Byla eA-1447-756/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisijai ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. TS-12 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimas (( - )) yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba arba perduoti šį klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo.

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1994 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas į profesinę karo tarnybą ir atliko karo tarnybą tarptautinių operacijų karinių vienetų sudėtyje Irake (2004 metais, LITDET-3) bei Afganistane (2009 – 2010 metais, RC-W). Po tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose pareiškėjo sveikata pašlijo. Gydytojas ( - ) J. Š. 2010 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui diagnozavo ( - ). Nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. vasario 1 d. pareiškėjas viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) A. Z. klinikoje gydėsi ( - ). 2013 m. sausio 2 d. pareiškėjo šeimoje kilo konfliktas, po kurio kitą dieną sutuoktinė jį informavo, kad ketina nutraukti santuoką, todėl, būdamas susijaudinęs, pareiškėjas tarnybos vietoje viešai pavartojo alkoholinių gėrimų. Karo policija pareiškėjui nustatė apysunkį girtumo laipsnį (2,14 prom.) ir nušalino nuo pareigų. Jo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėjas neginčijo alkoholio vartojimo tarnybos vietoje fakto, bet paaiškino, kad dėl kilusio konflikto su artimu žmogumi pats nebesuprato, ką daro. 2013 m. sausio 9 d. – 2013 m. sausio 18 d. pareiškėjas buvo gydytas dėl ( - ), išrašytas su ( - ) rekomendacija tęsti gydymą; nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. kovo 19 d. gydytas ( - ), rekomenduotas ambulatorinis gydymas. 2013 m. balandžio 10 d. krašto apsaugos ministras įsakymu Nr. P-315 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš profesinės karo tarnybos.

93.

10Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-571-142/2014 ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-2764-624/2016 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, buvo paskirtos teismo ( - ) ekspertizės, nustačiusios, kad iškilus papildomoms stresą keliančioms aplinkybėms, ( - ) pareiškėjui galėjo pasireikšti nekontroliuojamu ir impulsyviu alkoholinių gėrimų pavartojimu tarnybos vietoje. Pareiškėjo elgesys dėl ( - ) 2013 m. sausio 3 d. buvo neadekvatus. Pareiškėjui diagnozuotas ( - ) yra lėtinio pobūdžio. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl jo sveikatos sutrikimo (( - )) priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu nustatymo, tačiau Komisija 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. TS-12 pareiškėjo prašymą atmetė ir jo sveikatos sutrikimo su tarnybinių pareigų vykdymu nesusiejo.

114.

12Pareiškėjas nesutiko su Komisijos Sprendimu, teigė, kad aplinkybę, jog jo ligos priežastis įtakojo tarnyba tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, patvirtina minėtose administracinėse bylose atliktų ekspertizių išvados. Pareiškėjo nuomone, Komisija, priimdama Sprendimą, vadovavosi Karo medicinos tarnybos pateikta medicinine medžiaga, ištraukomis iš teismo ( - ) ekspertizės akto aprašomosios dalies, tačiau visiškai ignoravo minėtose administracinėse bylose atliktų teismo ( - ) ekspertizių išvadas. Todėl, pareiškėjo nuomone, Komisija savo funkcijas atliko netinkamai ir priėmė nepagrįstą Sprendimą.

135.

14Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM) ir Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

156.

16Atsakovai nurodė, kad Sprendimas atitinka administraciniams aktams keliamus reikalavimus – yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei motyvuotas. Nors pareiškėjas Komisijai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, dėl kurių galbūt patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, Komisija, atlikdama tyrimą, visapusiškai ir objektyviai vertino tiek faktines aplinkybes (t. y. kiekvienos tarptautinės misijos tarnybos sąlygas, pareiškėjo vykdomas funkcijas ir pan.), tiek medicininę informaciją (sveikatos sutrikimo pobūdį, atsiradimo sąlygas bei priežastis, pareiškėjo medicininius dokumentus), kreipėsi į Karinės medicinos ekspertizės komisiją dėl galimybės susieti pareiškėjo ( - ) su tarnybinių pareigų vykdymu. Karo medicinos specialistai, įvertinę pareiškėjo tarnybos sąlygas ir turimą medicininę dokumentaciją, 2016 m. rugsėjo 14 d. medicininėje išvadoje Nr. 8 nurodė, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjui diagnozuotas ( - ) sutrikimas būtų konkrečiai susijęs su tarnyba tarptautinėse operacijose Irake (2004 – 2005 m.) ir Afganistane (2009 – 2010 m.), kadangi nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinai stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą. Neturėdama objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimą galėjo sąlygoti einamos tarnybos pareigos, Komisija negalėjo konstatuoti, kad sveikatos sutrikimas (( - )) būtų susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Aplinkybė, jog pareiškėjui sveikatos sutrikimas (( - )) buvo diagnozuotas jo tarnybos laikotarpiu, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio egzistavimo.

17II.

187.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė.

208.

21Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo (J4 logistikos operacijų karininko) pareigybės aprašymą pagrindinės jo funkcijos buvo: rengti Vakarų regioninės vadavietės (VRV) ir su ja susijusių operacijų logistinės paramos planų priedus; vertinti VRV logistikos situaciją ir išlaikymą vidutinės ir ilgalaikės perspektyvos atžvilgiu; patarti ir padėti J4 logistikos skyriaus viršininkui visais logistikos, aprūpinimo klasių ir paslaugų klausimais; koordinuoti bendras logistikos operacijas VRV operacijų rajone; padėti vykdyti logistikos planavimą daliniams esant įsakymuose, planuose nenumatytoms aplinkybėms; prognozuoti pajėgų išlaikymo poreikį ir nustatyti logistikos trūkumus; padėti rengti apžvalgas ir atnaujinti atitinkamas Standartinės veiklos procedūras; prisidėti prie įrangos dislokavimo ir perdislokavimo daugianacionalinių nuostatų ir procedūrų rengimo ir derinimo; teikti logistikos operacijų skyriaus viršininkui ir J4 skubią informaciją apie visų aprūpinimo klasių atsargas; rinkti ir teikti informaciją apie visas aprūpinimo klases, skirtą logistikos įvertinimo raportams; peržiūrėti ir atnaujinti atitinkamas logistikos operacijų Standartinės veiklos procedūras. Be to, pareiškėjas privalėjo tiesioginio viršininko nurodymu vykdyti ir kitas, susijusias su jo tiesiogine veikla, funkcijas, rengti pristatymus ir ruošti susirinkimus ir konferencijas pagal J4 logistikos skyriaus viršininko nurodymus, tvarkyti ir atnaujinti logistinės situacijos žemėlapį, vykdyti J4 valdybos saugumo ir ryšių terminalo saugumo karininko pareigas bei remti Nacionalinės paramos elementą Vakarų regiono vadavietėje, organizuojant paramą Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams, dislokuotiems Afganistane.

229.

23Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, atsakydama į Komisijos 2016 m. liepos 21 d. paklausimu Nr. TIS-39 suformuluotus klausimus, Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) centrinės pakomisės ekspertinėje nuomonėje Nr. 8 nurodė: 1) pagal medicininius dokumentus (Teismo ( - ) ekspertizės aktas Nr. 78TPK-255/2015), pirmą kartą ( - ) (toliau – ir ( - )) diagnozė R. M. nustatyta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aspersus“ asmens sveikatos istorijoje 2010 m. rugsėjo 4 d., KMEK apie tai informuota nebuvo; 2) R. M. ( - ), pagal medicininius dokumentus, diagnozuotas 2010 ir 2013 metais, todėl yra duomenų, kad liga prasidėjo pareiškėjui tarnaujant profesinėje karo tarnyboje, tačiau trūksta duomenų patikslinti, ar būtent atliekant profesinę karo tarnybą; 3) 2013 m. balandžio 3 d. atliekant med. ekspertizę ( - ) buvo nustatytas atsižvelgiant į epikrizes Nr. P13/154 ir Nr. 2DS13/84 VšĮ Vilniaus miesto PSC. Iki 2013 m. KMEK, atlikdama visus sveikatos patikrinimus, jokių duomenų apie R. M. nustatytą ( - ) diagnozę neturėjo; 4) šis sutrikimas pasireiškia, kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai pavojingą ar užsitęsusį stresogeninį įvykį ar situaciją (ilgalaikį ar trumpalaikį), kuris sukeltų stiprų distresą beveik kiekvienam (pvz.: gamtos ar žmonių sukeltos katastrofos, karas, rimtas nelaimingas atsitikimas ar avarija, buvimas kitų žmonių mirties liudininku ar buvimas kankinamų, terorizmo, išprievartavimo ar kitokio nusikaltimo auka); 5) sutrikimas pasireiškia po latentinio periodo, kuris gali svyruoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Paprastai šio sutrikimo nederėtų diagnozuoti, jei nėra išreikšto ryšio tarp jo pradžios ir 6 mėnesių laikotarpiu prieš tai buvusio išskirtinai stipraus traumavusio įvykio. Šis sutrikimas kaip ,,tikėtinas“ gali būti diagnozuojamas ir praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams po traumavusio įvykio, jei klinikiniai požymiai yra tipiški, o negalima diagnozuoti jokio alternatyvaus sutrikimo; 6) kasdieninėje veikloje susiduriama su problemomis, nes minėtas sutrikimas pasireiškia pasikartojančiais ir įkyriais įvykio prisiminimais mintyse, dienos vaizdiniuose, sapnuose. Kartu su šiais simptomais dažnai būna ir nerimas bei depresija, neretai būna ir suicidinių minčių bei kitų sunkinančių socialinę adaptaciją veiksnių, kaip emocinis sustingimas, atsiribojimas nuo kitų žmonių ir kt. Vertinusi papildomai patikslintus R. M. medicininių dokumentų duomenis ir medicininės literatūros duomenis, KMEK pateikė ekspertinę nuomonę – mažai tikėtina, kad R. M. diagnozuotas ( - ) sutrikimas būtų konkrečiai susijęs su tarnyba tarptautinėse operacijose Irake (2004 – 2005) ir Afganistane (2009 – 2010), nes nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinai stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą.

2410.

25Komisija 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. TS-12 nusprendė, kad R. M. sveikatos sutrikimas (( - )) nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu. Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą dėl sveikatos surikdymo (( - )) priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu nustatymo. Pareiškėjas iš esmės siekia patvirtinimo, jog jam diagnozuotas ( - ) sutrikimas (( - )) sietinas su jo tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, o Sprendimu Komisija nusprendė, kad R. M. sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.

2611.

27Teismas nurodė, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 67 straipsnio 3 dalį kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka, o kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija (Komisija). Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai (67 str. 4 d.). Teismas aptarė Komisijos funkcijas, teises, darbo organizavimą, reglamentuojamus Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 (toliau – ir Nuostatai); nurodė, kad sprendimą, jog kario mirtis ar sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, Komisija priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo. Sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas susijęs su kario statusu, Komisija priima, kai nustatoma, jog karys mirė ar jo sveikata buvo sutrikdyta dėl jo turimo kario statuso.

2812.

29Teismas nurodė, kad atvejai, kada Komisija priima sprendimą, jog kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, įtvirtinti Nuostatų 28 punkte. Sprendimą Komisija pagrindė Nuostatų 28.12 punkto nuostata, kad priežastinis ryšys tarp kario sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų vykdymo nenustatomas, kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar jo sveikata sutriko.

3013.

31Teismas konstatavo, kad Sprendimą Komisija pagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu, ir vertino tai, jog pareiškėjo, dalyvavusio misijose Irake (2004 – 2005) ir Afganistane (2009 – 2010), pareigos nebuvo susijusios su kovinių užduočių vykdymu, pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo tiesioginiuose koviniuose veiksmuose, operacijose, mūšiuose, nedalyvavo veikloje, susijusioje su patruliavimu, viešosios tvarkos palaikymu už dalinio dislokacijos ribų, budėjimu pavojinguose rajonuose, svarbių objektų saugojimu, nebuvo atsakingas už žuvusių karių laidojimo organizavimą ar bendravimą su jų artimaisiais. Šios faktinės aplinkybės nustatytos, įvertinus pareigybės aprašymus bei atsakingų asmenų paaiškinimus (pvz., mjr. R. S., mjr. D. R., plk.ltn. Ž. G.).

3214.

33Pareiškėjo sveikatos sutrikimas vertintas pagal pateiktus medicininius dokumentus, įskaitant atliktos karinės medicinos ekspertizes, tikrinimus ir pan. Vertindama medicininius dokumentus, Komisija atkreipė dėmesį, kad 1996 – 2013 metais pareiškėjui buvo atliktos karinės medicinos ekspertizės ir visų jų metu pareiškėjas pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai, taip pat ir tarnauti tarptautinėse operacijose. Ekspertizių metu pareiškėjas sveikatos nusiskundimų neišreiškė ( - ) sveikatos sutrikimų jam nebuvo nustatyta. 2008 m. karo medicinos ekspertizės komisija konstatavo aukštesnius, nei vidutiniai pareiškėjo ( - ) ištyrimo rezultatus. 2010 m. gegužės 25 d., pareiškėjui grįžus iš misijos Afganistane, pareiškėjas pomisijiniame interviu nemalonius pojūčius, sunkius išgyvenimus, liūdesį ir nerimą neigė. 2011 metais, t. y. po 1,5 metų po misijos Afganistane, pareiškėjo sveikatos, tame tarpe ir ( - ), būklė įvertinta ir pripažinta, kad jis tinkamas tarnauti profesinėje karo tarnyboje pagal nustatytą A (aukščiausią) sveikatos grupę. Komisija, be kita ko, vertino ir medicininius dokumentus apie pareiškėjo gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl ( - ) (2013 m. sausio 6 d. – 2013 m. sausio 9 d.) bei VšĮ M. M. ligoninėje dėl ( - ). Valstybinės ligonių kasos duomenimis ( - ) pareiškėjui pirmą kartą diagnozuotas besigydant ( - ) (2013 m. sausio 25 d. – 2013 m. vasario 4) d.

3415.

35Teismas nustatė, kad Komisija, priimdama Sprendimą, rėmėsi ir privaloma KMEK 2016 m. rugsėjo 14 d. išvada Nr. 8 (Nuostatų 27 p.). KMEK konstatavo, jog nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinį stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą. Komisija, apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes, medicininius dokumentus (įskaitant ir paties pareiškėjo medikams teiktus duomenis), medicinos specialistų – ekspertų pateiktą informaciją bei padarytas išvadas, konstatavo, kad objektyviai negalima patvirtinti, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimą (( - )) galėjo įtakoti su tarnybos pareigų vykdymu susiję veiksniai ir/arba tarnyba tarptautinėse operacijose.

3616.

37Teismas sprendė, kad pareiškėjas su Komisijos Sprendimu nesutinka iš esmės vieninteliu pagrindu, t. y, jog Komisija nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu – Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-571-142/2014 paskirtos ( - ) ekspertizės išvada, kad pareiškėjui ( - ) sukėlė tarptautinės karinės misijos Irake ir Afganistane. Klinikiniai požymiai užfiksuoti dar 2010 metais. Pareiškėjas, be kita ko, akcentuoja Komisijos pareigą vertinti visą medžiagą, charakterizuojančią sveikatos sutrikimą, jos atsiradimo aplinkybes.

3817.

39Teismas, įvertinęs 2013 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akto, pateikto administracinėje byloje Nr. I-571-142/2014 išvadas, konstatavo, kad jomis šią bylą nagrinėjantis teismas, o juolab Komisija, neturi pagrindo vadovautis ir vertinti jų kaip turinčių prejudicinę galią, kadangi jos niekada nebuvo nustatytos (patvirtintos) įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas akcentavo, kad administracinėje byloje Nr. I-571-142/2014 buvo sprendžiamas ginčas dėl kito dalyko ir tarp kitų šalių; buvo nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai panaikinti KMEK nutarimą pripažinti pareiškėją tinkamu profesinei karo tarnybai, panaikinti krašto apsaugos ministro įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, įpareigoti KAM vadovybę priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės bei priteisti vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją už visą laikotarpį nuo neteisėto atleidimo dienos, t. y., nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalies bei Nuostatų 27 ir 28 punktų taikymu bei Komisijos veiklos tyrimu (Nuostatų 2.1 p.). Visi pareiškėjo reikalavimai, įskaitant ir bandymą nuginčyti 2011 m. gruodžio 8 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 4928/2011, kurioje buvo konstatuota, jog pareiškėjas yra tinkamas profesinei karo tarnybai pagal nustatytą A sveikatos grupę ir yra tinkamas tarnybai tarptautinėse operacijose, teismo buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Todėl teismas konstatavo, kad Komisija minėta ekspertinio nutarimo pažyma ir jos išvadomis rėmėsi pagrįstai.

4018.

41Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas ar principus pažeidė Komisija, priimdama Sprendimą, kokius papildomus veiksmus turėtų atlikti Komisija, vertindama priežastinio ryšio buvimą, kokie prieštaravimai egzistuoja jos padarytose išvadose ir/ar kokie procedūrinio pobūdžio reikalavimai buvo pažeisti atliekant tyrimą.

4219.

43Teismas konstatavo, kad Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. TS-12 yra tinkamai pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais medicininiais dokumentais ir specialistų medikų išvadomis, priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Pareiškėjo reikalavimą priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad jo sveikatos sutrikimas (( - )) yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba arba perduoti šį klausimą Komisijai nagrinėti iš naujo, teismas vertino kaip išvestinį, todėl, patvirtinęs Komisijos Sprendimo teisėtumą, taip pat atmetė.

44III.

4520.

46Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

4721.

48Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog jo funkcijos nebuvo susijusios su tiesioginiu dalyvavimu koviniuose veiksmuose; Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba nurodė, kad, vertinant medicininius duomenis, mažai tikėtina, jog pareiškėjui diagnozuotas ( - ) sutrikimas būtų konkrečiai susijęs su tarnyba tarptautinėse operacijose Irake (2004 – 2005 m. ) ir Afganistane (2009 – 2010 m.), nes nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinai stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą; Sprendimą Komisija pagrindė Nuostatų 28.12 punktu, kad priežastinis ryšys tarp kario sveikatos sutrikdymo ir tarnybinių pareigų vykdymo nenustatomas, kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant karys (šaulys) mirė ar jo sveikata sutriko, o teismo ( - ) ekspertizės aktais, pateiktais administracinėje byloje Nr. I- 571-142/2014, nei bylą nagrinėjantis teismas, nei Komisija, neturi pagrindo vadovautis, kadangi ekspertizių išvados niekada nebuvo nustatytos (patvirtintos) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kadangi administracinėje byloje Nr. 1-571-142/2014 buvo sprendžiamas ginčas dėl kito dalyko ir tarp kitų šalių, nes nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su KASOKTĮ 67 straipsnio 3 dalyje bei Nuostatų 27 ir 28 punktų taikymu bei Komisijos veiklos tyrimu (Nuostatų 2.1 p.).

4922.

50Pareiškėjas nesutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis nustato, kad įrodymais administracinėje byloje gali būti ir ekspertizių išvados, kurios, kaip ir kiti įrodymai, teismo privalo būti ištirti. Administracinėje byloje Nr. 1-571-142/2014 buvo paskirtos dvi teismo ( - ) ekspertizės, kurios nustatė, kad pareiškėjas ( - ) susirgo dėl jo tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete. Pakartotinės teismo ekspertizės aprašomojoje dalyje tiesiogiai nurodyta, kad pareiškėją kamuoja ( - ). Pareiškėjas, siekdamas nuginčyti Komisijos Sprendimą, galėtų prašyti teismo skirti teismo ( - ) ekspertizę ir šioje byloje, tačiau tai neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nes tokios ekspertizės jau yra atliktos.

5123.

52Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, susipažinęs su teismo ( - ) ekspertizių išvadomis, jų nevertino, nurodęs, kad jų išvados teismo sprendimu nebuvo patvirtintos. Tačiau teismas nesprendė klausimo, dėl kokios priežasties pareiškėjas susirgo ir, ar susirgimas susijęs su profesine karo tarnyba. Klausimas dėl susirgimo priežasčių buvo ekspertams užduotas ir į šį klausimą buvo atsakyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neištyręs byloje esančių įrodymų.

5324.

54Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

5525.

56Atsakovai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, 2013 m. gruodžio 10 d. ekspertizės aktu nebuvo pagrindo vadovautis, nes jame nurodytos aplinkybes nebuvo patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas skyrė papildomą ekspertizę, nes aptarta ekspertizė neatsakė į visus iškeltus klausimus, todėl pirmosios ekspertizės išvadomis vadovautis nėra pagrindo. Taip pat nesutapo ir administracinės bylos dalykas.

5726.

58Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ( - ) pareiškėjas galėjo susirgti dėl tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių galėjo atsirasti sveikatos sutrikimas, o Komisija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas faktines aplinkybes, medicininę informaciją, todėl pagrįstai buvo pripažinta, kad Komisijos Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Pati aplinkybė, kad sveikatos sutrikimas pareiškėjui buvo diagnozuotas tarnybos laiku, savaime nepatvirtina priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimo ir tarnybos.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV.

6127.

62Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. TS-12 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi Komisijos nuostatų 27.3, 28.12 punktais, nusprendė, kad R. M. sveikatos sutrikimas (( - )) nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu.

6328.

64Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad pareiškėjas teismui nenurodė, kokias konkrečiai teisės normas ar principus pažeidė Komisija priimdama ginčijamą sprendimą, taip pat, nenurodė kokius papildomus veiksmus Komisija turėtų atlikti vertindama priežastinio ryšio buvimą. Teismas padarė išvadą, kad Komisijos sprendimas tinkamai pagrįstas išsamiais medicininiais dokumentais, visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis.

6529.

66Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia netinkamu bylos įrodymų vertinimu ir dalies įrodymų neištyrimu. Pareiškėjo nuomone, teismas nesprendė dėl kokios priežasties pareiškėjas susirgo ir, ar susirgimas susijęs su profesine karo tarnyba.

6730.

68Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

6931.

70Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

7132.

72Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime pakankamai išsamiai ir nuosekliai, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

7333.

74Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2016 m. gruodžio 12 d. Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimo priėmimo metu) 67 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

7534.

76Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (2015 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. XII-1641redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d.) 8.1 punkte nustatyta, kad komisijos uždavinys yra ištirti ir nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu. Nuostatų 9 punkte išvardintos komisijos atliekamos funkcijos, tarp jų ir kreiptis į Karo medicinos ekspertizės komisiją su prašymu pateikti medicininę išvadą dėl <...> nustatyto sveikatos sutrikimo ir galimybės tai susieti su kario tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (9.7 p.); priimti sprendimą dėl kario <...> sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (9.3 p.).

7735.

78Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų vykdymu komisija inter alia priima, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kario vykdytų pareigų, numatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ir patirto sveikatos sutrikimo (Nuostatų 26 p.). Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, komisija priima, kai nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių kario sveikatos sutrikimo fakto, laiko, vietos, esmines aplinkybes, kurioms esant kario sveikata sutriko (28.12 p.).

7936.

80Tarnybinio tyrimo komisija ištyrusi faktines aplinkybes bei pareiškėjo medicininius duomenis, atsižvelgusi į Karinės medicinos ekspertizės nuomonę, konstatavo, kad nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos sutrikimą galėjo sąlygoti einamos tarnybos pareigos, ir Komisija neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp pareiškėjui nustatyto sveikatos sutrikimo (( - )) ir tarnybos pareigų vykdymo buvimo.

8137.

82Apeliantas laikosi pozicijos, kad administracinėje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-571-142/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-2764-624/2016) atliktų teismo ( - ) ekspertizių buvo nustatyta, jog pareiškėjui diagnozuotas ( - ) yra lėtinio pobūdžio; kad pareiškėjas susirgo dėl tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose (kliedesiai susieti su tarnyba). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ekspertizių išvadų nevertino, nurodęs, kad jos nebuvo patvirtintos teismo sprendimu.

8338.

84Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

8539.

86Kitoje administracinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta pagal R. M. skundą ir apeliacinį skundą (atsakovams Karinei medicinos ekspertizės komisijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei) dėl Karinės medicinos ekspertizės komisijos nutarimo, kuriuo pripažinta, jog jis tinkamas profesinei karo tarnybai, panaikinimo; dėl krašto apsaugos ministro įsakymo skirti R. M. drausminę nuobaudą panaikinimo; dėl įpareigojimo krašto apsaugos ministrą priimti sprendimą dėl profesinės karo tarnybos sutarties su R. M. nutraukimo ir jo atleidimo iš tarnybos, paaiškėjus, kad jis negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės, atliktos pakartotinės teismo ( - ) ekspertizės akto Nr. 78TPK-255/2015 išvados gali būti tik vienas iš įrodymų, vertintinų nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą šioje administracinėje byloje. Ekspertų atsakymas (į toje byloje teismo keltą klausimą, apeliacinės instancijos teismui suabejojus prieš tai atliktos ekspertizės išvadomis), kad R. M. ( - ) išsivystymui galėjo turėti įtakos pavojinga stresogeninė situacija, susijusi su profesine karo tarnyba (misijų metu), sukėlusi stiprų distresą, kadangi R. M. nusiskundimuose nurodė ( - ), tačiau pastarieji simptomai neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, neduoda pagrindo vienareikšmei išvadai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas ( - ) susirgo dėl jo tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete. Kita vertus, ekspertizės aktai ir juose pateikiamos išvados vertinamos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, aiškinantis jų pakankamumą, nuoseklumą, prieštaravimų buvimą/nebuvimą, logiškumą ir pan. (žr. 38 p.).

8740.

88Tarnybinio tyrimo komisija 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. TS-12 išsamiai ir nuosekliai aiškinosi bei vertino pareiškėjo prašymo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, jas detaliai išdėstė priimtame dokumente. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad pareiškėjui ( - ) objektyviai pirmą kartą diagnozuotas jam besigydant ( - ) nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. vasario 4 d., t. y. po įvykusių konfliktinių situacijų šeimoje ir tarnyboje. Karinė gydytojų konsultacinė komisija po to rekomendavo R. M. siųsti į karinę medicinos ekspertizės komisiją dėl jo tinkamumo profesinei karo tarnybai. Pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu profesinei karo tarnybai pagal nustatytą B sveikatos grupę. Pats pareiškėjas tuomet pripažino, kad ( - ) jis buvo tirtas tik 2013 m. Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija pagrįstai kaip nepatikimą atmetė gydytojo J. Š. ,,pažymą“, ranka surašytą 2013 m. apie tai, kad pareiškėjas ( - ) pagalbos kreipėsi 2010 m. ir jam nustatyta diagnozė ( - ), nes ji neatitinka medicininiams dokumentams keliamų reikalavimų.

8941.

90Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo nenuoseklus ir teikė prieštaringą informaciją apie patirtus išgyvenimus ir emocijas, atsakydamas į klausimus atliekant jam karines medicinos ekspertizes tarnyboje, ir neišreikšdamas jokių nusiskundimų dėl sutrikusios sveikatos po tarptautinių operacijų Irake ir Afganistane, ir tik vėliau, jau po padaryto šiurkštaus drausmės pažeidimo 2013 m. sausio 3 d., apie buvusias tarnybos sąlygas, emocinį krūvį ir išgyvenimus, ypač misijos Irake metu, pasakodamas gydytojams ( - ). Tam tikri pareiškėjo teiginiai, išsakyti atliekamų ekspertizių metu (pvz., kad misijos Irake metu žuvo keli draugai jo akyse, turėjo surinkti žuvusio draugo daiktus ir pan.), buvo paneigti Komisijos atlikto tyrimo metu apklaustų kitų, su pareiškėju kartu tarnavusiu, asmenų (R. S., D. R., Ž. G.). Be to, pats pareiškėjas iš karto po tarptautinės operacijos Irake taip pat tvirtino, kad jis nėra patyręs kokių nors incidentų, pasalų, apšaudymų, nebuvo liudininku sunkių sužeidimų, incidentų ar mirčių, nėra matęs žuvusiųjų (mirusiųjų) kūnų.

9142.

92Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. Centrinės pakomisės ekspertine išvada, kuria atsakovas rėmėsi vykdant Nuostatų 27 punkto reikalavimus nagrinėjamoje byloje, mažai tikėtina, kad R. M. diagnozuotas sutrikimas būtų konkrečiai susijęs su tarnyba tarptautinėse operacijose Irake (2004-2005 m.) ir Afganistane (2009-2010 m.), nes nepakanka aiškių ir objektyvių duomenų apie išskirtinai stiprų traumavusį (kaip vienintelį ir pakankamą) įvykį ir nepakanka duomenų apie latentinio periodo, kuris stipriai viršija diagnostiniuose kriterijuose apibrėžtus terminus, buvimą. Ši išvada (ekspertinė nuomonė) neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl Komisija ja pagrįstai vadovavosi, priimdama sprendimą, ir pirmosios instancijos teismas vertino kaip patikimą įrodymą.

9343.

94Atsižvelgęs į Tarnybinio tyrimo komisijos atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Komisijos sprendimas pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais medicininiais dokumentais ir specialistų medikų išvadomis bei priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais.

9544.

96Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

9745.

98Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime neaptarė arba kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, pareiškėjo nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu apskritai (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-27-492/2017).

9946.

100Nagrinėjamoje byloje teismo pareiga yra patikrinti skundžiamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą jai sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio tarp pareiškėjui nustatyto ( - ) ir tarnybinių pareigų vykdymo buvimo/nebuvimo, tačiau pirmosios instancijos teismas neturi nustatinėti dėl kokios priežasties pareiškėjas susirgo, kadangi tai yra medicininis, o ne teisinis klausimas.

10147.

102Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais teisinio pagrindo nėra. Teismo sprendimas paliekamas nepagrįstas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

103Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

104Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

105Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1994 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas į... 9. 3.... 10. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme... 11. 4.... 12. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos Sprendimu, teigė, kad aplinkybę, jog jo... 13. 5.... 14. Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM)... 15. 6.... 16. Atsakovai nurodė, kad Sprendimas atitinka administraciniams aktams keliamus... 17. II.... 18. 7.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu... 20. 8.... 21. Teismas nustatė, kad pagal pareiškėjo (J4 logistikos operacijų karininko)... 22. 9.... 23. Teismas nustatė, kad Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo... 24. 10.... 25. Komisija 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. TS-12 nusprendė, kad R. M.... 26. 11.... 27. Teismas nurodė, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad atvejai, kada Komisija priima sprendimą, jog kario mirtis... 30. 13.... 31. Teismas konstatavo, kad Sprendimą Komisija pagrindė nustatytomis faktinėmis... 32. 14.... 33. Pareiškėjo sveikatos sutrikimas vertintas pagal pateiktus medicininius... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, kad Komisija, priimdama Sprendimą, rėmėsi ir privaloma... 36. 16.... 37. Teismas sprendė, kad pareiškėjas su Komisijos Sprendimu nesutinka iš esmės... 38. 17.... 39. Teismas, įvertinęs 2013 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akto, pateikto... 40. 18.... 41. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokias... 42. 19.... 43. Teismas konstatavo, kad Komisijos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. TS-12... 44. III.... 45. 20.... 46. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 47. 21.... 48. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas... 49. 22.... 50. Pareiškėjas nesutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo... 51. 23.... 52. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas,... 53. 24.... 54. Atsakovai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Komisija... 55. 25.... 56. Atsakovai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimtas visapusiškai... 57. 26.... 58. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV.... 61. 27.... 62. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio... 63. 28.... 64. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime... 65. 29.... 66. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas padavė... 67. 30.... 68. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau... 69. 31.... 70. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo... 71. 32.... 72. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo... 73. 33.... 74. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (redakcija,... 75. 34.... 76. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu... 77. 35.... 78. Sprendimą, kad kario sveikatos sutrikimas yra susijęs su tarnybinių pareigų... 79. 36.... 80. Tarnybinio tyrimo komisija ištyrusi faktines aplinkybes bei pareiškėjo... 81. 37.... 82. Apeliantas laikosi pozicijos, kad administracinėje byloje (Vilniaus apygardos... 83. 38.... 84. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo... 85. 39.... 86. Kitoje administracinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta pagal R. M. skundą ir... 87. 40.... 88. Tarnybinio tyrimo komisija 2016 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. TS-12... 89. 41.... 90. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo... 91. 42.... 92. Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. rugsėjo 14 d. Centrinės... 93. 43.... 94. Atsižvelgęs į Tarnybinio tyrimo komisijos atlikto tyrimo metu nustatytas... 95. 44.... 96. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus... 97. 45.... 98. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje... 99. 46.... 100. Nagrinėjamoje byloje teismo pareiga yra patikrinti skundžiamo Komisijos... 101. 47.... 102. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 103. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 104. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą... 105. Nutartis neskundžiama....