Byla e2-1375-266/2017
Dėl nuostolių atlyginimo ir ,-

1Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė, Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei, Dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Ingridai Jakubonienei , atsakovo OU LITRADA Group filialo atstovui Tomui Petkauskui, dalyvaujant trečiojo asmens Anykščių regioninio parko direkcijos atstovui direktoriui Kęstučiui Šerepkai, nedalyvaujant trečiajam asmeniui E. R., trečiojo asmens UAB „EKO STOMA“ atstovui, Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui OU LITRADA Group filialui, tretiesiems asmenims E. R., Anykščių regioninio parko direkcijai ir UAB „EKO STOMA“ dėl nuostolių atlyginimo ir ,-

Nustatė

2ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovo OU LITRADA Group filialo 6395,24 eurus žalai atlyginti , 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi ir paaiškino, jog 2014 metų birželio mėnesį aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ( - ) atsakovui priklausančiame žemės sklype Nr. ( - ) (toliau sklypas Nr.1) ir lygiomis dalimis atsakovui ir trečiajam asmeniui E. R. priklausančiame sklype Nr. ( - ) (toliau sklypas Nr.2) nustatė, kad buvo atlikti žemės kasimo – užpylimo darbai. Sklype Nr. 1 609 m/2 plote Rubikių ežero apsauginėje juostoje nukastas dirvožemis, dalis apsauginės juostos ( 95 m/2), sunaikinta (užlieta vandeniu) pakeista natūrali Rubikių ežero kranto linija, todėl nurodytą (95m/2) apsauginės juostos plotą po žemės kasimo darbų atlikimo užima Rubikių ežero ekvatorija. Ieškovo atstovė nurodė, jog atliekant gamtai padarytų nuostolių skaičiavimą, Rubikių ežero apsauginėje juostoje buvęs sunaikinto augalinio grunto sluoksnio storis prilygintas 10 cm. Nustatyta, kad Rubikių ežero apsauginėje zonoje 2820 m/2 plote atlikus iškasto grunto supylimą ir žemės paviršiaus vertikalaus planiravimo darbus buvo pakeistos ir sužalotos natūralios reljefo formos. Šioje sklypo dalyje vidutinis užpildo grunto sluoksnio storis siekia 0,148 m. Nurodytame žemės sklypo plote ( 3429m/2) plote taip pat sunaikinta žolinė augmenija ir tokiu būdu atsakovas padarė didelę ir reikšmingą žalą gamtai. Ieškovo atstovė nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis matyti, kad nurodytuose sklypuose yra nustatytas sąrašas apribojimų ir specialiųjų sąlygų, todėl atsakovas neteisėtai , be leidimų, valstybės įsteigtoje kompleksinėje saugomoje teritorijoje – Anykščių regioniniame parke, dalyje dar ir konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje- Rubikių ežero hidrografiniame draustinyje, bendrosios ekologinės apsaugos teritorijoje- valstybinės reikšmės ežero pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje atliko žemės kasimo – užpylimo darbus ir padarė žalą gamtai. Atsakovas tokiai veiklai nurodytuose sklypuose , kurie yra jautrioje aplinkosauginiu požiūriu teritorijoje , leidimų neturėjo. Turėjo leidimą tik nendrių pjovimui. Ieškovo atstovė pažymėjo, jog Rubikių ežeras ir jo apyežerės yra priskiriami prie nacionalinių saugomų teritorijų ir Natūra 2000 tinklo teritorijų, svarbių buveinių apsaugai, taip pat ši teritorija įtraukta į Vietovių , atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai. Teritorija yra Rubikių hidrografiniame draustinyje, Anykščių regioninio parko konservacinio prioriteto zonoje. Ežeras priskiriamas prie valstybinės reikšmės vandens telkinių. 