Byla 2S-241-555/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė 1995 03 01 kredito sutarties Nr. ( - ) šalimi su AB „Ūkio banku“ pripažinti E. A. ir perkelti jam visas paskolos gavėjo teises ir pareigas; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 1998 02 28 Ūkio banko ir I. K. namo dalies (99,12 kv.m.), esančios ( - ) įkeitimo sutartį Nr. ( - ) pripažinti negaliojančiu 2000 11 27 turto pardavimo be varžytinių aktą, kuriuo atsakovei Z. M. parduotas V. K. namas ( - ) ; taikyti restituciją, panaikinti gyvenamojo namo su rūsiu, garažu, ūkiniu pastatu, esančio ( - ) registraciją Z. M. vardu; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. ( - ) vykdymą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ir įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo į namą (unikalus Nr. ( - ) , su prie jo esančiais priklausiniai gražu ir ūkiniu pastatu, esančiais ( - ) ) draudimo.

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovo V. K. reikalavimų užtikrinimui sustabdė vykdomosios bylos Nr. ( - ) vykdymą iki sprendimo ar nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ) įsiteisėjimo dienos, taip pat nusprendė padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo į namą (unikalus Nr. ( - ) su prie jo esančiais priklausiniais garažu ir ūkiniu pastatu, esančiais ( - ) ), draudimo.

6Atsakovė Z. M. padavė atskirąjį skundą dėl 2010 09 16 teismo nutarties. Nurodė, kad 2001 metais teisme jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. ( - ) /2001, kurioje ieškovo V. K. reikalavimas dėl 2000 11 27 turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, todėl ieškovas pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į teismą neturi teisės, civilinė byla šioje dalyje turi būti nutraukta ir panaikintas įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių į pastatą ( - ) perleidimo draudimo. Taip pat, jog vykdomoji byla Nr. ( - ) vykdoma pagal vykdomąjį raštą dėl I. K., E. K., A. K., A. K. ir D. K. iškeldinimo iš gyvenamojo namo ( - ) ir nėra niekaip susijusi su ieškovo pareikštais reikalavimais.

7Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. ( - ) atliekami vykdymo veiksmai yra susiję ne su ieškovo, o su kitų asmenų - I. K., E. K., A. K., A. K. ir D. K. iškeldinimu, teismas laikė, jog stabdyti vykdomosios bylos nėra pagrindo, minėtų asmenų iškeldinimas nėra susijęs su byloje pareikštais ieškovo reikalavimais ir vykdomojoje byloje atliekami iškeldinimo veiksmai niekaip neapsunkins šioje byloje priimto sprendimo vykdymo. Taip pat teismas nurodė, kad teismas 2001 06 18 atmetė V. K. ieškinį dėl 2000 11 27 turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, jog nepateikta teismui jokių įrodymų, jog atsakovė ketintų šį turtą perleisti, teismas laikė, jog nėra pagrindo taikyti įrašą viešame registre dėl turto perleidimo draudimo. Atsakovė Z. M. atskirajame skunde taip pat prašė civilinę bylą dalyje dėl 1998 02 28 įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 2000 11 27 turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu nutraukti ir skirti ieškovui V. K. baudą už piktnaudžiavimą procesu, teismas šiuos prašymus byloje laikė papildomais atsakovės Z. M. paaiškinimais, kurie bus sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės.

8Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Mano, kad teismas skundžiama nutartimi naikindamas savo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį neįsigilino į visas bylos aplinkybes, todėl nutartį panaikino be jokio pagrindo. Nurodo, kad teismas rėmėsi atsakovės Z. M. atskirajame skunde klaidingai nurodyta aplinkybe, jog 2001 metais buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. ( - ) /2001, kurioje ieškovo V. K. reikalavimas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. turto pardavimo be varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, todėl ieškovas pakartotinai tuo pačiu klausimu kreiptis į teismą neturi teisės, ir šiam teiginiui teismas priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės pritarė. Mano, kad teismas šioje proceso stadijoje iš viso negalėjo nuspręsti dėl ieškinių tapatumo, be to, sulyginus abiejų ieškinių pagrindą ir dalyką matyti, kad jie yra netapatūs, nes iki šiol nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl paskolos sutarties šalies teisių ir pareigų perkėlimo, o kiti šioje byloje reiškiami reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo ir grindžiami kitomis faktinėmis aplinkybėmis, negu ieškovo reikalavimas minėtoje 2001-ųjų metų byloje, vien tai, jog abiejose bylose ginčijama įkeitimo sutartis ir turto pardavimo be varžytinių aktas, nėra pakankamas pagrindas laikyti ieškinius tapačiais (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Teigia, kad atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog iš ginčo namo keldinama ne ieškovo šeima, o jame gyvenantys visai kiti asmenys, kad ieškovas šiame name negyvena, jo adresas yra ( - ) , Šilalės rajonas, tačiau atskirajame skunde ir ieškinyje nurodytas ieškovo adresas yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau faktiškai jis ten negyvena, jo gyvenamoji vieta yra ( - ) , Kaune.

9Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai notarė A. R., Z. M., VĮ Registrų centras, AB Ūkio bankas, LR teisingumo ministerija prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą.

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu bet kurioje civilinio proceso stadijoje gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Minėta civilinio proceso įstatymo norma įgalina teismą kiekvienu konkrečiu atveju patikrinti jos taikymo būtinumą, bet tai nėra besąlyginė prielaida laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu turi būti pakankamai pagrįstos prielaidos, įgalinančios manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba nebeįmanomas. Tai leidžia daryti išvadą, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 148 straipsnio 4 dalis 3 punktas). Laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad atsakovas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžiančių įrodymų, be to, apeliantas jų nepateikė ir su atskiruoju skundu, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl turto perleidimo draudimo. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė apie pateikto ieškinio nagrinėjamoje byloje ir ieškinio civilinėje byloje Nr. ( - ) /2007, kurioje ieškovo V. K. reikalavimas dėl 2000 m. lapkričio 27 d. turto be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, tapatumą, kadangi pagal skundžiamos teismo nutarties turinį spręstina, jog teismas tik konstatavo faktą, kad civilinėje byloje Nr. ( - ) /2007 V. K. ieškinys dėl 2000 m. lapkričio 27 d. turto be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atmestas, be to, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžiamas ieškinio pagrįstumas.

13Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, vadovaujantis ekonomiškumo principu, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tos laikinosios apsaugos priemonės, kurios būtinos ir pakankamos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 straipsnis).

14Pagal teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. ( - ) duomenis matyti, jog vykdomojoje byloje atliekami vykdymo veiksmai yra susiję ne su ieškovo V. K., o su kitų asmenų (I. ir E. K., A. K., A. K. ir D. K.) iškeldinimu iš namo ( - ) , todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. ( - ) , nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo pareikštais reikalavimais ir šiais vykdymo veiksmais ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju nebuv apsunkintas priimto teismo sprendimo vykdymas. Pažymėtina, kad tiesiogiai su pareikštais ieškinio reikalavimais ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų į bylą neįtrauktų asmenų atžvilgiu taikymas pažeistų ekonomiškumo principą (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

15Esant išdėstytiems argumentams spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, kolegija

Nutarė

18Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai