Byla e2A-489-755/2020

Dėl skolos priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Tauralaukio kotedžai“ (buvusi restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1068-647-2020 pagal ieškovės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ ieškinį atsakovei BUAB „Tauralaukio kotedžai“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės RUAB „Tauralaukio kotedžai“ 28 395,97 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovės vardu ir lėšomis atlikti juridinius veiksmus, susijusius su atsakovės teisių gynimu, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė tinkamai vykdė visas savo sutartines prievoles, pretenzijų dėl to negavo. Šalių bendradarbiavimo metu ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 28 395,97 Eur sumą, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos šių PVM sąskaitų - faktūrų neapmokėjo, todėl liko skolinga ieškovei 28 395,97 Eur.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės BUAB „Tauralaukio kotedžai“ ieškovės naudai 28 395,97 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 643,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

124.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. spalio 17 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 201710/17, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovės vardu ir lėšomis atlikti juridinius veiksmus, susijusius su atsakovės teisių gynimu, o ši įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šalių bendradarbiavimo metu ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 28 395,97 Eur sumą, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, tačiau atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos jų, todėl liko skolinga ieškovei 28 395,97 Eur.

145.

15Teismas sprendė, kad faktinė aplinkybė, kad ieškovė yra atsakovės restruktūrizavimo administratorius, neturi reikšmės tinkamam sutarties vykdymui. Šalys susitarė, kad administratoriui tinkamai vykdant sutartį, mokėti jam nustatytą atlyginimą, t. y. 2 000,00 Eur + PVM per mėnesį (sutarties 11.2 papunktis) ir nesant duomenų apie netinkamai sutarties vykdymą, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 28 395,97 Eur skolą už suteiktas paslaugas laikė pagrįstu ir jį tenkino (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai). Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisė 6 procentų dydžio palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

176.

18Atsakovė, šiuo metu bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Tauralaukio kotedžai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

197.

20Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

217.1.

22Bylą išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes įmonei yra iškelta restruktūrizavimo byla, todėl visi klausimai, tame tarpe ir dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo priteisimo, turėjo būti nagrinėjami toje pačioje restruktūrizavimo byloje Vilniaus apygardos teisme;

237.2.

24teismas nepagrįstai tenkino ieškinį neatsižvelgdamas į tai, kad įmonei iškeliant restruktūrizavimo bylą (2018 m.), įstatymas numatė, kad administravimo išlaidų sąmata į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo išlaidų suma, turi būti patvirtinta kreditorių. Kreditoriai, o ne teismas turi spręsti dėl atlyginimo administratoriui dydžio;

257.3.

26Restruktūrizavimo plane nebuvo numatyta, kad administratorius įgijo teisę gauti atlyginimą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Vien tai, kad tokia nuostata buvo įtraukta į šalių sudarytą sutartį, nesudaro pagrindo pakeisti restruktūrizavimo plano sprendinių ir įstatymo nuostatų;

277.4.

28Administratorius, siekdamas administravimo išlaidų, turi įrodyti, kad šios išlaidos yra patirtos ir kad jos buvo būtinos. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Ji savo kaip administratoriaus pareigų tinkamai nevykdė. Priešingai, trukdė įgyvendinti restruktūrizavimo planą, galimai siekdama greičiau gauti atlygį;

297.5.

30Ieškovės pateikta darbų suvestinė nepagrįsta, nes nebuvo teikta tvirtinti kreditorių susirinkimui, o įmonės vadovas ją pamatė tik teisme;

317.6.

32Mano, kad teismas, išnagrinėdamas bylą, visiškai nesigilino į restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, formaliai įvertinęs reikalavimą priėmė sprendimą;

337.7.

34Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, neįtraukė į bylą įmonės kreditorių.

358.

36UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo BUAB „Tauralaukio kotedžai“ apeliacinį skundą atmesti ir 2020 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

378.1.

382017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-4453-864/2017, kuria apeliantei iškelta restruktūrizavimo byla supaprastinta tvarka ir patvirtintas restruktūrizavimo planas, teismas nustatė ieškovės reikalaujamo atlyginimo dydį. Apeliantės kreditorių susirinkimas neturi jokios kompetencijos spręsti šioje srityje iškilusių klausimų;

398.2.

40Ieškovės restruktūrizavimo plane numatytas administratoriaus atlyginimo apmokėjimas kas mėnesį, atitinkamai tokia nuostata įtraukta ir į teismo nutartį dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo;

418.3.

42Ieškovė teikė savo pastabas dėl restruktūrizavimo plano ir jo tikslinimų, tačiau ne apeliantės subjektyviai sugalvotų „pasiūlymų“ forma, o teikiant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas išvadas;

438.4.

44Apeliantės restruktūrizavimo proceso metu ieškovė išduodavo sutikimus dėl apeliantės turto realizavimo, tai yra įprasta tiek apeliantės, tiek kitų restruktūrizavimo procesų praktika, todėl apeliantės minimu atveju ieškovė neatliko jokių veiksmų, kurių apeliantė nesitikėjo ar negalėjo tikėtis;

458.5.

46Apeliantė šiuo metu nėra sumokėjusi ieškovei nė už vieną paslaugų teikimo mėnesį nuo pat restruktūrizavimo proceso pradžios. Apeliantės sutartas atlyginimas atitinka įprastas rinkos kainas, o priešingų įrodymų apeliantė į bylą nepateikė.

478.6.

48Ieškovės suteiktų paslaugų ataskaita niekuomet neprivalėjo būti teikiama apeliantės kreditorių susirinkimui svarstymui , atitinkamai ir tvirtinama. Apeliantė nenurodo jokių konkrečių ir aiškių argumentų dėl tariamų paslaugų negavimo fakto.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5120.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

5321.

54Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo priteista skola už suteiktas restruktūrizavimo administratoriaus paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5522.

56Bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „ Tauralaukio kotedžai“ iškelta restruktūrizavimo byla, administratoriumi paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau ir - restruktūrizavimo administratorius), nustatytas 2 000 Eur/mėn. (plius PVM) administratoriaus atlyginimas. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d. Šalys 2017 m. spalio 17 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 201710/17, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovės vardu ir lėšomis atlikti juridinius veiksmus, susijusius su atsakovės teisių gynimu, o atsakovė įsipareigojo tinkamai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovė suteikė atsakovei paslaugų už 28 395,97 Eur, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, tačiau atsakovė šių PVM sąskaitų - faktūrų neapmokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Tauralaukio kotedžai“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta J. Z.-Vaitkaitienė. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 2 d. Ieškovė bankroto byloje pareiškė 28 395,97 Eur kreditorinį reikalavimą, bankroto administratorius prašė jo netvirtinti, kol nėra išnagrinėtas ginčas. Vilniaus apygardos teismas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ finansinio reikalavimo klausimą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 29 d.

5723.

58Apeliantės teigimu, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, o ją išnagrinėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai.

5924.

60Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ 29 straipsnyje nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

6125.

62UAB „ Tauralaukio kotedžai“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d. Ieškinys atsakovei priimtas 2019 m. rugsėjo 2 d. Byloje posėdis paskirtas 2020 m. sausio 28 d. , t. y. jau po JANĮ įstatymo įsigaliojimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla turėjo būti perduota pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.

6326.

64Apeliantė neteisėtą teismo sudėtį, kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, grindžia bylų rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje neteisėta teismo sudėtis reglamentuojama atskirame punkte (1 punktas), kaip ir bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas (6 punktas). Ši aplinkybė rodo, kad įstatymų leidėjas nesieja šių sprendimų negaliojimo pagrindų, – kiekvienas iš jų yra savarankiškas, – ir taikant kiekvieną iš šių punktų būtina konstatuoti skirtingą pažeidimų pobūdį. Be to, tai, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojęs CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto pakeitimas neapima visų rūšinio teismingumo pažeidimo atvejų, per se (savaime) negali reikšti, jog apylinkės ir apygardos teismų kompetencijos pažeidimai patenka į CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto (byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo) apimtį. Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant bylą nebūtų pažeisti CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir kad byla būtų išnagrinėta teisėjo, turinčio įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis Nr. 3K-3-346-684/2016).

6527.

66Byloje nėra duomenų ir šalys nekėlė klausimo dėl CPK 64–66 bei 71 straipsnių pažeidimų. Konstatavus, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį bendrosios kompetencijos teismų rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo, todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti byloje esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

6728.

682020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais ( JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo nepatenka į nurodytą išimtį, todėl teismas vadovaujasi įstatymo nuostatomis galiojusiomis iki JANĮ įstatymo įsigaliojimo.

6929.

70Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 punkte buvo numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti; šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas).

7130.

72Teismų praktikoje nurodyta, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y.,senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016 ).

7331.

74ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.

7532.

76Teismų praktikoje pažymėta, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui privilegijų.

7733.

78Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi UAB „Tauralaukio kotedžai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įsiteisėjus šiai nutarčiai bylos šalys 2017 m. spalio 17 d. sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį dėl teisinės pagalbos iškeliant restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizuojant įmonę teikimo. Ieškovės naudai iš restruktūrizuojamos įmonės mokamas atlyginimas už restruktūrizavimo metu suteiktą teisinę pagalbą yra einamosios įmokos, todėl laikytina, kad skola susidarė įmonei nemokant ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte apibrėžtų restruktūrizuojamos įmonės įmokų.

7934.

80Teisėjų kolegija sprendžia, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusi skola, kaip ir visos mokėtinos einamosios restruktūrizuojamos įmonės įmokos, galėjo būti priteista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais.

8135.

82Šalių susitarimas dėl paslaugų suteikimo patenka į atlygintinų paslaugų teikimą sutarties apibrėžimą, kuris yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Ieškovės ieškinio reikalavimai byloje grindžiami susitarimo dėl atlygintinų paslaugų teikimo nuostatomis, todėl byloje kilęs ginčas, dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, sprendžiamas vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6.37 skyriaus 1 skirsnis).

8336.

84Remiantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015). Ieškovė, nagrinėjamu atveju įrodinėdama paslaugų suteikimą, pateikė rašytinius įrodymus (atliktų veiksmų suvestinę, nurodė Liteko duomenis) patvirtinančius suteiktų paslaugų realumą. Taigi ieškovė įrodė, kad suteikė atsakovei paslaugas, už kurias prašo priteisti skolą. Atsakovė nepaneigė byloje pateiktų įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus. Tai, kad ieškovė nedalyvavo paskutiniame kreditorių posėdyje, niekaip nepaneigia jos teisės gauti atlygį už suteiktas paslaugas nuo įmonės restruktūrizavimo pradžios.

8537.

86Apeliantė taip pat skunde nurodė, kad teismas netenkindamas jos prašymo neatidėdamas teismo posėdžio ir neįtraukdamas trečiuoju asmeniu kreditoriaus, pažeidė procesines teises normas. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju 2019 m. liepos 11 d. vykęs parengiamasis posėdis buvo atidėtas 2019 m. gruodžio 12 d. tam, kad atsakovė pasirūpintu tinkamu atstovavimu. 2019 m. gruodžio 12 d. turėjęs vykti parengiamasis posėdis šalių prašymu dėl taikos sutarties sudarymo buvo atidėtas 2020 m. sausio 28 d. Apeliantė prieš pat teismo posėdį pateikė prašymą atidėti parengiamąjį posėdį, nes atsakovės direktorius turi išvykti į užsienį dėl asmeninių priežasčių. Nagrinėjamu atveju, atsakovei buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai ir per atstovą, atsakovė žinojo apie teismo posėdį, tačiau svarbių jos neatvykimą pateisinančių priežasčių nenurodė, taip pat nesiėmė aktyvių veiksmų, kad ją galėtų atstovauti teisme atstovas, todėl darytina išvada, kad teismas, išnagrinėjęs bylą apeliantei nedalyvaujant, jos procesinių teisės normų nepažeidė (CPK 289 straipsnis).

8738.

88Apeliantė nenurodė, kokią įtaką kreditorių teisėms ir pareigoms, turėtų įmonės kreditorių įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis. Administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas teismo nutartimi ir šalių sudaryta paslaugų sutartimi, nagrinėjamu atveju, kreditoriai, priešingai nei bankroto byloje, nesprendžia dėl administratoriaus paslaugų apmokėjimo, todėl pripažįstama, kad teismas pagrįstai neįtraukė jų į bylą.

8939.

90Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neaptaria. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010).

9140.

92Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės teisės, tiek procesinės teisės normas, todėl priimtas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9341.

94Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi atsakovei neatlyginamos, ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

95Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

96Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.