Byla 3K-3-85-378/2016
Dėl uždraudimo jai kaip tarpininkei teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, trečiasis asmuo V. V. P., peržiūrėjimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kino industrijos asociacijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kino industrijos asociacijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EVP International“ dėl uždraudimo jai kaip tarpininkei teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, trečiasis asmuo V. V. P., peržiūrėjimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normos, kuri nustato galimybę taikyti draudimus tarpininkams (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 78 straipsnis, 81 straipsnio 1 dalies 3 punktas), aiškinimo ir taikymo ir dėl joje bei ES direktyvose vartojamos sąvokos „tarpininkas“ apimties, taip pat dėl to, ar galima reikšti prevencinį ieškinį asmeniui, kuris pats neatlieka neteisėtų veiksmų, tačiau kurio paslaugos leidžia neteisėtus, žalą darančius veiksmus atlikti kitiems asmenims (CK 6.255 straipsnis).
  2. Ieškovė Kino industrijos asociacija kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę UAB „EVP International“ nutraukti įmokų iš tinklalapio filmai.in naudotojų surinkimo paslaugų teikimą jos užsakovams tiek bankiniais mokėjimo pavedimais, naudojant mokėjimo sistemą mokejimai.lt, tiek naudojant 900-osios linijos telefono numerius 86001 ir 70015, ir uždrausti šias paslaugas teikti ateityje; nustatyti 5000 Lt (1448,10 Eur) baudą atsakovei už kiekvieną būsimo teismo sprendimo nevykdymo dieną.
  3. Ieškovė nurodė, kad pagal jos įstatų 2.2.5 punktą vienas iš ieškovės tikslų yra ginti savo narių teises ir teisėtus interesus valstybinėse institucijose, todėl ieškovė turi teisę teikti ieškinį savo narių interesais.
  4. Ieškovės teigimu, tinklalapyje filmai.in yra pateikiamas portalas, suteikiantis prisijungusiems naudotojams galimybę peržiūrėti tinklalapio filmai.in turinį. Į tinklalapį filmai.in jį administruojantys subjektai įkelia tik neteisėtą turinį, t. y. turinį, kuris gautas bei padarytas prieinamas internetu be autorių teisių turėtojų sutikimo. Ieškovės narei UAB „Acme“ priklauso išimtinės turtinės autorių teisės į filmų „Brėkštanti aušra. l dalis“ ir „Tadas Blinda. Pradžia“ platinimą Lietuvoje. UAB „Acme“ nėra suteikusi teisės jokiam subjektui platinti šiuos filmus tinklalapyje filmai.in, tačiau filmai yra įkelti į šį tinklalapį.
  5. Tinklalapyje filmai.in pateikiama informacija, kad, siekdami peržiūrėti šio tinklalapio turinį, lankytojai turi registruotis ir rinkti taškus, kuriuos vėliau galės panaudoti tinklalapio filmai.in turinio peržiūrai. Taškus lankytojai gali rinkti ir sumokėdami pinigus įvairiais mokėjimo būdais (SMS žinutėmis, elektronine bankininkyste, 900-ąja telefono linija).
  6. Atsakovė yra bendrovė, kuri asmenims, siekiantiems surinkti įmokas už prekes ar paslaugas, teikia įmokų surinkimo, pinigų perlaidų paslaugas elektroninės bankininkystės, SMS žinučių ar 900-osios telefono linijos būdais. Šias paslaugas atsakovė teikia ir tinklalapį filmai.in administruojantiems subjektams. Tinklalapio filmai.in lankytojų sumokamas lėšas atsakovė perduoda ne autorių teises turintiems asmenims kaip atlyginimą už naudojimąsi autoriaus teisėmis, o trečiajam asmeniui – tinklalapio filmai.in administratoriui, kaip pajamas už neteisėto turinio peržiūrėjimą. Ieškovės įsitikinimu, nurodytais atsakovės veiksmais pažeidžiamos ieškovės narių autorių turtinės teisės.
  7. Ieškovė nurodo, kad atsakovė veikia kaip tarpininkė ATGTĮ 78 straipsnio prasme, nes tarpininkais turi būti laikomi ne tik asmenys, perduodantys informaciją (užtikrinantys sklandų tinklalapio turinį sudarančios informacijos, pavyzdžiui, neteisėtai elektroninių ryšių tinklais platinamų filmų, perdavimą), bet ir asmenys, teikiantys kitokias paslaugas, kurios prisideda prie kūrinio neteisėto padarymo viešai prieinamo kompiuterių tinklais.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktų ieškovės įstatų nuostatas, ieškovės teisinę veiklos formą – asociacija, bei teisinį tokio subjekto veiklos reglamentavimą, nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo.
  3. Teismas nustatė, kad pagal įrodymus, pateiktus į bylą, atsakovė yra elektroninių pinigų įstaigos licencijos turėtoja. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nors galutinis lėšų gavėjas yra trečiasis asmuo V. V. P., ieškinys reiškiamas tik vienam subjektui – atsakovei, ieškinys nėra reiškiamas trečiajam asmeniui V. V. P.
  4. Į bylą teiktos nuorodos, kokiais būdais galima atlikti mokėjimus. Atsakovė yra bendrovė, kuri asmenims, siekiantiems surinkti įmokas už prekes ar paslaugas, teikia įmokų surinkimo, pinigų perlaidų paslaugas elektroninės bankininkystės, SMS žinučių ar 900-osios telefono linijos būdais. Šias paslaugas atsakovė teisėtai teikia teisės aktų nustatyta tvarka, tą patvirtina jai išduota licencija. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė atliekamų atsakovės neteisėtų veiksmų, nes atsakovės vykdoma veikla pagal ieškovės nurodomas aplinkybes negali būti laikoma neteisėta. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė ir realios žalos grėsmės. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovės teiginiai, jog tinklalapis filmai.in iš esmės skirtas tik neteisėtai paskelbtam turiniui platinti, yra neįrodyti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė visų prevencinio ieškinio taikymo sąlygų.
  5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteikia tinklalapiui filmai.in paslaugų, kurios leistų ją laikyti tarpininke ATGTĮ 78 straipsnio prasme. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė teikia tik pinigų perlaidų paslaugą, tokių veiksmų šiuo atveju nėra pagrindo laikyti neteisėtais. Atsakovė tinklalapiui filmai.in neteikia ieškovės nurodytų elektroninių ryšių tinklais paslaugų, t. y. neperduoda filmai.in turinį sudarančios informacijos, nesudaro filmai.in galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais, nesaugo filmai.in turinį sudarančios informacijos.
  6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą nepakeistą.
  7. Kolegija nurodė, kad atsakovė turi Lietuvos banko suteiktą elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kuri suteikia atsakovei teisę atlikti pinigų perlaidas, t. y. mokėjimo paslaugą, kai lėšos gaunamos iš mokėtojo, neatidarant mokėjimo sąskaitos mokėtojo arba gavėjo vardu, tam, kad tam tikra suma būtų pervesta gavėjui ar gavėjo vardu veikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui, ir (ar) kai tokios lėšos gaunamos gavėjo vardu ir tampa jam prieinamos (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 5 straipsnio 6 punktas, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Taigi pinigų perlaidų paslaugą atsakovė teikia teisėtai.
  8. Pinigų perlaidų paslaugą atsakovė teikia ir asmenims, mokantiems už tinklalapyje filmai.in pasirinktas prekes ar paslaugas, t. y. už galimybę peržiūrėti šio tinklalapio turinį, kurį sudaro įvairūs audiovizualiniai kūriniai. Tačiau atsakovės teikiamos paslaugos nėra nei trečiųjų asmenų pateiktos informacijos, susijusios su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu, perdavimas elektroninių ryšių tinklais, nei galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais tokiai informacijai perduoti suteikimas, nei tokios informacijos saugojimas. Todėl atsakovė nelaikytina tarpininke ATGTĮ 78 straipsnio prasme.
  9. Kolegija sutiko su atsakovės argumentais, kad 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl intelektinės nuosavybės teisių derinimo 2004/48/EB (toliau – Direktyva 2004/48/EB) nustatytos autorių turtinių teisių turėtojų teisės reikšti reikalavimą tarpininkui turi būti aiškinamos 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 2001/29/EB (toliau – Direktyva 2001/29/EB) kontekste.
  10. Kolegija sprendė, jog nenustačius, kad atsakovės veikla laikytina tarpininkės veikla ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalies prasme ir kad atsakovei gali būti taikomas ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas, t. y. nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Kasaciniu skundu ieškovė Kino industrijos asociacija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškinį, įpareigoti atsakovę nutraukti įmokų iš tinklalapio filmai.in vartotojų surinkimo tiek bankiniais pavedimais naudojant mokėjimo sistemą mokėjimai.lt, tiek naudojant 900-osios linijos telefono numerius 86001 ir 70015 paslaugų teikimą jos užsakovams ir uždrausti šias paslaugas teikti ateityje; nustatyti atsakovei 5000 Lt (1448,10 Eur) baudą už kiekvieną būsimo teismo sprendimo nevykdymo dieną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Direktyva 2004/48/EB tarpininko sąvoką apibrėžia plačiai ir ši sąvoka apima visus asmenis, kurių paslaugas naudoja trečiasis asmuo pažeisdamas intelektinės nuosavybės teises. Nors Direktyva 2001/48/EB buvo skirta tiems tarpininkams, kurie teikia informacijos perdavimo paslaugas, tačiau tai nereiškia, kad ši direktyva apribojo galimybę vėlesnėmis direktyvomis išplėsti teisių gynimo priemonių taikymą ne tik ryšių tinklais informaciją perduodantiems tarpininkams, bet ir kitų paslaugų teikėjams. Todėl tarpininko sąvoka, kaip ji vartojama Direktyvoje 2004/48/EB, negali būti siaurinama tik pagal tokį apibrėžimą, kuris teikiamas Direktyvoje 2001/29/EB.

      9

    2. ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas turi teisę taikyti laikinąją apsaugos priemonę „uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises“ bet kokiems asmenims, kurie teikia paslaugas teisių pažeidėjams. Galimybė tarpininkams uždrausti teikti paslaugas tiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, visiškai nesiejama su reikalavimu įrodyti tarpininkų veiksmų neteisėtumą. Faktas, kad paslaugos teikėja (atsakovė) veikia teisėtai (turėdama išduotą licenciją), jokiu būdu nereiškia, kad savo paslaugas ji gali teikti teisių pažeidėjams ir taip skatinti daromus pažeidimus.
    3. Ieškovė bylą nagrinėjusiems teismams yra pateikusi išsamius argumentus dėl visų prevencinio ieškinio taikymo sąlygų. Tinklalapio filmai.in valdytojai surenka atlyginimą už filmų žiūrėjimą, pažeidžiant ieškovės teises, ir gauna piniginės naudos, kuri pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pripažįstama nuostoliais. Neteisėtų veiksmų atlikimą teismas gali nustatyti nepriklausomai nuo to, ar jam yra žinomas neteisėtus veiksmus tiesiogiai atliekantis asmuo. O prevencinis ieškinys gali būti tenkinamas ir tiems asmenims, kurie neatsakingi už žalos darymą, tačiau turi galimybę užkirsti kelią ieškovei daromai žalai.

      10

  2. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1119.1 Ieškovė per plačiai interpretuoja Direktyvos 2004/48/EB nuostatas, nes šio dokumento preambulėje nurodyta, kad jos nuostatos dėl draudimų tarpininkams būtų taikomos tik pramoninės nuosavybės gynimo srityje, o autorių ir gretutinių teisių gynimo srityje turi būti taikoma Direktyva 2001/21/EB. Pagal Direktyvą 2001/29/EB tarpininkas – tai bet kuris asmuo, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle, t. y. kai saugomas objektas padaromas viešai prieinamas internete be aptariamų teisių turėtojų sutikimo. Taigi tarpininko teikiamos paslaugos turi būti tiesiogiai susijusios su autorių teisių saugojamo objekto paviešinimu internete.

1219.2. ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas tarpininkui – turi būti aiškinama šio įstatymo 78 straipsnio kontekste. ATGTĮ tarpininko sąvoka, kaip ir Direktyvoje 2001/29/EB, nėra siejama su bet kokių paslaugų trečiajam asmeniui teikėju ir atsakovės teikiamos mokėjimo paslaugos akivaizdžiai neatitinka šio apibrėžimo, todėl atsakovė nelaikytina tarpininke.

1319.3. Bylą nagrinėję teismai nenustatė prevencinio ieškinio sąlygų, šiuo atveju neteisėtų atsakovės veiksmų, kadangi pirmiau paminėtų teisės normų kontekste atsakovė negali būti laikoma tarpininke. Ieškovė turėjo pagrįsti, kad siekiami uždrausti atsakovės veiksmai yra neteisėti, tačiau šiuo atveju, net ir nutraukus įmokų surinkimo paslaugos teikimą tinklalapiui filmai.in, galimai neteisėta filmai.in veikla nebus sustabdyta, nes atsakovės teikiama paslauga nėra tiesiogiai susijusi su galimai neteisėta veikla.

1419.4. Be to, ieškovė nėra tinkama šalis byloje, nes tam, kad kolektyvinio administravimo asociacija galėtų be atskiro įgaliojimo kreiptis į teismą gindama savo kolektyviai administruojamas autorių teises, su ja turi būti sudarytos atitinkamos sutartys, kuriose aprašytos kolektyvinio administravimo asociacijos atitinkamos teisės ir jų ribos.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl tarpininko sampratos (dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnio aiškinimo ir taikymo)

  1. Europos Sąjungos teisėje, konkrečiai, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių derinimo 2004/48/EB (toliau – Direktyva 2004/48/EB) 11 straipsnyje „Draudimai“ įtvirtinta, kad valstybės narės užtikrina, jog priimdamos teismo sprendimą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo teismo institucijos galėtų pažeidėjui taikyti draudimą tęsti pažeidimą. Jei tai yra nustatyta nacionalinėje teisėje, už tokio draudimo nesilaikymą, jeigu reikalinga, skiriama pakartotinė nuobauda, siekiant priversti jo laikytis. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad teisių turėtojai galėtų prašyti taikyti tokį draudimą, nepažeidžiant Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies, tarpininkams, kurių paslaugas naudoja trečioji šalis, pažeisdama intelektinės nuosavybės teises.
  2. Nurodytos Direktyvos 2004/48/EB preambulės 23 paragrafe įtvirtinta, kad nepažeidžiant jokių kitų egzistuojančių priemonių, procedūrų ir gynimo būdų, teisių turėtojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti teismą uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami teisių turėtojo pramoninės nuosavybės teises. Tokio draudimo sąlygas ir procedūras turėtų nustatyti valstybių narių nacionaliniai teisės aktai. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimų srityje visapusiškas suderinimas jau yra nustatytas Direktyvoje 2001/29/EB. Todėl ši direktyva nepažeidžia Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies nuostatų.
  3. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 2001/29/EB (toliau – Direktyva 2001/29/EB) 8 straipsnyje „Sankcijos ir teisių gynimo būdai“ nustatyta, kad: „(1) Valstybės narės nustato atitinkamas sankcijas ir teisių gynimo būdus, jei pažeidžiamos šioje direktyvoje nustatytos teisės ir pareigos, bei imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad tos sankcijos ir teisių gynimo būdai būtų taikomi. Šitaip nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; (2) Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad teisių turėtojui, kurių interesus paveikia jos teritorijoje atliekama pažeidžiamoji veikla, galėtų pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir (arba) prašyti teismo uždraudimo, prireikus – pažeidžiančios medžiagos, taip pat konfiskuoti 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus įtaisus, gaminius ar sudedamąsias dalis; (3) Valstybės narės užtikrina, kad teisių turėtojai turėtų galimybes prašyti teismo draudimo tarpininkams, kurių paslaugomis trečiosios šalys naudojasi autorių teisėms ir gretutinei teisei pažeisti.“
  4. Direktyvos 2001/29/EB preambulės 59 punkte nustatyta, kad ypač skaitmeninėje terpėje trečiosios šalys gali vis labiau naudoti tarpininkų paslaugas pažeidinėjimams. Daugeliu atvejų geriausia priversti tokius tarpininkus nutraukti tokius pažeidinėjimus. Dėl to, nesumenkinant kitų esamų sankcijų ir teisių gynimo būdų, teisių turėtojai turėtų turėti galimybę prašyti teismo uždraudimo tarpininkui, perduodančiam trečiosios šalies daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. Tokia galimybė turėtų būti prieinama net tais atvejais, kai už tarpininko atliktus veiksmus pagal 5 straipsnį yra atleidžiama nuo atsakomybės. Tokių uždraudimų sąlygas ir aplinkybes turėtų nustatyti valstybių narių nacionalinė teisė.
  5. ATGTĮ 78 straipsnyje „Teisė reikalauti taikyti tarpininkui draudimus“ nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas (2 dalis).
  6. ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises.
  7. ESTT 2014 m. kovo 27 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje UPC Telekabel Wien GmbH v. Constatntin Film Verleih GmbH ir kiti, bylos Nr. C-314/12 (toliau – Sprendimas Nr. C-314/12) (ECLI:EU:C:2014:192), išaiškino, kad: „(1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 8 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad asmuo, kuris saugomus objektus padaro prieinamus interneto svetainėje be teisių turėtojo sutikimo, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalį, naudojasi asmenų, kurie prieina prie šių saugomų objektų, interneto prieigos teikėjo, kuris laikytinas tarpininku, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalį, paslaugomis; (2) Sąjungos teisėje pripažintos pagrindinės teisės turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas nedraudžiama teismo nustatytu draudimu uždrausti interneto prieigos teikėjui teikti savo klientams prieigą prie interneto svetainės, kurioje saugomi objektai padaryti prieinami be teisių turėtojų sutikimo, kai šiame draudime nenurodyta, kokių priemonių prieigos teikėjas turi imtis, ir kai jis gali išvengti prevencinių bausmių dėl šio draudimo pažeidimo, jei pateikia įrodymų, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, tačiau su sąlyga, kad, pirma, nustatytomis priemonėmis iš interneto naudotojų be reikalo nebus atimta galimybė teisėtai gauti esamą informaciją ir, antra, šiomis priemonėmis bus užkirstas kelias arba bent jau labai apsunkinta galimybė neleistinu būdu prieiti prie saugomų objektų ir interneto naudotojai, kurie naudojasi asmens, kuriam skirtas šis draudimas, paslaugomis, bus realiai atgrasomi nuo prieigos prie šių objektų, kurie padaryti jiems prieinami pažeidžiant intelektinės nuosavybės teisę, o tai nustatyti turi nacionalinės valdžios institucijos ir nacionaliniai teismai.“
  8. Sprendimo Nr. C-314/12 30 paragrafe pažymėta, kad šiuo klausimu iš Direktyvos 2001/29 59 konstatuojamosios dalies matyti, jog šios Direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „tarpininkas“ apima bet kurį asmenį, kuris perduoda trečiojo asmens daromą saugomo kūrinio ar kito objekto pažeidimą tinkle. Nurodyto Sprendimo 31 paragrafe nurodoma, kad, atsižvelgiant į Direktyva 2001/29 siekiamą tikslą, kuris, kaip matyti iš šios direktyvos 9 konstatuojamosios dalies, be kita ko, yra užtikrinti teisių turėtojams aukšto lygio apsaugą, taip pat vartojama pažeidimo sąvoka turi būti suprantama kaip apimanti ir situaciją, kai saugomas objektas padaromas viešai prieinamas internete be aptariamų teisių turėtojų sutikimo.
  9. Sprendimo Nr. C-314/12 32 paragrafe pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog interneto prieigos teikėjas yra subjektas, atsakingas už bet kokį pažeidimo perdavimą internete savo klientams ir trečiajam asmeniui, nes, suteikdamas prieigą prie tinklo, jis sudaro galimybę atlikti šį perdavimą (šiuo klausimu žr. 2009 m. vasario 19 d. nutarties LSG-Gesellschaft zur Wahrnehmung von Leistungsschutzrechten, C 557/07, Rink. 2009, p. I 1227, 44 punktą), reikia manyti, kad interneto prieigos teikėjas, leidžiantis savo klientams naudotis saugomais objektais, kuriuos viešai prieinamus internete padarė trečiasis asmuo, yra tarpininkas, kurio paslaugomis naudojamasi pažeidžiant autorių teises ar gretutines teises, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 8 straipsnio 3 dalį.
  10. ESTT 2009 m. vasario 19 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje LSG-Gesellschaft zur Wahrnehmung von Leistungsschutzrechten GmbH v. Tele2 Telecommunication GmbH, bylos Nr. C-557/07 (ECLI:EU:C:2009:107), išaiškino, kad: „(1) Bendrijos teisė, visų pirma 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 8 straipsnio 3 dalis, skaitant ją kartu su 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 15 straipsnio 1 dalimi, nedraudžia valstybėms narėms nustatyti pareigą perduoti srauto asmens duomenis privatiems tretiesiems asmenims tam, kad būtų galima iškelti civilinę bylą dėl autorių teisių pažeidimų. Tačiau Bendrijos teisė reikalauja, kad perkeldamos 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva), 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo, Direktyvą 2002/58 ir Direktyvą 2004/48 valstybės narės užtikrintų, jog vadovaujamasi tokiu jų aiškinimu, kuris leidžia užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp atitinkamų skirtingų pagrindinių teisių. Be to, įgyvendindamos minėtas direktyvas perkeliančias priemones valstybių narių valdžios institucijos ir teismai privalo ne tik aiškinti savo nacionalinę teisę taip, kad ji atitiktų šias direktyvas, bet ir nesivadovauti tokiu jų aiškinimu, kuris pažeistų minėtas pagrindines teises arba kitus bendruosius Bendrijos teisės principus, kaip antai proporcingumo principas; (2) Prieigos teikėjas, kuris tik suteikia naudotojams interneto prieigą, tačiau nesiūlo jokių kitų paslaugų, pavyzdžiui, elektroninio pašto, rinkmenų parsisiuntimo arba keitimosi jomis paslaugų, ir nei teisiškai, nei faktiškai nekontroliuoja paslaugos, kuria naudojamasi, laikytinas „tarpininku“ Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies a punkto ir 8 straipsnio 3 dalies prasme.“
  11. Kaip matyti iš Europos Komisijos 2010 m. gruodžio 22 d. ataskaitos dėl Direktyvos 2004/48/EB taikymo (dokumentas SEC(2010)1589 Final), jame nurodoma, kad „pagal Direktyvą sąvoka „tarpininkas“ suprantama plačiai ir apima visus asmenis, „kurių paslaugas tretieji asmenys naudoja, pažeisdami intelektinės nuosavybės teises“ (žr. Ataskaitos 2.5.1.2. punktą). Vis dėlto Ataskaitoje pažymima, kad yra neaiškumų, kokiems tarpininkams, nepriklausomai nuo jų atsakomybės, gali būti taikomos atitinkamos priemonės dėl jų prisidėjimo prie pažeidimo. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad ES teisėje šiuo metu yra suderinta tik tam tikros ribos dėl interneto paslaugų teikėjų atsakomybės ir tokios atsakomybės sąlygų (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva), nedarant įtakos Valstybių narių teismams ar administracinėms institucijoms, atsižvelgiant į Valstybių narių teisinę sistemą, spręsti kiekvienu individualiu atveju (angl. to take action in individual cases).
  12. Teisės doktrinoje nurodoma, kad būtų galima išskirti tokias draudimų tarpininkams taikymo sąlygas: (a) suinteresuoto asmens rašytinis pareiškimas; (b) pagrįsti įrodymai, kad tarpininko tinkluose, tinklalapiuose, serveriuose skelbiama ir perduodama informacija, pažeidžianti intelektinės nuosavybės teises arba trečiųjų asmenų, kurie naudojasi tarpininko paslaugomis pažeisdami intelektinės nuosavybės teises, veiksmus (Mizaras V. Intelektinės nuosavybės teisių gynimo reguliavimo novelos: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB – materialiniai teisių gynimo būdai, neturintys kompensacinio poveikio. Teisė, 2007. Nr. 63, p. 65–66; taip pat žr. Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Justitia, 2009, p. 461–462). Atsakomybė tarpininkams už jų teikiamų informacijos perdavimo paslaugų pagrindu padarytus autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimus gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, laikantis nustatytų taikymo sąlygų (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Justitia, 2009, p. 462).
  13. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2011 m. kovo 29 d. rašte Nr. S2-770 Europos Komisijos Vidaus rinkos ir paslaugų Generaliniam direktoratui „Dėl Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos 2004/48/EB taikymo ataskaitos“, atsakant į 4.1. klausimą, dėl to, ar reikalinga įtvirtinti bendrą tarpininko apibrėžimą Direktyvoje 2004/48/EB, nurodoma, kad: „pastebėtina, kad Direktyva nustato priemones, procedūras ir gynybos būdus, turinčius užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių gynimą, tačiau Direktyvos nuostatos neapibrėžia jokių kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo santykių subjektų. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad tarpininko sąvokos apibrėžimas ir aiškinimas turėtų būti paliktas teismų kompetencijai. Juolab, kad šią sąvoką būtų sudėtinga apibrėžti, ypač atsižvelgiant į platų tarpininkų veiklos ratą. (prieiga per internetą: https://www.google.com/search?q=C-557%2F07&ie=utf-8&oe=utf-8#q=D%C4%97l+intelektin%C4%97s+nuosavyb%C4%97s+teisi%C5%B3+gynimo+direktyvos+2004%2F48%2FEB+taikymo+atsakaitos).
  14. Kasacinis teismas sutinka su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis, kad atsakovė UAB „EVP International“, teisės aktų nustatyta tvarka teikianti įmokų surinkimo, pinigų perlaidų paslaugas elektroninės bankininkystės, SMS žinučių ar 900-osios telefono linijos būdais, neturėtų būti laikoma tarpininke ATGTĮ 78 straipsnio 2 dalies, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl intelektinės nuosavybės teisių derinimo 2004/48/EB 11 straipsnio, 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl autorių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies prasme, kuriai šiuo atveju galėtų būti taikomi atitinkami draudimai ar jos atžvilgiu tenkinamas prevencinis ieškinys (ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.255 straipsnis).
  15. Techninė įmokų surinkimo ir pan. veikla neturėtų būti laikoma pagrindu taikyti atitinkamus draudimus (šiuo atveju atsakovė nei tikrina, nei turi pagrindą tikrinti už priėjimą prie kokios konkrečios informacijos (konkrečių filmų) yra renkami atitinkami mokesčiai, ji teikia tik techninę įmokų surinkimo paslaugą). Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad paties tarpininko veiksmų neteisėtumas nėra atitinkamų draudimų taikymo sąlyga (žr. taip pat Europos Komisijos ataskaitos dėl Direktyvos 2004/48/EB taikymo 2.5.1.2. punktą). Vis dėlto nei tarpininko samprata, nei galimybė taikyti jiems atitinkamus draudimus neturėtų būti suprantami kaip beribiai, kurie gali būti taikomi neatsižvelgiant į proporcingumo principą ir konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ribotos atsakomybės bendrovė „Daedalic Entertainment“ v. UAB „Cgates“, bylos Nr. e3K-3-52-687/2016). Nagrinėjamos bylos atveju techninio pobūdžio veiksmas, kai tik surenkamos atitinkamos įmokos už įvairias paslaugas, bet tokios paslaugos teikėja neatlieka ir neturi atlikti jokios turinio kontrolės (kaip yra šiuo atveju), nesudaro pagrindo spręsti dėl draudimų jai taikymo ar prevencinio ieškinio jos atžvilgiu tenkinimo (ATGTĮ 78 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.255 straipsnis). Tokia išvada dera ir su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
  16. Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (ATGTĮ 78 straipsnis, 81 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.255 straipsnis). Kasacinis skundas atmetamas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Atsakovė UAB „EVP International“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 560 Eur. Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatorės priteistinas 560 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovės naudai.
  3. Kasacinis teismas patyrė 9,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

21Priteisti atsakovei UAB „EVP International“ (į. k. 300060819) iš ieškovės Kino industrijos asociacijos (j. a. k. 300096046) 560 (penkis šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimą.

22Priteisti valstybei iš ieškovės Kino industrijos asociacijos (j. a. k. 300096046) 9,04 Eur (devynis Eur 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

23Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Kasacinėje byloje... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 6.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6... 7. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 8.
      1. Kasaciniu skundu ieškovė Kino industrijos... 9.
      2. ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas turi... 10.
    2. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį... 11. 19.1 Ieškovė per plačiai interpretuoja Direktyvos 2004/48/EB nuostatas, nes... 12. 19.2. ATGTĮ 81 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta laikinoji apsaugos... 13. 19.3. Bylą nagrinėję teismai nenustatė prevencinio ieškinio sąlygų,... 14. 19.4. Be to, ieškovė nėra tinkama šalis byloje, nes tam, kad kolektyvinio... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl tarpininko sampratos (dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių... 18. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
      1. Kasacinį... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 21. Priteisti atsakovei UAB „EVP International“ (į. k. 300060819) iš... 22. Priteisti valstybei iš ieškovės Kino industrijos asociacijos (j. a. k.... 23. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...