Byla Ik-3434-171/2011
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjui K. J. J.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.

7Pareiškėjas K. J. J. skundu (t. I, b.l. 1–5), kurį patikslino (t. II, b.l. 110–113), kreipėsi į teismą, prašydamas:

81) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 4-5767 toje dalyje, kurioje vertinamos nuomos sutarties nesąžiningos sąlygos vartotojams ir yra susijusi su įrodymų pateikimu;

92) panaikinti 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 4-5768 ir priimti naują sprendimą, kuriuo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus bei papildymus ir atlikti išsamų tyrimą dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų sąskaitų už šilumą ir karštą vandenį ( - ), Vilniuje esančiam ( - ) butui; įvertinti Metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. akto Nr. PA-1310(VII) nurodymus, kurie buvo duoti UAB „Vilniaus energija“;

103) panaikinti Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 4-6799 ir įpareigoti ją atlikti veiksmus pagal pareiškėjo 2011 m. balandžio 25 d. prašymą dėl 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Dalkia Lietuva“ nesąžiningų sąlygų įvertinimo Vilniaus miesto šilumos ir karšto vandens buitinių vartotojų atžvilgiu.

11Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodė, kad Tarnyba 2011 m. liepos 11 d. raštuose Nr. 4-5767 ir Nr. 4-5768, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus prašymus, nepaminėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymo bei 2011 m. balandžio 25 d. papildomo prašymo, susijusių su sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Dalkia Lietuva“ nesąžiningų sąlygų vertinimo. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 5 d. raštu kreipėsi dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų vienašališko nustatymo, kuriuo pažeidžiamos vartotojų teisės ir teisėti interesai. Priėmimo Tarnyboje metu pareiškėjui buvo pažadėta persiųsti šį prašymą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai po to, kai Tarnybos specialistai susipažins su 2011 m. gegužės 5 d. prašymu. 2011 m. liepos 14 d., gavęs Tarnybos 2011 m. liepos 11 d. laišką Nr. 4-5767, suprato, kad Tarnyba 2011 m. gegužės 5 d. prašymo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nepersiuntė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2011 m. vasario 22 d. skunde nėra aptartas klausimas dėl dvigubo buto patalpų ploto (vonios, tualeto ir prieškambario) apmokestinimo (eilutėje „šiluma k. v. temperatūrai palaikyti“ neturi būti skaičiuojama atskirai, neatėmus vonios, tualeto bei prieškambario plotų iš bendro buto ploto). Pareiškėjas pažymėjo, kad UAB „Vilniaus energija“ neturi teisės reikalauti mokėjimų už karštą vandenį iki 2010 m. gegužės 1 d., nes iki to laiko šios produkcijos tiekėju buvo ne UAB „Vilniaus energija“. Tuo tarpu Tarnyba, minėtame sprendime neteisingai nurodo tik metodą Nr. 4, tačiau nepaminėjo sutarties tarp UAB „Vilniaus energija“ ir vartotojo „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju“, nors šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 pasirinkimas yra neįmanomas be tokio sutarties pasirašymo. Tarnyba 2010 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 10-654 ir 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu įpareigojo UAB „Vilniaus energija“ pakeisti, panaikinti ar netaikyti šių sutarčių sąlygų vartotojams. Tarnyba taip pat nurodė, kad, jeigu nebus įvykdyti nurodyti reikalavimai, Tarnyba kreipsis į teismą. Nors nurodyti reikalavimai nebuvo įgyvendinti, Tarnyba į teismą nesikreipė. Pažymėjo, kad Tarnyba, patikrinusi sąskaitose ir lentelėse „Informacija klientui“ nurodytus duomenis, neteisingai rėmėsi paskirstymo metodu Nr. 4. Be to, Lietuvos metrologijos inspekcijos 2011 m. gegužės 6 d. akte Nr. PA-1310(VII) nustatyta, kad ( - ), Vilniuje, gyvenamojo namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų, tačiau UAB „Vilniaus energija“ nevykdo Lietuvos metrologijos inspekcijos nurodymų. Pareiškėjo manymu, Tarnyba turi iš naujo atlikti patikrinimą pagal jo prašymus dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų sąskaitų už šilumą ir karštą vandenį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 182. „Dėl šilumos tiekėjų sąskaitų (mokėjimo už šilumos pranešimų), teikiamų buitiniams šilumos vartotojams, vertinimo“. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, dalyvaudama išnuomojant šilumos ūkį privačiai bendrovei UAB „Dalkia Lietuva“ ir kartu išleisdama potvarkius ir sprendimus, reglamentuojančius šilumos ūkio eksploatavimą be vartotojų valios ir sutikimo, iš esmės pažeidė valdžių padalijimo ir nešališkumo principus. Taip pat akcentavo, kad atsakovas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog prekių ar paslaugų pardavėju gali būti pripažintas ir viešasis juridinis asmuo. Nors Vilniaus miesto savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, tačiau, komerciniais tikslais sudarydama nuomos sutartį su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Dalkia Lietuva“, ji veikė kaip verslininkas. Atsakovo argumentas, kad tarp nuomos sutarties šalių susiklostę santykiai negali būti laikomi vartojimo santykiais, o nuomos sutartis yra ne vartojimo sutartis, yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodė, kad šildymo ir karšto vandens duomenys turėjo būti skaičiuojami pagal jo bute įrengtus šilumos ir karšto vandens prietaisus, kuriuos privalėjo įrengti šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Pareiškėjas taip pat akcentavo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sutarties sąlygos, pagal kurias UAB „Vilniaus energija“ tiekia energiją tik iki energijos įvado, žyminčio pardavėjo ir pirkėjo tinklų nuosavybės atribojimą, pažeidžia vartotojų teises. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 535V patvirtinta „Šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarka“ yra panaikinta, todėl Tarnyba privalėjo, gindama vartotojų viešąjį interesą, kreiptis į teismą su prašymu ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1207 „Dėl Valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 535V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkto teisėtumą. Be to, Tarnyba privalėjo priimti sprendimą pagal pareiškėjo pateiktus prašymus dėl šilumos tiekėjo pateiktų sąskaitų už sunaudotą šilumos energiją atliekamo vertinimo ginčijamu laikotarpiu nuo 2000 m. vasario 1 d.

13Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į skundą (t. II, b.l. 73–82, 127–133) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Nurodė, kad iš esmės pareiškėjo 2011 m. gegužės 5 d. prašyme yra skundžiami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiksmai ir sprendimai. Tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsniu bei Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu, nurodė, kad teisės aktai neįgalioja Tarnybos vertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Tarnyba pagrįstai neperdavė pareiškėjo 2011 m. gegužės 5 d. prašymo Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, o 2011 m. liepos 7 d. raštu Nr. 4-5767 paaiškino pareiškėjui Tarnybos funkcijas bei informavo apie teises kreiptis į teimą. Pažymėjo, kad Tarnyba, nagrinėdama K. J. J. prašymą dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų sąskaitų už šilumą ir karštą vandenį, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 182 „Dėl šilumos tiekėjų sąskaitų (mokėjimo už šilumos pranešimų), teikiamų buitiniams šilumos vartotojams, vertinimo“ 1.1 punktu, paprašė UAB „Vilniaus energija“ pateikti reikiamą informaciją. UAB „Vilniaus energija“ į Tarnybos raštą atsakė 2011 m. kovo 17 d. raštu Nr. 008-04-4953. Lietuvos metrologijos inspekcija 2011 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 13SR-132 informavo Tarnybą, kad 2011 m. balandžio 18 d. patikrinimo metu Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius nustatė, kad namo, esančio ( - ), Vilniuje, šilumos punkte įrengtas įvadinis šilumos skaitiklis „Rubikon Z2 Totai“, kuris matuoja bendrą sunaudotą šilumos kiekį, turi galiojančią metrologinę patikrą patvirtinančius žymenis ir plombas. K. J. J. bute karšto vandens skaitiklis nesumontuotas. Paaiškino, kad Tarnyba patikrino sąskaitose ir lentelėse „Informacija klientui“ nurodytus duomenis bei, remdamasi paskirstymo metodu Nr. 4, įvertino duomenų apskaičiavimą ir neatitikimų nenustatė. 2011 m. liepos 11 d. rašte Nr. 4-5768 išdėstė tyrimo pagal K. J. J. 2011 m. vasario 22 d. prašymą rezultatus. Teigė, kad pareiškėjo 2011 m. vasario 22 d. prašymą dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų sąskaitų už šilumą išnagrinėjo išsamiai, įvertino visas su skundu susijusias aplinkybes ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir mano, kad pareiškėjo prašymas panaikinti Tarnybos 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 4-5768 yra nepagrįstas. Tarnyba dėl pareiškėjo argumento, jog ji nesilaikė vartotojo skundo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kadangi nesudarė komisijos, nesurengė K. J. J. skundų žodinio nagrinėjimo, pažymėjo, kad, vadovaudamasi Tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-169 patvirtinto Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 130 punktu, Tarnybos komisija vartojimo sutartis nagrinėja rašytinio proceso tvarka, todėl darbotvarkė nesudaroma, posėdžiai nerengiami ir protokolas nerašomas. Be to, pagal Darbo reglamento 94 punktą, Tarnyba, pasirengusi nagrinėti ginčą, jį paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka pagal jai pateiktus rašytinius ir (ar) daiktinius įrodymus. Nagrinėjant ginčą rašytinio proceso tvarka, darbotvarkė nesudaroma ir protokolas nerašomas. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl K. J. J. prašymų priėmė 2011 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 10-242 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties Nr. ( - )“, kuriame pripažino, kad tam tikros šios sutarties nuostatos atitiko vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus. Nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodyta nuomos sutartis, kurią jis prašymuose prašė įvertinti nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu, sudaryta tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Dalkia Lietuva“, t. y. tarp juridinių asmenų, nė viena iš sutarties šalių nėra fizinis asmuo – vartotojas. Taigi, atsakovo manymu, tarp nuomos sutarties šalių susiklostę santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo santykiai pagal teisės aktus, reglamentuojančius vartotojų teisių apsaugą. Kadangi nuomos sutartis nėra vartojimo sutartis, jai netaikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatos. Vartojimo sutartimi nėra laikoma ir 2002 m. kovo 26 d. trumpalaikio turto perdavimo sutartis, kurią pareiškėjas prašyme taip pat prašė įvertinti. Nurodė, kad K. J. J. prašymuose keliami klausimai dėl UAB „Vilniaus energija“ planuojamų ir atliktų investicijų, šilumos ir karšto vandens kainų, dėl licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų laikymosi ir šilumos paskirstymo metodų taikymo kontrolės pagal kompetenciją yra priskirti nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Tarnyba perdavė K. J. J. 2011 m. balandžio 25 d. prašyme ir 2011 m. gegužės 12 d. prašyme keliamus klausimus nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 008-04-14583 informavo Tarnybą, kad sąskaitos butui, esančiam ( - ), Vilniuje, už bendrovės teikiamas paslaugas siunčiamos kiekvieną mėnesį ir nebuvo grąžintos. Taip pat atsakovas pasisakė ir dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti įrengti tiekėją šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus jo bute bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta tokio pobūdžio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, pagal kurią ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų ar priežiūros paslaugų teikėjų, dėl energijos apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos apskaitos ir apmokėjimo už sunaudotą energiją pažeidimų, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Tarnyba minėtąjį prašyme iškeltą klausimą perdavė išnagrinėti šiai institucijai. Dėl pareiškėjo 2011 m. spalio 5 d. patikslintame skunde nurodyto teiginio, kad Tarnyba turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl nebegaliojančio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1207 „Dėl Valdybos 2011 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 535V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkto teisėtumo, pažymėjo, kad ji nėra tinkamas subjektas, galintis kreiptis į teismą dėl akto teisėtumo ištyrimo.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu (t. III, b.l. 8–21) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17Nustatė, kad 2011 m. gegužės 6 d. prašymu Nr. 7-418/2 (t. I, b. l. 28–30) pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, išdėstydamas argumentus dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vienašališko šilumos kainos dedamųjų nustatymo UAB „Vilniaus energija“, nes taip buvo pažeistos vartotojų teisės ir teisėti interesai. Tarnyba 2011 m. liepos 11 d. raštu Nr. 4-5767 informavo pareiškėją, kad pagal teisės aktuose įtvirtintus Tarnybos įgaliojimus ir funkcijas Tarnyba nėra įgaliota vertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo teisėtumo, todėl, jei pareiškėjas nesutinka su šios komisijos sprendimu, gali kreiptis į teismą. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis nesutiko su šiuo Tarnybos sprendimu, nes Tarnyba nepersiuntė pareiškėjo 2011 m. gegužės 5 d. prašymo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir neatliko nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Dalkia Lietuva“ nesąžiningų sąlygų įvertinimo. Teismas, apibendrinęs Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 4, 9 dalis, 19 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Energetikos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, kad Tarnyba nėra įgaliota vertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų nutarimų dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo. Be to, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1, 4, 5 dalimis bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavo, jog Tarnyba pagrįstai neperdavė pareiškėjo 2011 m. gegužės 5 d. prašymo nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, ir paaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų nutarimų teisėtumu bei pagrįstumu, gali kreiptis į teismą. Tarnyba negalėjo pareiškėjo skundo persiųsti Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, nes buvo skundžiamas jos pačios priimtas sprendimas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2011 m. gegužės 5 d. prašymo turinį, konstatavo, kad jame nebuvo keliami reikalavimai vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų požiūriu įvertinti SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Dalkia Lietuva“ sutartį. Taigi Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2011 m. liepos 11 d. rašte Nr. 4-5767 pagrįstai to nedarė. Teismas, įvertinęs 2011 m. liepos 11 d. rašto Nr. 4-5767 turinį, nusprendė, kad minėtasis raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2011 m. liepos 11 d. raštą Nr. 4-5767. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 22 d. pateikė skundą Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkui, o šio skundo kopiją – Tarnybai ir prašė panaikinti Energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 12-48. Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ dvigubai apmokestina buto patalpų plotą (vonios, tualeto bei prieškambario plotą), nes suma eilutėje „šiluma k. v. temperatūrai palaikyti“ neturi būti skaičiuojama atskirai, neatėmus vonios, tualeto bei prieškambario plotų iš bendro buto ploto. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2011 m. liepos 11 d. sprendime Nr. 4-5768 pateikė patikrinimo sąskaitose ir lentelėse „Informacija klientui“ nurodytų duomenų (remdamasi paskirstymo metodu Nr. 4) įvertinimo apskaičiavimą (vertino 2011 m. sausio mėnesio duomenis). Būtent su šia Tarnybos sprendimo dalimi pareiškėjas nesutinka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 182 „Dėl šilumos tiekėjų sąskaitų (mokėjimo už šilumą pranešimų), teikiamų buitiniams šilumos vartotojams, vertinimo“ 1.1, 1.2 punktus, Tarnybos direktoriaus 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtintų Šilumos tiekėjų sąskaitų (mokėjimo už šilumą pranešimų), teikiamų buitiniams šilumos vartotojams, vertinimo taisyklių 4, 6, 7, 9, 10 punktus, nusprendė, kad, nors pareiškėjo 2011 m. vasario 22 d. prašymas yra adresuotas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir jame keliami reikalavimai šiai institucijai, tačiau nuo 2011 m. vasario 23 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarimui Nr. 182 „Dėl šilumos tiekėjų sąskaitų (mokėjimo už šilumą pranešimų), teikiamų buitiniams šilumos vartotojams, vertinimo“, Tarnybai atsirado pareiga vertinti iš buitinių šilumos vartotojų gautą informaciją apie šilumos tiekėjų teikiamas sąskaitas (mokėjimo už šilumą pranešimus) už sunaudotą šilumos energiją, todėl ji atliko tyrimą pagal pareiškėjo 2011 m. vasario 22 d. skunde nurodytus duomenis dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų sąskaitų ( - ), Vilniuje, esančiam ( - ) butui. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio analizės matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Tarnybos 2011 m. liepos 11 d. spendimu Nr. 4-5768, nes jame nėra atsakyta į pareiškėjo klausimą dėl dvigubo vonios, tualeto ir prieškambario ploto apmokestinimo. UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. kovo 17 d. rašte Nr. 008-04-4953 Tarnybai paaiškino, kad ( - ), Vilnius namo vartotojams viso pastato sunaudotas šilumos kiekis paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Teismas pažymėjo, kad tai, ar pagrįstai UAB „Vilniaus energija“ ( - ), Vilniuje, namo vartotojams viso pastato sunaudotą šilumos kiekį paskirsto pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, nėra šio ginčo dalykas, taigi teismas plačiau šios aplinkybės nenagrinėjo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. O3-19 7 punktą, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. O3-121 „Dėl šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ 5.3 punktą, pareiškėjo argumentą dėl dvigubo buto patalpų ploto (vonios, tualeto, prieškambario) apmokestinimo, atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad būsto naudingasis plotas yra gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų ir kitų šildomų patalpų) bendrasis grindų plotas, o šilumos vartotojui tenkančios šilumos šildymui per atsiskaitymo laikotarpį priskyrimo koeficientas nustatomas pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą, į kurį įskaičiuojami vonia, tualetas ir prieškambaris. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, jog Tarnyba turėjo tikrinti sąskaitas nuo 2000 m. vasario 1 d. Pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 9 d. nutarime Nr. 182 „Dėl šilumos tiekėjų sąskaitų (mokėjimo už šilumą pranešimų), teikiamų buitiniams šilumos vartotojams, vertinimo“, nei kituose susijusiuose teisės aktuose laikotarpis, kurio sąskaitos turi būti tikrinamos, nenustatytas, o pats pareiškėjas skunde taip pat jo nenurodė. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog vonios, tualeto ir prieškambario plotai nepagrįstai įtraukti į bendrąjį plotą, nuo kurio skaičiuojama šilumos kaina, nepagrįstas, o Tarnyba, tirdama pareiškėjo skundą, pagrįstai skaičiavimus atliko remdamasi šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 ir, vertindama jai pateiktus duomenis, jokių neatitikimų nenustatė. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą panaikinti Tarnybos 2011 m. liepos 11 d. raštą Nr. 4-5768 ir įpareigoti atlikti išsamų tyrimą dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų sąskaitų. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. kovo 4 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai prašymą, kurį papildė 2011 m. balandžio 25 d. bei 2011 m. gegužės 12 d. Pareiškėjas 2011 m. kovo 4 d. prašyme prašė Tarnybą įvertinti sutarties Nr. ( - ) sudarytos tarp pareiškėjo ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nuostatų atitiktį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijams bei pripažinti, kad sutartis Nr. ( - ) turi nenumatytų sąlygų ir atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose bei Vartotojų teisių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10, 12 punktuose, nurodytus vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijus, sutartį nutraukti nuo jos priėmimo dienos. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 25 d. papildė minėtą prašymą ir prašė Tarnybos įvertinti 2001 m. vasario 1 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir „Dalkia“, ir pripažinti ją nesąžininga vartotojų atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas prašė įvertinti 2003 m. kovo 26 d. trumpalaikio turto perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilniaus energija“ ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pareiškėjas 2011 m. gegužės 12 d. pateikė dar vieną prašymo papildymą, kuriame prašė pareikalauti iš UAB „Vilniaus energija“ tiksliai iššifruotas visas sąskaitas, išrašytas už jo buto šilumą ir karštą vandenį, bei įpareigoti tiekėją įrengti šilumos ir karšto vandens prietaisus jo bute. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2011 m. kovo 4 d. prašymą priėmė nutarimą Nr. 10-242, kuriame nurodė, kad skundžiamos sutarties 3 punkto nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, o šios sutarties 2, 5, 6, 7 punktų nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Be to, teismas nustatė, kad į pareiškėjo 2011 m. balandžio 25 d. ir 2011 m. gegužės 12 d. prašymus Tarnyba atsakė 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 4-6799, kuriame nurodė, kad tiek nuomos sutartis, tiek trumpalaikio turto perleidimo sutartis, kurių nuostatas prašė įvertinti pareiškėjas, nelaikytinos vartojimo sutartimis, taigi Tarnyba nėra įgaliota jų vertinti nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. Taip pat Tarnyba nurodė, kad paprašė UAB „Vilniaus energija“ pateikti tiksliai iššifruotas sąskaitas už šilumą ir karštą vandenį. Tarnyba šiame rašte taip pat nurodė, kad klausimus dėl UAB „Vilniaus energija“ planuojamų ir atliktų investicijų, šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo ir taikymo, dėl licencijuojamos šilumos tiekimo veiklos sąlygų laikymosi ir šilumos paskirstymo metodų taikymo pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Reikalavimą įpareigoti šilumos tiekėją įrengti šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, o jų neįrengus, taikyti teisės aktuose nustatytas poveikio priemones, Tarnyba pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Valstybinei energetikos inspekcijai. Teismas konstatavo, kad iš esmės pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. 4-6799 padarytomis išvadomis dėl nuomos sutarties bei trumpalaikio turto perdavimo sutarties nuostatų, dėl prašymo dalies perdavimo pagal kompetenciją Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei dėl sąskaitų už šilumą ir karštą vandenį išreikalavimo iš UAB „Vilniaus energija“. Teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 14, 15 punktus, 8 straipsnį, 11 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Civilinio kodekso 1.39 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad Tarnyba teisės aktais yra įgaliota veikti vartotojų teisių apsaugos srityje (pirkimas–pardavimas ir su juo susijusios paslaugos, visos atlygintinos paslaugos, kai prekės įsigyjamos ar paslaugos teikiamos vartotojams), o sutartys, kurių sąlygas tiria Tarnyba, turi būti vartojimo. Nurodė, kad sutartis, kurią pareiškėjas prašė įvertinti, yra sudaryta tarp juridinių asmenų ir nė viena iš nuomos sutarties šalių nėra fizinis asmuo – vartotojas, įsigyjantis prekes ir paslaugas ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesine veikla. Trumpalaikio turto perleidimo sutartis, kurią pareiškėjas Tarnybos prašė įvertinti prašyme Nr. 560/1, 2002 m. kovo 26 d. sudaryta tarp UAB „Vilniaus energija“ ir SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, taigi taip pat tarp juridinių asmenų ir nė viena iš sutarties šalių nėra vartotojas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-579/2003, Nr. 3K-3-211/2008, Nr. 3K-3-351/2004) bei įvertinęs byloje esančias sutartis, konstatavo, kad jos nelaikytinos vartojimo sutartimis, nes neatitinka vartojimo sutarčių požymių. Taigi Tarnyba 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendime Nr. 4-6799 pagrįstai atsisakė vertinti minėtų sutarčių nuostatas vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kriterijų atžvilgiu, kadangi teisės aktais ji įgaliota vertinti tik vartojimo sutartis. Teismas, įvertinęs Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalis, Energetikos įstatymo 17 straipsnio 8 dalį, padarė išvadą, kad Tarnyba pagrįstai perdavė pareiškėjo 2011 m. balandžio 25 d. prašyme ir 2011 m. gugužės 12 d. prašyme keliamus klausimus nagrinėti atitinkamai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Teismas taip pat nusprendė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pareiškėjo prašyme išdėstytą reikalavimą įpareigoti tiekėją įrengti šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus K. J. J. bute, priešingu atveju taikyti teisės aktuose numatytas poveikio priemones, taip pat prašyme iškeltą klausimą dėl galimai savavališkai perdarytos namo šildymo sistemos, pagrįstai perdavė pagal kompetenciją išnagrinėti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (12)2R-989 informavo Tarnybą, jog K. J. J. išdėstyti reikalavimai dėl apskaitos prietaisų įrengimo Valstybinėje energetikos inspekcijoje prie Energetikos ministerijos buvo išnagrinėti anksčiau, t. y. 2011 m. gugužės 6 d. raštu Nr. 12-305. Teismas, atsižvelgdamas į Darbo reglamento 130, 83 punktus ir į Tarnybos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Tarnyboje taisykles, kuriose nėra reikalavimo vartotojų prašymus nagrinėti žodinio proceso tvarka, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog Tarnyba nesilaikė vartotojo skundo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Tarnybos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-141 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Tarnyboje taisyklių 30, 31 punktuose numatytus terminus, konstatavo, jog Tarnyba nesilaikė minėtose taisyklėse nustatyto prašymų išnagrinėjimo termino ir į pareiškėjo 2011 m. balandžio 25 d. bei 2011 m. gegužės 12 d. prašymus atsakė tik 2011 m. rugpjūčio 12 d., tačiau šis procedūrinis pažeidimas, teismo vertinimu, nelaikytinas esminiu ir nėra pagrindo naikinti Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 4-6799.

18III.

19Pareiškėjas K. J. J. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 25–33), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

201. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino skunde, jo papildyme bei teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, nevisiškai teisingai aiškino ir taikė įstatymų normas bei nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą. Pažymi, kad kai sutartis sudaroma dvigubo naudojimo tikslu, t. y. tiek verslo, tiek asmeniniams tikslams, bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į jam pateiktus įrodymus, turi nuspręsti, ar nagrinėjama sutartimi buvo siekiama patenkinti atitinkamo asmens poreikius, kurie nėra visiškai nereikšmingai susiję su jo veikla ar profesija, ar, priešingai, naudojimas profesiniam tikslui buvo visiškai nereikšmingas. Tai atlikdamas teismas turi atsižvelgti ne tik į sutarties turinį, pobūdį ir tikslą, bet ir į objektyviąsias sutarties sudarymo aplinkybes, kurios pareiškėjo skunduose bei pasisakyme teismo posėdyje išsamiai išsakytos, pabrėžiant, kad nuomotojas yra vartojimo nuomos sutarties šalis, kuri įvardijama kaip asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų ir žmogiškųjų resursų nuoma. Darytina išvada, kad nacionalinėje teisėje įvardijant vartojimo sutarties šalį – verslininką – vartojamas verslo (vertimosi tam tikra veikla) terminas apima ir savarankišką profesinę veiklą. Profesinė veikla – tai teikimas tam tikrų profesinių paslaugų, kurias turi teisę teikti tik specialų išsimokslinimą ir kvalifikaciją turintys asmenys. Todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendimu turėjo įpareigoti atsakovą atlikti nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir „Dalkia“ nesąžiningų sąlygų įvertinimą, kiek tai liečia vartotoją. Vienas vartojimo sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų yra vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją.

212. Tarnyba skundžiamame sprendime tinkamai nepaaiškino, kodėl pareiškėjas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų turi kreiptis į teismą, nes, pareiškėjo manymu, Tarnyba privalo ginti vartotojų viešąjį interesą.

223. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo ginčijamų sąskaitų laikotarpį, nes pareiškėjo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2000 m. vasario 1 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, susijusių su automatinės telemetrinės duomenų perdavimo sistemos „Rubisafe – III“, kurios pagalba neteisėtai formuojamos mokėjimo sąskaitos. Pati sistema nėra metrologiškai įteisinta, o įrengiant minėtąją sistemą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos, nes nebuvo atlikti reikiami projekto derinimo darbai, nebuvo gautas bendrasavininkių rašytinis sutikimas. Be to, visi šilumos nuostoliai buvo įtraukti į savininkų mokėjimo sąskaitas.

234. Nurodo, kad Vilniaus miesto tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1207 „Dėl valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 535V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punktas neatitiko Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, nes esminiuose šilumos paskirstymo metodų pakeitimuose buvo būtinas Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos dalyvavimas, tačiau minėtasis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas buvo priimtas, nedalyvaujant Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

245. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 2 punktas neatitiko Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2008-08-01). Nurodo, kad daugiabučiams namams buvo nustatyti šilumos paskirstymo (išdalijimo) metodai, neatsižvelgiant į savininkų valią.

256. Nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ taikomi butų ir kitų patalpų savininkų suvartotos šilumos energijos apskaičiavimo metodai buvo netinkamai pritaikyti. UAB „Vilniaus energija“ nuo 2006 m. spalio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d. taikė Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 535V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ nustatytą tvarką su Vilniaus miesto tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu „Dėl valdybos 2001 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 535V „Dėl šilumos kiekio patalpoms šildyti ir karštam vandeniui paskirstymo tvarkos tvirtinimo“ pakeitimo“ įtvirtintais pakeitimais. Tuo tarpu nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. buvo taikomi Valstybinės kainų komisijos rekomenduojamas metodas Nr. 4 ir metodas Nr. 5. Minėtosios tvarkos nurodytais laikotarpiais neatitiko Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, kurioje yra įtvirtinta teisė šilumos vartotojams pasirinkti metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų metodų arba suderinti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija kitą metodą.

26Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 38–49) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie argumentai:

271. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog Tarnyba turėjo perduoti 2011 m. gegužės 5 d. pareiškėjo prašymą nagrinėti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Atsižvelgdama į Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, 19 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 32 straipsnio 4 dalį, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnį, Energetikos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, akcentuoja, kad Tarnyba nėra įgaliota vertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų nutarimų teisėtumo bei pagrįstumo.

282. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnybos 2011 m. liepos 11 d. raštas Nr. 4-5767 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad, įvertinus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011 m. liepos 11 d. rašto Nr. 4-5767 turinį, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, t. y. rašte atsisakymas vertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą dėl šilumos kainos dedamųjų nustatymo pagrįstas teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui paaiškinta, kad dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimų jis gali kreiptis į teimą, sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas netenkintinas.

32Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 4-5767, 2011 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. 4-5768 bei 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 6799.

33Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, o skundžiamu teismo sprendimu pareiškėjo skundas pagrįstai netenkintas. Todėl teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama kilusį ginčą, papildomai dėl visų pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytų ir teismo jau ištirtų aplinkybių bei argumentų iš naujo nepasisakys.

34Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba 2011 m. liepos 11 d. sprendime Nr. 4-5767 nenurodė, kodėl pareiškėjas dėl Valstybės kainų ir energetikos kontrolės sprendimų turi kreiptis į teismą.

35Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 17 dalis nustato, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybė kontroliuoja, ar įmonės teisingai skaičiuoja šilumos ir karšto vandens kintamosios dedamosios dydį ir kaip yra taikomos šilumos ir karšto vandens kainos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų 10 punkte įtvirtinta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pati atsako už savo sprendimus.

36Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad Tarnyba nėra įgaliota vertinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtų nutarimų. Todėl tuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teisės buvo pažeistos dėl valstybinio administravimo subjektų (šiuo atveju – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos) priimtų teisės aktų, jis gali, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į administracinį teismą, ginčydamas atitinkamus administracinius aktus. Atitinkamai konstatuotina, jog Tarnyba minėtame rašte pagrįstai pareiškėjui nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, o pareiškėjas, norėdamas tinkamai įgyvendinti savo teises, dėl Valstybinės kainų energetikos ir kontrolės komisijos veiksmų turėjo kreiptis į administracinius teismus, kurių kompetencijai priskirta nagrinėti tokio pobūdžio ginčus.

37Be to, byloje nustatyta, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl UAB „Vilniaus energija“ teikiamų sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį, kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“, be kita ko, prašydama pateikti informaciją, koks šilumos kiekio paskirstymo metodas yra taikomas namo ( - ), Vilniuje, šilumos vartotojams. UAB „Vilniaus energija“ 2011 m. kovo 17 d. rašte Nr. 008-04-4953 r/1935 nurodė, kad namo, esančio ( - ), Vilniuje, vartotojams viso pastato sunaudotas šilumos kiekis paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Šis metodas atitinka minėtojo pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą ir įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus, kai šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą sunaudotą šilumos kiekį. Mokėjimo sumos už karštą vandenį yra skaičiuojamos pagal vartotojų pateiktus jiems priklausančių apskaitos prietaisų parodymus. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai sunaudoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių dalų matavimo, nustatymo ir įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, o kiti metodai gali būti taikomi tik suderinus juos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka jiems priimtiną metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Be to, Lietuvos metrologijos inspekcija 2011 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 13SR-132 nurodė, kad 2011 m. balandžio 18 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad namo, esančio ( - ), Vilniuje, šilumos punkte yra įrengtas įvadinis šilumos skaitiklis Rubikon Z2 Total, kuris matuoja bendrą suvartotą šilumos kiekį, turi galiojančią metrologinę patikrą patvirtinančius žymenis ir plombas.

38Ginčo išsprendimui aktualios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, jog ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų, ginčo sprendimo ne teisme tvarka dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Tuo tarpu, remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartotojo prašymą, jeigu ji neįgaliota priimti sprendimo dėl vartotojo prašyme nurodyto reikalavimo. Šiuo atveju ginčus nagrinėjanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda vartotojo prašymą kitoms šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje išvardytoms institucijoms ir apie tai raštu praneša vartotojui.

39Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog tuo atveju, jeigu ginčas kyla nurodytoje srityje, šį ginčą neteismine tvarka nagrinėja būtent Valstybinė energetikos inspekcija prie energetikos ministerijos. Tuo tarpu Tarnyba privalo atsisakyti nagrinėti atitinkamą skundą ir perduoti jį nagrinėti kitoms institucijoms, todėl Tarnyba pareiškėjo prašyme išdėstytus reikalavimus dėl tiekėjo įpareigojimo įrengti šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus pareiškėjo bute bei namo šildymo sistemos ir kitus pagrįstai perdavė nagrinėti Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos. Nurodytų veiksmų neatlikus, būtų pažeistos teisės aktų nuostatos, atribojančios viešojo administravimo subjektų kompetenciją nurodytoje srityje. Papildomai pastebėtina ir tai, kad Tarnyba 2011 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (12)2R-989 buvo informuota, jog nurodyti pareiškėjo reikalavimai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos jau buvo išnagrinėti anksčiau.

40Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai, susiję su Tarnybos 2011 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 4-5768 yra nepagrįsti, o Tarnyba veiksmus, susijusius su pareiškėjo prašymu, atliko tinkamai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų.

41Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu turėjo įpareigoti atsakovą atlikti nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir „Dalkia“ nesąžiningų sąlygų vertinimą, kiek tai yra susiję su vartotojų teisėmis ir interesais.

42Pažymėtina, jog Tarnybos funkcijos yra įtvirtintos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, inter alia nustatant, kad Tarnyba užtikrina vartotojų teisių apsaugą, vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, to paties įstatymo nustatyta tvarka gina viešąjį interesą. Kaip jau minėta, Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės ir savivaldybės institucijos, kurios ne teismo tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš sutartinių santykių tarp buitinių šilumos vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, priežiūros paslaugų teikėjų. Pagal to paties straipsnio 4 punktą, Tarnyba nagrinėja ginčus dėl šilumos pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo ir kitose nenumatytose valstybinės vartotojų teisių apsaugos srityse.

43Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus, teismų praktiką, nurodytas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių teisinį statusą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sutartys tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir „Dalkia“ neatitinka vartojimo sutartims keliamų reikalavimų. Darytina išvadą, jog byloje nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti nurodytų sutarčių vertinimą.

44Apibendrinus darytina išvada, jog pareiškėjo prašymuose keliami reikalavimai, į kuriuos Tarnyba atsakė 2011 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. 4-5767 bei 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 4-6799, nepriklauso Tarnybos kompetencijai. Atitinkamai Tarnyba, siekdama išnagrinėti pareiškėjo prašymą, dėl kurio priimtas 2011 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. 4-5768, prašymą išnagrinėjo tinkamai, neperžengdama savo kompetencijos ribų, atliko reikiamus teisės aktais nustatytus veiksmus, t. y. jai teisės aktai suteiktus įgaliojimus įgyvendino tinkamai, nepažeisdama teisės aktų nuostatų. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą patenkinti jo skundą, panaikinant jo prašomus aktus ir įpareigojant atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus.

45Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė ir įvertino visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

46Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

47pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

48Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

49Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui K. J. J.,... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 5. Teisėjų kolegija... 6. I.... 7. Pareiškėjas K. J. J. skundu (t. I, b.l. 1–5), kurį patikslino (t. II, b.l.... 8. 1) panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir... 9. 2) panaikinti 2011 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 4-5768 ir priimti naują... 10. 3) panaikinti Tarnybos 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 4-6799 ir... 11. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 12. Nurodė, kad Tarnyba 2011 m. liepos 11 d. raštuose Nr. 4-5767 ir Nr. 4-5768,... 13. Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į skundą (t. II, b.l. 73–82, 127–133) su... 14. Nurodė, kad iš esmės pareiškėjo 2011 m. gegužės 5 d. prašyme yra... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu... 17. Nustatė, kad 2011 m. gegužės 6 d. prašymu Nr. 7-418/2 (t. I, b. l. 28–30)... 18. III.... 19. Pareiškėjas K. J. J. pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 25–33),... 20. 1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino skunde, jo... 21. 2. Tarnyba skundžiamame sprendime tinkamai nepaaiškino, kodėl pareiškėjas... 22. 3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo ginčijamų... 23. 4. Nurodo, kad Vilniaus miesto tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr.... 24. 5. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. birželio 15 d.... 25. 6. Nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ taikomi butų ir kitų patalpų... 26. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 38–49)... 27. 1. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog Tarnyba turėjo... 28. 2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Tarnybos 2011 m. liepos 11 d.... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 32. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės vartotojų apsaugos tarnybos 2011 m.... 33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas... 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Tarnyba 2011 m. liepos 11 d.... 35. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 17 dalis nustato, kad Valstybinė kainų... 36. Taigi iš nurodytų nuostatų matyti, kad Tarnyba nėra įgaliota vertinti... 37. Be to, byloje nustatyta, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl... 38. Ginčo išsprendimui aktualios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 21... 39. Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog tuo atveju, jeigu ginčas... 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės normas bei byloje nustatytas faktines... 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 42. Pažymėtina, jog Tarnybos funkcijos yra įtvirtintos Vartotojų teisių... 43. Teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo... 44. Apibendrinus darytina išvada, jog pareiškėjo prašymuose keliami... 45. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 46. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 47. pareiškėjo K. J. J. apeliacinį skundą atmesti.... 48. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą... 49. Nutartis neskundžiama....