstamos turėtų būtų kvalifikuotos pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. – vagystė, padaryta pakartotinai ir grupės iš anksto susitarusių asmenų. Kadangi 2000 m. BK už vagystę numato švelnesnes bausmes, negu 1961 m. BK, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi “Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” 4 str. 1 d., ir kvalifikavo nuteistojo veikas pagal naująjį BK. Tačiau pripažinęs automobilio pagrobimą vagystę kvalifikuojančia aplinkybe (2000 m. BK 178 str. nėra tokių vagystę kvalifikuojančių požymių, kaip vagystės padarymas pakartotinai ar grupės iš anksto susitarusių asmenų), nors veikos padarymo metu, kaip jau aptarta, galiojęs baudžiamasis įstatymas tokios kvalifikuojančios aplinkybės nenumatė, ir dėl to kvalifikuodamas nuteistojo veiką pagal 2000 m. BK 178 str. 2 d., apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 3 str. 2 d. ir 3 d. nuostatas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo R. M. nusikalstamos veikos perkvalifikuojamos pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d., 178 str. 1 d. (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).

78Perkvalifikavus R. M. nusikalstamas veikas pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 1 d., kuriame numatytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (skundžiamu nuosprendžiu R. M. nuteistas už apysunkius nusikaltimus), svarstytinas R. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties klausimas. Pagal 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 BK 95 str. 1 d. 1 p. b pap. redakciją baudžiamosios atsakomybės senaties terminas už nesunkų nusikaltimą yra penkeri metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 str. 2 d.). Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 str. 3 d.). Iš bylos matyti, kad R. M., be skundžiamo nuosprendžio, dar yra nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 25 d. ir 2007 m. sausio 26 d. bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais už veikas, padarytas nuo 2001 m. lapkričio 29 d. iki 2003 m. lapkričio 14 d. Duomenų, kad R. M. būtų padaręs daugiau nei paminėta nusikalstamų veikų, byloje nėra. Taigi R. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas už šioje nagrinėjamojoje byloje pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d., 178 str. 1 d. perkvalifikuotus nesunkius nusikaltimus skaičiuotinas nuo 2003 m. lapkričio 14 d. ir baigėsi 2008 m. lapkričio 14 d., t. y. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos. Tuo būdu, esant BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytai aplinkybei, dėl kurios buvimo pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla R. M. atžvilgiu nutraukiama, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

79Pagal formuojamą teismų praktiką, priėmus teismo sprendimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, nes išnyksta kaltininko pareiga atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. Taigi jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, t. y. negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas. Todėl nutraukus baudžiamąją bylą dėl senaties, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas (kasacinė byla Nr. 2K-216/2010). Tuo būdu R. M. nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, šioje byloje pareikšti nukentėjusiųjų R. S., R. G., V. L., L. G., V. L. civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais.

80Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

Nutarė

81panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 25 str. 3 d., 178 str. 2 d. dėl automobilių „Nissan Bluebird”, valst. Nr. ( - ), „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), „Mercedes Benz 100 D“, valst. Nr. ( - ) „VW Passat“, valst. Nr. ( - ) pagrobimo, ir baudžiamąją bylą R. M. atžvilgiu nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

82Nukentėjusiųjų R. S., R. G., V. L., L. G., V. L. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

83Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,... 3. dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,... 4. nuteistajam R. M. ir jo gynėjai Galinai Korabliovai, teismo posėdyje... 5. Nuosprendžiu patenkinti nukentėjusiųjų R. S., R. G., V. L., L. G., V. L.... 6. Nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (5 veikos), BK 22 str. 1... 7. Išnagrinėjusi bylą, kolegija... 8. R. M. nuteistas už tai, kad jis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, pagrobė... 9. 2000 m. birželio mėn. pabaigoje - liepos mėn. pradžioje, tikslus laikas... 10. R. M. nuteistas ir už tai, kad jis, dalyvaudamas organizuotoje grupėje su A.... 11. 1) 2001 m. spalio 29 d. apie 00 val. 30 min. suorganizavo automobilio... 12. 2) 2001 m. lapkričio 26 d. apie 22-23 val. suorganizavo automobilio pagrobimą... 13. 3) 2002 m. kovo 31 d. laikotarpiu nuo 2 val. iki 8 val. suorganizavo... 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo nuosprendį... 15. Šioje byloje aiškiai suvaržytos teisės į gynybą, vilkintas ikiteisminis... 16. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau... 17. Ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu buvo pažeista BPK 10 str. 2 d. ir 3 d.,... 18. 1) V. A. ir S. K. ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausoje gynyba nedalyvavo,... 19. 2) prokuroras ikiteisminio tyrimo metu atmetė jo prašymą suvesti jį į... 20. 3) teismas taip pat neužtikrino jo teisės teisiamaje posėdyje užduoti... 21. 4) teisminio tyrimo metu taip pat iki galo nebuvo išnaudota galimybė gynybos... 22. 5) gynybai nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta... 23. 6) aukščiau aptartu būdu gautus V. A. ir S. K. parodymus patikrinti nebuvo... 24. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių yra pažeistas rungimosi principas... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos D.... 26. Vienintelis A. J. atpažįsta V. A. ir tai ne iš karto (t. 6, b. l. 129-132)... 27. Apibendrinant galima teigti, kad S. K. ir V. A. yra nepatogūs ir nereikalingi... 28. 1) prokuroras ir kiti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu... 29. 2) abu pasislėpė prieš prasidedant teisminiam procesui;... 30. 3) abiejų statusas iš įtariamųjų prokuroro nutarimu pasikeičia į... 31. 4) neužtikrinamos gynybos teisės įrodymų rinkime ir tyrime;... 32. 5) jam neleidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kol nebuvo... 33. 6) prokuroras pateikė prašymą teismui pagarsinti pasislėpusių asmenų... 34. 7) prokuroras ir teismas neišnaudojo visų galimybių surasti ir pristatyti į... 35. 8) prokuroras leido antrą kartą S. K. pasilėpti po jo suradimo, nors... 36. 9) per 14 mėnesių nebuvo panaudoti S. K. apklausti sudaryti klausimų... 37. 10)... 38. V. A. nebuvo daryti A. J., R. M. ir V. V. atpažinimai.... 39. Be to, teisėja Z. Romanovaitė 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi neribotam... 40. Teismas vilkino procesą, net 5 kartus jo nepristatydamas į teismo posėdžius... 41. Teismas klaidingai vertino A. Š. parodymus dėl automobilio „Nissan... 42. Be to, nepagrįsta teismo išvada, jog jis priklauso organizuotai grupei.... 43. Iš bylos šalintini ir S. K. bei V. A. parodymai kaip neatitinkantys... 44. Be to, teismas netiksliai įvertino Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio... 45. Be to, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš... 46. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą... 47. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 48. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo, dalyvavęs organizuotai... 49. Kita vertus, nuteistasis R. M. kelia abejones dėl A. J. parodymų patikimumo... 50. Kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos... 51. Pagal BPK 276 str. 1 d. kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai,... 52. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojui V. A. buvo išsiųstas teismo... 53. Pagal susiformavusią teismų praktiką ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti... 54. Apelianto teiginys, jog šioje byloje buvo sąmoningai vilkintas ikiteisminis... 55. Kolegija negali sutikti su apelianto teiginiu, jog S. K. ir V. A. daug kartų,... 56. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog teisėja 2009 m. gegužės 20 d.... 57. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog teismas vilkino procesą, net 5... 58. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs... 59. Epizodas dėl automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr.... 60. Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu... 61. Šiuos A. J. parodymus, net ir smulkiausiose detalėse, iš esmės patvirtina... 62. Negalima besąlygiškai sutikti su apelianto teiginiu, jog A. J. ne iš karto... 63. Kolegija negali sutikti ir su apelianto teiginiu, jog teismas klaidingai... 64. Taigi nuteistojo R. M. kaltė dėl automobilio „Nissan Bluebird“, valst.... 65. Epizodas dėl automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. ( - ), ir... 66. Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu... 67. A. J. nurodytas aplinkybes, jog šį automobilį jis pavogė kartu su R. M., o... 68. Taigi nuteistojo R. M. kaltė dėl automobilio „VW Transporter“, valst. Nr.... 69. Epizodas dėl automobilio „Mercedes Benz 100 D“, valst. Nr.... 70. Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu... 71. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus ankstesniame automobilio... 72. Epizodas dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. HRO-C 821, ir... 73. Liudytojas A. J. apylinkės teisme ir detaliau ikiteisminio tyrimo metu... 74. S. K., iš esmės patvirtindamas A. J. parodymus, per apklausą 2004 m.... 75. Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat vėlgi įvertinus ankstesniame... 76. Konstatavusi, kad nuteistojo R. M. kaltė dėl jam inkriminuotų automobilių... 77. Nors pirmosios intancijos teismas tinkamai išsprendė nuteistojo R. M. kaltės... 78. Perkvalifikavus R. M. nusikalstamas veikas pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d. ir 178... 79. Pagal formuojamą teismų praktiką, priėmus teismo sprendimą dėl... 80. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1... 81. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 4 d. nuosprendžio... 82. Nukentėjusiųjų R. S., R. G., V. L., L. G., V. L. civilinius ieškinius... 83. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....