Byla 2A-328/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovui E. G. , ieškovo atstovui adv. Stasiui Karveliui, atsakovo atstovei Violetai Šulčytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1267-41/2006 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos (toliau – TM) ir LR Generalinės prokuratūros (toliau – GP) dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai TM ir GP, prašydamas priteisti jo naudai 146 240 Lt turtinės ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Konstitucijos 18, 20, 21, 30, 31 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTPLAK/ Konvencija) 5, 6 str., CK 6.263, 6.272 str.). Ieškovas nurodė, kad 2003-05-06, atlikęs Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (toliau - kolonija) bausmę, jis turėjo būti išleistas į laisvę, tačiau tą pačią dieną, įtarus jį dalyvavus konflikte, kurio metu buvo sužalotas P. V. , ieškovas buvo laikinai sulaikytas iki 2003-05-08. Alytaus rajono apylinkės teismas 2003 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovui paskyrė suėmimą 3 mėnesiams, t.y. iki 2003-08-08, o vėliau ieškovo suėmimas būdavo kas tris mėnesius pratęsiamas. Sužalotam P. V. mirus, ieškovui 2003-12-09 buvo pareikštas įtarimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-0151-03 (toliau – baudžiamoji byla) teismui buvo perduotas 2004-02-27, tačiau Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartimi byla perduota ikiteisminiam tyrimui papildyti, o Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. lapkričio 26 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, t.y. baudžiamoji byla nutraukta reabilituojančiu pagrindu. Ieškovas teigė, kad jis be pagrindo neteisėtai buvo laikomas suimtas 554 dienas (nuo 2003-05-06 iki 2004-11-09), todėl dėl neteisėtų prokuratūros ir teismo veiksmų patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Savo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas grindė tuo, kad jo sulaikymas bei suėmimas buvo neteisėti, nes ikiteisminis tyrimas baudžiamojo byloje buvo nutrauktas, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, todėl tokių įrodymų nebuvo ir negalėjo būti jo sulaikymo bei suėmimo paskyrimo metu, be to, jo suėmimas buvo neprotingai ilgo termino. Ieškovas pažymėjo, jog EŽTPLAK 5 straipsnio prasme suėmimo teisėtumas vertinamas keliais aspektais: a) suėmimas turi būti teisėtas jo taikymo metu; b) suėmimo procedūra turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus; c) suėmimas neturi tęstis neprotingai ilgai. Pažymėjo, jog Konvencijos prasme suėmimo teisėtumas yra tęstinis reiškinys, todėl suėmimas turi išlikti teisėtas visą laikotarpį, tačiau, jei teisėtai suėmus, vėliau išnyksta suėmimo teisėtumas, tai asmuo įgyja teisę į žalos atlyginimą pagal EŽTPLAK 5 straipsnio 5 dalį. Teigė, jog asmens teisės į laisvę garantija reiškia, kad tardymo institucijos negali veikti lėtai ir privalo per protingą laiko tarpą pareikšti suimtam asmeniui kaltinimus, o jei byla negali būti perduota teismui, - tai asmenį paleisti. Nurodė, jog, sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino protingumo, reikėtų remtis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) bylose suformuotais kriterijais: faktinė suėmimo trukmė, santykis tarp suėmimo trukmės, nusikaltimo pobūdžio ir už jį numatytos bausmės, suėmimo trukmės materialiniai, moraliniai ir kitokie padariniai suimtajam, suimtojo elgesys, tyrimo eiga, tyrimo institucijų elgesys, bylos sudėtingumas, liudytojų skaičius, bylos rezultatas bei kitos reikšmingos aplinkybės. Be to, EŽTT yra pasisakęs, jog besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris (interesas), įvertinus nekaltumo prezumpciją, nusveria teisę į laisvę, o pagrįsto įtarimo, kad sulaikytas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtina (sina qua non) besitęsiančio suėmimo teisėtumo sąlyga, bet praėjus tam tikram laiko tarpui ji nebėra pakankama (Jėčius v. Lietuva). Ieškovas, nurodydamas, jog Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato žalos dydžio nustatymą ne teismo tvarka, prašė priteisti 138 500 Lt turtinės žalos, apskaičiuotos pagal BK 65 straipsnio taisykles, t.y. vertinant vieną suėmimo dieną 2 MGL, ir 7 740 Lt turtinės žalos, apskaičiuotos pagal minimalų mėnesinį atlyginimą (430 Lt), kadangi dėl suėmimo negalėjo dirbti ir gauti pajamų, viso 146 240 Lt turtinės žalos atlyginimo. Prašydamas priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos, ieškovas nurodė, kad buvo nepagrįstai įtariamas ir kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, suimtas ilgą laiką, žinios apie tai paskleistos visuomenės informavimo priemonėse (b.l.92-93).

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu atmetė ieškovo E. G. ieškinį, nenustatęs EŽTPLAK 5 ir CK 6.272 straipsniuose nustatytos pareigūnų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovo veiksmų) buvimo. Teismas nurodė, jog:

  1. ieškovo sulaikymas ir suėmimas buvo teisėti, paremti procesiniais teismo sprendimais (nutartimis) bei atitiko tuo metu susiklosčiusias ir įstatymų numatytas materialines ir procesines suėmimo sąlygas, todėl jis neturi teisės į nuostolių atlyginimą (CK 6.272 str., EŽTPLAK 5 str. 1 d. c pp.). Teismas pažymėjo, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai, todėl CK 6.272 straipsnis nustato žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo sąlygas. Teismo nuomone, neteisėti veiksmai minėto straipsnio prasme yra teismo procesiniu sprendimu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar ATPK pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį, o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala. Teismas konstatavo, kad teismų praktikoje susiformavo taisyklė, jog vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimas ar baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo) nutraukimas automatiškai nesuponuoja teismo priimtų nutarčių dėl suėmimo neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimo, negali būti besąlyginiu pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Todėl ir baudžiamosios bylos nutraukimas (kaip ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas) nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Teismas pažymėjo, jog visos nutartys dėl ieškovui paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) ir jos termino pratęsimo buvo ieškovo skundžiamos apeliacine tvarka, tačiau, peržiūrėjus jas apeliacine tvarka ir aukštesnės instancijos teismams patikrinus jų teisėtumą bei pagrįstumą, jos buvo paliktos nepakeistos;
  2. atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nusikaltimo, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas, sunkumo laipsnį, jo pasekmes, kaltinamųjų skaičių byloje ir kitas reikšmingas aplinkybes, negalima daryti išvados, jog baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo tirta nepateisinamai ilgai ir suėmimas buvo nepateisinamai ilgas (EŽTPLAK 5 str. 1 d. c pp., 5 str. 4 d.);
  3. atmetami ieškovo argumentai dėl paskirto suėmimo įtakos dabartiniam jo įkalinimui bei plačiau nepasisako dėl turtinės ir neturtinės žalos buvimo, dydžio bei kitų civilinės atsakomybės sąlygų;
  4. sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, atsižvelgtina, kad šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 6 p., 96 str. 4 d.).

5Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas neįvertino, jog pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas žala turi būti atlyginta nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Teigia, jog baudžiamojoje byloje buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų (BPK 58, 60, 170 str.). Visų pirma, Alytaus pataisos namų tyrėjas J. P. , tyręs baudžiamąją bylą, buvo suinteresuotas ieškovo nuteisimu, kadangi pagal jo pareiškimą buvo ieškovui iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-236-02/2004 dėl grasinimų ir psichologinio smurto prieš valstybės tarnautoją (J. P. ) panaudojimo, nuteisiant ieškovą 10 mėnesių laisvės atėmimo. Tyrėjas nenusišalino nuo baudžiamosios bylos tyrimo ir nuteisus ieškovą, savo veiksmais lėmė ieškovui padarytos žalos dydį, naudojo prieš jį psichologinį spaudimą. Nurodo, jog Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta teisė į laisvę tam, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neveiktų labai lėtai, kad suimtasis asmuo turėtų teisę į jam pareikšto kaltinimo išnagrinėjimą per protingą laiko tarpą, o jei byla negali būti perduodama į teismą, tai asmuo būtų paleistas. Apelianto nuomone, vertinant, ar tyrimo terminas buvo protingas, turi būti ieškoma pusiausvyros tarp asmens teisių ir viešo intereso. Apygardos teismas nepasisakė dėl valstybės tarnautojo (tyrėjo) veiksmų, neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, bei į atsakovo atstovo TM atsiliepime į ieškinį pareikštą nuomonę, kad apeliantas patyrė neturtinę žalą, kuri jam priteistina, nesutikdamas tik su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

