Byla A-662-1362-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant atsakovių atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui M. B., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ž. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui S. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų A. B. ir R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. L., I. E. V., A. A., S. K., K. S., I. V., B. U. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovėms Neringos savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretieji suinteresuoti asmenys - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, UAB „Klaipėdos projektas“, UAB „Neringos komunalininkas“, AB SEB Vilniaus bankas, I. J. J., V. P., A. G., R. J., V. A. R., V. B., Z. L., S. S., J. S., E. V., D. M., S. L., I. E. V., A. A., S. K., A. P., V. U., I. U., B. U., K. S., I. V., S. N., A. B.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu (b. l. 53-60, III t.) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. T1-122 „Dėl teritorijos prie pastatų ( - ), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patvirtintas teritorijos prie pastatų ( - ), Neringa, detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams bei Neringos savivaldybės meras įgaliotas pasirašyti infrastruktūros plėtojimo sutartis; pripažinti negaliojančiomis sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo: a) 2004 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 36, sudarytą tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – I. J. J., V. P., A. G., V. A. R., V. B., Z. L., S. S., A. V., D. M., S. L.; b) 2004 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 37, sudarytą tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – I. E. V., A. A., S. K., A. P., V. U., K. S.; c) 2004 m. birželio 18 d. sutartį Nr. 38, sudarytą tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B..

5Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos raštu Nr. (5.1)-S13-373 gavo duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2007 m. spalio 1 d. raštu Nr. (5.1)-S13-384 papildomai informavo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šios tarnybos prašymą dėl Sprendimo panaikinimo, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Pažymėjo, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos pateiktų duomenų pagrindu Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio tvarka pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2007 m. spalio 25 d. pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti Sprendimą bei sandorius, sudarytus tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų. Nurodė, kad Detaliuoju planu nustatyti žemės sklypai ( - ), Neringoje, yra valstybės nuosavybė, patikėjimo teise juos valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Pabrėžė, jog žemės sklypas, adresu ( - ), išnuomotas A. B. ir jai nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis statinys – pastatas-garažas. Žemės sklypas, esantis ( - ), išnuomotas I. U., A. A., B. U., K. S., I. E. V., A. P., S. K., jame esantys statiniai – garažai – nuosavybės teise priklauso I. E. V., A. A., S. K., A. P., I. U., B. U., K. S., S. L., I. V., V. B.. Garažas, adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso V. A. R.. Garaže, adresu ( - ), yra suformuoti 9 atskiri nekilnojamojo turto objektai, nuosavybės teise priklausantys I. J., V. P., R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. N..

6Pareiškėjo teigimu, pagal Detaliojo plano sprendinius garažai, esantys ( - ), rekonstruojami, keičiant paskirtį į gyvenamąją, įrengiami šlaitiniai stogai, gyvenamosios patalpos pastogėje, pirmame aukšte paliekami garažai. Prie esamų statinių ( - ) formuojami 3 žemės sklypai, kurių naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamoji teritorija mažaaukštei statybai. Numatoma rekonstruoti garažų statinį adresu ( - ): architektūrinėmis priemonėmis skaidant didelio tūrio statinį, įrengiant šlaitinius stogus, keičiama pastato paskirtis iš garažo į poilsio pastatą, sklypui numatomas naudojimo būdas – rekreacinės paskirties teritorija, sklypo plotas nekeičiamas, tik koreguojamos ribos. Sklype numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Sklype esantis savavališkai pastatytas medinis sandėlis griaunamas. Prie pirties statinio formuojamas sklypas, reikalingas pastatui eksploatuoti, sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija.

7Nurodė, kad šie žemės sklypai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) teritorijoje. KNNP režimas nustatytas 1994 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) (toliau – ir Schema) bei 1999 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatais (toliau – ir KNNP nuostatai). Šie norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

8Pagal Schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą nagrinėjama teritorija yra centrinėje Preilos dalyje – tarp pagrindinės gatvės ir kopų parko teritorijos bei betarpiškai ribojasi su miško parko teritorija. Schemoje ši teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio reglamento nuostatas priskiriama XXII zonai. Reglamente numatytas komunalinės zonos ir mokamos mašinų stovėjimo aikštelės tvarkymas. Tikslas – nebeplėsti šios zonos teritorijos ir nedidinti apstatymo, sumažinti esamo užstatymo vizualinį poveikį. Numatyta: a) šiltnamius ir laikinus sandėlius perkelti į prie uosto esančią komunalinę zoną; b) esamiems garažams uždėti minimalaus aukščio raudonų čerpių stogus; c) mokamoje mašinų stovėjimo aikštelėje jokių pastatų ir mašinų aptarnavimo įrenginių nestatyti, išskyrus laikino tipo medinį paviljoną aikštelės prižiūrėtojui; d) nuo įvažiavimo ir gyvenvietės centro pusės mašinų aikštelės erdvė turi būti užstota želdiniais – būtina užsodinti vizualią paskirtį turintį pušyną; e) aplink komunalinius pastatus, esančius arčiau pagrindinės gatvės, taip pat turi būti gausiau želdinių.

9Pažymėjo, jog KNNP nuostatų 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal Schemą. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal Schemą, statinių formos ir tūriai ribojami pagal kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose (KNNP nuostatų 6.6 p.); Kuršių nerijos gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti Schemai (11 p.). Nurodė, jog Saugomų teritorijų įstatymas nustato, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detaliuosius planus) (25 str. 6 d.). Kadangi Schemos išvardintuose sprendiniuose nenumatytas teritorijos ( - ), garažų rekonstravimas keičiant paskirtį į gyvenamąją, sklypų formavimas mažaaukščių namų statybai; taip pat nenumatyta rekonstruoti garažo, esančio ( - ), keičiant garažo paskirtį į poilsio pastatą, nustatyti sklypui naudojimo būdą – kaip rekreacinės paskirties teritorijos bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams. Pareiškėjo teigimu, patvirtinto detaliojo plano sprendiniai – gyvenamoji teritorija mažaaukštei gyvenamai statybai, rekreacinės paskirties teritorija bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija – akivaizdžiai prieštarauja Schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams, Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies XXII zonos teritorijos naudojimo nuostatoms. Nurodė, kad ginčijamu sprendimu inter alia buvo pažeisti Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 13 straipsnio 3 dalis, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktas, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktai, Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatos.

10Pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybė su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – detaliajame plane numatytų sklypų naudotojais – sudarė sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo, kuriomis savivaldybė įsipareigojo pritarti Detaliajame plane numatytiems sprendiniams bei infrastruktūros objektų, aptarnaujančių ( - ), statybai ir renovacijai. Atkreipė dėmesį, jog sutartys nėra įvykdytos. Teigė, kad panaikinus ginčijamą sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – 2004 m. birželio 17 d. sutartys Nr. 36 ir Nr. 37 bei 2004 m. birželio 18 d. sutartis Nr. 38, nes, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, šios sutartys pripažintinos niekiniais sandoriais, negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

11II.

12Atsakovės Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (b. l. 96-98, III t.) nurodė, jog prašymas teismui pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Pabrėžė, kad pareiškėjas prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė praėjus daugiau negu vienam mėnesiui nuo ginčijamo akto priėmimo dienos. Atsakovių manymu, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos yra akivaizdžiai pažeidžiamos, todėl administracinė byla nutrauktina. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad Detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pabrėžė, kad Detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, jis yra patikrintas, todėl jo sprendiniai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nurodė, jog pareiškėjas nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ginčijamą sprendimą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja prašomos panaikinti infrastruktūros plėtojimo sutartys.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į prašymą (b. l. 73-74, III t.) nurodė, kad Pasaulio paveldo komitetas 2008 m. liepos 2-10 d. Kvebeke įvykusioje Pasaulio paveldo komiteto 32-oje sesijoje priėmė sprendimą dėl situacijos Kuršių nerijoje, pabrėždamas šios vietovės išskirtinę visuotinę pasaulinę reikšmę bei vietovės vientisumą. Pažymėjo, jog KNNP įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susiję su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Nurodė, kad Sprendimas prieštarauja Schemos sprendiniams, todėl turi būti panaikintas. Panaikinus ginčijamą sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės – infrastruktūros plėtojimo sutartys Nr. 36, 37 ir 38.

14Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į prašymą (b. l. 116-124, III t.) nurodė, kad nesutinka su pareikštu prašymu, nes mano, jog Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas ginčijamas detalusis planas, nepažeidžia jokių įstatymų, o 2004 m. birželio 18 d. sudaryta infrastruktūros sutartis Nr. 38 yra teisėta ir pagrįsta bei šiuo metu įvykdyta. Pažymėjo, jog prašymas teismui pateiktas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, todėl administracinė byla turi būti nutraukta. Jos manymu, ginčijamas sprendimas ir jo pagrindu sudaryti sandoriai neprieštarauja teisės aktams. Pabrėžė, jog jokių naujų pastatų statyba žemės sklype ( - ), nenumatoma, pastatas-garažas stovi planuojamojoje teritorijoje ir yra jos nuosavybė, registruota Nekilnojamojo turto registre iki Detaliojo plano rengimo pradžios. Nurodė, jog Neringos savivaldybės taryba 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 150 „Dėl teritorijos prie pastatų ( - ), Neringa, detaliojo plano raidos programos patvirtinimo“ patvirtino teritorijos prie pastatų ( - ) detaliojo plano raidos programą, kurioje numatyta, kad garažų statinys ( - ) rekonstruojamas, keičiant pastato paskirtį ir pritaikant poilsiui, tačiau pareiškėjas šio sprendimo iki šiol neginčijo ir neginčija. Nurodė, kad Detaliuoju planu nebuvo didinamas jos nuomojamo žemės sklypo, esančio ( - ), plotas. Automobilių stovėjimo aikštelė yra numatyta toje pačioje vietoje, kurioje ji visą laiką buvo, užstatymo plotas nekeičiamas, todėl manė, kad Detalusis planas neprieštarauja Schemos sprendiniams. Pažymėjo, kad Sprendimu patvirtintas Detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, jis yra patikrintas, todėl jo sprendiniai negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktams. Nurodė, jog 2004 m. birželio 18 d. infrastruktūros sutartimi Nr. 38 ji įsipareigojo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą medinį sandėlį pietinėje planuojamos teritorijos dalyje ir rekultivuoti teritoriją; šiuos įsipareigojimus jau įvykdė.

15Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į prašymą (b. l. 135-139, III t.) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

16Nurodė, jog Schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematiniame plane Detaliuoju planu suplanuota teritorija yra priskiriama XXII zonai, schematiškai pažymėta kaip esamos ūkinės ir komunalinės paskirties pastatų teritorija. Schemos tekstiniuose sprendiniuose (Preilos ir apylinkių principinio plano skyrius, Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo paminklosaugos priemonių programa) numatyti šios zonos tvarkymo reikalavimai. Minėtos teritorijos tvarkymo tikslas – nebeplėsti šios zonos teritorijos ir nedidinti apstatymo, sumažinti esamo užstatymo vizualųjį poveikį. Pažymėjo, jog patvirtinto detaliojo plano sprendiniai numato vietoje neregistruoto žemės sklypo prie garažų ( - ) formavimo suformuoti tris sklypus mažaaukštei gyvenamajai statybai ir įrengti virš garažų gyvenamąsias patalpas pastogėje, nustato žymiai didesnę statybos ribą, be to viename iš suformuotų sklypų (( - )) leidžia plėsti užstatytą teritoriją, o prie garažo ( - ) vietoje kitos specialiosios paskirties nustato sklypo naudojimo būdą – rekreacijai, bei numato pastato paskirties keitimą iš garažo į poilsio namus – dėl šių priežasčių akivaizdžiai prieštarauja Schemos sprendiniams. Pabrėžė, kad Schemos privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, KNNP nuostatuose). Nurodė, kad panaikinus Sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės - sutartys Nr. 36, 37 ir 38.

17Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepimu į prašymą (b. l. 105-106, III t.) prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

18Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokios kiltų galimos pasekmės patenkinus jo reikalavimus, nes ginčo turto eksploatacijos klausimas liktų neišspręstas, o tokia teisiškai neapibrėžta situacija būtų nesuderinama su teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principais. Teigė, jog tretysis suinteresuotas asmuo S. N. yra sąžiningas ginčo turto – garažo, adresu ( - ), Neringa, įgijėjas. Nurodė, jog S. N. negalėjo numatyti, kad detalusis planas galėjo būti priimtas pažeidžiant teisės aktus, o kreditorius AB SEB bankas, suteikdamas kreditą ir įkeisdamas ginčo turtą savo naudai, negalėjo numatyti, jog bus ginčijamas Detalusis planas ir neprivalėjo tikrinti jau eksploatuojamų pastatų statybų ir detaliojo plano sprendinių teisėtumo, todėl mano, jog AB SEB bankas elgėsi sąžiningai ir apdairiai.

19Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Neringos komunalininkas“ atsiliepimu į prašymą (b. l. 107-112, II t.; b. l. 127, III t.) nesutiko su prašymu. Nurodė, jog pareiškėjo pareikštas reikalavimas panaikinti Sprendimą paveikė jos teises, nes nuspręsta prie pirties statinio, nuosavybės teisėmis priklausančio UAB „Neringos komunalininkas“, suformuoti žemės sklypą, reikalingą šiam pastatui eksploatuoti, sklype numatant automobilių stovėjimo aikštelę, nustatant sklypo naudojimo būdą – kaip komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija. Teigė, jog pareiškėjas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja Detaliojo plano sprendiniai. Pažymėjo, kad detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis. Nurodė, jog UAB „Neringos komunalininkas“ nuosavybės teise priklausanti pirtis yra visuomenei viešąsias paslaugas teikiantis objektas, vienintelis tokio pobūdžio objektas mieste, kurio paslaugomis naudojasi Preilos ir kitų savivaldybės gyvenviečių gyventojai ir turistai. Nesant patvirtinto žemės sklypo prie pirties, sudėtinga užtikrinti tinkamą ir tvarkingą pastato eksploatavimą. Nurodė, jog ginčijami detaliojo plano sprendiniai žemės sklypo prie pirties atžvilgiu neprieštarauja nacionalinio parko paskirčiai, nekeičia jo kraštovaizdžio, nesudaro sąlygų teršti aplinką ar pažeisti ekologinę pusiausvyrą. Teigė, jog ginčijamos infrastruktūros sutartys jau yra pradėtos vykdyti, todėl jų pripažinimas negaliojančiomis iš esmės pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų, savo lėšomis įvykdžiusių sutartinius įsipareigojimus, teises.

20Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į prašymą (b. l. 131-134, III t.) siūlė tenkinti prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo, remiantis Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašyme išdėstytais motyvais. Teigė, jog panaikinus Sprendimą, turi būti panaikintos ir jo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

21III.

22Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino: panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. T1-122 „Dėl teritorijos prie pastatų ( - ), Neringa detaliojo plano patvirtinimo“; pripažino negaliojančiomis 2004 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 36, sudarytą tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – I. J. J., V. P., A. G., V. A. R., V. B., Z. L., S. S., A. V., D. M., S. L.; 2004 m. birželio 17 d. sutartį Nr. 37, sudarytą tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – I. E. V., A. A., S. K., A. P., V. U., K. S.; 2004 m. birželio 18 d. sutartį Nr. 38, sudarytą tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir A. B..

23Teismas nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 25 straipsnio 6 dalį, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244, kuriuo įsteigtas KNNP bei nustatytas konkretus šio parko plotas. Pažymėjo, kad 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priimta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m. kovo 31 d. Šios Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena valstybė – Konvencijos narė pripažįsta, kad jos teritorijoje esančio kultūros ir gamtos paveldo identifikavimas, globa, išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra, visų pirma, tos valstybės pareiga. Konvencijos 5 straipsnyje suformuoti uždaviniai paveldui globoti, išsaugoti, paruošti veiksmingas priemones, kurios įgalintų valstybę neutralizuoti grėsmę, iškilusią kultūros ir gamtos paveldui, imtis tinkamų įstatyminių, mokslinių, techninių, administracinių ir finansinių priemonių, būtinų šio paveldo identifikavimui, globai, išsaugojimui. 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Lietuvos valstybė Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas. Teismas konstatavo, kad šiai vietovei galioja visos Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatytos apsaugos priemonės.

24Nurodė, kad Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269, kuriuo patvirtino Schemą. Šis Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – ir Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis. Pažymėjo, kad Vyriausybės 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1378 buvo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ priedo „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ 2 punktas, pagal kurį nebeliko nuostatos, kad Schema yra parengta laikotarpiui iki 2005 metų.

25Nurodė, kad nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybės žiniose“, tačiau Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2007 m. birželio 27 d. nutarime pripažino, jog Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KT 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su KNNP teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti Schemos sprendiniams.

26Nurodė, kad Schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį Schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais ji turėjo būti derinama. Schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus. Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui, Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinierinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Schema Teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

27Nurodė, kad kartu su Schema kaip sudėtinė šio teisės akto dalis buvo paskelbti ir Pagrindiniai teiginiai, kurių 5 punkte nustatyta, jog KNNP tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir Schema. Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog Schemos nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius. Pagrindinių teiginių 14 punktas numato, kad gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais.

28Pagal Pagrindinių teiginių 6 punktą nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į šias funkcines zonas: 1) konservacinę (gamtiniai rezervatai, kraštovaizdžio draustiniai, urbanistiniai ir etnokultūriniai draustiniai); 2) apsauginę; 3) rekreacinę; 4) gyvenamąją; 5) ūkinę.

29Pagal Schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą nagrinėjama teritorija yra centrinėje Preilos dalyje – tarp pagrindinės gatvės ir kopų parko teritorijos bei ribojasi su miško parko teritorija. Schemos tekstiniuose sprendiniuose (Preilos ir apylinkių principinio plano skyrius, Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programa) ši teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio – erdvinio reglamento nuostatas priskiriama XXII zonai, kurioje reglamentuojamas komunalinės zonos ir mokamos mašinų stovėjimo aikštelės tvarkymas. Tikslas – nebeplėsti šios zonos teritorijos ir nedidinti apstatymo, sumažinti esamo užstatymo vizualųjį poveikį. Šiam tikslui pasiekti numatyta: a) nukelti šiltnamius ir laikinus sandėlius į prie uosto esančią komunalinę zoną, parinkti vietą naujai pirčiai; b) esamiems garažams uždėti minimalaus aukščio raudonų čerpių stogus; c) mokamoje mašinų stovėjimo aikštelėje jokių pastatų ir mašinų aptarnavimo įrenginių nestatyti, išskyrus laikino tipo medinį paviljoną aikštelės prižiūrėtojui, kuris vėliau turės būti nukeltas; d) nuo įvažiavimo ir gyvenvietės centro pusės mašinų aikštelės erdvė turi būti užstota želdiniais – būtina užsodinti vizualią paskirtį turintį pušyną; c) numatyta apželdinti teritoriją aplink komunalinius pastatus, esančius arčiau pagrindinės gatvės.

30KNNP nuostatų 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal Schemą ir ja remiantis parengtais bei nustatyta tvarka patvirtintais gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitais projektais. KNNP 6.6 punktas numato, kad nacionaliniame parke urbanizacijos plėtra vykdoma pagal Schemą, statinių formos ir tūriai ribojami pagal kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose, o KNNP nuostatų 11 punkte nustatyta, jog nacionaliniame parke statiniai statomi, perstatomi, rekonstruojami pagal Pajūrio juostos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

31Schemoje ginčo teritorija priskiriama XXII zonai, kurios tvarkymo tikslas – nebeplėsti šios zonos ir nedidinti jos apstatymo. Priešingai šiam tikslui Detaliojo plano sprendiniuose vietoje sklypo prie garažų ( - ) formavimo numatyta suformuoti tris sklypus mažaaukštei gyvenamai statybai; prie garažo ( - ) suformuoto sklypo naudojimo būdas nustatomas – rekreacijai (poilsio namams statyti ir eksploatuoti); prie pirties ( - ), kuriai pagal Schemą turėjo būti parinkta nauja vieta, suformuotas žemės sklypas komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijai. Konstatavo, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys garažų rekonstravimą, keičiant paskirtį į gyvenamąją, sklypų formavimą mažaaukščių namų statybai (( - )), garažo (( - )) rekonstravimą keičiant garažo paskirtį į poilsio pastatą, numatant sklypui naudojimo būdą – kaip rekreacinės paskirties teritorijos bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos, akivaizdžiai prieštarauja Schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei Preilos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės – planinės dalies XXII zonos teritorijos naudojimo nuostatoms, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams.

32Detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui, nustatančiam, jog valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; 13 straipsnio 3 daliai, nustatančiai, jog statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais.

33Teisėjų kolegijos išvados dėl Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo aukščiau paminėtiems teisės aktams nekeitė tai, jog naujai parengtame KNNP tvarkymo plane (b. l. 10-47, IV t.) ginčo teritorija yra priskiriama urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonai, nes šis teritorijų planavimo dokumentas dar nėra patvirtintas.

34Teismas pripažino nepagrįstu atsakovių bei trečiųjų suinteresuotų asmenų (fizinių asmenų) atstovų argumentą, jog sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo negali būti naikinamas esant galiojantiems raidos programos sprendiniams bei teigiamai išvadai dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių, nes raidos programa ir sprendinių patikrinimas yra detaliojo teritorijų planavimo proceso sudėtinės dalys.

35Teismas nurodė, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalis). Ginčijamų sandorių (infrastruktūros plėtojimo sutarčių) galiojimas yra tiesiogiai susijęs su atsakovės Neringos savivaldybės, kaip administravimo subjekto, atliktų veiksmų teisėtumu. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

36Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad Sprendimas, kuriuo patvirtintas teritorijos prie pastatų ( - ), Neringa, detalusis planas ir pritarta sutarčių dėl infrastruktūros plėtojimo projektams, yra neteisėtas ir naikintinas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

37Teismas nurodė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 1 ir 2 dalis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį Nr. A7-585-2005, 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008 ir priėjo prie išvados, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pažymėjo, kad iš prie bylos prijungtos administracinės bylos Nr. I-28-163/2007 (b. l. 80-81, III t.) matyti, jog administracinė byla pagal Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos prašymą dėl Sprendimo panaikinimo nutraukta šios tarnybos prašymu, nes pagal susiklosčiusią LVAT praktiką Vyriausybės atstovas neturi teisės teikti savivaldybės administravimo subjektui teikimo ir kreiptis į teismą dėl detaliojo plano sprendinių panaikinimo. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba 2007 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (5.1)-S13-373 „Dėl viešo intereso gynimo“ Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui pateikė duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su statybų plėtra KNNP (b. l. 13, I t.). Ši tarnyba 2007 m. spalio 1 d. raštu Nr. (5.1)-S13-384 (b. l. 17, I t.) Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą papildomai informavo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šios tarnybos prašymą dėl Sprendimo panaikinimo, 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2007 m. spalio 25 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 5-11, I t.). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismų spręsti 2008 m. liepos 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-84-777/2008 perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (b. l. 32-33, III t.). Teismas priėjo prie išvados, kad pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas gavo iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2007 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (5.1)-S13-373, todėl nuo šios dienos skaičiavo termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2007 m. spalio 25 d., teismas konstatavo, jog pareiškėjas nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto kreipimosi į teismą termino.

38Teismas pripažino nepagrįstu atsakovių bei trečiųjų suinteresuotų asmenų (fizinių asmenų) atstovų prašymą skundo padavimo teismui termino pradžią skaičiuoti nuo 2005 m. spalio 13 d., t. y. nuo tos dienos, kai pareiškėjas gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (b. l. 77-84, II t.). Konstatavo, kad ši išvada negali būti pagrindu manyti, jog pareiškėjas tuo metu gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes šioje išvadoje buvo konstatuota, jog aptarti detaliųjų planų trūkumai nėra esminiai, kad būtų galima kreiptis į teismą dėl Neringos savivaldybės tarybos priimtų sprendimų naikinimo. Atsakovių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų minima Tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 (b. l. 196-214, III t.) buvo surašyta šios institucijos vadovo sudarytos komisijos, jai atlikus KNNP direkcijos veiklos tyrimą. Šio tyrimo metu buvo tiriama atrankos būdu pasirinkta direkcijos dokumentacija, susijusi su jos dalyvavimu teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procedūrose. Ši komisija 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažymoje siūlė Tarnybai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) detaliai išnagrinėti teritorijų planavimo dokumentus bei techninius statinių projektus ir pateikti konkrečius pasiūlymus dėl detaliųjų planų ir statinių projektų sprendinių koregavimo, statybos sustabdymo ir kt., todėl priėjo prie išvados, kad ši pažyma Nr. V-3-1.10-1132 negali būti laikoma termino prokurorui paduoti skundą (prašymą) teismui dėl Detaliojo plano panaikinimo pradžia.

39Teismas nurodė ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, KT 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus ir konstatavo, kad kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Nurodė KT 2007 m. liepos 5 d. nutarimą ir konstatavo, kad valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis. Kadangi pareiškėjo ginčijami viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai dėl juose įtvirtintų sprendimų gali turėti įtakos saugomai teritorijai (Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė), teismas konstatavo, jog šių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu.

40IV.

41Tretieji suinteresuoti asmenys – R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. L., I. E. V., A. A., S. K., K. S., I. V., B. U. apeliaciniu skundu (b. l. 163-171, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

421) teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neprašė panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 150, jis yra galiojantis. Jo pagrindu Neringos savivaldybės taryba priėmė 2004 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. T1-122, kuris atitinka detaliojo plano raidos programą ir jos tikslus, nes garažų savininkai pagal sudarytas infrastruktūros sutartis savo lėšomis įsipareigojo sutvarkyti aplink garažus aplinką;

432) nesutinka su teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad Schema ir Pagrindiniai teiginiai yra tapatūs dokumentai, nes jų tikslai ir paskirtis yra tapatūs. Nurodo, kad Schema yra tik pagrindinės idėjos grafinė išraiška, o Pagrindiniai teiginiai jokios grafinės išraiškos neturi, todėl negali būti tapatinami su Schema;

443) nurodo, kad Schema buvo parengta pagal 1992 m. sudarytą parko kraštotvarkinio zondavimo schemos koncepciją, kuri, apeliantų nuomone, neatitinka Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 1713 patvirtintos Lietuvos kurorto plėtros koncepcijos;

454) Detalusis planas neprieštarauja KNNP nuostatų 4, 6.6, 11 punktams, Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų“ 25 punktui, nes Detalusis planas yra suderintas ir patvirtintas kaip dokumentas, parengtas atsižvelgiant į esamą situaciją ir gerinant savivaldybės teritorijos dalies esamų komunalinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą nesukeliant neigiamų pasekmių gyvenimo ir aplinkos kokybei, urbanizacijos plėtra šioje teritorijoje nenumatoma, statinių formas ir tūrius buvo siekiama sumažinti, priartinti prie tradicinės Kuršių nerijos architektūros pobūdžio, likviduojant komunalinę zoną gyvenvietės centrinėje dalyje. Detalusis planas dalyje dėl garažų rekonstrukcijos buvo suderintas su visomis privalomomis derinti institucijomis, viešai apsvarstytas, jis neprieštarauja Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 daliai, 7 straipsnio 1 daliai. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai patikrinus detalųjį planą, 2005 m. spalio 7 d. patikrinimo akte įrašyta šiai dienai nenuginčyta išvada, jog patikrinimo metu nustatyti dokumento trūkumai yra neesminiai, dokumentą siūloma tvirtinti;

465) nurodo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A14-335/2008 ir pažymi, kad byloje yra 2005 m. rugpjūčio 31 d. Tarnybos pažyma (b. l. 196, III t.), kurioje išdėstyti tie patys pažeidimai, kuriuos nurodo prokuroras savo prašyme, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šios institucijos privalėjo informuoti prokurorą apie pažeidimus, o jų ilgo delsimo teismas nelaikė įstatymo pažeidimu. Taip pat byloje yra 2005 m. spalio 7 d. patikrinimo išvada, kurią 2005 m. spalio 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija išsiuntė pareiškėjui apie tuos pačius nustatytus pažeidimus, kuriuos nurodė prokuroras prašyme (b. l. 77-84, II t.). Konstatuoja, kad prokuroras turėjo pakankamai duomenų apie nustatytus pažeidimus, o ilgas delsimas nepareikšti prašymo patvirtina tai, kad prokuroras dėl šio pažeidimo nematė viešojo intereso pažeidimo fakto;

476) Lietuvos Respublikos teisės aktuose viešojo intereso sąvoka nėra apibrėžta. Pažymi, kad tiek teisės literatūroje ir teismų praktikoje susiformavo pozicija, jog viešasis interesas yra visų pirma visuomenės interesas, o valstybė, būdama politinė organizacija, privalo atstovauti ir ginti. Apeliantai paaiškina, kad daug metų gyvendami ( - ) ir turėdami asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, būdami visuomenės nariais, naudodamiesi garažais ir siekdami juos rekonstruoti į mažaaukščius gyvenamus namus, nepažeidžia viešojo intereso. Priešingai, savo veiksmais ir lėšomis gerina savivaldybės teritorijos dalies taršių gamybinės (komunalinės) paskirties objektų teritoriją. Pažymi, kad teismas privalėjo spręsti, ar pripažinus kai kurių įstatymo normų formalų pažeidimą nebus padaryta didesnė žala tretiesiems asmenims, kaip visuomenės nariams, ir ar nebus didesnė teisinė nelygybė jų atžvilgiu. Pabrėžia, kad įgyvendinus detaliojo plano sprendinius iš esmės nebus pabloginta esama situacija. Atkreipia dėmesį, kad teismui panaikinus Sutartį, patyrė didelius nuostolius. Pažymi, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, kad UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai.

48V.

49Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 178-189, IV t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T1-122 panaikinimo ir pripažinimo 2004 m. birželio 18 d. sutartį Nr. 38 tarp savivaldybės ir A. B. negaliojančia, panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

501) teismas nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu nurodytos LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutarties Nr. A146-335/2008, kurioje konstatuota, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Teismas nevertino aplinkybės, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos veiksmai pateikiant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą dėl to paties detaliojo plano, po to atsisakant savo skundo, pažeidė gero administravimo principų reikalavimus. Prieina prie išvados, kad prokuroras yra praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl teisės aktų panaikinimo;

512) pareiškėjas neginčijo pareiškimu nei Departamento 2004 m. gegužės 7 d. išvados Nr. (9.14.4.)-V4-1567, nei Tarnybos 2003 m. balandžio 26 d. išvados Nr. 07-133, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 24 d. išvados Nr. 13.1-1488-(6.12-11.2), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas pripažįsta, jog šie teisės aktai yra teisėti;

523) vienintelis Detaliojo plano sprendinys, pareiškėjo nuomone, prieštaraujantis 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 numatytiems sprendiniams, yra tai, jog keičiama šios teritorijos paskirtis iš komunalinės į rekreacinę ir komunalinę. Pabrėžia, kad šiuo metu teisės aktuose nėra įtvirtinta komunalinių zonų sąvoka. Nurodo liudytojo A. L. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir konstatuoja, kad Detaliojo plano ginčijimas yra formalus dalykas, patvirtinus naują bendrąjį planą jokių kliūčių ginčijamam detaliajam planui realizuoti neliktų;

534) iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 24 d. išvados Nr. 13.1-1488-(6.12-11.2) matyti, kad jokių priežasčių netvirtinti Detaliojo plano nebuvo. Nurodo Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punktą, kuriame buvo numatyta, kad derinant detaliojo plano sprendinius su specialiųjų planų sprendiniais, jei nėra parengtų bendrųjų planų, šie sprendiniai yra rekomendacinio pobūdžio. Pažymi, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko planas yra specialusis planas, todėl jo sprendiniai yra tik rekomendacinio pobūdžio;

545) Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nebuvo pažeistas, kadangi Detaliajame plane numatyta rekonstruoti esamus pastatus, jokių naujų pastatų statyba nėra numatoma;

556) pareiškėjas neginčijo Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 150, kuriuo numatyta, kad garažų statinys ( - ) rekonstruojamas, pritaikant poilsiavimui, keičiant pastato paskirtį;

567) atkreipia dėmesį, kad Detaliuoju planu nebuvo didinamas jos nuomojamo žemės sklypo plotas, automobilių stovėjimo vietos plotas taip pat nėra didinamas, Detaliajame plane numatyto sklypo užstatymo plotas taip pat nekeičiamas. Visi Detaliajame plane numatyti sprendiniai, susiję su žemės sklypu ( - ), Neringa, atitinka Schemos XXII zonos tvarkymo reikalavimus. Detalusis planas neprieštarauja KNNP nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktams, nes žemės sklypo ( - ), Neringa, detalusis planas neprieštarauja Schemai ir yra parengtas atsižvelgiant į ją. Jokia naujos ūkinės veiklos ir urbanizacijos plėtros, kuri prieštarautų nacionalinio parko planavimo schemai, planuojamame žemės sklype nenumatoma, statinių forma ir tūris atitinka visus teisės aktų keliamus reikalavimus. Detalusis planas neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punktui, nes nėra prieštaravimo Schemai. Detalusis planas neprieštarauja Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 daliai, nes Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai neparengtas iki šiol. Detalusis planas neprieštarauja Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 daliai, nes esamas garažas ( - ) yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir traktuojamas kaip poilsiautojų aptarnavimo statinys, nes priklausė „Žinijos“ draugijai ir buvo poilsio namų priklausinys. Pareiškėjas nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti detalųjį planą. Teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnį, nes nepagrindė savo nuomonės teigdamas, jog sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo negali būti naikinamas esant galiojantiems raidos programos sprendiniams bei teigiamai išvadai dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių, nes raidos programa ir sprendinių patikrinimas yra detaliojo teritorijų planavimo proceso sudėtinės dalys.

57VI.

58Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 1-3, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

59Pažymi, kad iš esmės panašios aplinkybės buvo nagrinėtos LVAT 2008 m. spalio 10 d. nutartyje Nr. A822-1651/2008, kurioje konstatuota, jog prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą. Pabrėžia, jog visuomenė yra suinteresuota, kad Kuršių Nerija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama. Nurodo, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijai.

60Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 6-8, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

611) prašyme ir teismo sprendime yra nurodyti visi teisės aktai, kuriuos atsakovas pažeidė priimdamas ginčijamą administracinį aktą. Nurodo, kad ginčas buvo sprendžiamas pagal Saugomų teritorijų įstatymo normas, nes šis įstatymas sklypo teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje. Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269, kuriuo patvirtino Schemą. Kartu su ja kaip sudėtinė akto dalis buvo paskelbti Pagrindiniai teiginiai;

622) Schema yra specialusis teritorijų planavimo elementas, nes taip įregistruotas Valstybiniame teritorijų planavimo registre. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog rengiant ir tvirtinant Schemą nebuvo galiojančių atitinkamo lygmens specialiųjų ir detaliųjų planų, su kuriais Schemą pagal įstatymo nuostatas reikėtų derinti, Schema yra ne rekomendacinio pobūdžio, bet privaloma. Atkreipė dėmesį į KT 2007 m. birželio 27 d. nutarimą;

633) teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad Schemoje ginčo teritorija priskiriama XXII zonai, kurios tvarkymo tikslas – nebeplėsti šios zonos ir nedidinti jos užstatymo, todėl Detaliojo plano sprendiniai, numatantys garažų rekonstravimą, keičiant paskirtį į gyvenamąją, sklypų formavimą mažaaukščių namų statybai (( - )), garažo (( - )) rekonstravimą keičiant garažo paskirtį į poilsio pastatą, numatant sklypui naudojimo būdą – kaip rekreacinės paskirties teritorijos bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos, akivaizdžiai prieštarauja Pagrindinių teiginių 5, 4.1 ir 14 punktams bei Preilos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės-planinės dalies XXII zonos teritorijos naudojimo nuostatoms, KNNP nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams;

644) pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją prokuratūra nevykdo teritorijų planavimo dokumentų teisėtumo priežiūros, todėl termino eigos pradžia skaičiuotina nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Teismas pagrįstai netyrė, ar už saugomų teritorijų priežiūrą atsakingos institucijos duomenis pareiškėjui galėjo pranešti anksčiau, nes ši aplinkybė teismui nereikšminga;

655) KT ne kartą pasisakė, kad valstybės saugomos teritorijos yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, o užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą yra viešasis interesas (KT 2005-05-13, 2006-03-14, 2007-06-27 nutarimai).

66Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 9-14, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

671) nurodo Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį, 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 13 straipsnio 3 dalį, KNNP nuostatų 4, 12 punktus, LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį Nr. A17-742/2007, Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį ir prieina prie išvados, kad teikiamo tvirtinti detaliojo plano sprendiniai prieštaravo Schemai, todėl Neringos savivaldybės taryba kaip galutinė sprendimą priimanti institucija, nepaisant to, kad teisės aktų numatytos institucijos detaliojo plano projektą suderino, turėjo patikrinti, ar tvirtinamo detaliojo plano sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo normas;

682) apeliantai, teigdami, kad Schemos negalima tapatinti su Pagrindiniais teiginiais, parodo, kad nėra susipažinę su pačia Schema. Schemos, kaip vientiso, galiojančio dokumento pobūdį patvirtino KT 2007 m. birželio 27 d. nutarime, tai pripažino ir LVAT 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje Nr. A10-1534/2007. Pažymi, kad Vyriausybės nutarimai laikomi galiojančiais ir privalo būti taikomi tol, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, ir pabrėžia, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 nebuvo pripažintas negaliojančiu ar prieštaraujančiu Konstitucijai;

693) Tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V3-1.10-1132 buvo surašyta Tarnybos vadovo sudarytos komisijos, kurios tikslas buvo patikrinti KNNP direkcijos veiklą. Ši pažyma skirta išimtinai KNNP direkcijos veiklos tikrinimui apibendrinti ir negali būti laikoma termino Klaipėdos apygardos prokurorui paduoti skundą dėl detaliojo plano panaikinimo pradžia. Apeliantų nurodoma Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada taip pat buvo skirta Klaipėdos apskrities administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojų veiklai vertinti;

704) nurodo KT 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimus, LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį Nr. A17-742/2007 ir prieina prie išvados, kad kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

71Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 15-20, V t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

721) 2006 m. sausio 11 d. prašymą dėl Neringos savivaldybės 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T1-122 buvo pateikusi ir Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, tačiau atsižvelgdama į LVAT suformuotą praktiką, pagal kurią laikomasi nuostatos, kad Vyriausybės atstovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl detaliojo plano panaikinimo, 2007 m. rugsėjo 25 d. pateikė teismui prašymą nutraukti nagrinėjamą administracinę bylą. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba nedelsdama, t. y. 2007 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (5.1)-S13-373 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, informuodama apie galimą viešojo intereso pažeidimą priimant Sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad ši institucija pažeidė gero administravimo principus. Pareiškėjas apie viešojo intereso pažeidimą sužinojo tik gavęs Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2007 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (5.1)-S13-373, ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė 2007 m. spalio 25 d., taigi, nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino;

732) Departamento 2004 m. gegužės 7 d. išvada Nr. (9.14.4)-V4-1567, Tarnybos KNNP direkcijos 2003 m. balandžio 26 d. išvada Nr. 07-133 yra tik dalis teritorijos prie pastatų ( - ) detaliojo plano derinimo dokumentų ir jie, įvertinus Taisyklių 40 punktą, neįtakoja galimybės panaikinti ginčijamą Sprendimą, neteks galios ir visos šiuo sprendimu patvirtinto Detaliojo plano sudėtinės dalys, taip pat ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 24 d. patikrinimo išvada Nr. 13.1-1488-(6.12-11.2), todėl Departamento 2004 m. gegužės 7 d. išvada Nr. (9.14.4)-V4-1567, Tarnybos KNNP direkcijos 2003 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 07-133 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. gegužės 24 d. patikrinimo išvada Nr. 13.1-1488-(6.12-11.2) nesukelia teisinių pasekmių, t. y. nesukuria teisių ir pareigų, be ginčijamo Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. T1-122. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, planuojamos teritorijos raidos programa buvo laikoma Detaliojo plano sudėtine dalimi. Panaikinus Sprendimą, neteks galios ir Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 150, todėl nėra teisinio pagrindo ginčyti šio sprendimo;

743) šiuo metu vyksta bendrasis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių planavimo procesas, taigi šios teritorijos bendrasis planas nepatvirtintas ir yra negaliojantis, todėl nėra teisinio pagrindo ginčijamo detaliojo plano sprendinių teisėtumą vertinti pagal nepatvirtinto ir negaliojančio bendrojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius;

754) nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio 3 dalį, Taisyklių 25 punktą, atkreipia dėmesį į KT 2007 m. birželio 27 d. nutarimą ir pažymi, kad Schemos sprendiniai nėra rekomendacinio pobūdžio. Pabrėžia, kad Schemos įregistravimas nepanaikintas, šis specialusis teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir laikytinas teisingu, kol nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka;

765) nurodo Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą ir, atsižvelgiant į tai, kad pagal Schemą žemės sklypas ( - ) patenka į teritoriją, kurioje nenumatyta pastatų rekonstrukcija, konstatuoja, kad šiame žemės sklype draudžiama ne tik naujų pastatų statyba, bet ir esamų rekonstrukcija;

776) pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis A. B. ( - ) nuosavybės teise priklausantis garažas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, kurio paskirtis – garažų, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis gali būti rekonstruojamas kaip poilsiautojų aptarnavimo ar poilsio statinys;

787) Tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 negali būti laikoma termino prokurorui paduoti prašymą teismui dėl detaliojo plano panaikinimo pradžia, nes ši pažyma buvo surašyta Tarnybos vadovo sudarytos komisijos, jai atlikus KNNP direkcijos veiklos tyrimą, teismas prie tokios išvados priėjo atsižvelgęs į LVAT suformuotą praktiką (2008-10-30 nutartis Nr. A822-1701/2008, 2008-11-07 nutartis Nr. A822-1797/2008);

798) teismas sprendime nenurodė, kad tretieji asmenys pažeidė viešąjį interesą, nes viešasis interesas pažeistas priėmus neteisėtą Neringos savivaldybės tarybos sprendimą.

80Teisėjų kolegija

konstatuoja:

81VII.

82Apeliaciniai skundai netenkintini.

83Kaip matyti iš apeliacinių skundų, tretieji suinteresuoti asmenys R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. L., I. E. V., A. A., S. K., K. S., I. V., B. U. ir A. B. prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, grindžia aplinkybe, jog pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl, prieš pradedant nagrinėti individualaus akto teisėtumą, būtina įvertinti šiuos apeliantų procesinio pobūdžio argumentus, nes nuo jų vertinimo priklausytų, ar administracinės bylos nagrinėjimas apskritai yra prasidėjęs teisėtai.

84I. Dėl termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą:

85ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Specialiuoju prokuratūros veiklą reglamentuojančiu įstatymu prokurorams yra suteikti įgaliojimai ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, jei jie turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau šis įstatymas terminų nereglamentuoja. Todėl prokurorui kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo į administracinį teismą turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta nuo kokios datos turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia. Ginantis viešąjį interesą prokuroras nėra ginčijamu administraciniu aktu sukurtų teisinių santykių dalyvis. Viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu aktu sukuriamų teisinių santykių dalyviai, iš vienos pusės, yra aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, iš kitos pusės, atitinkami asmenys, kurių teisėms ir pareigoms šis aktas turi įtakos. Tiesioginiai administracinio akto adresatai, ar kiti subjektai, kurie kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, apie priimtą administracinį aktą, kaip taisyklė, sužino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais netrukus po to, kai aktas priimtas, todėl turi galimybę nedelsdami apsispręsti, ar administracinis aktas pažeidžia jų teises, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl savo subjektinių teisių gynimo. Tuo tarpu prokuroras informaciją apie galimą viešojo intereso pažeidimą gauna Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą, arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pirminės informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimas pats savaime nereiškia, kad viešasis interesas yra pažeistas ir yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo gynimo. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas prokurorams suteikti įgaliojimai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą, kai jie turi pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. nustačius, asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Pažymėtina, kad įstatymu nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą, prokuroras ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis per protingą terminą turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7–585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–67/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10–27/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–742/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882–65/2009).

86Nustatyta, kad pareiškėją apie padarytus viešojo intereso pažeidimus 2007-09-25 raštu Nr. (5.1)–S13–313 „Dėl viešo intereso gynimo“ informavo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (b. l. 13, I t.). Šiuo raštu minėta tarnyba prašė Klaipėdos apygardos vyriausiąjį prokurorą pasinaudoti įstatymo jam suteiktomis teisėmis dėl viešo intereso gynimo ir teismine tvarka ginčyti Neringos savivaldybės tarybos 2004-06-17 sprendimą Nr. T1–122, kuriuo buvo patvirtintas neteisėtas detalusis planas. Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2007 m. rugsėjo 25 d. gautos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos rašto pagrindu pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2007-10-25 pateikė ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2007-09-25 rašto Nr. (5.1)–S13–313 „Dėl viešo intereso gynimo“ gavimo dienos savo tyrimo nevilkino ir per protingą terminą gavo reikalingus duomenis procesiniam dokumentui suformuluoti, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino eigos pradžia yra 2007-09-25 (pakankamų duomenų priimti sprendimą, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo gavimo diena), todėl pareiškėjas 2007-10-25 paduodamas ieškinį teismui dėl viešojo intereso gynimo, termino kreiptis į teismą nepraleido. Taigi teisėjų kolegija, apeliantų argumentus, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, vertina kaip nepagrįstus.

87Nustačiusi, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatymu nustatyto termino, teisėjų kolegija apeliantų prašymą dėl bylos nutraukimo vertina kaip nepagrįstą ir jį atmeta.

88II. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viršuoju:

89Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

90ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

91Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata yra formuojama teismų jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o įstatyme numatytų subjektų teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip teisė nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; LVAT 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; LVAT 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64-2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr.1(11), 2007, 221-248 psl.; LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; LVAT 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882-65/2009). Kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi į teismą, turi būti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, ar jo tesės aktais nustatyta tvarka neapgynus būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

92Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nagrinėjamoje byloje prašydamas panaikinti atsakovo Neringos savivaldybės tarybos 2004-06-17 sprendimą Nr. T1–122 „Dėl teritorijos prie pastatų ( - ), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ bei pripažinti negaliojančiomis 2004 m. birželio 17 d. ir 2004 m. birželio 18 d. sutartis Nr. 36, 37, 38 dėl infrastruktūros plėtojimo, viešąjį interesą sieja su vertybe, kuri neabejotinai reikšminga, reikalinga, vertinga valstybei ir visai visuomenei, ne tik šiuo metu gyvenantiems žmonėms, bet ir ateities kartoms, grindžia būtinumu išsaugoti unikalų ir ypač vertingą Lietuvos kraštovaizdžio kompleksą – Kuršių nerijos nacionalinį parką, kultūrinį Lietuvos paveldą visai visuomenei. Pareiškėjas, ginantis viešąjį interesą, akcentavo, kad KNNP įsteigtas tikslu siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą. Pabrėžė, kad Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos valstybė, siekdama išsaugoti šį unikalų kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje, teisės aktais nustatė specialų KNN parko teisinį režimą. Pažymėjo, kad bet kokio pobūdžio veikla KNN parko teritorijoje, jeigu ji vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, suteikia prokurorui pagrindą įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, t. y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti nacionalines kultūrines vertybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjo argumentus nagrinėjamos bylos kontekste konstatavo, jog visuomenė yra suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama. Padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl pirmiau minėtų administracinių aktų panaikinimo, bylą inicijavo neabejotinai esant viešajam interesui.

93Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal minėtas nuostatas natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, o jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Saugomų teritorijų įstatymas apibrėžia, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu (2 straipsnio 43 dalis, 12 straipsnio 1 dalis); nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Atsižvelgdamas į valstybinių parkų įkūrimo tikslus, įstatymų leidėjas valstybiniuose parkuose draudžia arba riboja veiklą, galinčią pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

94Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. 1-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, kuriame nurodyta, kad jie įsteigti siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą. KNNP nuostatų 1 punkte apibrėžta, kad KNN parkas įsteigtas vertingiausiam gamtiniu bei kultūriniu požiūriu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksui su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūriniam paveldui išsaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti. 1992 m. kovo 31 d. Lietuva prisijungė prie Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos, įsipareigojo globoti kultūros ir gamtos paveldą, taip pat įgijo teisę siūlyti įtraukti šalies teritorijoje esančius objektus į Pasaulio paveldą. 2000 m. lapkričio 29 d. Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Taigi Kuršių nerija yra ypatingą reikšmę turinti vertybė ne tik Lietuvos valstybei bei visuomenei, bet ir pasaulio visuomenei. Minėti aspektai suponuoja išvadą, kad KNN parkas pagal kraštovaizdžio ypatumus ir etnokultūrinį paveldą yra unikali Lietuvos teritorijos dalis, priskirtina ypač vertingų vietovių kategorijai, pamatinė visuomenės vertybė, kurią saugo ir gina aukščiausios galios teisės aktas – Lietuvos Respublikos Konstitucija (54 straipsnio 1 dalis). Pareiga apsaugoti šią ypač vertingą vietovę, visuotinę reikšmę turinčią nacionalinę vertybę nuo neracionalaus, netausojančio vartojimo, ar darkančios kultūros ir gamtos paveldą veiklos yra viešasis interesas, konstitucinė priedermė. Todėl prokuroras, pagal surinktą medžiagą nustatęs, kad ginčijamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas bei sudarytos sutartys prieštarauja KPNN planavimo schemos sprendiniams, jais pažeidžiamas KNN parko dalies - ( - ) gyvenvietės apsaugos ir naudojimo režimas – neabejotinai privalėjo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

95Viešasis interesas nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai apibrėžtas, todėl teisėjų kolegija trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentus, kad dėl viešojo intereso gynimo pateikti tik bendro pobūdžio samprotavimai, kad viešojo intereso nepažeidžia, vertina kaip nepagrįstus.

96Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo teisę šioje byloje kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą, todėl apeliantų argumentai, susiję su viešojo intereso nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti. Konstatavus, kad šiuo konkrečiu interesas, kurį gindamas prokuroras kreipėsi į teismą, laikytinas viešuoju, pareiškėjo skundžiamo administracinio akto teisėtumo klausimas gali būti nagrinėjamas iš esmės.

97III. Dėl ginant viešąjį interesą ginčijamų administracinių aktų:

98Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nagrinėjamoje byloje prašo teismą panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2004-06-17 sprendimą Nr. T1–122 „Dėl teritorijos prie pastatų ( - ), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“, taip pat pripažinti negaliojančiomis infrastruktūros plėtojimo sutartis, kurios buvo sudarytos detaliojo plano sprendinių pagrindu: 1) tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. J. J., V. P., A. G., V. A. R., V. B., Z. L., S. S., A. V., D. M., S. L. 2004 m. birželio 17 d. sudarytą sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 36; 2) tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. E. V., A. A., S. K., A. P., V. U. ir K. S. 2004 m. birželio 17 d. sudarytą sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 37; 3) tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. 2004 m. birželio 18 d. sudarytą sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 38. Klaipėdos apygardos administracinis teismas šiuos pareiškėjo reikalavimus patenkino.

99Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai. Todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai.

100Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 28 d. įstatymo Nr. IX–628 redakcija) 13 straipsnio 1 dalį, valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. To paties įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius bei detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams, o 26 straipsnio 1 dalyje – saugomų teritorijų ir jų apsaugos zonų ribos Vyriausybės įgaliotų institucijų teikimu žymimos Žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose. Todėl nagrinėjamu atveju taikytina Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), patvirtinta Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“.

101Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2041 redakcija), Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema negali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentu, nes ją rengiant ir tvirtinant šio įstatymo kontekste nebuvo galiojančių specialiųjų ar detaliųjų planų, su kuriais šią schemą reikėtų derinti. KNN parko planavimo schema buvo parengta ir patvirtinta Teritorijų planavimo įstatymui dar neįsigaliojus, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 161 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo” patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorinio planavimo laikinuosius nuostatus (toliau - ir Laikinieji nuostatai). Įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymui Schemos teisinio statuso klausimas buvo išspręstas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 617 “Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams”, pagal kurio 1 punktą miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jei jie nustatyta tvarka buvo patvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Minėti planai turėjo būti įregistruoti valstybiniame teritorijų planavimo dokumentų registre. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruota kaip specialusis teritorijų planavimo dokumentas.

102Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra didelės apimties ir ją sudaro 18 tomų, ji turi ne tik tekstinę, bet ir grafinę dalį. Dėl techninių galimybių ši Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”. Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema visa apimtimi nebuvo paskelbta “Valstybės žiniose”, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatuota, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad KNN parko planavimo schema taikytina visa apimtimi.

103Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) kaip sudėtinė šio teisės akto dalis, buvo paskelbti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai. Pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi įtvirtintas imperatyvas, kad KNN parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą KNN parko planavimo schemą. Pagal KNN parko planavimo schemos pagrindinių teiginių 6 punktą nacionalinio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų apsaugos formas ir naudojimą suskirstyta į funkcines zonas: konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją ir ūkinę.

104Pagal KNN parko planavimo schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą aptariama teritorija yra centrinėje Preilos dalyje, t. y. tarp pagrindinės gatvės ir kopų parko teritorijos bei ribojasi su miško parko teritorija. Schemos tekstiniuose sprendiniuose (Preilos ir apylinkių principinio plano skyrius, Architektūrinio gyvenvietės ir jos aplinkos tvarkymo bei paminklosaugos priemonių programa) ši teritorija pagal Preilos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio-erdvinio reglamento nuostatas priskiriama XXII zonai, kurioje reglamentuojamas komunalinės zonos ir apmokamos mašimų stovėjimo aikštelės tvarkymas. Nurodoma, kad minėtos zonos tikslas – nebeplėsti šios zonos teritorijos ir nedidinti apstatymo, sumažinti esamo užstatymo vizualinį poveikį. Iškelto tikslo įgyvendinimui numatyta: a) šiltnamius ir laikinus sandėlius nukelti, perkeliant juos į prie uosto esančią komunalinę zoną, parinkti vietą naujai pirčiai; b) esamiems garažams uždėti minimalaus aukščio šlaitinius raudonų čerpių stogus; c) apmokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje jokių pastatų ir mašinų aptarnavimo įrenginių nestatyti, išskyrus laikino tipo medinį paviljoną aikštelės prižiūrėtojui, o pasikeitus teritorijos paskirčiai šis paviljonas turi būti nukeltas ir negali būti privatizuotas kaip nekilnojamojo turto objektas; d) nuo įvažiavimo ir gyvenvietės centro pusės mašinų aikštelės erdvė turi būti užstota želdiniais – būtina užsodinti vizualinę paskirtį turintį pušyną; e) aplink komunalinius pastatus, esančius arčiau pagrindinės gatvės, taip pat turi būti pagausinti želdiniai.

105Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), o 6.6 punkte – nacionalinio parko steigimo tikslai yra plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose. Minėto nutarimo 11 punkte įtvirtinta, jog nacionaliniame parke statiniai statomi, perstatomi, rekonstruojami pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

106Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, numatantys garažų rekonstravimą, keičiant paskirtį į gyvenamąją, sklypų formavimą mažaaukščių namų statybai (( - )), garažo (( - )) rekonstravimą keičiant garažo paskirtį į poilsio pastatą, numatant sklypui naudojimo būdą – kaip rekreacinės paskirties teritorijos bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos, akivaizdžiai prieštarauja KNN parko planavimo schemos sprendiniams (Pagrindinių teiginių 4.1, 5 ir 14 punktams), Preilos ir jos apylinkių principinio plano Architektūrinės-planinės dalies XXII zonos teritorijos naudojimo nuostatoms bei KNNP nuostatų 4, 6.6 ir 11 punktams, yra visiškai pagrįstos.

107Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime padarytas išvadas, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į KNN parko planavimo schemą ir prieštarauti jos sprendiniams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ginčo detaliojo plano sprendiniai taip pat prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio nuostatoms.

108Šioje byloje taip pat ginčijamos tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. J. J., V. P., A. G., V. A. R., V. B., Z. L., S. S., A. V., D. M., S. L. 2004 m. birželio 17 d. sudaryta sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 36, tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų I. E. V., A. A., S. K., A. P., V. U. ir K. S. 2004 m. birželio 17 d. sudaryta sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 37 bei tarp atsakovės Neringos miesto savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens A. B. 2004 m. birželio 18 d. sudaryta sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 38, kuriomis numatyta įgyvendinti kai kuriuos šioje byloje ginčijamo detaliojo plano sprendinius. Vadovaujantis bendru teisės principu, kad iš neteisės teisė negali kilti bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartys sudarytos siekiant įgyvendinti sprendinius detaliojo plano, kuris pripažįstamas prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie sandoriai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu laikytini niekiniais ir negaliojančiais, yra pagrįsta ir teisėta.

109Apeliantų R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. L., I. E. V., A. A., S. K., K. S., I. V., B. U. ir A. B. argumentai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija patikrino ginčijamą detalųjį planą, tačiau jokių pažeidimų nenustatė, ir šis planas buvo suderintas, nėra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą. Apeliantų minimas detaliojo planavimo dokumento patikrinimo aktas yra privalomasis procedūrinis dokumentas, tačiau teigiama išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą. Detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų (byloje aktualios Teritorijų planavimo įstatymo Nr. VIII-2041 20 straipsnio 5, 8 dalys). Nagrinėjamos teritorijos specifika yra ta, kad jai taikomas Saugomų teritorijų įstatymas (13 straipsnis), iš kurio nuostatų atsakovui kilo pareiga sprendžiant klausimus dėl teritorijos detaliojo planavimo laikytis specialiojo teritorijų planavimo dokumento – KNNP planavimo schemos reikalavimų. Ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis nustatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui, arba yra pažeista nustatyta derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos normų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundžiami sprendimai dėl detaliųjų planų tvirtinimo neatitinka teritorijų planavimo normų, įtvirtintų specialiajame plane (KNNP planavimo schemoje). Kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už savo priimtų sprendimų pagrįstumą bei teisėtumą. Detaliojo plano tvirtinimas nėra vien formalus veiksmas. Atliekant šį veiksmą privalu objektyviai ir išsamiai patikrinti bei įvertinti visą planavimo procesą, atitiktį teisės aktų reikalavimams. To atsakovas Neringos savivaldybės taryba nagrinėjamu atveju neatliko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, yra akcentavęs viešojo administravimo subjektų pareigą prieš priimant sprendimus dėl teritorijos, priskirtos saugomos teritorijoms, įsitikinti, ar bus paisoma saugomų teritorijų paskirties, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymą. Nustačius prieštaravimus – paneigiama teisė priimti sprendimus dėl saugomos teritorijos pertvarkymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

110Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-65/2009, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas analogiškoje byloje prokurorui ginant viešąjį interesą, konstatavo, kad viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės (Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 32 dalis), kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Jei neteisėtais administraciniais aktais yra sudarytos prielaidos vykdyti tam tikrą veiklą, atlikti atitinkamus darbus ir pan., tačiau šie administraciniai aktai dar nėra realizuoti, jų panaikinimas leidžia užkirsti kelią neteisėtai veiklai ir tuo pačiu apginti viešąjį interesą. Tačiau jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Priešingai, jei būtų bylinėjamasi vien dėl administracinių aktų panaikinimo, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), būtų neracionaliai naudojami valstybės resursai (prokuratūros, teismų darbas), sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o realiai nebūtų apgintas viešasis interesas.

111Teismui nagrinėjamoje byloje patenkinus pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir panaikinus sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo bei pripažinus negaliojančiomis infrastruktūros plėtojimo sutartis viešasis interesas iš esmės yra apginamas – atkuriama buvusi padėtis ta prasme, kad ginčo teritorijai lieka galioti apsaugos ir tvarkymo režimas, kuris numatytas specialiajame plane - KNNP planavimo schemoje, pašalinamos prielaidos statybų ir kitai veiklai, prieštaraujančiai KNNP planavimo schemos reikalavimams.

112Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, sprendimą motyvavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus nėra pagrindo. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmetami.

113Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

114Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų A. B. ir R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. L., I. E. V., A. A., S. K., K. S., I. V., B. U. apeliacinius skundus atmesti.

115Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymu (b. l.... 5. Nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 25 d. iš Vyriausybės atstovo Klaipėdos... 6. Pareiškėjo teigimu, pagal Detaliojo plano sprendinius garažai, esantys ( -... 7. Nurodė, kad šie žemės sklypai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko... 8. Pagal Schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą... 9. Pažymėjo, jog KNNP nuostatų 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad... 10. Pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu... 11. II.... 12. Atsakovės Neringos savivaldybė, Neringos savivaldybės taryba ir Neringos... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į prašymą (b. l. 116-124,... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 16. Nurodė, jog Schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematiniame plane... 17. Tretysis suinteresuotas asmuo AB SEB Vilniaus bankas atsiliepimu į prašymą... 18. Pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokios kiltų galimos pasekmės... 19. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Neringos komunalininkas“ atsiliepimu į... 20. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 21. III.... 22. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu... 23. Teismas nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, 5... 24. Nurodė, kad Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269,... 25. Nurodė, kad nors Schema visa apimtimi nebuvo paskelbta „Valstybės... 26. Nurodė, kad Schema yra specialiojo planavimo dokumentas, bet pagal Teritorijų... 27. Nurodė, kad kartu su Schema kaip sudėtinė šio teisės akto dalis buvo... 28. Pagal Pagrindinių teiginių 6 punktą nacionalinio parko teritorija pagal... 29. Pagal Schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo schematinį planą... 30. KNNP nuostatų 4 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nacionalinio parko... 31. Schemoje ginčo teritorija priskiriama XXII zonai, kurios tvarkymo tikslas –... 32. Detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja Saugomų teritorijų... 33. Teisėjų kolegijos išvados dėl Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo... 34. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovių bei trečiųjų suinteresuotų... 35. Teismas nurodė, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama... 36. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad... 37. Teismas nurodė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, 56 straipsnio 1 ir 2 dalis,... 38. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovių bei trečiųjų suinteresuotų... 39. Teismas nurodė ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 19... 40. IV.... 41. Tretieji suinteresuoti asmenys – R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. L.,... 42. 1) teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neprašė panaikinti... 43. 2) nesutinka su teismo sprendime nurodytu teiginiu, kad Schema ir Pagrindiniai... 44. 3) nurodo, kad Schema buvo parengta pagal 1992 m. sudarytą parko... 45. 4) Detalusis planas neprieštarauja KNNP nuostatų 4, 6.6, 11 punktams,... 46. 5) nurodo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, LVAT 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr.... 47. 6) Lietuvos Respublikos teisės aktuose viešojo intereso sąvoka nėra... 48. V.... 49. Tretysis suinteresuotas asmuo A. B. apeliaciniu skundu (b. l. 178-189, IV t.)... 50. 1) teismas nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens teismo posėdžio... 51. 2) pareiškėjas neginčijo pareiškimu nei Departamento 2004 m. gegužės 7 d.... 52. 3) vienintelis Detaliojo plano sprendinys, pareiškėjo nuomone,... 53. 4) iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 24... 54. 5) Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas nebuvo... 55. 6) pareiškėjas neginčijo Neringos savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19... 56. 7) atkreipia dėmesį, kad Detaliuoju planu nebuvo didinamas jos nuomojamo... 57. VI.... 58. Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 59. Pažymi, kad iš esmės panašios aplinkybės buvo nagrinėtos LVAT 2008 m.... 60. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atsiliepimu į... 61. 1) prašyme ir teismo sprendime yra nurodyti visi teisės aktai, kuriuos... 62. 2) Schema yra specialusis teritorijų planavimo elementas, nes taip... 63. 3) teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad Schemoje ginčo teritorija... 64. 4) pagal teisės aktais suteiktą kompetenciją prokuratūra nevykdo... 65. 5) KT ne kartą pasisakė, kad valstybės saugomos teritorijos yra visuotinę... 66. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie... 67. 1) nurodo Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalį, 13 straipsnio 2... 68. 2) apeliantai, teigdami, kad Schemos negalima tapatinti su Pagrindiniais... 69. 3) Tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V3-1.10-1132 buvo surašyta... 70. 4) nurodo KT 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. birželio... 71. Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 72. 1) 2006 m. sausio 11 d. prašymą dėl Neringos savivaldybės 2004 m. birželio... 73. 2) Departamento 2004 m. gegužės 7 d. išvada Nr. (9.14.4)-V4-1567, Tarnybos... 74. 3) šiuo metu vyksta bendrasis Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių... 75. 4) nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, 26 straipsnio... 76. 5) nurodo Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą,... 77. 6) pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis A. B. (... 78. 7) Tarnybos 2005 m. rugpjūčio 31 d. pažyma Nr. V-3-1.10-1132 negali būti... 79. 8) teismas sprendime nenurodė, kad tretieji asmenys pažeidė viešąjį... 80. Teisėjų kolegija... 81. VII.... 82. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 83. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, tretieji suinteresuoti asmenys R. J., V.... 84. I. Dėl termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą:... 85. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas... 86. Nustatyta, kad pareiškėją apie padarytus viešojo intereso pažeidimus... 87. Nustačiusi, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras dėl viešojo... 88. II. Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viršuoju:... 89. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Lietuvos Respublikos... 90. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais... 91. Viešojo intereso sąvokos įstatymai neapibrėžia. Viešojo intereso samprata... 92. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nagrinėjamoje... 93. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 94. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė... 95. Viešasis interesas nagrinėjamos bylos kontekste yra aiškiai apibrėžtas,... 96. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas... 97. III. Dėl ginant viešąjį interesą ginčijamų administracinių aktų:... 98. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras, gindamas viešąjį interesą,... 99. Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, ir veiklą... 100. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 28 d. įstatymo Nr.... 101. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymu (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr.... 102. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2007 m.... 103. Kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu... 104. Pagal KNN parko planavimo schemos Preilos siūlomo teritorijų naudojimo... 105. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl... 106. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijamo detaliojo... 107. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarime... 108. Šioje byloje taip pat ginčijamos tarp atsakovės Neringos miesto... 109. Apeliantų R. J., V. A. R., V. B., Z. L., J. S., S. L., I. E. V., A. A., S. K.,... 110. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 111. Teismui nagrinėjamoje byloje patenkinus pareiškėjo, ginančio viešąjį... 112. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 113. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 114. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą... 115. Nutartis neskundžiama....