Byla A-4379-556/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi su prašymu (b. l. 1–9) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2016 m. balandžio 14 d. sprendime Nr. 1P-922 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) posto vyriausiajam inspektoriui D. Z. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Inspektorius).

6Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, prašyme nurodė, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo surašyta 2016 m. kovo 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1093 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, jog D. Z. 2016 m. vasario 10 d., dirbdamas Medininkų kelio poste 4 pamainoje ir pagal posto pareigūnų paskirstymo į darbo vietas grafiką nuo 21.00 val. paskirtas dirbti 15 darbo vietoje, prieš pradėdamas vykdyti pareigas jam paskirtoje 15 darbo vietoje bei darbo joje laikotarpiu, tinkamai nepatikrino, kad darbo vietoje nebūtų nereikalingų ar posto pareigūnams tarnyboje draudžiamų turėti daiktų. Šia savo veika D. Z. pažeidė Muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 1B–111, 7.20, 7.24 papunkčių reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B–888, 7.1.3 papunktį, Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73, 28.6.1 papunkčio reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo, todėl buvo nuspręsta skirti D. Z. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi D. Z. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2016 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. Z., motyvuodama tuo, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, o tarnybinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus. Departamentas pabrėžė, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti D. Z. tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teisės aktų nuostatas ir nuoseklią administracinių teismų praktiką, Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymėjo, kad Profesinė sąjunga neturi įgaliojimų spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o, nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nenurodytos jokios aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys, kad tarnybinė nuobauda D. Z. skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

7Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į prašymą (b. l. 38–40) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui D. Z., veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo, taip pat teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą, nuostatomis. Susipažinusi su pateikta Išvada, Profesinė sąjunga nustatė, kad nebuvo ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Profesinė sąjunga vadovavosi savo veiklos principais ir ginčijamą sprendimą priėmė, siekdama apginti profesinės sąjungos narį nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Sprendimas priimtas įvertinus ir tai, kad Departamentas taiko dvigubus standartus. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl spręstina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje (D. Z. yra išrinktas ir Integracijos į ES komiteto nariu).

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu (b. l. 78–83) pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino. Panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 1P–922 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriame atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui D. Z.

11Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą statutiniam muitinės pareigūnui – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui D. Z. pagrįstumo bei teisėtumo.

12Teismas vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 1 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Pagal Statuto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statuto nuostatos. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statutas nereglamentuoja muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijų dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Teismas rėmėsi Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, taip pat ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

13Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymo) 21 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi, bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus. Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, aktualių nagrinėjamai bylai, Statutas nenumato. Šie įstatyme įtvirtinti muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Ši Statuto nuostata Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme Profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

14Teismas papildomai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. A520-2288/2012). LVAT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai (2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr. 23).

15Teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Statuto 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagal tarnybos muitinėje ypatumų kompensavimo principą muitinės pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei arba sveikatai, didesnė atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Muitinės pareigūnų, kaip ir kitų statutinių pareigūnų, padidintą atsakomybę pabrėžia ir ta aplinkybė, kad į muitinės pareigūno pareigas priimamas asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai (Statuto 17 straipsnis). Duodamas muitinės pareigūno priesaiką asmuo prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos įstatymus, savo elgesiu nepakenkti muitinės pareigūno garbei ir orumui (Statuto 18 straipsnis). Muitinės pareigūnų statutinės tarnybos ypatumai atsispindi ir Muitinės pareigūnų etikos kodekso normose. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje muitinei pavestos funkcijos muitinės priežiūros priemonėmis užtikrinti muitų teisės aktų įgyvendinimą; administruoti importo ir eksporto muitus ir kitus muitinės administruojamus importo ir eksporto mokesčius; kontroliuoti bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, taip pat muitų teisės aktų nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymą ir kt. Jei muitinės pareigūnas netinkamai atlieka jo pareigybei priskirtas muitinės funkcijas yra trikdoma šios tarnybos efektyvi veikla, o Statute numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų. Įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas suteikti Departamento direktoriui (Statuto 34 straipsnio 2 dalis). Profesinės sąjungos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, tarnybinę nuobaudą trukdo Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą, t. y. viešąjį interesą.

16Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir trečiojo suinteresuoto asmens teisinis statusas bei įstaigos, kurioje jis eina pareigas specifika, sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. Z. iš esmės pažeidė Departamento interesus.

17Teismas konstatavo, kad ginčijamu 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 1P–922 dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga įvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš esmės vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūno kaltės klausimą bei kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. Z., Profesinė sąjunga nenurodė nei vienos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad tarnybinę nuobaudą numatoma skirti dėl D. Z. narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą, teismas nustatė, kad tarnybinis pažeidimas trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. inkriminuotas už tiesioginių funkcijų netinkamą vykdymą.

18Teismas vertino, kad Profesinė sąjunga, nesivadovavo Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo ir Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties nuostatomis (toliau – ir Kolektyvinė sutartis), taip pat LVAT pateiktu nuostatų aiškinimu, netinkamai įgyvendino jai suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Atsakovas Profesinė sąjunga viršijo jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus, nes, neturėdamas teisinio pagrindo, vertino D. Z. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo faktą ir skiriamos nuobaudos rūšį, tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, atliko patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įvertinimą, pasisakė dėl ketinamos skirti tarnybinės nuobaudos teisingumo ir sąžiningumo. Taip pat atsakovas spręsdamas konkretų klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Z. rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiosiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu.

19Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad pareiškėjo Departamento prašymas pagrįstas, todėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. 1P-922, kuriame išreikštas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui D. Z., naikintinas kaip neteisėtas.

20III.

21Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l. 88–89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

22Atsakovas nurodo, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu.

23Atsakovas pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu 1K–237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinio nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklėse (26 punktas) numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Atkreipia dėmesį, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir Išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas. Nurodo, kad vadovavosi Taisyklėse ir Kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertino visas aplinkybes, konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobaudos rūšis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama pareigūnui ją skirti neįrodžius kaltės. Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl profesinės sąjungos narių persekiojimo. Atsakovo nuomone, teismas visai nesigilino į paminėtas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir ne profesinės sąjungos nario neteisėtų veiksmų.

24Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamentas savo skunde teismui dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo nepateikė įrodymų, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo, kaip darbdavio, interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, t. y. individualiai. Savo skundą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tokių įrodymų Departamentas nepateikė ir teismo posėdyje, todėl teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir dėl to nepasisakė. Taip pat teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

25Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91–93) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliaciniame skunde išreikšta nuomonė, jog Departamentas nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamas raštas pažeidė jo, kaip darbdavio interesus, nepagrįsta. Priešingai, Vilniaus apygardos administracinis teismas šią aplinkybę vertino ir pasisakė, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirtį tarnybinę nuobaudą D. Z. iš esmės pažeidžia darbdavio interesus.

27Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą D. Z., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudamas LVAT praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą D. Z. buvo ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apribojo darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudarė galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir sudarė situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų, atžvilgiu.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV.

30Tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą D. Z. – Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajam inspektoriui, profesinės sąjungos nariui.

31Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, yra Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. Aptariamo įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

32Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/ nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012, 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

33Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog, spręsdamas ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

34Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad Profesinės sąjungos 2016 m. balandžio 14 d. raštas Nr. 1P-922, kuriame pateiktas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – pareigūnui D. Z., yra nepagrįstas ir neteisėtas.

35Atsakovas, įvertinęs trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje: vien bendro pobūdžio teiginiai, jog D. Z. dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog D. Z. atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla profesinėje sąjungoje.

36Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui – profesinės sąjungos nariui – šiuo atveju panaudojo aiškiai klaidingai, nes pasisakė jo kompetencijai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje nepriskirtu klausimu – vertino, ar yra teisinis pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą: t. y. nurodė, kad darbdavys, priimdamas sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo ir parinkdamas drausminio poveikio priemones, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsakovo įsitikinimu, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą D. Z. neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog Profesinės sąjungos nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

38Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, taip pat – viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

39Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

42Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą, prašyme nurodė, kad, atlikus... 7. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į prašymą... 8. Atsakovas nurodė, kad atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą skirti... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo... 12. Teismas vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau –... 13. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo... 14. Teismas papildomai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 15. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog statutiniams... 16. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija ir... 17. Teismas konstatavo, kad ginčijamu 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr.... 18. Teismas vertino, kad Profesinė sąjunga, nesivadovavo Statuto, Profesinių... 19. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį... 20. III.... 21. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu (b. l.... 22. Atsakovas nurodo, kad viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės... 23. Atsakovas pažymi, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga vadovavosi jai... 24. Atsakovas nurodo, kad Muitinės departamentas savo skunde teismui dėl... 25. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 26. Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos... 27. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV.... 30. Tikrinamoje byloje kilo ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės... 31. Įstatymas, reglamentuojantis profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų... 32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į 33. Atsižvelgiant į tai, akcentuotina, jog, spręsdamas ginčą, teismas neturi... 34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 35. Atsakovas, įvertinęs trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojamą... 36. Atsakovas savo diskreciją duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos aplinkybės leidžia... 38. Neteisėtas profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą... 39. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 41. Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą... 42. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą... 43. Nutartis neskundžiama....