6Atsakovo atstovas GP atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde pakartoja ieškinio argumentus, nepateikdamas teisinio teismo sprendimo įvertinimo. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo veikos nutrauktas ne todėl, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 212 str. 1 p.), o dėl to, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę (BPK 129 str. 2 d. 8 p.). Pažymi, jog baudžiamosios bylos nutraukimas negali būti pagrindu konstatuoti, jog visi ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo neteisėti. Nurodo, kad suėmimas yra procesinė prievartos priemonė, o ne bausmė už nusikaltimą, jo skyrimo metu atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad asmuo vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Ieškovo sulaikymas ir suėmimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas pagal BPK numatytas procedūras, pagrįstai įtariant ieškovą padarius labai sunkų nusikaltimą, tikimybe, kad laisvėje jis trukdys nustatyti tiesą. Nutartys skirti bei pratęsti suėmimą, apsvarstytos apeliacine tvarka, buvo paliktos nepakeistos. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, nuo jos nenukrypo ir pagrįstai konstatavo, jog tyrimas baudžiamojoje byloje nebuvo nepateisinamai ilgas, kadangi baudžiamojoje byloje buvo atlikta daug procesinių tyrimo veiksmų: lavono medicinis, DNR, cheminiai tyrimai, įtariamaisiais pripažinti 6 asmenys, apklausta daug liudytojų, atlikti patikrinimai vietoje, t.y. byla buvo sudėtinga. Be to, pažymi, jog tyrimą apsunkino tai, kad nusikaltimas atliktas bausmės atėmimo vietoje.

7Atsakovo atstovas TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde apeliantas bandė paveikti baudžiamosios bylos tyrėją, dėl ko jam buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-236-02/2004, o duomenų apie tai, kad tyrėjas būtų bandęs paveikti tyrimą, nėra. Pažymi, jog prijungtoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantas būtų BPK 58 straipsnio pagrindu padavęs prokurorui pareiškimą dėl tyrėjo nušalinimo. Apeliantas skundo argumentus buvo išdėstęs kasaciniame skunde dėl teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-02/2004. Nurodo, kad teismas įvertino suėmimo trukmę ieškovo nurodytais kriterijais, o kitų teisinių argumentų dėl nesutikimo su teismo sprendimu ieškovas nepateikė. Teigia, kad TM nesutiko atlyginti ieškovui neturtinę žalą, kadangi žala atlyginama tik esant delikto sudėčiai. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime padaryta loginė klaida turėtų būti ištaisyta.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, laikydamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, padarė teisingą išvadą, jog ieškovas neturi teisės į nuostolių atlyginimą pagal EŽTPLAK 5 straipsnį ir pagal CK 6.272 straipsnį.

10Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sulaikymo teisėtumas pagal nacionalinę teisę automatiškai nereiškia sulaikymo teisėtumo pagal Konvencijos 5 straipsnį, todėl sulaikymas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis buvo teisėtas tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-1140/2002). Pirmosios instancijos teismas teisingai išanalizavo ieškovo suėmimo teisėtumą ir nacionalinės teisės (BPK), ir Konvencijos požiūriu.

12EŽTPLAK 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą. EŽTPLAK 5 straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę; niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip EŽTPLAK 5 straipsnyje numatytais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką. Vienas iš Konvencijos 5 straipsnyje numatytų teisėto suėmimo atvejų yra asmens suėmimas ar sulaikymas tikslu pristatyti jį kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar pagrįstai manant, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą arba pabėgimui. Be to, kiekvienas, kuriam atimta laisvė dėl sulaikymo ar suėmimo, turi turėti teisę kreiptis į teismą, skųsdamasis, kad neteisingai sulaikytas, kuris nedelsdamas turi priimti sprendimą ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, nuspręsti jį paleisti (EŽTPLAK 5 str. 4 d.). Asmens sulaikymo ir suėmimo teisėtumo kriterijai detalizuoti baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 122 straipsnis nustato suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas. Suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis 1) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys šio straipsnio 4 dalyje išvardintus naujus nusikaltimus.

13Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo kaltinamas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų) padarymu, tačiau Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2004 m. lapkričio 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl ieškovo veikos pagal BPK 212 straipsnio 2 punktą, nesurinkus ikiteisminio tyrimo metu pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovas buvo sulaikytas pataisos darbų kolonijos Vidaus tyrimų inspektoriaus 2003 m. gegužės 6 d. protokolu, o nuo 2003-05-08 iki 2004-11-09 laikomas suimtas remiantis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka (baudž. b. 3t., b.l.110, 130, 136, 144, 4t., b.l. 28, 5t., b.l.15, 40, 96, 137, 6t., b.l.15; c.b.l. 8-24). Teismo nutartys, kuriomis ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vėliau pratęstas suėmimo terminas, nebuvo įstatymų nustatyta instancine tvarka pripažintos neteisėtomis, kardomoji priemonė – suėmimas – buvo paskirta, įtariant padarius sunkų smurtinį nusikaltimą, o pratęsiama dar nesibaigus paskirtam suėmimo laikui.

14Bylos duomenimis ieškovas 2003 m. gegužės 6 d. protokolu laikinai sulaikytas bausmės atlikimo vietoje, įtariant jį dalyvavus 2003-05-03 kolonijoje vykusiame konflikte, kurio metu bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų buvo sunkiai (vėliau – mirtinai) sužalotas kalinys (b.l.9; baudž.b.3t., b.l.110). Laikino sulaikymo pagrindu nurodytas įtarimas, jog kalinys gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo, nes 2003-05-06 yra paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos. Laikinai sulaikytas ieškovas per 48 valandas buvo pristatytas į Alytaus rajono apylinkės teismą, kuris 2003 m. gegužės 8 d. nutartimi paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, nurodydamas, jog įtariamasis pagrįstai įtariamas labai sunkios nusikalstamos veikos padarymu, du kartus atlikęs laisvės atėmimo bausmę už sunkius nusikaltimus, įtariamas naujo labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymu, nebaigęs atlikti laisvės atėmimo bausmės pagal antrą teismo nuosprendį, todėl tikėtina, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, išvardintus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (b.l.8). Apeliacinės instancijos teismas 2003 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko nepakeistą paskirtą kardomąją priemonę (b.l.10). Visos kitos pirmos instancijos teismo nutartys dėl suėmimo termino pratęsimo buvo ieškovo skundžiamos apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis jos buvo paliekamos nepakeistos, atmetant ieškovo skundus ir konstatuojant, jog suėmimo terminas buvo pratęstas pagrįstai ir motyvuotai, taigi ieškovo suėmimas buvo teisėtas visą suėmimo laikotarpį.

15Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nesant visos delikto sudėties, nėra ir pagrindo priteisti žalos CK 6.272 straipsnio pagrindu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001, yra išaiškinęs, kad net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra besąlyginis pagrindas išteisintajam asmeniui atlyginti žalą, nes teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu juos sulaikant ar suimant buvo įvykdyti neteisėti veiksmai.

16Kolegijos nuomone, apygardos teismas taip pat turėjo pagrindo atmesti ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo ir Konvencijos 5 straipsnio pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-895/2003, yra nurodęs, kad Konvencijos 5 straipsnio prasme suėmimo teisėtumas turi būti vertinamas keliais aspektais: ar suėmimas buvo teisėtas jo taikymo metu, t.y. turi būti bent vienas suėmimo pagrindas, numatytas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje (BPK 122 str. 1 d.); ar suėmimas atitinka Konvencijos 5 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus; ar suėmimas nesitęsė neprotingai ilgai. Dėl aukščiau paminėtų ir teismo sprendimu nurodytų motyvų ieškovas teisėtai buvo sulaikytas ir Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu pagrindu, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ir manant, kad jis, paleistas į laisvę, gali pabėgti.

17Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas netinkamai aiškino „protingo ilgumo“ ikiteisminio tyrimo sąvoką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ikiteisminis tyrimas nebuvo neprotingai ilgas, teisingai nurodė kriterijus (nusikalstamos veikos pobūdį, nusikaltimo, kuriuo ieškovas buvo kaltinamas, sunkumo laipsnį, jo pasekmes, kaltinamųjų skaičių byloje ir kt.), kuriais remdamasis sprendė, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo neprotingai ilgas (EŽTPLAK 5 str. 1 d. c p., 5 str. 4 d.). Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daug liudytojų, kaltinimas pareikštas 6 asmenims, atlikti lavono medicinos, DNR, cheminis tyrimai, atlikti patikrinimai vietoje, t.y. byla buvo sudėtinga. Be to, vertinant ieškovo suėmimo ilgumą, analizuojant du ieškovo suėmimo periodus (iki teismo nutarties grąžinti bylą papildyti ikiteisminį tyrimą ir po jos), nustatyta, kad pirmasis ieškovo suėmimo periodas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, atliktus joje procesinius veiksmus, nevertintinas kaip neprotingai ilgas ir neatitinkantis Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje parodę, kad ieškovas dalyvavo nusikaltimo padaryme (1t., b.l.114-115,117-118, 125-131, 180-182, 192-195, 2t., b.l.13-14, 22-24, 3t.,b.l.212-221), parodymus teisme pakeitė, o teismui 2004 m. spalio 6 d. nutartimi grąžinus baudžiamąją bylą papildyti ikiteisminiam tyrimui (baudž.b. 6t., b.l.15-16,39-40), kuris buvo nutrauktas 2004 m. lapkričio 26 d. prokuroro nutarimu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę nusiskalstamos veikos padarymu (baudž.b.6t., b.l.92-94). Antruoju suėmimo periodu ieškovas buvo sulaikytas nuo 2006-10-06 iki 2006-11-09, todėl taip pat nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo papildymas truko neprotingai ilgai.

18Pažymėtina, kad teismo sprendimo 4 lapo pirmos pastraipos paskutiniame sakinyje (b.l.99): „Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, jog kardomoji priemonė - suėmimas ieškovo atžvilgiu buvo paskirta ir tęsiama teisėtai” padaryta rašymo apsirikimo klaida nedaro įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi visas sprendimas surašytas aiškiai, logiškai, sklandžiai motyvuojant ir padarant rezoliucinėje dalyje logišką išvadą.

19Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėto ir pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 329, 330, 265 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Palikti nepakeistą Vilnius apygardos teismo 2006 m. balandžio 7 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. Ieškovas E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos... 4. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 7 d. sprendimu atmetė ieškovo... 5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006... 6. Atsakovo atstovas GP atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti... 7. Atsakovo atstovas TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 9. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje... 10. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sulaikymo teisėtumas pagal... 12. EŽTPLAK 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, kuris yra... 13. Byloje nustatyta, jog ieškovas buvo kaltinamas BK 129 straipsnio 2 dalies 8... 14. Bylos duomenimis ieškovas 2003 m. gegužės 6 d. protokolu laikinai sulaikytas... 15. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, nesant visos... 16. Kolegijos nuomone, apygardos teismas taip pat turėjo pagrindo atmesti ieškovo... 17. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas netinkamai aiškino „protingo... 18. Pažymėtina, kad teismo sprendimo 4 lapo pirmos pastraipos paskutiniame... 19. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti teisėto ir... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 21. Palikti nepakeistą Vilnius apygardos teismo 2006 m. balandžio 7 d....