2014 metų birželio mėnesį užfiksavus neteisėtus kasimo – užpylimo veiksmus, ieškovas kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo metu buvo nustatyta, jog sklypo savininkai nesilaikė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pažeidė įstatymus. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas . Po priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos padarytos gamtai atlyginimo, todėl ieškinio senaties nepraleido. Ieškovas žalą apskaičiavo vadovaudamasis aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr., D1-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus , skaičiavimo metodika ir remiantis matavimus atlikusių specialistų duomenimis. Žala kraštovaizdžio komponentams (gamtai) sunaikinus (pakeitus) reljefą ir sunaikinus žolinę augmeniją žemės sklype Nr. 1 yra 4578,61 eurai. Žala kraštovaizdžio komponentams (gamtai) sunaikinus (pakeitus) reljefą ir sunaikinus žolinę augmeniją žemės sklype Nr. 2 yra 272,31 euras ir žala kraštovaizdžio komponentams (gamtai) sunaikinus (pakeitus) reljefą ir sunaikinus žolinę augmeniją pripylus grunto į Rubikių ežerą yra 1544,33 eurai. Viso žala sudaro 6395,24 eurai. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas OU LITRADA Group filialas ieškinio nepripažino. Pateikė atsiliepimą ir jame nurodė, jog ieškovas žalą kildina teikdamas , kad atsakovas savo žemės sklypuose atliko žemės kasimo – užpylimo darbus ir atliko matavimus . Nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų , kad buvo kasamas gruntas, pakeista kranto linija (užlieta jos dalis). Ieškovo pateiktas ranka surašytas aktas apie atliktus dirvožemio storio matavimus, A. B. tyrinėjimų įmonės geodezinė topo nuotrauka neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų . Posėdžio metu atsakovo atstovas visiškai palaikė savo argumentus nurodytus atsiliepime į ieškinį . Paaiškino, jog atsakovas, norėdamas tvarkyti pakrantę, išpjauti nendres bei jas utilizuoti, įrengti pantoną , gavo leidimą ir nebūdamas atliktinų darbų profesionalas , sudarė sutartį su IAB „EKO STOMA“ , kuri leidimų pagrindu atliko minėtus darbus Anykščių regioniniame parke Rubikių ežero apsauginėje juostoje. Atliekant darbus nurodytuose sklypuose atsakovas nedavė jokių neteisėtų nurodymų bendrovei atliekančiai nurodytus darbus , neorganizavo minėtų darbų ir nedalyvavo UAB „EKO STOMA“ atliekant darbus. Be to, atsakovo atstovas nurodė, jog dėl šio įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Jo metu nebuvo nustatyta atsakovo kaltė, todėl nesant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų civilinė atsakomybė negalima. Dėl žalos atsakovo atstovas nurodė, jog ieškovas neįrodė padarytos žalos dydžio. Nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių , jog buvo užpiltas dirvožemis. Šiuo atveju yra pateiktas dirvožemio storis , kaip galimas jo užpylimas, atsižvelgiant į šalia esančių sklypų dirvožemio storį. Buvo paimta 10 cm., kas yra nenaudinga atsakovui . Atsakovo atstovo manymu žalos paskaičiavimas atliktas neteisingai, nesivadovaujant STR , atskaitos taškus rinkosi kur didesnis sluoksnis. Prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nes pagal dokumentus galimai padarytą žalą ieškovas užfiksavo 2014m. birželio 25d., o su ieškiniu į teismą kreipėsi 2017m. rugpjūčio 24d., t. y, praleidęs trijų metų ieškinio senatį, nes žalos atlyginimui taikomas sutrumpintas trijų metų senaties terminas.

4Tretysis asmuo E. R. į paskutinį teismo posėdį neatvyko. Pirmame teismo posėdyje paaiškino, jog jis turėjo žemės sklypą prie Rubikių ežero. 2013 metais jis notariškai sklypą pasidalino ir kiekvienas savo sklypo dalimi naudojasi savarankiškai. Jis savo sklypo dalyje jokių darbų neatliko. Iš Aplinkos ministerijos sužinojo, jog sklype buvo atliekami kokie tai kasinėjimai. Atsakovo jis nepažįsta, neturėjo su juo jokių reikalų ir neatliko savo sklype jokių kasinėjimo darbų.

5Trečiojo asmens Anykščių regioninio parko direkcija ieškinį prašė tenkinti. Teismo posėdžio metu direkcijos atstovas paaiškino, jog 2013 metais į direkciją kreipėsi D. P. ir teiravosi ar galima išvalyti ( - ) esančią Rubikių ežero pakrantę pritaikant ją turistų poreikių patenkinimui . Buvo paaiškinta, jog reikalingas projektas, išvados dėl poveikio gamtai ir kiti dokumentai. Vėliau buvo išduoti leidimai tik nendrių pjovimui. 2014 metų birželio mėnesį atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo atlikti neteisėti , be leidimų, žemės kasimo – užpylimo darbai. Sklypo savininkas žinojo, jog tokių darbų atlikimu reikalingas projektas bei kiti dokumentai, jų neturėjo, todėl darbus atliko neteisėtai.

6Trečiojo asmens UAB „EKO STOMA“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog bendrovė neturi teisinio intereso tarp bylos šalių kilusiame ginče, todėl teismo posėdžiuose nedalyvaus.

7Ieškinys tenkintinas.

8Bylos medžiaga , šalių atstovų paaiškinimais , liudytojų parodymais nustatyta jog 2013m. gruodžio 5d., tarp trečiojo asmens UAB „EKO STOMA“ ir atsakovo OU LITRADA Group filialo buvo pasirašyta atlygintinų paslaugų sutartis Nr. ( - ), kurios pagrindu sutarties šalys susitarė, jog tretysis asmuo atsakovui priklausančiuose sklypuose , esančiuose ( - ) unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( toliau sklypas Nr. 1 ) ir unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( toliau sklypas Nr.2) , ir ribojančiuose su ežeru atliks nendrių pjovimo ir jų išvežimo darbus. Darbus atliks su ilgastrėliu ekskavatoriumi ir nendrių pjovimo mašina TRUXOR. Darbus įsipareigojo atlikti ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31d. (b. l. 55-57 ) Tretysis asmuo UAB „EKO STOMA“ darbus atliko laiku ir pagal 2014m. sausio 9d., atliktų darbų aktą, atsakovas jam sumokėjo už atliktas paslaugas. ( b. l. 58,59) 2014 m., birželio mėnesį aplinkos apsaugos departamento pareigūnai ( - ) atsakovui priklausančiame žemės sklype Nr. ( - ) (toliau sklypas Nr.1) ir lygiomis dalimis atsakovui ir trečiajam asmeniui E. R. priklausančiame sklype Nr. ( - ) (toliau sklypas Nr.2) užfiksavo žemės kasimo – užpylimo darbus . Sklype Nr. 1 609 m/2 plote Rubikių ežero apsauginėje juostoje buvo nukastas dirvožemis, dalis apsauginės juostos ( 95 m/2), sunaikinta (užlieta vandeniu) pakeista natūrali Rubikių ežero kranto linija, todėl nurodytą (95m/2) apsauginės juostos plotą po žemės kasimo darbų atlikimo užima Rubikių ežero ekvatorija. Tuo pagrindu 2014m. birželio 25d., buvo surašytas aktas dėl atliktų minėtuose sklypuose neteisėtų veiksmų, atlikti matavimai. (b. l. 19-20 ) 2014m. birželio 27d., buvo paskaičiuoti nuostoliai, padaryti gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komponentus bei objektus ir nustatyta, žala gamtai sudaro 6395,24 eurai. (b. l. 10- 14) 2014-08-14 pagal Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2016m. lapkričio 30d., buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, jog žemės sklypų savininkai nesilaikė specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pažeidė įstatymus, jos sklypų savininkai nesilaikė LR Saugomų teritorijų , aplinkos apsaugos įstatymų ir norminių aktų, kurių nesilaikymas ir padarius žalos už saugomos teritorijos išsaugojimą atsako jų savininkai. Nutarime taip pat konstatuota, jog ieškinius dėl padarytos žalos atlyginimo teismui turi teisę paduoti valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. (b. l. 34-39) Nutarimas yra įsiteisėjęs. Tuo pagrindu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsakovui dvi pretenzijas ir siūlė sumokėti už padarytą žalą 6395,24 eurus.(b. l. 41 – 42, 43) Atsakovas į pretenzijas neatsakė. Tuomet ieškovas pateikė teismui ieškinį ir prašo iš atsakovo priteisti padarytą žalą gamtai. Atsakovas nesutiko su ieškiniu , pateikė atsiliepimą , jog neatliko jokių neteisėtų veiksmų, jog darbus atliko pagal sutartį tretysis asmuo, jog ieškovas praleido ieškinio senatį kreiptis į teismą.

9Teismas, priimdamas šį sprendimą remiasi šiais motyvais:

  1. Dėl ieškinio senaties. Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio , tai jis reikalauja
atlyginti padarytą žalą. LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos , o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamą praktiką nustatyta, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti , kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal LR CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatą , tai ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe - asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie teisės pažeidimą. Kaip byloje nustatyta, tai ieškovas 2014 m. birželio mėnesį užfiksavo atsakovų priklausančiuose žemės sklypuose atliktus žemės kasimo- užpylimo darbus ir dėl to 2014m. birželio 25d., surašė aktą . Ikiteisminis tyrimas dėl neteistų veiksmų pagal LR baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį dėl saugomų teritorijų ar saugomų gamtos objektų sunaikinimo ar suniokojimo buvo pradėtas 2014m. rugpjūčio 14d. Atlikus ikiteisminį tyrimą, 2016m. lapkričio 30d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas . Įsiteisėjus nutarimui, ieškovas atsakovui du kartus siuntė pretenzijas. Pirmą pretenziją išsiuntė 2017-05-12 ir nurodė iki 2017-06-20 sumokėti padarytą žalą, o antrą pretenziją išsiuntė 2017- 08-10 ir nurodė iki 2017-08-17 sumokėti padarytą žalą. (b. l. 41-42, 43 ) Atsakovas į pretenziją neatsakė ir padarytos žalos nesumokėjo. Tuomet, ieškovas 2017 m. rugpjūčio 28d., teismui pateikė ieškinį atsakovui UAB OU LITAGRA Group filialui dėl žalos atlyginimo. Visų šioje byloje nustatytų aplinkybių pagrindų, teismas konstatuoja, jog ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino . 2014 metais birželio mėnesį ieškovas nustatęs konstatavęs padarytą žalą gamtai, operatyviai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją ir pareiškimo pagrindo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2016-11-30 nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas toliau gynė pažeistas teises ir teikė atsakovui dvi pretenzijas reikalaudamas atlyginti padaryti žalą. Išnaudojęs visas galimybes išsireikalauti iš atsakovo padarytos žalos atlyginimą, ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, todėl niekuo nepagrįstas atsakovo reikalavimas taikyti byloje ieškinio senatį.
  1. Dėl atsakovo veiksmų ir padarytos žalos dydžio. Ieškovas teikdamas ieškinį teismui,
prašė padarytą žalą gamtai priteisti iš atsakovo UAB OU LITRADA Group filialo . Savo reikalavimą grindė CK 6..37 straipsnio 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies , kurios reglamentuoja pareigą atlyginti padarytą žalą. Tam, kad būtų pagrindas reikalauti atlyginti padarytą žalą , turi būti įrodyti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė, bei padaryta reali žala. Ieškovas visas šias aplinkybes įrodė. Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, tai atsakovui priklausantiems sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 yra nustatytas sąrašas apribojimų ir specialiųjų sąlygų. Sklypai yra valstybės įsteigtoje kompleksinėje saugomojoje teritorijoje- Anykščių regioniniame parke, dalyje dar ir konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje - Rubikių ežero hidrografiniame draustinyje, bendros ekologinės apsaugos teritorijoje- valstybinės reikšmės ežero pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje. Tai atsakovas turėjo žinoti . 2014 metų birželio mėnesį atsakovui priklausančiuose sklypuose buvo užfiksuoti neteisėtai , be leidimų atlikti žemės kasimo- užpylimo darbai : sklype Nr. 1 609 m/2 plote Rubikių ežero apsauginėje juostoje nukastas dirvožemis , dalis apsauginės juostos (95m/2) sunaikinta (užlieta vandeniu ) , pakeista natūrali Rubikių ežero kranto linija, todėl nurodytą (95m/2) apsauginės juostos plotą po žemės kasimo darbų atlikimo užima Rubikių ežero akvatorija. Leidimai tokiai veiklai atsakovui nebuvo išduoti. Nustatyti atlikti neteisėti žemės kasimo- užpylimo darbai atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose yra nustatyta visa eilė draudimų ir specialiųjų reikalavimų, turėjo būti vykdomi pagal parengtą projektinę dokumentaciją , kuri turėjo būti suderinta su Aplinkos ministerija ir parko administracija.(Aplinkos apsaugos įstatymo 16str.) Tokio projekto atsakovas neturėjo, tačiau apie tokius reikalavimus atsakovas žinojo. Tai patvirtino teismo posėdžio metu Anykščių regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Šerepka. Jis nurodė, jog 2013 metų rudenį į direkciją kreipėsi D. P., kuri teiravosi kokie dokumentai reikalingi tvarkant Rubikių ežero pakrantę, pritaikant ją turistų poreikiams . Direktorius jai nurodęs , jog yra būtinas projektas, kuris turi būti suderintas su aplinkos ministerija, regioninio parko direkcija. Tokius parko direktoriaus paaiškinimus patvirtina ir byloje esantis nutarimas, nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. R.- P. patvirtino, jog ji atsakovo pavedimu kreipėsi į direkcija sužinoti kokių dokumentų reikia norint sutvarkyti Rubikių ežero pakrantę. Sužinojusi kokie dokumentai yra būtina, visą informaciją perdavė atsakovo atstovei D. V.. (b. l. 36) Taigi akivaizdu, jog atsakovas prieš pradėdamas savo sklypuose ežero pakrantės darbus, žinojo kokie dokumentai būtini tų darbų atlikimui, tačiau tokių dokumentų neturėjo. Atsakovui tik 2013m. lapkričio 4d., buvo išduotas leidimas pjauti nendres Rubikių ežere ir nurodyta kokiu teisės aktu atsakovas turi vadovautis atliekant nendrių šalinimo darbus. (b. l. 54 ) Nustatyta, jog nendrių šalinimo darbus atliko tretysis asmuo UAB „EKO STOMA“ pagal pasirašytą su atsakovu paslaugų sutartį. Teisme apklausti liudytojai, trečiojo asmens UAB „EKO STOMA“ darbuotojai, T. Z. ir L. Z. patvirtino, jog bendrovė atliko nendrių šalinimo darbus. Darbus atliko 2013 metų gruodžio mėnesį . Nendrių pjovimui naudojo techniką mašiną TRUXOR ir ilgastrėlį ekskavatorių. Nurodytame sklype buvo išpjautos nendrės, jos ekskavatoriaus pagalba buvo ištrauktos į krantą ir išvežtos. Jokių kitokių darbų, kaip žemės kasimo- užpylimo darbų , pakrantės tvarkymo darbų , bendrovė neatliko, nes to nenumatė pasirašyta sutartis. Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys, jog tretysis asmuo UAB „EKO STOMA“ atlikdamas nendrių šalinimo darbus , atliko ir kitus darbus, kurie užfiksuoti 2014-06-25 akte. Byloje nustatyta, jog nendrių šalinimo darbai buvo atlikti 2013 metų gruodžio mėnesį, o 2014 metų birželio mėnesį užfiksuoti žemės kasimo- užpylimo darbai galėjo būti atlikti 2014 metų pavasarį. Tai patvirtino byloje apklaustas liudytojus B. V. , bei pateiktos į bylą foto nuotraukos ir ikiteisminio tyrimo medžiaga. (b. l. 88- 91) Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog minėtuose sklypuose atsakovas atliko žemės kasimo- užpylimo darbus ir, kad tie darbai atlikti vėliau , nei buvo pjaunamos nendres, nes išlygintoje pakrantėje tik kai kur sužaliavusi žolė ir ji palyginti yra neaukšta. Matosi iškastas juodos spalvos dumblas, nendrių šaknų dalelės. Niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys, jog jis neprivalo atlyginti padarytą žalą gamtai, nes ieškovo nurodytų žemės kasimo – užpylimo darbų neatliko. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta , kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė , neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Galima teigti, kad įstatyme įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą , padarytą bet kokia ūkine veikla aplinkai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovo nurodytuose sklypuose buvo atlikta ūkinė veikla- nukastas dirvožemis, sunaikinta, pakeista natūrali ežero linija , iškastas dumblas iš ežero, t.y. žalos padarymo faktas nustatytas. Šis nustatytas atvejis yra susijęs su neteisėta veikla valstybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje ir su jos dalies suniokojimu. LR Saugomų teritorijų įstatymu įtvirtinta , jog saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyra, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir kita .(Įstatymo 3 str.) Asmenys, gyvenantys saugomose teritorijoje , gali vertis veikla, tik neprieštaraujančia saugomos teritorijos steigimo tikslams, o už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų ( vertybių ) išsaugojimą atsako jų savininkai, valdytojai ir naudotojai .(Įstatymo 32str., 7d., 11d.) Tai tik patvirtina, jog atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą . Reikia pažymėti dar vieną teisės aktą, tai vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Jų 136.6 punktas nustatė, jog visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama žaloti reljefo ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą, o 136.7 punktas įtvirtino draudimą vykdyti bet kokius statybos , žemės kasybos bei reakreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatyta tvarka parengto projekto, kuris , be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija, parko administracija. Šių reikalavimų atsakovas nesilaikė ir darbus atliko neteisėtai, be leidimo.

10Dėl žalos dydžio . Ieškovas prašydamas priteisti padarytą žalą gamtai pateikė rašytinius įrodymus kaip buvo nustatyta ir apskaičiuota padaryta žala gamtai, bei prašė teismo posėdžio metu apklausti liudytoju B. V.. Žalos dydis nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka, bet kai kuriais deliktų atvejais apskaičiuoti žalą praktiškai yra sunku . Taip yra tada, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, pavyzdžiui , žala gamtai . Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas , kurios naudotinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas. Dėl to teismas tam tikrais atvejais gali nukrypti nuo metodikose nustatytų žalos apskaičiavimo dydžių ir sumažinti priteistinos žalos dydį, jeigu atsakovas patikimais įrodymais paneigia nurodytus dydžius. Ieškovas nustatęs atsakovo sklype atliktus neteisėtus žemės kasimo –užpylimo darbus, tam ,kad nustatytu pažeistos teritorijos dydį , pasamdė instituciją A. B. tyrinėjimų įmonę, kuri atliko geodezinius tyrinėjimus atsakovo žemės sklypuose , pateikė planą , kuriame pažymėjo buvusios ir pakeistos Rubikių ežero kranto linijos ribą, pažeistos teritorijos ribas, žemės sklypų ribas, pažeisto šaltinio ribas , išgręžtų žvalgomųjų gręžinių supilto grunto sluoksnio storiui nustatyti vietas ir nurodė taškų numerius, taip pat pažymėjo į ežerą supilto grunto sluoksnio storiui nustatyti vietas ir nurodė jų numerius , bei pažymėjo į ežerą supilto grunto pylimą ir pažeisto šaltinio ribas. Tyrimų metu , kiekviename sklype , kuriame buvo atlikti kasimo darbai, nurodytas pažeistos Rubikių ežero apsauginės juostos ir ežero pažeistos apsauginės zonos plotas ir ežero ploto pasikeitimas. Atsakovo sklype Nr. 1 pažymėjo pažeisto šaltinio plotą. Kadangi šaltinis pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas į žemės nuosavybės dokumentus neįrašytas, taip pat kitais teisės aktais nustatyta tvarka nėra paskelbtas saugomu, todėl žala dėl šaltinio suniokojimo vertinat gamtai padarytus nuostolius nebuvo skaičiuota. (b. l. 10-14,15-17,21 ) Atsakovas šių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų neginčijo ir neteikė į bylą savų paskaičiavimų, todėl teismas pripažįsta, jog ieškovo pateikti duomenis apie atliktus matavimus atsakovo žemės sklypuose yra teisingi ir ieškovas pagrįstai jais rėmėsi apskaičiuodamas žalos dydį. Ieškiniu prašė priteisti 6395,24 eurus žalos atlyginimą. Žala paskaičiuota vadovaujantis aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. DI-269 patvirtinta Žalos aplinkai , sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus skaičiavimo metodika . Visas žalos paskaičiavimo dydis pateiktas ieškovo pateiktame Nuostolių , padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio komponentus bei objektus išraše. (b. l. 10-14) . Iš šio dokumento matyti kaip buvo paskaičiuota žala gamtai . Paskaičiavimai detalūs , išsamūs ir jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju B. V., kuris atliko žalos paskaičiavimą ir, kuris sklypuose atliko užpilto grunto matavimus nurodė, jog nėra metodikos kaip atlikti užpilto grunto matavimus. Buvo užpilta nevienodai . Lygino užpiltą teritoriją su gretimu sklypu ir nerado dirvožemio sluoksnio , koks buvo gretimame sklype. Kadangi žemės buvo užpiltos nevienodai, tai žalos skaičiavimui paėmė vidurkį 10 cm . Į padarytos žalos dydį neįtraukė žalos, padarytos žalos dėl šaltinio suniokojimo, nes šaltinis paskelbtas saugomu. Liudytojas nurodė, jog apskaičiuodamas žalą, jis rėmėsi atliktais geodeziniais tyrinėjimais . Liudytojas paneigė atsakovo atstovo teiginius, jog apskaičiuojant žalos dydį reikėjo remtis STR , nes tai ne statybos objektas. Liudytojas išsamiai ir aiškiai teismui nurodė kokiu būdu atliko užpilto grunto matavimus, pagrindė kiekvieną atliktą veiksmą, todėl teismui nėra jokio pagrindo abejoti atliktais ieškovo matavimais ir atliktu žalos paskaičiavimu. Atsakovo atstovas, teigdamas, jog paskaičiavimai nėra tikslūs, jog atliekant užpilto grunto matavimus reikėjo vadovautis STR reglamentu ir atlikti kitokius užpilto grunto matavimus, jog ieškovas pats pasirinko taškus ir rinkosi juos kur didesnis grunto sluoksnis , neteikė į bylą savų paskaičiavimų . Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos, tai atsakovas žinojo, jog atsakovui priklausančiuose sklypuose 2014 metų birželio mėnesį buvo atliekami matavimai ir juose dalyvavo atsakovo atstovė A. A.. Taigi, atsakovui buvo žinoma apie šią aplinkybę ir jeigu jis nesutiko su atliktais matavimais, turėjo teisę atlikti savo matavimus ir pateikti savo paskaičiuotą žalos dydį. Kadangi atsakovas ieškovo atliktų paskaičiavimų neginčijo ir neteikė į bylą patikimų įrodymų , paneigiančių ieškovo nurodytos žalos dydį, todėl teismui nėra jokio pagrindo mažinti prašomos priteisti žalos dydį. Kaip matyti iš byloje esančių dviejų ieškovo pretenzijų atsakovei dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovas neatsakė nei į vieną pretenziją ir neteikė jokių paaiškinimų, kodėl jis nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu , neteikė ir savo pasiūlymų dėl žalos atlyginimo. Visa tai įvertinus, teismas daro išvadą, jog ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas ir jo prašoma žala iš atsakovo priteistina teismo keliu.

11Sutinkamai su LR CK 6.210 straipsnio 2 dalies reikalavimas iš atsakovo priteistinos 6 procentų palūkanos nuo priteistos sumos, nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų. Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaidos.

13Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str, 270 str., 424 -430 str.,

Nutarė

14ieškinį patenkinti.

15Priteisti LR aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui iš atsakovo OU LITRADA Group filialo 6395 ( šešis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 24 ct ) žalos atlyginimą, bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017-08-28( bylos iškėlimo teisme dienos ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16Priteisti į valstybės biudžetą iš OU LITRADA Group filialo , įmonės kodas 302939538, 143,98 eurus žyminio mokesčio 12,56 eurus teismo turėtų pašto išlaidų. (Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660.)

17Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai