Byla 2A-999-115/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Jonei Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovui advokatui Karoliui Žibui, trečiojo asmens V. S. atstovui advokatui Rimantui Jonynui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-341/2010 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teises šioje byloje perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, tretiesiems asmenims J. G., E. Š. (mirė), V. S. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos akto panaikinimo ir žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovė J. Š. ieškiniu teismo prašė panaikinti 2008-08-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos individualų administracinį aktą „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ Nr.20-643 bei patvirtinti 1997 m. sausio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytą ieškovės asmeniniam ūkiui naudojamo 2,70 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. ( - )ir ( - ) (I t., b.l. 4-11).

5Nurodė, kad vadovaujantis 1990-07-26 LR AT nutarimu Nr. 1-411, kuriuo nustatyta, jog kaimo vietovėse gyventojams, žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui, jiems pageidaujant, turi būti suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai, bei LR Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“, ieškovei Vilniaus rajono Sudervės apylinkės I šaukimo 14 sesijos sprendimu buvo skirta 0,30 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas.1996 m. gruodžio mėn. Sudervės sen. agrarinės tarybos vadovė V. Z., paaiškino, kad ieškovei papildomai priklauso 2,70 ha žemės.1996-12-30 ieškovei buvo įteiktas Vilniaus raj. žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimas, kuriuo už perkamą 2,70 ha žemės sklypą jai buvo nurodyta sumokėti 136 Lt sumą, kurią ji 1997-01-02 sumokėjo čekiais. 1996-01-16 įsakymu Nr. 199-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės Vilniaus rajone pardavimo ir sumokėtu lėšų grąžinimo 21 piliečiui“ Vilniaus apskrities valdytojas nusprendė parduoti asmeniniam ūkiui naudojamą žeme Vilniaus rajone 21 piliečiui, įskaitant 2,70 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ieškovei, tačiau tai nepadaryta iki šiol, nors ieškovė ne kartą kreipėsi į VAVA. Teigė, kad atsakovas VAVA 2008-08-18 administraciniame akte „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ Nr. 20-643 nepagrįstai atsisakė spręsti jo kompetencijai priskirtus klausimus. Nurodė, kad 2008-08-19 buvo gautas 2008 m. rugpjūčio 38 d. VAVA individualus administracinis aktas Nr. 20-643 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“, kuriame atsakovas VAVA nepagrįstai nurodė, jog 1996 m. Vilniaus apskrities viršininkui buvo teiktas pasiūlymas papildomai J. Š. skirti 2,70 ha asmeninio ūkio žemės, tačiau sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo nebuvo priimtas. Ji mano, kad gavęs agrarinės reformos tarnybos pasiūlymą, apskrities valdytojas turėjo pareigą per mėnesį priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumo, ką patvirtina apie tokio sprendimo priėmimą išsiųstas mokėjimo pranešimas su nurodyta mokėtina suma būsimiems papildomų žemės sklypų pirkėjams bei įpareigojimas pirkėjams laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų LRV 1992-05-12 nutarime Nr. 343 (1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) nurodytų asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte. Nurodė, kad 2000-09-22 buvo priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3229-1, kuriuo vėliau patvirtintame Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas ir ieškovės 3,00 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas. VAVA argumentai nepriimant sprendimo dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo, prieštarauja minėtų 1996-02-26 LRV nutarimo Nr. 282 bei 1997-01-16 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymo Nr. 199-41 nuostatoms. Teigė nesutinkanti su atsakovo 2008-08-18 individualiame administraciniame teisės akte nurodyta aplinkybe, jog apskrities viršininkas pagal galiojančius teisės aktus neturi teisės patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimo ir nustatyti naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto. Nurodė, kad 1996 m., kai buvo pradėta žemės privatizavimo procedūra, asmeninio ūkio žemės pardavimo procedūras reglamentavo 1995-11-30 įstatymas Nr. 1-1112 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo“ ir 1993-12-21 LRV nutarimas Nr. 967 „Dėl kompensavimo už valstybės išperkamą žeme ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo“; visi su asmeninio ūkio žemės pardavimu susiję klausimai buvo reglamentuojami ir 1998-04-01 LRV nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos. Teigė, kad turi būti taikomas ir 2003-02-18 LRV nutarimas Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Ieškovės manymu, ji atitinka visus minėto 2003-02-18 LRV nutarimo Nr. 236 bei šiuo nutarimu patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus. Teigė, jog minėtuose teisės aktuose numatyta bei 1997-01-16 Nr. 199-41 Vilniaus apskrities valdytojo ir 2000-09-22 Vilniaus apskrities viršininko Nr. 3229-1 įsakymais patvirtinta ieškovės teisė įsigyti asmeniniam ūkiui naudojama 2,70 ha žemės sklypą privalo būti įgyvendinta, vadovaujantis CK. 6.309 str. l d. Teigia, jog tai, kad žemės sklypas, esantis ( - ). ieškovei yra parduotas 1997 m., patvirtina 1997-01-16 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymas, Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimas dėl 136 Lt sumos už žemės sklypą sumokėjimo, šios sumos sumokėjimas bei sklypo faktinis valdymas. Vadovaujasi CK 6.305 str. l d. Nurodė, kad ginčo žemės sklypą ieškovė naudoja asmeniniam ūkiui, t t. y. augina bei deklaruoja pasėlius, o už dirbamą žemę iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna pinigines išmokas. 2008 m. rugsėjo 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą VAVA, prašydama pateikti duomenis apie ginčijamą žemės sklypą (tikslius 2,70 ha žemės sklypą identifikuojančius duomenis ir pan.), tačiau atsakovo VAVA raštu Nr. SR-50J7-(JJ2) „Dėl pateikto prašymo“ ieškovės prašoma informacija nebuvo suteikta, tiesiog nurodant, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 2.3-4585-(41) patvirtintame Sudenvės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suformuoti žemės sklypai, kurių projektiniai numeriai yra Nr. 1445-3 ir Nr. 1567. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2008 m. sausio 29 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Š-54-118 nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3229-41 buvo patvirtintas ( - )kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame ieškovei buvo suprojektuotas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 620, o 2005-03-15 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1730-41 buvo sumažintas. 2008-10-14 atsakovo VAVA rašte Nr. SR-5017-(1,12) nurodyta, jog Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pavirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 2.3~45S5-(41), yra suformuoti žemės sklypai, su numeriais Nr. 1445-3 ir Nr. 1567, todėl ieškovė prašė teismo patvirtinti būtent šių žemės sklypų Nr. 1445-3 ir Nr. 1567 pirkimo - pardavimo sutartis.

6Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti (I t.,b.l. 55-61). Nurodė, kad 1996 m. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje Vilniaus apskrities valdytojui buvo pateiktas pasiūlymas papildomai ieškovei skirti 2,70 ha asmeninio ūkio žemės, tai patvirtina ieškovės pateiktas rašytinis aktas „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypų (jų dalies) Vilniaus rajone įteisinimo A. B. ir kitiems“, tačiau sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo nebuvo priimtas, t.y. šis aktas netapo teisinę galią turinčiu aktu. LR žemės reformos įstatymo 16 str. (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1995-11-30 iki 1997-07-01) 8 d. yra įtvirtinta nuostata, kad apskrities valdytojas gali priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo, tačiau tai nėra jo pareiga, todėl tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip netinkamas veikimas. Vilniaus apskrities valdytojo 1997-01-16 įsakymu Nr. 199-41 ieškovei leista įmokėti įmokas už 2,70 ha ploto žemės sklypą, tačiau tai nėra dokumentas, patvirtinantis papildomo ploto asmeniniam ūkiui suteikimą. Nurodė, kad nustačius, jog nėra įstatyminio pagrindo 2,70 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimui, VAVA išreiškė savo valią nesudaryti 2,70 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, t.y. Vilniaus apskrities viršininkas nepasirašė 1996 m. pasiūlymo dėl 2,70 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo ieškovei, 2005-03-15 įsakymu Nr. 2.3-1730-41 „Dėl Vilniaus rajono Sudervės seniūnijos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-11 įsakymu Nr. 4059-41 patvirtinimo Vilniaus rajone“ ginčo žemės sklypą paėmė į laisvos valstybinės žemės fondą. Apie tai, kad negali būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl 2,70 ha ploto žemės sklypo, ieškovė buvo informuota 2002-01-08 raštu Nr. 20-7, 2008-03-26 raštu Nr. 20-216, 2008-08-18 raštu Nr. 20-643, 2008-10-14 raštu Nr. SR-5017-(1.12). Be to ieškovės prašymus nagrinėjo ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir jai atsakė 2004-01-19 raštu Nr. 3B-(3.5)-Š-1278-9l bei 2008-01-29 raštu Nr. 3B-Š-54-118. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu galiojančiame Žemės reformos įstatyme nėra numatyta galimybė įteisinti faktiškai naudojamą žemės plotą, t.y. didesnį naudojamą žemės plotą negu apylinkės tarybų sprendimais buvo skirta asmeninio ūkio žemės. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-08-18 rašto „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ Nr. 20-643 panaikinimo atsakovas nurodė, kad 2008-08-18 raštu Nr. 20-643 VAVA atsakė į Advokatų profesinės bendrijos „Kelpšas, Stančikas ir partneriai” 2008-06-27 prašymą, išreikšdama savo nuomonę apie 2,70 ha ploto ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Šiuo raštu nebuvo sukuriamos teisinės pareigos ar teisės, o tik pateikiama informacija apie ieškovės galimybę sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su VAVA, taigi šis raštas laikomas atsakymu į prašymą ir nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti. Net raštą pripažinus individualiu administraciniu teisės aktu, LR ABTĮ 33 str. l d. yra numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Pažymėjo, kad ieškovė neprašo atnaujinti praleisto termino.

7Tretieji asmenys E. Š. ir V. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtu (I t., b.l. 70-71). Nurodė, kad ieškovė prašydama patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį į 2008 m. suformuotus ir įregistruotus du žemės sklypus, iš esmės prašo nuosavybės teisių pripažinimo į šiuos sklypus, nors žino, kad NTR nuosavybės teise į šiuos žemės sklypus įregistruota kitiems fiziniams asmenims. Nurodė, kad šioje byloje, kurioje iš esmės siekiama išspręsti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą klausimą, turi būti nustatyti ir įtraukti visi tinkami atsakovai. Pažymėjo, kad LR CPK 43 str. ir 44 str. 2 d. nustatytas privalomas bendrininkavimas tuo atveju, kai teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ir pareigomis. Teigė, kad galimas teismo sprendimas tiesiogiai paliestų kitų asmenų teises į jų valdomus daiktus, todėl ieškinys neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų ir paliktinas nenagrinėtu. Ieškovė prašė patvirtinti sutartį neva sudarytą 1997 m. į 2008 m. suformuotus žemės sklypus, iš to darė išvadą, kad 1997 m. nebuvo sutarties objekto-apibrėžto konkretaus žemės sklypo, todėl toks 1997 m. susitarimas vertintinas tik kaip preliminarus. Preliminarus sprendimas, nors pagal jį ieškovė ir sumokėjo nustatyto dydžio įmoką, toliau nevykdant procedūrų ir nesuformavus konkretaus žemės sklypo, bei neperdavus jo valdyti ieškovei, nelaikytinas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi. Teigia, kad tretiesiems asmenims E. Š. ir J. G. nuosavybės teisė į žemę atkurta vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Kol šie aktai yra nepanaikinti, nuosavybės teisės į žemę laikomos atkurtos teisėtai ir tokių žemės sklypų įgijėjai yra sąžiningi.

8Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė (III t.,b.l. 96-108).

9Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors byloje ir ginčijamas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, ginčo išsprendimas taip pat susijęs su nuosavybės teisių klausimo išsprendimu– ieškovė prašė patvirtinti tarp jos ir atsakovo sudarytą asmeniniam ūkiui naudojamo 2,70 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ši byla dėl abiejų reikalavimų nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (CPK 26 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 33 str. 1 d. bei tuo, kad ieškovė neprašė atnaujinti praleisto termino, ieškovės prašymas panaikinti VAVA 2008-08-18 raštą Nr. 20-643 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo” atmestinas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl ABTĮ 33 str. 1 d. taikymo (LAT 2002-05-07 nutartis civ. byl. Nr. 3K-7-658/20002; 2006-06-07 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-380/2006; 2008-02-25 nutartis civ. byl. Nr. 3K-3-134/2008) ir nurodė, kad CPK 26 str. 2 d. įtvirtintos normos savaime nereiškia, kad ieškovės reikalavimams byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai, nes pareikšti reikalavimai yra susiję, tačiau neišplaukiantys vienas iš kito (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-380/2006). Teismas pažymėjo, kad byloje taikytina ABTĮ 33 str. 1 d., kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas suinteresuotai šaliai ginčyti jos atžvilgiu priimtą administracinį aktą. Teismas nurodė, jog ginčijamas VAVA 2008-08-18 raštas Nr. 20-643 2008-08-18 buvo išsiųstas Advokatų profesinei bendrijai „Kelpšas, Stančikas ir partneriai“, be to, šis raštas buvo paminėtas ir VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-10-14 rašte Nr. SR-5017-(1.12), kuris taip pat buvo išsiųstas Advokatų profesinei bendrijai „Kelpšas, Stančikas ir partneriai“. Teismas konstatavo, kad skundžiamame rašte ieškovės atstovui buvo tinkamai išaiškinta, kad jei VAVA savo priimamais sprendimais ar veiksmais pažeidžia jo atstovaujamosios teises ir interesus, tokie veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Faktą, kad ieškovės atstovas gavo skundžiamą aktą 2008-08-19 patvirtina Advokatų profesinės bendrijos „Kelpšas, Stančikas ir partneriai“ antspaudas su data. Ieškinys teismui dėl 2008-08-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos individualaus administracinio akto „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ panaikinimo pateiktas 2008-10-24. Teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia dėl minėto akto panaikinimo yra skaičiuotina nuo 2008-08-19, todėl ieškovė praleido vieno mėnesio terminą dėl 2008-08-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos individualaus administracinio teisės akto Nr. 20-643 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo“ panaikinimo. Teismas nustatė, kad nors LRV 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ 3 p. žemės ūkio įmonė išnagrinėjusi ieškovės pareiškimą bei jos teisę į asmeninio ūkio žemę, pateikė apskrities valdytojui pasiūlymą dėl žemės suteikimo ieškovei, toks sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ieškovei nebuvo patvirtintas, t.y. šis aktas netapo teisinę galią turinčiu aktu. Vadovaujantis LR žemės reformos įstatymo 16 str. (redakcija, galiojusi nuo 1995-11-30 iki 1997-07-01) 8 d. apskrities valdytojas galėjo, bet ne privalėjo priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo. Teismas nurodė, kad šis apskrities valdytojo veiksmas nebuvo ieškovės apskųstas bei nuginčytas, todėl laikomas teisėtu ir galiojančiu. Teismas pažymėjo, kad tai, kad ieškovei buvo leista įmokėti įmoką už papildomą 2,70 ha ploto žemės sklypą patvirtina Vilniaus apskrities valdytojo 1997-01-16 įsakymas Nr. 199-41, tačiau teiktas pasiūlymas papildomai skirti jai 2,70 ha asmeninio ūkio žemės nebuvo patvirtintas. Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-15 įsakymu Nr. 2.3-1730-41 buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymas Nr. 3229-41, kuriame patvirtintame Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų, kurių ribos tikslinamos šiuo įsakymu, sąraše pareiškėjai buvo sumažintas suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 620 plotas iki 0,30 ha, o likęs 2,70 ha žemės plotas paimtas į laisvą žemės fondą. Šis Vilniaus apskrities viršininko įsakymas taip pat nenuginčytas. Todėl 2009-01-20 ir 2009-02-17 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr.2.5-41-29288 ir Nr.2.5-41-29557 nuosavybės teisė į ginčijamus žemės sklypus buvo atkurta tretiesiems asmenims E. Š. ir J. G.. Teismas pažymėjo, kad žemės pirkimo-pardavimo sandorių specifika ta, kad pardavimo sutarties objektu turi būti žemės sklypas, kuris sutarčiai sudaryti turi būti suformuotas kaip kadastrinis vienetas. Pagal Žemės įstatymo 14 str., bet kurio žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Teismas pažymėjo, kad ateityje parduoti formuojamas žemės sklypas ar jo dalis taip pat turi būti patvirtinti žemės sklypo planu, patvirtintu valstybinės žemėtvarkos tarnybos ir tai yra leistinas įrodymas. Tačiau tai neįrodinėjama liudytojų parodymais ar šalių paaiškinimais (CPK 177 str. 4 d., 197 str. 2 d.). Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad dėl ginčijamo 2,70 ha dydžio žemės sklypo buvo sudarytas žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos, todėl faktas, kuriuo ieškovė grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, neįrodytas. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nes jos sudarymo metu 1997 m. nebuvo būtino tokiems sandoriams sudaryti elemento – žemės pirkimo-pardavimo sutarties objekto,t.y. apibrėžto konkretaus žemės sklypo, todėl toks 1997 m. susitarimas gali būti vertinamas tik kaip preliminarus. Preliminarus sprendimas, nors pagal jį ieškovė ir sumokėjo nustatyto dydžio įmoką, toliau nevykdant procedūrų ir nesuformavus konkretaus žemės sklypo, bei neperdavus jo valdyti ieškovei negali būti laikomas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas pažymėjo, kad nėra aišku, kokį objektą pagal ginčą ieškovė naudojo, nes paraiškose išmokoms už žemės ūkio naudmenas gauti skiriasi tiek žemės plotai, tiek valdymo teisė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 43 str. ir 44 str. 2d. nustatytas privalomas bendrininkavimas tuo atveju, kai teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ir pareigomis. Ieškovė byloje neprašė atsakovais įtraukti trečiuosius asmenis teisėtai įgijusius ginčijamus žemės sklypus. Remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-15 įsakymu Nr. 2.3-1730-41, kuriuo ieškovei buvo sumažintas suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 620 plotas iki 0,30 ha, o likęs 2,70 ha žemės plotas paimtas į laisvą žemės fondą, ginčijami žemės sklypai 2009-01-20 ir 2009-02-17 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr.2.5-41-29288 ir Nr.2.5-41-29557 buvo perduoti nuosavybės teise tretiesiems asmenims E. Š. ir J. G., o ieškovė prašė patvirtinti pirkimo-pardavimo sutartį būtent dėl šių žemės sklypų. Teismas pažymėjo, kad tretiesiems asmenims E. Š. ir J. G. nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiai teisės aktai, todėl kol šie aktai yra nepanaikinti, nuosavybės teisės į žemę laikomos atkurtos teisėtai ir tokių žemės sklypų įgijėjai yra sąžiningi.

10Apeliantė (ieškovė) J. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinat ieškinį (III t., b.l. 111-118). Nurodo, kad teismas nepagrįstai pareigą atlikti visus su pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu susijusius veiksmus perkėlė tik ieškovei, tačiau nevertino to, ką pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus turėjo atlikti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė ir atsakovas dėl asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo susitarė dar 1997 m., tačiau šis sandoris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įformintas vien tik dėl atsakovo kaltės, daro išvadą, jog tokio sandorio patvirtinimui gali būti taikomos ir 2001 m. CK nuostatos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įst. 4 str. 2 d.). Vadovaujasi LAT praktika dėl tokio pobūdžio sutarčių (LAT 2006-11-06 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-P-382/2006). Teigia, kad pagal 1994 m. LRV nutarimas Nr. 183, kurio 2.12 p. bei LRV 1993-12-21 nutarimo Nr. 967 “Dėl Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarkos patvirtinimo” 11 p. ir 12 p. atsakovo VAVA struktūrinis padalinys – žemėtvarkos tarnyba turėjo parengti teismo nurodytą planą, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 178 str., pareigą pateikti minėtą rašytinį įrodymą nepagrįstai perkėlė ieškovei; neužklausė atsakovo, ar toks planas tikrai buvo parengtas. Pabrėžia, kad prašomo parduoti asmeninio ūkio žemės sklypo planas jau buvo patvirtintas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl teismo teiginys, jog faktas, kuriuo ieškovė grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, neįrodytas, prieštarauja bylos aplinkybėms ir pažeidžia CPK 185 str.; be to pats atsakovas į bylą pateikė 2004-10-21 Asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo apžiūrėjimo aktą, kuriame patvirtinama, kad ieškovė naudojasi 2.69 ha asmeninio ūkio žemės sklypu ir kad šis žemės sklypas atitinka LR žemės reformos įstatymo 15 str. pakeitimo ir papildymo įst. 2 d. 1 p. Pažymi, jog ieškovės paaiškinimai, paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, liudytojos G. L. parodymai, patvirtina, kad nuo pat 1997 m., kai sumokėjo už parduodamą žemės sklypą, apeliantė naudojasi ginčo žemės sklypu. Apeliantė nesutinka su teismo nuomone, jog sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ieškovei nebuvo patvirtintas, todėl netapo teisinę galią turinčiu aktu, nes taip užkertamas kelias ieškovei ateityje reikšti ieškinį dėl žalos, neteisėtai atsisakius parduoti asmeninio ūkio žemę ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu ją perdavus tretiesiems asmenims, atlyginimo. Teigia, kad nors apeliantė nebuvo įtraukta į 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymą Nr. 1897-41, tokią pačią galią turinčiu teisės aktu gali būti laikomas ir 1997-01-16 Vilniaus apksrities valdytojo įsakymas Nr. 199-41. Pagal 1996-02-26 LRV nutarimo Nr. 282 1.4 p. apskrities valdytojas privalo patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą, jei tik asmuo teisėtai naudojasi tokiu žemės sklypu. Nurodo, kad VAVA neginčijo ieškovės teisės gauti naudojimui papildomus 2.70 ha asmeninio ūkio žemės ir raštu nenurodė, kodėl ieškovė negalėtų pasinaudoti šia teise. Mano, kad apeliantė į 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo Nr. 1897-41 įsakymą neįtraukta per klaidą, kadangi visi kiti asmenys, nurodyti Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos viršininko pasirašytame įsakyme “Piliečių, kuriems įteisinami asmeninio ūkio žemės sklypai”, buvo perkelti į 1996-12-12 Vilniaus apskrities valdytojo įsakymą Nr. 1897-41 ir šiems asmenims buvo perleista nuosavybės teisė į jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas, nes CPK ir ABTĮ nenumato galimybės CPK 26 str. 2 d. pagrindu nagrinėjant ginčus bendrosios kompetencijos teisme dėl individualaus administracinio teisės akto teisėtumo taikyti LR ABTĮ 33 str. 1 d. nuostatas. Mano, jog LAT nutartis Nr. 3K-3-380/2006 šioje byloje netaikytina, nes faktinės aplinkybės skirtingos. Ginčas šiuo atveju kilęs ne dėl skundžiamo 2008-08-18 VAVA individualaus administracinio akto teisėtumo, bet dėl apeliantės teisės įsigyti asmeninio ūkio žemę.

