Byla 2A-1919-413/2012
Dėl išlaikymo vaikams formos pakeitimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. M., institucija, teikianti išvadą - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-172-570/2012 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo vaikams formos pakeitimo, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. M., institucija, teikianti išvadą - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2011 m. balandžio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo L. M. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, padidinat jį nuo 195 Lt iki 230 Lt per mėnesį ir pakeičiant išlaikymo formą - vietoje materialinio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisti iš L. M. išlaikymą nepilnametei dukrai N. M., gim. ( - ) atsakovo turtu – pripažįstant N. M. nuosavybės teises į 36/100 dalis buto su 12,19 kv. m. rūsiu (unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), nustatant ieškovei iki dukros pilnametystės uzufruktą į šį turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavimo dalies padidinti išlaikymo dydį dukrai N. iki 230 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis atsisakė (b. l. 125, 126).

5Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – atsakovo pilnametė dukra P. M. prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu iš atsakovo L. M. priteisto išlaikymo formą ir vietoje materialinio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo 2 201,61 Lt, priteisti iš atsakovo išlaikymą turtu, pripažįstant jai 9/100 dalis buto su rūsiu, esančio ( - ).

6Nagrinėjant bylą teisme ir paaiškėjus joje naujoms aplinkybėms dėl išlaikymo skolos dydžio, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnameti dukrai P. turtu – 44/100 buto su rūsiu dalimis, o dukrai N. – 1/100 šio buto dalimi. Ieškovė teigė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-301/2011 iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas dukroms N. M., gim. ( - ), ir P. M., gim. ( - ), periodinėmis išmokomis po 195 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukrų pilnametystės. Nutraukiant jos ir atsakovo santuoką buvo padalintas santuokoje įgytas butas, esantis ( - ), L. M. priteisiant 45/100 dalis, o jai 55/100 dalis buto. Po buto padalinimo, dėl atsakovo girtavimo, asocialaus elgesio ir smurtavimo, ji su dukromis buvo priversta išsikelti ir pastaruosius kelis metus gyvena nuomojamame bute. Atsakovas, likęs gyventi bute, baigia jį nuniokoti, butas paverstas landyne, už jį nemokami komunaliniai mokesčiai. Buto rinkos vertė 42 000 Lt, atsakovo dalies – 18 900 Lt. Atsakovas išlaikymo dukroms neteikia, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas niekur nedirba, veda asocialų gyvenimo būdą, išlaikymo dukroms periodinėmis išmokomis teikti negali, nors turi paklausią vairuotojo specialybę. Ji dirba Marijampolės Kriaučiūno bibliotekoje ir gauna minimalų atlyginimą, apie 130 Lt socialinę pašalpą, jokių kitų pajamų ar turto neturi. Dukra P., nors šiuo metu ir pilnametė, dar mokosi vidurinėje mokykloje, o N. lanko vidurinę mokyklą ir papildomai dailės mokyklą, kur mokslas kainuoja 35 Lt kas mėnesį. Pastaruoju metu dukra N. gauna iš vaikų garantinio fondo išlaikymą po 195 Lt kas mėnesį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas išlaikymo vaikams tinkamai neteikia, išlaikymo skola dukrai P. – 2 055,83 Lt, o dukrai N. – 2 384,44 Lt (b. l. 139). Bute ( - ), kurio 55/100 dalys priklauso ieškovei, o 45/100 dalys atsakovui, jis gyvena vienas. Turto vertinimo duomenimis, atsakovui tenkant buto dalus įvertinta 18 900 Lt, butas yra blogos būklės, netvarkingas, apleistas (b. l. 115-119). Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad tokiame bute vaikai galėtų gyventi tik panaudojus nemažas lėšas buto remontui. Be to, vaikams tektų prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, dukroms N. ir P. neatsirastų reali galimybė gauti lėšų išlaikymui, studijoms ar mokslui gimnazijoje, priešingai, joms tektų investuoti lėšas būsto sutvarkymui (remontui, jo priežiūrai ir išlaikymui). Priteisus išlaikymą turtu, šalių dukra N. prarastų kas mėnesį gaunamą išlaikymą po 195 Lt iš Vaikų garantinio fondo, o iš motinos gaunamo minimalaus atlyginimo pragyventi jai taptų žymiai sunkiau, dėl ko jos padėtis tik pasunkėtų, o ne pagerėtų. Teismas konstatavo, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, būtų išspręsta ne vaikų išlaikymo problema, o tik ieškovės būsto įgijimo klausimas.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

111. Dėl teismų praktikos. Teismas, nors ir konstatavęs, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus, padarė priešingas išvadas taisyklei, kad būsto turėjimas taip pat yra kasdieninis poreikis, kuris užtikrina būtinas sąlygas vaikui augti ir vystytis.

122. Dėl lėšų, gaunamų iš Vaikų garantinio fondo. Nepagrįsta ir nesuprantama teismo išvada, kad iš Vaikų garantinio fondo gaunami pinigai 195 Lt yra geresnis turtiniu atžvilgiu materialinis išlaikymas, nei nuosavybės teise iš tėvo priteistina buto dalis. Tokia išvada nesiderina su jokiais protingumo kriterijais - tėvo pareigą teikti nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą turtu (kai nemokama pinigais) perkelti valstybei.

133. Dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados. Teismas ignoravo Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą (1 t. b. 1. 23) ir ja nesivadovavo, nors joje vienareikšmiškai, ginant nepilnametės dukros interesus, pasisakyta, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Išvadoje aiškiai pasisakyta, kad dėl atsakovo elgesio ir netinkamo gyvenimo būdo negalima su juo gyventi viename bute, kad, norėdama dukroms užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovė priversta panaudos sutartimi naudotis butu, mokėti už jai nuosavybės teise kartu su atsakovu priklausančios buto dalies komunalines paslaugas ir mokėti už naudojamo panaudos sutartimi buto komunalines paslaugas. Vertinant tokią situacijos visumą, akivaizdu, kad nepilnametės dukros gyvenimo sąlygos pagerėtų, jei būtų materialinis išlaikymas priteistas turtu, pripažįstant jai nuosavybės teise buto dalį.

144. Dėl išlaikymo formos. Teismas nors ir pripažino, kad išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu, tačiau parinko išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai neatitinka vaiko interesų (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą turtą galimas ne tik tada, kai jį naudojant ar realizuojant gaunamos pajamos, bet ir tada, kai kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Šiuo atveju vaiko poreikiai būtų tenkinami kitaip - dukra turėtų galimybę gyventi jai nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje, ir sumažėtų išlaidos nepilnametės dukros gyvenamojo būsto užtikrinimui.

155. Dėl būsto įsigijimo. Neatitinkanti nei protingumo, nei teisingumo kriterijų, nepagrįsta įrodymais teismo išvada, kad, patenkinus ieškovės reikalavimą būtų išsprendžiama ne dukros išlaikymo problema, o tik ieškovės būsto įgijimo klausimas. Pakeitus materialinio išlaikymo formą, ieškovė papildomos būsto dalies neįgytų. Pripažinus nepilnametės dukros materialinį išlaikymą būsto dalimi, pagerėtų abiejų dukrų gyvenimo sąlygos, nes butą galima būtų sutvarkyti ir jį naudoti pagal paskirtį, o ne taip kaip šiuo metu naudoja atsakovas.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, sprendimo nekeisti. Nurodo, kad analogiškais pagrindais ir motyvais išlaikymo formą ir dydį apeliantė prašė pakeisti jau ne pirmą kartą, tačiau neatsirado esminių aplinkybių, kurioms esant būtų galima spręsti dėl išlaikymo pakeitimo. Atvirkščiai, atsakovas L. M. ženkliai sumažino išlaikymo įsiskolinimą, tame tarpe ir įsiskolinimą Vaikų išlaikymo garantiniam fondui, todėl pagrindo svarstyti dėl išlaikymo priteisimo turtu, nėra. Apeliantė skundžiasi sunkia finansine padėtimi, tačiau savo padėtį nori dar labiau apsunkinti, siekdama didesnės turto dalies, kurią jai tektų išlaikyti. Be to, apeliantė turi įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus, kas leidžia manyti, kad net savo turto dalies ji nesugeba išlaikyti. Todėl nepilnamečio vaiko padėtį toks sprendimas tik pasunkintų, nes šiuo metu dukra gauna pinigines lėšas iš tėvo ar vaikų fondo, o pakeitus išlaikymo formą turtu, šis finansinis šaltinis išnyktų. Teismas neignoravo Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, tik ja nesivadovavo, kadangi ši išvada yra aiškiai neteisinga nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Svarbu yra ir tai, kad butas, į kurį pretenduoja apeliantė, yra netinkamas gyventi nepilnamečiam vaikui, nes butui reikalingas remontas. Tai dar viena esminė aplinkybė, dėl ko panaudojus būsto remontui reikalingas lėšas nukentėtų nepilnamečio vaiko poreikiai. Teismas teisingai pažymėjo, kad pakeitus išlaikymo formą būtų išsprendžiama ne dukros išlaikymo problema, o patenkintos apeliantės ambicijos turėti visą butą, kuris santuokos nutraukimo byloje buvo šalių ginčo objektas.

17Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ir jos reikalavimus tenkinti (2 t. b. l. 19).

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

21Ginčas byloje kilo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).

22Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.).

23Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismas remdamasis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, t. y. parinkti išlaikymui naują būdą iš išvardytų CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, tai yra priteisiant vaikui kas mėnesį mokamas periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą ar tam tikrą turtą. Sprendžiant išlaikymo formos pakeitimo klausimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba atsiradę papildomi vaiko poreikiai. Sistemiškai aiškinant straipsnio nuostatas, šios aplinkybės taikytinos ir 3 dalyje nurodytu atveju, kai sprendžiama dėl išlaikymo formos pakeitimo. Jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, nes kyla grėsmė vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-96/2003). Vertindamas tėvų turtinę padėtį priteisiant (pakeičiant) išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, teismas turi vertinti bylos nagrinėjimo metu esančią tėvų turtinę padėtį.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2005 m. vasario 18 d., vaikų P., gim. ( - ), ir N., gim. ( - ), gyvenamoji vieta nustatyta su motina (b.l. 6). Nors ieškovei priklauso 55/100 dalys buto ( - ) (atsakovui priklauso 45/100 dalys šio buto), ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute (1 t. b. l. 45), kadangi dėl atsakovo netinkamo elgesio ir gyvenimo būdo buvimas kartu su atsakovu yra negalimas (Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada dėl materialinio išlaikymo vaikui formos pakeitimo 1 t. b. l. 23). Atsakovas bute gyvena vienas, butas yra apleistas ir neprižiūrimas (b.l. 19, 115 -119). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. balandžio 28 d. procesiniais sprendimais iš atsakovo nepilnamečiams vaikams yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis (kiekvienam iš vaikų nuo 2004 m. spalio 26 d. po 150 Lt, nuo 2011 m. vasario 14 d. po 195 Lt), tačiau išlaikymo atsakovas nemoka. P. sulaukus pilnametystės, atsakovas pagal teismo 2011 m. lapkričio 30 d. patvirtintiną taikos sutartį įsipareigojo mokėti dukrai po 195 Lt išlaikymą nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. iki 2012 m. liepos 20 d. (iki dukra baigs ( - ) gimnaziją), tačiau ir šio įsipareigojimo jis nevykdė. Nors atsakovas yra darbingas asmuo, tačiau niekur nedirba (b.l. 20), 2011 m. birželio 21 d. savanoriškai nutraukė darbo paiešką darbo biržoje (b.l. 12), su dukromis santykių nepalaiko ir neprisideda prie jų auklėjimo bei išlaikymo. Iš antstolio pažymų matyti, kad atsakovo skola už išlaikymą iki 2012 m. balandžio 1 d. sudarė 6 392,28 Lt, o P. M. pagal teismo 2011 m. lapkričio 30 d. patvirtintiną taikos sutartį – 1511 Lt (b.l. 111-112). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių kad gautų pajamų, pakankamų vaikams išlaikyti, ir realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Toks atsakovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartais ir negali būti pateisinamas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad tokia faktinė padėtis labiau atitinka vaikų interesus, nes būsto sutvarkymas pareikalaus papildomų lėšų, kurių ieškovė neturi, rėmėsi prielaidomis ir samprotavimais, neatsižvelgė (nevertino) į vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadas ir kasacinio teismo išaiškinimus, dėl ko priimtą sprendimą laikyti pagrįstu ir teisėtu negalima (CPK 263 str. 1 d.). Išlaikymo mokėjimas dukrai N. iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (b.l. 113), kai atsakovas šiam fondui yra skolingas 3093,38 Lt (b.l 135), negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti išlaikymą. Be to, fondui pradėjus priverstinį skolos iš atsakovo išieškojimą, gali nukentėti ne tik ieškovės, bet ir kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų teisė į būstą ir normalias gyvenimo sąlygas.

25Remdamasi išdėstyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovės reikalavimas pakeisti nepilnamečiam vaikui išlaikymo formą turtu yra pagrįstas ir teisėtas (CK 3.201 str. 3 d.). Bylos duomenimis atsakovui priklausančios 45/100 dalys buto įvertintos 18 900 Lt (b.l 115). Iš antstolės pažymų apie išlaikymo mokėjimą matyti, kad atsakovas abiems vaikams 2012 m. balandžio 1 d. skolingas 6 392,28 Lt, taigi po 3196,14 Lt. Nuo šios datos (2012-04-01) iki dukters N. pilnametystė (2018-12-10) yra 6 m. 8 mėn. 9 d. laikotarpis (arba 80 mėn. 9 d.). Taigi tenkanti atsakovui mokėti išlaikymo dalis nuo 2012 m. balandžio 1d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. sudarytų 15 658 Lt. Pridėjus prie šios sumos išlaikymo įsiskolinimą 6 392,28 Lt arba galimai 3 196,14 Lt išlaikymo įsiskolinimą dukrai N., bendra priklausančio mokėti išlaikymo suma sudarytų atsakovo turimų 45/100 buto dalių vertę. Priteisti išlaikymo įsiskolinimą 9/100 dalimis buto trečiajam asmeniui pilnametei atsakovo dukrai P. M., kaip tai nurodė tretysis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, teisėjų kolegijos nuomone, būtų neracionalu ir neprotinga, kadangi tai ateityje apsunkintų realų teismo sprendimo įgyvendinimą (CPK 3 str. 7 d., 376 str. 3 d.). P. M. atsiradusį įsiskolinimą pagal aukščiau paminėtus teismų sprendimus ir išieškojimo tvarką nustatys antstolis, vykdantis teismų sprendimus.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27Ieškovės ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo L. M. nepriteistinos, kadangi jam buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba ir nuo išlaidų atlyginimo jis atleistinas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 96 str. 4 d.).

28Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

29Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės I. M. ieškinį tenkinti.

30Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1052-301/2011 priteistą iš atsakovo L. M., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnametei dukrai N. M., gim. ( - ), mokamomis periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu ir priteisti iš atsakovo L. M., a. k. ( - ) nepilnametei N. M., gim. ( - ), a. k. ( - ) 45/100 dalis buto su 12,19 kv. m rūsiu pastate ( - ), 1A5b, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), įregistruoto Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. 70/26129, nustatant I. M., a. k. ( - ) uzufrukto teisę į šį turtą iki dukters N. M. pilnametystės.

31Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M., a.k. ( - ) reikalavimą atmesti.

32Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2011 m. balandžio 28 d.... 5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais – atsakovo pilnametė dukra... 6. Nagrinėjant bylą teisme ir paaiškėjus joje naujoms aplinkybėms dėl... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo... 11. 1. Dėl teismų praktikos. Teismas, nors ir konstatavęs, kad teismų... 12. 2. Dėl lėšų, gaunamų iš Vaikų garantinio fondo. Nepagrįsta ir... 13. 3. Dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados. Teismas ignoravo Vaiko... 14. 4. Dėl išlaikymo formos. Teismas nors ir pripažino, kad išlaikymo forma... 15. 5. Dėl būsto įsigijimo. Neatitinkanti nei protingumo, nei teisingumo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip... 17. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais atsiliepimu į apeliacinį... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Ginčas byloje kilo dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos... 22. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus teismas... 23. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 2005 m. vasario 18... 25. Remdamasi išdėstyti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo ginčo... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 27. Ieškovės ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo L. M.... 28. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą... 30. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d.... 31. Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. M., a.k. ( - )... 32. Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....