Byla A-502-2131-13
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. ir atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Kūno kultūros ir sporto departamentas, Departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V-523 „Dėl rentos A. D.“ ir įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka skirti jam rentą.

5Skunde (t. I, b. l. 1-5, t. III, b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad yra vienas geriausių visų laikų Lietuvos irkluotojų baidarininkų, daugiau nei 15 metų garsinęs Lietuvos vardą svarbiausiose baidarių irklavimo varžybose: pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse. Be kitų pasiekimų, jis tris kartus (2001, 2002 ir 2003 m.) yra tapęs pasaulio čempionu olimpinės sporto šakos neolimpinėje vyrų baidarės dvivietės (K-2) 200 metrų rungtyje, 2006 m. olimpinės sporto šakos neolimpinėje rungtyje K1 200 x 4 laimėjo pasaulio taurę ir pagerino pasaulio rekordą, 2007 m. olimpinės sporto šakos neolimpinėje rungtyje estafetėje K-1, K-2, K-4 200 laimėjo pasaulio taurę ir taip pat pagerino pasaulio rekordą. 2000 m. Europos čempionate K-1 200 metrų rungtyje pareiškėjas laimėjo auksą, tris kartus dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Visi pasiekimai patvirtinti kompetentingos institucijos – Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos, kuri atsakinga už Lietuvos atstovavimą tarptautinėse baidarių irklavimo varžybose, 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. 29. Už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pareiškėjas buvo apdovanotas Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Taigi A. D. atitinka abu Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – ir Kūno kultūros ir sporto įstatymas, Sporto įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytus rentos skyrimo kriterijus: yra olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionas (pasaulio baidarių irklavimo čempionu tapo tris kartus) ir olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio rekordininkas (du kartus yra pagerinęs pasaulio baidarių irklavimo rekordą). Atsakovas nusprendė rentos neskirti remdamasis vien tuo, kad pareiškėjas minėtose rungtyse pasiekė geriausius laikus pasaulyje, o ne rekordus. Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto kriterijaus, pagal kurį renta yra skiriama pasaulio rekordininkui, aiškinimas ir taikymas priklauso nuo to, kaip yra apibrėžiama žodžio „rekordas“ reikšmė. Žodis „rekordas“ reiškia geriausią rezultatą, pasiekimą. Žodynai žodį „rekordas“ apibrėžia kaip didžiausią pasiekimą sporte, darbe ir kt., visų laikų aukščiausią / geriausią, t. y. didžiausią greitį, ilgiausią atstumą, aukščiausią arba žemiausią lygį ir pan., kuris buvo pasiektas, ypač sporte. Pareiškėjas pasiekė rekordus taip, kaip jie suprantami pagal aptartas reikšmes, t. y. pasiekė tuo metu visų laikų greičiausius baidarių irklavimo rezultatus pasaulyje. Toks Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką rentų skyrimo bylose, pagal kurią Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti rentos skyrimo kriterijai turėtų būti aiškinami būtent pagal jų lingvistinę reikšmę. Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punktas nesieja rentos skyrimo su kokiomis nors papildomomis sąlygomis be faktinio pasaulio rekordo pasiekimo, pavyzdžiui, su to rekordo (t. y. geriausio laiko pasaulyje) įforminimu tam tikra tvarka ar papildomu patvirtinimu. Departamento 2012 m. spalio 29 d. rašte pateikiamas argumentas, kad pareiškėjas nepasiekė pasaulio rekordo, nes geriausias laikas (best time) neolimpinėse rungtyse nėra patvirtinamas ir oficialiai registruojamas Tarptautinės kanojų federacijos, neatitinka Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto. Be to, šiame rašte pateikiamas 6 punkto aiškinimas prieštarauja šios normos tikslui – įvertinti Lietuvos vardą garsinusius ir geriausius rezultatus pasaulyje atitinkamose sporto šakose pasiekusius sportininkus, ir diskriminuoja jį vien dėl to, kad jo pasiektas geriausias rezultatas pasaulyje nėra papildomai tvirtinamas tarptautinėje federacijoje. Departamento direktoriaus įsakymas, kaip individualus administracinis teisės aktas, turėjo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalis, tačiau pačiame įsakyme nėra nurodyta jokių motyvų, kuriais remiantis atsisakyta skirti rentą. Paaiškinimas apie Departamento direktoriaus įsakymą pateiktas tik Departamento rašte, kuriame nurodoma, kad Departamento sprendimas pirmiausia grindžiamas Tarptautinės kanojų federacijos atstovo patvirtinimu telefonu. Nei Departamento direktoriaus įsakyme, nei rašte nenurodyta, su kuo konkrečiai iš Tarptautinės kanojų federacijos Departamentas telefonu susisiekė ir kokį paklausimą jai pateikė. Tarptautinės kanojų federacijos nuomonė buvo pateikta telefonu ir niekaip neįforminta, todėl neįmanoma patikrinti ir įvertinti, ar iš viso ji buvo pateikta, kokiais klausimais ir kokiais argumentais remiantis ji buvo pateikta. Departamento rašte nurodoma, kad sprendimas taip pat grindžiamas kviestinio eksperto žodiniais paaiškinimais, nenurodant, nei kas tas ekspertas, nei kokia jo kompetencija baidarių irklavimo sporto šakoje, nei kokie klausimai jam buvo pateikti.

6Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime (t. I, b. l. 28-30) paaiškino, kad rentai skirti turi būti tenkinamos dvi sąlygos, t. y. buvęs sportininkas turi būti tapęs olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionu ir pasaulio rekordininku. Sprendimų, susijusių su rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo, projektų, išvadų ir rekomendacijų rengimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 17 d. posėdyje buvo pažymėta, kad baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakoje rekordai nėra fiksuojami. Tai patvirtino komisijos narys sporto srities specialistas A. S. (Departamento Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus patarėjas) bei posėdyje dalyvavęs ekspertas E. P. (turintis 21 m. irkluotojo, 4 m. irklavimo vyr. trenerio stažą, dviejų olimpiadų (Barselonoje ir Atlantoje) dalyvis, 1997 m. iškovojęs Pasaulio taurę, 22 kartus tapęs Lietuvos irklavimo čempionu). Ekspertas E. P. paaiškino, kad sporto šakose, kuriose aplinkos sąlygos (pvz., vėjas) turi didžiausią įtaką sportininkų rezultatams, rekordai nėra fiksuojami, o matuojami tik geriausi laikai. Tai taikytina baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakai. Komisijos iniciatyva Departamentas kreipėsi į Tarptautinę kanojų federaciją (2012 m. liepos 3 d. raštas Nr. S-715 ir 2012 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. S-946), prašydamas pateikti informaciją, ar A. D. yra pasiekęs pasaulio rekordą ir, jei pasiekęs, tai ar tas rekordas patvirtintas ir oficialiai registruotas Tarptautinės kanojų federacijos, tačiau atsakymo į minėtus raštus negavo. Tarptautinės kanojų federacijos generalinis sekretorius S. T. (S. T.) telefonu Komisijos sekretorei R. B. patvirtino, kad atsakymus į Departamento raštus išsiuntė pačiam sportininkui ir jam atstovaujantiems teisininkams. A. D. patvirtino, kad toks Tarptautinės kanojų federacijos atsakymas tikrai gautas ir žadėjo atsakymą Departamentui pateikti, tačiau to nepadarė. Komisijos sekretorė 2012 m. spalio 30 d. pakartotinai elektroniniu paštu pasiteiravo Tarptautinės kanojų federacijos generalinio sekretoriaus dėl informacijos apie A. D. ir 2012 m. lapkričio 5 d. gavo atsakymą elektroniniu paštu, kad atsakymus į Departamento raštus pateikė, taip pat jog neturi duomenų apie neolimpines rungtis bei tai, jog nėra pasaulio rekordų neolimpinėse rungtyse. Iš Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos 2012 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 127 matyti, jog A. D. 2006 m. Pasaulio taurės varžybose (Vokietija) neolimpinėje rungtyje K-1 valčių klasėje (200 m x 4), 2007 m. varžybose (Vengrija) estafečių rungtyje K-1, K-2, K-4 valčių klasėje (200 m) pasiekė geriausius laikus (best time), tačiau ne rekordus. Taigi Komisija, vadovaudamasi Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1302 (toliau – ir Aprašas), 3.1.6 punktu bei įvertinusi turimus rašytinius įrodymus, atsižvelgusi į eksperto paaiškinimus ir Tarptautinės kanojų federacijos atstovo komentarus, konstatavo, kad A. D. neatitinka rentai buvusiam sportininkui gauti nustatytų sąlygų, todėl pasiūlė Departamento generaliniam direktoriui neskirti rentos buvusiam sportininkui. Pasak atsakovo, baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakoje geriausi laikai (best time) neolimpinėse rungtyse nėra patvirtinami ir oficialiai registruojami Tarptautinės kanojų federacijos, juo labiau jie neprilyginami rekordams, kuriems pasiekti reikalingos sąlygos, kurioms aplinka daro minimalią įtaką. Dėl baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakos specifiškumo aplinkos sąlygos (ypač vėjas) daro didelę įtaką sportininkų pasiekimams, todėl minėtoje sporto šakoje fiksuojami tik geriausi laikai (best time), kurie pasiekti tų pačių sportininkų skirtingose varžybose ar skirtingais laikotarpiais gali itin skirtis.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą tenkino iš dalies – panaikino Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. V-523 ir įpareigojo Departamentą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą skirti buvusio sportininko rentą (t. III, b. l. 13-20).

10Teismas, aiškindamas Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą nurodė, jog tam, kad buvusiam sportininkui galėtų būti skirta renta, jis turi būti olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir (1) pasaulio čempionu, ir (2) pasaulio rekordininku. Abi šios sąlygos yra privalomos. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar A. D. galima laikyti olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio rekordininku. Ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad baidarių sporte pasaulio rekordai nustatomi pagal geriausius laikus (best time), kurie laikomi pasaulio rekordais, nes, be kita ko, kaip ir kitose sporto šakose, baidarių sporte geriausi laikai pagrįstai laipsniškai didėja, o gamtinių sąlygų (vėjas, srovės ir pan.) poveikis geriausių laikų fiksavimui baidarių varžybose nėra esminis ir jis visuomet yra fiksuojamas varžybų organizatorių. Šiuos duomenis raštu patvirtino: 1) 2007 m. pasaulio čempionas, 2008 m. olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, 2010 m. pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas, 2012 m. olimpinių žaidynių čempionas J. C. (I. C.) 2013 m. sausio 30 d. rašte; 2) Kanojų ir baidarių, irklavimo ir buriavimo sporto mokyklos direktorius A. I. V. (A. I. V.) (1999 m. pasaulio čempionas, 1999 m. du kartus Europos čempionas, 2001 m. Europos čempionas, 2009 m. keturiskart pasaulinių žaidynių čempionas) 2012 m. vasario 13 d. rašte; 3) nusipelnęs Rusijos kanojų ir baidarių irklavimo meistras, pasaulio čempionas, dukart Europos čempionas, Rusijos Federacijos Tverės srities Kūno kultūros ir sporto komiteto direktoriaus pavaduotojas I. K. (I. K.) 2013 m. sausio 12 d. rašte; 4) Europos ir pasaulio baidarių čempionatų dalyvis ir laimėtojas E. R. (E. R.) 2013 m. sausio 30 d. rašte; 5) Rusijos Federacijos Tverės srities Kūno kultūros ir sporto komiteto valstybinės biudžetinės įstaigos „Aukštojo sportinio meistriškumo mokykla“ direktoriaus pavaduotojas, daugkartinis pasaulio čempionas V. B. (V. B.) 2013 m. sausio 12 d. rašte. Komisija apklausė tik vieną baidarių ir kanojų irklavimo ekspertą E. P., tačiau jo išvadų ir paaiškinimų raštu neužfiksavo. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. V-523 nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nėra pakankamai motyvuotas, o tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Pažymėta, kad Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos 2012 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 127, be kita ko, nurodyta, kad A. D. ir E. B. dvivietės baidarės pasaulio geriausias laikas (rekordas) buvo fiksuotas 2003 metais. Tai reiškia, jog Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija geriausią laiką prilygina rekordui, tačiau Departamentas, priimdamas sprendimą neskirti pareiškėjui rentos, šio fakto nevertino. Aplinkybę, jog geriausias laikas prilyginamas rekordui, taip pat patvirtino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius, tarptautinės kategorijos teisėjas V. G. bei tarptautinės kategorijos teisėjas A. A. 2013 m. sausio 22 d. raštuose. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „rekordas“ aiškinamas kaip geriausias sporto, darbo rodiklis, rezultatas (žr. http://dz.lki.lt/get/44817/). Tarptautinių žodžių žodyne pateikiama žodžio „rekordas“ reikšmė – aukščiausias sporto arba darbo rodiklis, pasiektas oficialiose varžybose. Taigi lingvistiškai aiškinant Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamą sąvoką „rekordininkas“ pripažinta, kad tai asmuo, pasiekęs geriausią sporto rezultatą oficialiose varžybose. Įvertinęs rentos buvusiam sportininkui V. U. paskyrimo aplinkybes (Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. V-168), teismas nurodė, kad Departamentas nebuvo nuoseklus taikydamas Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, iš esmės tokius pat faktus vertino skirtingai, todėl 2012 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. V-523 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, jog pagal Aprašo 26–27 punkto nuostatas, Aprašo 5 punkte nustatytas rentos mokėjimo sąlygas rentas mokanti įstaiga patikslina iki rentos mokėjimo dienos, kreipdamasi į atitinkamas institucijas. Aprašo 5.1 punkte nustatytas rentos skyrimo sąlygas Departamentas prireikus patikslina kreipdamasis į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą, Lietuvos parolimpinį komitetą, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetą ar nacionalines sporto (šakos) federacijas.

11III.

12Pareiškėjas A. D. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą skirti buvusio sportininko rentą, ir tenkinti skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka skirti A. D. buvusio sportininko rentą.

13Apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 23-25) pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminį klausimą ir aiškiai konstatavo, kad baidarių sporte pasaulio rekordai nustatomi pagal geriausius laikus (best time), kurie laikomi pasaulio rekordais. Todėl pripažinęs, kad pareiškėjas yra ir pasaulio čempionas, ir rekordininkas, t. y. atitinka Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygas, teismas privalėjo įpareigoti instituciją priimti konkretų pareiškėjui palankų sprendimą, bet ne nurodyti iš naujo spręsti rentos jam skyrimo klausimą.

14Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 31-38) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Sporto įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, neįvertino, jog Lietuvoje veikiančių sporto šakų federacijos yra tarptautinių tų pačių sporto šakų federacijų narės. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija, kuri rūpinasi baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakos, kurią kultivavo ir pareiškėjas, propagavimu Lietuvoje, yra Tarptautinės kanojų federacijos narė ir savo veikloje vadovaujasi jų patvirtintomis varžybų taisyklėmis bei statutu. Tarptautinės kanojų federacijos varžybų taisyklės nenumato galimybės baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakoje pasiekti rekordo.
  2. Neobjektyvu ir neteisinga nagrinėjamą situaciją lyginti su kito buvusio sportininko ( - ) V. U. atveju. Be to, tiek vertinant V. U. atitikimą teisės aktų nustatytoms sąlygoms buvusio sportininko rentai gauti, tiek ir A. D. atitikimą minėtoms teisės aktų nuostatoms, buvo vadovautasi analogiška rentų buvusiems sportininkams skyrimo praktika – iškilus abejonėms kreiptasi į atitinkamas tarptautines sporto šakų federacijas.
  3. Teismas nevertino Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (2012 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. 127) pateikto Tarptautinės kanojų federacijos geriausių sportininkų pasiektų rezultatų – geriausių laikų (best time) – sąrašo (minėto rašto priedo). Vertinant A. D. pasiekimus ir atsižvelgiant į minėto sąrašo duomenis tenka konstatuoti, kad jis pasiekė geriausius laikus (best time), tačiau ne rekordus.
  4. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos 2012 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 127 lydraštyje klaidinančiai ir neteisingai nurodoma, kad A. D. ir E. B. baidarės dvivietės pasaulio geriausias laikas (rekordas) buvo fiksuotas 2003 m. Tai paneigia pridedami priedai.
  5. Eksperto E. P. kompetencija bei jo paaiškinimai užfiksuoti Komisijos 2012 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. RN1-4.
  6. Teismas atsisakė tenkinti Departamento atstovės prašymą į posėdį kviesti liudytoju A. S.. Jo parodymai būtų padėję teismui geriau suprasti šio sporto specifiškumą.
  7. Sporto šakose, kuriose aplinkos sąlygos gali turėti įtakos sportininkų pasiekiamiems rezultatams, rekordai nėra fiksuojami, o matuojami tik geriausi laikai ar fiksuojami geriausi pasirodymai. Lengvosios atletikos rungtyse, kuriose vėjo greitis viršija 2 m/s, rekordai nėra fiksuojami, nes laikoma, jog vėjas gali lemti tikrąjį sportininko pajėgumą.
  8. Baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakoje geriausi laikai (best time) neolimpinėse rungtyse nėra patvirtinami ir oficialiai registruojami Tarptautinės kanojų federacijos, juo labiau, jie neprilyginami rekordams, kuriems pasiekti reikalingos sąlygos, minimaliai įtakojamos aplinkos poveikio.
  9. Sporto šakose, kuriose gali būti fiksuojami rekordai, pasiekti naują rekordą galima tik viršijus ankstesnius rekordu pažymėtus pasiekimus.
  10. Geriausi pasirodymai (best performances) ar geriausi laikai (best time) įstatymų leidėjo nuomone nevertinami svarstant rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo klausimus.
  11. Komisijos 2012 m. spalio 17 d. posėdžio protokolas Nr. RN1-4 yra skundžiamo įsakymo sudėtinė dalis, todėl minėtas įsakymas tiek turiniu, tiek forma atitinka teisės aktų reikalavimus.

16Pareiškėjas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

17Atsiliepime pažymi, kad Sporto įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja Lietuvos vardą garsinusių ir geriausius rezultatus pasaulyje atitinkamose sporto šakose pasiekusių sportininkų įvertinimo sąlygas ir tvarką, o Tarptautinės kanojų federacijos taisyklės nustato kaip turi būti organizuojamos baidarių ir kanojų irklavimo varžybos. Tarptautinės kanojų federacijos patvirtintose taisyklėse naudojamos sąvokos nesaisto Lietuvos Respublikos teismų sprendžiant Kūno kultūros ir sporto įstatymo taikymo ir aiškinimo klausimus ne tik dėl skirtingų savo tikslų, bet ir dėl skirtingos teisinės galios. Komisijos protokolas pareiškėjui nebuvo atsiųstas kartu su 2012 m. spalio 15 d. raštu Nr. S-M15 ir įsakymu, todėl teismo proceso metu pateikti dokumentai negali ištaisyti individualaus administracinio akto motyvų stokos. Aplinkos poveikis baidarių ir kanojų sporte nėra esminis, visada yra fiksuojamas varžybų organizatorių, be to, pareiškėjas taip pat dalyvavo rungtyse, kuriose reikia irkluoti dviem kryptimis (pavėjui ir prieš vėją). Tokiu būdu aplinkos poveikis rezultatams neturi įtakos, nes jeigu irkluojant pirmyn patiriamas aplinkos, pavyzdžiui, vėjo, poveikis, plaukiant atgal vėjas turi atvirkštinį poveikį. A. D. rungtyje K1 200 x 4 pagerino pasaulio rekordą, todėl neabejotinai atitinka Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

21Nagrinėjamos bylos dalykas – Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. V-523 neskirti rentos buvusiam sportininkui A. D. teisėtumas ir pagrįstumas.

22Vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punktu sportininko renta skiriama sportininkui, kuris yra tapęs olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionu, ir pasaulio rekordininku. Taigi ginčijama nuostata yra įtvirtintas Lietuvos valstybės įsipareigojimas mokėti 1,5 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio rentą per mėnesį asmenims, kurie per savo sportinę karjerą pasiekė du rezultatus – tapo olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais bei olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio rekordininkais. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, įgyvendindamas diskrecijos teisę pasirinkti ir įstatyme nustatyti sportininko rentos skyrimo bei mokėjimo sąlygas, minėtus kriterijus apibrėžė aiškiai ir tiksliai, todėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto interpretavimu negalima paneigti šioje teisės normoje nustatyto teisinio reguliavimo esmės. Teisėjų kolegija palaiko atsakovo poziciją, jog geriausio laiko (best time) fiksavimas nėra pasaulio rekordo oficialus patvirtinimas. Aiškinant rekordo reikšmę plečiamai sportininko rentos skyrimas ir mokėjimas taptų tokiais atvejais privilegija. Tai suponuotų objektyviai skirtingoje padėtyje esančių asmenų vienodą traktavimą, be to, visuomenės akyse sumenktų aukščiausius įvertinimus pasiekusių sportininkų asmeniniai laimėjimai bei indėlis į Lietuvos sportą, nuo kurių pobūdžio tiesiogiai priklauso teisė į minėtą garantiją.

23Patikrinusi bylą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. D. neįrodė aplinkybės, jog nustatyta procedūra bent kartą buvo pripažintas olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininku (Sporto įstatymo 41 str. 1 d. 4 p.) arba olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio rekordininku (Sporto įstatymo 41 str. 1 d. 6 p.). Todėl nenustačius Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatytų prielaidų skirti jam sportininko rentą, Departamento generalinio direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. V-523, kurio motyvų sudėtine dalimi yra Sprendimų, susijusių su rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo, projektų, išvadų ir rekomendacijų rengimo komisijos 2012 m. spalio 17 d. posėdžio protokole Nr. RN1-4 išdėstyti argumentai, paliekamas galioti kaip atitinkantis teisinį ir faktinį jo priėmimo pagrindą.

24Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

26Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą tenkinti.

27Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

28„Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

29Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Skunde (t. I, b. l. 1-5, t. III, b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad yra... 6. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas su pareiškėjo skundu... 7. Atsiliepime (t. I, b. l. 28-30) paaiškino, kad rentai skirti turi būti... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu... 10. Teismas, aiškindamas Sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punkto... 11. III.... 12. Pareiškėjas A. D. padavė apeliacinį skundą, kuriuo... 13. Apeliaciniame skunde (t. III, b. l. 23-25) pareiškėjas paaiškina, kad... 14. Atsakovas Departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 15. Apeliacinis skundas (t. III, b. l. 31-38) grindžiamas šiais pagrindiniais... 16. Pareiškėjas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.... 17. Atsiliepime pažymi, kad Sporto įstatymo 41 straipsnyje įtvirtinta teisės... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas... 21. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kūno kultūros ir sporto departamento... 22. Vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6... 23. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir aiškinimo aspektu teisėjų kolegija daro... 24. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 26. Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo... 27. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą... 28. „Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip... 29. Nutartis neskundžiama....