Byla e2-1492-375/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė,

2posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 292,60 Eur negrąžinto kredito, 46,00 Eur palūkanų, 102,26 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 15,00 Eur žyminį mokestį.

5Ieškovė UAB „Nordecum“ nurodė, jog 2013-06-11 ieškovė ir atsakovė naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį SP123579, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 579,24 Eur kreditą 360 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 85,96 procentų metines palūkanas. Ieškovė taip pat nurodė, jog atsakovė viso kredito pilnai negrąžino, palūkanų neapmokėjo, liko skolinga 292,60 Eur negrąžinto kredito ir 46,00 Eur palūkanų.

6Atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti 2016-11-21 viešo paskelbimo būdu (paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt). 2016-11-21 nutartimi konstatavus, kad atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

9Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013-06-11 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis SP123579, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur kreditas, o atsakovė įsipareigojo ieškovei grąžinti kreditą per 360 dienų bei mokėti 85,96 procentų metines palūkanas. Atsakovė kredito pilnai negrąžino, palūkanų neapmokėjo, liko skolinga 292,60 Eur. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: kliento/kredito duomenys, vartojimo kredito sutarties bendrosios ir specialiosios sąlygos, standartinė informacija apie vartojimo kreditą. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 str. 2 d.).

10CK 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra grąžinusi kredito, atsakovė laikytina pažeidusia prievolę, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 292,60 Eur negrąžinto kredito.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

12Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas, laikytina, jog atsakovė įsipareigojo kredito davėjui mokėti mokestines (pelno) palūkanas, kadangi mokestinės palūkanos atlieka būtent tokią pačią funkciją, kokią atlieka minėtoje sutartyje nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nėra apmokėjusi pelno palūkanų, ieškovei iš atsakovės priteistina 46,00 Eur palūkanų.

13CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 1 dalis sako, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05% pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Ieškovė prašė priteisti 102,26 Eur delspinigių už 604 dienų laikotarpį. Teismas pažymi, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, už kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 d.), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu skolininkės prašymo. Vartojimo kredito sutartis sudaryta 2013-06-11. Atsakovė paskutinę įmoką sumokėjo 2014-10-14, o ieškovė ieškinį pareiškė tik 2016 m. rugsėjo mėnesį. Delspinigiai paskaičiuoti net už 604 dienas. Ieškovė ilgą laiko tarpą nesiėmė priemonių išieškoti skolą, savo teisių negynė, todėl tokie ieškovės veiksmai lėmė neadekvačias didžiąją skolos dalį sudarančias netesybas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nelaikytina objektyviai svarbia ir suteikianti pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl neprotingai ilgo delspinigių skaičiavimo laikotarpio. Nurodytais argumentais iš atsakovės ieškovei priteistina delspinigių suma, paskaičiuota už 180 dienų, ir sudaranti 30,47 Eur sumą (338,60 Eur × 0,05 proc. × 180 d. / 100 proc. = 30,47 Eur). Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 102,26 Eur iki 30,47 Eur (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str., 6.71 str., 6.73 str. 2d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

14CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į šalių procesinį elgesį ir į priežastis, dėl kurių susidarė priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Ieškinio dalis dėl pagrindinio reikalavimo - skolos priteisimo - patenkinta visiškai, ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi piniginės prievolės, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 15 Eur, kuri atitinka minimalią žyminio mokesčio sumą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 7 dalies reikalavimus (CPK 93 str.).

16Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

Nutarė

18ieškinį tenkinti iš dalies.

19Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“, j. a. k. 302535232, iš atsakovės R. B., a. k. ( - ) 292,60 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus 60 ct) negrąžinto kredito, 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) palūkanų, 30,47 Eur (trisdešimt eurų 47 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (369,07 Eur) nuo bylos iškėlimo (2016-09-30) teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

20Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

21Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė,... 2. posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 292,60 Eur negrąžinto kredito,... 5. Ieškovė UAB „Nordecum“ nurodė, jog 2013-06-11 ieškovė ir atsakovė... 6. Atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų... 9. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2013-06-11 buvo sudaryta... 10. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip... 12. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti... 13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų,... 14. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti... 15. Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio.... 16. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286... 18. ieškinį tenkinti iš dalies.... 19. Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“, j. a. k. 302535232, iš atsakovės R.... 20. Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio... 21. Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo...