Byla 1A-546-245-2012
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Majauskienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

2Iš E. B. priteista R. A. naudai – 11 365,52 (vienuolika tūkstančių trys šimtai šešiasdešimt penki Lt 52 ct) Lt turtinės žalos ir 20 000,00 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai - 4033,66 Lt (keturi tūkstančiai trisdešimt trys Lt 66 ct) gydymo išlaidų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai - 2749,84 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai keturiasdešimt devyni Lt 84 ct) už R. A. išmokėtas ligos pašalpas.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4E. B. nuteistas už tai, kad 2010-12-20, apie 19.00 val., UAB „Valdeividė“ priklausančio vilkiko „Man“, valstybinis numeris ( - ) kabinoje, kuris stovėjo degalinėje, esančioje Ispanijoje, netoli Sevilijos miesto, būdamas kartu su R. A. ir R. N., konflikto metu tarp jo ir R. A., durdamas su abiejų rankų nykščiais R. A. į akis, bei nykščius sukdamas akyse, nukentėjusiajam R. A. sužalojo abi akis ir tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą, nes dėl abiejų akių sužalojimo, R. A. neteko 50 procentų bendro darbingumo (dėl dešinės akies R. A. prarado 30 procentų bendro darbingumo; dėl kairės akies sužalojimo R. A. prarado 20 procentų bendro darbingumo.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, prašo perkvalifikuoti baudžiamojo įstatymo straipsnį į lengvesnį ir paskirti mažesnę bausmę. Nagrinėjant bylą, apylinkės teismas neįvertino daugelio esminių aplinkybių. O būtent, neįvertino tos aplinkybės, kad R. A. neturėjo patirties vairuoti sunkvežimį ir elgėsi nekultūringai, jį įžeidinėjo, vadino „šiukšle“, valėsi purvinus batus į jo patalynę, taip pažemindamas jį ir jo šeimą bendradarbio R. N. akivaizdoje. R. A. kabinėjosi, įžeidinėjo apeliantą, užkėlė koją ant jo patalynės, trenkė per galvą, todėl jis jį stumtelėjo nuo savęs, kad šis atsisėstų ir aprimtų, bet R. A. pradėjo spardyti jam galvą ir krūtinę, kas ir sukėlė jo įniršį. R. A. ant jo užgriuvo, dėl ko šis ir stūmė nukentėjusįjį taip, kaip jam išėjo. Po įvykio jo atsiprašė, siūlėsi nuvežti jį pas medikus. Nuteistasis turi du mokyklinio amžiaus vaikus, neįgalią seserį ir uošvienę, motina – pensininkė, šeimos nariams reikalinga jo pagalba, o ir paties sveikata jau prasta. Prašo tenkinti apeliacinį skundą ir sušvelninti jo teisinę padėtį.

6Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

7Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

8Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino E. B. kaltu, padarius Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog E. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta.

9Nuteistasis ginčija tai, kad jis nenorėjo tyčia sunkiai sutrikdyti R. A. sveikatos, viskas įvyko dėl nukentėjusiojo elgesio kaltinamojo atžvilgiu, o jis tik gynėsi. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią. Vadinasi, juridinės reikšmės nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad kaltininkas neturėjo ketinimo specialiai sužaloti nukentėjusiajam akių. Iš kaltinamojo parodymų teisme matyti, kad jam R. A. trinktelėjo, kaltinamasis jį stumtelėjo, tada nukentėjusysis jam pradėjo spardyti į galvą, krūtinę, rankas. E. B. gynėsi nuo R. A. rankomis, o šiam užgriuvus, stūmė jį nuo savęs ir pirštus sukišo į akis. Viskas taip įvyko dėl didelio jo susijaudinimo. Jis tik gynėsi nuo užgriuvusio R. A., nenorėjo jo specialiai sužaloti. Nukentėjusysis parodė, kad konflikto su E. B. metu ir šiam puolus jį, gal ir įspyrė kaltinamajam, nusimesdamas jį nuo savęs, tačiau E. B. jam dūrė į akis. Liudytojas R. N. patvirtino tas aplinkybes, kad įvyko konfliktas tarp E. B. ir R. A., iš pradžių R. A. su E. B. apsižodžiavo, vėliau – susimušė. Pačių muštynių nematė, išlipęs iš mašinos R. A. jam pasakė, kad nieko nemato, nes jam suspaudė akis. Matė, kaip jam iš kairės akies bėgo kraujas, davė R. A. vandens apsiprausti. Specialistė Sigita Bielevičienė paaiškino specialisto išvadą Nr. G 29/11(02), kuria R. A. konstatuota dešinės akies sumušimas, pasireiškęs dešinės akies pojungine kraujosruva, rainelės sfinkterio plyšimu, užpakaline stiklakūnio atšoka; kairės akies sumušimas, pasireiškęs junginės ir odenos plyšimu, gyslainės įkritimu į akies obuolio vidų, gyslainės atšoka, trauminiu lęšiuko panirimu, išburkimu ir drumstėjimu. Sužalojimus lydėjo kraujo susikaupimas abiejų akių stiklakūnyje bei dešinės akies priekinėje kameroje. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės akies sužalojimo regėjimo aštrumas šia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,07 ir R. A. prarado 30 procentų bendro darbingumo; dėl kairės akies sužalojimo regėjimo aštrumas šia akimi po traumos sumažėjo nuo 1 iki 0,2 ir R. A. prarado 20 procentų bendro darbingumo (t. 1, b. l. 24, 25). Tarp nuteistojo veiksmų – dūrio pirštais nukentėjusiajam į akis – ir kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra būtinasis priežastinis ryšys, to neginčija ir pats kaltinamasis. BK 135 str. 1 d. nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai yra ji reikalauja padarinių, kas šiuo atveju yra R. A. sunkus sveikatos įsitrikdymas. Tokiu būdu nusikalstama veika kvalifikuota pagal kilusius padarinius teisingai.

10Logiška yra apylinkės teismo išvada, kad nesant būtinosios ginties situacijos ir sąlygų, nėra jokio pagrindo kalbėti apie būtinosios ginties ribų peržengimą ir taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas. Šiuo atveju negalima E. B. inkriminuoti būtinosios ginties kaip baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, kadangi R. A. veiksmai neatitinka visų šiai aplinkybei nustatyti privalomų sąlygų. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus (tikras, o ne asmens įsvaizduojamas) ir akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Tik nustačius šias sąlygas, aiškinamasi, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Tai, kad R. A. E. B. pavadino „šiukšle“, kad pradėjo spardytis gulėdamas, negali būti vertinama kaip akivaizdus, pavojingas, realus kėsinimasis į E. B., tai net nevertinama kaip kėsinimasis į jo asmenį. E. B. nekonstatuota jokių sužalojimų, kai tuo tarpu R. A. sužalojimai padaryti spaudžiant akis su užlaikymu, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi. E. B., spausdamas pirštus nukentėjusiajam į akis pakankamai ilgą laiką, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, ir nors jų nesiekė, tačiau leido jiems kilti. Kaip jis pats pripažino, kad specialiai sužaloti R. A. akių jis nenorėjo, taigi, nors ir nenorėjo jam tyčia sunkiai sutrikdyti sveikatą, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių, ją sunkiai sutrikdė. Tai, kad E. B. buvo abejingas sukeltiems padariniams, patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo – jis nesuteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbos, abejingai reagavo į liudytojo R. N. žodžius dėl nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sakydamas, kad viskas bus gerai. E. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

11Nuteistasis prašo palengvinti jo teisinę padėtį, paskiriant švelnesnę bausmę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apylinkės teismas bausmę E. B. paskyrė teisingai. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti skiriant kaltinamajam bausmę. Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. B. padarė sunkų recidyvinį nusikaltimą (BK 11 str., 27 str. 1 d.), teistas (b. l. 63-66), teistumas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų centre bei psichiatro ir narkologo įskaitoje neregistruotas, dirba. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai jam paskyrė BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei straipsnyje numatytosios laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.). Remiantis įstatymu E. B. atžvilgiu negalima taikyti BK 62 str. nuostatų, kaip ir nėra įstatyminio pagrindo atidėti jam bausmės vykdymą pagal BK 75 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas ir taip paskyrė švelnesnę nei laisvės atėmimo vidurkis bausmę. Taigi, kolegijos nuomone, paskirta E. B. bausmė nėra aiškiai per griežta ir teisingumo principui neprieštarauja.

12Visa tai įvertinus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nėra, dėl to nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Tokiu būdu Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,

Nutarė

14nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai