Byla 2-157-783/2011

1Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis, sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant: prokurorei Lidijai Burbienei, atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovui Vytautui Cechanavičiui, atsakovui D. V., atsakovo D. V. atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. V., V. V.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, D. V., dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įsakymų bei valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – V. V., V. V.,

Nustatė

3Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Kupiškio rajono apylinkės teismą bei pateikė ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos, D. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, - V. V., V. V., ieškinyje prašoma: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti dalyje Panevėžio AVA 2008 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, Asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašo Eil. Nr. 12-ą; 2) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio AVA 2009-02-12 įsakymą Nr. Ž-519 „Dėl Panevėžio AV 2008-10-03 įsakymo Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio r. Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo“; 3) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Panevėžio AVA 2009-03-17 įsakymą Nr. Ž-992 „Dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo Kupiškio rajone patvirtinimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo ir pardavimo be aukciono“; 4) pripažinti negaliojančia 2009 m. balandžio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. ( - ), VĮ Registrų centre įregistruotas žemės sklypo įrašo Nr. ( - )); 5) taikyti restituciją natūra, - įpareigoti (pirkėją) D. V. grąžinti valstybei 12,0173 ha dydžio žemės sklypą, esantį Kupiškio r. sav. ( - ) k., unikalus Nr. ( - ), o (pardavėjui) įpareigoti iš valstybės grąžinti D. V. sprendimo priėmimo dienai sumokėtą sumą; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2008-10-03 įsakymu Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ buvo patvirtintas J. V. individualios įmonės parengtas Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašas. Šiame žemėtvarkos projekte (sąrašo eilės Nr. 12) suprojektuotas D. V. pirkti iš valstybės 11,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Žemės sklypą paženklinus vietoje, Panevėžio AVA 2009-02-12 įsakymu Nr. Ž-519, pakeistas 2008-10-03 įsakymu Nr. Ž-4182 patvirtintas D. V. suprojektuoto žemės sklypo plotas: iš 11,73 ha į 12,0173 ha ir sklypo ribos. Panevėžio AVA 2009-03-17 įsakymu Nr. Ž-992 „Dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo Kupiškio rajone patvirtinimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo ir pardavimo be aukciono“ buvo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatytos Specialios žemės naudojimo sąlygos, tačiau nebuvo nustatyti kelio servitutai, nors projekto plane privažiavimo kelias (4 m pločio) į šiuo metu V. V. ir V. V. priklausančią nuosavybės teise sodybą (žemės sklypo kadastro Nr. ( - )) yra pažymėtas. D. V. parengtame žemės sklypo plane 4 m pločio kelias pažymėtas tik iki jam priklausančios sodybos. Ieškinyje nurodoma, jog Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas parduoti be aukciono 12,0173 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )) D. V.. 2009-04-03 Kupiškio žemėtvarkos skyriuje su D. V. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio Kupiškio r., sav. ( - ) k., kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ( - )). Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos žemės sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, 5 p. pažymėta servitutų nėra. Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas unikalus Nr. ( - ) įregistruotas 2009-04-07; nurodytos specialios naudojimo sąlygos, servitutų nurodyta nėra. Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius 2009-12-28 raštu Nr. 13-394-(2.23) D. R. įmonei nurodė, kad D. V. parengtuose žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinių matavimų dokumentuose nepažymėtas kelias, kuris yra žemės reformos žemėtvarkos projekte, ir nenustatytas kelio servitutas. Įmonei buvo pavesta ištaisyti klaidą ir patikslinti kadastrinių matavimų duomenis, pažymint žemės sklypo plane esamą kelią ir nustatant kelio servitutą. Ši įmonė paruošė naują patikslintą planą, iš kurio matyti suprojektuotas analogiškas buvusiajam 4 m. pločio kelias, toje vietoje ir tokio dydžio, koks buvo numatytas ir Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. Tokiu būdu Panevėžio AVA, pažeisdama imperatyvias įstatymo normas, žemės reformos žemėtvarkos projekte buvus pažymėtam keliui, jo nebepažymėjo, dokumentuose nenustatė kelio servituto, t.y. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) 23 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių reikalavimus, ir žemės sklypą be minėtų apribojimų pardavė D. V.. Tokie pažeidimai lėmė galimybę panaikinti privažiavimo kelią, ką ir padarė D. V., suardamas jam neaktualią už jo sodybos tolyn vedančio kelio dalį, tokiu būdu sąmoningai panaikindamas buvusį kelią iki jo senolės M. V. sodybos bei žeisdamas dabartinių savininkų kitų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Teigia, jog nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Padarytos klaidos lėmė administracinių aktų ir po jų sekusio sandorio neteisėtumą, tiesioginė to pasekmė - tretiesiems asmenims V. ir V. V. buvusio kelio į jų turimą sodybą panaikinimas. Tokiu būdu reikalinga ištaisyti padarytą pažeidimą ir atstatyti pradinę padėtį.

4Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (T. 2, b.l. 18-21), kuriame su ieškinio reikalavimais naikinti administracinius aktus, taikyti restituciją nesutiko, nurodė, kad sudarant valstybinės žemės pirkimo sutartį su D. V. buvo pažeista tik viena iš daugelio šios sutarties sudarymą reglamentuojančių normų, ir šis pažeidimas negali būti traktuojamas kaip imperatyvaus reikalavimo nesilaikymas. Pripažįsta, kad D. V. suprojektuoto žemės sklypo plane nebuvo nustatytas kelio servitutas, nors kelias buvo pažymėtas žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. Tačiau mano, jog dėl šio pažeidimo nėra pagrindo naikinti su pirkimo-pardavimo sutartimi susijusius administracinius aktus CK 1.80 str. numatytais pagrindais, tai gali būti išspręsta kitais teisiniais būdais.

5Atsakovas D. V. pateikė atsiliepimą (T. 2, b.l. 25-27), kuriame nesutiko su pareikštu ieškiniu, kadangi prokuratūra, pateikdama ieškinį, nenurodė imperatyvių normų, kurios buvo pažeistos formuojant žemės sklypus. Teigia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo nustatyti, ar tų asmenų, kurių interesais pareikštas ieškinys, teisių negalima apginti kitais būdais, ne naikinant sandorį, o, pavyzdžiui, prašant teismą nustatyti servitutą pagal CK nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojimo pagrindais, be to, būtina nustatyti ne tik formalų įstatymo pažeidimą, bet būtina pripažinti, jog tik tokiu būdu galima apginti pamatinį visuomenės interesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo pasekmių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus. Atsiliepime teigiama, jog ta aplinkybė, kad žemės reformos žemėtvarkos projekte galimai ir buvo parodytas kelias per nesuformuotą žemės sklypą, visiškai nereiškia, kad formuojant konkretų žemės sklypą šis kelias, konkrečiame žemės sklype, turi būti privalomai pažymėtas. Atsakovui nekyla jokių abejonių, kad ginčo sklype buvęs pravažiavimo keliukas nuo jo sodybos iki trečiųjų asmenų žemės sklypo, nėra laikytinas statiniu – keliu, nes tai nebuvo inžinierinis įrenginys, o buvo padarytos tik provėžos. Kokius apribojimus nustatyti žemės sklypui, kaip žemės sklypas turi būti suformuotas, sprendė apskrities viršininkas, priimdamas savo kompetencijos ribose sprendimus ir įsakymus. Pažymėjo, jog jam parduotas žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, kaip valstybei priklausantis žemės sklypas. Mano, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba gali suformuoti privažiavimą prie trečiųjų asmenų statinių keliais būdais, nebūtinai per jo, atsakovo, žemės sklypą, todėl naikinti sandorio nėra pagrindo. Tuo labiau, jog ir šiuo metu tretieji asmenys jau keli metai patenka į savo sodybą kitu keliu, ne per jam skirtą žemės sklypą. Be to, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytas apribojimas 5 metus neperleisti žemės sklypo kitiems asmenims. Jis, D. V., 2009-04-17 su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai yra sudaręs sutartį, ir pagal šią sutartį būtų nutraukta teikiama parama, jis turėtų grąžinti gautą paramą, dėl to patirtų žymių nuostolių. Be to, ginčo sklype yra jo sodyba, pasodinti jo vaismedžiai, panaikinus administracinius aktus, pirkimo-pardavimo sutartį bei pritaikius restituciją, ieškovas nenurodo, kokių priemonių imtis dėl šio turto. Jis, D. V., yra sumokėjęs mokesčius už geodezinius matavimus, yra mokėjęs mokesčius notarui už sutarties patvirtinimą, todėl jam, kaip sąžiningam įgijėjui, restitucijos taikymas sukeltų papildomas išlaidas. Mano, jog ieškovo pasirinktas trečiųjų asmenų teisių gynimo būdas nėra adekvatus galimoms pasekmėms, atsirandančioms panaikinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo tikslas yra užtikrinti, kad tretiesiems asmenims būtų sudaryta galimybė patekti į jiems priklausančius žemės sklypus naudojant ginčo žemės sklypą – nustatant servitutą. Atsakovas D. V. sutinka, kad būtų nustatytas servitutas teismo sprendimu per jam priklausantį žemės sklypą, tačiau už servituto suteikimą turi būti jam teisingai atlyginta, kas metai po 500 litų. Tokia kaina būtų teisinga atsižvelgiant į tai, kad kelią iki savo sodybos jis yra pasidaręs pats, jį prižiūri, o nuo sodybos iki trečiųjų asmenų sklypo padarius pravažiavimą jis negalėtų naudoti žemės sklypo žemės ūkio produkcijai auginti, netektų apie 500 Lt pajamų. Teigia, jog prokuroras pasirinko netinkamą viešo intereso gynybos būdą, akivaizdžiai reiškia perteklinius reikalavimus, todėl ieškinio reikalavimas turi būti atmestas.

6Tretieji asmenys V. V. ir V. V. pateikė atsiliepimą (T. 2, b.l. 29-30), kuriame sutiko su ieškiniu dėl administracinių aktų galiojimo, pirkimo-pardavimo sutarties naikinimo bei restitucijos taikymo. Nurodė, jog šiais administraciniais aktais, kuriuose nebuvo nustatytas kelio servitutas parduodame valstybinės žemės sklype, buvo pažeistos jų, trečiųjų asmenų, teisės, kadangi D. V., įsigijęs ginčo sklypą, 2009 m. spalio mėnesį užarė kelią, buvusį tame sklype, ir taip atėmė jiems galimybę patekti į jų sodybą, sukėlė daug nepatogumų.

7Prokurorė Lidija Burbienė ieškinį palaiko bei prašo jį tenkinti. Nurodė, jog dėl imperatyvių įstatymo pažeidimų yra reikalinga panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos priimtu aktus bei pirkimo pardavimo sutartį. Nurodė, jog Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d. reglamentuoja administracinių aktų priėmimą dėl žemės nuosavybės atstatymo, grąžinimo, dėl žemės sklypų fizinių ir juridinių asmenų naudojimo, dėl leidimo žeme ir pastatų naudojimosi tvarkos, leidimo, nuomojamos iš valstybės, nustatomos ribos, suprojektuojami keliai, žemės sklypai, nustatomos nuomojamos žemės paskirtis, nuomojimo sąlygos, servitutai. Šios normos pagrindu J. V. rengdama projektą pakeitė sklypo ribas ir plotą, 1999 m. Rudilių žemės reformos projekte numatė kelią per M. Ž. sklypą. Šis kelias į grąžintiną žemės plotą įskaičiuotas nebuvo. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė A. Valintėlienė, dalyvaudama byloje, yra paaiškinusi, kad ruošiant administracinio akto projektą dėl valstybei priklausančio žemės sklypo pardavimo turėjo būti pažymėtas kelias arba nustatytas servitutas, turėjo būti padaryti 2 projektai. Projekto vadovė J. V. nepasiūlė sudaryti 2 projektų, nustatyti servituto. Projektuotoja J. V., o vėliau – ir D. R., sudaręs parduodamo žemės sklypo planą, pažeidė Nekilnojamojo turto nuostatų reikalavimus, kartografavo ne visą kelią, o tik jo dalį iki D. V. sodybos, ir, kaip prokurorė teigia, viršininko apskrities administracijos įsakymas negali būti teisėtas. D. V. sutinka su servitutu, bet nori atlygintino kelio servituto. Jeigu servitutas būtų nustatomas administracine tvarka, jis būtų neatlygintinas, todėl mano, kad šiuo atveju priėmus nepagrįstus administracinius sprendimus, buvo pažeistos trečiųjų asmenų V. V. ir V. V. teisės bei teisėti interesai. Prokurorė mano, kad panaikinus administracinius aktus, pripažinus negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, bus atstatyta pradinė situacija, ir D. V. galės apsispręsti, ar jam yra reikalingas žemės sklypas, kuriame yra servitutinis kelias, ar ne. Žemės reformos žemėtvarkos projektų metodikoje numatyta, kad turi būti numatyti privažiavimo keliai. Tai, kad kelias buvo, patvirtina ir M. V. priklausančio sklypo žemės planas, tai atspindėta ir 1999 m. Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Prokurorė teigia, jog taip pat pažeistas Žemės įstatymo 23 str., Žemės reformos įstatymas. CK 1.80 str. įtvirtinta teisės nuostata imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančiam sandoriui, ir sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu. Remiantis CK 6.125 str., panaikinus tokius sandorius, turi būti taikoma restitucija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, pripažinus teisinį aktą neteisėtu, įgijėją galima vadinti nesąžiningu. Prokurorė mano, jog pripažinus, kad sutartis sudaryta dėl imperatyvių įstatymo pažeidimų, tai turi būti taikoma restitucija. Nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, jog tai tik procedūrinis pažeidimas, nes dėl šio pažeidimo priimtas nepagrįstas sprendimas, sukėlęs šalims teisines pasekmes.

8Atsakovo Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovas Vytautas Cechanavičius pasiliko prie atsiliepime išdėstytos pozicijos, kad administracinių aktų nėra pagrindo naikinti dėl procedūrinių pažeidimų, mano, kad toks sprendimas pakenktų ir atsakovui D. V., įsigijusiam žemės sklypą iš valstybės. Atstovas mano, jog šį klausimą galima išspręsti ir taikiai. Pripažįsta, kad Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane buvo pažymėtas kelias, todėl priimant administracinius aktus turėjo būti nustatytas ir kelio servitutas.

9Atsakovo D. V. atstovas advokatas Algimantas Kolpertas su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, jog prokuratūra apie pažeidimus sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, tačiau į teismą kreipėsi 2011 m. sausio mėnesį. Ankstesnis kreipimasis į teismą, kai ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl ieškovo kaltės, negali būti laikomas kaip nutraukęs senatį, objektyvių priežasčių prokuratūra, prašydama atnaujinti terminą, nenurodė. Atstovas taip pat teigia, jog, kita vertus, priimant ginčijamus administracinius aktus, įstatymai nebuvo pažeisti. Sklypas Nr. ( - ) buvo suformuotas A. Ž., o teismui buvo pateiktas abrisas. Abrise numatytas 4 m. pločio kelias, jis eina ties sklypo Nr. ( - ) riba, šalia upės, šis kelias į atsakovo D. V. sklypo plotą neįskaičiuotas. Suformuotas 11 ha žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre, išduotas pažymėjimas, kuris nuosavybės teise registruotas valstybėje Panevėžio apskrities viršininko įsakymu. Teigia, jog sklypas suformuotas ir iš abriso matyti, kad suformuotame sklype jokio kelio, kaip statinio, nėra suformuota, jis nėra registruotas registre nei 2006 m, nei iki šios dienos. Duomenys, laikomi registruose, yra laikomi teisėtais, kai yra registruojami ir laiko, kad kelio ginčo sklype nėra ir jo nebuvo. Iš Žemės reformos žemėtvarkos projekto negalima teigti, kad buvo kelias ar kelio statinys, nėra duomenų, jog kelias einantis nuo D. V. sodybos yra kelio statinys, asfaltuotas, sutankintas, gruntuotas, tai buvo tik pravažiavimas, ir priimti administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti. Mano, jog pirkimo-pardavimo sutartis nėra niekinė, ieškovas, Panevėžio apskrities viršininko sprendimu nenustačius servituto, gali kreiptis dėl jo nustatymo CK numatyta tvarka. Sandoris gali būti nuginčytas esant CK pagrindams, kai jis yra niekinis. Tačiau atstovas mano, jog šis sandoris yra ne niekinis, o nuginčijamas. Panevėžio apskrities viršininko administracija formavo, projektavo, keitė, bet nenustatė servituto. Teigia, jog D. V. yra sąžiningas įgijėjas, jis net neabejoja, kad vientisai suformuotas žemės sklypas yra teisėtai, jis įregistruotas 2009 m., nenuginčytas. Prokuratūra, reikšdama reikalavimą dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, siekia pakenkti atsakovui D. V., sklypą naudojančiam saviems poreikiams.

10Atsakovas D. V. palaiko atstovo poziciją, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog po to, kai įsigijo žemės sklypą, į jį investavo lėšas, susitvarkė kelią iki savo namų, jį nužvyravo. Jam susitvarkius kelią, tretieji asmenys V. V. ir V. V. nuo jo padaryto kelio pasidarė pravažiavimą iki savo namų, šio pravažiavimo neprižiūrėjo, ir todėl jis, įsigijęs žemės sklypą iš valstybės, tą pravažiavimą užarė. Po to, kai žemėtvarkos skyrius pastebėjo klaidą, siūlė 4 kompromisinius variantus tretiesiems asmenims dėl kelio servituto, tačiau tretieji asmenys V. V. ir V. V. nereagavo.

11Tretieji asmenys V. V. ir V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė civilinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (T. 2, b.l. 60).

12Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Panevėžio apskrities viršininko 1998-06-01 įsakymu Nr. 495-ž patvirtintas J. V. individualios įmonės parengtas Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, jame per sklypą Nr. ( - )į sklypą Nr. ( - ) nurodomas kelias (T. 1, b.l. 17, 85, 115-117). 1999-09-15 sudarytas A. Ž. priklausiusio grąžinamo natūra žemės sklypo Nr. ( - ), 11,73 ha ploto, ribų paženklinimo parodymo aktas, šiame akte nurodyta, kad sklypo ribose yra bendro naudojimo kelias (4 m pločio), kuris ūkininkui į plotą nepriskaičiuotas (T. 1, b.l. 97-98), sudarytas atmatuoto žemės sklypo abrisas, kuriame matyti, jog per atmatuojamą žemės sklypą kelias eina į sklypą Nr. ( - ), surašyti žemės sklypo kadastro duomenys, kurio grafoje apie kelio servitutus yra nurodoma, jog sklype yra kelias (T. 1, b.l. 100). Panevėžio apskrities viršininkas 2008-10-03 įsakymu Nr. Ž-4182 „Dėl Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtino J. V. individualios įmonės parengtą Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir asmenų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai, jų plotai ir ribos, sąrašą, kurio eilės Nr. 12 suprojektuotas D. V. perkamas iš valstybės 11,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, sklypo Nr. ( - ) (T. 1, b.l. 8, 9-11). 2008-12-18 individuali D. R. įmonė parengė žemės sklypo, kurio plotas Nr. 12,0173 ha, planą, kuriame kelias numatytas iki sklype esančios sodybos, 2009-03-12 šį planą suderino Panevėžio apskrities viršininko administracijos Kupiškio rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja M. Bidlauskienė (T. 1, b.l. 18). Panevėžio apskrities viršininkas 2009-02-12 įsakymu Nr. Ž-519 pakeitė 2008-10-03 įsakymu Nr. Ž-4182 patvirtinto D. V. suprojektuoto žemės sklypo plotą iš 11,73 ha į 12,0173 ha ir sklypo ribas (T. 1, b.l. 12), o 2009-03-17 įsakymu Nr. Ž-992 „Dėl žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo Kupiškio rajone patvirtinimo, žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo ir pardavimo be aukciono“ Panevėžio apskrities viršininkas patvirtino parduodamo 12,0173 ha žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė Specialias žemės naudojimo sąlygas (kelio servituto nenustatė), bei įpareigojo Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrių parduoti be aukciono 12,0173 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. ( - ) (kadastro Nr. ( - )) D. V. už 33 000 Lt (T. 1, b.l. 13). 2009-04-03 Kupiškio rajono notarų biure su D. V. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo, esančio Kupiškio r., sav. ( - ) k., kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v., unikalus Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. ( - )), šios sutarties 5 p. servitutas neatžymėtas (T. 1, b.l. 14-16). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas unikalus Nr. ( - ) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas 2009-04-07, nurodoma, jog šį sklypą Lietuvos Respublikos valstybė paveldėjo (paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2005-04-28) mirus ankstesnei savininkei A. Ž., kuriai nuosavybė į sklypą įregistruota 1999-10-20 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 16-61528-10166; tarp specialių naudojimo sąlygų kelio servitutas neatžymėtas (T. 1, b.l. 41-44), jis nebuvo atžymėtas ir 2006-01-11 (T. 1, b.l. 95-96). 2009-12-28 Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius, gavęs V. V. prašymą dėl išarto privažiavimo kelio (T. 1, b.l. 20), kreipėsi į D. R. įmonę, prašydamas patikslinti kadastrinių matavimų duomenis, pažymint žemės sklypo Nr. ( - ), plane esamą kelią ir nustatant kelio servitutą (T. 1, b.l. 21). D. R. individuali įmonė parengė žemės sklypo, kurio plotas 12,0173 ha, planą, kuriame numatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, kelio plotis 4 m, ilgis – 315 m (T. 1, b.l. 19), tačiau planas nebuvo suderintas ir nepatvirtintas, kadangi 2010-02-05 vykusiame servitutinio kelio ženklinime V. V. nesutiko su siūlomu 4 m servitutinio kelio pločiu (T. 1, b.l. 25-36). 2010 m. kovo 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštas „Dėl administracinių teisės aktų pakeitimo“ (T. 1, b.l. 6-7), kuriame Panevėžio apskrities viršininko administracija prašė kreiptis į teismą dėl Panevėžio apskrities viršininko 2008-10-03 įsakymo Nr. Ž-4182, 2009-03-17 įsakymo Nr. Ž-992, 2009-04-03 įsakymo Nr. Ž-992 dalis, nurodant kelio servitutą ir patikslinant kadastro duomenis, taip pat pakeisti valstybinės žemės sklypo 2009-04-03 pirkimo-pardavimo sutartį, papildomai į sutartį įrašant 0,1260 ha ploto kelio servitutą. Panevėžio apygardos prokuratūra į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi 2010-04-19 (T. 1, b.l. 2-5), Panevėžio apygardos teismas 2010-04-28 nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo spręsti dėl civilinės bylos teismingumo (T. 1, b.l. 47), 2010-06-01 nutartimi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti civilinę bylą perdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui – Kupiškio rajono apylinkės teismui (T. 1, b.l. 50-51). Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011-01-19 nutartimi, neatvykus ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros atstovei, ieškinį paliko nenagrinėtą. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras pakartotinai į teismą ieškiniu kreipėsi 2011 m. sausio 26 d. (T. 2, b.l. 3-8). Nors atsakovo atstovas advokatas A. Kolpertas teigia, jog A. Ž. atmatuoto žemės sklypo abrise (T. 1, b.l. 99) 4 m pločio kelias eina ne per sklypą Nr. ( - ), o šalia Suosos upės, su tuo negalima sutikti: iš Grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akto (T. 1, b.l. 97-98), atstovo paminėto abriso, žemės sklypo kadastro duomenų (T. 1, b.l. 100) matyti, jog atstovo minimas kelias šalia Suosos upės neįeina į atmatuojamo sklypo ribas, ir jo nebuvo pagrindo aptarti minimuose dokumentuose. Vienintelis kelias, atžymėtas sklypo Nr. ( - ) ribose, yra kelias į besiribojantį sklypą Nr. ( - ), tą patvirtino Kupiškio rajono žemėtvarkos specialistė A. Valintėlienė 2010 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-569-100/2010 (T. 1., b.l. 106-111), tą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos raštas dėl D. R. įmonės veiklos patvirtinimo (T. 1, b.l. 82-84), Panevėžio apskrities Kupiškio rajono Noriūnų seniūnijos Rudilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (T. 1, b.l. 17, 85).

13Ieškinys atmetamas.

14Dėl administracinių aktų panaikinimo. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo perleisti nuosavybėn valstybinę žemę, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti nėra ieškinio senaties terminas ir jis tiesiogiai taikomas tik piliečiams, kuriems priimtas administracinis sprendimas, ir asmenims, kurių teises ir įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia, bei kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises bei įstatymų saugomus interesus. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys valstybinės žemės pardavimo procese, tačiau į teismą su reikalavimu panaikinti sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo pagal analogijos principą jie gali per vieno mėnesio terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai yra surinkti duomenys, leidžiantys daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog apie tai, kad administraciniai aktai priimti pažeidžiant nustatytą tvarką, tapo žinoma 2010 m. kovo 17 d., kada į prokuratūrą kreipėsi Panevėžio apskrities viršininko administracija (T. 1, b.l. 6-7). Į Kupiškio rajono apylinkės teismą Panevėžio apygardos prokuratūra kreipėsi 2011 m. sausio 26 d., tai yra praleidus kreipimosi į teismą terminą daugiau nei 10 mėn. Nors byloje dalyvavusi prokurorė L. Burbienė prašo atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. pagrindais), tačiau nenurodo, kokios buvo svarbios priežastys, dėl kurių prokuratūra praleido terminą, skirtą paduoti ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, dar 2010 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Tačiau 2011 m. sausio 19 d. palikus ieškinį nenagrinėtą neatvykus į teismo posėdį ieškovo atstovei, tai yra dėl ieškovo kaltės, 2010 m. balandžio 19 d. paduotas pareiškimas teismui nenutraukė ieškinio senaties termino (CK 1.130 str. 4 d.). Prokuratūra nepateikė svarbių priežasčių, dėl kurių 2011 m. sausio 19 d. neatvyko ieškovo atstovė, neskundė nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą, pats teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų reikalinga terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.). Nenustačius svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti, pripažįstama, kad ieškinys paduotas suėjus ieškinio senaties terminui, esant atsakovo D. V. reikalavimui taikyti ieškinio senatį (T. 2, b.l. 62), reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo yra taikoma ieškinio senatis ir jie yra atmetami. CK 1.134 str. yra numatyti atvejai, kada ieškinio senatis netaikoma, ar teismų praktikoje pripažįstama, kad senatis gali būti netaikoma, kai yra reiškiami reikalavimai susiję su ypatingų vertybių ginimu (2010-10-25 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010), tačiau įvertinus šios bylos pobūdį, ginčo dalyką, šalių ir dalyvaujančių byloje asmenų (trečiųjų asmenų) elgesį (nustatyta, jog iki ieškinio pareiškimo teisme tuometis Panevėžio apskrities viršininko administracijos ŽTD Kupiškio rajono žemėtvarkos skyrius (atsakovas Nacionalinė žemės ūkio tarnyba), pripažinęs galimai buvusius pažeidimus valstybinės žemės pardavimo procese, inicijavo procesą dėl kelio servituto nustatymo, kuris iš esmės atitiko iki valstybinės žemės perleidimo atsakovui D. V. buvusią padėtį (buvo siūlomas 4 m pločio kelio servitutas toje pat vetoje, kaip ir buvo numatyta ankstesniuose aktuose (žemės sklypo plane (T. 1, b.l. 18), Grąžinamo natūra A. Ž. priklausiusio žemės sklypo Nr. ( - ) ribų paženklinimo-parodymo akte, abrise (T. 1, b.l. 97-98, 99)), tačiau tretysis asmuo V. V. su juo nesutiko), konstatuojama, kad šioje civilinėje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad reikalavimams panaikinti apskrities viršininko įsakymus, susijusius su valstybinės žemės perleidimu, būtina taikyti CK 1.134 str. nustatytas išimtis ar pripažinti, kad Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro reikalavimai panaikinti administracinius aktus yra susiję su ypatingų vertybių atkūrimu. Manoma, jog šį ginčą (dėl kelio servituto nustatymo) galima išspręsti ir kitu būdu (CK 4.124 str. – 4.129 str.), nesprendžiant klausimo dėl administracinių aktų panaikinimo.

15Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį bei reikalavimo taikyti restituciją. Ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią 2009-04-03 D. V. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 12,0173 ha dydžio žemės sklypą, esantį Kupiškio r. sav. ( - ) k., unikalus Nr. ( - ), buvo grindžiamas tuo, kad administraciniai aktai, kuriais remiantis nuspręsta atsakovui parduoti valstybinės žemės sklypą, yra nepagrįsti ir neteisėti. Atmetus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, nebeliko teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis sudaryta laikantis įstatymų ir poįstatyminių norminių aktų reikalavimų), taip pat nebeliko pagrindo taikyti ir restituciją (CK 6.145 str.), todėl ieškinio reikalavimai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo yra atmetami kaip nepagrįsti.

16Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str.). Tačiau atsižvelgus į tai, kad ieškovas – Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str.). Kadangi atsakovai, tretieji asmenys šioje byloje iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, jos nėra priteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263-270, teismas

Nutarė

18Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinio reikalavimams dalyje (dėl administracinių aktų panaikinimo) taikyti ieškinio senatį ir šioje dalyje ieškinį atmesti, ieškinį dalyje (dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo) atmesti kaip nepagrįstą.

19Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.