Byla 2A-1028-464/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. B., J. B., P. B. ieškinį atsakovams T. S., A. S., Nacionalinei žemės tarnybai, VĮ Registrų centrui, Vilniaus rajono savivaldybei, UAB Korporacijai „Matininkai“, dėl pažeistų teisių gynimo, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, valstybinės žemės sklypo pirkimo – pradavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, žemės sklypo ribų nustatymo, administracinio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovai T. B., J. B., P. B. 2011-01-13 kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį 2011-05-03 patikslinę (t. 1, b.l. 16-24, 163-179), prašė: 1) nustatyti tikslias žemės sklypo 10,40 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ),( buvęs sklypo Nr. ( - )), esančio ( - )., išorines ribas pagal pateiktą teismui UAB „Minorantė“ 2011 m. sausio mėn. sudarytą šio žemės sklypo aplinkinės ribos planą-pasiūlymą teismui; 2) panaikinti 2004-10-25 atsakovo UAB Korporacijos ,, Matininkai“ žemės sklypo 10,129 ha unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ) (buvęs sklypo Nr. ( - )), esančio ( - ) , parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) panaikinti 2004-11-27 atsakovo UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo 10,126 ha žemės sklypo 10,40 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ), (buvęs sklypo Nr. ( - )), esančio ( - ), atidalinimo žemėtvarkos projektą žemės sklypo pietinės išorinės ribos dalyje tarp posūkio taškų nuo 10 iki 17 ( išorinių ribų kadastrinių matavimų planą; 4) panaikinti 2004-12-17 atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A27-1827 ir 2005-02-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-798-41 dalį dėl sklypo pietinės išorinės ribos tarp posūkio taškų nuo 10 iki 17; 5) panaikinti IĮ „Arensta“ 2008-08-05 sudarytą A. S. 0,25 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) kadastro vietovėje ( - )., ribų paženklinimo-parodymo aktą; 6) panaikinti 2004-12-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-10570-41 dalį dėl asmeninio žemės ūkio žemės suteikimo atsakovui A. S. pagal pridedamą sąrašą ( - ) kadastro vietovėje ( - ); 7) panaikinti 2004-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudarytą A. S. 0,25 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktą; 8) panaikinti 2008-10-09 A. S. 0,25 ha asmeninio ūkio žemės ( - ) Vilniaus rajone, sklypo planą, kurio ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Vilniaus filiale 2008-12-08; 9) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-18 įsakymą Nr. 14977-(41) dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1626, esančio( - ), įregistravimo VĮ Registrų centre ir pardavimo A. S.; 10) pripažinti negaliojančia 2009-01-30 2500 kv. m. Valstybinės žemės sklypo, kadastrinis adresas ( - ) unikalus Nr. ( - ), notarinio reg. Nr. 668, pirkimo-pardavimo sutartį ir panaikinti jos teisinę registraciją (registro įrašo Nr. 44/1242847) VĮ Registrų centre, nurodant žemės sklypo naudojimo būdą- kiti žemės ūkio paskirties sklypai; 11) pripažinti negaliojančia 2008-12-30 Valstybinės žemės sklypo, kadastrinis adresas( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) Vilniaus rajono savivaldybėje, notarinio reg. Nr. 1-11029, pirkimo-pardavimo sutartį ir panaikinti žemės sklypo teisinę registraciją (registro įrašo Nr. ( - )) VĮ Registrų centre sklypo naudojimo būdas- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; 12) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymo Nr. 2.3-14327-(41) dalį dėl 456 kv.m. namų valdos žemės sklypo dalies, UAB „Minorantė“ žemės sklypo plane teismui pažymėtoje indeksu „A“; 13) panaikinti individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2005-07-12 parengtą 5831 kv.m. žemės sklypo, esančio ( - ) kadastrinėje vietovėje, planą, kurio sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, dalyje dėl 456 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalies, UAB „Minorantė“ žemės sklypo plane teismui pažymėtoje indeksu „A“; 14) taikyti restituciją natūra, atsakovus A. S. ir T. S. įpareigoti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti ieškovams 0,1862 ha žemės, tame tarpe 0,1406 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ) ir 0,0456 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esančios ( - ); 15) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-06 sprendimu Nr. 41-775-1416 M. G. (T. B. senelei) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,40 ha žemės sklypą, iš jo žemės ūkio naudmenų - 9,7 ha, miško - 0,2 ha., esantį( - ), grąžinant žemės sklypą natūra. Pagal testamentą Nr. 10529, 1/3 dalį šio žemės sklypo paveldėjo buvusios savininkės M. G. vaikaitė, t.y. ieškovė T. B., o likusias 2/3 dalis paveldėjo T. B. motina - M. K., kuri 2001-11-12 dovanojimo sutartimi Nr. 11276, perleido paveldėtą žemę T. B.. 2002-07-10 dovanojimo sutartimi Nr. 6872 ieškovė T. B., valdydama nuosavybės teise priklausantį, 10,40 ha žemės sklypą padovanojo jo patvirtintose ribose po 40000/104000 dalį jai priklausančios žemės savo dviem sūnums - ieškovams J. B. ir P. B.. VĮ Registrų centre Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimo Nr. 41-775-1416 pagrindu yra įregistruoti šie sklypai: T. B. vardu - 1,6274 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), J. B. vardu - 3,8958 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), P. B. vardu - 0,8958 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )) ir 0,7100 ha namų valdos žemės sklypas (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )).

5Nors nuosavybės teisė pretendentams atkurta būtent į 10,40 ha sklypą natūra, jų vardu tokio dydžio sklypas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir tokio dydžio sklypu ieškovai faktiškai naudojosi, atliekant geodezinius matavimus bei ruošiant žemės sklypo atidalijimo projektą nurodytas žemės sklypas neteisėtai buvo sumažintas 0,271 ha ir sudaro tik 10,129 ha. Trūkstamą sklypo dalį Korporacija „Matininkai“ žadėjo ieškovams suprojektuoti atskirai toje pačioje vietoje, dėl šio suklaidinimo ir pasirašė kadastrinių matavimų plane. Iš kaimyno, atsakovo A. S., reiškiamų pretenzijų į ginčytiną sklypo dalį sužinojo, kad ši sklypo dalis yra suprojektuota jam, pateikus melagingus duomenis apie faktinį šio sklypo naudojimą. Mano, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo 0,27 ha ploto dalimi sumažinti jiems atitekusį, suformuotą ir teisiškai įregistruotą 10,40 ha žemės sklypą, pakeisti jo išorines ribas bei konfigūraciją, kadangi atsakovų A. ir T. S. namų valda nesiribojo su grąžintos 10,40 ha žemės ribomis( - ), tai matyti iš 1993-04-16 grąžintino 10,40 ha žemės sklypo, skirto privačiam ūkiui steigti, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto. Minėto akto turinys rodo, kad sklypas ribojasi tik su valstybine žeme bei valstybiniu keliu. Vėliau bylinėdamiesi sužinojo ir tai, kad neteisėtai atsakovams suprojektuotas sklypas A. S. buvo parduotas 2009-01-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 668.

6Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (t. 1, b.l. 77-79, t. 2, b.l. 21-23) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog UAB korporacija „Matininkai“ 2004-09-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateikė derinti ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų ir padalijimo žemėtvarkos projektą. 2004-10-26 kadastrinių matavimų ir žemės sklypo padalijimo žemėtvarkos projektas buvo grąžintas rengėjui pašalinti trūkumus, juos pašalinus, 2011-12-17 projektui buvo pritarta. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai yra nesuprantamas tiek ieškovų pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje nurodytas argumentas, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas anksčiau, negu projektas buvo pateiktas derinti. Ieškovai tokių įrodymų nepateikia. Savivaldybė, vertindama pateiktus jai tvirtinti projektus, atsižvelgė ir į tai, kad sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė visi dalyvavę suinteresuoti asmenys, taip pat ir ieškovai, ir jokių pastabų dėl ribų nebuvo pareikšta. Kadangi visi ieškovai pritarė parengtam dokumentui, savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti jį patvirtinti. Dėl pateikto savivaldybei M. G. plano žemės sklypui Nr. 59 pažymi, kad tarp sklypo Nr. 59 ir Nr. 22 (savininkas K. K.) yra įsiterpęs dar vienas sklypas su statiniais, kurio savininkas neįvardintas. Iš šio plano akivaizdu, kad M. G. grąžintinas natūra žemės sklypas ribojosi su šiuo sklypu, vizualiai atitinkančiu 2008-10-03 A. S. suprojektuotą sklypą.

7Atsakovai A. S. ir T. S. atsiliepimu (t. 1, b.l. 89-91, t.2, b.l. 13-16) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovai tuo metu sutiko su mažesniu žemės sklypo plotu, savo parašais patvirtindami tokią savo valią, o dabar persigalvojo ir, iš esmės, ginčija savo parašus. 2010-09-10 Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo aplinkybę, kad 2004-10-25 aktu žemės sklypo ribos buvo pakeistos, bet ne patikslintos. Aplinkybę, kad šis žemės sklypas ankščiau buvo naudojamas atsakovų, Vilniaus apygardos administraciniame teisme patvirtino ir liudytojas. Atsakovui A. S. 1980 m. lapkričio mėn. pradėjus dirbti ( - ) kolūkyje Vilniaus rajone, 1982 metais jam buvo suteiktas asmeninio ūkio žemės sklypas. Atsakovui A. S. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1993-07-30 potvarkiu Nr. 994 buvo parduotas 0,30 ha žemės sklypas namų valdai. 1991-1997 m. išrašas iš ūkinės knygos Nr. 38 taip pat patvirtina, kad A. S. šeima naudojasi 0,5 ha žemės sklypu. Tai, kad atsakovas A. S. 1994 m. naudojosi 0,50 ha asmeninio ūkio žeme( - ), matyti ir iš pateikiamos 1994 m. ( - ) asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašo. Taigi dar iki 2001-12-18 ieškovų ginčijamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo priėmimo dėl 0,25 ha asmeninio ūkio žemės suteikimo atsakovui, jis jau naudojosi šiuo sklypu. Kadangi įsakymas buvo paskelbtas ( - ) seniūnijos skelbimų lentoje, ieškovai apie jį turėjo žinoti ir yra praleidę administracinio akto apskundimo terminą. Taip pat ieškovai nenurodė jokio su jais sudarytos 0,25 ha žemės sklypo 2009-01-30 pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindo. Tuo tarpu ankstesne sutartimi (atsiliepime klaidingai nurodoma šios sutarties data – 1995-01-03, šią dieną buvo sudaryta ½ gyvenamojo namo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, t.1, b.l. 94) atsakovai iš valstybės įgijo pusę (2916/3571) valstybei priklausančio 0,5831 ha žemės sklypo. sutartimi atsakovai įgijo dalį valstybei, o ne ieškovams priklausančio žemės sklypo.

8Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu (t.1, b.l. 115-117, t.2, b.l. 31-32) prašė reikalavimus VĮ Registrų centrui atmesti kaip perteklinius, o kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre išregistruotas Vilniaus apskrities viršininko 2005-02-08 įsakymo Nr. 2.3-798-41 pagrindu padalijus jį į atskirus nekilnojamuosius daiktus - 4 žemės sklypus, kurių unikalūs Nr.: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Naujai suformuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), Nekilnojamojo turto registre vėliau buvo taip pat išregistruotas, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. nurodytu nekilnojamųjų daiktų formavimo (padalijimo) būdu šis žemės sklypas buvo performuotas; pastarojo žemės sklypo vietoje yra naujai suformuoti bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šie žemės sklypai: unikalus Nr. ( - ) ir Nr. ( - ). Reikalavimai panaikinti (ar atlikti) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui galėtų būti reiškiami tik tuo atveju, jei tvarkytojas nepagrįstai atsisakytų atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

9Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu (t.1, b.l. 139-142, t.2, b.l. 24-29) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog M. G. atkūrus nuosavybės teises į 10,40 ha žemės sklypą, sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus 1993-04-16 ribų parodymo ir paženklinimo akte Nr. 59, jame pažymint ribas bei pastačius sklype riboženklius. Būsima žemės sklypo savininkė M. G. parašu patvirtino sutikima su nustatytomis ribomis. Šio sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2002 m. pagal parengtą preliminarų planą, kurį pasirašė visi dabartiniai savininkai, taip pat ir ieškovai. Pačių ieškovų prašymu 2004-05-06 buvo parengtas dabar jų ginčijamas leidimas ir žemėtvarkos projektas formuoti iš sugrąžinto sklypo, turėjusio unikalų Nr. ( - ), 4 naujus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ). Vėliau vienas iš šių sklypų (unikalus unikalūs Nr. ( - )) taip pat buvo performuotas, padalijant ir įregistruojant du sklypus – unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ). Taigi tokio 10,40 ha sklypo Nekilnojamojo turto registre jau apskritai nėra ir nėra jokio teisinio pagrindo jo riboms patikslinti ar nustatyti iš naujo. Atkreipia dėmesį, kad UAB Korporacija „Matininkai“ 2004-10-25 nustatė ir paženklino buvusio žemės sklypo Nr. ( - ), ribas. Ant projekto akto be pastabų pasirašė visi ieškovai, kviestiniai asmenys ir atsakovas A. S., patvirtindami, kad sutinka su nustatytomis žemės sklypo ribomis ir 10,129 ha plotu. Jokių teisės aktų nuostatų pažeidimo, dėl kurių šį aktą reikėtų naikinti, ieškovai nenurodė. Nesutinka su ieškovų argumentais apie jų patiklumą ir naivumą, sąmoningą jų apgavimą ar suklaidinimą. Iki 2009 m. ieškovai nebandė tikslinti žemės sklypo kadastrinių matavimų. Dėl 2004-11-27 atidalijimo žemėtvarkos projekto ginčijimo nurodo, kad iš ieškinio net neaišku, ko ieškovai siekia – ar viso projekto panaikinimo, ar tik jo dalies tarp posūkio taškų nuo 10 iki 17. Šį dokumentą taip pat pasirašė visi ieškovai. Jeigu žemės sklypo ribų paženklinimo akte jie nebūtų pasirašę, jame būtų įrašyti atsisakymo motyvai. Tokiu atveju sklypo ribos galėtų būti ženklinamo tik po to, kai teismine tvarka būtų išspręstas dėl to kilęs ginčas. Tokią procedūrą numato Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų 2002-12-30 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, 29.9. p. Be to, šių kadastrinių matavimų ieškovai per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą ir neskundė administraciniam teismui. Taip pat nesutinka, kad atsakovui asmeninio ūkio žemė buvo parduota neteisėtai. Iki 2004-06-09 asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo apžiūrėjimo akto surašymo A. S. valdė 0,25 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, tą įrodo 1994 metų ( - ) apylinkės asmeninio ūkio naudotojų sąrašas (žr. eilės Nr. 361994-96) ir planas, 1991-1997 ūkinės knygos Nr. 38 įrašai, Vilniaus rajono 1993-07-30 potvarkis Nr. 994. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, įrodančių jų teiginius dėl faktinių duomenų klastojimo, surašant ginčijamą asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktą. Nors Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius savo archyvuose neturi duomenų kokiu pagrindu iki 2004-12-28 A. S. naudojo asmeninio ūkio sklypą (turimuose Nemėžio apylinkės tarybos sprendimuose nėra duomenų apie A. S.), tačiau šis dirbo ( - ) kolūkyje ir naudojosi 0,5 ha žemės sklypu. Vilniaus apskrities viršininkas, įvertinęs A. S. pateiktus duomenis ir vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 str. pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatomis, 2004-12-28 įsakymu Nr. 2.3-10570-41 A. S. įrašė į asmeninio naudotojų sąrašus teisėtai. A. S. buvo skirtas greta esantis asmeninio ūkio žemės plotas, kuriame Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-28 įsakymo Nr. 2.3-10570-41 rengimo metu nebuvo numatytas žemės nuosavybės atkūrimas ir grąžinimas natūra. Ieškovams nustatytose ribose nuosavybės teisės pilnai buvo jau atkurtos pagal tuo metu galiojusias įstatymo nuostatas su leistina ploto paklaida. Tokią išvadą dar ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A-858-1066/2010, kuria ieškovų skundas buvo atmestas.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-09 sprendimu (t. 2, b.l. 84-105) ieškinį patenkino iš dalies: 1) nustatė tikslias žemės sklypo 10,40 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ) (buvęs sklypo Nr. ( - )), esančio( - ), išorines ribas pagal pateiktą UAB „Minorantė“ 2011 m. sausio mėn. sudarytą šio žemės sklypo aplinkinės ribos planą-pasiūlymą; 2) panaikino 2004-10-25 atsakovo UAB Korporacijos „Matininkai“ žemės sklypo 10,129 ha unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ) (buvęs sklypo Nr. ( - )), esančio( - ), parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 3) panaikino 2004-11-27 atsakovo UAB Korporacijos „Matininkai“ parengtą žemės sklypo 10,126 ha žemės sklypo 10,40 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), registro įrašo Nr. ( - ) (buvęs sklypo Nr. ( - )), esančio ( - ), atidalinimo žemėtvarkos projektą žemės sklypo pietinės išorinės ribos dalyje tarp posūkio taškų nuo 10 iki 17; 4) panaikino 2004-12-17 atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A27-1827 „ Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. ( - )), esančio ( - ), padalijimo žemėtvarkos projektui pritarimo“ ir 2005-02-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-798-41 „Dėl T. B., J. B. ir P. B. padalijimo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“, kurį parengė UAB Korporacija „Matininkai“ dalyje dėl sklypo pietinės išorinės ribos tarp posūkio taškų nuo 10 iki 17; 5) panaikino individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2005-07-12 parengtą 5831 kv.m. žemės sklypo, esančio ( - ) kadastrinėje vietovėje, ( - ), planą, kurio sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre, dalyje dėl 456 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalies UAB „Minorantė“ žemės sklypo plane teismui pažymėtoje indeksu „A“; 6) panaikino individualios M. A. įmonės „Arensta“ 2008-08-05 sudarytą A. S. 0,25 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) kadastro vietovėje, ( - ), ribų paženklinimo-parodymo aktą; 7) panaikino 2004-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudarytą A. S. 0,25 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktą; 8) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008-11-18 įsakymą Nr. 14977-(41) dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1626, esančio( - ), įregistravimo VĮ Registrų centre ir pardavimo A. S.; 9) pripažino negaliojančia 2009-01-30 2500 kv.m. Valstybinės žemės sklypo, kadastrinis adresas ( - ), unikalus Nr. ( - ), notarinio reg. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė A. S. kartu su sutuoktine T. S. bendrosios nuosavybės teise 2500 kv.m. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), suformuotą atliekant preliminarius matavimus, esantį ( - ), ir panaikino jo teisinę registraciją (registro įrašo Nr. ( - )) VĮ Registrų centre dalyje dėl 1406 kv.m. (pagal UAB „Minorantė“ pateiktą planą); 10) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-31 įsakymą Nr. 2.3-14327-(41) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 1626, esančio ( - ) ( - ) seniūnijoje, Vilniaus raj., įregistravimo VĮ Registrų centre ir dalies valstybinės žemės sklypo pardavimo A. S.“, dalyje dėl 456 kv.m. namų valdos žemės sklypo dalies, UAB „Minorantė“ žemės sklypo plane teismui pažymėtoje indeksu „A“; 11) pripažino negaliojančia 2008-12-30 valstybinės žemės sklypo, kadastrinis adresas ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), notarinio reg. Nr. 1-11029, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria Lietuvos Respublikos valstybė pardavė A. S. kartu su sutuoktine T. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2916/5831 dalį 5831 kv.m. ploto žemės sklypo, kadastrinis adresas ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), dalyje dėl 456 kv.m namų valdos žemės sklypo UAB „Minorantė“ žemės sklypo plane teismui pažymėtoje indeksu „A“ ir panaikino šioje dalyje žemės sklypo teisinę registraciją (registro įrašo Nr. ( - )); 12) priteisė iš atsakovų A. S., T. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, UAB Korporacijos „Matininkai“ solidariai ieškovų T. B., J. B., P. B. naudai 2714,64 Lt bylinėjimosi išlaidas; 13) priteisė iš ieškovų T. B., J. B., P. B. atsakovų A. S. ir T. S. naudai 42,85 Lt bylinėjimosi išlaidas; 14) priteisė iš atsakovų A. S. ir T. S. solidariai 10,31 Lt, iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, UAB korporacijos „Matininkai“ po 10,31 Lt, iš ieškovų T. B., J. B., P. B. solidariai 14,25 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; 15) priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakovų A. S. ir T. S. naudai regreso tvarka 234,45 Lt už išsipirktą žemės plotą.

12Teismas sprendė, kad ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,40 ha žemės sklypą ir ieškovai siekė sklypą padalinti realiems trims jo savininkams. Tačiau šis ieškovų siekis 2004-2005 metais nebuvo teisingai išspręstas dėl valstybės institucijų bei valstybės įgaliotų asmenų - matininkų S. B. ir A. M. veiksmų. Šių įgaliotų asmenų veiksmai - ruošti ir rengti preliminarius sklypų matavimus ieškovams ir atsakovams tuo pačiu metu - nebuvo tinkami, A. M. nukrypo nuo abriso, esant didelei nukrypimo paklaidai, ir tai teismas įvertino kaip sąmoningą nukrypimą, o ne klaidą. Ieškovai buvo suklaidinti asmenų, atsakingų už žemės grąžinimą, veiksmais ir dėl likusios žemės dalies gražinimo kitoje vietoje, nesąžiningai pasinaudojant leistinomis žemės sklypo matavimo skaičiavimo paklaidomis, o į jų prašymą suprojektuoti trūkstamą 0,271 ha plotą ( - ) seniūnijoje atsakyta formaliai ir pavėluotai. Neteisingai, nesąžiningai ir pažeidžiant ieškovų teises buvo atliekami veiksmai, kuomet S. B. atliko A. ir T. S. namų valdos preliminarų projektą pagal jau registruotus ginčytinus geodezinius matavimus, kurio pagrindu žemės ir buvo parduodama A. S.. Valstybės institucijos, gavusios atitinkamus dokumentus, nekontroliavo gautų dokumentų turinio atitikimo faktinėms aplinkybėms, nevertino ieškovų teisių prioriteto prieš atsakovų teisę išsipirkti valstybinę žemę ir tuo pažeidė ieškovų interesus, surašydami atitinkamus įsakymus. Todėl buvo įregistruojami mažesni ieškovų žemės plotai. Visus ieškovų 2004 m.–2005 m. planus tikrino ir jų ydingumo nepastebėjo atsakovų įgaliotas asmuo vyr. specialistė L. J., todėl jos surašyto 2006-05-24 žemės naudojimo patikrinimo vietoje akto, kuriame buvo konstatuotas neteisėtas ieškovų kliudymas atsakovams naudotis apie 520 kv.m. ploto žemės sklypu, taip pat nustatyta, kad žemės sklypų riboženkliai yra vietoje ir jų privalu laikytis, turinio teisingumu teismas suabejojo, nepasirašius akte kitiems dalyvaujančiais įvardintiems asmenims.

13Teismas nenustatė ir objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad atsakovams A. ir T. S. teisėtai buvo suteikta daugiau nei 30 arų žemės asmeniniam naudojimui teisėtai. Į atsakovų pretenduojamą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl valstybės institucijos prioritetiškai turėjo ginti ieškovų interesus.

14Teismas sutiko su atsakovo VĮ Registrų centro argumentais, kad ieškovo reikalavimai jam, kaip turto registro tvarkytojui, yra pertekliniai, nes jis tik vykdo faktų fiksavimą pagal atitinkamų institucijų suderintų dokumentų duomenis. Teismas nurodė ir tai, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-28 įsakymo Nr. 2.3-10570-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“, kadangi jis yra bendro pobūdžio, ir nors liečia atsakovus, tačiau neprieštarauja jokiems įstatymams ir norminiams aktams, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

16Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 111-114, t. 3, b.l. 2-6) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies panaikintas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-12-17 įsakymas Nr. A27-1827 ir iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijai priteistos bylinėjimosi išlaidos, dėl šios dalies priimti naują sprendimą - ieškovų reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Rengiamo žemės sklypų padalijimo projekto sprendiniai turėjo būti suderinti su gretimybių valdytojais, taigi ir atsakovai A. ir T. S. turėjo žinoti, kokiu būdu bus atliekami geodeziniai matavimai. To reikalauja 2003-04-04 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-137/164 „Dėl žemės sklypų formavimo, rengiant žemėtvarkos projektus, taisyklių patvirtinimo“ 41.2. p. Byloje nėra ir negali būti jokių A. S. prašymų, nes 2004- 09-03 ir 2004-10-05 prašymus dėl padalijimo projekto derinimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijai teikė UAB korporacija „Matininkai“. Teismas netinkamai analizavo ir interpretavo byloje esančius įrodymus. Be to, visiškai nepasisakė dėl 2004-12-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-1827 neteisėtumo, nenurodė, kuriuos teisės aktus savivaldybės administracija pažeidė, derindama pačių ieškovų pateiktą ir pasirašytą žemės sklypo kadastrinių matavimų ir padalijimo žemėtvarkos projektą. Teismo argumentai, kad ieškovai buvo suklaidinti asmenų, atsakingų už žemės grąžinimą, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes vietos savivaldos institucijos ir valstybinės žemės patikėtinio nesieja nei pavaldumo, nei atskaitingumo ryšiai. Skundžiama sprendimo dalis dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo neteisėtumo ir dalinio jo panaikinimo yra visiškai nemotyvuota, dėl to sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
  2. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Sprendimu buvo iš dalies panaikintas tik vienas Vilniaus rajono savivaldybės administracinis aktas ir net šeši tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimai. Taigi buvo pažeistas proporcingumo principas ir CPK 93 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas nepagrįstai sutapatino vietos savivaldos institucijos ir apskrities administracijos priimtų sprendimų kiekį ir reikšmę.

17Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu (t. 4, b.l. 64-76) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o sprendimo dalį, kuria reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-12-28 įsakymą Nr. 2.3-10570-41 buvo atmestas, palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė fakto, kad A. S. buvo teisėtai skirtas 25 arų žemės sklypas ameniniam ūkiui, nepanaikino ir 2004-12-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3- 10570-4 dėl asmeninio ūkio žemės jam suteikimo. Asmeniniam ūkiui žemės sklypo skyrimo teisėtumas A. S. yra vienas iš esminių dalykų, nagrinėjant šš ginčą. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina, kada būtent žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), nustatytose ribose ir iki žemės sklypo pirkimo juo naudojosi būtent A. S.. Taip pat teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei nukrypdamas nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Teismo sprendimas grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
  2. Nors M. G. nuosavybės teises 1995 m. buvo atkurtos į 10,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), grąžinant jį natūra, tačiau pats sklypas buvo suformuotas pagal preliminarius matavimus dar 1993-04-16, sklypą pažymint ir surašant Žemės sklypų, skirtų privačiam ūkiui steigti, ribų paženklinimo parodymo aktą bei nubraižant sklypo abrisą. Savo sutikimą su žemės sklypo ribomis parašais patvirtino ir M. G.. Dar 2007-03-26 Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašte Nr. SR-1021-(1.12) ieškovams buvo pranešta, kad vadovautis 1993 m. sudarytu m. abrisu negalima, kadangi abrise ne visur nurodyti linijų ilgiai, ten, kur jie nurodyti, jie skiriasi nuo kadastrinių matavimų į mažesnę pusę, trūksta pririšimų. 2001-03-13 parengtas žemės sklypo Nr. 59 preliminarus planas parengtas kokybiškiau, suformuotos sklypo ribos atitiko faktinį naudojimą. Teismas sprendime nustatė pagal pateiktą ieškovų planą - pasiūlymą ribą prie A. S. namų valdos kaip tiesią. Ši linija niekados nebuvo tiesi, ką rodo ir preliminarus sklypo Nr. 59 planas, grafinė medžiaga dėl 1994 m.-1996 m. atlikto asmeninio ūkio faktinio naudojimo patikrinimai. Pagal ieškovų pateiktą planą atstumas tarp taškų 9-10-11 yra 195,09 metrų, tuo tarpu abrise tas pats atstumas nurodytas tik 170 metrų. Taigi plano-pasiūlymo negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Tačiau teismas, remdamasis tiesiogiai šiuo planu, patenkino ir kitus ieškovų reikalavimus, tyrė įrodymus.
  3. Teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos procesus, sprendime teigdamas, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius operuoja matematinėmis paklaidomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-09-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-858-1066/2010 atmetė reikalavimą suformuoti trūkstamą 0,271 ha žemės sklypą ir tokiu būdu išreiškė suformuotą poziciją dėl trūkstamo ploto kompensavimo. Ieškovai iš esmės siekia dar kartą to paties tikslo - susigrąžinti trūkstamą 0,271 ha ploto žemės sklypą ir suformulavo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo. 2004-09-29 nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovams trūksta ploto. Šis faktas tapo žinomas tik atlikus 2004-10-25 žemės matavimus rengiamam žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), padalijimo žemėtvarkos projektui.
  4. Nepaisant pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų daugybės skyrybos ir gramatinių klaidų, sprendimas ir savo tekstu yra nenuoseklus ir nelogiškas. Nėra aišku, ar teismas panaikino A. S. parduoto asmeniniam ūkiui 25 arų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planą bei jo teisinę registraciją ar nepanaikino. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad ieškovai akivaizdžiai žinodami, kad jiems trūksta žemės ploto, vis tik pasirašė ant 2004-11-27 UAB Korporacijos „Matininkai“ parengto žemės sklypo atidalinimo žemėtvarkos projekto. Ieškovų teiginiai, kad jie pasirašydami buvo patiklūs ir naivūs, kad jie buvo sąmoningai suklaidinti ir apgauti, yra nepagrįsti. Teismas neatsižvelgė, kad protingas asmuo, pasirašydamas žemės sklypo parodymo-paženklinimo aktą, turi elgtis apdairiai, atidžiai bei rūpestingai, apie tai yra pasisakęs Lietuvos A. T. 2001-09-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001. Be to, ieškovai skundžia administracinius aktus praleidę teisės aktais numatytus apskundimo terminus.

18Atsakovai A. S. ir T. S. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 26-27) prašo jį tenkinti.

19Nurodo, jog jie neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos rengiant žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo žemėtvarkos projektą. Derinant žemės sklypo padalijimo projektą su vietovės reformos projekto autoriumi ir kaimynais, A. S., sutikdamas su žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2004-10-25 aktu, jį pasirašė. Atsakovai jokių neteisėtų veiksmų bei slaptų susitarimų su UAB Korporacija „Matininkai“, ruošiant žemės sklypo padalijimo žemėtvarkos projektą, nevykdė. Ieškovų įtarimai, kad atsakovai apgaule siekė sau naudos, jokiais įrodymais nepagrįsti.

20Ieškovai T. B., J. B., P. B. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 28-34) prašo šį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimą palikti nepakeistą.

21Nurodo, jog pats atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodė, kad skundžiamą įsakymą dėl ieškovų žemės sklypo padalijimo tvirtinimo priėmė vadovaujantis 2003-04-04 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-137/164 ir apsvarsčius UAB korporacijos „Matininkai“ pateiktus dokumentus. Atsakovas neneigia faktinių bylos aplinkybių dėl neteisėto ieškovų teisiškai įregistruoto žemės sklypo, įgyto atkūrimo tvarka, dalies atėmimo ir derino akivaizdžiai neteisėtą ir sufalsifikuotą UAB korporacijos „ Matininkai“ parengtą žemės sklypo padalijimo projektą. Teismas argumentuotai ir pagrįstai padarė išvadas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Atsakovas šioje byloje nepateikė priešieškinio ir negynė nei viešojo, nei savivaldybės intereso, o tik piktnaudžiaudamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą su formaliu apeliaciniu skundu. Teismas, priimdamas teismo sprendimą, atsižvelgė į visus įstatymo numatytus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reikalavimus, todėl atsakovo reikalavimo šioje dalyje tenkinti nėra teisinio pagrindo.

22Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimais į atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinius skundus (t. 3, b.l. 35-36, t. 4, b.l. 93-94) prašo apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiūra.

23Nurodo, jog atsakovo VĮ Registrų centro atžvilgiu buvo reiškiami išvestinio (arba perteklinio) pobūdžio reikalavimai dėl teisinės registracijos panaikinimo. Teisės aktais VĮ Registrų centro kompetencijai nėra priskirtos funkcijos, susijusius su žemės sklypų performavimu, naujų žemės sklypų formavimu, dėl kurių yra pasisakoma apeliaciniuose skunduose, registro tvarkytojo kompetencijos ribos nėra analizuojamos bei jo atžvilgiu priimto teismo sprendimo dalis neskundžiama.

24Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 38-40) sutinka su apeliaciniu skundu.

25Atkreipia dėmesį, jog nei ieškovai, nei teismas sprendime nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškia naikinamų administracinių aktų neteisėtumas. Teismas visiškai nepagrindė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A27-1827 neteisėtumo.

26Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą (t. 4, b.l. 81-82) su apeliaciniu skundu sutinka.

27Nurodo, jog teismas skundžiamu sprendimu nustatė pagal pateiktą ieškovų planą - pasiūlymą ribą prie A. S. namų valdos kaip tiesią. Savivaldybė palaiko nuomonę, kad ši linija niekada nebuvo tiesi, tai įrodo, pavyzdžiui, preliminarus sklypo planas Nr. 59. Teismas nusprendė nustatyti tikslias žemės sklypo išorinės ribas pagal UAB „Minorantė“ planą - pasiūlymą teismui. Kyla pagrįstų abejonių, kad teismas tinkamai analizavo ir vertino šį planavimo dokumentą, nes iš jo turinio matyti, kad ieškovų sklypo plotas „prijungus užimtą žemę“ sudaro 10,3179 ha, o ne 10,40 ha. Teismo sprendimas negali būti nei teisėtas, nei teisingas, nes egzistuoja žemės sklypo ploto neatitikimas. Žemės sklypų ribos nustatytos pagal ydingą planą - pasiūlymą.

28Atsakovai A. S. ir T. S. atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą (t. 4, b.l. 83-92) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai ir patenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

29Nurodo, jog jie yra sąžiningi valstybinės žemės (įgytos pirkimo-pardavimo sandoriais), įgijėjai, jų nesąžiningumo ieškovai neįrodė. Ieškovai žinodami, kad trūksta žemės ploto, vis tiek pasirašė ant 2004-11-27 UAB Korporacijos „Matininkai“ parengto žemės sklypo atidalinimo žemėtvarkos projekto. Neaišku, kuo pasireiškė 2004-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sudaryto A. S. 0,25 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo akto neteisėtumas. Asmeninio naudojimo žemės pirkimui įstatymas kelia dvi esmines būtinas sąlygas: tesės aktų nustatyta tvarka skyrimas ir jos naudojimas. Asmeninio ūkio žemės skyrimas atsakovui A. S. įteisintas 2004-12-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-10570-41, o naudojimasis juo buvo viena pagrindinių sąlygų minėtam įsakymui priimti.

30Ieškovai T. B., J. B. ir P. B. atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą (t. 4, b.l. 95-106) prašo ir šį apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-09 sprendimą palikti nepakeistą.

31Sutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,40 ha žemės sklypą ir ieškovai siekė sklypą padalinti realiems trims jo savininkams. Šitas siekis 2004-2005 metais nebuvo teisingai išspręstas tiek valstybės institucijų tiek valstybes įgaliotų asmenų - matininkų S. B. ir A. M.. Į atsakovų pretenduojamą žemę buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl valstybės institucijos prioritetiškai turėjo ginti ieškovų interesus.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Apeliaciniai skundai tenkintini.

34Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė yra ta, ar ieškovams, paveldėjimo ir dovanojimo sutarčių pagrindu įgijusiems nuosavybę į buvusiai savininkei M. G. natūra atkurtą 10,40 ha žemės sklypą (t.1, b.l. 28-29, 30-32), trūkstamas šios žemės kiekis (0,2710 ha) turi būti kompensuotas iš dalies atsakovų sąskaita, nuginčyjant jų nuosavybės teisę į iš viso 0,1862 ha plotą pagal du jų su valstybe sudarytus sandorius: 0, 0456 ha pagal 2008-12-30 sutartį (t.1, b.l. 189-191, 11 teismo sprendimu patenkintas ieškinio reikalavimas) ir 0,1406 ha pagal 2009-01-30 sutartį (t.1, b.l. 148-151, 10 teismo sprendimu patenkintas ieškinio reikalavimas). Šio savo tikslo ieškovai siekė tokiais pagrindiniais argumentais bei reikalavimais: nuosavybė M. G. atkurta pagal buvusį kitos konfigūracijos sklypą (sklypo abrisas, t.2, b.l. 17, sugrąžinamo natūra žemės sklypo Nr. 59 planas, t.1, b.l. 88), o tikrosios šio 10,40 ha sklypo ribos nustatatytinos pagal jų pateiktą UAB “Minorantė“ parengtą teismui žemės sklypo planą (t.1, b.l. 180-181, 1 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas); sklypo atsidalijimo metu ieškovai atsakovų buvo suklaidinti, todėl parengti atidalijimui dokumnentai – UAB korporacijos „Matininkai“ 2004-10-25 žamės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktas (t.1, b.l. 50-51, 85-86, 2 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas), jų parengtas planas atidalijimui (t.1, b.l. 66,87, 3 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas) bei su šių dokumentų patvirtinimu susiję administraciniai aktai - Vilniaus rajono savivaldybės 2004-12-17 įsakymas Nr.A27-1827 ir 2005-02-08 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr.2.3-798-41 (t.1, b.l. 8-9,52-53, 54, 4 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas) vienos (pietinės) išorininės ribos dalyje neteisėti ir ir turi būti panaikint. Taip pat, ieškovų teigimu, neteisėti ir žemės sklypų asmeniniam ūkiui suformavimo atsakovams T. S. ir A. S. bei leidimo juos išsipirkti procesai, kiek tai susiję su leidimu jiems išsipirkti atkurtąją natūra M. G. žemės sklypo dalį, t.y.: 2004-09-29 Vilniaus apskrities viršininko įgalioto Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų sudarytas asmeniniko ūkio žemės sklypo patikrinimo - apžiūrėjimo aktas, kuriuo A. S. nustatytas 0,25 ha sklypo faktinis naudojimas (sklypas užartas) (t.1, b.l. 56, 7 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas); 2004-12-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.-10570-41, kuriuo piliečiams, įskaitytinai ir A. S., suteikti asmeninio ūkio žemės sklypai naudojamojoje vietoje pagal priedą Nr. 1 (t.1, b.l. 55, 107-109, 157-159, 6 ieškinio reikalavimas, kurio teismas nepatenkino); 2008-08-05 sudarytas A. S. planas (abrisas) žemės sklypui (t.1, b.l. 154, 5 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas); 2008-10-09 atsakovui parengto 0,25 ha žemės sklypo planas (t.1, b.l. 57, 8 ieškinio reikalavimas, kurio taip pat teismas netenkino); 2005-07-12 IĮ S. B. įmonės „Matininkas“ sudarytas 0,5831 ha sklypo planas (t.1, b.l. 199, 13 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas) ir 2008-10-31 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.-14327-(4), kuriuo nustatyta šio 0,5831 ha valstybinio žemės sklypo tikslinė paskirtis, nustatyta A. S. parduodamo sklypo dalis - 0,2916 ha bei leista šį valstybinį sklypą jam parduoti, likusią dalį paliekant valstybės nuosavybėje, taip pat Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pavesta parduodamą sklypą įregistruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu (t.1, b.l. 192, 12 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas); 2008-11-18 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.-14977-(41), kuriuo nustatyta A. S. parduodamo 0,25 ha ploto žemės sklypo tikslinė paskirtis bei leista šį valstybinį sklypą jam parduoti, o Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pavesta parduodamą sklypą įregistruoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu (t.1, b.l. 146, 9 teismo patenkintas ieškinio reikalavimas).

35Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį tenkintinu didžiojoje reikalavimų dalyje (be jau nurodytų dviejų atmestų reikalavimų, netenkino ir ieškovų prašymo taikyti restituciją natūra, įpreigojant atsakovus A. ir T. S. grąžinti ieškovams 0,1862 ha žemės), nurodydamas, jog dalinant šį 10,40 ha ploto žemės sklypą į keturis atskirus sklypus ir tuo pačiu metu formuojant atsakovams asmeninio ūkio žemės sklypus, buvo sąmoningai pakeista pagal abrisą (t.2, b.l. 18) buvusi tiesi sklypų kraštinė riba ir būtent dėl šios priežasties sumažėjo ieškovų valdomo nuosavybės teise sklypo plotas. Teismas sprendė, kad atsakovų namų valda niekada nesiribojo su ieškovų žemių ribomis, o šiems niekuomet teisėtai nebuvo suteikta daugiau nei 30 arų žemės asmeniniam naudojimui. Tokiu atveju nuosavybės atkūrimo būdu tapusių savininkų (ieškovų) interesus teismas pripažino prioritetiniais ir gintinais atsakovams parduotų žemės sklypų dalių sąskaita.

36Apeliantai su teismo padarytomis išvadomis patenkintų reikalavimų dalyje nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundo argumentus (CPK 320 str. 1 d.), palaiko apeliantų poziciją, kad ginčas pirmosios instancijos teisme išspręstas neteisingai. Bylą nagrinėjęs teismas visiškai netaikė jokių materialinės teisės nuostatų, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo surašymą ir jo turinį, įrodinėjimo procesą bei įrodymų vertinimą, kas lėmė klaidingų teismo išvadų dėl faktinių aplinkybių susiformavimą. Nepaisant didelės sprendimo apimties, jo tekstas yra padrikas: sprendime pažodžiui perrašyta šalių pateiktų procesinių dokumentų, jų priedų, teismo posėdžio protokolų turinys, šalių bei liudytojų pasisakymuose nekeičiant net linksnių, kas visiškai nebūdinga teisinei sprendimo kalbai ir prieštarauja CPK 270 str. 3 d. ir 4 d. nuostatoms, reikalaujančioms tai atlikti glaustai, pateikiant santraukas ir apibendrinimus. Toks sprendimo surašymas itin apsunkina teismo padarytų išvadų suvokimą. Dar daugiau, panaikindamas ginčijamus planus, administracinius aktus bei du civilinius sandorius, pirmosios instancijos teismas neįvardijo jokių materialinės teisės normų, sąlygojančių būtent tokio sprendimo priėmimą, savo išvadas grįsdamas vien subjektyviais vertiniams, kad tai yra teisinga, protinga ir sąžininga. Vadovavimasis įstatymais ir teisės aktais, santykių teisinis kvalifikavimas yra pati svarbiausia teismo pareiga (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), tačiau motyvavimo, įrodymų analizės bei jų vertinimo sprendime itin mažai, o teisinės argumentacijos apskritai nesama. Šiuo aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apelianto Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo motyvais dėl sprendimo surašymo ydingumo. Vien dėl to skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu ir negali būti paliktas galioti. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas ir bylą išsprendė neteisingai, priimtinas naujas sprendimas, visus ieškovų reikalavimus atmetant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

37Teismo išvados, kad ieškovų ir atsakovų naudojami žemės sklypai net neturėjo bendros ribos, o ginčijama žemės dalis atsakovams negalėjo būti parduota vien dėl to, kad į ją jau buvo atkurtos nuosavybės teisės ir valstybės institucijos prioritetiškai turėjo ginti ieškovų interesus, yra nelogiškos ir prieštaraujančios viena kitai, akivaizdžiai neatitinkančios byloje pateiktų įrodymų (planų, kuriuos šalys yra pasirašiusios kaip besiribojančių sklypų savininkai ar naudotojai, žemėtvarkos projektų, jų pasirašytų žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, šalių paaiškinimų ir t.t.) turiniui. Negali būti laikomas pagrįstu teismo vadovavimasis ne įstatymais, o išimtinai tik kasacinio teismo nutartimi, kurioje pasisakyta apie institutcijų negalėjimą spręsti žemės sklypo pardavimo kitiems asmenims klausimų, iki nebus išspręsta dėl žemės grąžinimo buvusiems savininkams. Viena vertuis, teisinis reglamentavimas, priešingai nei nurodė teismas, nenumatė besąlygiško pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą teisių gynimo, neatsižvelgiant į kitų žemės naudotojų interesus. Tokia pozicija dėstoma pastarojo meto kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3/345/2010; 2010-12-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3- 535/2010; 2012-09-27 nutartis c.b. 3K-3-407/2012). Antra vertus, šios bylos faktinės aplinkybės yra tokios, kad nuosavybė M. G. atkurta dar 1995 m. (t.1, b.l.30 ), savininkės M. G. įpėdiniai ją 2004 m. pasidalino (t.1, b.l. 50-66), o atsakovų naudojamos asmeninio ūkio ir namų valdai priklausančios žemės jiems pardavimas buvo išspręstas gerokai vėliau po nuosavybės teisių atkūrimo – 2008 m.- 2009 m. laikotarpiu. Atliekant geodezinius matavimus grąžinto natūra žemės sklypo padalijimui ir padalijimo momentu ginčo tarp šalių dėl skypų ribos nekilo. Žemės sklypo ribų paženklinimo 2004-10-25 aktą (t.1, b.l. 50-51) pasirašė ir ieškovai, ir gretimų sklypų naudotojai, įskaitytinai ir A. S., priešingai nei buvo tvirtinama ieškinyje. Ieškovai pasirašė taip pat padalijimo plane, kuriame nurodyti šiuo metu ginčijami posūkio taškai nuo 10 iki 14. Plano viršutinėje kairiojoje dalyje ištrauka iš žemėtvarkos projekto leidžia akivaizdžiai įsitikinti, kad pietinė riba nėra tiesi (posūkio taškas 8). Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas 2002-12-30 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522, ženklinant žemės sklypo ribas vietovėje laikini žemės sklypo riboženkliai pakeičiami nuolatiniais, pažymimos žemės sklypo ribos. Sunaikinti riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (29.1. p.), taip pat ženklinamos žemės sklypo viduje įsiterpusių kitiems žemės savininkams, naudotojams ar valstybei priklausančių žemės sklypų ribos. Jeigu jos buvo paženklintos anksčiau, nustatomos pagal vietovėje išlikusius matavimo ženklus (29.2. p.). Ieškovai, minėta, šioje procedūroje dalyvavo patys, tačiau jokių pastabų dėl sklypų ribos ar plotų, dėl neteisingai įrengiamų riboženklių nepateikė, neinicijavo dėl to ginčų Taisyklių 29.9. p. nustatyta tvaka. Nebuvo keliamas taip pat ir ginčas su atsakovu A. S. tuo aspektu, kad šis naudojasi faktiškai ieškovams 1995 m. grąžinta sklypo dalimi, ir dėl šios priežasties posūkio taškai 11 ir 12 bei 14 ir 14 (t.1, b.l. 66) yra netinkamose vietose, t.y. sumažinamas ieškovų realiai valdomas nuosavybės teise ir jų naudojamas sklypas. Priešingai, šis planas pasirašytas ieškovų kaip teisingas, nors dalijant nustatytas faktiškai mažesnis plotas, nei atkurta nuosavybė. Tai, kad jie pasirašė 2004-10-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei planą, patvirtina, kad ieškovai žinojo ir sklypo karštines, ir kaimyninio sklypo dislokaciją (jo vietą), ir kuo atsakovai faktiškai naudojosi. Patys ieškovai išreiškė pageidavimą gauti likusią žemės dalį kitoje vietoje (adm. b. t.1, b.l. 178), o jų 2004-11-22 prašyme nesama jokių nuorodų į tai, kad sklypo riba su A. S. naudojama žeme nustatyta netinkamai ar kad pastarojo sklypas buvo padidintas būtent ieškovams jau sugrąžintos natūra žemės sąskaita.

38Vadinasi, nesant ginčo tarp kaimyninių sklypų savininkų bei naudotojų dėl ribų ar faktinės žemėnaudos, kuris būtų sustabdęs padalijimo plano patvirtinimą bei naujų nekilnojamųjų daiktų suformavimą ir jų įregistravimą viešame regsitre, teisinio pagrindo valstybės instuitucijoms (apeliantams) neatsižvelgti į parengtus sklypo padalijimo dokumentus arba atsisakyti juos įteisinti ieškovų ginčijamais 2004-12-17 ir 2005-02-08 įsakymais nebuvo, juo labiau, kad greitesniu sklypo padalijimu buvo suinteresuoti patys ieškovai, kurie netrukus po sklypo padalijimo (2005-03-16) išsiėmė iš VĮ Registrų centro pažymą 3,000 ha atskirai suformuoto sklypo pardavimui (t.1, b.l. 46-47) ir tais pačiais metais šį sklypą pardavė (t.1, b.l. 132-133). Tokios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškoivai neabejotinai buvo susipažinę su padalijimą įteisinusiais administraciniais aktais, žinojo ir sklypų plotų sumą po atliktų tiksliųjų geodezinių matavimų -10,129 ha (t.1. b.l. 8), tačiau šių aktų per 1 mėnesį administraciniam teismui neskundė. Kadangi atsakovai byloje neprašė taikyti ieškinio senaties ir su jos praleidimu susijusių padarinių, prašydami tik atsižvelgti į praėjusį laikotarpį nuo ginčijamų aktų priėmimo ir įstatymuose nustatytus terminus jiems skųsti, terminų klausimas aktualus tiek, kad ieškovai tuo metu savo teisių pažeidimo, nustatant būtent tokias sklypų ribas, neįžvelgė. Tokie jų ieškinio teiginiai (t.1, b.l. 18), esą tik po 2006-05-24 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įgaliotos institucijos surašyto žemės naudojimo vietoje patikrinimo akto Nr. 81 (t.2, b.l. 18-19) ieškovams tapo žinoma, kad dalimi jiems priklausančios nuosavybės teise žemės naudojasi atsakovai, akivaizdžiai neteisingi. Šiuo aktu nustatyta, kad pažymėti plane (t.1, b.l. 62) riboženkliai Nr. 6,7,8,9 natūroje egzistuoja ir turi būti paisoma jais apibrėžiamų sklypų ribų. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo abejonėmis dėl šio akto turinio patikimumo (t.2, b.l. 99). Vien tai, kad ji surašė atsakovo darbuotoja L. J., kuri dalyvavo priimant ir kitus sprendimus, susijusius su šiuo ginču, savaime nepatvirtina tokios darbuotojos atliktų veiksmų neteisėtumo ar šališkumo, ir nepaneigia aktu nustatytų aplinkybių, kad riboženkliai tebebuvo toje pačioje vietoje, kurioje pastatyti atliekant geodeziniuys matavimus. Be to, jų išdėstymo padėtis aiški ir iš paties plano, todėl teismo prielaidos apie tokių riboženklių buvimo galimą ir nepatikrinamą, teisiškai net neaktulios. Kolegija atsiželgia ir į tokią aplinkybę, kad net ir po šio, ieškovams nepalankaus, akto surašymo, kuriuo jie įpareigoti laikytis nustatytų ribų ir nekliudyti atsakovams naudotis asmeninio ūkio žeme, į teismą dėl kaimyninių sklypų ribos neteisingo nustatymo 2004 m. planu, dėl atsakovų įpareigojimo nekliudyti ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ieškovai nesikreipė, nors, pažymėtina, tuo metu dar nei vienas šioje byloje prašomų pripažinti iš dalies negaliojančiais žemės pirkimo-pardavimo sandorių su atsakovais T. S. ir A. S. nebuvo sudarytas.

39Įrodymų vertinimo aspektu aptartinas ir pirmasis patenkinto ieškinio reikalavimas, kuriuo buvo nustatytos kitos iki padalinimo buvusio 10,40 ha sklypo ribos (apatinė kraštinė riba). Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovų atsikirtimų argumentais, kad būtent toks nekilnojamojo turto objektas – 10,40 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr( - ), ( - ), jau nebegzistuoja ir tai sudaro teisinę kliūtį spręsti dėl tokio objekto ribų ir/ar ploto. Teismo išvada, kad yra priešingai, grindžiama šio sklypo padalinimo į keturis atskirus ir atskirais numeriais įregistruotus sklypus faktu, yra klaidinga ir priešataraujanti daiktinės teisės nomoms. Žemės sklypas pagal prigimtį yra nekilnojamasis daiktas ir registruotinas objektas (CK 4.2 str 2 d., 4.253 str.). Sutinkamai su Žemės įstatymo 40 str. 6 d., pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai taip pat yra registruojami Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Analogiškas reglamentavimas nustatytas ir CK, nurodant, kad viešame registre yra fiksuojuami registruoto daikto (jo dydžio, paskirties ir pan.) pasikeitimai ir daiktines teises turintys asmenys, taip pat naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktai (CK 4.254 str. 5 p. ir 9 p.), o registro duomenų teisingumui taikoma įstatyminė teisingumo ir išsamumo prezumpcija, iki nebus įrodyta priešingai (CK 4.262 str.). Į bylą pateiktas buvusio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4162-0300-0079, 2011-02-18 registro išrašas (t,1, b.l. 124-125) patvirtina tokio nekilnojamojo daikto išnykimo faktą, padalinant jį į kelis daiktus. Taigi akivazdu, kad teismas nustatė ribas ir plotą pagal ieškovų siūlomą UAB „Minorantė“ planą teisiškai jau neegzistuojančiam objektui (daiktui), taigi toks ribų nustamas neturėtų jokių teisinių padarinių.

40Šioje reikalavimų dalyje teismo sprendimas nepagrįstas ir kitais aspektais. Teismas sprendime nurodė esant keturis žemės sklypus, tačiau neatsižvelgė į VĮ Registrų centro pateiktus aktualius duomenis, kad natūroje vienas iš buvusių padalintų sklypų Nr. 79-3 (t.1, b.l. 52-53, 54) taip pat jau neegzistuoja - jis buvo padalintas į du naujus sklypus, kurių plotai atitinkamai 1,6274 ha (t.1, b.l. 118-120) ir 0,7100 ha (t.1, b.l. 128-131). Po pirmosios (šioje byloje ginčijamos) padalijimo procedūros kaip nekilnojamojo turto objektai ieškovų nuosavybėje išliko buvęs sklypas Nr. 79-2, kurio plotas 0,8958 (t.1, b.l. 126-127), ir 3,8958 ha sklypas Nr. 79-4 (t.1, b.l. 121-123). Dar viena dalis buvusio 10,40 ha žemės sklypo šiuo metu apskritai nepriklauso ieškovams ir toks faktas jų pradiniame ieškinyje neįvardintas, nepagrįstai tvirtinant, kad ir šis 3,0000 ha sklypas, unikalus Nr. ( - ), priklauso ieškovui P. B. (t.1, b.l. 17) bei pateikiant 2005-03-16 VĮ Registrų centro duomenis apie jo savininką (t.1, b.l. 46-47). Tačiau aktualus VĮ Registrų centro pateiktas išrašas patvirtina, kad šis sklypas (buvusio 10,40 ha sklypo dalis), po padalinimo suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas (planas, t.1, b.l. 66), buvo parduotas 2005-07-12 pirkimo-pardavimo sutartimi M. T. (t.1, b.l. 132-135). Tokioms faktinėms aplinkybėms esant, kolegija pripažįsta, kad UAB „Minorantė“ planas (t.1, b.l. 181), kuriuo teismas rėmėsi tenkindamas pirmąjį reikalavimą, nesudarė prielaidų iš naujo nustatinėti teisiškai jau nesančio daikto naujų ribų, juo labiau, byloje nedalyvaujant dabartiniams sklypo, kurio ribos faktiškai nustatytos, dalies savininkams. Patys ieškovai reikalavimo teisės, nebūdami viso buvusio sklypo savininkais, įgyvendinti pilna apimtimi negalėjo.

41Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantų skundų argumentais, kad įstatyminio bei faktino pagrindo (dėl ieškovų suklaidinimo) nuginčyti 2004 m. - 2008 m. laikotarpiu priimtus administracinius aktus, susjusius su 10,40 ha žemės sklypo padalijimu į keturis sklypus, ar vėliau priimtus aktus, leidusius atsakovams įgyvendinti jų teisę išpirkti naudojamą žemę, šioje byloje nenustatyta. M. G. nuosavybės teise buvo atkurta preliminarių matavimų pagrindu (t.1, b.l. 6). Preliminarūs matavimai visuomet suponuoja tam tikros paklaidos galimybę, vėliau atliekant tiksliuosius (geodezinius, kadastrinius ) matavimus. Todėl remtis išimtinai sklypo abrisu (t.2, b.l. 17) ir jame pavaizduoto sklypo pietinės ribos konfigūracija (tiesi linija) kaip vieninteliu patikimu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu grąžinto M. G. natūra sklypo ribų ar ploto tapatumą, negalima. VĮ Registrų centre įregistruotas šio sklypo Nr. 59 planas (t.1, b.l. 88) nepatvirtina, kad pietinėje jo dalyje riba buvo tiesi - aiškiai matomas posūkio kampas dešinėje apatinėje sklypo dalyje. Savo sutikimą su pastaruoju planu ieškovai taip pat patvirtino, jį 2002-07-10 pasirašydami. Toks posūkio kampas yra užfiksuotas ir 2000 m. žemėtvarkos projekte, ir 2004 m. žemės sklypo plane (Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. b. Nr. I-77-281-2009, t.2, b.l. 119). Administracinėje byloje paskirtos geodezinės ekpertizės metu buvo atliktas šių planų sugretinimas. Analizuojant sugretinimą matyti, kad nors ginčijama apatinė riba tiesia linija pažymėta 1992 m. žemėtvarkos projekte, tačiau pagal šį planą sklypo viršutinė dalis tokiu atveju įsiterptų į gretimą sklypą Nr. 473. Taigi toks žemėtvarkos projektas nėra tikslus. Vėlesnis ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas (adm.b. t.1, b.l. 126) tiesios linijos buvimo, skiriančios ieškovų ir atsakovų naudojamus žemės sklypus, jau nepatvirtina. Eskpertai 2002 m. žemės sklypo Nr. 59 plano ribas, 2004 m. žemės sklypo plano ribas sugretino ir su M. G. privataus ūkio abrisu. Pastebėtina, kad būtent su šiuo dokumentu ieškovai ir sieja atkūrimo metu buvusią sklypo konfiguraciją bei jiems grąžintos žemės apatinę kraštinę (jos tiesumą), prašydami tokią pačią tiesią ribą (t.y. visiškai be jokių posūkio kampų) nustatyti ir pagal UAB „Minorantė“ plane pavaizduotą tiesią sklypo kraštinę. Tačiau atlikto sugretinimo duomenimis (adm.b. t.1, b.l. 121), žydru kontūru pažymėto abriso apatinė sklypo riba nors ir yra tiesi, bet visiškai nesiriboja (nesikerta) su 2004 m. plane (t.1, b.l. 66) nurodytais 10, 11, 12 ir 17 posūkio taškais, atitnkamai ir su ta sklypo dalimi, kuria faktiškai naudojasi ir naudojosi atsakovai. Vienintelis kontakatas tarp sklypų yra 13 posūkio taške, tačiau ne toks, kad atsakovų naudojamas sklypas ženkliau įsiterptų į ieškovams pagal šį abrisą tenkančią žemę. Nepaisant to, UAB „Minorantė“ parengtas planas apima ir atsakovams šiuo metu jau parduotus valstybinius žemės sklypus (t.1, b.l. 181), taigi jis aiškiai neatitinka tiek minėto abriso, tiek ir VĮ Registrų centre įregistruoto sklypo plano (t.1, b.l. 88), kuriame ši pietinė sklypo rina, minėta, nėra pavaizduota visiškai tiesia linija.

42Kita vertus, pagal abrisą tarp 9-11 posūkio taškų (dešinė kraštinė riba) sklypo kraštinės ilgis tėra 170 metrų (t.2, b.l. 17), o UAB „Minorantė“ plane, kuris, ieškovų nuomone, patvirtina tikrąsias buvusio sklypo ribas, ši kraštinė jau kur kas ilgesnė - 195,09 metrai (b.l. t.1, b.l. 181). Tokie abriso ir geodezinių matavimų skirtumai (t.y. pagal abrisą dešinioji kraštinė yra net 25 metrais trumpesnė, t.1, b.l. 98) leidžia padaryti prielaidą, kad grąžinamos žemės sklypo plotas, matuojant jį tik pagal abrisą ir tik pagal jame nurodytus kraštinių ilgius, galėjo būti net ir mažesnes, nei nustatyta kadastrinių matavimų metu padalijant sklypus.Tokią tikėtiną išvadą pagal tikimybių pusiausvyros principą suponuoja jau minėtas ginčijamo 2004 m. plano ir abriso sugretinimas administracinėje byloje. Kai visos kitos šių dviejų gretinamų planų kraštinės, pažymėtos atitnkamai žydra ir tamsiai mėlyna spalvomis, praktiškai sutampa, sklypo apatinės dalies formos pasiketimas didėjančia linkme, t.y. pailginus jos dešiniąją kraštinę nuo 170 metrų abrise iki 195,12 metrų UAB Korporacija „Matininkai“ parengtame padalijimui į keturis sklypus plane (t.1, b.l. 87), niekaip neįtakoja ieškovų teisių ir teisėtų interesų bei nesutekia pagrindo vertinimui, kad jų teises pažeidžia daug anksčiau susformavę atsakovų žemėnaudos santykiai.

43Ieškovų teiginiai, kad jie geodezinių matavimų metu buvo suklaidinti ar apgauti, kai pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, o vėliau ir 2004-10-25 planą, neįrodyti (CPK 12 str., 178 str.). CK 1.91 str. nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusios šalies ieškinį. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Kolegija jau aptarė pačių ieškovų veiksmus – jų interesą padalinti sklypą ir tokių procedūrų iniciavimą, šiuo tikslu atitinkamų darbų UAB Korporacijoje „Matininkai“ užsakymą (t.1, b.l. 50-51) ir sutikimą su darbų rezultatais, norą trūkstamą plotą suprojektuoti atskirai ( - ) seniūnijoje, pateikiant atitinkamą prašymą (aiškinamasis raštas, t.1, b.l. 27). Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovų UAB Korporacija „Matininkai“ ar valstybės institucijų, savo įsakymais įteisinusių ginčijamą 2004-11-27 planą – atidalijimo projektą, sklypo pagal jį padalijimą, suformuojant keturis atskirus daiktus (žemės sklypus), tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. kad tyčia suteikė ieškovams klaidingą informaciją ar nutylėjo tam tikrą informaciją, susijusią su jiems priklausančio sklypo ženklinimu, jo ribų nustatymu ar plano sudarymu, kas lėmę tai, kad ieškovai savo parašu juos patvirtino, ar kad šios institucijos siekė ieškovus suklaidinti dėl sklypo dydžio ar ribos su kaimyniniu sklypu, sklypo konfigūracijos, byloje nėra. Kaip minėta, byloje neįrodyta ir tokia aplinkybė, kad atliekant ieškovams priklausančio sklypo geodezinius matavimus būtent jiems grąžintos natūra ir jų pačių naudojamos žemės sąskaita būtų padidėjęs atsakovų naudojamas namų valdos bei asmeninio ūkio sklypo plotas, kurį vėliau jam leista iš valstybės išsipirkti. Geodezinių matavimų atlikimo procedūros pažeidimų taip pat nenustatyta, todėl nėra pagrindo panaikinti ieškovų ginčijamo 2004-10-25 plano. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad būtent šio plano bei 2004-11-27 ir 2005-02-08 apeliantų priimtų įsakymų pagrindu suformuoti ir viešajame registre įregistruoti atskiri nekilnojamieji daiktai, vienas jų tapo daugelio pirkimo-pardavimo sandorių objektu (t.1, b.l. 132-136), vadinasi, skundžiamu teismo sprendimu iš esmės yra panaikintos šių nekilnojamųjų daiktų sukūrimo bei įregistravimo viešame registre teisinės prielaidos, paneigta galimybė sudaryti su tokiais objektais sandorius.

44Ieškovų laisva valia duotus sutikimus dėl atliktų geodezinių matavimų rezultatų, o vėliau pareikštus prieštaravimus teisėjų kolegija vertina kaip ieškovų valios pasikeitimą, o ne jų suklydimą ar apgaulę. Analogišką išvadą, įvertinęs asmenų, inicijavusių civilinį ginčą, elgesį atliekamų kadastrinių matavimų procese, yra padaręs ir kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje faktinės aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-150/2007).

45Ieškovų reikalavimai dėl atsakovams T. S. ir A. S. parduotų nuosavybėn žemės sklypų, ginčijant jiems surašytus žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktus, parengtus sklypo planus, atsakovų priimtus sprendimus suformuoti žemės sklypus kaip nekilnojamojo turto objektus ir parduoti juos atsakovams, ginčijant ir pirkimo-pardavimo sutartis, buvo siejami su pačių ieškovų pretendavimu į jų įvardintas sklypų dalis. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo pirmojo ieškovų reikalavimo patenkinimui (nustatyti kitokią jau teisiškai neegzistuojančio 10,40 ha žemės sklypo vieną iš ribų), kitų ieškovų reikalavimų išsamesnis aptarimas nebeturi teisinės reikšmės - žemės pardavimas atsakovams jų interesų nepažeidžia. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovams daugiau nei 30 arų teisėtai negalėjo būti suteikta naudotis, ir šioje ginčo dalyje netinkamai aiškino materialinės teisės normas bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Teismas sprendime visiškai neaptarė įrašų ( - ) seniūnijos ūkinėse knygose, asmeninės sąskaitos Nr. 1602 (t.1, b.l. 97), reikšmės bei įtakos, parduodant atsakovams jų namų valdai suformuoto žemės sklypo dalį, atitinkančią jų nuosavybės teise valdomo namo dalį (t.1, b.l. 93-94), ir atskirai asmeniniam ūkiui suteikto žemės sklypo pardavimą. Minėti įrašai patvirtina, kad atsakovai gyvena kolūkiui priklausančiame name ir naudojosi iš viso 0,50 ha žemės ūkio naudmenų. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė norminių aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti, yra savarankiška įstatyminė teisė. Pastebėtina, kad įgyvendinant tokią teisę išsipirkti iš valstybės gyvenamajam namui skirtą namų valdos 0,2916 ha žemės sklypą, atsakovams buvo užskaitytos dar pagal 1992-07-30 potvarkį Nr. 994p sumokėtos valstybės vienkartinės išmokos (2008-10-31 įsakymo 2.1 p.t.1, b.l. 192-193). Tai reiškia, kad namų valdos žemės sklypo privatizavimo procesas buvo prasidėjęs gerokai anksčiau, nei su ieškovų žemės sklypo atidalijimu susiję veiksmai, tik žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas ir neįregistruotas, kas kliudė dėl jo sudaryti sandorį. Tokia žemė priskirtina valstybės išperkamajai ir į ją ieškovai negalėtų pretenduoti. Tam, jog žemė būtų priskirta prie valstybės išperkamos žemės, galiojančiame įstatyme nustatytas reikalavimas, kad žemė būtų pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, be to, tai nesiejama net ir su būtinumu naudojamą žemę išpirkti (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 7 p.). Vien tokio pobūdžio žemės suteikimas ir naudojimas sudaro įstatyminį pagrindą žemę priskirti prie valstybės išperkamos žemės bei eliminuoja galimybę žemės ūkio paskirties žemę grąžinti piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

46Kitas atsakovų įgytas žemės sklypas (0,2500 ha) jiems teisėtai 2004-12-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu (t.1, b.l. 107-109) buvo suteiktas kaip asmeninio ūkio žemė (Žemės reformos įstatymo 15 str. 1 d.), atsižvelgiant į atsakovo darbo kolūkyje aplinkybę (t.1, b.l. 99-102), į faktinį naudojimąsi liudijančius įrašus ūkinėse knygose, į sudarytus žemės naudotojų sąrašus (t.1, b.l. 103-106). Žemės reformos įstatymo 15 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990-07-26 – 1994-07-01 laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994-07-01 – 1995-03-26 laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą, esant įstatyme išdėstytoms sąlygoms, ne vėliau kaip iki 2004-12-31 sprendimu patvirtina apskrities viršininkas. Ieškovų argumentai, kad ši norma taikytina tik tuomet, jei nėra norinčių šią žemės susigrąžinti natūra, nėra visiškai teisingi, kadangi tokiu atveju taikytinos net kelios išlygos „išskyrus atvejus“, t.y. kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojosi nuo 1990 m. ar anksčiau; jei žemės naudotojas buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą; jei fizinis asmuo iki 1991-11-01 dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje (atsakovas A. S. atleistas iš darbo kolūkyje 1991-11-06), gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 3 ha žemės ūkio naudmenų; kitos šiam ginčui neaktualios išlygos. Nurodytus kriterijus atsakovai atitinka. Pagal Žemės reformos įstatymo 15 str. 3 d., fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės plotai nustatomi pagal žemės nuomos mokesčių sąrašus, apylinkės ūkines knygas, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengiamųjų darbų metu atliktos žemės naudojimo analizės duomenis ir suvestinius asmeninio ūkio žemės planus. Todėl teismo padaryta išvada, kad atsakovai galėjo pretenduoti viso labo tik į 30 arų žemės sklypą, paneigta.

47Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje sąlygos ieškinio patenkinimui nesusiklostė. Sprendimą patenkintų reikalavimų dalyje panaikinus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims, jas priteisiant tai šaliai, kurios naudai išspręstas ginčas, ir valstybei ( CPK 93 str. 1 d. ir 5 d.). Tačiau ir šiame kontekste pastebėtina, kad byloje dalyvaujantys procesiniai bendrininkai (bendraieškiai ir bendraatsakoviai) neturi solidarios bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareigos antrajai ginčo šaliai (CK 6.6 str. 1 d.), tokio šių išlaidų kompensavimo būdo teisės normos nenumato. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga yra dalinė, sprendžiama kiekvieno asmens atžvilgiu individualiai. Todėl sutiktina ir su tokias atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skundo motyvais, kad net ir ieškinio tenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos netinkamai.

48Šiuo konkrečiu atveju ieškovų, pareiškusių bendrą ieškinį, pareiga yra lygi, todėl atsakovės T. S. turėtos 2200 Lt su atstovavimu susijusios išlaidos (t.1, b.l. 110, t.2, b.l. 20), kurių dydis pripažintinas atitinkančiu advokato darbo laiko sąnaudas šios bylos procese, jai priteistinos lygiomis dalimis iš visų trijų ieškovų, iš kiekvieno po 733,33 Lt (CPK 98 str., Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo).

49Apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų atsakovai nepateikė, todėl tokių išlaidų kompensavimo klausimas pagal atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą prašymą nekyla.

50Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (CPK 88 str. 4 d.). Šioje byloje toks mokestis nebuvo sumokėtas nei už vieną apeliacinį skundą, kadangi apeliantai įstatymu yra atleisti nuo jo mokėjimo. Pastebėtina, kad už ieškinį buvo sumokėta mažiau, nei reikalinga pagal įstatymą. Tokiu atveju kolegija vadovaujasi CPK 96 str. 2 d. nustatyta taisykle, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (ieškovų), atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose ginčytų reikalavimų pobūdį (turtinis ar neturtinis) bei buvusį patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų santykį. Ieškinio kaina, ginčijant iš dalies pirkimo-pardavimo sandorius, apskaičiuotina remiantis sutartyse nurodyta sklypų vidutine rinkos kaina, apskaičiuojant vieno kvadratinio metro vertę bei ją padauginant iš kvadratinių metrų kiekio, į kuriuos pretendavo ieškovai. Vadovaujantis CPK 85 str. nustatytomis taisyklėmis ir nurodytais principais, ieškovai buvo pareiškę teismo patenkintus turtinius reikalavimus 80 748,85 Lt sumai, kurie apmokėtini 2422 Lt žyminiu mokesčiu, bei pirmosios instancijos teismui patenkintus 3 savarankiškus (apimant susijusius) neturtinius reikalavimus dėl žemės sklypo pasidalijimo dokumentų ginčijimo ir sklypo naujų ribų suformavimo, taip pat 3 savarankiškus (apimant susijusius) neturtinius reikalavimus dėl valstybinių žemės sklypų pardavimo atsakovams, šie neturtiniai reikalavimai apmokėtini iš viso 810 Lt (135 Lt x 6) žyminiu mokesčiu, atsižvelgiant į galiojusį ieškinio padavimo metu vartotojų kainų indeksą (CPK 82 str.). Taigi bendra mokėtina apeliacinės instancijos teisme žyminio mokesčio suma yra 3232 Lt (2422 Lt + 810 Lt), kuri priteistina valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovų, po 1077 Lt iš kiekvieno.

51Iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos pirmosios instancijos teisme – 56,11 Lt, ir apeliacinės instancijos teismuose (įskaitytinai ir bylose, nagrinėtose pagal atskiruosius skundus) – 15,73 Lt (t.4, b.l. 115), t.y. po 23,95 Lt iš kiekvieno ieškovo ([56,11 Lt + 15,73 Lt] : 3) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 94 str., 96 str.), todėl nagrinėjant atskiruosius skundus susidariusios pašto išlaidos paskirstytinos būtent šiuo sprendimu.

52Teisėjų kolegija taip pat išsprendžia ir laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-3 nutartimi (t.1, b.l. 10-11), panaikinimo klausimą (CPK 150 str. 2 d.). Ieškovų reikalavimams dar iki pareiškiant ieškinį užtikrinti teismas areštavo atsakovams A. S. ir T. S. priklausantį turtą – 0,2500 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį Vilniaus r.sav., ( - ). Areštas šiam nekilnojamajam daiktui naikintinas.

53Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

Nutarė

54Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

55P. T. B., J. B. ir P. B. po 733 (septynis šimtus trisdešimt tris) litus 33 centus iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų T. S. naudai.

56P. T. B., J. B. ir P. B. po 1077 (vieną tūkstantį septyniasdešimt septynis) litus iš kiekvieno žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai.

57P. T. B., J. B. ir P. B. po 23 (dvidešimt tris) litus 95 centus iš kiekvieno pašto išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose valstybės naudai.

58Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytą areštą A. S., a.k. ( - ) ir T. S., a.k. ( - ) nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovai T. B., J. B., P. B. 2011-01-13 kreipėsi į Vilniaus rajono... 4. Nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-06 sprendimu... 5. Nors nuosavybės teisė pretendentams atkurta būtent į 10,40 ha sklypą... 6. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (t. 1, b.l.... 7. Atsakovai A. S. ir T. S. atsiliepimu (t. 1, b.l. 89-91, t.2, b.l. 13-16)... 8. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu (t.1, b.l. 115-117, t.2, b.l.... 9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu (t.1, b.l. 139-142, t.2,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-09 sprendimu (t. 2, b.l. 84-105)... 12. Teismas sprendė, kad ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,40 ha... 13. Teismas nenustatė ir objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad atsakovams A. ir T.... 14. Teismas sutiko su atsakovo VĮ Registrų centro argumentais, kad ieškovo... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 16. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (t.... 17. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu (t. 4, b.l. 64-76)... 18. Atsakovai A. S. ir T. S. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės... 19. Nurodo, jog jie neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos rengiant žemės... 20. Ieškovai T. B., J. B., P. B. atsiliepimu į atsakovo Vilniaus rajono... 21. Nurodo, jog pats atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo... 22. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimais į atsakovo Vilniaus rajono... 23. Nurodo, jog atsakovo VĮ Registrų centro atžvilgiu buvo reiškiami... 24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atsakovo Vilniaus rajono... 25. Atkreipia dėmesį, jog nei ieškovai, nei teismas sprendime nenurodo, kuo... 26. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo... 27. Nurodo, jog teismas skundžiamu sprendimu nustatė pagal pateiktą ieškovų... 28. Atsakovai A. S. ir T. S. atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos... 29. Nurodo, jog jie yra sąžiningi valstybinės žemės (įgytos pirkimo-pardavimo... 30. Ieškovai T. B., J. B. ir P. B. atsiliepimu į atsakovo Nacionalinės žemės... 31. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovams buvo atkurtos... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 34. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo esmė yra ta, ar ieškovams, paveldėjimo... 35. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinį tenkintinu didžiojoje... 36. Apeliantai su teismo padarytomis išvadomis patenkintų reikalavimų dalyje... 37. Teismo išvados, kad ieškovų ir atsakovų naudojami žemės sklypai net... 38. Vadinasi, nesant ginčo tarp kaimyninių sklypų savininkų bei naudotojų dėl... 39. Įrodymų vertinimo aspektu aptartinas ir pirmasis patenkinto ieškinio... 40. Šioje reikalavimų dalyje teismo sprendimas nepagrįstas ir kitais aspektais.... 41. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliantų skundų argumentais, kad... 42. Kita vertus, pagal abrisą tarp 9-11 posūkio taškų (dešinė kraštinė... 43. Ieškovų teiginiai, kad jie geodezinių matavimų metu buvo suklaidinti ar... 44. Ieškovų laisva valia duotus sutikimus dėl atliktų geodezinių matavimų... 45. Ieškovų reikalavimai dėl atsakovams T. S. ir A. S. parduotų nuosavybėn... 46. Kitas atsakovų įgytas žemės sklypas (0,2500 ha) jiems teisėtai 2004-12-28... 47. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje... 48. Šiuo konkrečiu atveju ieškovų, pareiškusių bendrą ieškinį, pareiga yra... 49. Apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei... 50. Už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks... 51. Iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai taip pat priteistinos... 52. Teisėjų kolegija taip pat išsprendžia ir laikinųjų apsaugos priemonių,... 53. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija... 54. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir... 55. P. T. B., J. B. ir P. B. po 733 (septynis šimtus trisdešimt tris) litus 33... 56. P. T. B., J. B. ir P. B. po 1077 (vieną tūkstantį septyniasdešimt septynis)... 57. P. T. B., J. B. ir P. B. po 23 (dvidešimt tris) litus 95 centus iš kiekvieno... 58. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi...