Byla 2A-2408-340/2011
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbuotojos teisių gynimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovei (apeliantei) G. G., ieškovo atstovui advokatui Andriui Chudenkovui, atsakovo atstovams Rasai Agintienei, advokatui Audriui Aničiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. G. ieškinį atsakovui Juodšilių „Šilo“ gimnazijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbuotojos teisių gynimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktoriaus 2010-10-18 įsakymą Nr. P1-9 ir pripažinti, kad ieškovei drausminė nuobauda skirta neteisėtai bei sugrąžinti ieškovę į pirmesnį darbą; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neterminuota darbo sutartimi, sudaryta 2005-09-01, buvo priimta į Juodšilių „Šilo“ vidurinę mokyklą (dabar – gimnazija), vokiečių kalbos mokytoja. Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorė 2010-10-18 priimtu įsakymu Nr. P1-9, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nuo 2010-10-18 nutraukė darbo sutartį. Drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl turi būti panaikinta, o atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Ieškovės teigimu, gimnazijos direktorė veikė kryptingai, kad darbo sutartis būtų nutraukta. Drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo, skyrimas buvo nemotyvuotas, neatitiko DK nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir nuostatų. Pažymėjo, kad gimnazijoje yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp gimnazijos vadovės ir kelių mokytojų, tarp jų ir ieškovės. Atsakovas veikė tendencingai ir pasinaudodamas turima geresne pozicija ir suteiktomis priemonėmis bei būdais, sudarė tokią situaciją, kuriai esant būtų palanku ieškovei skirti nuobaudą. Ginčijamame įsakyme vadovaujamasi vienos iš mokinių mamos parašytu skundu, tačiau, visos skunde išdėstytos aplinkybės yra išpūstos ir neatitinkančios tikrovės; ieškovė niekada neturėjo ir neturės ketinimų nei grasinti savo mokiniams, nei juos persekioti. Visuose atsakovo nurodomuose raštuose, kurie yra pagrindas atsakovui teigti aplinkybes, dėl kurių jai buvo paskirta drausminė nuobauda, yra pateikiami atsakovo kontroliuojamų asmenų, darbuotojų, pasisakymai, todėl šiuose dokumentuose esančios aplinkybės negali būt vertinamos kaip objektyvios. Taip pat nurodė, jog atsakovas kreipėsi ir pareikalavo, kad ji pasiaiškintų dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, tačiau atsakovo nurodymas buvo neišsamus, o priimtame ginčo įsakyme, kuriuo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, yra vadovaujamasi jau po prašymo pateikti pasiaiškinimą atsiradusiais juridiniais faktais – gimnazijos tarybos siūlymais, mokytojų tarybos rekomendacijomis, etikos priežiūros komisijos išvadomis. Nurodė, kad buvo pažeisti DK 240 str. 1 d. numatyti reikalavimai, atsakovas apribojo teisę į gynybą, kadangi neturėdama pagrindinių atsakovo parengtų dokumentų dėl drausminės atsakomybės taikymo, negalėjo pateikti tinkamo ir išsamaus paaiškinimo. Nurodė, kad jos veiksmuose nėra neteisėtumo, kaltės bei žalingų pasekmių; nesant žalos bei neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kalbėti ir apie priežastinio ryšio buvimą.

5Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-09-22 gimnazijoje gautas mokinės motinos A. S. skundas, kuriame nurodyta, jog atėjus pakalbėti su dukros vokiečių kalbos mokytoja G. G. ir paprašius, jog ji nepersekiotų ir negrasintų dukrai, ši net neišklausiusi pradėjo rėkti ant jos (motinos), grasinti, kad susidoros ir susitvarkys su ja kitose institucijose. Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tokį mokytojos elgesį ir imtis atitinkamų priemonių. A. S. ir ieškovės konfliktas vyko stebint gimnazijos direktorės pavaduotojoms ugdymui S. B. ir J. N., kurios kitą dieną po minėto konflikto, t. y. 2010-09-23, pateikė gimnazijos direktorei tarnybinį pranešimą, kuriame patvirtino A. S. skunde išdėstytas aplinkybes. Be to, jos nurodė, kad mokytoja G. G. šaipėsi iš mamos; netaktiškai ir agresyviai elgėsi jų atžvilgiu, taip pat šaipėsi; pamoka vyko dalyvaujant vienam mokiniui, nuolat konfliktuojant, replikuojant ir moralizuojant atėjusį mokinį. Tarnybiniame pareiškime prašoma įvertinti tokį netinkamą mokytojos G. G. elgesį su jomis, mokiniu ir su mama. Ieškovė 2010-10-13 pateiktame paaiškinime savo neetiško, netaktiško elgesio su mokinės motina A. S., grasinimų jai nepaneigė, nepaneigė ir buvus konfliktą su mokytojais, atėjusiais stebėti jos pamoką. Gimnazijos mokytojų taryba 2010-10-13 posėdyje apsvarstė G. G. elgesį 2010-09-22 vokiečių pamokos metu ir priėmė nutarimą „mokytojos G. G. nekorektišką elgesį rugsėjo 22 d. su administracija, mokiniu ir tėvais traktuoti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir rekomenduoti gimnazijos direktorei mokytojai taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo“. Pažymi, kad 22 mokytojų tarybos nariai balsavo už tai, kad mokytojos G. G. elgesys būtų vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir tik 2 nariai susilaikė. Gimnazijos taryba 2010-10-15 posėdyje taip pat apsvarstė klausimą dėl vokiečių kalbos mokytojos netinkamo elgesio su tėvais, administracija, mokiniais. Gimnazijos taryba nutarė vokiečių kalbos mokytojos elgesį įvertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir pasiūlyti gimnazijos direktorei atleisti G. G. iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovės elgesį taip pat svarstė Etikos priežiūros komisija, kuri 2010-10-18 posėdyje Nutarė „pripažinti, jog mokytoja G. G. pažeidė šiuos Etikos kodekso principus: 1.1, 1.3, 1.4, 2.2, 4.2, 4.3, 5.4, 7.1, 7.3, 7.7“. Ieškovė ne pirmą kartą konfliktuoja ir su gimnazijos mokiniais, ir su jų tėvais, ir su gimnazijos pedagogų kolektyvo nariais; ieškovė ne tik, kad nerado, bet ir neieškojo pedagoginio kontakto nei su mokiniais, nei su jų tėvais, į bet kokias pastabas dėl jos darbo reaguoja perdėtai jautriai, piktai ir neatsakingai.

6Vilniaus r. apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės G. G. 23 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovė G. G. 2005-09-01 darbo sutarties Nr. 246 pagrindu nuo 2005-09-01 pradėjo dirbti Juodšilių „Šilo“ vidurinėje mokykloje (dabar gimnazija) vokiečių kalbos mokytoja. Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorė 2010-10-18 įsakymu Nr. P1-9 „Dėl mokytojos G. G. atleidimo iš darbo“ nutarė už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą nutraukti nuo 2010-10-18 su VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja G. G. sudarytą darbo sutartį, atleidžiant G. G. nuo 2010-10-18 iš darbo VBĮ Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje. Ieškovei drausminė nuobauda paskirta už netinkamą (neteisėtą) elgesį su gimnazijos mokiniais, mokinių tėvais ir kolegomis – mokytojais. Nustatyta, kad 2010-09-22 Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje buvo gautas gimnazijos 8a klasės mokinės Danguolės – M. K. mamos A. S. skundas dėl vokiečių kalbos mokytojos G. G. netinkamo elgesio, grasinimų. Teismo posėdžio metu A. S. apklausta kaip liudytoja patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes. Juodšilių „Šilo“ gimnazijos direktorės pavaduotojos S. B. ir J. N. 2010-09-23 tarnybiniu pranešimu kreipėsi į gimnazijos direktorę, kuriame nurodė, kad 2010-09-22 atėjus stebėti vokiečių kalbos mokytojos G. G. pamokos, jos susidūrė su mokytojos netaktišku, agresyviu elgesiu, mokytoja šaukė ant jų, tyčiojosi. Teismo posėdžio metu apklaustos kaip liudytojos S. B. ir J. N. patvirtino savo tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes. Teismas sprendė, kad liudytojų parodymai visiškai sutampa, yra nuoseklūs ir aiškūs. Ieškovės atstovo išreikštos abejonės, kad liudytojų S. B. ir J. N. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs, atmestos kaip nepagrįstos, kaip prielaidos, neatitinkančios byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vien tai, kad liudytojos S. B. ir J. N. dirba mokykloje ir yra pavaldžios direktorei, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jų parodymais negalima vadovautis. Ieškovė (jos atstovas) nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti minėtų liudytojų parodymais. Šių liudytojų parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Minėtos nustatytos aplinkybės, t. y. neteisėtas ieškovės elgesys, nepaneigiamos kitais byloje esančiais įrodymais, tame tarpe ir liudytojos A. Ž. parodymais. Teismas pažymėjo, kad, net jeigu mokinės mama kalbėjo su ieškove netaktiškai, rodydama emocijas, tai nesuteikė teisės ieškovei, kaip pedagogei, kuriai keliami aukšti moralės reikalavimai, elgtis nepagarbiai su mokinės mama, ant jos šaukti, grasinti ir įžeidinėti. Toks mokytojos elgesys neabejotinai prasilenkia su pedagogo etika ir morale. Ieškovės pretenzijos direktorės pavaduotojoms, jog jos atėjo stebėti pamokų iš anksto neperspėjusios ieškovės, taip pažeisdamos jos teises, yra nepagrįstos. Gimnazijos veiklos planas, įskaitant užsienio kalbos pamokų stebėjimą, 2010 m. rugsėjo mėnesį buvo viešai paskelbtas gimnazijos mokėtojų kambaryje esančioje skelbimų lentoje; joks lokalinis vidaus teisės aktas nenumatė gimnazijos administracijai pareigos prieš ateinant stebėti pamoką žodžiu įspėti apie tai tą pamoką vedantį mokytoją. Antra vertus, net ir egzistuojant administracijos pareigai iš anksto vienokia ar kitokia forma informuoti mokytoją, kurios pamoka bus stebima, tačiau atsakovui šios pareigos nevykdant, ieškovei neatsirado teisė elgtis nepagarbiai su administracijos pareigūnais, juos įžeidinėti. Teismas nustatė, kad atsakovo direktorė 2010-10-11 pareikalavo ieškovės pasiaiškinimo dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, ieškovė 2010-10-13 pateikė direktorei pasiaiškinimą. Ieškovės elgesys 2010-10-13 buvo svarstomas Mokytojų tarybos posėdyje, Mokyklos tarybos posėdyje 2010-10-15, kuriame dalyvavo ne tik pedagogai, bet ir mokinių tėvai, kurie išsakė neigiamą nuomonę dėl mokytojos elgesio. Posėdžiuose buvo nuspręsta vokiečių kalbos mokytojos G. G. elgesį vertinti kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir siūlyti gimnazijos direktorei ją atleisti iš darbo. Ieškovės elgesys 2010-10-18 taip pat buvo svarstytas Juodšilių „Šilo“ gimnazijos Etikos kodekso priežiūros komisijoje, kuri pripažino, kad G. G. pažeidė šiuos Etikos kodekso principus: 1.1, 1.3, 1.4, 2.2, 4.2, 4.3, 5.4, 7.1, 7.3, 7.7. Teismas, padarė išvadą, kad ieškovės netinkamas (neteisėtas) elgesys su gimnazijos administracija, mokiniais ir jų tėvais, tame tarpe 2010-09-22, pilnai įrodytas. Ieškovė tokiais savo veiksmais, t. y. aptariamu laiku nepagarbiai, agresyviai elgdamasi su administracijos pareigūnais, iš jų tyčiodamasi, nuolat konfliktuodama su 9a klasės mokiniu, replikuodama, jį moralizuodama, šaukdama ant mokinės mamos, jai grasindama, šaipydamasi, neabejotinai pažeidė lokalinių norminių aktų reikalavimus, su kuriais buvo supažindinta.

7Vertindamas, ar ieškovės padarytas pažeidimas yra šiurkštus, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės neteisėtas elgesys buvo nukreiptas prieš gimnazijos administracijos pareigūnus, mokinį ir ypač prieš mokinės mamą, kuri buvo nėščia; atsirado neigiami padariniai, t. y. mokinys per pamoką sėdėjo susigūžęs, nervavosi, po pamokos pareiškė, kad jis į G. G. pamokas daugiau nebeis, mokinės mama A. S. po konflikto su mokytoja blogai jautėsi, buvo susijaudinusi, pradėjo verkti, reikėjo gerti vaistų, turėjo nedarbingumą, kreipėsi dėl mokytojos grasinimų į prokuratūrą, toks mokytojos elgesys neabejotinai padarė žalos pedagogo profesijai, gimnazijos prestižui ir geram vardui; ieškovė minėtus neteisėtus veiksmus atliko tyčiniais kaltais veiksmais, žinodama, kad toks elgesys su gimnazijos direktore, mokiniais ir jų tėvais yra nepriimtinas pedagogui. Teismas nenustatė, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs susidoroti su ieškove. Nustatyta, kad ieškovė yra konfliktiška asmenybė, dėl jos darbo kokybės ir elgesio nuolat, t. y. daugiau nei keletą metų, buvo gaunama įvairiausių nusiskundimų ir skundų iš mokinių, jų tėvų, mokytojų. Gimnazijos direktorė, kaip įstaigos vadovė, yra atsakinga už tinkamą gimnazijos darbo organizavimą, todėl įstaigos vadovės teisės aktų nustatyta tvarka reagavimas į ieškovės daromus teisės pažeidimus, negali būti niekaip laikomas ar suprantamas kaip asmens neteisėtas persekiojimas. Tai, kad teismuose vyksta keletas ginčų tarp ieškovės ir atsakovo, beje inicijuotų pačios ieškovės, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Liudytojos A. Ž. parodymai apie įvykusį konfliktą iš esmės papildo liudytojų S. B. ir J. N. parodymais nustatytus faktus. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškovės atliktus neteisėtus veiksmus, bendraujant su administracijos pareigūnais, mokiniais ir jų tėvais, kvalifikuoti kaip šiukštų darbo drausmės pažeidimą. Pripažinus, kad ieškovė savo neteisėtais veiksmais šiurkščiai pažeidė darbo tvarką, atsakovui (darbdaviui) atsirado teisė ieškovei (darbuotojui) skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Teismas, įvertinęs visas išdėstytas bylos aplinkybes, ieškovės padaryto pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip ieškovė dirbo anksčiau, t. y. dėl jos darbo ir elgesio, kaip minėta, nuolat buvo gaunama nusiskundimų, padarė išvadą, kad atsakovas paskyrė ieškovei griežtą nuobaudą (pačią griežčiausią, kuri numatyta už darbo drausmės pažeidimą), bet teisingą, t. y. adekvačią padarytam pažeidimui. Teismas nenustatė pagrindų sušvelninti ieškovei paskirtą nuobaudą. Teismas ieškovės argumentus dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo raštiškame pareikalavime pateikti pasiaiškinimą dėl galimai padaryto drausmės pažeidimo aiškiai suformuluotas galimas ieškovės padarytas drausminis pažeidimas; tam, kad ieškovei atsikirsti į pareikštus įtarimus, nebuvo būtina gauti ieškovės nurodytus dokumentus, kurie iš esmės yra išvestiniai iš ieškovės padarytų pažeidimų apie kuriuos, kaip minėta, jai buvo tinkamai ir aiškiai pranešta. Antra, ieškovei nebuvo jokių kliūčių reikšti savo atsikirtimus į minėtuose dokumentuose išdėstytus faktus ir aplinkybes nagrinėjant bylą teisme. Taigi, ieškovės teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Skiriant nuobaudą procedūrinių taisyklių, numatytų DK XVI skyriuje buvo laikomasi.

8Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi; priteisti iš atsakovo Juodšilių „Šilo“ gimnazijos ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į svarbias faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai didelis dėmesys suteiktas liudytojų parodymams, kurie yra tendencingi ir šališki. Apeliantė nurodo, jog teismas nepakankamą dėmesį atkreipė į tarp šalių susiklosčiusius santykius ir nepagrįstai nurodė, kad teisminių ginčų tarp ieškovės ir atsakovo buvimas pats savaime nieko neįrodo. Pažymi, kad teisminiai ginčai prasidėjo dėl atsakovo neteisėtai ir netinkamai organizuojamo darbo; tik tuomet, kai inicijavo ginčą dėl netinkamai nustatytų darbo sąlygų ir netinkamai organizuojamo darbo, mokykloje imti gauti prašymai, pranešimai, nusiskundimai dėl apeliantės atliekamo darbo. Teismas nenagrinėjo atsakovo direktorės asmenybės ir elgesio, kitų ginče dalyvavusių darbuotojų elgesio; dėl šios priežasties sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, jame neatskleista situacijos esmė. Nurodo, jog faktinės aplinkybės patvirtina kryptingą atsakovo direktorės veikimą, kad darbo sutartis būtų nutraukta (inicijuojamas darbo krūvio mažinimas iki minimalaus, nors tam nėra objektyvaus pagrindo), o atsakovas nepatirtų didesnių išlaidų nei atleidžiant darbuotoją DK nustatyta tvarka ne dėl darbuotojo kaltės. Teismas sprendime tendencingai atsižvelgė tik į atsakovo teikiamus paaiškinimus, atsakovo iniciatyva kviestų liudytojų, kurios atsakovo darbuotojos ir turi suinteresuotumą, paaiškinimus. Nurodo, jog teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybę apie Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje susiklosčiusią konfliktinę situaciją tarp gimnazijos vadovės ir kelių mokytojų, dėmesį skirdamas atsakovo pateiktoms aplinkybėms ir motyvams, tačiau mažesnį dėmesį skirdamas faktinėms byloje surinktoms aplinkybėms bei konflikto šalių statusui. Pažymi, jog pripažįstama, kad darbo teisiniuose santykiuose darbuotojas yra silpnesnioji, o darbdavys stipresnioji šio santykio šalis. Tačiau teismas neteisingai į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, jog susiklosčiusioje situacijoje kaltinimo pozicijos laikėsi apeliantė. Pažymi, jog atsakovas nuolat mažino darbo krūvį, tam neturėdamas pagrindo. Mokykloje dirba nuo 2005 m. ir iki tol jokių nusiskundimų savo darbu neturėjo. Viena po kitos skiriamos drausminės nuobaudos rodo atsakovo naudojimąsi savo padėtimi. Teismas neįvertino, kad atsakovo pakviesti liudytojai yra su atsakovu darbo santykiais susiję ir jam lojalūs darbuotojai, todėl jų paaiškinimai tendencingi ir neatspindintys realios situacijos. Nurodo, jog yra akivaizdžių prielaidų teigti, kad konfliktinė situacija su A. S. buvo inicijuota pastarosios, o visa situacija surežisuota siekiant išprovokuoti padaryti drausmės pažeidimą. Pažymi, jog atsakovo pateiktas A. S. skundas, kuriame išdėstytos aplinkybės dėl kilusio ginčo, parengtas 2 dienomis anksčiau, nei faktiškai įvyko susitikimas. Tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino. Kad atsakovo veiksmai buvo nukreipti prieš ieškovę ir kolegę A. Ž. rodo ir tai, kad tik jų veiksmams pamokų metu tirti buvo sudaromos komisijos, jokio kito mokytojo veikla taip akylai nebuvo tiriama. Apeliantės vertinimu, tokius veiksmus galima vertinti kaip psichologinės prievartos naudojimą, o tai yra prielaida kelti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog niekada neturėjo ir neturės ketinimų nei grasinti savo mokiniams, nei juos persekioti; todėl mokinė hiperbolizavo pasakodama situaciją savo mamai ir skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teismas neteisingai ir neišsamiai vertino A. S. pateiktus paaiškinimus; neatkreipė dėmesio į Vilniaus r. apylinkės prokuratūros nustatytas aplinkybes, kad A. S. susijaudinimą ir blogą savijautą lėmė bloga savijauta nuo nėštumo pradžios, o ne įvykęs pokalbis. Taip pat nurodo, jog teismas nepakankamai įvertino aplinkybes apie apeliantės asmenį, kad turi daugiau nei 21 m. pedagoginio darbo stažą, patirties, žinių mokyti vaikus; iki kreipimosi į darbo ginčų komisiją, jokių nusiskundimų dėl atliekamo darbo nėra turėjusi. Apeliantės vertinimu, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog drausminė nuobauda, atleidimas iš darbo, paskirta teisėtai ir pagrįstai, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu galėjo būti paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda, apeliantė neatliko.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinio skundo reikalavimus ir palikti galioti Vilniaus r. 2011-05-12 sprendimą. Nurodo, jog teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo visas ieškovės atleidimo iš darbo faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus bei liudytojų parodymus ir tinkamai sprendimą motyvavo. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs susidoroti su ieškove; pagrįstai nurodė, jog iš atsakovo direktorės paaiškinimų, liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė yra konfliktiška asmenybė, dėl jos darbo kokybės ir elgesio nuolat buvo gaunama nusiskundimų. Nurodo, jog įstaigos vadovės teisės aktų nustatyta tvarka reagavimas į ieškovės daromus pažeidimus negali būti laikomas kaip asmens neteisėtas persekiojimas. Teisminių ginčų tarp šalių buvimas savaime nieko neįrodo; be to, šios bylos išspręstos atsakovo naudai. Teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, jie tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, aiškūs; apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių abejoti liudytojų parodymais. Be to, šiuos parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

10Apeliacinis skundas atmetamas.

11Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų; teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl darbuotojo drausminės atsakomybės yra iš esmės suformuota, suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 str., o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai. Pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vieną kartą šiurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. DK 235 str. 1 d. nustatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu, t. y. itin netoleruotinu, kvalifikuojamas darbo pareigų pažeidimas, darbo teisiniuose santykiuose pripažįstamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

13Apeliantė savo skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylose dėl darbuotojo atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą darbo drausmės pažeidimas konstatuojamas, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos – darbuotojo neteisėti veiksmai, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėms ir pareiginėms instrukcijoms; apeliantės vertinimu, veiksmuose, už kuriuos ji buvo atleista iš darbo, darbo drausmės pažeidimo sudėties nebuvo, teismas buvo tendencingas, šališkas, netinkamai vertino įrodymus, liudytojų parodymus ir pan.

14Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl teismo tendencingumo bei netinkamo įrodymų vertinimo. Faktas, kad teismas priėmė nepalankų apeliantei sprendimą, neįrodo teismo šališkumo ar tendencingumo, objektyvių duomenų apie teismo šališkumą ir pan. byloje nėra.

15Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti faktiniai duomenys yra įrodymai ir jie vertinami kartu su kitais įrodymais, neturi teismui išankstinės ar padidintos įrodomosios galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.).

16Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., suformuotoje teismo praktikoje įtvirtinta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; taip pat išaiškinta, kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą, faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

17Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo kriterijų. Teismas nustatė, kad 2010-09-22 ieškovė netinkamai elgėsi moksleivės motinos A. S. ir direktorės pavaduotojų S. B. ir J. N. atžvilgiu. Nėščią moksleivės motiną įžeidinėjo, grasino, leido sau replikuoti dėl A. S. dar negimusio kūdikio. Mokyklos administracijos atstovės, atėjusios stebėti vokiečių kalbos pamokos taip pat buvo įžeidinėjamos, iš jų buvo tyčiojamasi, šaukiama ant jų. Tokio elgesio faktas byloje įrodytas liudytojų A. S., S. B. ir J. N. parodymais, drausminės nuobaudos tyrimo rašytine medžiaga. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie liudytojų S. B. ir J. N. parodymų neatitikimą tikrovei; vien tas faktas, kad jos yra gimnazijos direktorės pavaduotojos, dėl to lojalios direktorei, nesudaro pagrindo kritiškai vertinti ir atmesti jų parodymus. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertino A. Ž. parodymus, kuriuos ji pati vertina kaip patikimus. Teisėjų kolegija su apeliantės nuomone nesutinka. Teismas teisingai įvertino liudytojos A. Ž., konflikto nemačiusios, bet girdėjusios klasėje konflikto triukšmą ir mačiusios išeinančią iš klasės A. S. kartu su pavaduotoja S. B. po konflikto su ieškove, ir pagrįstai pažymėjo, jog A. Ž. parodymai kitų byloje surinktų įrodymų kontekste patvirtina faktą, kad tarp ieškovės ir A. S. 2010-09-22 įvyko konfliktas; liudytojos A. Ž. parodymai apie įvykusį konfliktą iš esmės papildo liudytojų S. B. ir J. N. parodymais nustatytus faktus. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos A. Ž. parodymai patvirtina dar ir tai, kad direktorės pavaduotoja S. B. buvo ieškovės ir A. S. konflikto liudytoja, t. y. dar kartą patvirtina šios liudytojos parodymų patikimumą. Pati apeliantė neneigia, kad tarp jos ir A. S. įvyko pokalbis, tačiau jos įsitikinimu, konfliktinė situacija tarp apeliantės ir A. S. buvo inicijuota pastarosios, o visa situacija buvo surežisuota siekiant išprovokuoti apeliantę padaryti darbo drausmės pažeidimą. Drausminė nuobauda apeliantei buvo paskirta A. S. skundo pagrindu, tačiau byloje esantis skundas parašytas 2010-09-20, kas įrodo, kad situacija buvo surežisuota darbdavio. Apeliantės prielaidos dėl sąmokslo atmetamos. Byloje yra dviejų A. S. pareiškimų nuorašai: kartu su ieškiniu pateiktas 2010-09-22 A. S. skundo nuorašas su Juodšilių „Šilo“ gimnazijos spaudu, patvirtinančiu, kad skundas buvo gautas 2010-09-22 (b.l. 9, t.1) ir analogiško, bet netapataus turinio 2010-09-20 skundas, gautas gimnazijoje taip pat 2010-09-22 (b.l. 37, t.1). Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad A. S. pateikė gimnazijos administracijai tą pačią dieną du skundus, nepaneigia teismo išvados, padarytos byloje surinktų įrodymų viseto pagrindu apie tai, kad konfliktas su moksleivės mama tikrai įvyko 2010-09-22. Faktas, kad viename iš A. S. skundų neteisingai nurodyta dokumento surašymo data neįrodo, kad ji veikė pagal susitarimą su gimnazijos administracijos vadove; tarp šių faktų apeliantės nurodyto loginio ryšio nėra.

18Byloje pateikti lokaliniai norminiai aktai, reglamentuojantys gimnazijos pedagogų elgesį ir veiklą gimnazijoje: 2001-09-03 patvirtinti pedagogo pareiginiai nuostatai (b.l. 61-67, t.1); vidaus darbo taisyklės (b.l. 68-80, t.1), mokyklos darbuotojų etikos kodeksas, 2008-01-21 patvirtintas mokyklos direktorės įsakymu Nr. VI-47 (b.l. 58-60, t.1); su pareiginėmis nuostatomis ir vidaus darbo taisyklėmis apeliantė tinkamai supažindinta. Pareiginių nuostatų 1.5 punktas įpareigoja pedagogą laikytis tarnybinio etiketo reikalavimų, bendravimo, dalykinio pokalbio taisyklių, vidaus darbo taisyklių 83 punktas įpareigoją pedagogą kelti savo kultūrinį ir metodinį lygį, dalykinę kvalifikaciją, įpareigoja būti tinkamo elgesio ir aukštos moralės. Gimnazijos etikos priežiūros komisija, 2010-10-18 apsvarsčiusi direktorės pavaduotojų skundą, padarė išvadą, kad G. G. pažeidė etikos kodekso principus (b.l. 48-49, t.1), mokyklos taryba 2010-10-15 posėdyje įvertino ieškovės elgesį kaip neleistiną, šiurkščiai pažiedžiantį darbo drausmę (b.l. 43-44, t.1). Taigi, bylos duomenys bei mokyklos tarybos ir etikos komisijos ieškovės elgesio įvertinimas kaip neetiško, leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad apeliantės elgesys mokinės motinos ir kolegių atžvilgiu pažeidė ne tik visuomenei priimto elgesio ir bendravimo moralines normas, bet ir darbdavio lokalinių norminių aktų nuostatas, t. y. buvo neteisėtas DK 235 str. prasme.

19Atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai vertino A. S. pateiktus paaiškinimus dėl įvykusio konflikto pasekmių. Apeliantė nurodė, kad medicininių dokumentų duomenimis, A. S. savijauta buvo bloga nuo pat nėštumo pradžios, o tai reiškia, kad jos susijaudinimą ir blogą savijautą lėmė ne pokalbis su apeliante. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad konflikto pasekmės vertinamos kaip viena iš darbuotojos drausminės atsakomybės sąlygų; teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės neteisėtas elgesys turėjo žalingas pasekmes – apeliantės neteisėtų veiksmų pasekoje žmonės partyrė moralines traumas, pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus; konflikto su moksleivės mama atveju buvo dar pažemintas gimnazijos kolektyvo prestižas. Tai patvirtino konflikto metu nukentėjusių asmenų elgesys – kreipimasis į prokuratūrą, etikos komisiją, mokyklos tarybą bei apeliantės kolegų įvykusio konflikto vertinimas. Faktas, kad dėl apeliantės veiksmų nėščia moteris nepatyrė rimtesnio fizinės sveikatos sutrikdymo, negali būti vertinamas kaip žalingų pasekmių nebuvimas arba, kad konflikto pasekmės buvo „išpūstos“.

20Taigi teismas pagrįstai konstatavo visas drausminės atsakomybės sąlygas nagrinėjamoje byloje; įvertinęs padaryto pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes bei kitas teisiškai svarbias bylos aplinkybes, pripažino, kad darbdavio parinkta griežčiausia drausminė nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo sunkumui (DK 238 str.); teismas pagrįstai pažymėjo, kad visuomenėje mokytojui taikomi griežtesni elgesio standartai, todėl ieškovės grubus elgesys su kolegėmis, moksleivės motina, vaikais tiesiog neleistinas; apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su teismo išvadomis sutinka.

21Apeliacinio skundo argumentai dėl bylos aplinkybių vertinimo kompleksiškai, visų kitų apeliantės ginčų su darbdaviu bei susiklosčiusios psichologinio spaudimo bei persekiojimo atmosferos kontekste, atmetami, kaip neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.

22Apeliantė nurodo, kad konfliktai tarp jos ir gimnazijos administracijos vadovės prasidėjo po to, kai administracijos vadovė neteisėtai jai sumažino darbo užmokestį 2009/2010 mokslo metais, dėl gimnazijos administracijos neteisėtų veiksmų vyksta ginčas teismuose, prieš tai jokių nusiskundimų dėl apeliantės darbo nebuvo. Direktorė taip pat skyrė apeliantei drausmines nuobaudas – pastabą ir papeikimą, dėl kurių taip pat bylinėjamasi teismuose. Apeliantės įsitikinimu, tokios aplinkybės rodo, kad gimnazijos vadovė kryptingai stengėsi sukurti tokias sąlygas, kad ji pati paliktų darbą. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas be pagrindo nevertino gimnazijoje susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp gimnazijos vadovės ir kelių mokytojų, po to, kai keli neapsikentę mokytojai inicijavo individualius darbo ginčus dėl netinkamo darbo organizavimo ir darbuotojų teisių pažeidimo. Apeliantės manymu, teismas turėjo vertinti liudytojos A. Ž. santykius su administracija, gimnazijos direktorės asmenines savybes ir pan.

23Teisėjų kolegija nesutinka su tokia argumentacija. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiurkštaus drausmės pažeidimo faktas byloje įrodytas ir jokie konfliktiniai santykiai su gimnazijos administracijos vadove, darbo užmokesčio sumažinimas arba pačios apeliantės psichologinė būklė dėl konfliktinės padėties negali pateisinti apeliantės grubaus, neleistino elgesio su kolegėmis, mokiniais ir jų tėvais.

24Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

25Iš apeliantės valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (12,75 Lt) (CPK 79, 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

27Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovės G. G. 12,75 Lt (dvylika litų, 75 centus) dokumentų siuntimo išlaidų valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. G. apeliacinį... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Juodšilių „Šilo“... 5. Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 6. Vilniaus r. apylinkės teismas 2011-05-12 sprendimu ieškinį atmetė;... 7. Vertindamas, ar ieškovės padarytas pažeidimas yra šiurkštus, teismas... 8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti apeliacinio skundo... 10. Apeliacinis skundas atmetamas.... 11. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl darbuotojo drausminės... 13. Apeliantė savo skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl teismo... 15. Įrodymai yra civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177... 16. Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 str., suformuotoje... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 18. Byloje pateikti lokaliniai norminiai aktai, reglamentuojantys gimnazijos... 19. Atmetamas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir... 20. Taigi teismas pagrįstai konstatavo visas drausminės atsakomybės sąlygas... 21. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylos aplinkybių vertinimo kompleksiškai,... 22. Apeliantė nurodo, kad konfliktai tarp jos ir gimnazijos administracijos... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia argumentacija. Teisėjų kolegijos... 24. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o... 25. Iš apeliantės valstybei priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 27. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti... 28. Priteisti iš ieškovės G. G. 12,75 Lt (dvylika litų, 75 centus) dokumentų...