Byla 2A-323/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Vidui Jančiauskui, atsakovui V. G. , atsakovo atstovui adv. Edgarui Jautakiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-1033-259/2006 pagal ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui V. G. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Kauno apskrities VMI CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė pripažinti negaliojančia 1994 m. kovo 25 d. sutartį, sudarytą tarp atsakovo V. G. ir Multi-V Enterprises, Antverpenas, Belgija. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2001 m. birželio 8 d. Kauno apskrities VMI Kauno skyriui pateikė brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio gyventojo pajamų deklaraciją, kurioje deklaravo 2000 m. liepos 21 d. J. M. suteiktą 1 000 000 Lt paskolą ir kaip vieną iš lėšų šaltinių nurodė 215 000 USD (860 000 Lt) pinigines lėšas, gautas pagal 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį iš įmonės Multi-V Enterprises. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos Karalystės Vyriausybės pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutartimi iš Belgijos Karalystės mokesčių administracijos gavo informaciją, kad įmonės Multi-V Enterprises apskaitos dokumentuose nenustatytas paskolos suteikimas Lietuvos Respublikos piliečiui V. G. , šios pavardės nėra jokiuose minėtos įmonės dokumentuose, 1994 m. gruodžio mėn. 31 d. minėtos įmonės balanso suma siekė tik 3 865 285 Belgijos frankų (481 614,51 Lt). Ši suma yra žymiai mažesnė už galimą 215 000 JAV dolerių (pagal Lietuvos banko kursą 860 000 Lt) paskolą. Multi-V Enterprises 1995-1996 m. balansuose taip pat nėra jokių žymų apie paskolą. Įmonės apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys iki 1999 m. imtinai. Įmonei Multi-V Enterprises bankroto procesas baigtas 1999 m. kovo 23 d. Bankrutavusios įmonės įsipareigojimai ir prievolės nebuvo perimti ar perduoti jokiam juridiniam ar fiziniam asmeniui. Ieškovas nurodė, jog, atlikus V. G. patikrinimą ir jį apklausus, pastarasis neįrodė 860 000 Lt paskolos įsigijimo teisėtumo, todėl jo pajamos turėtų būti apmokestintos, taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą, t.y. 172 000 Lt.

4Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančia 1994 m. kovo 25 d. V. G. ir įmonės Multi- V Enterprises sudarytą paskolos sutartį dėl 215 000 JAV dolerių paskolos suteikimo V. G.

5Teismas sprendė, kad iš byloje esančios paskolos sutarties turinio negalima daryti išvados, jog atsakovui buvo realiai perduota sutartyje nurodyta 215 000 JAV dolerių suma. Teismas šį rašytinį įrodymą vertino kaip susitarimą tarp įmonės ir atsakovo pastarajam suteikti paskolą. Teismas, įvertinęs liudytojo A. V. duotus parodymus teismo posėdžio metu, padarė išvadą, jog jei ir buvo perduoti pinigai V. G. po paskolos sutarties sudarymo praėjus 2-3 dienoms, tai ne pagal 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį, ne iš įmonės Multi-V Enterprises lėšų. Teismas nurodė, jog tokią išvadą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: tai, kad įmonės Multi-V Enterprises apskaitoje nėra įrašų apie finansines operacijas tarp įmonės Multi-V Enterprises ir V. G., taip pat nustatyta aplinkybė, jog įmonės Multi-V Enterprises balanso suma 1994 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnė už galimą paskolos sumą. Teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis V. B. sutuoktinei A. grąžino paskolintus pinigus prieš keletą metų Olandijoje iš tėvui priklausančios banko sąskaitos. Teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas turi įrodyti, jog įmonė Multi-V Enterprises negalėjo suteikti paskolos atsakovui ir jos nesuteikė, kadangi įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, nes jis turi pagrįsti savo poziciją, kad pagal paskolos sutartį yra realiai gavęs 215 000 JAV dolerių (CPK 178 str.). Teismas iš byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendė, kad atsakovui V. G. pagal 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį realiai pinigai iš įmonės Multi-V Enterprises perduoti nebuvo, ši sutartis buvo sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių.

6Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Kauno apskrities VMI ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

71.

8Teismas, vertindamas paskolos sutartį kaip susitarimą tarp įmonės ir apelianto pastarajam suteikti paskolą, padarė neteisingą išvadą, kad apeliantui realiai nebuvo perduota paskolos sutartyje nurodyta 215 000 JAV dolerių suma. Tokia teismo išvada prieštarauja paskolos sutarties turiniui, kur aplinkybės nurodomos esamuoju laiku, t. y., kad kreditorius skiria kreditą V. G. , o ne skirs ateityje, kaip kad būtų susitarime dėl paskolos suteikimo. Šis įrodymas vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais: apelianto paaiškinimais, liudytojo A. V. parodymais.

92.

10Teismas padarė neteisingą išvadą, kad, jei ir buvo apeliantui perduoti pinigai, tai ne pagal ginčo paskolos sutartį, ne iš įmonės Multi- V Enterprises lėšų, nes vertino ne A. V. parodymų visumą, o atskirus teiginius, išvadas grindė ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis.

113.

12Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, jog įmonės Multi- V Enterprises apskaitoje nėra įrašų apie finansines operacijas tarp įmonės ir V. G. bei tai, jog įmonės balanso suma 1994 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnė už galimą paskolos sumą, neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi sprendime nurodytuose rašytiniuose šaltiniuose nurodytos visai kitos aplinkybės, būtent tai, kad įmonė Multi-V Enterprises bankrutavo 1999 m. kovo 23 d. ir peržiūrėti mokestinę dokumentaciją nėra galimybės. Apeliantas daro išvadą, kad, nesant dokumentų, nėra ir jokių įrašų apie finansines operacijas tarp Multi- V Enterprises ir V. G. .

134.

14Teismas be pagrindo rėmėsi duomenimis apie įmonės balansą 1994 m. gruodžio 31 d., nes įmonės balansas yra dinamiškas ir gali keistis nuo metų pradžios, kai apeliantui buvo suteikta paskola, iki metų pabaigos, kai buvo sudarytas 1994 m. balansas.

155.

16Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog paskolą grąžino A. B. , nes apeliantas šią aplinkybę įrodė savo paaiškinimais ir A. V. parodymais. Teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, ir savo išvadas pagrindė tik prielaidomis.

176.

18Teismo išvada, kad atsakovas turi įrodyti, jog jis realiai yra gavęs 215 000 JAV dolerių paskolą, prieštarauja materialinės teisės normoms, nes iš CK 6.875 straipsnio 3 dalies ir 1964 m. CK 293 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad pareiga įrodyti, jog paskolos sutartis buvo nesudaryta dėl to, kad pinigai nebuvo perduoti, tenka tam, kas ginčija paskolos sutartį.

19Ieškovas Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

20Apeliacinis skundas netenkintinas.

21Atsakovas 1994 m. kovo 25 d. sudarė su Belgijos bendrove Multi-V Enterprises paskolos sutartį, pagal kurią iš minėtos Belgijos bendrovės pasiskolino 215 000 JAV dolerių (b. l. 5-6). Belgijos valstybinė Federalinė Finansų tarnyba ieškovui pateikė informaciją, kad bendrovės Multi-V Enterprises mokesčių dokumentuose nėra jokių duomenų, susijusių su paskolos suteikimu V. G. , kad bendrovės balanse nėra jokių pėdsakų apie paskolos suteikimą V. G. , kad 1994 m. gruodžio 31 d. bendrovės bendra balanso suma buvo žymiai mažesnė už 215 000 JAV dolerių paskolos sumą (b. l. 119-122). Belgijos valstybinė Federalinė Finansų tarnyba taip pat nurodė, kad bendrovė Multi-V Enterprises 1999 metais bankrutavo ir kad jos teisės ir pareigos nebuvo perimtos ar perduotos kitiems asmenims (b. l. 117-118). Taigi, Belgijos valstybinė Federalinė Finansų tarnyba patvirtina, kad bendrovės Multi-V Enterprises finansiniuose dokumentuose 215 000 JAV dolerių V. G. skola bendrovei nebuvo apskaitoma, todėl vykstant bankroto procedūrai V. G. nebuvo įvardintas skolininku. Iš Belgijos finansinės žvalgybos padalinio pateiktos informacijos matyti, kad 1994 m. Multi-V Enterprises direktoriumi buvo K. V. , kuris Belgijos teisėsaugos institucijoms yra žinomas dėl pinigų plovimo ir ryšių su Rusijos organizuotu nusikalstamumu (b. l. 111-112). Tuo tarpu ginčijamą paskolos sutartį Multi-V Enterprises vardu pasirašė A. V. , įvardinęs save bendrovės direktoriumi. Liudytojo A. V. parodymai vertintini kritiškai. A. V. teigia, kad 1994 metais dirbo bendrovės direktoriumi, tačiau jo parodymus paneigia Belgijos Finansinės žvalgybos institucijos informacija apie tai, kad 1994 metais, t. y. tuo metu, kai buvo pasirašyta ginčijama paskolos sutartis, A. V. nebuvo bendrovės Multi-V Enterprises vadovu (b. l. 112, 121-122). A. V. nurodė, kad 215 000 JAV dolerių, kuriuos jis perdavė atsakovui, gavo iš bendrovės savininko V. B. , kad V. B. šią pinigų sumą davė bendrovei. Tačiau ši liudytojo nurodyta aplinkybė neatitinka Belgijos Federalinės finansų tarnybos pateiktiems duomenims apie tuo metu buvusią bendrovės finansinę padėtį. 1994 m. gruodžio 31 d. bendrovės Multi-V Enterprises bendra balanso suma buvo mažesnė už 215 000 JAV dolerių. Iš to seka, kad 215 000 JAV dolerių suma, kurią, kaip nurodė liudytojas A. V. , bendrovei paskolino V. B. , nebuvo bendrovei suteikta, nes priešingu atveju bendra balanso suma būtų didesnė už 215 000 JAV dolerių.

22Aptarti Belgijos valstybinių institucijų pateikti duomenys yra vieni iš įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad Belgijos bendrovė Multi-V Enterprises neturėjo pajamų suteikti atsakovui paskolą (CPK 177 str. 1 d., 185 str.).

23Atsakovas teigia, kad pagal ginčijamą sutartį paskolą gavo verslui, tačiau pinigų į Lietuvą neįvežė, o už tuos pinigus nupirko prekes, įvežė jas į Lietuvą, pardavė ir tokiu būdu susigrąžino pinigus (b. l. 103). Tačiau atsakovas šių nurodytų aplinkybių apie gautų lėšų verslui panaudojimą patikimais įrodymais nepagrindžia: įrodymais, patvirtinančiais prekių įsigijimo ir apmokėjimo už prekes faktą (pvz. sutartis, sąskaitas-faktūras, apmokėjimo dokumentus ir pan.), įrodymais, patvirtinančiais prekių įvežimą į Lietuvą (prekių gabenimo važtaraščiai, prekių deklaravimas ir pan.), įrodymais apie prekių realizavimą ir pinigų gavimą (sąskaitos-faktūros, sutartys, kvitai ir pan.). Taigi atsakovas įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytą aplinkybę, kad pagal paskolos sutartį gavo pinigus, tačiau į Lietuvą įvežė ne pinigus, o už tą sumą užsienyje nupirktas prekes, kurias Lietuvoje realizavo ir gavo pajamas, nepateikė. Kitų įrodymų, be atsakovo paaiškinimų, kad atsakovas į Lietuvą įvežė prekes ir jas realizavo, byloje nėra. Iš atsakovo gyventojo turto ir pajamų deklaracijų matyti, kad jo pajamas sudarė darbo užmokestis (1999 m. - 1104 Lt, 2001 m. - darbo užmokesčio neturėjo), pajamos, gautos pardavus akcijas (150 000 JAV dolerių) ir ginčijama paskola (b. l. 8, 39). Duomenų, kad gavo pajamas iš ūkinės-komercinės veiklos, atsakovas pajamų deklaracijose nenurodė. Taip pat nepatvirtinti jokiais įrodymais atsakovo paaiškinimai, kad paskolą grąžino iš savo tėvo sąskaitos bei iš pinigų, kuriuos turėjo užsienyje. Nesant įrodymų apie pajamų, iš kurių atsakovas galėjo grąžinti skolą, gavimo, atsakovo paaiškinimai, kad iš skolintų pinigų buvo nupirktos prekės, įvežtos į Lietuvą realizuotos ir iš gautų pinigų grąžinta skola, yra nepagrįsti.

24Pirmosios instancijos teismas 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį pripažino tariamuoju sandoriu. Tariamasis sandoris yra toks sandoris, kai jis yra sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. ( 1964 m. CK 51 str., 2000 m. CK 1.86 str.). Toks sandoris yra fiktyvus.

25Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pagal ginčijamą 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį nebuvo jokių realių pasekmių, t. y. pinigai atsakovui nebuvo perduoti, o atsakovas skolos negrąžino (CPK 185 str.). Įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigyti bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ reikalavo, kad asmenys pagrįstų pajamas įstatymo reikalaujama forma sudarytais sandoriais, patvirtinančiais, kad pajamos buvo gautos, arba juridinę reikšmę turinčiais dokumentais. Atsakovas, Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruodamas 215 000 JAV dolerių pajamas ir nurodydamas, kad jas įgijo pagal 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį, iš tikrųjų siekė įteisinti deklaruojamų pajamų pagrįstumą. Ginčijama paskolos sutartis, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, yra tariamasis sandoris, sudarytas tik dėl akių, t. y. neketinant sukurti iš paskolos sutarties išplaukiančių teisinių pasekmių: paskolos davėjui bendrovei Multi-V Enterprises perduoti paskolos gavėjui V. G. nuosavybėn pinigus, o pastarajam grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, todėl ši paskolos sutartis yra negaliojanti (1964 m. CK 51 str., 2000 m. CK 1.86 str.).

26Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 84 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Nutarė

28Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Iš atsakovo V. G. (a. k. 35801010071) valstybės naudai priteisti 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas Kauno apskrities VMI CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė... 4. Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino,... 5. Teismas sprendė, kad iš byloje esančios paskolos sutarties turinio negalima... 6. Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 7. 1.... 8. Teismas, vertindamas paskolos sutartį kaip susitarimą tarp įmonės ir... 9. 2.... 10. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad, jei ir buvo apeliantui perduoti... 11. 3.... 12. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad byloje esantys rašytiniai... 13. 4.... 14. Teismas be pagrindo rėmėsi duomenimis apie įmonės balansą 1994 m.... 15. 5.... 16. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog... 17. 6.... 18. Teismo išvada, kad atsakovas turi įrodyti, jog jis realiai yra gavęs 215 000... 19. Ieškovas Kauno apskrities VMI atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą... 20. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 21. Atsakovas 1994 m. kovo 25 d. sudarė su Belgijos bendrove Multi-V Enterprises... 22. Aptarti Belgijos valstybinių institucijų pateikti duomenys yra vieni iš... 23. Atsakovas teigia, kad pagal ginčijamą sutartį paskolą gavo verslui, tačiau... 24. Pirmosios instancijos teismas 1994 m. kovo 25 d. paskolos sutartį pripažino... 25. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 26. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 6 Lt išlaidų, susijusių su... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 29. Iš atsakovo V. G. (a. k. 35801010071) valstybės naudai priteisti 6 Lt...