Byla 2-1183-637/2018
Dėl sumokėto avanso priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,

2sekretoriaujant Linai Vaitkutei,

3vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,

4dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovei advokatei Vidai Šeikienei,

5atsakovei N. B., atsakovės atstovui advokatui Petrui Maceniui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei N. B. dėl sumokėto avanso priteisimo.

7Teismas

Nustatė

8ieškovė R. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą senaties terminą, priteisti iš atsakovės N. B. 1448,10 Eur avansą ir 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Ieškovė R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove dar 2005 metais sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), pirkimo. Sutarties sudarymo metu ji sumokėjo 5000 litų avansą. Atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl prašo teismo sumokėtą avanso sumą priteisti. Nurodo, kad kreipėsi tik dabar, nes buvo pametusi preliminarios sutarties originalą, be to, atsakovė nuolat žadėjo pinigus grąžinti.

10Atsiliepimu į ieškinį atsakovė N. B. su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai priklausantį nekilnojamąjį turtą pirkti atsisakė pati ieškovė, netrukus po preliminarios sutarties pasirašymo. Jau daug vėliau ieškovė pradėjo reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau ji tokios sumos neturėjo, be to, kaimynas L. K. jai paaiškino, kad pagal preliminarią sutartį ji pinigų neturi grąžinti, todėl pasakė ieškovei, kad nustotų ją terorizuoti.

11Teismas

konstatuoja:

12Dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo

  1. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes.
  2. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
  3. Ieškovė sutinka, kad ji praleido senaties terminą, todėl prašo jį atnaujinti. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių, nepateikus jokių ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
  4. Ieškinio senaties termino pradžią reglamentuoja CK 1.127 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
  5. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą ir šio termino nustatymo pradžią, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).
  6. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Šalių sudaryta preliminarioji sutartis pasirašyta 2005 m. gruodžio 21 d. (b.l.7). Ieškovė nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta, nes atsakovė atsisakė parduoti nekilnojamąjį turtą, todėl ji pirko kitą nekilnojamąjį turtą ir tam patvirtinti pateikė 2006 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 47). Taigi darytina išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2006 m. gegužės 17 diena, ieškinio senaties termino pabaiga - 2016 m. gegužės 17 d. Ieškovė prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
  7. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017).
  8. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017). Ne kiekvieną aplinkybę, apsunkinusią asmens galimybę kreiptis į teismą per ieškinio senaties terminą, įstatymas ar teismas pripažįsta svarbia, sudarančia pagrindą šį praleistą terminą atnaujinti.
  9. Ieškovė nurodo, kad preliminarios sutarties originalą ji rado tik 2017 m. Visų pirma, tokiai aplinkybei pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Antra, pati ieškovė nurodė, kad kitas preliminarios sutarties egzempliorius yra pas atsakovę, tad kreipusis į teismą galėjo teikti prašymą šį įrodymą išreikalauti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 199, 226 straipsniai).
  10. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (3 tomas, b.l. 78) nustatyta, kad teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. ( - ), teismo numeris 1-43-201/2008, 2007 m. rugsėjo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu preliminari sutartis buvo pateikta pačios kaltinamosios R. S. ir jos gynėjos V. Šeikienės prašymu (2 tomas, b.l. 174, 176), nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu neaglėjo pateikti, nes R. S. buvo ją pametusi.
  11. Taigi, ieškovė teismui nurodydama, kad sutarties originalą rado tik 2017 m., elgiasi nesąžiningai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio senaties eigą nutraukė atsakovės atlikti veiksmai (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Ieškovės argumentas, kad atsakovė vis žadėjo grąžinti pinigus nėra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovė paaiškino ir tai patvirtino liudytoju apklaustas L. K., kad atsakovė iš pradžių net nesuprato kokias teises ji turi pagal šalių pasirašytą sutartį.
  12. Darytina išvada, kad ieškovė, turėdama patirtį tiek panašių sutarčių sudaryme, tiek vykdyme, nesąžiningai nurodydama teismui aplinkybes apie sutarties originalo neradimą, suprasdama, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą, nepagrindė ieškinio senaties termino atnaujinimo svarbiomis priežastimis.
  13. Konstatuotina, kad ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu pasibaigus ieškinio senaties terminui, atsakovei prašant jį taikyti ir nesant pagrindo jį atnaujinti, yra teisinis pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

13Dėl preliminariosios sutarties nevykdymo ir avanso grąžinimo

  1. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.
  2. 2005 m. gruodžio 21 d. sudarytoje sutartyje N. B. ir R. S. susitarė dėl nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo), esančių ( - ) pardavimo-pirkimo už 1 mln. litų, nurodant, kad 5 000 litų rankpinigių pardavėja paėmė sutarties pasirašymo dieną. Tarp šalių nėra ginčo, kad ši sutartis yra preliminarioji sutartis dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), pirkimo- pardavimo už 1 mln. litų (b.l.7). Preliminarioje sutartyje terminas per kurią turi būti sudaryta pagrindinė sutartis -nenurodytas.
  3. Atsakovė pripažįsta, kad pagal sutartį ji gavo iš ieškovės 5000 litų, tačiau šią sumą laiko ne tik avansu, bet ir sutarties įvykdymo užtikrinamąja priemone. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties šalys preliminariojoje sutartyje turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; tokio termino nenurodžius, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per 1 metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo; nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, pasibaigia prievolė ją sudaryti (CK 6.165 str. 5 d.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
  4. Atmestinas ieškovės atstovės argumentas, kad teismas turi taikyti CK 6.237 straipsnį, reglamentuojantį nepagrįstą praturtėjimą. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne.
  5. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais.
  6. Šalių sudarytoje sutaryje nurodyta, kad jeigu pirkėjas atsisako pirkti namą su žeme, jis palieka rankpinigius pardavėjui, o jeigu pardavėjas atsisako parduoti namą su žeme, jis atiduoda rankipinigius sumoje 500 litų ir sumoka pirkėjui 10 000 litų, viso 15 000 litų.
  7. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė dėl netesybų: pagrindinę sutartį atsisakius sudaryti pirkėjai, pirkėja privalo sumokėti pardavėjai sumokėto avanso dydžio baudą ir šis reikalavimas patenkinamas iš pirkėjos sumokėto avanso, t.y. tokiu būdu įtvirtino įskaitines netesybas. O jei sutartis nesudaroma dėl atsakovės-pardavėjos kaltės, tai ši privalo grąžinti pirkėjai sumokėtą avansą bei sumokėti ieškovei vienkartinę baudą – 10 000 litų. Darytina išvada, kad šalys sutartyje numatė netesybas-baudą už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Atsižvelgiant į sutarties nuostatas, įvertinus šalių lygiateisiškumą, šalių elgesį, ieškovės sumokėtas avansas yra laikytinas netesybomis, bauda, kurį atsakovė įskaitė.
  8. Bauda yra viena netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (bauda, delspinigiai), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Pripažintina, kad šalys susitarė dėl netesybų baudos forma atsisakius sudaryti sutartį, šiuo atveju atsakovė neturi įrodinėti nuostolių dydžio, nebent ji būtų patyrusi didesnius nuostolius nei nurodyta sutartyje.
  9. Įskaitymas yra vienas iš įstatyminių prievolės pasibaigimo pagrindų, kuriam atsirasti pakanka vienašališko prievolės šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1 dalis), savo teisine prigimtimi tai yra vienašalis sandoris. Atsakovė duodama paaiškinimus pripažino, kad bendravo su ieškove, nurodė jai, kad ši daugiau “nebereketuotų”, tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip įskaitymo atlikimas.
  10. Nors ieškovė nurodo, kad sumokėdama atsakovei 5000 Lt avansą, ketino pirkti šį nekilnojamąjį turtą, tačiau vėlesni ieškovės veiksmai patvirtina kitas aplinkybes. Pati ieškovė pateikė įrodymus, kad nepasibaigus vienerių metų laikotarpiui, skirtam sudaryti pagrindinė sutartį pagal įstatymą, 2006 m. gegužės 17 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko nekilnojamuosius daiktus pastatą-gyvenamą namą ir žemės sklypą už žymiai mažesnę kainą, t.y. už 430 000 litų (b.l. 47). Ieškovės atstovė nurodė, kad šalims sudarius sutartį dėl turto kainos už 1 mln. litų, gerai, kad sandoris neįvyko, nes po to kainos stipriai krito.
  11. Iš ieškovės į bylą pateiktos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2006 m. gegužės 17 d. matyti, kad R. S. nupirko nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą, gyvenamąjį namą), esančius ( - ), iš sutuoktinių R. B. ir G. B. (b.l. 47-49). Iš ištirtų įrodymų, esančių prie civilinės bylos pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), teismo numeris 1-43-201/2008 nustatyta, kad R. S. veikė kaip R. B. įgaliotinė dėl nekilnojamojo turto, esančio ( - ), registruoto R. B. vardu, pardavimo J. V. komercinei firmai (1 tomas, b.l. 7, 52; 3 tomas, b.l.61-64) pagal 2005-12-02 pirkimo pardavimo sutartį. Tokius parodymus davė R. S. teismo posėdžio metu (3 tomas b.l. 69), R. B., kuris yra R. S. sesers vyras. R. S. nurodė, kad tuo metu ji su šeima jau gyveno name ( - ). R. S. parodė, kad jos tikslas buvo kartu su tėvais nusipirkti nebrangų namą, buvo sudariusi vieną žodinį susitarimą, taip pat buvo sudariusi dar kitą sutartį su N. B. (3 tomas, b.l. 69). R. S. parodė, kad namo ( - ) pardavimo sandoris neįvyko, nes J. V. nesurinko reikiamos pinigų sumos. Iš R. S. parodymų baudžiamojoje byloje matyti, kad sandoriui neįvykus ji turėjo grąžinti J. V. sumokėtą avansą, tačiau tokios pinigų sumos neturėjo, nes buvo sumokėjusi skolą antstolei. R. S. parodė, kad su R. B. buvo sutarusi, kad kai turės pinigų, sumokės už namą, nes su R. B. namą ( - ), pirko kartu, jos sumokėta pinigų suma buvo didesnė, tačiau namas registruotas buvo R. B. vardu, butą registravo jo vardu, nes jis galėjo gauti banko paskolą (3 tomas, b.l. 70). Iš R. B. apklausos liudytoju protokolo (1 tomas, b.l. 29-30) nustatyta, kad R. B. patvirtino, kad namas ( - ) buvo pirktas už jo ir R. S. pinigus, ir kad, ji turėjo grąžinti jam jo įneštą dalį pinigų ir tuomet namas bus perrašytas R. S. vardu.
  12. Liudytoja baudžiamojoje byloje apklausta N. B. (3 tomas, b.l. 74) parodė, kad buvo su R. S. 2005 m. sudariusi namo ( - ), pardavimo sutartį, gavo 5000 Lt rankpinigių, tačiau sandoris neįvyko, nes R. S. maždaug po mėnesio atvažiavo ir pranešė, kad negali nupirkti namo, nes neturi pinigų. R. S. buvo paaiškinusi, kad maždaug per mėnesį turi parduoti namą ir tuomet pirks jų namą.
  13. Būtent tai patvirtino ir ieškovę atstovaujanti advokatė V.Šeikienė, kuri teisiamojo posėdžio metu (3 tomas, b.l.78) nurodė, kad R. S. milijoną, už kurį ketino pirkti namą būtų turėjusi pardavus namą J. V., po to namą būtų įkeitusi bankui, planavo, kad dar prisdės tėvai, parduodami butą ir sodą.
  14. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
  15. Esant nustatytoms aplinkybėms, ištyrus įrodymus pridėtoje baudžiamojoje byloje, teismas vertina, kad ieškovės elgesys, pateikus teismui nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią 2006 m. gegužės 17 d. R. S. nupirko nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą, gyvenamąjį namą), esančius ( - ), iš savo sesers ir jos vyro R. B., tikslu įrodyti, kad šį turtą buvo priversta pirkti, nes atsakovė atsisakė parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, yra nesąžiningas.
  16. Tuo tarpu atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu ir parodymai, duoti prieš dešimt metų baudžiamojoje byloje yra nepakitę, nuoseklūs, nepaisant atsakovės garbaus amžiaus.
  17. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l. 9) patvirtina, kad atsakovei N. B. ir šiai dienai nuosavybės teise tebepriklauso žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu), esantis ( - ).
  18. Pažymėtina, kad preliminarios sutarties tekstą rašė atsakovė, nors lietuvių kalbos beveik nesupranta, be to, tuomet būdama beveik 70 metų amžiaus, kas, atsižvelgiant į teismo konstatuotus nesąžiningus ieškovės veiksmus, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tokį tikslą turėjo ieškovė.
  19. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
  20. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje nustačius, kad pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovė neturėjo lėšų sumokėti sutartos 1 mln. litų sumos, per įstatymo nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti sudarydama kitą nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, pati pranešdama atsakovei, kad nebepirks atsakovės parduodamo turto, laikytina, kad ieškovė yra atsakinga dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl jai buvo taikyta bauda, t.y. atsakovė, įskaičiusi sumokėtą avansą kaip ieškovės baudą, neturi pareigos grąžinti ieškovės sumokėtą 5 000 Lt avansą, kurio išraiška eurais – 1 448,10. Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovė savo nepagrįstais ar neteisėtais veiksmais atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, nors būtent ieškovei tenka tokia pareiga, todėl ieškinys atmestinas ir kitu pagrindu - kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

14Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

16Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad atsakovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 63-66), šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl jos atsakovei priteistinos.

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

18Teismas

Nutarė

19ieškinį atmesti.

20Priteisti atsakovei N. B. iš ieškovės R. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai