Byla I-3268-811/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Rietavo miškų urėdijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Išnagrinėjęs bylą, teismas

Nustatė

4Pareiškėjas S. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuri vėliau patikslino (t. 1, b. l. 14–16), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017-03-29 sprendimą Nr. KS-24 „Dėl S. E.“.

5Pareiškėjas nurodo, kad Komisija 2017-03-29 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 str. 1 d. 2 p., 14 str. 1 d., 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Komisija tyrimą apie jo elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms atliko gavusi 2016-12-27 VĮ Rietavo miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) pranešimą, kuriame nurodoma, kad jis, kaip Urėdijos vyriausiasis inžinierius, naudojosi automobiliu VW Amarok, valst. Nr. ( - ) (toliau – ir ginčo automobilis), kuris galimai priklauso UAB „Medeiva“, vykdančiai miško ruošos darbus Urėdijoje. Teigia, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neteisingai buvo nustatytos faktinės aplinkybės bei neteisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, todėl šis sprendimas turi būti panaikintas. Nurodo, kad neginčija Komisijos sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų teisiniu kvalifikavimu.

6Paaiškina, kad nuo 2015-07-01 dirba Urėdijoje vyriausiuoju inžinieriumi. Iki šiol jokiuose tiesioginiuose sprendimuose, susijusiuose su UAB „Medeiva“ dalyvavimu medienos ruošos paslaugų pirkimo konkursuose, nedalyvavo. 2015-10-09 Urėdijos įsakymu Nr. V-196 „Dėl atsakingo darbuotojo už dokumentų tvirtinimą“ jam buvo pavesta tvirtinti įvykdytų darbų ataskaitas, darbų priėmimo aktų suvestines bei technologinių miško kirtimo kortelių ir apvaliosios medienos judėjimo ir apskaitos registrus. Atliktų darbų rangos sutartyse numatytų darbų tiesiogiai ir vienasmeniškai nepriiminėjo, darbų suvestines patvirtindavo tik tada, kai kiti atsakingi darbuotojai atlikdavo išankstines procedūras. Pasirašytų darbų priėmimo aktų negalima kvalifikuoti kaip Įstatymo nuostatų pažeidimo. Teigia, kad privatus turtinis ar neturtinis interesas turi būti akivaizdus, o ne numanomas. Šiuo atveju Komisija netyrė ir nenurodė, kuo pasireiškė pareiškėjo tariamas privatus interesas ir ką būtų nulėmęs tas faktas, jei jis būtų nusišalinęs nuo savo kasdieninių darbo pareigų vykdymo. Taip pat nesiaiškinta, ar pareiškėjo atliekamos darbo funkcijos turėjo įtakos priimant išskirtinai palankius sprendimus UAB „Medeiva“ atžvilgiu. Pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei asmuo nesiėmė jokių konkrečių veiksmų viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti. Pareiškėjas stengėsi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tai patvirtina faktas, kad jis raštu 2017-01-06 pateikė darbdaviui prašymą apie nusišalinimą nuo Miško ruošos ir miškininkystės darbų rangos viešųjų pirkimų komisijos nario pareigų. Interesų konfliktas yra tada, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kuris yra susijęs ir su jo privačiais interesais.

7Sprendime teisingai nurodyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo naudotis ginčo automobiliu, tačiau Komisija neteisingai vertino, kad teisę naudotis transporto priemone tiesiogiai buvo įgijęs iš UAB „Medeiva“. Automobiliu naudojosi tik atskirais atvejais ir tai darė be UAB „Medeiva“ žinios. Šios aplinkybės rodo, kad tarp jo ir UAB „Medeiva“ jokių interesų konflikto nebuvo ir negalėjo būti. Ginčijamas sprendimas yra šališkas, o atliktas tyrimas – neobjektyvus. Komisijos analizuojamas galimas pareiškėjo interesų konfliktas apima laikotarpį ne nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., kuomet jis pradėjo naudotis ginčo automobiliu, o už 2014–2015 metus. Sprendimo punktuose Nr. 5, 6, 8 ir 9.1 (dalinai) nurodyti faktiniai duomenys nieko bendro neturi su tariamu pareiškėjui inkriminuotu pažeidimu. Minėti punktai yra susiję ne su vyriausiojo inžinieriaus, o su Urėdijos girininko pareigybėmis. Be to, šie punktai pareiškėjui jokių teisinių pareigų po to, kai jis pradėjo naudotis automobiliu, nesukūrė.

8Teigia, kad sprendime neteisingai kvalifikuotos atitinkamos Įstatymo normos. Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 11 str. 1 ir 2 d. pažeidimai gali būti konstatuoti tik pripažinus, kad asmuo veikė esant aplinkybėms, kurios sukelia interesų konfliktą. Komisija turėjo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios tiesioginės faktinės aplinkybės patvirtina asmens turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Sprendimas motyvuojant, kad pareiškėjas „turėjo ir galėjo suvokti“, kad jis veikė interesų konflikto situacijoje, negali būti grindžiamas prielaidomis, neteisingomis ir nerealiomis išvadomis apie pareiškėjo galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Nors žinojo, kad automobilis priklausė bendrovei, tai nesuponuoja teisės daryti išvadą, jog jo kasdieninės darbo veiklos funkcijos galėjo sukelti atitinkamą interesų konfliktą. Kadangi Komisija nenustatė pareiškėjo asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, nėra pagrindo tvirtinti, kad egzistavo privatus interesas, dėl kurio galėjo kilti interesų konfliktas. Vadinasi, ginčijamo sprendimo motyvai, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas, yra nepagrįsti, todėl atmestini. Komisija konstatuodama, kad jis pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas, privalėjo nustatyti, jog Pareiškėjas iš UAB „Medeiva“ turėjo (gavo) kokios tai asmeninės naudos. Netgi jeigu Komisija ir nustatė tariamą pareiškėjo interesų konfliktą, tai toks jo privatus interesas turėjo būti pripažintas visiškai nežymiu ir nereikšmingu, nes dėl to objektyviai jis negalėjo turėti atitinkamos įtakos kasdieninių tarnybinių pareigų atlikimui. Įstatymas konkrečiai nenustato netoleruotino viešojo ir privataus intereso konflikto ribų, požymių, kuriems esant konstatuotinas viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina objektyviai nustatyti, koks buvo interesas, ir ar viešasis interesas buvo pažeistas.

9Atsakovė Komisija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 84–86).

10Nurodo, kad nors pareiškėjas teigia esąs neginčija Komisijos sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, prieštaraudamas pats sau, vėliau teigia, kad jos buvo nustatytos neteisingai. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neneigia aplinkybių, kad naudojosi ginčo automobiliu ir kad šis automobilis priklausė UAB „Medeiva“. Tačiau pareiškėjas skunde nepaaiškina, kodėl laiko Komisijos sprendimą šališku ir objektyviu. Nesant šiuos teiginius įrodančių konkrečių faktinių aplinkybių, laikytina, kad tokie pareiškėjo samprotavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

11Paaiškina, kad Įstatymo paskirtis yra prevencinė, todėl visos šio įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio. Tai ne kartą konstatavo Komisijos sprendimus tikrinantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Įstatymo pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, veikdamas atitinkamu būdu, iš savo veiksmų būtų gavęs kokios nors ekonominės naudos, apie kurią savo skunde kalba pareiškėjas. Pakanka vien to, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, patekęs į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, nesiėmė privalomų veiksmų tokiam konfliktui išvengti bei nevykdė pareigos elgtis taip, jog nekiltų net mažiausių abejonių dėl interesų konflikto egzistavimo. Faktas, kad pareiškėjas, eidamas Urėdijos vyriausiojo inžinieriaus pareigas, ne tik turi tarnybinius įgaliojimus spręsti su UAB „Medeiva“ verslo interesais tiesiogiai susijusius klausimus, bet juos ir realizavo, yra visiškai pakankama aplinkybė šio asmens veikloje viešųjų ir privačių interesų konfliktui atsirasti. Tam, kad jos išvengtų, pareiškėjas turėjo prievolę savo aktyviais bei aiškiai išreikštais veiksmais užkirsti kelią tokio konflikto atsiradimui bei jo realizavimui. Tačiau tokių veiksmų pareiškėjas neatliko.

12Pareiškėjo neatlygintinas naudojimasis didelę finansinę vertę turinčiu ir UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu, įvertinus aplinkybę, kad ši bendrovė Urėdijoje turi ilgalaikių verslo interesų, kuriuos, eidamas savo tarnybines pareigas, padeda realizuoti ir pareiškėjas, yra visiškai pakankama tiesioginei bei akivaizdžiai interesų konflikto situacijai šio asmens veikloje konstatuoti. Pažymėtina, kad greta viešųjų ir privačių interesų konflikto sąvokos Įstatymas kalba ir apie sprendimus priimančio asmens pareigą veikti nešališkai, užtikrinant viešąjį visuomenės interesą. Pareiškėjas, įvertindamas savo tarnybinės veiklos Urėdijoje pobūdį, privalėjo visiškai nesinaudoti UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu. To nepadaręs jis pažeidė Įstatymo 14 str. 1 d. imperatyvius reikalavimus, nustatančius dovanų priėmimo apribojimus. Nepaisant to, Pareiškėjas UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu naudojosi ir vėliau – tuo metu, kai eidamas Urėdijos vyriausiojo inžinieriaus pareigas, patekęs į tiesioginę bei akivaizdžią viešųjų ir privačių interesų situaciją, sprendė su šia bendrove susijusius tarnybinius klausimus. Akivaizdu, kad toks elgesys kvalifikuotinas kaip Įstatymo nuostatomis draudžiamas veikimas, todėl negali būti laikomas nei objektyviu, nei nešališku. Pareiškėjo skunde nurodytas klausimas – ką būtų nulėmęs jo nusišalinimas nuo kasdieninių darbo pareigų vykdymo, yra nereikšmingas dėl Įstatymo 14 str. 1 d. reikalavimų pažeidimo, tačiau galbūt būtų padėjęs išvengti kitų šio įstatymo nuostatų pažeidimo bei galbūt būtų užtikrinęs objektyvesnius ir nešališkesnius Urėdijos sprendimus. Pagaliau, kaip matyti iš paties pareiškėjo skundo, jis neatmeta aplinkybės, kad interesų konfliktas jo tarnybinėje veikloje visgi galėjo egzistuoti, tačiau „privatų interesą [siūlo laikyti] visiškai nežymiu ir nereikšmingu“. Komisija, pripažindama, kad pareiškėjas priėmęs naudoti UAB „Medeiva” priklausantį automobilį, nors prieš tai, atlikdamas tarnybines funkcijas, pasirašė su šia bendrove susijusius dokumentus, taip pat ir vėliau nenusišalindamas nuo su šia bendrove susijusių klausimų sprendimo, pažeidė Įstatymo nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 28–32).

14Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2017-05-02 nedirba Urėdijoje. Iki atleidimo iš darbo pareiškėjas pagal savo atliekamas tarnybines funkcijas buvo priskiriamas prie Urėdijos administracijos darbuotojų ir pagal Urėdijos vidaus tvarkos taisykles turėjo įgalinimus teikti privalomojo pobūdžio nurodymus pavaldiems darbuotojams, atitinkamais atvejais priimti vienašališkus sprendimus. Pareiškėjas taip pat inicijuodavo viešuosius pirkimus dėl Urėdijai būtinų paslaugų įgijimo, teikdamas miškų urėdui pirkimo paraiškas, ir dalyvaudavo viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose. Taigi, pareiškėjas S. E. Urėdijoje ėjo vadovaujančias pareigas, kurios leido jam daryti įtaką svarbiems procesams, duoti privalomus vykdyti nurodymus pavaldiems darbuotojams, atitinkamus sprendimus priimti vienašališkai.

15Paaiškino, kad pareiškėjas dalyvavo medienos ruošos ir miškininkystės paslaugu viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose kaip viešojo pirkimo komisijos narys, juose balsavo ir nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, kai buvo sprendžiami tiesiogiai UAB „Medeiva“ liečiantys klausimai. Tik tuomet, kai vietinėje spaudoje pasirodė straipsnis „Automobilio nuomos pinklės: klimpsta dar vienas pareigūnas“, pareiškėjas 2017-01-06 pateikė prašymą nusišalinti iš viešojo pirkimo komisijos narių vykdant miško ruošos ir miškininkystės darbų viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo UAB „Medeiva“. Teigia, kad Komisija sprendime pagrįstai nurodė, jog įstatymas draudžia valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui dalyvauti visose sprendimo priėmimo stadijose, o dokumentų pasirašymas taip pat priskiriamas prie sprendimo rengimo procedūrų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai identifikavo pareiškėjo teises ir pareigas, ir šių nustatytų aplinkybių kontekste tinkamai vertino pareiškėjo veiksmus priimant naudotis UAB „Medeiva“ priklausantį automobilį bei nenusišalinant nuo UAB „Medeiva“ liečiančių sprendimų priėmimo, kaip viešų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje pažeidimą.

16Dėl Įstatymo nuostatų teisinio vertinimo vadovaujasi LVAT suformuota praktika ir Įstatymo 3 str. įtvirtintų nuostatų aiškinimu. Pareiškėjas žinodamas, jog ginčo automobilis nuosavybės teisėmis priklauso UAB „Medeiva“, nepaisė aplinkybės, kad vykdydamas tarnybines funkcijas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, susijusius su UAB „Medeiva“ interesais, ir naudodamasis automobiliu savo asmeniniams poreikiams sukėlė interesų konfliktą. Teisiškai neturi reikšmės, jog automobilį pareiškėjas gavo per fizinį asmenį, kuris buvo sudaręs ginčo automobilio nuomos sutartį, bei tai, kad automobiliu jis naudojosi epizodiškai. Pareiškėjas kartu su patikslintu skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojasi UAB „Medeiva“ automobiliu, nederindamas šio klausimo su pačia bendrove UAB „Medeiva“, ar bendrovei apskritai nieko apie tai nežinant. Pareiškėjas, kaip Urėdijos vyriausiasis inžinierius, naudodamasis UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu ir tuo pačiu priimdamas UAB „Medeiva“ liečiančius sprendimus, pasirašydamas su UAB „Medeiva“ susijusius dokumentus bei nuo šių veiksmų nenusišalinęs, nesilaikė Įstatymo nuostatų, todėl visiškai pagrįstai Komisijos sprendimu buvo pripažintas pažeidusiu įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 14 str. 1 d., 11 str. 1 ir 2 d, nuostatas. Vertinant pareiškėjo patikslinto skundo motyvus, nėra jokio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Komisijos sprendimą.

17Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino proceso tvarka.

18Skundas atmetamas.

19Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017-03-29 sprendimo Nr. KS-24 teisėtumo ir pagrįstumo.

20Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2000-10-16 pagal darbo sutartį Nr. 572 Urėdijoje pradėjo dirbti girininku (t. 2, b. l. 159–160). Pagal 2013-04-30 miškų urėdo įsakymu Nr. V-106 patvirtintus girininko pareiginius nuostatus, girininkas priima įvykdytus darbus, organizuoja ir vykdo materialinių sąnaudų, darbo užmokesčio, pagamintos produkcijos ir atliktų darbų apskaitą, sudaro ataskaitas ir nustatytu laiku pateikia jas miškų urėdijai; tikrina miško kirtimo ir kito miško naudojimo vietas, kontroliuoja ir priima rangovų ir girininkijos atliktus darbus; atsako už teikiamų ataskaitų teisingumą ir laiku perduotus dokumentus vykdytojams (Nuostatų 5.22, 5.24 ir 7.11. punktai). Girininkas planuoja girininkijoje darbus, nustato jų eiliškumą, skirsto užduotis kitiems girininkijos darbuotojams; rūpinasi girininkijos personalo formavimu; kontroliuoja miškotvarkos darbų kokybę; girininkas turi teisę duoti nurodymus pavaldiems darbuotojams, tikrinti jų darbo kokybę, reikalauti iš pavaldžių darbuotojų atsakomybės už pavestą darbą (5.2., 5.21., 5.28. ir 6.1. punktai) (t. 2, b. l. 131–133).

21Nuo 2015-07-01 pareiškėjas Urėdijoje pradėjo eiti vyriausiojo inžinieriaus pareigas (t. 2, b. l. 152). Pagal Urėdijos 2016-03-15 urėdo įsakymu Nr. V-51 patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareigybinius nuostatus, pareiškėjas pavaduoja laikinai nedirbantį miškų urėdą: jis turi teisę tikrinti pavaldžių darbuotojų darbą, darbo kokybę, reikalauti iš jų atsakomybės už pavestą darbą, įstatymais numatytais atvejais nušalinti nuo darbo (20 ir 25 punktai) (t. 2, b. l. 116–117).

22Urėdija 2015-10-09 įsakymu Nr. „Dėl atsakingo darbuotojo už dokumentų tvirtinimą“ pareiškėjui pavedė tvirtinti įvykdytų darbų ataskaitą (medienos gamyba ir ruoša), darbų priėmimo aktų suvestinę bei technologines miško kirtimo korteles ir apvaliosios medienos judėjimo ir apskaitos registrą (t. 2, b. l. 136).

23Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste sistemiškai įvertinusi Urėdijos įsakymuose patvirtintus girininko ir vyriausiojo inžinieriaus nuostatus, daro išvadą, kad pareiškėjas Urėdijoje ėjo vadovaujančias pareigas, kurios leido daryti įtaką svarbiems procesas, duoti privalomus vykdyti nurodymus pavaldiems darbuotojas, atitinkamus sprendimus priimti vienašališkai.

24Pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesiu pradėjo naudotis ginčo automobiliu, priklausančiu UAB „Medeiva“ (t. 1, b. l. 129–130). Šias aplinkybes patikslintame skunde patvirtino pats pareiškėjas, todėl ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

25Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Generalinė miškų urėdija) 2016-12-12 raštu Nr. 6B(7.2)-1403 „Dėl informacijos ištyrimo“ kreipėsi į Urėdiją, nurodydama, kad gavo informaciją apie pareiškėją, jog jis savo asmeninėms reikmėms (atvykimui į darbą) naudojasi automobiliu, galimai priklausančiu UAB „Medeiva“, kuri vykdo miško ruošos darbus Urėdijoje. Atsižvelgiant į tai, prašė Urėdijos sudaryti komisiją pateiktos informacijos išnagrinėjimui, ir ją išnagrinėjus – išvadas pateikti Komisijai (t. 1, b. l. 89–92). Urėdija, gavusi Generalinės miškų urėdijos raštą, 2016-12-12 įsakymu sudarė komisiją informacijai ištirti (t. 1, b. l. 93). Urėdija 2016-12-19 įsakymu Nr. V-247 „Dėl komisijos funkcijų“, be kita ko, pavedė Komisijai ištirti Generalinės miškų urėdijos rašte nurodytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, kurios, Komisijos nuomone, yra svarbios, siekiant sudaryti Komisijai skirtą išvadą (t. 1, b. l. 94–95).

26Urėdijos 2016-12-19 aktu konstatuota, kad pareiškėjas 2016-12-19, 7.15 val. į darbą prie Urėdijos administracinio pastato atvyko automobiliu VW AMAROK, valst. Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 96–100). Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti Urėdijai rašytinį pasiaiškinimą dėl Generalinės miškų urėdijos rašte nurodytų aplinkybių (t. 1, b. l. 101–102). Pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad į/iš darbą (-o) važinėja keliais automobiliais, tame tarpe ir automobiliu VW AMAROK, valst. Nr. ( - ). Šis automobilis naudojamas nepažeidžiant jokių teisės aktų, o prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktui nėra. (t. 1, b. l. 103).

27Urėdija 2016-12-27 Komisijai pateikė pranešimą Nr. VR-1344 „Dėl informacijos ištyrimo“, kuriame nurodoma, kad Urėdijos vyriausiasis inžinierius S. E. naudojasi automobiliu, kuris galimai priklauso UAB „Medeiva“, vykdančiai miško ruošos darbus Urėdijoje. Urėdija prašė įvertinti, ar pareiškėjas, eidamas tarnybines pareigas, galimai dalyvavęs priimant sprendimus, susijusius su miško ruošos darbus urėdijoje vykdančia UAB „Medeiva“, nepažeidė Įstatymo nuostatų (t. 1, b. l. 104–105).

282017-01-06 S. E. pateikė laikinai einančiam miškų urėdo pareigas vyriausiajam miškininkui prašymą nušalinti jį nuo Miško ruošos ir miškininkystės darbų rangos viešųjų pirkimų komisijos nario pareigų, nes tuose pirkimuose dalyvauja ir UAB „Medeiva“ (t. 1, b. l. 73). 2017-01-06 šį prašymą vizavo vyriausiasis miškininkas, nurodydamas: „Prašymą tenkinti, paruošti įsakymą į komisiją paskirti inž. D. N.“. 2017-01-06 Įsakymu Nr. V-4 „Dėl viešųjų pirkimų komisijos nario pakeitimo“ S. E. šioje komisijoje buvo pakeistas kitu darbuotoju (t. 1, b. l. 74). Urėdijos 2017-05-02 įsakymu Nr. P-33 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su vyr. inžinieriumi S. E.“ su pareiškėju nuo 2017-05-02 nutraukti darbo santykiai (t. 1, b. l. 79).

29Komisija 2017-03-29 priėmė sprendimą Nr. KS-24, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad Urėdijos vyriausiasis inžinierius S. E., priėmęs naudoti UAB „Medeiva“ priklausantį automobilį, nors prieš tai, atlikdamas tarnybines funkcijas, pasirašė su šia bendrove susijusius dokumentus, taip pat ir vėliau nenusišalindamas nuo su šia bendrove susijusių klausimų sprendimo, pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p, 14 str. 1 d., 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas (t. 1, b. l. 87–88).

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra akcentavęs, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.). Siekiant šių uždavinių, Įstatymo 3 str. yra įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, bendrosios prievolės. Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Kaip yra pabrėžęs LVAT, Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (LVAT 2013-06-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

31Įstatymo 14 str. 1 d. įtvirtinta, jog asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. LVAT 2013-06-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 pažymėjo, kad terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.

32Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybines funkcijas, 2014 m. ir 2015 m. pasirašė eilę PVM sąskaitų–faktūrų (t. 1, b. l. 132, 135, 138, 143, 148, 153, 157, 159, 163, 167, 171, 177, 183, 186; t. 2, b. l. 1, 4), kurias pateikė UAB „Medeiva“, atstovaujama direktoriaus E. V., 2014–2016 m. tvirtino arba pasirašė Darbų priėmimo aktų suvestines, susijusias su UAB „Medeiva“ (t. 1, b. l. 133–134, 136–137, 139–142, 144–147, 149–152, 154–156, 157–158, 160–162, 164–166, 168–170, 172–176, 178–182, 184–185, 187–197; t. 2, b. l. 2–3, 5–112). 2016-12-30 ir 2017-01-04 pareiškėjas dalyvavo medienos ruošos ir miškininkystės paslaugų viešojo pirkimo komisijos posėdžiuose, kaip viešojo pirkimo komisijos narys, kuriuose buvo sprendžiami UAB „Medeiva“ liečiantys klausimai, ir šiuose posėdžiuose balsavo (t. 1, b. l. 35–41, 43–71). Iš šių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, eidamas tiek girininko, tiek vyr. inžinieriaus pareigas, darė įtaką svarbiems procesams Urėdijos veikloje, ir priiminėdavo sprendimus, susijusius su UAB „Medeiva“. Minėta, kad nuo 2016 m. pareiškėjas naudojosi automobiliu, priklausančiu UAB „Medeiva“. Vadinasi, pareiškėjo privatus interesas siejamas su UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu, kuriuo jis neatlygintinai naudojosi nuo 2016 m. rugpjūčio mėn.

33Pareiškėjas teigė, kad automobilį jam pateikė tiesioginis šio automobilio naudotojas – R. K., bet ne UAB „Medeiva“, todėl jokio interesų konflikto negalėjo būti. R. K. paaiškinimuose Komisijai taip pat teigė, kad žodinio susitarimo pagrindu leido pareiškėjui naudotis ginčo automobiliu (t. 2, b. l. 165). Iš 2016-07-01 Automobilio dalinės nuomos sutarties Nr. 2016.07.01 (t. 2, b. l. 118) matyti, kad UAB „Medeiva“ suteikė teisę pagrindine dalimi, t. y. apie 80 proc. automobiliu naudotis fiziniam asmeniui R. K., kita dalimi paliekant automobiliu naudotis UAB „Medeiva“. Šalių susitarimu, dalinės nuomos sutartimi mokestis už automobilį yra 242 Eur per mėnesį, visą sumą sumokant kartą į metus. Pagal 2016-12-31 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0476 už nuomą R. K. sumokėjo 1200 Eur (t. 2, b. l. 119).

34Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo patikslintame skunde ir R. K. paaiškinimuose pateiktus argumentus, daro išvadą, kad konkrečiu atveju nėra teisiškai reikšminga, jog teisę naudotis automobiliu pareiškėjas gavo ne tiesiogiai per UAB „Medeiva“, o per fizinį asmenį, kuris buvo sudaręs ginčo automobilio nuomos sutartį, ar automobiliu naudojosi epizodiškai, kadangi minėtas ginčo automobilis nuosavybės teisėmis priklausė UAB „Medeiva“ (t. 1, b. l. 129–130). Kaip teisingai pastebėjo Urėdija atsiliepime, pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis naudojosi UAB „Medeiva“ automobiliu, nederindamas šio klausimo su pačia bendrove ar šiai bendrovei apskritai nieko apie tai nežinant. Be to, pats pareiškėjas patikslintame skunde patvirtino, jog naudojosi ginčo automobiliu ir jam buvo žinoma, kad ginčo automobilis priklauso UAB „Medeiva“.

35Teismo vertinimu, pareiškėjas, pasirašydamas su UAB „Medeiva“ susijusius dokumentus ir žinodamas, kad ginčo automobilis priklauso UAB „Medeiva“, turėjo ir galėjo suvokti, kad šios aplinkybės, jam einant pareigas Urėdijoje, gali kelti Įstatymo 2 str. 4 d. apibrėžtą interesų konfliktą, todėl turėjo laikytis Įstatymo 14 str. įtvirtinto apribojimo. Šiuo atveju, pareiškėjas nevykdė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 14 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame sprendime pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. ir 14 str. 1 d. nuostatas.

36Pareiškėjas tiek Komisijai, tiek teismui teigė, kad jokio asmeninio suinteresuotumo iš jo pusės nebuvo, o pačiame ginčijamame sprendime apie tai nieko nėra pasisakyta. Tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, šiems klausimams aptarti Komisija paskyrė atskirą skyrių „Teisinis veiklos vertinimas ir motyvai“, kuriame nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo privatus interesas sietinas su UAB „Medeiva“ priklausančiu automobiliu, kuriuo jis pradėjo neatlygintinai naudotis 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Komisija pripažino, kad pareiškėjas, naudodamasis automobiliu ir toliau kurį laiką pasirašinėdamas dokumentus, susijusius su UAB“ Medeiva“, veikė interesų konflikto situacijoje. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, veikdamas atitinkamu būdu, iš savo veiksmų būtų gavęs kokios nors ekonominės naudos, apie kurią savo skunde ir kalba pareiškėjas. Pakanka vien to, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, patekęs į viešųjų ir privačių interesų konflikto situaciją, nesiėmė privalomų veiksmų tokiam konfliktui išvengti bei nevykdė pareigos elgtis taip, jog nekiltų net mažiausių abejonių dėl interesų konflikto egzistavimo.

37Pareiškėjo argumentai, kad Komisijos analizuojamas laikotarpis buvo pasirinktas nepagrįstai, yra teisiškai nereikšmingi, kadangi Komisijos atlikta pareiškėjo laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2015 m. patvirtintų ir (ar) pasirašytų dokumentų analizė buvo reikšminga nustatant, ar pareiškėjas dalyvaudavo sprendimų, susijusių su UAB „Medeiva“ veikla, priėmimu. Minėta, kad Komisija sprendime nustatė, kad prieš naudodamasis ginčo automobiliu ir 2014 m. bei 2015 m. pasirašydamas su UAB „Medeiva“ susijusius dokumentus, pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti, kad šios aplinkybės gali kelti interesų konfliktą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija pagrįstai analizavo laikotarpį tiek iki pareiškėjo naudojimosi ginčo automobiliu pradžios, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, tiek nuo šio laikotarpio, pareiškėjo su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

38Pareiškėjas skunde teigė, kad jis jokiuose tiesioginiuose sprendimuose, susijusiuose su UAB „Medeiva“ dalyvavimu medienos ruošos paslaugų pirkimo konkursuose nedalyvavo, atliktų darbų rangos sutartyse numatytų darbų tiesiogiai ir vienasmeniškai nepriiminėjo, darbų suvestines patvirtindavo tik tada, kai kiti atsakingi darbuotojai, eiliškumo tvarka, atlikdavo visas išankstines procedūras.

39Įstatymo 11 str. 1 d. nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje (Įstatymo 11 str. 2 d). Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje (Įstatymo 11 str. 3 d.). Taigi, Įstatymas nenustato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti savo tiesioginio vadovo ar institucijos vadovo įgalioto atstovo bei asmenų, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A525-998/2013). Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. (57 str. redakcija, galiojusi iki 2016-07-01, kuri yra analogiška nuo 2016-07-01 galiojančiai 56 str. redakcijai) įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; LVAT 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; LVAT 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; LVAT 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-518/2013). Pagal administracinių teismų praktiką tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 str. įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (LVAT 2007-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07; LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; LVAT 2011-10-27 sprendimas administracinėje byloje A492-3330/2011; LVAT 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012). Įgaliotų asmenų informavimas apie susidariusią interesų konflikto situaciją yra privaloma sąlyga pripažinti, kad valstybės tarnyboje dirbančio asmuo tinkamai vykdė Įstatymo nuostatas. Asmens pareikštas nusišalinimas gali būti ir nepriimtas, tačiau asmeniui patekus į interesų konflikto situaciją asmeniui realizuoti pareigą pareiškiant nusišalinimą yra būtina (LVAT 2011-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

40Taigi, Įstatymas draudžia valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui dalyvauti visose sprendimo priėmimo stadijose, o dokumentų pasirašymas taip pat yra priskiriamas prie sprendimo rengimo procedūrų. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjas, nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. naudodamasis ginčo automobiliu, pasirašinėjo dokumentus, susijusius su UAB „Medeiva“. Tai, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjas pasirašinėjo dokumentus, susijusius su UAB „Medeiva“, atsiliepime patvirtino Urėdija, nurodydama, kad pareiškėjas, būdamas Urėdijos viešojo pirkimo komisijos narys, dalyvaudavo posėdžiuose, kuriuose buvo sprendžiami klausimai, susiję su UAB „Medeiva“. Esant tokiai situacijai pareiškėjas privalėjo įvykdyti Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytą pareigą nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų, tačiau byloje nėra duomenų (išskyrus pareiškėjo 2017-01-06 pateiktą prašymą nušalinti jį nuo einamų pareigų), jog pareiškėjas būtų bandęs įgyvendinti Įstatymo reikalavimus bei pateikęs tiesioginiam vadovui pranešimą dėl nusišalinimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. įtvirtintų reikalavimų.

41Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į ginčo klausimo teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Komisija ginčijamame sprendime pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, naudodamasis ginčo automobiliu ir pasirašydamas su UAB „Medeiva“ susijusius dokumentus bei nuo šių veiksmų nenusišalinęs, pažeidė Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 14 str. d1, 11 str. 1 ir 2 d. nuostatas. Komisijos ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, todėl jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija pateikė teismui prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 192). Prašyme nurodė, kad atsiliepimą į patikslintą skundą Urėdija rengė ir teikė per advokatę A. J. Urėdija už advokatės pagalbą ir atsiliepimo parengimą iš viso patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios yra realios, pagrįstos pateiktais dokumentais bei protingo dydžio. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į Urėdijos prašymą nepateikė.

43ABTĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir į nagrinėjamoje byloje kelto ginčo pobūdį, darytina išvada, jog galutiniu teismo sprendimu atmetus pareiškėjo skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Urėdijos teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

45Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 p. įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju Urėdijai teisinės paslaugos buvo teiktos 2017 m. II ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2016 m. IV ketvirtį – 822,8 Eur.

46Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad Urėdija su advokatės A. J. kontora (toliau – ir Kontora) 2016-09-21 sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. F3-142, pagal kurią advokatei A. J., be kita ko, pavesta Urėdijai teikti teisines paslaugas, rengti teisinių dokumentų projektus, Urėdijos vardu pasirašyti procesinius dokumentus ir pateikti juos teismui (t. 1, b. l. 80–83). Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti Urėdija kartu su prašymu priteisti patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas pateikė 2017-08-29 Ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas (toliau – ir Ataskaita) (t. 2, b. l. 195), iš kurios matyti, kad teisinių paslaugų pobūdį sudarė atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą dėl sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje parengimas. Byloje esantis „Swedbank“, AB mokėjimo 2017-09-01 išrašas patvirtina, kad Urėdija advokatei A. J. remiantis Ataskaita ir 2017-08-30 Ataskaita už suteiktas teisines paslaugas iš viso sumokėjo 1 562,5 Eur (t. 2, b. l. 196). Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Urėdija patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47Nustatyta, kad atsiliepimą į patikslintą skundą Urėdijos vardu pasirašė laikinai einantis miškų urėdo pareigas Ž. M. (t. 1, b. l. 28–32). Atsiliepime nurodoma, kad Urėdija bylą ves per advokatę A. J., o prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų pateiks vėliau. Minėtą atsiliepimą elektroninėmis ryšių priemonėmis (per „Liteko“ Elektroninių paslaugų posistemę) 2017-05-29 pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė advokatė A. J.. Prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą Urėdija patyrė 400 Eur sumą (t. 2, b. l. 192–193). Taigi, aplinkybė, kad advokatė A. J. parengė ir pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, yra įrodyta.

48Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo), atsiliepimo į ieškinį (skundą) ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 2,5. Taigi, maksimali suma už atsiliepimo į skundą parengimą galėtų būti priteista 2 057 Eur (822,8 Eur x 2,5). Kadangi Urėdijos už šias teisines paslaugas prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatytos maksimalios sumos, Urėdijai iš pareiškėjo priteistina 400 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 3 d., 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

Nutarė

50Pareiškėjo S. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

51Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Rietavo miškų urėdijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai.

52Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Rietavo miškų urėdijai (į. k. 270541690) iš pareiškėjo S. E. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

53Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Išnagrinėjęs bylą, teismas... 4. Pareiškėjas S. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 5. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija 2017-03-29 priėmė ginčijamą sprendimą,... 6. Paaiškina, kad nuo 2015-07-01 dirba Urėdijoje vyriausiuoju inžinieriumi. Iki... 7. Sprendime teisingai nurodyta, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo... 8. Teigia, kad sprendime neteisingai kvalifikuotos atitinkamos Įstatymo normos.... 9. Atsakovė Komisija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį... 10. Nurodo, kad nors pareiškėjas teigia esąs neginčija Komisijos sprendime... 11. Paaiškina, kad Įstatymo paskirtis yra prevencinė, todėl visos šio... 12. Pareiškėjo neatlygintinas naudojimasis didelę finansinę vertę turinčiu ir... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija su pareiškėjo skundu nesutiko ir... 14. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2017-05-02 nedirba Urėdijoje. Iki atleidimo... 15. Paaiškino, kad pareiškėjas dalyvavo medienos ruošos ir miškininkystės... 16. Dėl Įstatymo nuostatų teisinio vertinimo vadovaujasi LVAT suformuota... 17. Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino... 18. Skundas atmetamas.... 19. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017-03-29 sprendimo Nr. KS-24 teisėtumo ir... 20. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2000-10-16 pagal... 21. Nuo 2015-07-01 pareiškėjas Urėdijoje pradėjo eiti vyriausiojo inžinieriaus... 22. Urėdija 2015-10-09 įsakymu Nr. „Dėl atsakingo darbuotojo už dokumentų... 23. Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste sistemiškai... 24. Pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesiu pradėjo naudotis ginčo... 25. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir... 26. Urėdijos 2016-12-19 aktu konstatuota, kad pareiškėjas 2016-12-19, 7.15 val.... 27. Urėdija 2016-12-27 Komisijai pateikė pranešimą Nr. VR-1344 „Dėl... 28. 2017-01-06 S. E. pateikė laikinai einančiam miškų urėdo pareigas... 29. Komisija 2017-03-29 priėmė sprendimą Nr. KS-24, kuriuo nuspręsta... 30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą... 31. Įstatymo 14 str. 1 d. įtvirtinta, jog asmuo, dirbantis valstybinėje... 32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas tarnybines... 33. Pareiškėjas teigė, kad automobilį jam pateikė tiesioginis šio automobilio... 34. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo patikslintame... 35. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pasirašydamas su UAB „Medeiva“ susijusius... 36. Pareiškėjas tiek Komisijai, tiek teismui teigė, kad jokio asmeninio... 37. Pareiškėjo argumentai, kad Komisijos analizuojamas laikotarpis buvo... 38. Pareiškėjas skunde teigė, kad jis jokiuose tiesioginiuose sprendimuose,... 39. Įstatymo 11 str. 1 d. nustato, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje... 40. Taigi, Įstatymas draudžia valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui... 41. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į ginčo... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija pateikė teismui prašymą dėl... 43. ABTĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas... 44. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos... 45. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85... 46. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad Urėdija su advokatės... 47. Nustatyta, kad atsiliepimą į patikslintą skundą Urėdijos vardu pasirašė... 48. Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 50. Pareiškėjo S. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 51. Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Rietavo miškų urėdijos prašymą dėl... 52. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Rietavo miškų urėdijai (į.... 53. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...