11Atsakovas VAVA atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (III t.,b.l. 142-143). Nurodo, kad ginčo žemės sklypo planas iki 1997 m. nebuvo parengtas, todėl toks planas nėra pateiktas į bylą. Pabrėžia, kad žemės sklypai, unikalūs Nr. ( - )bei ( - ), dėl kurių yra kilęs ginčas, nuosavybės teise priklauso J. G. bei V. S., todėl pirkimo-pardavimo sutartis dėl ginčo žemės sklypų tarp VAVA bei apeliantės negalėjo bei negalėtų būti patvirtintas, nes toks sprendimas prieštarautų privačios nuosavybės neliečiamumo principui.

12Tretysis asmuo V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (III t., b.l. 145-146). Nurodo, kad preliminarus susitarimas, nors pagal jį apeliantė ir sumokėjo nustatytą įmoką, toliau nevykdant procedūrų ir nesuformavus konkretaus žemės sklypo, bei neperdavus jo valdyti ieškovei, negali būti laikomas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi. Teigia, kad tretiesiems asmenims E. Š. ir J. G. nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta vadovaujantis įstatymais ir poįstatyminiais aktais, kol jie nėra panaikinti nuosavybės teisės į žemę laikomos atkurtos teisėtai ir tokių žemės sklypų įgijėjai yra sąžiningi. V. S. žemės sklypas buvo padovanotas. Pagal CK 4.96 str. 2d., iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalaujamas nekilnojamasis turtas. Mano, kad ieškovė praleido bendrąjį ieškinio senaties terminą, be to, yra praleisti ir invidualių administracinių teisės aktų apskundimo terminai.

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

16Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

17Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra netenkintas jos ieškinys panaikinti 2008-08-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos individualų administracinį aktą „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ Nr.20-643 bei patvirtinti 1997 m. sausio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytą ieškovės asmeniniam ūkiui naudojamo 2,70 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. ( - )ir ( - ).

18Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliantės argumentai atmestini.

19Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl asmeninio ūkio naudojimo žėmės pirkimo- pardavimo sutarties patvirtinimo, prašant panaikinti 2008-08-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos individualų administracinį aktą „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ Nr.20-643.

20Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas, nes CPK ir ABTĮ nenumato galimybės CPK 26 str. 2 d. pagrindu nagrinėjant ginčus bendrosios kompetencijos teisme dėl individualaus administracinio teisės akto teisėtumo taikyti LR ABTĮ 33 str. 1 d. nuostatas.

21Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio senaties termino pradžia dėl 2008-08-18 VAVA individualaus administracinio akto „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ Nr.20-643 panaikinimo yra skaičiuotina nuo 2008-08-19, todėl ieškovė praleido vieno mėnesio jo apskundimo terminą. Teismas pažymėjo, jog byloje esant reikalavimui, susijusiam su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas, nereiškia, kad šioje byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai, nors pareikšti reikalavimai yra susiję, tačiau neišplaukiantys vienas iš kito. Kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, ir pažymi, kad tą aplinkybę, jog ieškovės atstovas skundžiamą aktą gavo 2008-08-19 ir nuo šios datos skaičiuotinas jo apskundimo terminas, patvirtina Advokatų profesinės bendrijos „Kelpšas, Stančikas ir partneriai” antspaudas su data (I t., b.l.37). Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad ieškinys teismui dėl 2008-08-18 VAVA individualaus administracinio akto „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ panaikinimo yra pateiktas tik 2008-10-24 (I t., b.l.4), t.y. daugiau kaip mėnesį praleidus ABTĮ 33 str. įtvirtintą vieno mėnesio terminą suinteresuotai šaliai ginčyti jos atžvilgiu priimtą administracinį aktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog skundžiamame rašte apeliantės (ieškovės) atstovui buvo tinkamai išaiškinta, kad jei Vilniaus apskrities viršininko administracija savo priimamais sprendimais ar veiksmais pažeidžia jo atstovaujamosios teises ir interesus, tokie veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Šį argumentą pagrįstai skundžiame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog ginčijamas 2008-08-18 VAVA individualus administracinis aktas „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ apeliantei faktiškai nesukurią jokių teisių ir pareigų, nes šis aktas yra daugiau informacinio pobūdžio, o ieškovės teisės galėjo būti pažeistos kitais sprendimais ar aktais, kurių pagrindu jos naudojama žemė atiteko kitiems asmenims.

22Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia nesutinkanti su pirmosios instancijos nuomone, jog sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ieškovei nebuvo patvirtintas, todėl netapo teisinę galią turinčiu aktu, nes taip užkertamas kelias ieškovei ateityje reikšti ieškinį dėl žalos, neteisėtai atsisakius parduoti asmeninio ūkio žemę ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu ją perdavus tretiesiems asmenims, atlyginimo.

23Teismas nustatė, kad vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos nutarimu bei LR Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos” ieškovei 1994 m. sausio 28 d. Vilniaus rajono Sudervės apylinkės I šaukimo 14 sesijos sprendimu buvo skirtas 0,30 ha dydžio asmeninio ūkio žemės sklypas. 1996 m. gruodžio mėn. Vilniaus apskrities viršininkui buvo teiktas pasiūlymas papildomai ieškovei skirti 2,70 ha asmeninio ūkio žemės (I t., b.l.19-20). 1996 m. gruodžio 30d. ieškovei buvo įteiktas Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimas (I t.,b.l.17), kuriuo už perkamą 2,70 ha žemės sklypą jai buvo nurodyta sumokėti 136 Lt ir ši suma 1997 m. sausio 2 d. sumokėta čekiais (I t., b.l.18), tačiau įsakymas nebuvo pasirašytas (I t.,b.l.21-24). LR žemės reformos įstatymo 16 str. (redakcija galiojusi nuo 1996-11-05 iki 1997-07-01) 8 d. buvo numatyta, jog jei apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti, apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pateikta medžiaga, gali priimti sprendimą, patvirtinantį, kad šie piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau kaip 2-3 ha faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Apskrities valdytojui priėmus tokį sprendimą, šie asmeninio ūkio žemės naudotojai galėjo tą žemę įsigyti privatinėn nuosavybėn šio straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai buvo apskrities valdytojo teisė, bet ne pareiga. Pažymėtina, kad šis apskrities valdytojo veiksmas (nepriimant sprendimo, patvirtinančio, kad piliečiai teisėtai naudojasi asmeninio ūkio žeme, kai apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus nepriėmė sprendimo suteikti asmeninio ūkio žemę piliečiams, turėjusiems teisę šią žemę gauti (I t., b.l.19-20) nebuvo ieškovės apskųstas ir nuginčytas.

24Iš byos medžiagos matyti, kad 2005-03-15 įsakymu Nr. 2.3-1730-41 buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr.3229-41 Vilniaus rajono Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos, kuriuo ieškovei buvo sumažintas asmeninio ūkio žemės sklypo Nr.620 plotas iki 0,30, o likęs 2,70 ha žemės plotas paimtas į laisvą žemės fondą (I t., b.l.31-32). Šis Vilniaus apskrities viršininko įsakymas taip pat nenuginčytas, todėl yra galiojantis, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

25Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal 1996-02-26 LRV nutarimo Nr. 282 1.4p., apskrities valdytojas privalėjo patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą, jei tik asmuo teisėtai naudojasi tokiu žemės sklypu. Kolegija pažymi, jog 1996-02-26 LRV nutarimas Nr. 282 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės reformos ir valstybinės žemės pardavimo klausimais dalinio pakeitimo” galiojo iki 1999-06-10, ir šio nutarimo 1.4 p. iš tiesų buvo nustatyta, kad apskrities valdytojas, remdamasis agrarinės reformos tarnybos pasiūlymais, per mėnesį priima sprendimą dėl piliečių asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumo, kuriuo tenkintų piliečio prašymą patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą arba netenkintų. Taigi, iš esmės 1996-02-26 LRV nutarimas Nr. 282 detalizavo LR žemės reformos įstatymo 16 str. normų įgyvendinimą. Tačiau minėtame poįstatyminio akto 1.4 p. buvo įtvirtinta apskrities valdytojo pareiga priimti piliečio prašymą tenkinantį arba netenkinantį sprendimą, bet ne besąlygiška pareiga patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą, jei tik asmuo teisėtai naudojasi tokiu žemės sklypu. Taip pat pažymėtina, jog per 1996-02-26 LRV nutarimo Nr. 282 galiojimo laiką, t.y. iki 1999-06-10, ieškovė turėjo pati kreiptis į apskrities valdytojo administracijos agrarinės reformos tarnybą su prašymu, nes šio nutarimo 1 dalyje buvo nustatyta piliečių, kuriems suteikti asmeninio ūkio žemę apylinkių tarybos pagal anksčiau galiojusius įstatymus sprendimo nepriėmė, prašymų patvirtinti šios žemės naudojimo teisėtumą svarstymo ir sprendimų priėmimo tvarka. Minėto nutarimo 1.1. punkte numatyta, kad piliečiai, kurie turėjo teisę gauti žemę asmeniniam ūkiui iki 1994 m. liepos 1 d., turėjo paduoti apskrities valdytojo administracijos agrarinės reformos tarnybai prašymus patvirtinti asmeninio ūkio žemės naudojimo teisėtumą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė per 1996-02-26 LRV nutarimo Nr. 282 galiojimo laiką būtų kreipusis su nurodytu prašymu į apskrities valdytojo administracijos agrarinės reformos tarnybą (CPK 178 str.). Priešingai, byloje yra įšrodymai, kad ieškovė dar 1997 m. sausio 2d. čekiais sumokėjusi už, žemę, tik 2002-09-19 kreipėsi į Vilniaus raj. žemėtvarkos skyrių (I t.,b.l.24), o po to 2005-06-30 (I t.,b.l.25) bei 2007-09-19 (I t.,b.l.27-28).

26Kolegija pažymi, jog tai, kad su apeliante nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl 2,70 ha asmeninio ūkio žemės, savaime nereiškia, kad apeliantė neturėjo teisės įsigyti 2,70 ha asmeninio ūkio žemės, už kurią 1997 m. sausio 2 d. čekiais sumokėjo Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos nurodytą 136 Lt sumą. Tačiau 2009-01-20 ir 2009-02-17 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr.2.5-41-29288 ir Nr.2.5-41-29557 nuosavybės teisė į ginčijamus žemės sklypus Nr.1445-3 ir Nr.1567, kurių unikalūs numeriai ( - ), buvo atkurta tretiesiems asmenims J. G. ir E. Š. (III t.,b.l.48-55, 82-84, I t.,b.l.36). E. Š. 2009-04-06 dovanojimo sutartimi jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perleido dukrai V. S. (III t., b.l.48). Tuo tarpu apeliantė prašo patvirtinti 1997 m. sausio mėnesį tarp ieškovės J. Š. ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytą ieškovės asmeniniam ūkiui naudojamo 2,70 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypų, kurių unikalūsNr.( - ). T.y. apeliantė prašo patvirtinti su ja sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį žemės, kuriai nuosavybės teisės įregistruotos kitų asmenų vardu. Tai rodo, kad kol minėti aktai yra nepanaikinti ir nenuginčyti, nuosavybės teisės į žemę laikomos atkurtos teisėtai, o tokių žemės sklypų įgijėjai yra sąžiningi, todėl patvirtinti 1997 m. sausio mėnesį tarp ieškovės J. Š. ir atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytą ieškovės asmeniniam ūkiui naudojamo 2,70 ha dydžio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. ( - ), nėra pagrindo.

27Pažymėtina, kad jei apeliantė manė, jog atkuriant nuosavybės teises į žemę tretiesiems asmenims buvo pažeistos jos subjektinės teisės, ji įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turėjo ginčyti tuo klausimu priimtus sprendimus, sudarytas sutartis, nuosavybės registraciją, o taip pat reikalauti parduoti likusį laisvą žemės plotą ar kitais būdais ginti savo teises. Tuo tarpu apeliantė, sumokėjusi už žemę, liko pasyvi, neišsipirko net 0,30ha žemės ir faktiškai pasirinko netinkamą teisminį savo teisių gynimo būdą dėl 2,70ha žemės, reikšdama ieškinyje nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu teismas savo iniciatyva pripažinti negaliojančiais administracinus aktus, sutartis ar taikyti restituciją pagrindo neturi, nes nėra nustatytas imperatyvių įstatymo normų pažeidimas ir trečiųjų asmenų nesąžiningumas.

28Kiti apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

29Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).

30Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., iš apelianto (ieškovo) trečiojo asmens V. S. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje teismo instancijoje, taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei ( CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.), kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (III t., b.l.144, 149).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8-341/2010 palikti nepakeistą.

34Priteisti iš apeliantės (ieškovės) J. Š. 800,0Lt trečiajam asmeniui V. S. advokato pagalbos ir 14,20 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovė J. Š. ieškiniu teismo prašė panaikinti 2008-08-18 Vilniaus... 5. Nurodė, kad vadovaujantis 1990-07-26 LR AT nutarimu Nr. 1-411, kuriuo... 6. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu prašė... 7. Tretieji asmenys E. Š. ir V. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 8. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors byloje ir ginčijamas viešojo... 10. Apeliantė (ieškovė) J. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 11. Atsakovas VAVA atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 12. Tretysis asmuo V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 16. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.... 17. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos... 18. Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios... 19. Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl asmeninio ūkio... 20. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo tai, kad pirmosios... 21. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio... 22. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde teigia nesutinkanti su pirmosios... 23. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos nutarimu bei LR... 24. Iš byos medžiagos matyti, kad 2005-03-15 įsakymu Nr. 2.3-1730-41 buvo... 25. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal 1996-02-26 LRV nutarimo Nr.... 26. Kolegija pažymi, jog tai, kad su apeliante nebuvo sudaryta pirkimo –... 27. Pažymėtina, kad jei apeliantė manė, jog atkuriant nuosavybės teises į... 28. Kiti apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai... 29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., iš apelianto (ieškovo)... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 33. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą civilinėje... 34. Priteisti iš apeliantės (ieškovės) J. Š. 800,0Lt trečiajam asmeniui V. S....