Byla 2-138-860/2011
Dėl drausmines nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisetu, darbuotojos teisiu gynimo

1Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejas Saulius Jakaitis,

2sekretoriaujant V. Kapalinskaitei, dalyvaujant ieškovei G. G., jos atstovui adv. A. C., atsakovo Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos atstovams direktorei R. A., adv. A. A.,

3viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves G. G. ieškini atsakovui Juodšiliu „Šilo“ gimnazijai del drausmines nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisetu, darbuotojos teisiu gynimo,

4n u s t a t e:

5Ieškove G. G. ieškiniu prašo: panaikinti Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos direktoriaus 2010-10-18 isakyma Nr. P1-9 ir pripažinti, kad jai drausmine nuobauda skirta neteisetai bei sugražinti ja i pirmesni darba; priteisti jai iš atsakovo vidutini darbo užmokesti už visa priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos; priteisti bylinejimosi išlaidas (b.l. 1 - 3).

6Ieškove ieškinyje nurode, kad darbo sutartis Nr. 246 tarp jos ir Juodšiliu „Šilo“ vidurines mokyklos (dabar - gimnazijos) buvo sudaryta 2005 m. rugsejo l d. Darbo sutartimi buvo priimta dirbti vokieciu kalbos mokytoja pagal neterminuota darbo sutarti. Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos direktore 2010 m. spalio 18 d. prieme isakyma Nr. P1-9, kuriuo už šiurkštu darbo pareigu pažeidima nuo 2010-10-18 nutrauke darbo sutarti, atleidžiant ja iš darbo Juodšiliu „Šilo“ gimnazijoje. Mano, kad drausmine nuobauda jai paskirta nepagristai ir neteisetai, todel ji turi buti panaikinta, o atleidimas iš darbo pripažintas neteisetu. Teigia, kad Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos direktore veike kryptingai, kad darbo sutartis su ja butu nutraukta. Pažymi, kad drausmines nuobaudos atleidimo iš darbo skyrimas buvo nemotyvuotas, neatitiko Darbo kodekso (toliau - DK) nustatytos drausminiu nuobaudu skyrimo tvarkos ir nuostatu. Gincijama drausmine nuobauda jai paskirta „apsvarscius VBI Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos 8a klases mokines Danguoles – M. K. motinos A. S. 2010-09-22 skunda, gimnazijos direktores pavaduotoju S. B. ir J. N. 2010-09-23 tarnybini pranešima, ivertinus gimnazijos vokieciu kalbos mokytojos G. G. 2010-10-15 pasiaiškinima, atsižvelgus i Gimnazijos tarybos 2010-10-15 pasiulymus bei Mokytoju tarybos 2010-10-13 rekomendacijas ir Etikos kodekso priežiuros komisijos 2010-10-18 išvadas“. Visu pirma pažymi, kad Juodšiliu „Šilo“ gimnazijoje yra susiklosciusi konfliktine situacija tarp gimnazijos vadoves ir keliu mokytoju, tame tarpe ir jos. Teigia, kad atsakovas veike tendencingai jos atžvilgiu ir pasinaudodamas turima geresne pozicija ir suteiktomis priemonemis bei budais, sudare tokia situacija, kuriai esant butu palanku jai skirti nuobauda. Antra, atsakovo gincijamame isakyme yra vadovaujamasi vienos iš jos mokiniu mamos parašytu skundu ir jame nurodomu teiginiu, jog „nepersekiociau ir negrasinciau mokinei“. Iš tiesu situacija yra labai paprasta. Kaip ir kiekvienoje mokykloje yra vaiku, kurie samoningai vengia lankyti pamokas. Atsakovo administracija reikalauja, kad mokytojai užtikrintu, jog kiek galima mažiau tokiu mokiniu praleidinetu pamokas. Todel pažinodama mokinius ir sutikusi juos mokyklos koridoriuose klusteli, kodel viena ar kita diena nebuvo jos pamokose. Atsižvelgdama i tai teigia, kad visos minetame skunde išdestytos aplinkybes yra išpustos ir neatitinkancios tikroves. Ji niekada neturejo ir netures ketinimu nei grasinti savo mokiniams, nei juos persekioti. Visuose atsakovo nurodomuose raštuose, kurie yra pagrindas atsakovui teigti aplinkybes, del kuriu jai buvo paskirta drausmine nuobauda, yra pateikiami atsakovo kontroliuojamu asmenu, darbuotoju, pasisakymai. Todel šiuose dokumentuose esancios aplinkybes negali but vertinamos kaip objektyvios ir galincios padeti atskleisti byloje tiesa. Trecia, atsakovas kreipesi i ja ir pareikalavo, kad ji pasiaiškintu del itariamo darbo drausmes pažeidimo. Taciau atsakovo nurodymas buvo neišsamus, o priimtame ginco isakyme, kuriuo jai paskirta griežciausia drausmine nuobauda, yra vadovaujamasi jau po prašymo pateikti pasiaiškinima atsiradusiais juridiniais faktais – gimnazijos tarybos siulymais, mokytoju tarybos rekomendacijomis, etikos priežiuros komisijos išvadomis. Teigia, kad buvo pažeisti DK 240 str. 1 d. numatyti reikalavimai, atsakovas apribojo jai teise i gynyba, kadangi neturedama pagrindiniu atsakovo parengtu dokumentu del drausmines atsakomybes jai taikymo, ji negalejo pateikti tinkamo ir išsamaus paaiškinimo. Atsižvelgdama i išdestyta atsakove teigia, kad jos veiksmuose nera neteisetumo, kaltes bei žalingu pasekmiu. Nesant žalos bei neteisetu veiksmu, nera pagrindo kalbeti ir apie priežastinio ryšio buvima.

7Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti (b.l. 26 - 31).

8Atsakovas atsiliepime nurode, kad 2010-09-22 gimnazijoje gautas mokines Danguoles – M. K. motinos A. S. skundas, kuriame ji nurode, kad jai atejus pakalbeti su dukros vokieciu kalbos mokytoja G. G. ir paprašius, jog ji nepersekiotu ir negrasintu dukrai, ši net neišklausiusi pradejo rekti ant jos (motinos), grasinti, kad susidoros ir susitvarkys su ja kitose institucijose. Skunde prašoma atkreipti demesi i toki mokytojos elgesi ir imtis atitinkamu priemoniu. A. S. ir ieškoves konfliktas vyko stebint gimnazijos direktores pavaduotojoms ugdymui S. B. ir J. N., kurios sekancia diena po mineto konflikto, t.y. 2010-09-23, pateike gimnazijos direktorei tarnybini pranešima, kuriame patvirtino A. S. skunde išdestytas aplinkybes. Be to, jos nurode, kad mokytoja G. G. šaipesi iš mamos; netaktiškai ir agresyviai elgesi ju atžvilgiu, taip pat šaipesi; pamoka vyko dalyvaujant vienam mokiniui, nuolat konfliktuojant, replikuojant ir moralizuojant atejusi mokini. Tarnybiniame pareiškime prašoma ivertinti toki netinkama mokytojos G. G. elgesi su jomis, mokiniu ir su mama. Ieškove 2010-10-13 pateiktame paaiškinime savo neetiško, netaktiško elgesio su mokines motina A. S., grasinimu jai nepaneige, nepaneige ir buvus konflikta su mokytojais, atejusiais stebeti jos pamoka. Gimnazijos mokytoju taryba 2010-10-13 posedyje (posedžio protokolas Nr. V3-1) apsvarste G. G. elgesi 2010-09-22 vokieciu pamokos metu ir prieme nutarima „mokytojos G. G. nekorektiška elgesi rugsejo 22 d. su administracija, mokiniu ir tevais traktuoti kaip šiurkštu darbo pareigu pažeidima ir rekomenduoti gimnazijos direktorei mokytojai taikyti drausmine nuobauda – atleidima iš darbo“. Pažymi, kad 22 mokytoju tarybos nariai balsavo už tai, kad mokytojos G. G. elgesi traktuoti kaip šiurkštu darbo drausmes pažeidima ir tik 2 nariai susilaike. Gimnazijos taryba 2010-10-15 posedyje (posedžio protokolas Nr. V2-2) taip pat apsvarste klausima del vokieciu kalbos mokytojos G. G. netinkamo elgesio su tevais, administracija, mokiniais. Posedyje dalyvavo 8a klases mokines motina A. S. ir 9a klases mokinio E. B. tevas. Pažymejo, kad posedyje ne tiek mokytoju, kiek mokiniu tevu, kuriu vaikus moko ieškove, lupomis buvo išsakyta daug neigiamo ieškoves atžvilgiu. Antai, mokinio E. B. tevas pareiške, kad jo vaikas po šios pamokos buvo labai susinervines ir sake, kad daugiau nebeis i mokytojos pamokas. Mokines motina A. S. gimnazijos tarybai praneše, kad kreipesi i atitinkamas institucijas del tokio mokytojos elgesio. Po šio ivykio besilaukianti mama jautesi blogai. Buvo išsakyta daug kitos neigiamos informacijos apie mokytojos elgesi. Gimnazijos taryba nutare vokieciu kalbos mokytojos elgesi ivertinti kaip šiurkštu darbo pareigu pažeidima ir pasiulyti gimnazijos direktorei atleisti G. G. iš darbo už šiurkštu darbo pareigu pažeidima. Ieškoves elgesi taip pat svarste Etikos priežiuros komisija, kuri 2010-10-18 posedyje nutare: „pripažinti, jog mokytoja G. G. pažeide šiuos Etikos kodekso principus: 1.1, 1.3, 1.4, 2.2, 4.2, 4.3, 5.4, 7.1, 7.3, 7.7“. Pažymi, kad ieškove ne pirma karta konfliktuoja ir su gimnazijos mokiniais, ir su ju tevais, ir su gimnazijos pedagogu kolektyvo nariais. Teigia, kad ieškove ne tik, kad nerado, bet ir neieškojo pedagoginio kontakto nei su mokiniais, nei su ju tevais, i bet kokias pastabas del jos darbo reaguoja perdetai jautriai, piktai ir neatsakingai. Taigi, ieškove bendraudama su mokines motina A. S., su kolegemis S. B. ir J. N. nepaise priimtu Etikos kodekso reikalavimu, kas sutrikde gimnazijos bendruomenes mikroklimata, darbine nuotaika ir darbo ritma.

9Teismo posedžio metu ieškove ir jos atstovas ieškini pilnai palaike.

10Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko.

11Ieškinys atmestinas.

12Byloje nustatyta, kad ieškove G. G. 2005-09-01 darbo sutarties Nr. 246 pagrindu nuo 2005-09-01 pradejo dirbti Juodšiliu „Šilo“ vidurineje mokykloje (dabar gimnazija) vokieciu kalbos mokytoja (b.l. 4 – 8, 33 - 35). Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos direktore 2010-10-18 isakymu Nr. P1-9 „Del mokytojos G. G. atleidimo iš darbo“, apsvarsciusi VBI Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos 8a klases mokines Danguoles – M. K. motinos A. S. 2010-09-22 skunda, gimnazijos direktores pavaduotoju S. B. ir J. N. 2010-09-23 tarnybini pranešima, ivertinusi gimnazijos vokieciu kalbos mokytojos G. G. 2010-10-15 pasiaiškinima, atsižvelgdama i Gimnazijos tarybos 2010-10-15 pasiulymus bei Mokytoju tarybos 2010-10-13 rekomendacijas ir Etikos kodekso priežiuros komisijos 2010-10-18 išvadas, vadovaudamasi LR DK 136 str. 3 d. 2 p., nutare už šiurkštu darbo pareigu pažeidima (LR DK 235 str.) nutraukti nuo 2010-10-18 su VBI Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos vokieciu kalbos mokytoja G. G. sudaryta darbo sutarti, atleidžiant G. G. nuo 2010-10-18 iš darbo VBI Juodšiliu „Šilo“ gimnazijoje (b.l. 11, 36). Taigi, kaip matyti iš šio isakymo, ieškovei paskirta drausmine nuobauda – atleidimas iš darbo, pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., už šiurkštu darbo pareigu pažeidima. Ieškovei drausmine nuobauda paskirta už netinkama (neteiseta) elgesi su gimnazijos mokiniais, mokiniu tevais ir kolegomis - mokytojais.

13Ieškove su jai paskirta drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo, nesutinka, prašo ja panaikinti.

14Teismas pažymi, kad atleidimas iš darbo Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra galimas, jeigu darbuotojas viena karta šiukšciai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str.). DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiurkštus darbo pareigu pažeidimas yra darbo drausmes pažeidimas, kuriuo šiurkšciai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darba reglamentuojanciu istatymu ir kitu norminiu teises aktu nuostatos arba kitaip šiurkšciai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje itvirtintas pavyzdinis šiurkšciu darbo pareigu pažeidimu sarašas, kuris nera baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkreciu šiurkšciu darbo pareigu pažeidimu sudetys, o pagal 11 punkta tokiais pažeidimais pripažistami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkšciai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra ne karta konstatuota, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkta šiurkšciu darbo pareigu pažeidimu gali buti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teises aktuose, profesines etikos kodeksuose ir taisyklese nurodytas ir šiurkšciu ivardytas nusižengimas, kuriuo šiurkšciai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant i DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdestyta istatymo leidejo pozicija del šiurkšciu darbo drausmes pažeidimu vertinimo, pagal savo pobudi, padarinius, darbuotojo kaltes laipsni ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkšciai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. lapkricio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausima, ar darbo drausmes pažeidimas priskirtinas prie šiurkšciu, butina analizuoti darbo drausmes pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteiseto elgesio pobudi, del šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kalte ir jos formas, kitu asmenu veiksmu itaka šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštu darbo pareigu pažeidima, gincija darbo sutarties nutraukimo teisetuma teismine tvarka, darbdavys turi pateikti irodymus (teisinius argumentus), pagrindžiancius nusižengimo kvalifikavima šiurkšciu, o teismas, atsižvelgdamas i konkrecias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi ivertinti, ar padaryta nusižengima darbdavys pagristai kvalifikavo kaip šiurkštu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-669/2005). Mineta, kad, darbuotojui gincijant drausmines nuobaudos teisetuma ir pagristuma, darbdaviui tenka pareiga irodyti, jog drausmine nuobauda skirta teisetai ir pagristai. Vykdydamas šia pareiga darbdavys gali teismui išdestyti papildomus argumentus del padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausmines nuobaudos parinkimo, pateikti irodymus, patvirtinancius pažeidimo padarymo fakta, kurie nenurodyti isakyme del atleidimo iš darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Taciau naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti nauju) darbuotojo veiku, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, jeigu tai neatsispindi isakyme (ar kitokiame dokumente) del nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-172/2011).

15Bylos duomenys tvirtina, kad 2010-09-22 Juodšiliu „Šilo“ gimnazijoje buvo gautas gimnazijos 8a klases mokines Danguoles – M. K. mamos A. S. skundas del vokieciu kalbos mokytojos G. G. netinkamo elgesio, grasinimu (b.l. 37). Teismo posedžio metu A. S. apklausta kaip liudytoja patvirtino savo skunde išdestytas aplinkybes, taip pat paliudijo, kad 2010-09-22 ryte, kai ji nuejo pasikalbeti su mokytoja G. G. del jos vaiko terorizavimo, mokytoja pradejo šaukti ant jos, grasinti, konflikto metu šaipesi, teigdama, jog ji (A. S.) laukiasi kudikio ir jai labai gaila dar negimusio vaikelio, kad tures tokia mama, atidare klases duris ir išvare ja iš klases lauk, sakydama “von“. Po šio konflikto jai reikejo gerti vaistu, turejo nedarbinguma, kreipesi del mokytojos grasinimu i prokuratura. Mokytoja skambindavo savaitgaliais ir grasindavo, kad susidoros su ja.

16Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos direktores pavaduotojos S. B. ir J. N. 2010-09-23 tarnybiniu pranešimu (b.l. 38) kreipesi i gimnazijos direktore, kuriame nurode, kad 2010-09-22 atejus stebeti vokieciu kalbos mokytojos G. G. pamokos, jos susidure su mokytojos netaktišku, agresyviu elgesiu, mokytoja šauke ant ju, tyciojosi. Pamokoje nebuvo nei vieno vaiko. Veliau mokytojai atsivedus i klase viena mokini (E. B.), pamoka vyko nuolat konfliktuojant, replikuojant, moralizuojant atejusi mokini. Sekanti pamoka turejo vykti 8ab klasese. Po keliu minuciu i klase iejo 8a klases mokines mama A. S., kuri papraše, kad mokytoja liautusi persekioti jos dukra. Taciau mokytoja ipyko ir liepe mamai atvesti i pamoka savo dukra. Mamai pasakius, kad jos dukra nelankys jos vedamu pamoku, mokytoja dar labiau itužo ir eme mamai grasinti. Kilo konfliktas, kurio metu mokytoja šaipesi iš mamos, kad jai gaila negimusio vaikelio, jog tures tokia mama. Teismo posedžio metu apklaustos kaip liudytojos S. B. ir J. N. patvirtino savo tarnybiniame pranešime išdestytas aplinkybes del netinkamo mokytojos elgesio su jomis, su mokiniu ir su mokines mama. Jos paliudijo, kad mokytoja su jomis kalbejo nepagarbiai, ižeidžianciai, su pašaipa, pludosi, skaite joms moralus. Pamoka vyko konfliktiškai, mokinys sedejo susigužes, nervavosi, su juo buvo bendraujama nepagarbiai, pakeltu tonu, po pamokos mokinys pasake, kad i jos (G. G.) pamokas daugiau nebeis. Taip pat parode, kad A. S. po konflikto su mokytoja blogai jautesi, buvo susijaudinusi, pradejo verkti. Nurode, kad del mokytojos netinkamo elgesio yra nuolat skundžiamasi jau keleta metu.

17Teismas neturi jokio pagrindo netiketi šiu liudytoju parodymais, jos prisieke sakyti tiesa, pasiraše del atsakomybes (b.l. 141), ju parodymai visiškai sutampa, yra nuoseklus ir aiškus. Ieškoves atstovo išreikštos abejones, kad liudytoju S. B. ir J. N. parodymai negali buti vertinami kaip objektyvus, nes jos yra tiesiogiai direktorei atsakingi darbuotojai, o A. S. neva tai buvo sukurstyta sukelti konfliktine situacija ir parašyti skunda ant mokytojos - atmestinos kaip nepagristos, nes jos neturi jokio pagrindo, yra tik prielaidos, kurios neatitinka byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu. Visu pirma, kaip mineta, šiu liudytoju parodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklus ir aiškus. Vien tai, kad liudytojos S. B. ir J. N. dirba mokykloje ir yra pavaldžios direktorei, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ju parodymais negalima vadovautis. Jau nekalbant apie A. S., kuri yra vaiko mama ir mokykloje nedirba. Ieškove (jos atstovas) nepateike jokiu objektyviu irodymu, kurie leistu abejoti minetu liudytoju parodymais. Šiu liudytoju parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos mokyklos tarybos 2010-10-15 posedžio protokolo Nr. V2-2 (b.l. 43 - 44) matyti, kad 9a klases mokinio E. B., kuris vienintelis 2010-09-22 dalyvavo pas mokytoja G. G. pamokoje, tetis posedžio dalyviams praneše, kad vaikas po šios pamokos buvo labai susinervines ir sake, kad daugia nebeis i mokytojos pamokas. Tetis teige, kad ir visi praeiti mokslo metai buvo tokie pat konfliktiški. Kitu asmenu pasisakymai taip pat tvirtina apie ieškoves nuolatinius konfliktus su vaikais, ju tevais. A. S. del mokytojos elgesio kreipesi i prokuratura (b.l. 104 - 112). Nors Vilniaus rajono prokuratura atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nenustaciusi ieškoves veiksmuose nusikalstamos veikos požymiu, taciau tai nepaneigia tos aplinkybes, kad ieškoves elgesys prasilenkia su kitu teises šaku normomis (šiuo atveju darbo teises normomis). Liudytoja A. Ž. parode, kad ji konflikto tarp ieškoves ir mokines mamos A. S. nemate, taciau atsidarius klases durims, ji, buvusi koridoriuje, išgirdo dideli triukšma, iš klases išejo A. S. su direktores pavaduotoja S. B., mama reke, sake, kad mokytoja psichiškai nesveika. Šie parodymai taip pat netiesiogiai tvirtina, kad tarp mokytojos ir mokines mamos vyko konfliktas. Galiausiai pacios ieškoves paaiškinimai ir parodymai, kaip antai, direktores pavaduotojoms 2010-09-22 atejusioms stebeti pamokos ir veliau norejusioms išeiti, pasake, kad: “dabar reiketu likti ir stebeti mano pamoka” (b.l. 40). Liudytojos S. B. ir J. N. parode, kad mokytoja šiuos žodžius ištare su didžiule pašaipa. Turint omenyje tai, kad pamokoje nedalyvavo nei vienas mokinys, tai toks mokytojos bendravimas su administracijos pareigunais neabejotinai neatitiko dalykinio bendravimo reikalavimu; apie netinkama ieškoves bendravima su mokiniais, ju tevais ir kitais mokytojais tvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (b.l. 43 – 44, 50 – 57, 135 - 136). Taigi, ne tik liudytoju S. B., J. N. ir A. S. parodymai sutampa tarpusavyje, yra nuoseklus ir aiškus, bet ir atitinka kitiems byloje nustatytiems faktiniams duomenims.

18Minetos nustatytos aplinkybes, t.y. neteisetas ieškoves elgesys, nepaneigiamos kitais byloje esanciais irodymais, tame tarpe ir liudytojos A. Ž. parodymais.

19Teismas pažymi, kad, net jeigu mokines mama kalbejo su ja netaktiškai, rodydama emocijas, tai nesuteike teises ieškovei, kaip pedagogei, kuriai keliami aukšti morales reikalavimai, elgtis nepagarbiai su mokines mama, ant jos šaukti, grasinti ir ižeidineti. Toks mokytojos elgesys neabejotinai prasilenkia su pedagogo etika ir morale.

20Ieškoves pretenzijos direktores pavaduotojoms, jog jos atejo stebeti pamoku iš anksto neperspejusios ieškoves, taip pažeisdamos jos teises, yra nepagristos. Byloje nustatyta, kad gimnazijos veiklos planas, iskaitant užsienio kalbos pamoku stebejima, 2010 m. rugsejo menesi buvo viešai paskelbtas gimnazijos moketoju kambaryje esancioje skelbimu lentoje (toki skelbima numato Vidaus darbo tvarkos taisykliu 31 p.); joks lokalinis vidaus teises aktas nenumate gimnazijos administracijai pareigos prieš ateinant stebeti pamoka žodžiu ispeti apie tai ta pamoka vedanti mokytoja. Antra vertus, net ir egzistuojant administracijos pareigai iš anksto vienokia ar kitokia forma informuoti mokytoja, kurios pamoka bus stebima, taciau atsakovui šios pareigos nevykdant, ieškovei neatsirado teise elgtis nepagarbiai su administracijos pareigunais, juos ižeidineti.

21Juodšiliu “Šilo” gimnazijos direktore, vadovaudamasi DK 140 str. 1 d., 2010-10-11 pareikalavo ieškoves pasiaiškinimo del galimo darbo drausmes pažeidimo, t.y. del neleistino elgesio su gimnazijos mokiniais, mokiniu tevais ir kolegomis – mokytojais, elgesio, nesuderinamo su mokytojo pareigomis ir etika, kuris žemina mokytojo varda, menkina gimnazijos mokytoju kolektyvo autoriteta (b.l. 114).

22Ieškove 2010-10-13 pateike direktorei pasiaiškinima, iš jo matyti, kad ji su itarimais iš esmes nesutinka, paaiškinimas pateiktas klausimu forma, kaltinant iš esmes kitus asmenis (b.l. 39 - 42). Ieškove panašios taktikos laikesi ir teismo posedžio metu. Nepaisant to, kad ieškove nemano padariusi drausmini pažeidima, taciau jos paaiškinimai iš esmes paneigiami kitais byloje esanciais irodymais, ju visuma.

23Ieškoves elgesys 2010-10-13 buvo svarstomas Juodšiliu “Šilo” gimnazijos Mokytoju tarybos posedyje, iš šio posedžio protokolo Nr. V3-1 (b.l. 133 - 136) matyti, kad nariai nutare “Mokytojos G. G. nekorektiška elgesi rugsejo 22 d. su administracija, mokiniu ir tevais traktuoti kaip šiurkštu darbo pareigu pažeidima ir rekomenduoti gimnazijos direktorei mokytojai taikyti drausmine nuobauda – atleidima iš darbo”.

24Ieškoves netinkamas elgesys su tevais, administracija, mokiniais buvo svarstytas Juodšiliu “Šilo” gimnazijos Mokyklos tarybos posedyje 2010-10-15 (b.l. 43 - 44). Šiame posedyje dalyvavo ne tik pedagogai, bet ir mokiniu tevai, kurie išsake neigiama nuomone del mokytojos elgesio. Šiame posedyje buvo nuspresta vokieciu kalbos mokytojos G. G. elgesi vertinti kaip šiurkštu darbo pareigu pažeidima ir siulyti gimnazijos direktorei ja atleisti iš darbo.

25Pagal direktores pavaduotoju S. B. ir J. N. skunda, ieškoves elgesys 2010-10-18 taip pat buvo svarstytas Juodšiliu “Šilo” gimnazijos Etikos kodekso priežiuros komisijoje. Iš šios komisijos posedžio protokolo Nr. 2 (b.l. 48 - 49) matyti, kad komisija išnagrinejusi skunda pripažino, kad G. G. pažeide šiuos Etikos kodekso principus: 1.1, 1.3, 1.4, 2.2, 4.2, 4.3, 5.4, 7.1, 7.3, 7.7.

26Teismas, išnagrinejes byla ir ivertines byloje ištirtu irodymu visuma, daro išvada, kad ieškoves netinkamas (neteisetas) elgesys su gimnazijos administracija, mokiniais ir ju tevais, tame tarpe 2010-09-22, pilnai irodytas. Tokie duomenys yra liudytoju A. S., S. B. ir J. N. parodymai (beje šie liudytojai tiesiogiai dalyvavo 2010-09-22 vykusiame konflikte), taip pat kiti mineti netiesioginiai irodymai bei kita bylos medžiaga. Ieškove tokiais savo veiksmais, t.y. aptariamu laiku nepagarbiai, agresyviai elgdamasi su administracijos pareigunais, iš ju tyciodamasi, nuolat konfliktuodama su 9a klases mokiniu, replikuodama, ji moralizuodama, šaukdama ant mokines mamos, jai grasindama, šaipydamasi, neabejotinai pažeide: Pedagogo pareiginiu nuostatu, patvirtintu mokyklos (gimnazijos) direktoriaus 2001-09-03 isakymu Nr. 2, 1.5.2, 1.5.3 punktu reikalavimus. Nuostatu 1.5 p. nurodyta, kad: “Pedagogas privalo žinoti:”, reiškia ne tik minetame punkte išvardytas taisykles žinoti, bet privalo ir ju laikytis, t.y. ju nepažeisti. Ieškove su šiais Nuostatais nustatyta tvarka buvo supažindinta 2005-09-05 (b.l. 61 - 67); Juodšiliu “Šilo” vidurines mokyklos Vidaus darbo tvarkos taisykliu, patvirtintu direktores 2005-05-27 isakymu Nr. V1-76, 83 – 84 ir 92 punktu reikalavimus. Ieškove su šiomis Taisyklemis buvo supažindinta nustatyta tvarka 2005-09-05 (b.l. 68 - 80); Darbuotoju etikos kodekso, patvirtinto Juodšiliu “Šilo” vidurines mokyklos direktores 2008-01-21 isakymu Nr. V1-47, 1.1, 1.3, 4.2, 4.3, 5.4, 7.2, 7.3, 7.6 punktu reikalavimus. Ieškovei šio Kodekso reikalavimai buvo žinomi, tai iš esmes ji patvirtino ir pati. Be to, ieškove dalyvavo posedyje, kuriame buvo aptariamos Kodekso nuostatos (b.l. 127 - 132); byloje yra duomenys, kad ieškove jau anksciau buvo svarstyta Etikos kodekso priežiuros komisijos posedyje del Kodekso reikalavimu nesilaikymo (b.l. 52 - 53).

27Vertinant, ar ieškoves padarytas pažeidimas yra šiurkštus, teismas atsižvelgia i tai, kad: ieškoves neteisetas elgesys buvo nukreiptas prieš gimnazijos administracijos pareigunus, mokini ir ypac prieš mokines mama, kuri buvo nešcia, su ja nepagarbiai buvo bendrauta, šaukiama, ižeidinejama, sakant, kad „jai gaila negimusio kudikio, jog jis tures tokia mama“, veliau buvo išvaryta iš klases, teismo nuomone, tai ypac ciniškas elgesys, turint omenyje tai, kad nešcios moterys yra labiau pažeidžiamos; atsirado neigiami padariniai, t.y. mokinys per pamoka sedejo susigužes, nervavosi, po pamokos pareiške, kad jis i G. G. pamokas daugiau nebeis, mokines mama A. S. po konflikto su mokytoja blogai jautesi, buvo susijaudinusi, pradejo verkti, reikejo gerti vaistu, turejo nedarbinguma, kreipesi del mokytojos grasinimu i prokuratura, toks mokytojos elgesys neabejotinai padare žalos pedagogo profesijai, gimnazijos prestižui ir geram vardui; ieškove minetus neteisetus veiksmus atliko tyciniais kaltais veiksmais, žinodama, kad toks elgesys su gimnazijos direktore, mokiniais ir ju tevais yra nepriimtinas pedagogui; Ieškove iškele abejone, kad Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos direktore ja persekiojo, veike kryptingai prieš ja, sieke, kad darbo sutartis su ja butu nutraukta. Šie motyvai iš esmes sudaro ieškoves pagrindine gynybine pozicija, siekiant irodyti paskirtos nuobaudos neteisetuma. Teismas pažymi, kad šia aplinkybe idemiai vertino, taciau nenustate, jog atsakovas butu samoningai siekes susidoroti su ieškove. Visu pirma, kaip matyti iš teismo posedžio metu gimnazijos direktores paaiškinimu, liudytoju S. B., J. N. ir A. S. parodymu, kitu byloje esanciu duomenu (b.l. 43 – 44, 50 – 57, 135 - 136), ieškove yra konfliktiška asmenybe, del jos darbo kokybes ir elgesio nuolat, t.y. daugiau nei keleta metu, buvo gaunama ivairiausiu nusiskundimu ir skundu iš mokiniu, ju tevu, mokytoju. Gimnazijos direktore, kaip istaigos vadove, yra atsakinga už tinkama gimnazijos darbo organizavima. Todel istaigos vadoves teises aktu nustatyta tvarka reagavimas i ieškoves daromus teises pažeidimus, negali buti niekaip laikomas ar suprantamas kaip asmens neteisetas persekiojimas. Byloje nera jokiu objektyviu duomenu, kurie leistu patiketi ieškoves iškelta prielaida. Tai, kad teismuose vyksta keletas gincu tarp ieškoves ir atsakovo, beje inicijuotu pacios ieškoves, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nei ji buvo padaryta anksciau. Teisminiu gincu tarp ieškoves ir atsakovo buvimas pats savaime nieko neirodo, šiuo atveju svarbi irodymu visuma, kuri kaip mineta, paneigia ieškoves versija del jos persekiojimo; ieškoves nepagarbus ir ižeidžiantis elgesys su administracijos pareigunais ir vaiku tevais yra nesuderinamas ne tik su pedagogo etika, bet ir su pedagogo profesija. Mokytojui yra keliami padidinti reikalavimai palyginus su kitu sriciu darbuotojais, nes jo darbas yra susijes su vaiku pasauležiuros formavimu, profesiniu žiniu perteikimu, auklejimu.

28Atsižvelgdamas i tai, kas pasakyti, taip pat i DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose (ypac i 1 p.) išdestyta istatymo leidejo pozicija del šiurkšciu darbo drausmes pažeidimu vertinimo, pagal savo pobudi, padarinius, darbuotojo kaltes laipsni ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkšciai pažeidžiama darbo tvarka, teismas daro išvada, kad yra pagrindas ieškoves atliktus neteisetus veiksmus, bendraujant su administracijos pareigunais, mokiniais ir ju tevais, kvalifikuoti kaip šiukštu darbo drausmes pažeidima.

29Pripažinus, kad ieškove savo neteisetais veiksmais šiurkšciai pažeide darbo tvarka, atsakovui (darbdaviui) atsirado teise ieškovei (darbuotojui) skirti pacia griežciausia drausmine nuobauda – atleidima iš darbo (DK 136 str. 3 d., 237 str. 1 d. 3 p.). Teismas pažymi, kad net ir nustacius, kad darbuotojas šiukšciai pažeide darbo pareigas, darbdavys turi teise, bet ne pareiga skirti pacia griežciausia drausmine nuobauda, kitaip sakant, tai yra darbdavio diskrecijos teise del atitinkamos nuobaudos rušies parinkimo. Kaip mineta, atsakovas ieškovei skyre drausmine nuobauda – atleidima iš darbo. Teismas, ivertines visas aukšciau išdestytas bylos aplinkybes, ieškoves padaryto pažeidimo sunkuma ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kalte, i aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, i tai, kaip ieškove dirbo anksciau, t.y. del jos darbo ir elgesio, kaip mineta, nuolat buvo gaunama nusiskundimu, daro išvada, kad atsakovas paskyre ieškovei griežta nuobauda (pacia griežciausia, kuri numatyta už darbo drausmes pažeidima), bet teisinga, t.y. adekvacia padarytam pažeidimui (DK 238 str.). Teismas nenustate pagrindu sušvelninti ieškovei paskirta nuobauda.

30Ieškove atsiliepime nurodo, kad atsakovo pateiktas jai reikalavimas pasiaiškinti del itarimo padarius darbo drausmes pažeidima buvo neišsamus, o priimtame ginco isakyme, kuriuo jai paskirta griežciausia drausmine nuobauda, yra vadovaujamasi jau po prašymo pateikti pasiaiškinima atsiradusiais juridiniais faktais – gimnazijos tarybos siulymais, mokytoju tarybos rekomendacijomis, etikos priežiuros komisijos išvadomis. Teigia, kad buvo pažeisti DK 240 str. 1 d. numatyti reikalavimai, atsakovas apribojo jai teise i gynyba, kadangi neturedama pagrindiniu atsakovo parengtu dokumentu del drausmines atsakomybes jai taikymo, ji negalejo pateikti tinkamo ir išsamaus paaiškinimo. Teismas šiuos ieškoves argumentus atmeta kaip nepagristus. Visu pirma iš atsakovo raštiško pareikalavimo pateikti pasiaiškinima del galimai padaryto drausmes pažeidimo (b.l. 114) matyti, kad jame aiškiai suformuluotas galimas ieškoves padarytas drausminis pažeidimas. Tam, kad ieškovei atsikirsti i pareikštus itarimus, nebuvo butina gauti ieškoves nurodytus dokumentus, kurie iš esmes yra išvestiniai iš ieškoves padarytu pažeidimu apie kuriuos, kaip mineta, jai buvo tinkamai ir aiškiai pranešta. Antra, ieškovei nebuvo jokiu kliuciu reikšti savo atsikirtimus i minetuose dokumentuose išdestytus faktus ir aplinkybes nagrinejant byla teisme. Taigi, ieškoves teises i gynyba nebuvo pažeistos. Teismas taip pat nenustate, kad skiriant ieškovei drausmine nuobauda butu pažeistos kitos procedurines taisykles, numatytos DK XVI skyriuje. Priešingai, skiriant nuobauda minetu taisykliu buvo laikomasi.

31Atsižvelgiant i išdestyta, darytina išvada, kad ieškoves skundžiamas atsakovo isakymas del drausmines nuobaudos skyrimo yra teisetas ir pagristas, jo naikinti nera jokio pagrindo. Del šios priežasties ieškoves ieškinys atmestinas kaip nepagristas.

32Iš ieškoves priteistina 23 Lt pašto išlaidu valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Nors sprendimas priimtinas atsakovo naudai, taciau jis nepateike savo patirtu bylinejimosi išlaidu pagrindžianciu irodymu, todel bylinejimosi išlaidos atsakovui iš ieškovo nepriteistinos.

33Teismas, remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270 str.,

Nutarė

34Ieškini atmesti.

35Priteisti iš ieškoves G. G., a.k. ( - ) 23 Lt (dvidešimt tris litus) bylinejimosi išlaidu valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), imokos kodas 5660).

36Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejas Saulius Jakaitis,... 2. sekretoriaujant V. Kapalinskaitei, dalyvaujant ieškovei 3. viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves 4. n u s t a t e: ... 5. Ieškove G. G. ieškiniu prašo: panaikinti Juodšiliu... 6. Ieškove ieškinyje nurode, kad darbo sutartis Nr. 246 tarp jos ir Juodšiliu... 7. Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti (b.l.... 8. Atsakovas atsiliepime nurode, kad 2010-09-22 gimnazijoje gautas mokines... 9. Teismo posedžio metu ieškove ir jos atstovas ieškini pilnai palaike.... 10. Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko.... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Byloje nustatyta, kad ieškove G. G. 2005-09-01 darbo... 13. Ieškove su jai paskirta drausmine nuobauda – atleidimu iš darbo, nesutinka,... 14. Teismas pažymi, kad atleidimas iš darbo 15. Bylos duomenys tvirtina, kad 2010-09-22 Juodšiliu „Šilo“ gimnazijoje buvo... 16. Juodšiliu „Šilo“ gimnazijos direktores pavaduotojos 17. Teismas neturi jokio pagrindo netiketi šiu liudytoju parodymais, jos prisieke... 18. Minetos nustatytos aplinkybes, t.y. neteisetas ieškoves elgesys, nepaneigiamos... 19. Teismas pažymi, kad, net jeigu mokines mama kalbejo su ja netaktiškai,... 20. Ieškoves pretenzijos direktores pavaduotojoms, jog jos atejo stebeti pamoku... 21. Juodšiliu “Šilo” gimnazijos direktore, vadovaudamasi DK 140 str. 1 d.,... 22. Ieškove 2010-10-13 pateike direktorei pasiaiškinima, iš jo matyti, kad ji su... 23. Ieškoves elgesys 2010-10-13 buvo svarstomas Juodšiliu “Šilo” gimnazijos... 24. Ieškoves netinkamas elgesys su tevais, administracija, mokiniais buvo... 25. Pagal direktores pavaduotoju S. B. ir 26. Teismas, išnagrinejes byla ir ivertines byloje ištirtu irodymu visuma, daro... 27. Vertinant, ar ieškoves padarytas pažeidimas yra šiurkštus, teismas... 28. Atsižvelgdamas i tai, kas pasakyti, taip pat i DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10... 29. Pripažinus, kad ieškove savo neteisetais veiksmais šiurkšciai pažeide... 30. Ieškove atsiliepime nurodo, kad atsakovo pateiktas jai reikalavimas... 31. Atsižvelgiant i išdestyta, darytina išvada, kad ieškoves skundžiamas... 32. Iš ieškoves priteistina 23 Lt pašto išlaidu valstybei (LR CPK 88 str. 1 d.... 33. Teismas, remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 str., 270... 34. Ieškini atmesti.... 35. Priteisti iš ieškoves G. G., a.k. (... 36. Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Vilniaus...